„Išdujinimo kiekis yra reikšmingas rodiklis, kuris šiemet yra rekordinis ir reiškia tai, kad SGD terminalas, kadaise panaikinęs Lietuvos kaip energetinės salos statusą, šeštaisiais savo veiklos metais pilnai tarnauja kaip regioninė trečiųjų šalių prieigą suteikianti infrastruktūra. Kitaip tariant, terminalo klientai gali atsigabenti krovinius iš bet kur ir rinkos kainomis. Tokiu būdu gamtinių dujų vartotojams sudaromos galimybės už dujas taip pat mokėti rinkos kainą. Be SGD terminalo, kaip alternatyvos vamzdžiu tiekiamoms dujoms iš Rusijos, tai nebūtų įmanoma. Mūsų skaičiavimai rodo, kad per 2020 dujų metus Lietuvos gamtinių dujų vartotojams nuo viso gamtinių dujų suvartoto kiekio iš SGD terminalo buvo patiekta daugiau nei 70 proc. gamtinių dujų“, –SGD terminalo vaidmenį Lietuvos energetikos sistemoje akcentuoja Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius.

Pasak jo, SGD terminalo klientai šiemet išnaudojo palankią SGD rinkos situaciją, kai dėl paklausos šoko, kurį sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl šiltesnės nei įprasta žiemos užsipildė Europos gamtinių dujų saugyklos, o tai lėmė ir SGD kainų mažėjimą.

„Klaipėdos SGD terminalo, veikiančio trečiųjų šalių prieigos principu, paslaugomis gali naudotis komerciniai klientai, jo išnaudojimas tiesiogiai koreliuoja su SGD kaina pasaulinėse rinkose – lygiai taip pat kaip ir kitų terminalų, pvz. Belgijos Zebriugės, Nyderlandų Geit ir kt. Pasaulinės kainos turi mažesnę įtaką išdujinamam kiekiui tuose terminaluose, kuriuose tiekimo galimybės apribotos vartojimo arba ilgalaikių alternatyvių kontraktų, pvz., Svinouscės Lenkijoje“, – paaiškina D. Šilenskis.

Šie metai įspūdingi ne tik didžiojo SGD terminalo veiklos apimtimis, bet jaučiamas ryškus SGD panaudojimo proveržis.

Per praėjusius gamtinių dujų metus SGD terminale atliktos net 74 krovos operacijos, t. y. tiek SGD terminale apsilankė dujovežių – tai daugiau nei dvigubai didesnis kiekis nei 2019 gamtinių dujų metais, kai atplaukė 33 dujovežiai. Iš viso 2020 gamtinių dujų metais jie atgabeno 3,5 mln. kub. m SGD, kai per lyginamuosius gamtinių dujų metus – 2,2 mln. kub. m.

„Išaugusį dujovežių skaičių (+124 proc.) lėmė komerciniai SGD terminalo naudotojų sprendimai bei tikrai konkurencinga SGD kaina tarptautinėje rinkoje. Net trys SGD kroviniai atgabenti iš JAV 2020 gamtinių dujų metais. Dar vieno krovinio iš JAV laukiame ir prie naujos gamtinių dujų metų starto linijos – jis bus atplukdytas kitą savaitę. Tai rodo, kad JAV vystoma dujų skystinimo ir SGD logistikos infrastruktūra didina SGD kaip energijos rūšies konkurencingumą bei likvidumą. Tai, be abejo, naudinga šalims, turinčioms SGD importo ir išdujinimo infrastruktūrą. Džiugu, kad Lietuva jau šešerius metus yra tokių šalių sąraše“, – komentuoja KN vadovas.

D. Šilenskis atkreipia dėmesį, kad ir prasidedantys dujų metai nuteikia pozityviai – šiemet per išankstinę SGD terminalo pajėgumų skirstymo procedūrą buvo rezervuota reikšmingai daugiau SGD terminalo pajėgumų spalio 1 d. prasidedantiems dujų metams – net 8,4 TWh.

KN vadovo teigimu, šie metai įspūdingi ne tik didžiojo SGD terminalo veiklos apimtimis, bet jaučiamas ryškus SGD panaudojimo proveržis: „SGD paskirstymo stoties klientu tapo Lenkijos PGNiG, Klaipėdos uoste pradėti bunkeriuoti SGD varomi laivai. SGD kaip alternatyvūs degalai atsidūrė ir valstybės perspektyvoje. SGD užpildymo punktams įrengti iš Ateities ekonomikos DNR plano skirta 2,34 mln. eurų paramos, svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatytos SGD naudojimui palankios gairės, papildoma parama numatyta ir Klimato kaitos programoje. Visa tai rodo, kad SGD infrastruktūros atsiradimas prieš šešerius metus įgalino mus efektyviau siekti nepriklausomos, tvaresnės bei klimatui neutralesnės ekonomikos. Atsižvelgiant į dujų emisijas ir lyginant jas su įprastų, populiariausių kuro ir energijos gamybos rūšių į atmosfera išmetamų teršalų kiekiais, akivaizdu, kad SGD ir gamtinės dujos yra itin reikšminga energijos rūšis siekiant klimatui neutralios ekonomikos 2050“.

Gamtinių dujų metai skaičiuojami nuo spalio 1 iki rugsėjo 30 dienos.

Jonavos rajono savivaldybėje šiuo metu yra atnaujinta beveik pusė visų mieste esančių daugiabučių, o pastarojo kvietimo metu teikti paraiškas daugiabučių renovacijai buvo atrinkta dar 17 daugiabučių, iš kurių 9 daugiabučiai namai yra įtraukti į kvartalinės renovacijos programą.

Prienuose, kuriuose yra suformuoti du daugiabučių namų kvartalai, 44-iuose daugiabučiuose renovacijos darbai yra visiškai užbaigti, dar 30 namų yra įvairiuose renovacijos etapuose. Be to, po pastarojo Aplinkos ministerijos kvietimo teikti paraiškas daugiabučių renovacijai, 13 namų atitiko reikalavimus ir jiems buvo paskirtas finansavimas.

Šiuo metu Birštone atnaujinami trys kvartalai: miesto centrinės dalies kvartale bus renovuojami 9 daugiabučiai, o 16 daugiabučių gyventojai jau džiaugiasi rezultatais. Birštono gatvės kvartale iš 10 daugiabučių jau 3 atnaujinti, vieno darbai vykdomi, o Lelijų gatvės kvartale šiuo metu atnaujinami penki daugiabučiai.

Svarbiausia – glaudus bendradarbiavimas

Sklandžiai daugiabučių kvartalų atnaujinimo eigai užtikrinti yra būtinas aktyvus visų pusių įsitraukimas – tiek gyventojų, tiek darbus prižiūrinčios įmonės, tiek savivaldybės.

„2016 m. pasiūlytas naujas požiūris į renovaciją ir didesnis savivaldybių įsitraukimas padėjo žengti itin didelį žingsnį renovacijos srityje tiek kiekviename mieste, tiek visos Lietuvos mastu. Glaudus visų pusių bendradarbiavimas užtikrina modernizacijos darbų efektyvumą ir galiausiai – gerus rezultatus. Prienuose ypač daug dėmesio skiriame komunikacijai su daugiabučių gyventojais, kadangi tai padeda išvengti nesusipratimų ir nepateisintų lūkesčių“, – dalijasi daugiabučių renovaciją Prienuose administruojančios įmonės direktorius Algis Valatka.

Anot Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Edvardo Citvaro, bendrauti su gyventojais reikia visada ir kuo aktyviau – tik taip galima pasiekti geriausią rezultatą.

„Dabar, kai mums nebereikia įkalbinėti gyventojų, viskas paprasčiau – mes esame patarėjai, kurie susidomėjusiems renovacija gali patarti, kurias priemones geriausia įsidiegti, kurios, atsižvelgiant į jų daugiabutį, suteiks didžiausios naudos – tiek architektūriniu, tiek energijos efektyvumo aspektais. Mes dalyvaujame šiame procese ir nepaliekame gyventojo vieno“, – pažymi pašnekovas.

Erdvės atnaujinamos kompleksiškai

Po kvartalo atnaujinimo daugiabučių gyventojai gali džiaugtis naujomis automobilių aikštelėmis, vaikų žaidimų, sporto erdvėmis ir poilsio zonomis, taip pat yra atnaujinami šaligatviai, dviračių takai, pakeičiamas senas gatvės apšvietimas, įdiegiamos LED lempos ir panašiai.

„Atnaujinti daugiabučių kvartalai keičia miesto veidą ne tik architektūrine prasme, bet ir socialine – žmonės daugiau laiko praleidžia drauge bendrose viešose zonose, auga bendruomeniškumas, įsijungia saugios kaimynystės principai“, – teigia Jonavos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Vilma Matijošaitienė.