Pakeitimai, kuriuos praėjusią savaitę priėmė Vyriausybė, taip pat suteiks galimybę akademijai teikti ekspertines paslaugas, metodologinę ir metodinę pagalbą kitoms institucijoms, be to, patikslinta tvarka, kaip kariūnams mokamos kompensacijos.

Kaip teigiama BNS atsiųstame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komentare, LKA statutas keičiamas siekiant įgyvendinti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus.

Didesnės stipendijos

Priklausomai nuo kariūno mokymosi rezultatų ir studijų kurso, stipendijos bus nuo 253 eurų iki 928 eurų, o didžiausia stipendija sieks 1100 eurų.

Anot ministerijos, toks siūlymas pateiktas įvertinus kariūnų atliekamą tarnybą, jos ir kitų karių tarnybos apmokėjimo dydžius ir karininkų poreikį Lietuvos kariuomenei.

„Siekiant, kad kariūnų atliekama tarnyba būtų apmokama teisingai, taip pat paskatinti daugiau asmenų pasirinkti karininko profesiją, ypač iš privalomąją pradinę karo tarnybą jau atlikusių asmenų, atsižvelgiant į užsienio valstybėse taikomą karių tarnybos apmokėjimo praktiką, buvo nuspręsta didinti kariūnų stipendijas“, – teigia KAM atstovai.

„Tikimės, kad sudarytos geros gyvenimo ir tarnybos sąlygos studijų metu sudomins ir daugiau jaunuolių rinktis karininko profesiją bei prisidėti prie šalies saugumo ir gynybos stiprinimo“, – priduria jie.

Kursai gimnazistams

Akademijos statute taip pat atlikti pakeitimai, susiję su Jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos įgyvendinimu, pagal kurią akademijoje organizuojamas formalųjį švietimą papildantis ugdymas gimnazijų 9–12 klasių moksleiviams.

Nuo rugsėjo trijų Vilniaus gimnazijų – Vilniaus licėjaus, Žirmūnų bei Antakalnio – devintokų klasės pradėjo mokytis pagal šią programą, kuria papildyta mokslo metų formalioji švietimo programa.

Kaip teigia KAM, šia programa siekiama ugdyti moksleivių pilietiškumą ir patriotiškumą, charakterio ir valios savybes ir lyderystės įgūdžius akademijoje.

„Atitinkamai akademijos statute detalizuojamos nuostatos su šios programos įgyvendinimu – nustatoma, kad akademijos viršininkas tvirtina akademijoje vykdomą ketverių metų trukmės programą. Statute taip pat detalizuojamas (...) mokinių aprūpinimas, standartizuota apranga – uniforma – mokiniams būtų suteikiama ir dėvima akademijos viršininko nustatyta tvarka“, – tvirtina ministerija.

Tikisi, kad rinksis karininko kelią

2023-2024 mokslo metais programa pradėta įgyvendinti devintose mokyklų klasėse, vėliau, planuojama, apims ir daugiau klasių. Jaunojo kariūno-lyderio programos trukmė – ketveri mokslo metai.

KAM teigimu, pagal šią programą ugdomi moksleiviai, įsisąmonins atsakingo piliečio pareigas, gilinsis į šalies istoriją, demokratines vertybes, ginkluoto ir neginkluoto pilietinio pasipriešinimo būdus, mokysis, kaip naudotis žemėlapiu ir kompasu, orientuotis vietovėje, teikti pirmąją medicinos pagalbą.

„Įgyvendinant (...) programą, moksleiviams suteikiami lyderystės pagrindai, įdiegtas pilietiškumas ir patriotiškumas, išugdytos charakterio ir valios savybės taip pat ateityje leis lengviau apsispręsti renkantis karininko kelią ir prisidedant prie visuotinės šalies gynybos ir pilietinio pasipriešinimo“, – aiškina ministerija.

Be šių pakeitimų, Vyriausybė nusprendė įtvirtinti akademijos galimybę teikti metodologinę ir metodinę pagalbą kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms, taip pat ekspertines paslaugas, statute patikslinta studento sąvoka, išskiriant į kariūnus ir kitus studentus.

Taip pat tikslinamas maitinimosi išlaidų kompensacijos apskaičiavimą, kai kariūnas iš dalies aprūpinamas maistu, keičiamas kariūnų kelionės išlaidų atlyginimo reglamentavimas, leista prekiauti akademijos leidyklos knygomis ir suvenyrais su LKA simbolika.

Pirminiu vertinimu, reikšmingos žalos nesukelta, dėl kitų galimų pažeidimų yra aiškinamasi, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Anot pranešimo, LKA specialistai tiria šį incidentą ir bendradarbiauja su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru.

Reaguojant į įvykį, LKA ėmėsi priemonių didinant kibernetinį atsparumą. Prisijungimai prie sistemos išoriniams vartotojams šiuo metu yra apriboti ir prie jos galima jungtis tik iš vidinio tinklo.

Visiems LKA vartotojams inicijuotas slaptažodžių keitimas.

Kaip pranešė akademija, tarnauti Lietuvai prisieks 81 kariūnas, tarp kurių 13 merginų. Iškilmingai prisiekę kariūnai studijas tęs Lietuvos karo akademijoje. 

Ceremonijoje trečiadienį dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos karo akademijos vadovybė, šauliai, akademijos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti garbingi svečiai. 

Tęsiant tradicijas, teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu bus suteikta geriausiam kurso kariūnui, kurį išrenka vadai ir instruktoriai, pirmakursiams baigus vienuolikos savaičių Kariūnų bazinį kario kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Kurso metu kariūnai susipažįsta su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, įgyja pagrindinių teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Akademijoje. 

Lietuvos karo akademija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, suteikianti universitetinį ir karinį išsilavinimą. Ji rengia karininkus lyderius, pasirengusius vadovauti Lietuvos kariuomenės padaliniams karo ir taikos metu.

Kaip pranešė Policijos departamentas, mašina buvo sustabdyta sekmadienį, apie 8.53 val., Jonučių kaime, Vyčio Kryžiaus gatvėje.

Automobilį „Mitsubishi Pajero Sport“ vairavo uniformuotas neblaivus (0,58 prom.) 43 metų vyresnysis instruktorius.

Dėl vairavimo išgėrus jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

Būsimiesiems karinio laivyno karininkams bus suteikiamas aukštasis universitetinis išsimokslinimas ir bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Tai užtikrins sėkmingą karininko karjerą ir bus naudinga įsitvirtinimui civiliniame sektoriuje pabaigus karo tarnybą.

Susirinkę Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (LAJM) programos turinį aptarė Lietuvos karo akademijos Studijų ir mokslo valdymo grupės patarėjas dr. Aidas Vasilis Vasiliauskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis, LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius, studijų programos „Jūrų laivavedyba“ vadovas doc. dr. Vytautas Dubra bei direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.

Būsimieji jūrų karininkai gynybos mokslus studijuos Vilniuje, Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, jūreivystę – Klaipėdoje LAJM, o karybą jūrų laivuose – Karinėse jūrų pajėgose.

Šiais metais Lietuvos valstybei prisiekė devintoji Lietuvos karo akademijos JKVM klausytojų laida, kurią sudaro studentai ir absolventai iš dvidešimt aukštųjų mokyklų.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai – viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.

Šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) mokosi 201 klausytojas Klaipėdoje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione) – 79 klausytojai.

Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija. Atsargos karininkai turi realias galimybes tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir toliau siekti karininko karjeros.

33 iš jų mokėsi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, 12 – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, 44 – Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir 8 – Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje. Visi jie papildys Lietuvos kariuomenės rezervą ir galės siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.

Absolventams krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras suteikė jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnį ir išleido į atsargą, įteikė mokymų baigimo ženklus. Geriausi mokymų absolventai apdovanoti simboliniais peiliais – durklais.

Po šešerių metų pertraukos Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai buvo atnaujinti 2012 metais, siekiant stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.

JKVM – viena iš privalomosios pradinės karo tarnybos formų. Į juos kviečiami 18-32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Mokymai vyksta trejus metus savaitgaliais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje ir Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje.

Baigę šiuos mokymus auštųjų mokyklų studentai ir absolventai, pagal tarpukario Lietuvos tradicijas vadinami kariūnais aspirantais, įgyja pagrindinį karinį parengimą, moka veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti. Atsargos karininkai, baigę mokymus, turi galimybę tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir siekti karininko karjeros.

Šiuo metu Vilniuje (Lietuvos karo akademijoje) iš viso mokosi 181, Klaipėdoje (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotajame pėstininkų batalione) – 77, Kaune – 202 (Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje) ir 33 (Karo medicinos tarnyboje) aspirantai.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Lietuvos kariuomenės Ordinariato apaštalinis administratorius, J. E. Vilniaus Arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas brigados generolas Mindaugas Steponavičius, Karo akademijos vadovybė, jos kariai, darbuotojai, prisiekiančių kariūnų tėvai ir artimieji, kiti svečiai.

Renginio dalyviai taps neeilinio įvykio liudininkais – ceremonijos metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kovinė vėliava bus pakeista į kitą, atnaujintą, vėliavą.

Tęsiant tradicijas, atiduoti pagarbą Lietuvos karo akademijos vėliavą ją pabučiuojant visų prisiekiančių kariūnų vardu bus suteikta geriausiam kurso kariūnui. Jį išrinko vadai ir taktikos instruktoriai, pirmakursiams baigus septynių savaičių trukmės bazinį kariūno kursą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje (Jonavos r.) ir įgijus pagrindinio karinio pasirengimo pagrindus: mokymų metu jie susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Lietuvos karo akademijoje.

Iškilmingai prisiekę jaunuoliai taps visateisiais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais ir toliau čia tęs studijas.

Kasmet beveik dvigubai daugiau jaunų žmonių renkasi karininko profesiją, norėdami prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo – juos sudomino įdomios, dinamiškos studijos akademijoje ir karjera Lietuvos kariuomenėje jas baigus.

Kariūnų priesaikos ceremonijos pradžia – 11 val. Lietuvos karo akademijoje (Šilo g. 5A, Vilnius).

Pagal Seimo narių registruotas pataisas, mokslas Karo akademijoje truktų ketverius metus, nuo devintos iki dvyliktos klasės: bendrasis ugdymas būtų organizuojamas mokykloje, o po pamokų vyktų užsiėmimai Karo akademijoje.

Kiekvienais metais pagal šį modelį į Akademiją būtų priimami mokytis 24 mokiniai ir su laiku joje iš viso mokytųsi 96 mokiniai – keturios klasės.

„Praktiškai tai yra kursantų rezervas ateičiai, kad jau žmonės ateitų šiek tiek pasirengę, turėdami bendrą nuovoką, kas tai yra. Čia iš Akademijos toks noras, jų pirminė iniciatyva“, – BNS sakė vienas iš projekto iniciatorių A. Gumuliauskas.

Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, Karo akademija kartu su bendrojo ugdymo mokyklomis galėtų vykdyti mokinių neformaliojo švietimo, papildančio formalųjį švietimą, programas.

Bendrojo ugdymo mokykla ar mokyklos šiam projektui būtų atrenkamos pagal krašto apsaugos ministro patvirtintus mokinių pasiekimo ir pažangos kriterijus.

Mokinių priėmimo sąlygas mokytis pagal neformaliojo švietimo programas nustatytų Karo akademijos viršininkas kartu su formalųjį švietimą vykdančia mokykla.

Pagal pataisas, moksleiviai Karo akademijoje gautų maitinimą, jie būtų aprūpinami uniforma, gyvenamąja vieta.

Anot iniciatorių, šia programa būtų siekiama „ugdyti mokinių fizinį aktyvumą, strateginį mąstymą, tobulinti gebėjimus tapti visaverčiu ir aktyviu demokratinės visuomenės nariu, gilinti valstybės raidai įtaką turėjusias istorines žinias“.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.

Iškilmingoje ceremonijoje priesaiką davė 47 kariūnai. Dar 21 kariūnas yra prisiekęs anksčiau.

Jiems krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad ši priesaika yra viena svarbiausių gyvenime.

„Dar Senovės Graikijoje Achilas yra pasakęs – ne priesaika verčia mus tikėti žmogumi, o žmogus verčia mus tikėti jo priesaika. Tad linkiu, kad kiekvienas priesaikos žodis, kaip parašyta seniausioje žmonijos knygoje, taptų kūnu ir kad būtumėte verti kiekvieno šiandien ištartos priesaikos žodžio,“ – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas ministras.

Iš viso šiemet mokslus Lietuvos karo akademijoje pradėjo 68 pirmakursiai – 12 merginų ir 56 vaikinai, tai – didžiausias pirmo kurso kariūnų skaičius per pastarąjį dešimtmetį.

Kaip pranešė ministerija, 34 iš jų yra jaunieji šauliai.

„Tai atsakingas mums visiems momentas, nes po priesaikos žodžiai yra šventi ir visam gyvenimui. Tikiu, kad kiekvienas Jūsų aiškiai suvokiate ir esate tvirtai apsisprendę dėl taikos aukoti savo patogų gyvenimą, laisvalaikį ir gyvybę“, – ceremonijoje sakė Sausumos pajėgų vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Tikiu, kad Jūsų tikslas nuo dabar bus – Laisva ir Nepriklausoma Lietuvos valstybė su jos piliečiais ir tvirta bei motyvuota Lietuvos kariuomene“, – teigė jis.

Teisė pabučiuoti akademijos vėliavą visų prisiekiančių kariūnų vardu suteikta geriausiam kurso kariūnui – Mantui Kairiui.

Tradiciškai geriausią kariūną išrenka vadai ir taktikos instruktoriai, pirmakursiams baigus septynių savaičių bazinį kariūno kursą Rukloje ir įgijus pagrindinį karinį pasirengimą.

Per bazinį kariūno kursą pirmakursiai susipažino su Lietuvos kariuomenės struktūra, statutais, įgijo teorinių ir praktinių žinių, reikalingų studijuojant Karo akademijoje.

Iškilmingai prisiekę jaunuoliai tapo visateisiais Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnais ir toliau tęs studijas akademijoje.

Kariūnai akademijoje mokysis pagal tris universitetinių studijų programas: tarptautinius santykius studijuos 27 pirmakursiai, Gynybos technologijų vadybą – 21, o Nacionalinio saugumo ir gynybos programą – 29 pirmakursiai.