-
Kamuolinių šou tęsiasi: tarp žiūrovų – ir Temidė 19
Neeiliniai ir nukentėjusieji
Šį kartą niekas iš kaltinamųjų, kaip jau yra buvę, daugiau kaip trejus metus šiame teisme jau įstrigusioje vienoje iš kamuolinių bylų, į teismo posėdį su jokio politinio veikėjo kauke neatėjo. Tačiau kai kurie buvo linkę dangstytis nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų jau nebeprivalomomis šiuo metu veido apsauginėmis kaukėmis ar tiesiog tuo, kas pakliuvo po ranka.
Tik per kelis mėnesius laisvėje akivaizdžiai atsigavęs Giedrius Janonis, su kurio pravarde – Kamuolys ir siejamas šios gaujos pavadinimas, noriai pozavo žiniasklaidai. Ir net nepraleido progos, teisėjų kolegijai vėluojant į posėdį, papriekaištauti žiniasklaidos atstovei, kad žurnalistai daro išvadas, išklausę tik vieną pusę. Tačiau suteikus jam progą pakomentuoti šią bylą bei jam pareikštus kaltinimus, teigė, kad negali.
Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.
Kaip ir planuota, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, kurios 27 kaltinamuosius gina 28 advokatai, nagrinėjimui buvo skirtos net dvi Kauno apygardos teismo posėdžių salės. Didesnėje iš jų susigrūdo apie pusšimtis žmonių. Likę glaudėsi gretimoje salėje.
Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.
Ryšys tarp jų palaikytas nuotoliniu būdu – per abiejose įrengtus vaizdo ekranus, kuriais antrosios salės dalyviams dar teko dalintis su trimis kolegomis esančiais už grotų – Ričardu Baika, Deividu Vonžodu ir Valerijumi Kolobovu, kurie dalyvavo teismo posėdyje nuotoliniu būdu – iš savo įkalinimo vietų. Kaip ir dalis nukentėjusiųjų, kurių šioje byloje – virš 20. Tarp jų – ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė bei Kauno miesto savivaldybė. Pastaroji yra pareiškusi kamuoliniams daugiau kaip 521 euro ieškinį už pavogtą krepšinio lanko stovą. R.Daktarienė – anot portalo kauno.diena.lt šaltinių, laiko save nukentėjusiąja dėl jos privačios valdos Užliedžiuose apšaudymo. Tačiau, kokį ieškinį ji pareiškė kamuoliniams, išsiaiškinti nepavyko, nes, pranešusi teismui, kad negali dalyvauti šiandieniniame teismo posėdyje, nes yra išvykusi atostogų, ji teismo salėje nepasirodė.
Tačiau paaiškėjo, kad savo ieškinį kamuoliniams prieš šį posėdį atsiėmė Panevėžio savivaldybės administracija – už sudegintus penkis poilsio namelius Zarasų rajono Dusetų seniūnijoje. Ieškinys atsiimtas, draudikams sumokėjus padarytą daugiau kaip 33 tūkst. eurų žalą, t. y., kaip komentavo minėtos administracijos atstovė, net daugiau pinigų, negu buvo vidutinė minėtų pastatų vertė.
Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.
Iškalbinga metamorfozė
Deja, šiandien atversti šios plačiai, perduodant ją teismui, išreklamuotos bylos nepavyko, nes posėdžio išvakarėse susirgo net tris kaltinamuosius ginanti advokatė Ingrida Botyrienė.
Be to, teismo posėdyje nedalyvavo keliolika nukentėjusiųjų, daliai kurių nepavyko įteikti šaukimų.
Kitas šios bylos posėdis planuojamas po mėnesio. O jie suplanuoti jau iki kitų metų gegužės pabaigos, suteikus šiam teismo procesui greičiau nagrinėtinos bylos statusą. Nors vienas iš advokatų – Vytautas Sirvydis, ginantis du kaltinamuosius – Genadijų ir Rolandą Borisovus, jau šiandien užsiminė bylą nagrinėjančiai kolegijai, kad turės prašymą grąžinti ją prokurorui – trūkumų pašalinimui.
Kiti jo kolegos turėjo prašymų leisti jiems kartu su ginamaisiais dalyvauti šiame teismo procese nuotoliniu būdu. Tačiau buvo nuspręsta, kad kol nebus nustatytos kaltinamųjų, esančių laisvėje, tapatybės, jie visi privalo dalyvauti teismo posėdžiuose gyvai.
Be to, atsižvelgus, kad viena advokatė jau sužlugdė šiandieninį posėdį, priimta nutartis įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skirti savo advokatus visiems šios bylos kaltinamiesiems valstybės skirtus advokatus. Net ir sudariusiems sutartis su privačiais advokatais.
Pastarieji jau sudaro dalį šios bylos advokatų. Dar vienas dalykas, krentantis į akis, susijęs su šios bylos advokatais, – joje jau mažiau garsių šios profesijos atstovų negu minėtoje jau daugiau kaip trejus metus šiame teisme įstrigusioje kamuolinių byloje.
Iš vienos bylos – šešios
Kaip jau rašyta, perduodant šią 424 tomų bylą, kurios vien kaltinamasis aktas sudarė dvylika tomų, teismui, joje buvo 59 kaltinamieji.
Tačiau kompiuterinės programos šiai bylai nagrinėti atrinkta teisėjų Audriaus Meilučio, Algirdo Giedraičio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija suskaidė ją dalimis. Iš pradžių dalį bylos perduodant Kauno apylinkės teismui bei Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams – pagal „Kamuoliniams“ inkriminuojamų lengvesnių nusikaltimų padarymo vietą. O Kauno apygardos teisme likusią šios bylos dalį vėliau dar suskaidžius į keturias dalis. Vienoje iš jų – dėl vagysčių ir kontrabandos liko tik trys kaltinamieji. Kitoje – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei neteisėto laisvės atėmimo – penki. Dar vienoje – dėl neteisėto disponavimo narkotikais bei jų platinimo ir kontrabandos – 21 kaltinamasis.
Visos trys minėtos bylos, pasak Kauno apygardos teismo atstovės, jau yra atverstos. Tačiau tarp jų kaltinamųjų nėra šio nusikalstamo susivienijimo lyderio – 46-erių G.Janonio.
Giedrius Janonis/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jau du kartus (pirmąjį – dar būnant nepilnamečiu) teistas G.Janonis likusioje didžiausioje pagal kaltinamųjų skaičių „Kamuolinių“ byloje, kurios Kauno apygardos teismas ėmėsi tik šiandien, kaltinamas ne tik organizavęs šią gaują bei jai vadovavęs, už ką gresia laisvės atėmimas nuo dešimties iki 20 metų arba iki gyvos galvos, bet ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotikų bei dideliu kiekiu ginklų bei jų kontrabanda, nusikalstamu būdu gauto turto realizavimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų.
Kaltinimai organizavus „Kamuolinių“ nusikalstamą susivienijimą bei jam vadovavus šioje byloje yra pareikšti ir 59-erių Genadijui Borisovui, 49-erių Tomui Gaidankai bei 47-erių Deividui Čereškai.
Liko suimtas tik vienas
Perduodant šią bylą teismui, G.Janonis, G.Borisovas, T.Gaidanka ir D.Čereška dar buvo suimti.
Tačiau Apeliaciniam teismui, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika, konstatavus, kad jie už grotų – jau per ilgai, t. y. daugiau kaip ketverius metus, ir šis per ne lyg ilgas jų suėmimas iki nuosprendžio yra neadekvatus gresiančiai bausmei, šią vasarą minėtas „Kamuolinių“ branduolys buvo paleistas į laisvę. G.Janonis – už 30 tūkst. eurų užstatą, D.Čereška – už 20 tūkst., o G.Borisovas – už 10 tūkst. Tik T.Gaidanka, tikinęs, kad neturi pinigų užstatui, buvo paleistas be jo. Tačiau ir jam, kaip ir minėtiems jo sėbrams, buvo uždėta apykojė. Be to, iš visų keturių buvo paimti dokumentai.
Po tokio Kauno apygardos teismo sprendimo, kurį palaimino ir Apeliacinis teismas, kuriam dar bandyta skųstis, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje liko suimtas tik V.Kolobovas, sulaikytas prieš porą metų Suomijoje, kur slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos.
V.Kolobovas kaltinamas daugiau kaip dešimčia nusikaltimų, tarp kurių – ir nužudymas iš chuliganiškų paskatų, kankinant ar kitaip itin žiauriai, bei sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, taip pat kankinant ar itin žiauriai.
Minėtas V.Kolobovui inkriminuojamas nužudymas buvo įvykdytas 2007-ųjų lapkritį viename Kauno bendrabutyje Chemijos gatvėje, kuriame gyveno auka – L.Ž. Jis buvo mirtinai sumuštas. Šiuo nusikaltimu V.Kolobovas kaltinamas kartu su bendrininkais. Vienas jų – T.Gaidanka, esantis tarp kaltinamųjų ir jau minėtoje – daugiau kaip trejus metus Kauno apygardos teisme įstrigusioje dar vienoje „Kamuolinių“ byloje, kurioje septyniolika asmenų kaltinami šešiais nusikaltimais. Minėtą bylą ir tą, kurios pagaliau imtasi šiandien, sieja trylika asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai abiejose iš jų.
Pirmasis blynas prisvilo
Be jau minėtos ketveriukės ir T.Gaidankos kaltinimai abiejose bylose pareikšti ir Rolandui Borisovui, Genadijui Ževžikovui, Andriui Juodžiui, Artūrui Osmankinui, Mariui Navickui, Eligijui Maželiui, Andriui Guogai, Taurui Griniui bei Regimantui Jonušui.
Justinos Lasauskaitės, Regimanto Zakšensko nuotr.
Beje, perduodant teismui minėtą jau daugiau kaip trejus metus Kauno apygardos teisme įstrigusią bylą, viltasi, kad taip pavyks išspręsti problemą dėl per ilgo „Kamuolinių“ branduolio laikymo už grotų iki nuosprendžio. Šios gaujos narių sulaikymai vyko per plačiai nuskambėjusią Lietuvos kriminalinės policijos biuro operaciją, surengtą 2018-ųjų spalio 17-ąją. Tačiau per pusantrų metų, t. y. tiek, kiek galima laikyti įtariamuosius suimtus ikiteisminio tyrimo metu, parengti „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos teismui nespėta. Todėl nuspręsta perduoti jam bent minėtą šios bylos dalį. Tačiau pastaroji įstrigo Kauno apygardos teisme dar ilgiau. Nors šiuo metu ši byla jau artėja prie finišo – joje jau prasidėjusios kaltinamųjų apklausos, šios vyksta jau ne vieną mėnesį.
Yra ir daugiau „įžymybių“
Tarp „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, kurios Kauno apygardos teismas ėmėsi tik šiandien, kaltinamųjų – ir nauji vardai: Einaras Aleksandravičius, Donatas Šimelevičius, Remigijus Bendikas, Edvinas Valiukaitis, Egidijus Mackevičius, Tomas Krapukaitis, Artūras Šliževičius, Edgaras Tomkevičius, Artūras Kliauga ir Giedrius Pozdniakas. Kartu su jais prieš Kauno apygardos teismą šioje byloje stojo ir R.Baika, šiuo metu atliekantis jam skirtą dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą samdytiems žudikams iš Estijos susidorojant su „Agurkinių“ atstovu Deimantu Bugavičiumi.
Dar dvi „įžymybės“, esančios tarp „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, kurios imtasi šiandien, kaltinamųjų – jau minėtas D.Vonžodas ir Edgaras Zapustas, surengę 2009-ųjų gruodį Laisvės alėjoje plačiai nuskambėjusią kruviną egzekuciją dviem bendraamžiams, su kuriais sukonfliktavo naktiniame klube „Siena“. Vienam iš jų – Kalėdoms iš užsienio į gimtinę parvykusiam 23-ejų metų emigrantui iš Balbieriškio dūris peiliu į krūtinę buvo mirtinas. D.Vonžodas dar tebeatlieka už šį nusikaltimą skirtą bausmę.
Beje, jo bendrininku buvęs E.Zapustas, kuris nuteistas tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nes ne jis sudavė mirtiną smūgį, yra buvusio policininko sūnus. Tiesa, šis jo praktiškai neaugino.
-
„Kamuolinių“ gaujos vadeivai – pareigos Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijoje 74
„Konkrečiai negaliu pasakyti, nes nesu direktorius, bet jis turėtų užsiimti komandų paieška, tvarkaraščių sudarymu, rungtynių organizacija, rėmėjų paieška. Visi einamieji miesto pirmenybių organizaciniai klausimai“, – naujienų portalui sakė Nacionalinės futbolo mėgėjų lygos atstovas Karolis Dieninis.
Lietuvos futbolo mėgėjų asociacija rengia varžybas Kaune, šio miesto komandoms organizuojamos pirmenybės vasarą ir žiemą, pavyzdžiui, šiuo metu vyksta vasaros „7 prieš 7“ baigiamosios kovos.
Lietuvos futbolo federacija (LFF) atsakydama į pasirodžiusią informaciją ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia, jog nepritaria teistų asmenų įdarbinimui Lietuvos futbolo bendruomenei priklausančiose asociacijose.
„LFF vadovai nepritaria Lietuvos futbolo bendruomenei priklausančių asociacijų, lygų bei klubų vadovų sprendimams įdarbinti pareigose, susijusiose su vadovavimu futbolo bendruomenės kasdienės veiklai, asmenis, kurie yra teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus“, – nurodoma pranešime.
Anot federacijos, Lietuvos mėgėjų futbolo asociacija yra Kauno apskrities futbolo federacijos narys, o jis – LFF narys, todėl mėgėjų futbolo asociacija privalo laikytis UEFA, FIFA ir LFF įstatų reikalavimų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Buvo suimtas
Vis dėlto federacija pabrėžia, jog pati su G. Janoniu tiesiogiai susijusi nėra.
„LFF administracija nėra sudariusi jokios darbo sutarties su žiniasklaidoje minimu asmeniu. Šį asmenį įdarbinusi Lietuvos futbolo mėgėjų asociacija yra atskiras juridinis asmuo, kuris savo veiklą vykdo savarankiškai ir sprendimus priima vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais“, – nurodoma pranešime.
Visi einamieji miesto pirmenybių organizaciniai klausimai.
Iki šios vasaros G. Janonis kelerius metus buvo laikomas suimtas, tačiau Kauno apygardos teismas liepą suėmimą jam pakeitė 30 tūkst. užstatu ir skyrė jam intensyvią priežiūrą pusmečiui bei dokumentų paėmimą. Užstatai skirti ir kitiems kaltinamiesiems – Deividui Čereškai ir Genadijui Borisovui.
„Teismas atsižvelgė į tai, kad Giedrius Janonis saistomas socialiniais ir šeiminiais ryšiais (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, yra asmenų, kuriais privalo rūpintis, iki suėmimo dirbo), jam reikalinga periodinė medikų priežiūra, Lietuvos futbolo mėgėjų asociacijos (LFMA) charakterizuojamas teigiamai, yra galimybė kaltinamąjį priimti LFMA projektų vadovo pareigoms“, – skelbiama nutartyje, kurią cituoja 15min.lt.
Kauno apygardos teismo nagrinėjamą baudžiamąją bylą sudaro 424 tomai, surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys apie 1999 – 2018 metais galimai padarytus Kamuolinių nusikaltimus, iš viso – 51 veiką.
Šio susivienijimo nariai kaltinami ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, nužudymu, pasikėsinimu nužudyti, mažiausiai septynių asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir kitais labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais, kurie pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir fizinio smurto panaudojimu.
-
Kokio pažymio nusipelnė pareigūnai už namų darbus gaujų bylose? 33
Daug triukšmo dėl nieko?
Kaip jau rašyta, ne per seniausiai prokurorai patys pasiūlė paleisti į laisvę daugiau kaip ketverius metus be nuosprendžio už grotų laikytus „Kamuolinių“ lyderius skiriant jiems pusės milijono arba 350 tūkst. eurų užstatus ir uždedant elektronines apykojes bei paimant dokumentus.
Nors prieš šešerius metus, kai tokį patį sprendimą priėmė „Agurkinių“, kurie taip pat kaltinti susibūrę į ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas, prokuroras šias nutartis apskundė. Tuomet iš suėmimo buvo paleisti taip pat keturi "Agurkinių" lyderiai, laikyti už grotų be nuosprendžio daugiau kaip pusketvirtų metų.
Prašydamas sugrąžinti juos už grotų, tada prokuroras teigė, kad šios teismo nutartys nepagrįstos, nes byla susijusi su organizuotu nusikalstamumu, kuris kelia grėsmę visuomenei.
Apeliacinis teismas prokuroro prašymą tada patenkino. Ir už 30 tūkst. eurų užstatus laisvę atgavę agurkiniai vėl turėjo keliauti į įkalinimo įstaigą.
Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, todėl šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vienu iš pagrindinių Apeliacinio teismo argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo teiginys, kad šios bylos atveju ilgas kaltinamųjų sulaikymas pateisinamas viešuoju interesu. Nors Klaipėdos apygardos teismas, kurio nutartys buvo panaikintos ir „Agurkinių“ branduolys su Sauliumi Velečka priešakyje vėl buvo grąžintas už grotų, paleisdamas šiuos į laisvę, buvo užsiminęs, kad pakankamai ilgas kaltinamųjų suėmimo termino tęsimas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Jau nekalbant apie tai, kad tai gali būti vertinama ir kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.
Apeliaciniam teismui grąžinus tada vos porą savaičių laisvėje išbuvusius „Agurkinių“ lyderius už grotų, jie liko suimti iki pat nuosprendžio, kuris buvo paskelbtas tik po pusantrų metų – 2017-ųjų pabaigoje, t.y. už pusketvirtų metų po šios bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui, surengusiam iš viso 41 posėdį. Ši byla jam buvo perduota, praėjus pusantrų metų po nuteistųjų sulaikymo. Ir visas jų už grotų iki nuosprendžio išbūtas laikas buvo įskaičiuotas į teismo skirtas bausmes. O Apeliacinis teismas, nuolat atmetinėjęs jų skundus dėl suėmimo pratęsimo, šias bausmes vėliau dar sugriežtino. Pavyzdžiui, S.Velečkai, kuriam ir taip Klaipėdos apygardos teismas buvo skyręs griežčiausią bausmę, - dar trejais metais įkalinimo, t.y. iki septyniolikos metų ir šešių mėnesių.
Rezultatas: į bausmę įskaičiavus suėmimą iki nuosprendžio, paskelbto prieš puspenktų metų, „Agurkinių“ lyderis S.Velečka jau yra atbuvęs beveik du trečdalius jam skirto įkalinimo laiko. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Iškalbinga metamorfozė
Kreipdamiesi ne per seniausiai į Kauno apygardos teismą su prašymu paleisti „Kamuolinių“ lyderius su Giedriumi Janoniu priešakyje iš suėmimo, prokurorai jau teigė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgę į Apeliacinio teismo nuomonę, jog jie laikomi už grotų jau nepateisinamai ilgai ir tai pažeidžia jų teises. Tai buvo konstatuota, Apeliaciniam teismui net du kartus sutrumpinus Kauno apygardos teismo šiems "Kamuolinių" atstovams skirtą eilinio suėmimo pratęsimo terminą.
Tai kas gi atsitiko, kad Apeliacinis teismas, o tuo pačiu - ir prokurorai, pastaruoju metu taip kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl galimybės laikyti garsiausius šalies organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovus už grotų iki nuosprendžio?
Vienas iš atsakymų – 2019-ųjų kovą, beje, dar iki Apeliaciniam teismui sugriežtinant bausmes agurkiniams, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtas sprendimas priteisti minėtiems keturiems jų atstovams, kurie Klaipėdos apygardos teismo sprendimu dviem savaitėms buvo ištrūkę į laisvę, iš Lietuvos valstybės po 6 600 eurų už beveik penkerius metus trukusį jų suėmimą, pažeidusį jau minėtas jų teises. Nors S.Velečka su sėbrais prašė po 40 tūkst. eurų kompensacijos.
„Teismas laikosi nuomonės, kad nei bylos sudėtingumas, nei faktas, jog ji susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokios trukmės sulaikymo kaip šiuo atveju“, – taip tada EŽTT argumentavo tokį savo sprendimą.
Pamokų rezultatai
Minėtu EŽTT teiginiu savo pranešime apie G.Janoniui ir dar trims jo sėbrams ne per seniausiai Kauno apygardos teismo skirtas švelnesnes kardomąsias priemones už suėmimą rėmėsi ir šio teismo atstovė.
Kaip jau rašyta, G.Janonis buvo paleistas už septyniolika kartų mažesnį (30 tūkst. eurų) užstatą, nei prašė prokurorai, uždedant jam pusei metų elektroninę apykoję ir paimant dokumentus. Deividas Čereška – už 20 tūkst. eurų užstatą tokiomis pačiomis sąlygomis, o Genadijui Borisovui vartai į laisvę tokiomis pačiomis sąlygomis buvo atverti už 10 tūkst. eurų užstatą. Šis neskirtas tik Tomui Gaidankai, pareiškusiam, kad neturi galimybės susimokėti jokio užstato, tačiau jis vis tiek paleistas iš suėmimo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti „Kamuolinių“ atstovai.
Antausis: „Kamuolinių“ lyderis G.Janonis buvo paleistas į laisvę už septyniolika kartų mažesnį užstatą, nei siūlė galimas jo pajamas iš nusikalstamos veikos suskaičiavę prokurorai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Prokurorai, neslėpdami nusivylimo tokiomis Kauno apygardos teismo nutartimis, dar bandė jas apskųsti Apeliaciniam teismui. Tačiau šis jų skundus atmetė.
Dar vienas teismo sprendimas, apie kurį užsimena prokurorai, vardydami, kas taip pakeitė jų nuomonę, anksčiau skundus agurkinių paleidimą iš suėmimo, o dabar – patiems prašant paleisti iš jo kamuolinius, yra pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuriam agurkiniai skundė Apeliacinio teismo jiems sugriežtintas bausmes, nutartis.
Ja, pripažinus, kad teisinis procesas prieš „Agurkinius“ buvo pernelyg ilgas – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios Aukščiausiojo Teismo nutarties praėjo daugiau kaip dešimt metų, nuspręsta kompensuoti pažeistą „Agurkinių“ teisę į per įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą, sušvelninant jiems Apeliacinio teismo sugriežtintas bausmes.
Pavyzdžiui, S.Velečkai ji sušvelninta pusantrų metų – iki šešiolikos metų įkalinimo. Ir, įskaitant į šią bausmę jo suėmimą iki nuosprendžio, „Agurkinių“ lyderis, esantis už grotų jau pusdešimtų metų, beveik du trečdalius jos jau yra atlikęs.
Problemų kamuolys
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijo byla, kurią sudarė 424 tomai, buvo perduota Kauno apygardos teismui šiemet kovą, t.y praėjus beveik ketveriems metams po jo narių sulaikymo, arba ikiteisminis „Kamuolinių“ nusikaltimų narpliojimas užtruko vos ne trigubai ilgiau nei „Agurkinių“.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tačiau, anot teisėsaugininkų, šių bylų negalima lyginti vien dėl skirtingų jų dydžių ir tyrimų apimties. „Agurkinių“ byloje, po kurios baigties, pašnekovai teigia atlikę visus privalomus namų darbus, prieš teismą stojo trylika kaltinamųjų. „Kamuolinių“ byla perduota Kauno apygardos teismui su 59 kaltinamaisiais. Be to, „Agurkiniai“ vykdė nusikaltimus devynerius metus – nuo 2005 iki 2014 m. O „Kamuoliniams“ pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų apima devyniolikos metų laikotarpį – nuo 1999 iki 2018 m.
Be to, atliekant ikiteisminį tyrimą „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo byloje, ne paskutinį vaidmenį suvaidino prasidėjusi pandemija su visais savo suvaržymais ir bendradarbiavimo su kolegomis užsienyje esamomis sąlygomis problemos. O labai daug veiksmų šioje byloje buvo atliekama užsienyje, kur „Kamuoliniai“ taip pat darė nusikaltimus, – reikėjo gauti iš ten duomenis. Ir tai užėmė daug laiko – parašyti, išversti, sulaukti atsakymo, vėl jį išversti, galiausiai išanalizuoti.
Prokurorai neslepia, kad jų prašymas paleisti „Kamuolinių“ lyderius iš suėmimo susijęs ir su šio nusikalstamo susivienijimo bylos nagrinėjimo perspektyvomis teisme, turint galvoje ir „Agurkinių“, ir „Daktarų“ teismo procesų patirtį. Jau beveik keturi mėnesiai, kai Kauno apygardos teismas gavęs šią "Kamuolinių" bylą, tačiau pirmasis jos posėdis planuojamas tik lapkritį.
„Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylą rengę teisėsaugininkai neslėpė ir savo nusivylimo, kad Kauno apygardos teismas nesugebėjo ligi šiol išnagrinėti dar 2019-ųjų spalį jiems perduotos iš šios bylos išskirtos jos dalies su septyniolika kaltinamųjų. O, pagal pašnekovų planą, ją išnagrinėjus, „Kamuolinių“ lyderiai, kuriuos dabar teko paleisti į laisvę, jau turėjo atlikti minėtoje byloje, įstrigusioje Kauno apygardos teisme jau beveik trejus metus, skirtas bausmes. Nors teismas, savo ruožtu, taip pat linkęs teisintis pandemijos sukeltais sunkumais nagrinėjant šią bylą.
„Mūsų įstatymai yra nepritaikyti didelėms byloms ir nusikalstamų susivienijimų tyrimui“, – galiausiai reziumavo teisėsaugininkai, turėdami galvoje ne tik ilgus teismų procesus, kurių trukmė vėliau atsiliepia bausmėms, bet ir nerealius galimo suėmimo terminus. Pašnekovų teigimu, dėl šių metai iš metų besitęsiančių problemų jiems teko labai skubėti ir tiriant „Daktarų“ nusikalstamo susivienijimo veikas.
Negailėjo kritikos
Po tokių teisėsaugininkų pareiškimų „Kauno diena“ kreipėsi į ketvirtą kadenciją Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu ne jo pirmininku, tai - pavaduotoju, dirbantį Stasį Šedbarą (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.).
Parlamentaro klausėme, ar jam žinoma pareigūnų iškelta problema, kurią apnuogino „Daktarų“, „Agurkinių“ ir „Kamuolinių“ bylos? Ar ketinama ką nors daryti? O gal esami įstatymai yra tobuli, bet problemos – kitur?
Politikas žodžių į vatą nevyniojo: „Aš manau, kad visos problemos yra dėl įstatymų taikymo. Juos greitai galime pakeisti. Ir, jeigu kažkas turi dėl to pasiūlymų, mes visada jiems atviri.
Tačiau jokių pasiūlymų dėl jūsų minėtos problemos sprendimo nesame sulaukę. Čia šneka tie, kurie nesugeba parengti teismui bylos, dėl to šis priima išteisinamąjį nuosprendį. Ypač dažnai dėl to skundžiasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Teismui reikia įrodymų. Ir jam visiškai nesvarbu, ar kaltinamasis buvo parodytas per televiziją su antrankiais. O, jeigu tie įrodymai slapti, – juos išviešinkite. Ir viską paduokite teismui. O, jeigu šio sprendimas netenkina, jį galima apskųsti.
Tačiau, kai trūksta kompetencijos… Nors, ir ji yra įvairi. Pavyzdžiui, anksčiau, kai tarnyba policijoje buvo nepatraukli, į ją ėjo dirbti ir agronomai, ir pedagogai. Tačiau dabar pareigūnų rengimo sistema, mano nuomone, yra pakankamai gera.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tos bylos, kurios dabar ateina iš policijos, dažniausiai sėkmingai juda toliau. Tačiau, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos… Turiu galvoje ir teisėjų, ir kai kurias merų bylas.
Matyt, turi problemų ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Ir, ar galima laikyti argumentu teiginį, kad įstatymai nepritaikyti stambioms byloms tirti? Ko jiems trūksta? Negalima uždaryti žmogaus porai metų be teismo? Bet to negalima daryti ne tik pagal Lietuvos įstatymus, bet ir pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
Mes negalime elgtis taip, kaip užsimanome, t.y. kaip elgiasi Rusija ar Baltarusija.“
