Kelias valandas buvo nepasiekiami Vyriausybės, Prezidentūros, dalies ministerijų ir kai kurių valstybės įstaigų puslapiai.

Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, sutriko duomenų centro, kur patalpinta prezidento svetainė, veikla, specialistai aiškinasi gedimo priežastis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis tvirtino, kad gedimą aiškinasi ir tvarko Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK).

Trečiadienio vakarą nepasiekiama buvo ir paties komiteto svetainė.

IVPK duomenimis, 18.40 val. įvyko techninės įrangos gedimas duomenų centre, dėl to sutriko IRT platformos ir dalies valstybės institucijų svetainių veikimas.

„Incidento priežastis nustatyta, ir IVPK specialistai atstatinėja IT paslaugų veikimą. Sutrikimas nėra susijęs su kibernetinėmis atakomis. Artimiausiu metu planuojama atstatyti visų IT paslaugų veikimą“, – apie 22 val. pranešė komitetas.

„Jau vakar raštu buvo pateikta informacija apie sienos kirtimą ir galimą vaiko pagrobimą. Paprašėme patirtinti sienos kirtimo faktą ir vaiko buvimą teritorijoje. Pareiškėme, kad dėl vaiko gerovės esam pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą ar kitus techninius dalykus, kad kūdikį grąžinti ir perduoti motinai. Yra toks oficialus kreipimasis į Rusijos sienos įgaliotinį. Dabar laukiame, atsakymo kol kas nėra “, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Rusijos teritorijoje sekmadienį buvo sulaikytas tėvas, iš motinos Lietuvoje pagrobęs vaiką.

Pareiškėme, kad dėl vaiko gerovės esam pasirengę kuo skubiau organizuoti susitikimą ar kitus techninius dalykus, kad kūdikį grąžinti ir perduoti motinai.

Lietuvos pasieniečiai kol kas neturi informacijos, kad tėvas ir maždaug vienų metų vaikas būtų grąžinti į Lietuvą. Rusijos pasieniečiai tik patvirtino faktą, kad sulaikytas vyras ir vaikas. Jeigu asmenys perduodami – iš anksto organizuojamas susitikimas ir tai vyksta per pasienio kontrolės punktą, tai paprastai suderinama.

Kaip pranešė policija, sekmadienį, 14.16 val., Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 27 metų moters pranešimą.

Ji teigė, kad tą pačią dieną, apie 10 val., Kretingos rajone, Sausdravų kaime, 37 metų vyras paėmė jų vienų metų dukrą ir vaiko sutartu laiku negrąžino.

Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 min., Šilutės rajone, Rusnės miestelyje, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną.

Jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.

VSAT atstovas G. Mišutis BNS sakė, kad pasieniečiai fiksavo, kad iš Lietuvos pusės guminė valtis perplaukė sieną ir nuplaukė į krantą Rusijoje. Skirvytės upės viduriu eina Lietuvos siena su Rusija.

 Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame.

„Tuomet artimiausia sargyba su kateriu išplaukė į tą vietą. Valtis Rusijos pusėje įplaukė į didelį nendryną ir dingo jame. Pasieniečiai dar bandė žodžiais susisiekti su plaukiančiais valtimi, bet jokio atsakymo nebuvo gauta“, – BNS sakė VSAT atstovas G. Mišutis.

Tuomet buvo susisiekta su Rusijos pasieniečiais. Jie patvirtino, kad jų krante buvo sulaikytas vyras su vaiku.

„Beveik tuo pat metu atėjo policijos informacija apie galimą vaiko pagrobimą, krante buvo rastas lengvasis automobilis, kuris gali būti susijęs su tuo asmeniu, jį pasiėmė policija“, – BNS pasakojo VSAT atstovas

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, o pasieniečiai – dėl neteisėto sienos perėjimo.

Tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos valstybės sieną, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra rami, jos stebėjimas ir kontrolė yra itin aukšto lygio, teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos  (VSAT) atstovas žiniasklaidai Giedrius Mišutis.

„Baltarusijos pusėje kažkokių ypatingų judėjimų prie pat sienos ar incidentų nėra (...) Tikrai situacija vertinama prie Lietuvos sienos su Baltarusija kaip rami, o pati sienos apsauga, beje, kaip ir sienos su Rusija yra smarkiai sustiprinta ir nuo migracijos krizės pradžios ir dėl NATO summito, tiek sienos stebėjimas, tiek sienos kontrolė yra ypač aukšto lygio dabar“, – šeštadienį LRT žinioms sakė G. Mišutis.

Baltarusijos pusėje kažkokių ypatingų judėjimų prie pat sienos ar incidentų nėra.

Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienio naktį iš Rusijos į šalį atvyko „Wagner“ kolona, kurią ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių ir bent trys autobusai, ją lydėjo baltarusių kelių policija.

Teigiama, kad kolona važiavo į palapinių stovyklą Asipovičų rajone.

Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.

Penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, jau įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.

Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.

Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.

„Penktadienį vakarop VSAT patikrino tądien gautą informaciją apie galimai neteisėtai Lietuvoje esantį Rusijos pilietį. Informacijai pasitvirtinus asmuo, neturėjęs teisėtą atvykimą į Lietuvą patvirtinančių dokumentų, pasieniečių pavakarę rastas Vilniuje“, – rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio pranešime.

Šis vyras apklausiamas ir nustatoma jo teisinė padėtis Lietuvoje.

Pirminiais duomenimis, jis į Lietuvą pateko ne per išorės, o per ES vidaus sieną, kur pagal Šengeno teisyno reikalavimus užtikrinamas laisvas asmenų ir prekių judėjimas be pasienio kontrolės.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius penktadienį sakė, kad Rusijos oro pajėgų pilotas leitenantas D. Mišovas yra Lietuvoje, jis kreipėsi į migracijos pareigūnus dėl prieglobsčio, bet jo prašymas neregistruotas.

„Minėtas pilietis, Rusijos Federacijos pilietis, yra Lietuvoje, jis vakar buvo kreipęsis į Migracijos departamento Vilniaus skyrių bandydamas registruoti prieglobsčio prašymą, bet jis nebuvo užregistruotas“, – penktadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų viceministras.

Anot jo, šiuo metu rusų piloto buvimo vieta institucijoms yra žinoma, viceministro teigimu, rusas į Lietuvą galėjo patekti iš Lenkijos arba Latvijos teritorijos.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje esantis Rusijos pilietis šiuo metu yra neteisėtas migrantas.

Anot viceministro, pirmiausia bus vertinamos grėsmės nacionaliniam saugumui. A. Abramavičius kalbėjo neatmetantis, kad šis įvykis gali būti provokacija.

„Gali būti jis susietas su Rusijos opozicinėmis organizacijomis, gali būti provokacija, ko mes irgi neatmetame, nes laikas pasirinktas labai tikslingai, artėjant NATO viršūnių konferencijai“, – sakė jis.

„Tam tikra prasme tokia diskreditavimo galimybė yra, nes kai pirma nesikreipiama į institucijas, o pirma einama į BBC tarnybą, išplatinami pranešimai, tai daug įvairiausių klausimų – nuo atviro opozicionieriaus iki atviro provokatoriaus“, – pridūrė viceministras.

Jis taip pat sakė, kad šiuo metu pavojaus viešajai rimčiai ar nacionaliniam saugumui nėra.

Valstybės saugumo departamentas anksčiau penktadienį BNS patvirtino turintis informacijos apie minimą asmenį ir situaciją, tačiau jos viešai neteikia.

BBC Rusijos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos oro pajėgų pilotas, leitenantas D. Mišovas, gegužės pabaigoje pabėgo į Lietuvą, papasakojo apie okupantų nuostolius Ukrainoje.

Publikuotame interviu su D. Mišovu nurodoma, kad šis į vieną iš Baltijos šalių pabėgo gegužės 28 dieną ir publikacijos dieną kreipėsi į Lietuvos migracijos pareigūnus. Anot piloto, jis buvo sraigtasparnio įgulos vado padėjėjas, vėliau tapo karinio sraigtasparnio pilotu-operatoriumi.

Kaip BNS nurodė tarnyba, praėjusiais metais buvo pradėtas rekordinis skaičius ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto žmonių gabenimo – 168, taip pat sulaikytas 121 gabentojas.

„Tai šiemet situacija yra kita. Iš viso šiemet, per šį laikotarpį, pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, sulaikyta 50 gabentojų tai, na, maždaug dvigubai mažiau“, – BNS kalbėjo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Pasak jo, pernai gabentojų nustatyta daugiau, nes, migrantams mėginant palikti Lietuvą, išaugo šios paslaugos paklausa.

„Pernai metų pradžioje pasieniečių registracijos centruose Lietuvoje gyveno daugiau kaip 3400 neteisėtų migrantų, dabar jų yra 150 palyginimui. Tai pernai dauguma jų (...) įgavo teisę po dvylikos mėnesių išeiti už centrų teritorijų ir būti Lietuvoje nustatytą laiką be išvykimo teisės į užsienį, jie, pasinaudodami ta teise, jų tikslas – vis tiek yra Vakarų Europa – masiškai pradėjo bėgti iš Lietuvos, o tam buvo reikalingi gabentojai“, – sakė pasieniečių atstovas.

G. Mišučio teigimu, neteisėtą migraciją apsunkinus pasienyje su Baltarusija įrengtam fiziniam barjerui bei stebėjimo sistemoms ir sumenkus gabenimo paklausai, išryškėjo vykimo per Latviją tendencija.

„Iš tų 50 gabentojų, kuriuos pasieniečiai šiemet sulaikė, 43 gabentojai gabeno nelegalus iš Latvijos, tai yra labai išryškėjo tas latviškasis kelias. Jie patenka į Latviją iš pradžių, o tada bando per čia važiuoti“, – sakė jis.

Po 12 iš šių gabentojų yra Latvijos ir Ukrainos piliečiai. Taip pat sulaikyti keturi lenkai ir penki uzbekai.

2022-ųjų VSAT rezultatai parodė, kad praėjusiais metais migrantus gabeno 231 asmuo, daugiausiai iš jų – 76 buvo ukrainiečiai, 27 – lietuviai, 23 – Sakartvelo piliečiai.

Remiantis tarnybos duomenimis, gabentojų paslaugomis dažniausiai naudojosi Irako (200), Afganistano (178) bei Irano (129) migrantai.

„Ta kryptis labai išryškėjo. Jeigu pernai, pavyzdžiui, gabentojų, būdavo neretu atveju Vakarų Europoje įsitvirtinę jau leidimus gyventi gavę, tų neteisėtų migrantų tautiečiai, giminaičiai atvažiuodavo, bandydavo juos kažkaip paimti (...) tai šiemet jau šita kategorija, jos nebėra, liko tie asmenys, kurie yra grandis viso maršruto“, – kalbėdamas apie migrantų gabenimą iš Latvijos per Lietuvą teigė atstovas.

Anot jo, tolimesni migrantų srautai priklausys nuo Baltarusijos tarnybų darbo.

„Sudėtinga kažką prognozuoti, nes ta pusė nėra labai prognozuojama. Kuri vietoj to, kas saugotų organizuoja, karpo fizinį barjerą, neteisėtus migrantus veža, bando leisti į Lietuvą“, – kalbėjo G. Mišutis. 

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau nei 20,4 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą. 

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą įleisti 199 tūkst. 255, iš šalies išvyko 196 tūkst. 536 rusai.

Pasak jo, 113 tūkst. 637 iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

„Yra 23, kurie buvo neįleisti, bet kaip priežastį nurodė mobilizaciją, jie bėga nuo mobilizacijos (...) dar trys buvo, kurie nurodė politines pažiūras, tarp tų neįleistųjų. Visi kiti tie, kurie nepatenka į tas kategorijas labai greitai išfiltruojami ir be jokių konfliktų yra apgręžiami“, – nurodė VSAT atstovas.

Nuo rugsėjo 19 dienos į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

„Panaikintos iš viso 43 vizos Rusijos piliečiams, bet jų dauguma panaikintos ne kontrolės punktuose, o kitais pagrindais“, – kalbėjo VSAT atstovas.

Anot G. Mišučio, 29 kartus jos panaikintinos dėl to, kad išdavus darbo vizą, vizos gavėjas laiku neatvyko dirbti. Dar 14 vizų panaikino Migracijos departamentas.

VSAT teigimu, per minėtą laikotarpį 33 rusams, turintiems lietuvišku šaknų ir pradėjusiems procedūras dėl pilietybės susigrąžinimo, leista atvykti į Lietuvą.

„Kategoriškai neigiam, kad gali būti lavonų gabenimai, tokie teiginiai vertinti kaip absurdiški“, – BNS penktadienio vakarą sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

„Baltarusijos pareigūnai jau ne pirmą kartą platina tokio pobūdžio pranešimus, tai buvo prieš metus, tai tęsiasi ir dabar. Nė vienas migrantas, kuris sulaikomas prie Baltarusijos sienos, nėra apgręžiamas be įvertinimo, kokia yra jo sveikatos būklė. Esant net mažiausiai abejonei kviečiami greitosios pagalbos medikai,“ – BNS  sakė VSAT atstovas.

Kategoriškai neigiam, kad gali būti lavonų gabenimai, tokie teiginiai vertinti kaip absurdiški.

Pasak jo, taip pat vertinama drabužių ir avalynės būklė, jei jie netinkami, Lietuvos pasieniečiai duoda kitus.

Baltarusijos pasieniečiai savo tinklalapyje pranešė, esą ketvirtadienio vakarą pasienyje su Lietuva esą jie aptiko du vyrus, vienas jų nerodė gyvybės ženklų. Atvykusi greitoji pagalba užfiksavo mirties faktą, o kitą dėl nušalimų ir išsekimo pristatė į ligoninę.

Pasak baltarusių pasieniečių, esą per apklausą Afganistano pilietis papasakojo, kad Lietuvos pareigūnai atvežė jį kartu su lavonu prie pasienio tvoros. Paskui, grasindami ginklais, privertė tempti kūną į Baltarusijos pusę.

Jam tai patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, teigęs, kad Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenę migrantai išvyko savo noru.

Praėjusį sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 šios šalies piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtinę. Tai buvo pirmasis toks užsakomasis skrydis iš Lietuvos neteisėtiems migrantams.

Dar kelios dešimtys komerciniais skrydžiais išskraidinti anksčiau praėjusią savaitę.

Savanoriškai grįžti į kilmės šalį nusprendusiems migrantams Lietuva skiria 1 tūkst. eurų išmoką.

„Pajudėjo nuo vakar pietų, srautai išaugo kartais. Lengvieji automobiliai važiuoja nepertraukiamu srautu“, – sekmadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

Pasieniečių teigimu, lengvųjų automobilių į abi puses vyksta iki dešimt kartų daugiau nei esant sienos kontrolei.

Pasak G. Mišučio, jokių incidentų pasienyje nefiksuota.

Lietuva ir Lenkija penktadienį viena kitai vėl atvėrė sienas, kurios kovo viduryje buvo uždarytos siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Pažymėdami vidaus sienų kontrolės panaikinimą, Kalvarijos pasienio punkte buvo susitikę abiejų šalių premjerai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis (Mateušas Maroveckis).