Apie tai laidoje diskutuos 17 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenęs publicistas ir rašytojas Andrius Užkalnis ir etiketo ir protokolo žinovas Giedrius Drukteinis.

Visas pasaulis ne tik žavėjosi karalienės Elžbietos II-osios valdymu, bet ir domėjosi asmeniniu jos gyvenimu ar ilgus metus trukusia meile vyrui princui Filipui. Tačiau iš šono neretai galėdavo pasirodyti, jog darbą šaliai už viską aukščiau kėlusiai Elžbietai II-ajai prireikė ir daug kantrybės – kiti šeimos nariai neretai dėl įvairiausių priežasčių atsirasdavo geltonosios spaudos puslapiuose.

Kaip šio vakaro laidoje pastebės A. Užkalnis, kartu su visu likusiu pasauliu mes galime tik spėlioti, kiek iš tiesų šeima dėl įvairiausių tokių įvykių konfliktuodavo viduje. Karališkoji šeima pasižymėdavo diskretiškumu, todėl viskas, ką apie juos žinome, yra tik tiek, kiek skelbiama oficialiuose pranešimuose, ir tai, ką pamatome per TV ekranus. „Tai yra viskas, ką mes matome. Dar kartą pabrėšiu – visa kita yra spekuliacijos“, – pabrėš publicistas.

Būtent todėl, anot laidos pašnekovų, net ir garsusis princo Harry ir Meghan Markle interviu su Oprah Winfrey neturėjo nieko nustebinti. Karalienės – taip pat.

„Reikia prisiminti tokį dalyką, kad per daugiau nei 70 savo karaliavimo metų ši karalienė tapo transformacijos karaliene. Nuo 1952 m., kai atėjo į sostą, šalies gyvenime keitėsi šimtai dalykų. Ji būtų buvusi labai naivi – o tokia nebuvo – jei būtų įsivaizdavusi, kad visas pasaulis keičiasi, o šeimoje niekas nesikeis ir viskas bus taip, kaip parašyta knygoje“, – pastebės A. Užkalnis.

Jam pritars ir G. Drukteinis – tai, ką žiniasklaida vadindavo „skandalu“, dažniausiai tebūdavo tam tikrų procesų dalis arba pačios spaudos išpūstos detalės dėl stipresnio įspūdžio.

„O tai, kad dabartinis karalius Karolis III mėgdavo pilotuoti lėktuvą ir yra sudaužęs tokį, kuris priklauso mokesčių mokėtojams, tikrai pavadinčiau skandalu. Grynas nuostolis – 110 tūkst. svarų sterlingų“, – atkreips dėmesį etiketo žinovas.

Pastarasis laidoje akcentuos, kad per tiek metų karališkoji šeima itin evoliucionavo, o tą įrodo net ir šiandien viso pasaulio stebimos karališkosios laidotuvės.

„Skirtingai nuo karalienės Viktorijos, kuri buvo palaidota su labai daug juvelyrikos – žiedais ant kiekvieno piršto, vėriniais ir apyrankėmis – karalienė Elžbieta laidojama su labai kukliais aksesuarais. Tik vedybiniu žiedu ir perlų auskarais – atkreipkite dėmesį, kad ji bene kiekvieną savo gyvenimo dieną nešiojo tuos pačius auskarus, kuriuos gavo iš senelės, karalienės Marijos. Tai – vienintelės brangenybės, kurios kartu su ja keliaus į kapą“, – pastebės G. Drukteinis.

Tiesa, pokyčiai pastebimi ir kitur – tą atskleidžia vienas skandalingiausių įvykių, kuris per pastaruosius metus sukrėtė karališkąją šeimą. Tai – princui Andrew mesti kaltinimai dėl seksualinio išnaudojimo. Kaip įprasta, šeima apie tai neatviravo ir pasirinko kitokį kelią. Pastarasis įrodė, jog karalienės ir kitų karališkosios šeimos narių pareigos neretai primindavo tokias pat, kokias šiais laikais turi didžiulių korporacijų vadovai.

„Princas Andrew šio skandalo metu padarė daug klaidų ir kaip komunikatorius pasirodė labai prastas, neprotingas ir neįžvalgus žmogus. Bet kompensacijos sumokėjimas, kaip ir absoliučioje daugumoje korporacinių skandalų Vakarų pasaulyje, yra kompromiso ieškojimas, bet, jokiu būdu, ne kaltės pripažinimas. Ramybė yra brangesnė negu ilgalaikis klampus teismo procesas“, – bus įsitikinęs etiketo žinovas.

Tačiau ar tokie ir panašūs įvykiai nepriversdavo britų svarstyti, ar verta tokią karališkąją šeimą išlaikyti iš savų, mokesčių mokėtojų pinigų?

Ne vienerius metus ir pats svetur gyvenęs A. Užkalnis pripažins, kad britai gana dažnai yra linkę kalbėti apie savo biudžeto išlaidas ir jų tikslingumą. Tačiau karališkosios šeimos išlaikymo tema vis dėlto nėra ta, kuri juos neramintų:

„Jei tai anglams būtų labai skaudus dalykas, dėl ko jie nemiegotų naktimis, tikrai atsirastų ne viena politinė partija, kuri su tokia vėliava eitų į rinkimus. Bet per daug dešimtmečių mes nematėme nė vienos rimtos politinės jėgos, kuri tą sakytų. Kodėl? Nes tai nėra taip skausmingai rūpimas klausimas. Tai tiesiog yra klausimas, kurį žurnalistai mėgsta iškelti“.

Kaip po karalienės mirties bus paskirstytas jos palikimas? Kodėl karalienės dovanos – kaip nekilnojamas turtas – kartais galėdavo tapti ne džiaugsmu, o našta? Galiausiai, kas apie karalienę buvo tiesa, o kas – tik spekuliacijos?

Visi atsakymai – šio vakaro specialioje laidoje „Karštai su tv3.lt“, 20 val. per TV3.

Vyras tikina, jog žmones įtraukia gyvenimiškos, iššūkių ir išbandymų palydėtos situacijos, mat būtent jos sužadina smalsumą ir suvokimą, kad ne piniguose slypi laimė.

Šį šeštadienį, 8.30 val., TV3 televizijos žiūrovus žadins kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Studijoje užvirs azartiška dvikova, kurioje susirungs du bičiuliai – skandalingosios grupės ŽA“ narys Gidonas Šapiro-Bilas ir etiketo specialistas, žurnalistas Giedrius Drukteinis.

Burtai lems, jog abu laidos herojai gamins puikiai žiemos pietums tinkančius ir sušildančius receptus: Bilas kepimo rankovėje troškins daržoves su jautienos kukuliais, o Giedrius ruoš tradicinį gruzinų patiekalą – čanachus.

Žurnalistas ir rašytojas yra tikras prekių ženklų žinovas – jis išleidęs net keturias knygas, kuriose pasakoja sėkmingas garsiausių pasaulio verslų istorijas. Autorius tvirtina, kad dažnai už pripažinimo ir šlovės slypi gyvenimiškos, vingiuotos, iššūkių ir sunkių išbandymų palydėtos istorijos, kurios ir įtraukia skaitytoją bei priverčia kitaip pažvelgti į kasdien buityje sutinkamus produktus.

„Žmonėms labiausiai patinka tragedijos ir liūdnos gyvenimiškos istorijos. Pavyzdžiui: mergina, kurios vardu buvo pavadinti „Mercedes-Benz“ automobiliai, po Antrojo pasaulinio karo elgetavo gatvėse, kuriomis važinėjo jos pačios vardu pavadinti automobiliai. Arba kukurūzinių dribsnių „Kelloggs“ išradėjas į gyvenimo pabaigą apako ir kartojo, jog visus pasaulio turtus atiduotų, jeigu tik galėtų vėl išvysti saulę. Tai va žmonėms būtent tai ir patinka – sužinoti, kad ne piniguose laimė“, – laidoje tvirtins Giedrius.

Sėdint prie vaišėmis nukloto stalo, neretai kyla klausimas: ar galima kalbėti valgant, nes visiems žinoma, kad negalima kalbėti pilna burna. Tačiau taip pat egzistuoja ir kita etiketo taisyklė, kuri sako, jog kai turi ką svarbaus pasakyti, tą galima padaryti ir su pilna burna majonezo.

Be to, G. Drukteinis yra žinomas ne tik savo knygomis, bet ir etiketo žiniomis. Jis kasdien socialiniuose tinkluose ir tinklaraštyje dalinasi naudingais patarimais, nykstančiomis etiketo taisyklėmis ir kasdienybėje pasitaikančiomis klaidomis. Šeštadienį Giedrius sutiko atsakyti ir į dažnai prie stalo kylantį klausimą.

„Sėdint prie vaišėmis nukloto stalo, neretai kyla klausimas: ar galima kalbėti valgant, nes visiems žinoma, kad negalima kalbėti pilna burna. Tačiau taip pat egzistuoja ir kita etiketo taisyklė, kuri sako, jog kai turi ką svarbaus pasakyti, tą galima padaryti ir su pilna burna majonezo“, – juokaus Giedrius.

Be smagių pokalbių, laidoje netrūks ir azarto, mat Giedriaus ir Bilo patiekalus įvertinti atvyks sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Vyras neslėps, jog abu laidos herojai – be galo geri jo bičiuliai, tad išrinkti šio ryto nugalėtoją bus išties nelengva.

„Kai buvau jaunas, gražus ir sportavau, Bilo ir grupės „ŽAS“ dainos mane užvesdavo ir motyvuodavo. Dabar, užsiimant verslu, Giedriaus knygos mane sunkią minutę verčia nepasiduot ir judėt pirmyn. Todėl pasirinkti tarp šių dviejų bičiulių yra be galo sunku, tad šį rytą, patikinu, laimės tik geriausias kulinaras“, – atviraus Ramūnas.

Rūkyti metė palaipsniui

Abu pašnekovai džiaugiasi šalutiniu teigiamu infarkto efektu: sumažėjusiu svoriu ir prisipažįsta, kad po šios tiesioginės ar netiesioginės akistatos su mirtimi pasikeitė jų požiūris į gyvenimą.

"Gyvenu gerokai saikingiau nei iki infarkto, nes viskas apribota, sureguliuota. Esu griežtai prižiūrimas, žmona gamina man sveiką maistą", – prisipažįsta G.Drukteinis. Iš televizijos ekrano nuolatos besišypsančiam, pasitempusiam, energingam vyrui infarktas smogė netikėtai. Gerai jautęsis, sveikata nesiskundęs 49-erių G.Drukteinis vieną dieną sukniubo prie automobilio vairo. Jį išgelbėjo aplinkiniai, ištraukę iš automobilio ir teikę pagalbą tol, kol atvažiavo medikai. "Kraujagyslėse susikaupė viso mano aktyvaus ir nuodėmingo gyvenimo būdo padariniai – susiformavo trombas ir staiga užkimšo gyvybiškai svarbią kraujagyslę", – taip kraujagyslių aterosklerozės sukeltą miokardo infarktą yra apibūdinęs G.Drukteinis.

Giedrius Drukteinis. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Kelios paros esant dirbtinai sukeltos komos būsenos, intensyvi gydytojų priežiūra, reabilitacija – ir po poros mėnesių vyras jautėsi vėl visiškai sugrįžęs į visavertį gyvenimą.

"Galiu gyventi kaip anksčiau, tik su tam tikromis išlygomis – turiu atsisakyti visų kenksmingų veiksnių, kurie privedė prie tokios sveikatos krizės. Niekada nepiktnaudžiavau greituoju maistu ar alkoholiu, tačiau labai daug rūkiau, kavą gerdavau litrais. Nesilaikiau ir režimo: bet kada eidavau miegoti, bet kada keldavausi, bet ką bet kur valgydavau", – savo nuodėmes vardijo žinomas vyras. Anksčiau iki dviejų pakelių cigarečių per dieną surūkydavęs verslo konsultantas šį žalingą įprotį metė ne iš karto. Ir ne dėl to, kad trūktų valios. Cigarečių atsisakyti palaipsniui patarė medikai – kad būtų išvengta šoko, kurį staiga metus rūkyti patirtų organizmas.

Šalutinis teigiamas efektas

Dabar jis sportuoja ir sveikiau maitinasi – tai, kad numetė apie 10 kg svorio, G.Drukteinis vadina šalutiniu teigiamu infarkto efektu. Be to, vyras prisipažino dabar nebedirbantis po 16–20 valandų per parą, kaip pasitaikydavo anksčiau, daugiau laiko skiria poilsiui. Dabar jis kasdien vartoja vaistus, periodiškai apsilanko pas gydytojus. "Supratau, kad viena didžiausių mano darytų klaidų – nesitikrinti sveikatos, – užsiminė G.Drukteinis. – Gavau gerą pamoką, kad, nepaisant to, kaip gerai jautiesi, mano amžiaus vyrui reikia tikrintis sveikatą. Juo labiau kad ir genetiškai patenku į rizikos grupę: mano senelis yra miręs nuo infarkto, tėvas, tiesa, kur kas vyresnio amžiaus, yra patyręs priešinfarktinę būseną."

Kraujagyslėse susikaupė viso mano aktyvaus ir nuodėmingo gyvenimo būdo padariniai – susiformavo trombas ir staiga užkimšo gyvybiškai svarbią kraujagyslę.

Pašnekovas prisipažino perkainojęs savo ankstesnį gyvenimą ir kaip niekad aiškiai suvokęs: nepaisant svarbių darbų, pasiekimų, žinomumo, pasaulis be jo nesugrius. "Po šių įvykių iš naujo įvertinau šeimą: žmoną, vaikus, brolio šeimą, tėvus ir draugus. Tai iš tiesų vertinga ir brangu, o visa kita – antraeiliai dalykai", – sako G.Drukteinis, neišeinantis į darbą neapkabinęs žmonos, dažniau paskambinantis tėvams ir užsienyje studijuojančiai dukrai.

Infarktą vadina laimingu

Kaunietę žurnalistę, visuomenininkę Birutę Garbaravičienę infarktas ištiko prieš pusantrų metų. Su sūnumis, marčiomis ir anūkais ji tuo metu atostogavo Palangoje. "Tai buvo atsipalaidavimo laikas – jokių ženklų apie artėjantį infarktą. Buvo karštos rugpjūčio dienos. Naktį pasidarė silpna, ėmė trūkti oro, išmušė šaltas prakaitas – jis tiesiog tekėte tekėjo, – prisiminė žinoma moteris. – Tuo metu aš viską nurašiau karštam orui – buvo labai tvanku, tiesiog nebuvo kuo kvėpuoti. Rytą visa šeimyna išėjo prie jūros, o aš likau. Jokio skausmo nejaučiau, buvo tik nuojauta, kad kažkas negerai su širdim. Paskambinau pažįstamai kardiologei, kuri patarė nedelsiant kreiptis į medikus. Taip aš atsidūriau Klaipėdos jūrininkų ligoninės ligonių priėmimo-skubios pagalbos skyriuje."

Tyrimai parodė įvykusį infarktą. Be to, įvedę zondą medikai nustatė, kad trys širdies kraujagyslės beveik visiškai užsikimšusios. "Aš savo infarktą vadinu laimingu – esu įsitikinusi, kad jis išgelbėjo mane nuo mirties. Nemėgstu be reikalo lakstyti pas gydytojus ir tas beveik užsikimšusias kraujagysles tikriausiai būčiau pražiūrėjusi – galėjau staiga kristi kaip ir Leonidas Donskis", – savo artimą bičiulį ir bendražygį, su kuriuo rengė televizijos laidą "Be pykčio", prisiminė pašnekovė. Filosofas taip pat neturėjo jokių didelių nusiskundimų sveikata, tačiau jo staigios mirties priežastimi tapo užsikimšusi širdies kraujagyslė.

Kaunietė sakosi po infarkto Klaipėdoje sulaukusi aukščiausio lygio pagalbos. "Zonduojant man buvo sustojusi širdis – mane gaivino. Paskui įdėjo tris stentus. Išgirdus diagnozę – infarktas – jokios baimės nebuvo. Atsirado absoliuti vidinė ramybė. Kai atsigavau po gaivinimo, pagalvojau: vaikai – dideli, anūkai – taip pat. Gražus gyvenimas nugyventas, daug darbų padaryta. Tačiau mano asmeninių archyvų dėžės nesutvarkytos – reikėtų susitvarkyti", – su šypsena pirmąjį rūpestį po infarkto prisimena B.Garbaravičienė.

Gyveno palyginti ramiai

Po savaitę trukusio gydymo ligoninėje veiklios moters laukė trys savaitės reabilitacijos Palangoje. "Rugpjūčio 3 d. mano anūkė švenčia gimtadienį. Dabar šią dieną švenčiame kartu, nes man tai – antrasis gimtadienis, diena, kai sėkmingai išgyvenau infarktą. Simboliška, kad infarktas mane ištiko likus lygiai mėnesiui iki 60-mečio", – dar vieną sutapimą prisiminė B.Garbaravičienė. Į Kauną sugrįžusi kaunietė jubiliejų atšventė šeimos rate – su vyru Ramūnu, sūnumis, marčiomis ir anūkais. Su tais, kurie buvo ir tebėra jos didžiausias ramstis. Pašnekovės žodžiais, po jubiliejaus gyvenimas grįžo į savo vėžes.

Jokio skausmo nejaučiau, buvo tik nuojauta, kad kažkas negerai su širdim.

Tik vėliau žinoma kaunietė suvokė, kad jai buvo būdingi keletas infarkto rizikos veiksnių: antro tipo diabetas ir genetinis faktorius – infarktą buvo patyrusi ir jos mama. "Dar buvo stresas ir aukštas kraujospūdis. Profilaktiškai pasitikrindavau, bet kardiologinis ligonis nebuvau. 20 metų dirbau žurnalistinį darbą "Kauno dienoje". Iš dienraščio išėjau prieš keliolika metų – taip baigėsi intensyviausias mano žurnalistinio darbo laikotarpis. Su L.Donskiu, Egidijumi Aleksandravičiumi kūrėme televizijos laidas, prisidėjau prie spaudos leidinių leidybos, redagavau žurnalą "IQ". Tuo pačiu metu šešerius metus vadovavau Istorinei Lietuvos Respublikos Prezidentūrai Kaune. Visuose darbuose streso netrūko, tačiau mano gyvenimas buvo labai įdomus, intensyvus ir kupinas spalvų. Sutikau nepaprastai įdomių žmonių, skonėjausi gyvenimu ir visą laiką jaučiau šeimos, artimųjų palaikymą", – įvertino visuomenininkė ir žurnalistė. Tuo metu, kai ištiko infarktas, moteris sakosi gyvenusi palyginti ramų gyvenimą.

Radikaliai nieko nekeitė

B.Garbaravičienė pasakoja jaunystėje buvusi fiziškai aktyvi: "Tada ir po kalnus karsčiausi, ir pasportuodavau. O paskui, kol užaugo vaikai, dirbant žurnalistinį darbą mano gyvenimo būdas buvo gana sėslus. Tikrai nebuvau sveikuolė: valgiau tai, kas man buvo skanu, dariau tai, kas malonu. Jei kažkas atsuktų laiką atgal, daug ką daryčiau kitaip: mažiau stresuočiau, saikingiau maitinčiausi, daugiau judėčiau, sportuočiau. Žodžiu, gyvenčiau sveikiau. Jaunystėje sveikatos netaupiau – tada ji atrodė neišsenkantis šaltinis. O dabar vis dažniau prisimenu Ivano Turgenevo mintį: "Laimė – kaip sveikata: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra."

Birutė Garbaravičienė. Asmeninio arch.nuotr.

Kaunietė prisipažino buvusi nustebinta, kiek mažai procentų žmonių po infarkto pakeičia gyvenimo būdą. Medicinos personalas ją informavo, kad tai pavyksta vos 12 proc. išgyvenusiųjų infarktą. "Pagalvojau: aš tai jau tikrai būsiu viena iš tų 12 proc. Tačiau iš tiesų radikaliai nieko nepakeičiau. Įvyko labiau psichologinis pokytis – pradėjau labiau vertinti gyvenimą. Ir anksčiau maniau, kad visame kame turi būti saikas, tačiau dabar galbūt dažniau tai prisimenu. Be to, pradėjau labiau žiūrėti, ką valgau, ėmiau daugiau vaikščioti. Abu su vyru vaikštome, nes abu turėjome širdies problemų – abiem kraujagyslės stentuotos", – pasakojo B.Garbaravičienė.

Kaip ir G.Drukteinis, žinoma kaunietė po infarkto numetė svorio – 12 kg. "Draugės klausia, kokios dietos laikausi? Sakau: labai paprasta dieta – gauni infarktą ir sublogsti, – juokiasi pašnekovė ir surimtėjusi priduria, kad šiek tiek sumažino maisto porcijas. – Dabar valgau saikingiau. Nuėjusi į svečius paragauju visko, bet ne per daug."

Be to, moteris sąžiningai geria išrašytus vaistus ir paiso Kauno klinikų kardiologės profesorės Gintarės Šakalytės patarimų. Ją B.Garbaravičienė vadina savo angelu sargu.

Optimistė po nevilties

"Dabar esu truputį atsargesnė, galbūt ir truputį protingesnė. Tiesa, atsirado nedidelis baimės jausmas, kad vieną dieną viskas gali staiga baigtis. Tačiau nesusirgau hipochondrija (pernelyg dideliu susirūpinimu sveikata, ligų ieškojimu jų nesant – red. past.), nepradėjau vaikščioti didelėmis iš baimės akimis. Ir iki infarkto gyvenau pilnakraujį gyvenimą, ir dabar taip gyvenu. Tik šiek tiek pasikeitė žiūros kampas: pradėjau žiūrėti į tai, kas svarbiausia. Atsirado noras džiaugtis esminiais dalykais, o ne draskytis dėl kažkokių smulkmenų. Dabar aš džiaugiuosi gyvenimu ir dėkoju Dievui už kiekvieną dieną, už tai, kad suteikė man dar vieną šansą gyventi", – prisipažino moteris.

Po infarkto B.Garbaravičienė ir toliau gyvena aktyviai, tačiau sumažino savo įsipareigojimų, veiklų skaičių. Dabar ji ir jaunimui pataria prisižiūrėti sveikatą, nesikoncentruoti į smulkmenas, išgirsti, ką sako vidinė nuojauta, viską daryti su saiku ir laiku, netampyti likimo už ūsų.

Pašnekovė vardija anapilin išėjusius pažįstamus ir bičiulius: L.Donskis išėjo 54, Kauno klinikų kardiochirurgas Algimantas Sasnauskas – 58, Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" direktorius Simonas Dovidavičius – 59 metų. "Kaip sako vienas mano bičiulis, taip pat turintis širdies problemų, – mes esame šaukiamojo amžiaus. Tik nežinome, kada pašauks. Baimės nejaučiu, tik kartais ateina mintis: reikia gyventi taip, kad būtum pasiruošęs bet kurią akimirką išeiti. Tačiau dėl to tikrai netapau pesimistė. Mėgstu cituoti šviesaus atminimo filosofą Arvydą Šliogerį, rašiusį apie optimizmą po nevilties. Aš pati esu optimistė po nevilties. Ir kitiems linkiu optimizmo. Nes jei sirgsi ir dejuosi, nuo tikrai nebus geriau", – įsitikinusi visuomenininkė ir žurnalistė.

Žurnalisto ir etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio, muzikos atlikėjo Marijono Mikutavičiaus  bei choreografo ir aktoriaus Gyčio Ivanausko pilietiškų Lietuvos vietų rekomendacijas pristato nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“.

Nuo aukuro iki Konstitucijos prospekto

G. Drukteinis pasakoja, kad pilietiškos vietos jam yra neatsiejamos nuo ekonominės šalies padėties, todėl skirtingus laikotarpius jis sieja su vis kitomis vietomis ar architektūros objektais.

„Dar antikos laikais išminčiai sakydavo: „lengva kažką ginti, kai turi ką ginti“. Pavyzdžiui, pagonybės laikais, ko gero, kiekvienas būtų stojęs ginti šventuosius aukurus, vėlyvaisiais viduramžiais – Gedimino pilį, Abiejų Tautų Respublikos laikais – Vilniaus arkikatedrą arba Trijų Kryžių kalną. XIX amžių sieju su spaudos atgavimu ir tai man labiausiai simbolizuoja Dionizo Poškos baublys Šilalės rajone arba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namai Druskininkuose“, – pasakoja žurnalistas ir etiketo žinovas.

Giedrius Drukteinis / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

Nepriklausomybės atgavimo metus simbolizuojanti pilietiška vieta, jo teigimu, yra Vilniaus Signatarų namai. Tarpukario laikų didžiausias ekonominis pasiekimas – Kauno modernizmo architektūra, pavyzdžiui, bauhauzo stiliaus architektūros simbolis – Lietuvos banko rūmai, Kauno centrinis paštas, ar buvusio „Pieno centro“ bendrovės rūmai, esantys Kauno Laisvės alėjoje.

„Sovietmetis – neformalių jaunimo judėjimų, pasipriešinimo laikai, kai žmonių pilietiškumas ypač sustiprėjo. Su tuo periodu labiausiai siečiau Kryžių kalną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų bei Vingio parką, kur įvyko pirmasis sąjūdžio mitingas. Na, o dabartinės Lietuvos simboliu galėtų būtų Konstitucijos prospektas su daugybe dangoraižių, demonstruojančių mūsų modernumą“, – sako G. Drukteinis.

Neatrasta Merkinė

Muzikos atlikėjas M. Mikutavičius sako, kad šią vasarą džiaugiasi su šeima atradęs istorinį Merkinės miestelį.

Marijus Mikutavičius / V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.

„Smagu atrasti įvairias Lietuvos vietas, tačiau Merkinė – vienas paskutinių atradimų, skatinančių pasidomėti turtinga šalies istorija. Tai viena seniausių  Lietuvos  gyvenviečių, kur žmonės kūrėsi dar akmens amžiuje, todėl čia glūdi labai daug paveldo, kur kažkada buvo mūšių laukai. Ant Merkinėje esančio piliakalnio stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. Lankėmės ir Nemuno kraštovaizdžio draustinyje pastatytame viename aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, nuo kurio atsveria įspūdinga miškų ir ežerų panorama“, – pasakoja M. Mikutavičius.

Anykščiai ir „Žemaičių ąsotis“

Choreografas ir aktorius G. Ivanauskas dalijasi, kad iš užsienio atvykusiems draugams dažniausiai aprodo Valdovų rūmų muziejų, Gedimino bokštą, Onos bažnyčią ir sostinėje esantį restoraną „Žemaičių ąsotis“, kur gali pajusti tikrą lietuvišką dvasią, susipažinti su nacionaline virtuve.

Neatrastų, tačiau vertų dėmesio pilietiškų Lietuvos kampelių, pasak choreografo G. Ivanausko, yra begalė, tačiau įsimintiniausias jam yra Anykščių miestas.

Gytis Ivanauskas / KTU nuotr.

„Net negalėčiau išskirti vienos konkrečios vietos, nes viskas man šiose apylinkėse patinka. Ne tik tokios populiarios vietos kaip Lajų takas, apverstas namas ar pasivažinėjimas vasaros rogutėmis, bet ir gilią istoriją menanti Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ir Šeimyniškėlių piliakalnis, ant kurio XV amžiuje stovėjo medinė pilis“, – sako G. Ivanauskas.

Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ – tai daugiau kaip 2500 dalyvių iš visų Lietuvos mokyklų pritraukusi ir pusšimtį įvairių pilietinių iniciatyvų įkvėpusi jaunimo pilietiškumo skatinimo iniciatyva.

Kaip rašo portalas lrt.lt, dabar žinomo vyro laukia reabilitacija.

Dar praėjusią savaitę savo socialinio tinklo „Facebook“ sekėjams žinomas vyras papasakojo apie lemtingą dieną, kai pasikalbėjo su pačiu Jėzumi.

„Po ilgų sapnų ir vizijų, atkuriančių tą lemtingą dieną, galiausiai subrendo tekstas apie mano pokalbį su pačiu Jėzumi! Vis dėlto, kad ir kaip besistengiau, vis tiek prasminga ir itin humanistinė pradžia vis tiek pavirto į neįtikėtino žiaurumo pabaigą“, – pradėjo dėstyti vyras.

„Taigi, kai Haris Mackevičius, kadaise taip pat pergyvenęs infarktą, manęs paklausė: „ar buvai tunelyje?“, iš pradžių pagalvojau, kad mūsų šalyje yra mažiausiai dar vienas asmuo, žinantis, kas tai yra. Visgi, kaip pasirodė, Holivudo sukurtas „tunelio“ stereotipas itin gajus visame pasaulyje, ir, pasirodo, ten turėję reikalų gausybė žmonių, netgi tokie beraščiai smirdžiai kaip Diego Maradona – ir tas per „tunelį“ ėjęs! Kaip sakoma, krentančiame lėktuve ateistų nebelieka. Nepaisant jo tiesioginio priepuolio nuo narkotikų ir jo liaupsių komunizmui – žėk, net ir bolševikai neturi versijos, kas egzistuoja ten anapus, tad ir jiems tenka remtis Bažnyčios doktrinomis, prieš kurias tiek kovota! Nes, kaip sakoma, „krentančiame lėktuve ateistų nebelieka“. Ir tai mūsų maža pergalė – Diego Maradonos terminologija kalbant, „vienas – nulis“, – tęsė G. Drukteinis.    

Vyras sakė, jog sulaukia begalės klausimų, kuriuose žmonės teiraujasi, kas būna, kai sustoja širdis, kaip atrodo tas „tunelis“, kurį iki šiol bando atvaizduoti Holivudo kūrėjai.

G. Drukteinis sakė, kad daugelis nori išgirsti kažką neįtikėtino arba originalaus: „O nieko originalaus ten juk net ir negali būti. „Tunelis“ – juk tai Jūsų visi!“

G. Drukteinis rašė bendravęs su Juo, panašiu į Ostapenką viršutine veido dalimi ir į graikų dainininką Demis Roussos. „Beje, visose tose klejonėse kažkaip manęs visai nenustebino vienas paprastas faktas – tai, kad Jėzus (Ostapenka-Roussos) kalbėjo tarsi senovine lenkų kalba, pareikšdamas man, pvz., tokią frazę: „day, ut ia pobrusa, a ti poziwai“ (šiuolaikine lenkų kalba ta pati frazė skambėtų „daj, niech ja pomelię, a ty odpoczywaj“) – ką tai reiškia, susižinosi pats, jei labai jau norėsis. Kodėl Jis kalbėjo ne savo gimtąją aramėjų ar senovine hebrajų? – paklaustų sunerimęs Biblijos istorijos žinovas lietuvis, gal net nedrąsiai ir apie lietuvių kalbą pagalvojęs (kaip ne kaip – artimiausia sanskritui!). Į pastarąją viltį visada galima grubiai atsakyti – o kodėl Kristus turėtų kalbėti pagonių kalba? O Jo gimtoji aramėjų? Seniai mirusi ir nebeturinti nūdienos atitikmenų. Tas pats ir su hebrajų – ir tik nereikia čia kišti į Dievo Sūnaus lūpas to XIX amžiaus surogato, pavadinto moderniąją hebrajų kalba. O lenkų, žėk, tinka nuo bet kada iki bet kada!“, – feisbuke pasakojo G. Drukteinis.

Portalas primena, kad prieš dvi savaites antradienio popietę vyras sukniubo prie automobilio vairo – jam sustojo širdis, todėl greitosios pagalbos medikų buvo skubiai išgabentas į ligoninę.