Planai liko popieriuje

Prieš kelerius metus pasirūpinęs minėtus konteinerius atvežti į pajūrį viešosios įstaigos "Plaukimas visiems" prezidentas Germanas Čepas ketino šioje vietoje vaikų mokymą plaukti derinti su kultūros renginiais.

Planuota, kad vakarais vyks jaunimui skirti kultūros renginiai, bus rodomi filmai.

Veiklos vykdyti čia nepavyko jau pirmaisiais metais, paaiškėjo, kad ne iki galo buvo pasirūpinta būtinais leidimais.

Kitais metais valdžios institucijos nebesuteikė teisės šioje vietoje organizuoti renginių.

Aš į D.Vaičekausko daiktus nelindau ir nieko nežinau.

Nepaisant to, konteineriai liko stovėti. Šiuos objektus pamėgo narkomanai, apie tai bylojo aplink besimėtantys panaudoti švirkštai.

O šiemet kažkas išdaužė įstiklintų konteinerių langus. Panašu, kad taip smaginosi chuliganai.

Ne kartą anksčiau kalbintas G.Čepas akcentavo biurokratinius trukdžius mokyti vaikus plaukti. Pernai liepą jis tikino nukelsiąs konteinerius, jeigu nepavyks gauti leidimų.

Vėliau kalbinamas vyras sakė, kad vis dar bylinėjasi, o išgabenti nepatraukliai atrodančius metalinius konteinerius kol kas nesiimantis todėl, kad tai – labai brangu.

Germanas Čepas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išvežti vieną konteinerį, pasak G.Čepo, kainuotų ne mažiau nei porą tūkstančių eurų.

Šiemet dar kartą pakalbintas G.Čepas prabilo apie tai, kad konteineriai yra ne jo, o asociacijos "Menų zona", su kuria jis turėjo planų veikti Melnragėje.

Neberado palapinės

Šią savaitę G.Čepas jau džiaugėsi, kad negražiai atrodančių konteinerių pajūryje pagaliau neliko.

Apie tai jis išgirdo iš D.Vaičekausko. Esą šis skambinęs ir klausęs G.Čepo apie kažkokius rėmus.

D.Vaičekauskas tvirtino, kad jis pasirūpinęs išgabenti konteinerius.

"Viskas kainavo. Ir išvežimas, ir apsauga įmonės teritorijoje. Be to, turtas nukentėjo. Bet kai turi reikalų su tokiais žmonėmis, deja, taip atsitinka. Sumokėjome iš mūsų organizacijos kišenės. G.Čepas yra asociacijos vadovas, pagal sutartį, jie buvo įsipareigoję juos išvežti, tai turėjo būti jo rūpestis, deja, jis to nedarė ir nepadarė. Atvirai šnekant, dar ir savo daiktų pasigedome, taip nuostoliai dar labiau padidėjo. Dar kai kas ir apsivogė. Negaliu sakyti, kad tai Germanas, nes raktus turėjo trys asmenys iš tos asociacijos. Kuris paėmė, sunku pasakyti, bet faktas lieka faktu", – atviravo "Menų zonos" vadovas.

Menininkai konteineryje laikė didžiulę renginių palapinę. D.Vaičekauskas prisiminė, kad ir plaukimo entuziastai ten laikė savo daiktus.

Išgabenti tris konteinerius, pasak pašnekovo, kainavo beveik tūkstantį eurų.

D.Vaičekauskas pasakojo, kad dalis konteinerių naudojama "Menų zonos" rezidencijoje, kiti galbūt dar bus naudojami. Iš pajūrio atsigabentus konteinerius teks remontuoti, nes dabar jie netinkami naudoti.

"Visa ta situacija su konteineriais metė šešėlį ir ant mūsų organizacijos. Mes su visomis institucijomis bendradarbiavome geranoriškai. Bet kitiems neišaiškinsi, kad ne mūsų kaltė. Dabar savo žodį ištesėjome. Bylinėtis beviltiška, būsiu nukentėjęs", – konstatavo D.Vaičekauskas.

Dingo buities daiktai?

G.Čepas šią savaitę ėmė kalbėti, kad konteineriai prie jūros tikrai negražiai atrodė, esą jis iš pradžių ketino prie molo statyti tik vieną konteinerį, bet D.Vaičekauskas esą atvežė jų kur kas daugiau.

Paklaustas apie dingusią palapinę, G.Čepas ėmė pasakoti apie kažkokio žmogaus daiktus, laikytus išgabentame konteineryje.

Esą G.Čepas globoja neseniai socialinį būstą gavusį žmogų, konteineryje kelerius metus buvo jo šaldytuvas, dujinė viryklė, sofa.

"Kai paklausiau, man pasakė, kad visa tai išvežė į šiukšlyną. Tas žmogus dar nežino, kad jo daiktų nebėra. Apvažiavau sąvartynus, bet niekur neradau. Aš į D.Vaičekausko daiktus nelindau ir nieko nežinau. 2018 m. tuose konteineriuose lankėsi bet kas", – tvirtino G.Čepas.

Pasak jo, santykiai su "Menų zonos" vadovu pašlijo prieš porą metų, kai jie drauge ketino organizuoti renginius pajūryje.

Esą, negavęs projektinių pinigų, D.Vaičekauskas dingo, o, neturėdamas, kur dėti konteinerių, atvežė keturis į pajūrį, nors tiek jų esą nė nereikėjo.

Vis dėlto galiausiai take prie molo vaizdo nebegadina svetimkūniai.

Neleido dirbti pajūryje

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai ėmėsi aiškintis, kodėl Germanas Čepas, neturintis leidimo vykdyti kokią nors veiklą šioje pajūrio vietoje, vis dar neišgabena vaizdą darkančių griozdų.

G.Čepas pernai buvo gavęs leidimą organizuoti renginį, kurį pavadino "Gaudyk bangą".

Pasakodamas apie savo veiklos ketinimus pajūryje, vyras minėjo, kad, be įvairių pramogų, filmų peržiūrų, koncertų, į renginio sąvoką įtraukė ir vaikų mokymą plaukti jūroje.

Praėjusiais metais jam nepavyko vykdyti veiklos, nes, kaip pats sakė, buvo užsiundytas įvairiausiais tikrintojais ir dirbti nebeturėjo galimybės.

Ką ten priėmė, nežinau. Kai gausiu sprendimą, tada ir pasidomėsiu.

Šiemet G.Čepas, būdamas viešosios įstaigos "Plaukimas visiems" vadovu, vėl prašė savivaldybę išduoti leidimą toje pačioje vietoje, kur stovi metaliniai konteineriai, rengti renginį.

Tačiau tokio leidimo savivaldybė jam nedavė.

Be visų kitų argumentų, atkreiptas dėmesys į gelbėtojų tikinimą, kad netoli molo, kur ketinama mokyti vaikus plaukti, tai daryti ypač pavojinga, ten esanti gili įduba.

Be to, tai yra vieta, kur leidžiama atsivesti šunis. Šioje vietoje plaukiojama kateriais ir vandens motociklais, todėl vaikams čia būtų nesaugu.

Vyras apskundė šį savivaldybės sprendimą.

Kam priklauso žemė?

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas patikino, kad jo vadovaujama įstaiga neturi teisinio pagrindo reikšti pretenzijų G.Čepui.

Germanas Čepas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Esą vieta, kur pastatyti konteineriai, nepatenka nei į saugomą teritoriją, nei į pajūrio juostą, nei į Baltijos jūros pajūrio juostą.

Ši teritorija priskiriama valstybinei žemei, kurią valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

"Bet kokiu atveju konteineriai stovi valstybinėje žemėje, todėl bet kas sugalvojęs negali ten statyti, kas jam į galvą šovė. Su savivaldybe aiškinomės ir diskutavome dėl šios vietos priklausomybės, rėmėmės specialiuoju planu", – tikino A.Šepštas.

Pasirodo, Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo tyrimą, bet kviečiamas asmuo, kaip teigiama, pastatęs minimoje vietoje konteinerius, į tarnybą neatvyksta.

Šios tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėja Saulenė Narkuvienė tikino, kad dalis ploto, ant kurio stovi konteineriai, priklauso vieno sklypo savininkams, kita yra ant valstybinės žemės.

Pasak S.Narkuvienės, sklypo savininkai – uosto įmonė – sutikimo pastatyti konteinerius savo žemėje taip pat nėra davę.

"Niekada nebaudžiame, jei savivaldybė išduoda leidimą valstybinėje žemėje vykdyti kažkokį renginį ar ką panašaus. Iš savivaldybės pranešimo žinome, kad tokio leidimo nėra davusi. Mūsų žiniomis, pernai toks leidimas buvo duotas. Kai leidimo galiojimas baigiasi, renginio organizatoriai turi plotą sutvarkyti, o savivaldybės darbuotojai turi patikrinti, ar tai padaryta. Šiuo atveju taip nebuvo padaryta", – tvirtino S.Narkuvienė.

Bylinėjasi metų metus

Nusižengusįjį reikalavimui Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ketina bausti už valstybinės žemės užėmimą. Bauda gali siekti 300 eurų.

Kol kas tarnybos darbuotojams pabendrauti su G.Čepu nepavyko, jam išsiųsta nemažai pranešimų, bet kitų galių prisikviesti baudžiamą asmenį nėra.

Galimas variantas – bus kreiptasi į policiją, kad jį atvesdintų.

"Nežinau, jokių jų raginimų negavau. Vieną kartą kažkada parašė, kad reikia atvykti, bet tuo metu sirgau, pranešiau, jog negaliu atvykti. Tai jie sakė, prisiims kažkokius sprendimus. Ką ten priėmė, nežinau. Kai gausiu sprendimą, tada ir pasidomėsiu", – teigė G.Čepas.

S.Narkuvienė tikino, kad administracinių teisės pažeidimų protokolą galima surašyti ir už akių.

Tačiau kur kas labiau tikėtina, kad nutarimas bausti asmenį bus įkeltas į tam tikrą interneto sistemą, o Valstybinė mokesčių inspekcija iš nubaustojo banko sąskaitos tiesiog nurašys skirtą baudą.

Jeigu G.Čepas ir po to neišgabentų konteinerių, po trijų mėnesių tarnyba kreipsis į teismą.

"Turėjome bylą dėl neteisėto žemės užėmimo Liepojos gatvėje. Penkerius metus bylinėjomės, visose instancijose laimėjome, perdavėme vykdymo raštus antstoliams. Žmogus, su kuriuo bylinėjomės, apskundė antstolį ir taip vis dar nevykdo teismo sprendimo, žemė vis dar užimta. Toks pavyzdys rodo, kad valstybė yra neįgali. Labai liūdna", – apgailestavo S.Narkuvienė.

Teismo sprendimą įvykdė

Pasakodamas apie bendravimą su savivaldybės administracija G.Čepas tikino, kad yra apskundęs atsisakymą pratęsti leidimą veiklai pajūryje.

Esą teismas įpareigojo savivaldybę arba pratęsti leidimą, arba pateikti motyvuotą atsisakymą.

"Jeigu jie nesugeba to padaryti, ta procedūra ir tęsiasi. Administracija iki šios dienos teismo sprendimo nevykdo. Kai bus įvykdytas sprendimas, tik tada ir bus aišku, ar leidimas veiklai išduotas. Tuo reikalu dabar užsiėmė antstolė Vida Daugirdienė. Tiesiog lauksime, žiūrėsime, kokie sprendimai bus priimti", – aiškino G.Čepas.

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas paaiškino, kad G.Čepas tikrai buvo užginčijęs savivaldybės administracijos sprendimą nebepratęsti leidimo minėtai veiklai.

Teismas tenkino jo prašymą, konstatuodamas, kad atsisakymas buvo nepakankamai motyvuotas.

"Įvertinome šiuos motyvus ir nusprendėme sprendimo neskųsti – gegužės mėnesį iš naujo išnagrinėjome pareiškėjo prašymą ir jo vėl netenkinome, atsižvelgę į teismo sprendimą, papildėme jį naujais motyvais. Motyvus išdėstėme raštu. Mūsų žiniomis, jis nebuvo apskųstas", – paaiškino Teisės skyriaus vadovas.

A.Kačalinas prisiminė antstolės reikalavimą vykdyti balandžio 1-ąją priimtą sprendimą ir jai pranešė, kad jis jau įvykdytas gegužės viduryje.

Teisės skyriaus vedėjas patikino turintis įrodymų, kad apie tai G.Čepas buvo informuotas, nutarimas jam išsiųstas registruotu laišku.

Todėl savivaldybės darbuotojai įsitikinę, kad teismo sprendimą įvykdė.

Primena provokacijas

A.Kačalinas pasakojo, kad savivaldybė su G.Čepu turi apie tuziną bylų.

Savivaldybės teisininkas negailėjo pagyrų šio asmens įkurtos viešosios įstaigos veiklai mokant neįgalius vaikus plaukti. Tai esąs sunkus ir labai reikalingas darbas, kurio daugiau nelabai kas imasi.

"Kalbant apie biurokratinius veiksmus, kai jis atlieka kažkokius "popierinius" dalykus, kad gautų finansavimą, galima įžvelgti savotišką nerūpestingumą ar net piktnaudžiavimą. Pavyzdžiui, kai paraiška finansavimui pateikiama vos ne paskutinės dienos 23 valandą. Paskui vyksta ginčas, ar paraiškos pateikimo terminas baigiasi 17 valandą, ar tos paros pabaigoje. Kartais atrodo, kad provokuojamas ginčas. Tam tikri šio žmogaus veiksmai yra ne visai atitinkantys atidaus ir rūpestingo žmogaus standartą", – svarstė A.Kačalinas.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė patikino, kad teisiniai klausimai sprendžiami argumentais, renkant įrodymus, išklausant visų pusių paaiškinimus.

Jeigu kuri nors pusė vengia šių procedūrų, greitai išspręsti šių klausimų neįmanoma.

Mėtosi seni švirkštai

Visur landžiojantys vaikai, bėginėdami aplink šiuos konteinerius, randa panaudotų vienkartinių švirkštų.

Kas žino, kuo galima užsikrėsti, įsidūrus tokių švirkštų adatomis?

Maži paprastai insulinui leisti naudojami švirkštai vakar mėtėsi prie takelio, vedančio nuo konteinerių į jūrą.

Kitą krūvelę jų klaipėdiečiai neseniai užfiksavo prie pat konteinerio, galu besiremiančio į pajūrio kopos krūmus.

Nors šie radiniai akivaizdžiai įrodo, kad šioje vietoje priebėgą randa narkomanai, policijos apie tai kol kas niekas neinformavo.

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis patikino apie šią vietą girdėjęs tik pernai, kai būta skundų dėl esą neteisėtai prie jūros pastatytų konteinerių.

Pavojai: bėgiodami aplink konteinerius vaikai gali susižaloti kojas į narkomanų čia pat numestus švirkštus. ("Klaipėdos" skaitytojų nuotr.)

Kitokio pobūdžio informacija jo nepasiekusi. Šiemet apie šiame Melnragės kampe vykstančius nusikalstamus veiksmus pareigūnams niekas nepranešė.

Kad toje vietoje renkasi kvaišalų vartotojai, taip pat nežinojo Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kurie paprastai tiria narkotikų platinimo bylas.

Apie ką nors panašaus nebuvo informuoti ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai.

Fotografavo, ką surinko

Konteineriai užsiliko nuo praėjusių metų vasaros. Vos tik jie atsirado pajūryje, įvairios institucijos dėl to pradėjo gauti skundų.

Praėjo metai. Šiame pajūrio kampe nevyksta jokia veikla, bet vaizdas nesikeičia.

Tiesa, keistą darinį suformavusios metalo dėžės truputį pakeitė vaizdą – išgabentas arčiausiai tako buvęs jūrinis konteineris.

Jeigu leidimo negausiu, konteinerius nusikelsiu.

Kaip teigė stovyklą vaikus mokyti plaukti ketinęs čia rengti viešosios įstaigos "Plaukimas visiems" vadovas Germanas Čepas, jis tai padaręs vykdydamas oficialų reikalavimą.

Stovyklos veikla pernai taip ir neįsilingavo. Jos veikla buvo sustabdyta, prasidėjo teisiniai ginčai tarp aplinkosaugininkų ir G.Čepo.

Kol teismai svarstė abiejų pusių prašymus ir reikalavimus, šioje vietoje riogsojo ir iki šiol teberiogso pajūrio nepuošiantys objektai.

Germanas Čepas (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasirodo, bylinėjimasis vis dar vyksta, nors jau nebeturi prasmės.

Paklaustas, ar žino apie narkomanų apsilankymus minėtoje vietoje, G.Čepas bandė tikinti, kad čia jie rinkdavosi gerokai iki stovyklos įrengimo.

"Prieš pradėdami vykdyti veiklą ten surinkome gal 200 švirkštų ir tris maišus tuščių butelių. Esame net nuotraukose tai užfiksavę", – tvirtino G.Čepas.

Laukia savaitės galo

Paprašęs leidimo ten pat šią vasarą mokyti vaikus plaukti, G.Čepas savivaldybės sprendimo tikisi šios savaitės pabaigoje.

"Jeigu leidimo negausiu, konteinerius nusikelsiu. Nieko nebeskųsiu. Jeigu miestui nereikia, kad vaikai būtų mokomi plaukti, mums tai – per sunki našta. Patikėkite, iki šiol neišlendame iš skolų. Iš savo lėšų kažko daryti nesirengiame", – tikino G.Čepas.

Praėjusią savaitę savivaldybėje buvo surengtas posėdis, kuriame dalyvavo ne vieno savivaldybės administracijos padalinio atstovai. Svarstyta, ar leisti G.Čepui pajūryje rengti renginį.

"Galbūt esama taisyklių trūkumo, nes laiku renginys nėra ribojamas. Teoriškai jis gali trukti ir dvi minutes, ir pusę metų. Faktiškai mes suprantame, kad tai nėra renginys, tai – labiau stovykla, – neslėpė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėją pavaduojantis Marius Poimanskis. – Praėjusią savaitę savivaldybėje vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo susijusių su minima vieta įstaigų atstovai: aplinkosaugininkai, žemės sklypo valdytojai, pliažų prižiūrėtojai, pedagogai, ugniagesiai. Buvo didelė kompanija, pono G.Čepo nekvietėme, nes tai buvo darbinis susitikimas."

Pasak M.Poimanskio, diskusijų metu kalbėta, ar šioje vietoje G.Čepo prašoma veikla leistina ir kokį poveikį ji gali turėti visomis prasmėmis.

Panašu, kad susirinkimo metu daugelis jame dalyvavusiųjų buvo nusiteikę prieš konteinerius pajūryje ir numatomą viešosios įstaigos veiklą.

Kiekvienas kalbėjęs turėjo savų argumentų, į kuriuos turėtų atsižvelgti savivaldybės administracijos direktorius.

Vieni minėjo, kad ten nesama šiukšliadėžių, todėl teritorija teršiama, kiti atkreipė dėmesį, jog ketinama vaikus mokyti plaukti uosto teritorijai priklausančiame paplūdimyje, kur leidžiama atsivesti šunis.

Užsiminta ir apie specialių žinių bei tai patvirtinančių dokumentų būtinybę, norint dirbti su vaikais.

Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad metaliniams konteineriams pajūrio juostoje – nevieta.

Disonansas: aplinkosaugininkai mano, kad jūriniams konteineriams prie jūros – nevieta. (Vytauto Petriko nuotr.)

Sprendimas dar nepaskelbtas, jį priims savivaldybės direktorius. Kadangi jis atostogauja, tai padarys pavaduojantis asmuo.

G.Čepas įsitikinęs, kad savivaldybė kelia jo veiklai perteklinius reikalavimus.

Esą Viešosios tvarkos skyrius turėtų vadovautis Klaipėdos miesto tarybos sprendimais ir nesikišti į kitų skyrių ir institucijų darbą.

Vis dar bylinėjasi

Tuo pat metu viešoji įstaiga "Plaukimas visiems" tebesibylinėja su aplinkosaugininkais. Bylose tebekalbama apie praėjusius metus.

G.Čepas tikino turėjęs būtinus dokumentus pasistatyti pajūryje konteinerius.

Prašydamas savivaldybės leidimo veiklai jis buvo pridėjęs dokumentus, kur ir kokiomis sąlygomis tai bus daroma. Ten pat buvo minimi ir metaliniai konteineriai.

Pavojai: bėgiodami aplink konteinerius vaikai gali susižaloti kojas į narkomanų čia pat numestus švirkštus. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasak įstaigos vadovo, pasirašydami leidimą veiklai valdininkai suteikė leidimą pastatyti stovyklos vietoje ir konteinerius.

Pamatę prie jūros metalinius griozdus, skundus ėmė rašyti ne tik greta įsikūrę pajūrio žvejai, bet ir kiti žmonės.

Aplinkosaugininkai tikino, kad, pagal Pajūrio juostos įstatymą, G.Čepas turėjo konteinerių pastatymo šioje vietoje klausimą suderinti su žemės savininku.

Savininkas šiuo atveju yra valstybė, vadinasi, derinti šį klausimą reikėjo su Nacionaline žemės tarnyba.

Viešoji įstaiga gavo nurodymą išgabenti konteinerius, o kai to nepadarė, buvo nubausta 75 eurų bauda.

Panašių nutarimų G.Čepas prisipažino sulaukęs trijų ar keturių.

"Aplinkos apsaugos departamentas aplinkosaugos inspektoriaus nutarimą panaikino. Vilniaus administracinis teismas nagrinėja departamento nutartį, kuria klaipėdiečiai aplinkosaugininkai buvo įpareigoti iš naujo spręsti mūsų veiklos legalumą. Mat mūsų aplinkosaugininkai nebuvo teisiškai pagrindę, kuo mes nusižengėme. Buvo nurodyta iš naujo tai išaiškinti. Mes apskundėme departamento sprendimą, nes jį nagrinėti nebėra prasmės, tai niekinis bylinėjimasis. Leidimą buvome gavę iki praėjusių metų spalio 31 d. Šis terminas jau seniai pasibaigė, todėl ir nebėra logikos spręsti tų klausimų. Mūsų teismai taip dirba, pabaigos galima sulaukti ir kitais metais", – tikino G.Čepas.

Sulaukė padėkos rašto

Paklaustas, ar nebūtų buvę logiška išsigabenti konteinerius, dėl kurių kilo tiek daug triukšmo, kol paaiškės jų pastatymo pajūryje teisėtumas, G.Čepas paprieštaravo.

Jis tikino, kad išgabenti vieną konteinerį kainuotų apie du tūkstančius eurų.

"Iš kur gautume tam lėšų? Rugsėjį prašėme pratęsti leidimą, ketinome vystyti banglenčių, irklenčių renginius. Dėl to taip pat bylinėjomės. Teismai labai lėtai dirba. Turime bylą, kuri nuo 2015 m. nejuda. Tokios bylos turėtų būti išnagrinėjamos per 20 minučių. Mano nuomone, institucijose, kurios atstovauja valstybei, turėtų dirbti kompetentingi asmenys, besivadovaujantys įstatymais, o ne plepalais. Jie turi išmanyti įstatymus bei tvarkas ir išduoti leidimus arba ne, – piktinosi G.Čepas. – Savivaldybė vis dar sprendžia, leisti ar neleisti mums dirbti. Tuo metu vidaus reikalų ministras mūsų veiklą pastebėjo ir už geranorišką veiklą įvertino padėkos raštu. Praėjusį mėnesį buvome ministerijoje, kur mūsų įstaigai buvo padėkota."

Pokyčių nematyti

Melnragėje, netoli Šiaurinio molo, šių metų birželį įsteigta Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija pasistatė kelis jūrinius konteinerius ir ketino juose įsirengti stovyklą plaukti išmokti norintiems vaikams, o vakarais šioje vietoje organizuoti pramogas.

Vos tik pajūryje atsirado konteinerių, įvairios institucijos dėl to pradėjo gauti skundus.

Ir nenuostabu, nes kiekvienas žino, kad pajūryje net lengvojo automobilio negalima pastatyti.

Gamtosaugininkai tikino matę tik leidimus organizuoti renginius. Juose esą nebuvo jokių užuominų apie leidimą statyti prie jūros griozdiškus konteinerius.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyriausiasis specialistas Nerijus Pocius daugiau nei prieš mėnesį tikino, kad žemės, ant kurios stovi konteineriai, savininkė yra valstybė, todėl stovyklos steigėjai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Tačiau jie tokio dokumento neturėjo, tad asociacija buvo nubausta 75 eurų bauda ir specialiu nurodymu įpareigota konteinerius iš pajūrio išgabenti iki rugpjūčio 31 d.

Šiandien – jau spalio 9-oji, bet situacija prie jūros nepasikeitė.

Konteineriai tebestovi, medinės paletės prie jų ištampytos, jų galima rasti ir prie pat jūros.

Prie pat jūros mėtosi mediniai padėklai. Vytauto Petriko nuotr.

Ši vieta vis labiau primena netvarkingą ir apleistą plotą.

Žada vėl bausti

"Šiandien rašome jiems antrą privalomąjį nurodymą ir skirsime dar vieną baudą. Dabar dar negaliu tiksliai pasakyti, kaip bus toliau, girdėjau, kad jie lyg ir tvarkosi leidimus. Už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo, jie tikrai gaus dar vieną baudą. Pažiūrėsime ir įvertinsime, kaip ta vieta atrodo dabar, – aiškino N.Pocius.

Pareigūnas pasakojo, kad asociacija apskundė jo įteiktus privalomuosius nurodymus išgabenti konteinerius.

Aplinkos apsaugos departamento Administravimo skyrius esą atmetė N.Pociaus nurodymą.

"Esą jis buvo neteisingai surašytas, padaryta procedūrinių pažeidimų. Nuspręsta, kad privalomąjį nurodymą reikia perrašyti iš naujo. Pagrindas bausti vis dėlto yra, pirmąją baudą jie sumokėjo. Nurodymo apskundimas nestabdo reikalavimo konteinerius išvežti, nurodymą jie vis tiek turi vykdyti. Už privalomojo reikalavimo nevykdymą jiems gresia antra 75 eurų bauda. Be to, jie bus baudžiami ir už patį pažeidimą nuo 150 iki 600 eurų bauda, jei gerai pamenu", – apie numatomą šios istorijos tęsinį kalbėjo N.Pocius.

Jeigu asociacijos atstovai neįvykdys antrojo privalomojo nurodymo, byla keliaus į teismą.

Šį paliepimą ketinama reikalauti įvykdyti per porą savaičių.

Pareigūno teigimu, antrasis nurodymas esąs jau surašytas, bet adresatai jo dar negavo.

Panaikino savo nutarimą?

Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos prezidento postą perėmusio Germano Čepo pasakojimas buvo visiškai priešingas.

Pasak jo, Aplinkosaugos departamentas panaikino pirmąjį savo pačių nutarimą ir jo vykdyti neprivalu, o konteineriai pastatyti nenusižengiant įstatymams.

"Netiesa ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino teiginiai, esą jis nedavęs leidimo statyti konteinerius, nes tai esanti Nacionalinės žemės agentūros prerogatyva. Mes gavome raštą, kad ši agentūra jokių leidimų laikiniesiems objektams statyti neišduoda ir neprivalo to daryti. S.Budinas mums leido vykdyti renginius. Prie prašymo gauti šį leidimą buvo pridėtas planelis su visais statiniais. Šis leidimas vis dar galioja. Taip Klaipėdos miesto Aplinkos apsaugos departamentas ir miesto administracijos direktorius su savo komentarais nebeleido mums vykdyti veiklos, partneriai, norėję skirti mums lėšų, finansavimą pristabdė. Todėl ir mes pranešėme, kad vaikų plaukti nebemokysime. Šią savaitę ta pačia tema planuojame kažką daryti. Prašysime leidimą organizuoti renginius pratęsti, jei gerai pamenu, iki vasario mėnesio – apie keistą situaciją pasakojo G.Čepas. – Gavome kažkokį savivaldybės administracijos specialisto rašinėlį, į kurį net nežinia, kaip reaguoti. Raštas pavadintas ne nutarimu ar sprendimu, o "Dėl leidimo". Jame teigiama, kad mūsų prašymo net nesvarstys. Prašysime administracijos darbuotojų jį paaiškinti."

Ketina atsisakyti planų

Pasakodamas apie Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojo surašytą ir vėliau panaikintą nutarimą G.Čepas tikino, kad N.Pociui buvo liepta nurodyti, kodėl jis priėmė tokį nutarimą.

Teisininkai pasiūlė asociacijai apskųsti ir antrąją šio dokumento dalį.

"Mūsų situacijoje patogiausia nieko nedaryti. Bandau suprasti, kodėl išėjo tokia klampynė. Ar mūsų valdiškų institucijų specialistai neturi tinkamos kompetencijos, ar dar kokios priežastys. Aš pats asmeniškai užtrukau pusantro mėnesio, kol perėjau visas institucijas, valdininkai iki tol nežinojo, kam priklauso ta teritorija. Pasirodo, tai yra miesto žemė. Aplinkosaugininkai priekaištavo, kad konteineriai stovi ant kopų, paskui – kad mindome žolę. Galiausiai iš visų tų kaltinimų liko vienas, esą neturime savininko leidimo, nors pareigūnas net nežino, kas tas savininkas yra", – kalbėjo G.Čepas.

Kol kas asociacijos vadovas teigia nežinantis, ką darys toliau. Pirmiausia kovos teisiniais būdais, kad nereikėtų mokėti baudų. Todėl neketina pripažinti, kad nusižengė.

Mums patiems įdomu, kaip čia viskas baigsis.

Ko gero, tolesnės veiklos jie atsisakys, o konteinerius priglausti savo teritorijoje pažadėjo viena uosto įmonė.

"Ėmėmės veiklos turėdami visus dokumentus. Bet jeigu išpuoliai prieš mus nesiliaus, nebedarysime visiškai nieko. Norėjome mokyti vaikus plaukti, buvome susitarę su keliomis didelėmis įstaigomis dėl paramos. Prasidėjus trukdžiams veiklą sustabdėme. Mums patiems įdomu, kaip čia viskas baigsis", – svarstė G.Čepas.

Leidimas – tik renginiams

Kai šią vasarą prie tako pakeliui į molą išdygo krūva jūrinių konteinerių, žmonės stebėjosi. Kas ir ką čia ketina veikti?

Verslininkai svarstė, ar statyti tokioje vietoje tokius griozdus išties oficialiai leista?

Paaiškėjo, kad konteineriai priklauso birželį įsteigtai Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai. Ji čia įsirengė stovyklą, kurioje ketino mokyti vaikus plaukti, o vakarais organizuoti pramogas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas tikino, kad asociacijai nebuvo leista toje vietoje pasistatyti konteinerių.

Kiek aš žinau, savivaldybė išdavė leidimą tik organizuoti renginius.

"Kiek aš žinau, savivaldybė išdavė leidimą tik organizuoti renginius. Tačiau tai nereiškia, kad pajūrio juostos apsaugos zonoje galima statyti konteinerius", – paaiškino R.Dužinas.

Baudos mokėti neskuba

Agentūros vyriausiasis specialistas Nerijus Pocius teigė, kad apie konteinerius pajūryje sužinojo iš vieno piliečio skundo. Žmogus tiesiog informavo aplinkosaugininkus apie situaciją ir klausė, ar konteineriai toje vietoje pastatyti teisėtai.

Vėliau skųstasi ir Aplinkos ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai, gauta ir kitų piliečių skundų, siųstų tiesiogiai agentūrai.

"Asociacijos veiklos mes nekvestionavome, tačiau pagal Pajūrio juostos įstatymą jie turėjo konteinerių pastatymo šioje vietoje klausimą suderinti su žemės savininku. Savininkas šiuo atveju yra valstybė, vadinasi, derinti šį klausimą reikėjo su Nacionaline žemės tarnyba. Jie to nepadarė ir už tai buvo nubausti 75 eurų bauda. Pagal mūsų surašytą privalomą nurodymą, jie turėjo būti išgabenti iš šios vietos dar rugpjūčio 31 d. Šiandien pat patikrinsime, ar nurodymas įvykdytas, ir jeigu ne, vėl skirsime baudą. Supratau, kad paklusti reikalavimams neketinama, asociacijos atstovas žadėjo dar tartis su teisininku, tad reikalas gali būti sprendžiamas teisme", – tvirtino N.Pocius.

Vyriausiasis inspektorius teigė, kad skundai dėl konteinerių pasipylė rugpjūčio pradžioje.

Viena labiausiai nepatenkintų pusių – greta įsikūrę žvejai. Jie buvo pikti, mat būdavo aplinkosaugininkų baudžiami už automobilių pasirodymą pajūryje, o čia – visas kalnas konteinerių.

Aplinkosaugininkai bendravo su asociacijos prezidentu Mariumi Satkevičiumi. Jis "Klaipėdai" aiškino nieko bendro su asociacija nebeturintis ir visus įgaliojimus perleidęs Germanui Čepui.

Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos vardu veikiantis G.Čepas pasakojo šioje vietoje norėjęs įkurti stovyklą vaikams, kur jie būtų mokomi plaukti.

Tačiau gerą norą esą sužlugdė skundikai ir tikrintojai.

Kaltino aplinkosaugininkus

"Mūsų akimis, aplinkosaugininkai patys teisės aktų neskaito arba nežiūri. Jie mums įteikė reikalavimą rugpjūčio 27 d. Mes turime 10 dienų apskųsti tokį reikalavimą aukštesnei instancijai. Mūsų supratimu, jie pasielgė neteisingai duodami tik 10 dienų nukelti konteinerius. Jie mano, kad mes negalime skųstis. Juolab kad leidimus statyti konteinerius būtent šioje vietoje mes turime, – aiškino G.Čepas. – Veiklos dar nebaigėme, renginiai vyksta, leidimą dirbti turime iki rugsėjo 30 d. Norėjome, kad viskas atrodytų visai kitaip. Ketinome iš konteinerių padaryti gražius laivus su burėmis. Bet jau antrą veiklos dieną mus pradėjo tikrinti įvairios komisijos. Investavome labai daug pinigų, kai pamatėme, kaip puola tikrintojai, suabejojome, ar yra tikslas tai daryti toliau. Vietoje žadėtų 16 savaičių, stovyklos vyko tik dvi su puse. Jeigu miestui to nereikia, mums nereikia juo labiau."

Pasak G.Čepo, per dvi dienas į stovyklą užsiregistravo beveik 400 norinčiųjų, bet prasidėjus patikrinimams daugiau norinčiųjų nė neregistravo, priėmė apie 40 vaikų.

Asociacija du konteinerius naudoja priemonėms sudėti: irklentėms, banglentėms, gelbėjimo reikmenims.

Kažkas suklastojo mano parašą.

G.Čepas pasakojo, kad vakarais stovyklos vietoje ketinta rodyti filmus, rengti dar nespėjusių išgarsėti atlikėjų koncertus, bet to padaryti taip ir nepavyko.

"Buvo liepta viską išardyti, ko neišardėme, tą pavogė. Dingo kabeliai, lempučių girliandos. Jeigu būtų leista, būtume iki vėlyvo vakaro vykdę veiklą ir papuošę konteinerius. Buvome skundžiami, o skundikai net persistengė. Vieną skundą, nagrinėtą Aplinkos apsaugos agentūros, kažkas pasirašė mano paties vardu. Man buvo pasakyta, kad ir kaip absurdiškai skambėtų, bet jie privalo jį išnagrinėti. Kažkas suklastojo mano parašą. Reikalą tiria policija", – pasakojo G.Čepas.

Aplinkosaugininkai tiria ir šio vyro skundą, kuriuo jis apskundė žvejus.

Apsižodžiavo su vadovu

Apžiūrą miesto vadovai penktadienio rytą pradėjo Antrosios Melnragės paplūdimyje.

Būtent į šią vietą ir teko vykti policijos ekipažui. Pareigūnus iškvietė visuomenininku prisistatantis Germanas Čepas, kuris žeria kritiką, kuri, kaip teigiama, neretai būna nepagrįsta, savo pastebėjimus įvairiais miesto klausimais.

Policijai vyras paskambino po to, kai apsižodžiavo su biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriumi Virginijumi Urbonu.

Atvykus miesto merui Vytautui Grubliauskui policijos pareigūnai aiškinosi incidentą, apklausė liudininkus, nustatinėjo, ar buvo smurtas.

Tačiau šis įvykis nesutrikdė paplūdimių apžiūros. V.Urbonas miesto vadovams papasakojo, kas jau nuveikta, ką dar reikia padaryti, kokios naujovės laukia poilsiautojų.

„Siekiame, kad paplūdimiuose atsirastų kuo daugiau atrakcijų, jog į pliažus žmonės trauktų ne tik saulėtomis ir šiltomis dienomis, bet ir apniukus dangui. Juk oras vasarą, kuri ir taip trumpa, mus tikrai ne visada lepina“, – tvirtino direktorius.

Jau įrengti gultai

Uostamiesčio paplūdimiuose įrengta dar viena apžvalgos aikštelė, kurios ypač populiarios tarp poilsiautojų. Ja galės džiaugtis Antrosios Melnragės pliažo lankytojai.

Iki šiol tokie objektai buvo Pirmojoje Melnragėje ir Giruliuose. Antrosios Melnragės paplūdimyje įrengti ir mediniai gultai vietoje, kur anksčiau veikdavo kavinė.

Alus šiais laikais – kalio cianidas.

„Alus šiais laikais – kalio cianidas. Tad prie gultų padėjome knygutes apie Klaipėdą. Lankytojai galės pasiskaityti“, – tvirtino V.Urbonas.

Dar viena naujovė – muzikinės aikštelės, kur lankytojai galės klausytis klasikinės muzikos.

Šios atsiras Smiltynės centriniame ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose, kuriems siekiama gauti Mėlynąją vėliavą. Praėjusiais metais ši plevėsavo tik pirmajame.

Į aikštelę atėję žmonės paspaus mygtuką ir galės klausytis muzikos. Ši nesklis už aikštelės ribų.

Temperatūrą matuos plūdurai

Smiltynės centriniame ir Antrosios Melnragės paplūdimiuose veiks ir elektroniniai stendai, kuriuose bus rodoma oro temperatūra, kita poilsiautojams aktuali informacija.

Vandens temperatūra bus matuojama specialiais plūdurais, kurie informaciją perduos į stendus. Taip pat šią informaciją bus galima rasti internete.

Iki sezono vidurio Melnragės–Girulių ir Smiltynės paplūdimiuose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti didesnį poilsiautojų saugumą ir sumažinti vandalizdmo atvejų, kurie pastaruoju metu pakankamai dažni, skaičių.

Šiemet paplūdimių prižiūrėtojai pradės valyti smėlį. Yra nupirkta speciali valymo mašina

Pasak  V.Urbono, šios pagalba bus surenkamos iš smėlio smulkios šiukšlės, šis apverčiamas 10 centimetrų geliu, kad saulė išdegintų visas bakterijas. Šiuos darbus planuojama vykdyti kas savaitę.

Dar draugiškesni neįgaliesiems

Klaipėdos paplūdimiai šiemet taps dar draugiškesni neįgaliesiems. Jiems bus pasiūlyti patobulinti, patogesni takai, kuriais galima privažiuoti arti jūros. Pastarieji su suoliukais bei poilsio aikštelėmis bus įrengti beveik visuose paplūdimiuose.

Kaip ir pernai, Smiltynės bei Neįgaliųjų paplūdimiuose veiks pagalbos iškvietimo stotelės, kur paspaudus mygtuką galima išsikviesti pagelbėti pasirengusį asmenį iš gelbėtojų posto, išklausyti aktualią garsinę informaciją. Judėjimo negalią turintiems žmonėms taip pat bus pasiūlyti specialūs vežimėliai su kuriais neįgaliuosius galima paplukdyti jūroje.

V.Urbonas tvirtino, kad pernai ši paslauga buvo populiari. Kai kurie neįgalieji specialių vežimėlių pagalba jūroje maudėsi pirmą kartą gyvenime.

Renka gelbėtojų komandą

Paplūdimių prižiūrėtojai prie sezoną ruošia inventorių: persirengimo kabinas, suoliukus, kurių bus daugiau, šiukšlių dėžes. Didžioji dalis inventoriaus pirkta pernai, tad šiemet užteks jį atnaujinti.

Taip pat iki sezono bus sutvarkyti ir mediniai takai, laiptai. Atkreiptas dėmesys, kad naujai klojami mediniai takai bus tvirtesni.

Šiltuoju sezonu paplūdimiuose veiks trys dušai, šeši geriamojo vandens fontanėliai, penki konteineriniai tualetai, du stacionarūs, bus pastatyta ir biotualetų.

Atsižvelgiant į šylančius orus ir didėjančius žmonių srautus, dauguma tualetų bus atidaryti nelaukiant oficialios sezono pradžios – jau kitą savaitgalį.

Renkama ir gelbėtojų komanda. Pirmoji atranka „Gintaro“ baseine vyks balandžio 21 d. nuo 16 iki 18 val. Kaip ir pernai dviem pamainomis dirbs 70 gelbėtojų, budės medicinos personalas, aprūpintas visa reikalinga įranga pirmajai pagalbai suteikti, taip pat ir defibriliatoriais.

Tikimasi, kad jau šį sezoną paplūdimiuose atsiras teritorijos, kur galima ateiti su augintiniais. Viena numatyta Pirmojoje Melnragėje prie molo, kita – Smiltynėje prie molo.

Džiaugėsi, kad nesėdi vietoje

Oficialią sezono pradžią ketinama skelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Tiksli data priklausys nuo orų.

Uostamiesčio paplūdimiams, įskaitant nuolatinę priežiūrą, infrastruktūros atnaujinimą, gelbėtojų ir medicinos personalo atlyginimus, šiemet numatyta skirti daugiau nei milijoną eurų.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad poilsiautojus pasitiks jaukesni, švaresni paplūdimiai. Uostamiesčio vadovas džiaugėsi, kad nestovima vietoje – atsiranda vis naujų dalykų, sprendimų, kurie pliažus daro patrauklesnius ir miestiečiams, ir svečiams.

„Šiemet dviejose paplūdimiuose turėtų suplevėsuoti Mėlynoji vėliava. Tai dar vienas įrodymas, kad kokybė yra privaloma. Vyksta diskusijos, ar mums reikia tos Mėlynosios vėliavos. Manau, kad turime skelbti žinią pasauliui apie kokybiškas paslaugas ir saugumą. Kitas dalykas ant mūsų pečių guli įsipareigojimas palaikyti ir užtikrinti tvarką. Siekiame, kad visi paplūdimiai atitiktų reikalavimus“, – pabrėžė meras.

Vis tik atkreipiamas dėmesys, kad pats didžiausias išbandymas šį sezoną laukia ne pliažuose, o kelyje į juos. Pamario gatvėje vyksta rekonstrukcijos darbai, tad spūstys bus neišvengiamos.

Abejojama, kad žmonės vietoj Melnragės ir Girulių paplūdimių rinksis Smiltynę. V.Urbono teigimu, į Smiltynę dažniausiai važiuojama visai dienai, o Melnragę, Girulius kelioms valandoms.

„Manome, kad didžiausia apgultis teks Pirmosios Melnragės paplūdimiui“, – numatė vadovas.

Poilsiautojams jau dabar siūloma užuot į paplūdimius vykus automobiliais rinktis viešąjį transportą ar dviračius. Priešingu atveju teks kelias valandas stovėti spūstyse.