„Savivaldybė gavo raštą iš Salomėjos Nėries mokyklos, kur konstatuojama, kad mokytojai nepritaria Šv. Kotrynos pavadinimui, todėl taryba, tikėtina, neskubės pritarti šiam pavadinimui ir leis mokyklai toliau tęsti diskusijas, bet pačiam pavadinimo keitimui tikrai pritarsime“, – Eltai teigė K. Šeraitė-Gogelienė.

Ji viliasi, kad mokykla galutinį pavadinimo variantą pateiks per mėnesį – iki kito tarybos posėdžio.

Iš viso S. Nėries gimnazijos bendruomenė pateikė keturis mokyklos pavadinimų variantus – Medijų, Senamiesčio, Šv. Kotrynos ir Medijų-Senamiesčio gimnazijos pavadinimai.

Sostinės tarybai siūloma keisti Sofijos Kovalevskajos mokyklos pavadinimą į Vilniaus Sostinės gimnaziją.

ELTA primena, kad diskusijos dėl Vilniaus Salomėjos Nėries mokyklos pavadinimo keitimo viešoje erdvėje tęsiasi jau kurį laiką. Mokyklos vadovybė jau anksčiau buvo prakalbusi apie ketinimus keisti ugdymo įstaigos vardą.

Vasario viduryje Salomėjos Nėries ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamos pakeisti jų pavadinimus.

Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.

Vyriausybei praėjusią savaitę atnaujinus mokyklų tinklo kūrimo taisykles, jose iš esmės liko 2021-aisiais numatyti kiekybiniai kriterijai mokykloms su taikomomis išimtimis, tačiau atsisakyta anksčiau numatytų sugriežtinimų nuo 2026-ųjų.

Numatoma, kad mažiausiai klasėse kitąmet galės būti aštuoni moksleiviai (1–10 klasėse), su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – čia galėtų likti ir būti finansuojamos iš valstybės mažesnės klasės.

Išimtys liks ir po 2026-ųjų

Vis dėlto ministerija pabrėžia, kad reikalavimas formuoti ne mažiau kaip dvi III-iąsias gimnazijos klases, kuriose bendras mokinių skaičius būtų 31, lieka tik didiesiems miestams ir savivaldybių centrams: numatyta nemažai išimčių, kai gali būti formuojama tik viena klasė, kurioje mokosi 21 arba tik 12 mokinių.

III-iąsias klases su 21 moksleiviu dar galės turėti įstaigos, esančios miestuose, kurie nėra savivaldybės centrai, tai pat kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklos, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklos.

Tuo metu 12 mokinių klasės galės būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ar tokioje, nuo kurios 30 kilometrų spinduliu nėra kitos gimnazijos,  ir kai kuriose kitose.

Ministerija BNS nurodė, kad preliminariais duomenimis, mažesnes nei 21 moksleivio trečiokų klases galės kitąmet turėti apie 20 šalies gimnazijų.

Taip pat bus mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.

Vyriausybė tai pat nusprendė atsisakyti ligšiolinių planų, kad nuo 2026-ųjų bent dvi trečiokų klasės privalo būti visose gimnazijose, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu.

Įvedami kokybiniai kriterijai

Taip pat stiprinant tinklą nuo kitų metų nustatyti kokybiniai kriterijai, tokie kaip ugdymo aplinkos pritaikymas vaikams su negalia, prevencijos programų įgyvendinimas, galimybė gauti švietimo pagalbą, besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus ir kita.

Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, suteikiant laiko mokykloms pagerinti savo veiklą.

Nauji mokyklų tinklo kriterijai patvirtinti Seimui anksčiau priėmus Švietimo pataisas, kurios nustatė bendruosius kriterijus mokykloms. Pataisos priimtos Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad Vyriausybės patvirtintos ligšiolinės mokyklų tinklo taisyklės prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti įstatyme. Šis KT nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną.

Švietimo ir mokslo ministerija nurodo, kad atnaujintais reikalavimais siekiama pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą.

„Stiprindami mokyklų tinklą siekiame lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams. Visi turi turėti galimybes naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, lankyti būrelius, mokytis kalbų, gauti švietimo pagalbą“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

„Matydami ugdymosi rezultatų skirtumus tarp savivaldybių ar tos pačios savivaldybės mokyklų, siekiame juos mažinti, įgalinti mokyklų steigėjus tai daryti. Visos mokyklos turi teikti mokiniui lygiavertį ugdymą“, – pridūrė jis.

Pasak ministerijos, siekiama daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

Dėl per didelių klasių mažins finansavimą

Nuo kitų mokslo metų taip pat planuojama mažinti finansavimą savivaldybėms, kurių mokyklose viršijamas maksimalus mokinių klasėse skaičius.

Anot ministerijos, spalį su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasirašytoje sutartyje numatyta, kad nuo ateinančios rugsėjo 1-osios suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė savivaldybėms ar kitiems mokyklų savininkams didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 klasėse mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 klasėse – nuo 24 iki 22 mokinių.

„Šie pakeitimai bus priimti atskiru nutarimu“, – tvirtina ministerija.

Įprastas rytas

Ryte apsilankius vienoje streikuojančių mokyklų – VDU „Rasos“ gimnazijoje – nesimatė jokių streiko ženklų. Gimnazistai ramiai rinkosi į pamokas. Prie įėjimo – jokių iškabų, užrašų, plakatų, susijusių su protestu, reikalavimais.

Prie įspėjamojo streiko buvo prisijungę 26 šios gimnazijos mokytojai. „Tądien buvo sporto šventė. Jokios sumaišties nebuvo. Dabar streikuoja šeši mokytojai, dar vienas pritariantis šiandien neturi pamokų, o antrasis lieka mokykloje. Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo. Į pirmą pamoką kai kurie mokiniai neatvyks. Po to pasitelksim į pagalbą kitus mokymo specialistus“, – prieš 8 val. rytoj sakė gimnazijos direktorius Arūnas Sakalauskas.

Kokia forma vyksta streikas? „Vienas streikuojančiųjų lieka mokykloje, kiti, kiek žinau, ruošiasi važiuoti į Vilnių, į piketą“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.

Nepavyko pakalbinti to vienintelio mokykloje turėjusio likti streikuojančio šios mokyklos pedagogo. „Būtų galima, bet dar nemačiau jo šiandien“, – tarstelėjo A. Sakalauskas. Šioje gimnazijoje iš viso dirba 72 mokytojai.

Arūnas Sakalauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Direktorius sutiko, kad būtina gerinti mokytojų daro sąlygas. „Bet, mano supratimu, reikalavimai šįkart yra šiek tiek neadekvatūs“, – išsakė savo nuomonę vadovas.

Mokiniai, anot jo, palaiko pedagogus, kovojančius už savo teises.

Sumaišties šiek tiek yra. Net ir teisiškai neaišku dėl vadavimo.

Rajonas – aktyvesnis

Be šios gimnazijos, oficialiai prie streiko prisijungė ir VDU klasikinio ugdymo mokykla. Joje, Kauno miesto savivaldybės turimais duomenimis, streikuos  septyni jos mokytojai.

Kiek aktyvesnė situacija Kauno rajone. Tačiau, pavyzdžiui, jei net 95 proc. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojų dalyvavo įspėjamajame streike, prie tikrojo prisijungė vos devyni. „Parodėme solidarumą, o dabar mokymosi procesas vyksta kaip vyksta“, – tikrojo streiko išvakarėse „Kauno dienai“ teigė gimnazijos vadovas Vidmantas Vitkauskas.

Vienas streikuojančių mokytojų liks mokykloje, kiti prisijungs prie piketo Vilniuje.

Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja (ugdymui) Jolanta Jankauskienė teigė, kad jaučiamas mokytojų noras būti išgirstiems ir suprastiems, neabejingumas švietimo reikalams.

„Mokytojai nusiteikę parodyti vienybę ir solidarumą su kitais streikuojančiais Lietuvos mokytojais, atkreipti dėmesį į švietimo bendruomenėje esančius skaudulius“, – prieš įspėjamąjį streiką „Kauno dienai“ sakė savivaldybės atstovė.

Jos nuomone, pastaraisiais metais kaita vyksta visose gyvenimo srityse, todėl kaita turi vykti ir mokyklų gyvenime.

„Vykstant pokyčiams švietimo sistemoje, Kauno rajono savivaldybėje sudaromos sąlygos mokytojams atnaujinti žinias, įgyti naujas kompetencijas, gauti profesionalias konsultacijas, praktinę pagalbą. Kauno rajono savivaldybė supranta mokytojų lūkesčius, siekia gerinti mokytojų darbo sąlygas: nuo 2022 m. skiria lėšų mokytojų mokymo priemonėms įsigyti, nuo 2023 m. sausio mėn. kompensuoja pedagoginių darbuotojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui, bendradarbiavimui“, – kalbėjo J. Jankauskienė.

„Mes tikime, – tęsė pašnekovė, – kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu. Jeigu visi mokyklos bendruomenės nariai (mokiniai, jų tėvai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, vadovai) daugiau bendraus, pasitikės vieni kitais, savo kasdienius sprendimus ir veiklą grįs pagarba ir supratimu, palaikymu, tai galėsime išspręsti daug klausimų“.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Viltis vis dar gyva

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Kauno miesto ir rajono susivienijimo pirmininkė Rūta Gaulienė apgailestavo, kad Kaune dalyvaujančių tikrajame streike liko kelios organizacijos. „Tai galima paaiškinti žmonių baime, kad vėliau neatsilieptų jų darbiniams santykiams, finansinei padėčiai“, – teigė pirmininkė.

Mes tikime, kad Kauno rajono mokytojai turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet savo profesiją pasirinko iš pašaukimo, noro vesti vaikus mokslo keliu.

Kauno rajone, jos žiniomis, streikuojama gausiau. „Nors streike dalyvauja tiek pat mokyklų, tačiau jose prie streikuojančių profesinės sąjungos narių prisijungė ir kiti mokytojai. Pilietinio sąmoningumo situacija Kaune tikrai nedžiugina, bet viltis, kad mokytojų bendruomenė prabus ir taps aktyvia, kuriančia geresnę ateitį visuomenės lyderė, vis dar gyva“, – vylėsi R. Gaulienė.

Ji sakė, kad „tokio aršaus spaudimo, koks vyko prieš įspėjamąjį streiką, dabar nebesijaučia, matomi tik Nacionalinės švietimo akademijos desperatiški pertekliniai veiksmai kontroliuoti, valdyti ir bauginti“.

R. Gaulienė teigė nežinanti, kiek truks streikas. „Streiko trukmės tikrai negalima numatyti ar planuoti, nes visi streikuojantys supranta, kad turime derybose pasiekti sprendimų bent dėl savo pagrindinių reikalavimų. Kai kurie reikalavimai jau pajudėjo iš vietos, tačiau kol nebus nustatyti konkretūs veiksmų planai, streikuojantys nesitrauks“, – tikino pašnekovė.

Daugybė naujokų

Kauno „Saulės“ gimnazijos, kurioje lankėmės naujųjų mokslo metų pirmąją dieną, gimnazistai rinkosi jaukiame savo kiemelyje.

„Gimnazijoje mokslo metus pradeda 990 mokinių. 250 jų tai bus pirmi mokslo metai mūsų mokykloje, todėl tikrai nebus lengva, reikės priprasti prie aplinkų, pasikeitusių mokytojų reikalavimų, susirasti draugų. Gimnazijai šie metai ir taip išskirtiniai, mes šventėme 100 metų veiklos jubiliejų. Mokytojų taip pat laukia nauji iššūkiai, nes numatyti atnaujinto ugdymo turinio pokyčiai ir tarpiniai patikrinimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė.

Anot jos, yra šiek tiek nerimo dėl techninių galimybių tarpiniams patikrinimams, dėl to, su kokiais iššūkiais mes susidursime, kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių reikės jiems įveikti.

„Viliamės gauti rekomendacijas, dalyvauti bandymuose ar pan. Mokiniams reikia praktinių įgūdžių – matytume tai kaip esminį iššūkį. O dėl atnaujinto ugdymo turinio – svarbiausia nuoseklumas ir susitarimas tarp mokytojų – ko ir kaip mokyti. Šis susitarimas ir kompetencijų ugdymu grįstas mokymas egzistuoja Kauno „Saulės“ gimnazijoje jau ne vienerius metus ir tai leidžia kryptingai judėti į priekį“, – teigė S. Drazdavičienė.

Po šventės „Saulės“ ir J. Jablonskio gimnazijų mokiniai rinkosi į šv. Mišias Kauno Prisikėlimo bazilikoje.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nusikėlė į Paryžių

Kauno dailės gimnazijoje Mokslo ir žinių diena atšvęsta teatralizuotai. Vieni tapo vienos dainos miuziklo po atviru dangumi „Po Paryžiaus dangum“ dalyviais, kiti – paryžiečiais.

Aprangos kodo – XX a. pradžios Paryžiaus mada – paisė dauguma mokinių. Žaidimui pasidavė ir mokytojai.

Įspūdingos dekoracijos ir sceniniai kostiumai, muzikinis takelis ir originalus scenarijus vertė šypsotis ir gėrėtis gimnazijos bendruomenės išradingumu, įdėtu darbu.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

3215 pirmokų

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad šiemet į pirmąją klasę Kaune sugužės 3215 pirmokų. Miesto ugdymo įstaigas lankys 2240 dvyliktokų. Tikslus pedagogų skaičius bus žinomas spalio mėnesį, tačiau, savivaldybės turimais duomenimis, šiomis dienomis iš viso darbuosis apie 2300 mokytojų.

„2023–2024 mokslo metais Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (0–12 klasėse) planuojama ugdyti 34966 mokinius. Palyginus su praėjusiais metais, prognozuojamas didėjimas – 871 mokiniu“, – palygino vedėja.

Anot jos, naujieji mokslo metai bus pilni darbų, iššūkių, patirčių ir žinių. „Linkime, kad pamokos neprailgtų, o kiekviena mokslų diena skatintų tobulėti, būti kūrybiškiems ir smalsiems. Sėkmingų naujų mokslo metų, naujų žinių, idėjų bei atradimų!“ – linkėjo O. Gucevičienė.

Vedėja vardijo, kad iš mokinių tikisi sėkmingo jų tobulėjimo, pasiekimų augimo. „Iš mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvelių tikimės ryžto, kantrybės nugalint iššūkius bei puikių veiklos rezultatų. Labai vertiname mokytojų aktyvumą ir kūrybiškumą darbe, naujovių taikymą ir, žinoma, – nenuilstamą darbą auginant jaunąją kartą bei jų vertybes“, –  sakė O. Gucevičienė.

Naujas vaikų lopšelis-darželis

Vienos švietimo ir ugdymo įstaigos skaičiuoja veiklos metus, viršijančius šimtmetį, kitos savo veiklą tik pradeda.

Kauno miesto savivaldybė pasidalijo žinia, kad vietų trūkumo klausimus vaikų darželiuose jau senokai išsprendęs Kaunas Rugsėjo 1-ąją atidarė dar vieną šiuolaikišką ugdymo įstaigą – lopšelį-darželį „Pelėdžiukas“.

„Prieš 60 metų Vilijampolėje, Jūratės g. 19, iškilęs pastatas sulaukė konversijos. Įstaiga iš viso talpins 160 vaikų – devynias grupes. Čia įrengta virtuvė, funkciškai suskirstytos erdvės, sutvarkyta ir žaidimams pritaikyta aplinka“, – nurodė savivaldybės atstovai.

Mokslo ir žinių dieną mažųjų kauniečių laukė kojūkininkai „flamingai“, muilo burbulų šou ir kitos linksmybės.

Svarbus veiksnys

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, mokinių skaičius yra pagrindinis veiksnys, lemiantis tinklo pertvarką.

„Mokinių skaičiaus augimas stebimas artimiausiose ir didžiausiose pakaunės gyvenvietėse, tačiau mokinių skaičius nedidėja nuo centro nutolusiose mažose seniūnijose, kuriose ir yra didžiausia problema dėl mokyklų išlaikymo, ir kurioms labiausiai gresia tinklo pertvarka. Mokinių skaičiaus augimas turi įtakos mokyklų tinklui, nes reikės statyti naujas mokyklas Akademijoje, Domeikavoje ir Garliavoje“, – „Kauno dienai“ sakė R.Černiauskienė.

Labiausiai mokinių skaičius išaugo VšĮ VDU Ugnės Karvelis (98), Raudondvario (57) ir Domeikavos (48) gimnazijose.

Kauno rajono savivaldybė jau yra skelbusi, kad Domeikavos pradinės mokyklos statybos, kurių vertė 6 mln. eurų, prasidės šįmet, kad atsiras priestatas prie VDU Ugnės Karvelis gimnazijos, kainuosiantis 15 mln. eurų, kad netrukus bus duotas startas Raudondvario gimnazijai rekonstruoti (10 mln. eurų).

Džiugių permainų šiemet sulaukė kačerginiečiai, atsižvelgiant į poreikį, nauja mokykla iškilo Mastaičiuose. Tęsiami Čekiškės Prano Dovydaičio ir Vilkijos gimnazijų, Užliedžių mokyklos-daugiafunkcio centro, Garliavos Jonučių progimnazijos, Šlienavos pagrindinės mokyklos atnaujinimo darbai, pradėta Ilgakiemio mokyklos-darželio pradinių klasių pastato renovacija.

Esama ir kitų permainų: Batniavos mokykla-daugiafunkcis centras prijungtas prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos, likviduoti Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių ir Pažėrų skyriai, įsteigta Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras.

Unikali: išskirtinę dovaną Rugsėjo 1-osios proga gavo Kačerginės bendruomenė. / E. Mališausko nuotr.

Nespėja su plėtra

Per pastaruosius trejus metus ikimokyklinukų skaičius pakaunėje padidėjo 1 284. Dvejus metus iš eilės sukūrusi net po 1 000 naujų vietų mažyliams darželiuose, Kauno rajono savivaldybė vis dėlto nespėja su plėtra: dirbamus laukus priemiestyje keičia nauji kvartalai, kuriuose kuriasi jaunos šeimos.

Šiemet darželiuose įsteigta šešiolika ugdymo grupių – įkurta 314 naujų vietų, tačiau liko nepatenkinti 543 prašymai lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo dvejų metų amžiaus. Vadinasi, kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei to pageidauja tėvai (globėjai).

„Augimo tendencijos lemia, kad reikalingos naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos artimiausiose ir didžiausiose pakaunės gyvenvietėse, reikia ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti ikimokyklinio ugdymo poreikį“, – paklausta, ar ikimokyklinukų skaičiaus augimo tendencija turės įtakos pasirengiant visuotiniam ugdymui, kokie savivaldybės planai šioje srityje, sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Pasak R.Černiauskienės, tam pamatai jau padėti. „Kauno rajone jau turime sistemą, kaip tenkinti ikimokyklinio ugdymo poreikį. Numatyti ir taikomi būdai: savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų renovacija ir plėtra, ikimokyklinio ugdymo grupių steigimas bendrojo ugdymo mokyklose, viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių projektai, modulinių konstrukcijų pastatų nuoma, patalpų nuoma iš privačių investuotojų, ugdymo paslaugų pirkimas iš privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, šeimos darželių plėtra“, – variantus vardijo pašnekovė.

Neretai pralenkia

Kintant situacijai, kas metai švietimo politikoje atsiranda naujovių. Kauno rajono savivaldybė ne tik atliepia laikmečio reikalavimus: neretai jos išbandyta patirtimi naudojasi kitos savivaldybės, o ministerija nurodo kaip sektiną pavyzdį.

Siekdama gerinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų pasirengimą ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus ir mokinius, savivaldybės taryba vasarį patvirtino „Kauno rajono savivaldybės pasirengimo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui 2022–2024 m. priemonių planą“. Skirta lėšų bendruomenių mokymams dirbti su įvairių poreikių mokiniais ir švietimo įstaigų aplinkoms pritaikyti ir modernizuoti: daugiasensoriniams kambariams įrengti Karmėlavos Balio Buračo gimnazijoje, Ežerėlio, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėse mokyklose, Raudondvario A. ir A.Kriauzų pradinėje mokykloje, Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuolėlis“. „Savivaldybės švietimo įstaigose nuosekliai didinamas pagalbos mokiniui specialistų pareigybių skaičius, nuo 2019 m. įsteigti 107 papildomi etatai“, – sakė R.Černiauskienė.

Skaičius: pakaunėje 1–12 klasėse mokosi 10 495 mokiniai. / E. Mališausko nuotr.

Vykdant nacionalinę profesinio orientavimo reformą, nuo šio rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose įvedama karjeros specialisto pareigybė. Karjeros specialistai teiks profesinio orientavimo paslaugas 1–12 klasių mokiniams.

Orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją šalyje yra įgyvendinamas Kokybės krepšelio projektas, kuriuo siekiama gerinti mokinių pasiekimus mažinant bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp savivaldybių, bendrojo ugdymo mokyklų, suteikiant joms konsultacinę ir finansinę pagalbą. „Džiugu, kad net vienuolika Kauno rajono savivaldybės mokyklų dalyvauja „Kokybės krepšelio“ projekte. 2019–2022 m. joms skirta per 1,2 mln. eurų ugdymo kokybei gerinti. Jau matomi tiek kiekybinių, tiek kokybinių pokyčių. Šis projektas buvo tarsi repeticija prieš Tūkstantmečio mokyklų programos (TŪM) įgyvendinimą. Kauno rajono savivaldybė pateko į TŪM programos I etapą ir iki 2022 m. spalio mėnesio vidurio turi baigti ir su konsultantais suderinti Pažangos planą, kurį rengiame kartu su maža Kazlų Rūdos savivaldybe ir už tai gausime papildomą 10 proc. finansavimą“, – džiaugėsi administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Nors TŪM programoje dalyvauti atrinktos tik keturios pakaunės mokyklos, bet vienas pagrindinių programos principų yra tinklaveika – bendradarbiavimas ir dalijimasis ištekliais. Atsinaujinusios ir TŪM programos investicijas gavusios mokyklos su kitomis savivaldybės mokyklomis dalysis tiek atnaujintomis pedagoginių darbuotojų žiniomis, naujais veiklos modeliais, mokymosi priemonėmis, tiek ir atnaujinta infrastruktūra, pvz., laboratorijomis. Tai įgyvendinti padės ir papildomai iš programos įdarbinti veiklų koordinatoriai.

„TŪM programa orientuojama į keturias sritis: lyderystę, įtraukųjį ugdymą, kultūrinį ugdymą ir STEAM ugdymą. Svarbu, kad mūsų savivaldybė itin akcentuoja lyderystės ugdymą, kompetencijų tobulinimą. Norisi tikėti, kad LEAN valdymo modelis praktikoje padės optimizuoti pastaruoju metu ypač padidėjusius darbo krūvius mokyklose, sustiprins tinklaveiką. Įtraukusis ugdymas ir STEAM reikalauja labai didelių infrastruktūrinių investicijų, o ši programa padės sukurti naujų erdvių, laboratorijų, funkcionalių ugdymosi aplinkų įvairių poreikių vaikams tiek formaliajam, tiek neformaliajam ugdymui“, – sakė R.Černiauskienė.

Ši programa bus įgyvendinama kartu su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, numatyta stiprinti tarpdalykinę integraciją, kartu su socialiniais partneriais (muziejais, bibliotekomis, aukštosiomis mokyklomis) kurti įdomų, provokuojantį, šiuolaikišką ugdymo turinį. Dar vienas akcentas – tarpkultūriškumas: bus įgyvendinami įvairūs projektai su kultūros profesionalais už mokyklos ribų, skatinami nauji kultūriniai patyrimai įvairinant ugdymo metodus, integruojant neformalųjį ugdymą, kuriant modernias kultūrines aplinkas.

Plėtra: šiemet Mastaičiuose duris atvėrė naujas darželis, kurį lankys 113 vaikų: dvi priešmokyklinukų ir šešios darželinukų grupės. / E. Mališausko nuotr.

„Tęsiant „Kokybės krepšelio“ projektą turime parengti I etape dalyvaujančių penkių mokyklų ataskaitas ir savivaldybės rodiklių pokyčio ataskaitą. Pasiekus sutartus rodiklius būtų grąžintos 15 proc. savivaldybės kofinansavimo lėšos. Taip pat privalome parengti TŪM Pažangos plano investicinę dalį, kad galėtume pasirašyti sutartį dėl programos įgyvendinimo mūsų savivaldybės mokyklose nuo 2023 m.“, – sakė R.Černiauskienė.

„Jeigu mokykloje nėra šimtukų, tai rodo, kad jaunuolių galimybės įstoti į aukštąsias mokyklas yra žymiai mažesnės arba neįmanoma, palyginus su tais, kurie išlaiko egzaminus puikiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Matome, kad jeigu mokykloje gerai laiko egzaminus, gauna daug šimtukų, tai jiems atsiveria daug galimybių durų“, – teigė jis.

Tai – daugiausia mažos šalies mokyklos. Tarp jų – Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros, Vilniaus rajono Eitminiškių, Ignalinos rajono Vidiškių, Jurbarko rajono Eržvilko, Kauno rajono Piliuonos, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės, Panevėžio rajono Naujamiesčio, Paįstrio Juozo Zikaro, Ramygalos, Pasvalio rajono Vaškų, Raseinių rajono Betygalos Maironio, Šalčininkų „Santarvės“, Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos, Trakų rajono Lentvario „Versmės“, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ ir Valčiūnų gimnazijos.

Taip pat – Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos.

„Jeigu gimnazijoje per 10 metų neatsirado nė vieno šimtukininko, vadinasi, gali kilti pačių įvairiausių klausimų – kodėl taip yra? Ar, sakykime, vaikai, kurie galbūt iš to sudėtingesnio ekonominio, socialinio konteksto, ar tikrai tarp jų negali rastis nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia jo yra motyvuoti mokytojai, norintys padėti“, – kalbėjo žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Tos mokyklos, kuriose nėra šimtukų, apskritai ir pagal mokinių, pasiekusių pagrindinį skaičių, tiek ir pagal aukštesnįjį yra labai žemai. Jeigu gavo 98, tai atsispindi tame aukštesniajame lygyje, kuris yra nuo 86 iki 100. Tai čia irgi nėra tų mokinių“, – tęsė ji.

„Tos mokyklėlės yra nedidelės, dauguma jų yra smulkios, išskyrus galbūt tuos sporto internatus. Iš tikrųjų, dauguma tų mokyklų dirba su tokiu mokinių skaičiumi kaip dirba korepetitoriai“, – pridūrė žurnalistė.

154 šalies gimnazijose – daugiau nei trečdalyje – per dešimtmetį abiturientai gavo nuo vieno iki 10 šimtukų.

„Dabar vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, metami 210 mln. eurų, bet gyvenimas ne nuo vakar prasidėjo – mes matome istoriją. Matome jau 30 metų, kad metami dešimtys milijonų, šimtai milijonų mokyklų gaivinimui arba kokybės kėlimui – taip gražiausiai būna pavadinta, bet ar įvertinama, kaip sekasi“, – svarstė G. Sarafinas.

Anot tyrimo autorių, dauguma pinigų, skiriamų švietimui, tiesiog „įsisavinami“, bet realių pokyčių neatneša.

Jo nuomone, „gražių istorijų“ bus, tačiau „vienetai“.

Atliekant tyrimą remtasi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012-2021 metais laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.

Apie tai trečiadienį paskelbė kasmet švietimo įstaigų lentelę sudarantis žurnalas „Reitingai“.

Antroje vietoje valstybinių universitetų reitingų lentelėje yra Kauno technologijos universitetas, į trečiąją iš penktosios per metus pakilo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

Ketvirtoje vietoje yra Vytauto Didžiojo universitetas ir Vilnius TECH universitetas.

Tarp privačių universitetų tradiciškai pirmauja ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Universitetai buvo reitinguojami pagal penkis kriterijus, tarp kurių yra darbdavių vertinimai, studentai ir studijos, mokslo, meno ar sporto veikla bei personalo pasiekimai.

„Reitingų“ vyr. redaktoriaus Gintaro Sarafino teigimu, Lietuvoje yra 35 aukštosios mokyklos, tarp kurių yra ir aukšto lygio universitetų, bet yra ir „diplomų fabrikų“.

Pasak „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, penketukas yra „metai iš metų panašus“.

Kolegų reitinge – „vienvaldė lyderė“

Tarp valstybinių kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija.

„Vilniaus kolegija pirmoje vietoje įsitvirtinusi daug metų ir yra vienvaldė lyderė“, – teigė J. Kučinskaitė.

Jos teigimu, dėl kitų vietų tarp kolegijų vyksta kova, atotrūkis tarp jų nėra didelis.

Tarp gimnazijų, kurios turi teisę atsirinkti moksleivius, reitingų lentelėje pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija, Kauno jėzuitų gimnazija.

Moksleivių neatsirenkančiose mokyklose pirmasis yra Klaipėdos licėjus, Šiaulių J. Janonio gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija ir Vilniaus Gabijos gimnazija.

„Jeigu žiūrėtume į pirmąjį neatrankinių mokyklų dešimtuką, matome, kad vienos kilo gerokai, o kitos leidosi. Jeigu pažiūrėtume visą gimnazijų reitingą, tai matytume, kad tos mokyklos, kurios buvo silpnos ir daugybę metų buvo žemai reitinguose, jos netgi kilo daugiau negu tos, kurios visą laiką buvo stiprios“, – teigė J. Kučinskaitė.

Daugiausiai šimtukų valstybiniuose brandos egzaminuose per pastaruosius dešimt metų surinko Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija ir Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Universitetų iššūkiai

Pasak G. Sarafino, šį pusmetį aukštosios mokyklos susiduria su trimis iššūkiais, vienas jų – ukrainiečių jaunuolių mokslinimas.

„Aukštosios mokyklos yra viešai pareiškusios, kad jos galėtų priimti 14 tūkst. ukrainiečių. Kai prasidėjo karas, jos parodė akivaizdžią lyderystę – ne tik šnekėjo, bet ir darė. Jos atleido jaunuolius nuo mokesčių už mokslą, skyrė bendrabučius ne tik jaunuoliams, bet ir dažnai jų giminaičiams, kai kurios aukštosios mokyklos suteikia nemokamą maitinimą“, – pasakojo G. Sarafinas.

Aukštosios mokyklos yra viešai pareiškusios, kad jos galėtų priimti 14 tūkst. ukrainiečių. Kai prasidėjo karas, jos parodė akivaizdžią lyderystę – ne tik šnekėjo, bet ir darė.

Jo teigimu, taip pat universitetai ir patys randa lėšų ukrainiečių stipendijoms.

Pasak vyr. redaktoriaus, universitetai taip pat susiduria su brangstančiomis statybomis.

„Šiuo metu penki universitetai stato milžiniškus kompleksus ir Vilniuje, ir Kaune. Statybos pabrango labai stipriai. Jeigu projektas stambesnis, tai, pavyzdžiui, Vilnius TECH universitetas pasakojo, kad statybos pabrango 4 mln. eurų“, – teigė G. Sarafinas.

„Tuos pinigus iš kažkur reikia gauti – jų nėra paskyrusi nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos valstybė, o universitetui tai yra milžiniška našta ir vėl niekas nepadeda“, – pridūrė jis.

„Neparengta reforma“

Profesinių mokyklų reitinge, sudarytame pagal akademinius mokinių pasiekimus, pirmauja Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, toliau seka Klaipėdos turizmo mokykla, Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla, Alytaus profesinio rengimo centras ir Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.

„Matome įdomų vyksmą – konkrečiai kalbant apie Švietimo ministeriją, ji paleido labai daug reformų ir labai daug neparengtų. Kalbant apie profesines mokyklas, viena reforma pradėta nesitariant su tuo sektoriumi, nei su verslu“, – sakė G. Sarafinas.

Jo teigimu, tai – tinklo reforma, kurios metu jungiamos profesinės mokyklos.

Pasak vyr. redaktoriaus, net ir stipriausią Lietuvoje Visagino profesinę mokyklą ketinta jungti prie Utenos, tačiau vėliau, kilus nepasitenkinimui, nuo tokio sprendimo atsitraukti.

G. Sarafinas pabrėžia, kad kokybės klausimo ministerija nekelia.

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą pažymėjo, kad pastaruosius dvejus metus švietimas vyko koronaviruso pandemijos sąlygomis ir skirtumai tarp įstaigų dar labiau išsisluoksniavo.

„Pastarieji dveji metai švietimui nebuvo palankūs, nes dėl COVID-19 rūpinamasi buvo ne dėl švietimo kokybės, pažangos, o kad apskritai vyktų pamokos, paskaitos, ir kad jaunimas patirtų kuo mažiau žalos. Tai buvo daugiau vegetavimo metai, dveji vegetavimo metais švietime yra didelis trūkumas“, – sakė G. Sarafinas.

Darbdavių nuomonė – pusė vertinimo

Leidinio sudaryto švietimų įstaigų vertinimai rodo, kad Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 36-iose studijų kryptyse, Vilniaus Gedimino technikos univeversitetas – 13-oje studijų krypčių.

Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse, Vytauto Didžiojo universitetas – 8-iose studijų kryptyse, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 6-iose arba dešimtadalyje visų vertintų studijų kryptyse.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas.

Tai buvo daugiau vegetavimo metai, dveji vegetavimo metais švietime yra didelis trūkumas.

Tarp kolegijų pirmauja Vilniaus kolegija, antroje vietoje – Kauno kolegija, toliau rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino, Kauno technikos kolegijos, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija.

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras vertinant aukštąsias mokyklas buvo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.

Sudarant vertinimus remtasi sociologinių tyrimų bendrovės „Prime consulting“ šių metų rugsėjo 8 dieną – spalio 4 dieną atlikta apklausa, kuriose darbdaviai vertino kolegijų bei universitetų absolventų pasirengimą, duomenimis. „Reitingai“ nurodo, kad darbdavių nuomonė sudarė pusę taškų, iš viso apklausti 2225 darbdaviai iš visų šalies regionų ir sektorių.

Gimnazijų reitingų viršuje – ir regionų mokyklos

Tyrimo rezultatus pristačiusi „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė pastebėjo, kad karantinas perskirstė geriausiųjų mokyklų reitingus – į pirmąsias pozicijas pagal kai kuriuos dalykus iškilo iki tol gerose, bet ne aukščiausiose vietose buvusios gimnazijos.

Anot J. Kučinskaitės, viena to priežasčių yra tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi regionų vaikai ėmė daugiau naudotis korepetitorių paslaugomis, tiek privačiai samdomų, tiek per Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, mokytojų dalykininkų asociacijas organizuotas konsultacijas.

Karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-tuką.

„Karantinas, mokyklų uždarymas ir nuotolinis mokymas ženkliai perskirstė geriausiųjų gimnazijų pagal dalykus dešimtuką ir 50-tuką, pirmosiose pozicijose – nebūtinai tik vadinamosios atrankinės mokyklos, t. y. kurios į devintą klasę organizuoja egzaminus, bet pateko ir nemažai regionų mokyklų, kurios paprastai būdavo pirmajame geriausių šimtuke, bet tikrai ne 50-tuke“, – sakė J. Kučinskaitė.

Dalykinis gimnazijų reitingas rodo, kad matematikos geriausiai išmoko Vilniaus licėjus, po to – Klaipėdos licėjus ir KTU gimnazija, lietuvių kalbos – Utenos rajono Užpalių gimnazija, Vilniaus licėjus ir Kauno jėzuitų gimnazija.

Geriausiai istorijos išmoko KTU gimnazija, biologijos – Klaipėdos licėjus, IT – Klaipėdos licėjus, chemijos – Klaipėdos licėjus, fizikos – Marijampolės marijonų gimnazija, anglų kalbos – Kauno rajono Vandžiogalos gimnazija, geografijos – Vilniaus licėjus, rodo trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbti vertinimai.

Pasak J. Kučinskaitės, korepetitorių, papildomų konsultacijų įtaką regionų abiturientų pasiekimams išskyrė ir mažų miestelių mokyklų vadovai.

„Miestelių ir regionų mokyklų vadovai irgi komentuoja, kad pagerėjusius abiturientų rezultatus lėmė korepetitoriai, kurių paslaugas apmokėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mokytojų dalykininkų asociacijos praėjusių metų abiturientams rengė įvairias konsultacijas“, – pažymėjo J. Kučinskaitė.

Iš viso „Reitingai“ pagal dalyko išmokymą vertino 350 šalies gimnazijų, reitinguotos tos, kuriose bent penki abiturientai laikė pagrindinius valstybinius egzaminus, ar trys – mažiau pasirenkamus, tokius kaip IT, chemija ir pan.

Objekto rangovas – bendrovė "Stafas" – jau pastatė trečią aukštą su klasėmis, sporto sale, valgykla. Be pradinės mokyklos, Užliedžių daugiafunkciame centre bus laisvalaikio salė, biblioteka, kitos erdvės ir trys grupės darželinukams – čia dirbantys statybininkai ugdymo procesui netrukdys.

Ne mažiau smagi ir kita naujiena – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla tapo draugiška aplinkai. Energiją čia gamina ant stogo įrengti saulės kolektoriai. Užbaigta renovacija Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijoje.

Apie kitas teigiamas permainas ir problemas kalbamės su Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėju Jonu Petkevičiumi.

– Kur mokslo metų pradžioje dar triūs statybininkai?

– Išties pakaunėje rugsėjo 1-ąją bus tęsiama nemažai anksčiau ir naujai pradėtų vykdyti švietimo įstaigų pastatų ir infrastruktūros modernizavimo ar renovavimo darbų. Statomas naujas Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių skyriaus pastatas, rekonstruojamas mokslo paskirties pastatas Kačerginėje. Čia po metų įsikurs pradinė mokykla ir miestelio biblioteka. Statomas Zapyškio pagrindinės mokyklos priestatas su nauja katiline, renovuojamas Mastaičių baseinas. Visa tai – viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektai.

Tęsiami Šlienavos pagrindinės mokyklos rekonstrukcijos darbai. Direktorius Vladas Ravka didžiuojasi: pabaigus visus darbus čia bus tikra svajonių mokykla. Po statybų bendrovės "Versina" atliktų darbų, ugdymo įstaigos bendrasis plotas išaugs dvigubai. Statybininkai jau baigia pastatyti naujas ikimokyklinio ugdymo patalpas, naują sporto salę, valgyklą. Tvarkomos pirmo aukšto patalpos, rekonstruojamos šildymo, oro vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų, gaisrinės signalizacijos, elektros, elektroninių ryšių sistemos. Pastatas bus pritaikytas žmonėms, turintiems negalią. Vėliau rangovai įrengs garažą, katilinę. Mokyklos teritorija bus aptverta, sutvarkyti šaligatviai ir įvažos. Ugdymo įstaiga turi gražų kiemą, todėl statybininkai stengiasi išsaugoti čia esančius želdinius.

Vykdomas viename pastate esančių Ramučių kultūros centro ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos skyriaus modernizavimas. Ramučių daugiafunkciame centre jau šį rudenį turėtų įsikurti keturios pradinės mokyklos klasės ir ikimokyklinė grupė. Bendrovės "Baltijos plienas" statybininkai įrengia virtuvę, sanitarinius mazgus, baigia šiltinti pastato sienas, vykdomi apdailos darbai.

Rugpjūčio 13 d. duomenimis, visiškai, abiem dozėmis, pasiskiepijo 82 proc. visų pakaunės mokytojų.

Renovuojami Babtų, Čekiškės Prano Dovydaičio, Karmėlavos Balio Buračo, Raudondvario gimnazijų sporto aikštynai ir Zapyškio pagrindinės mokyklos stadionas.

Rekonstruojama Piliuonos gimnazijos katilinė.

Ruošiantis 2021–2022 mokslo metams, ir kitose bendrojo ugdymo įstaigose vykdomi renovacijos ir rekonstrukcijos darbai, gerinamos edukacinės aplinkos.

– Kokia lėšų suma skirta erdvėms atnaujinti?

– Kauno rajono savivaldybė 2021 m. švietimo įstaigoms modernizuoti skyrė 73 tūkst. eurų, remontui ir avarijoms likviduoti – 392,7 tūkst. eurų, mokyklų tinklo optimizavimo ir darželių tinklo pertvarkos programos darbams – 677,3 tūkst. eurų.

– Kokie, prognozuojama, bus šie mokslo metai: mokomasi klasėse ar nuotoliniu būdu?

– Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. visi mokiniai sugrįš į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas, reguliarus patalpų vėdinimas, sukeliant skersvėjį, kaukių dėvėjimas, atstumo (socialinė distancija) laikymasis.

Darbai: bendrovė "Stafas" Užliedžių mokykloje-daugiafunkciame centre jau pastatė trečią aukštą su klasėmis, sporto sale, valgykla. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad naujais mokslo metais nuotolinis mokymas galėtų vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų (epideminės situacijos kriterijai ir jų reikšmės bus nustatyti SAM teikimu) ar dėl COVID-19 ligos protrūkių klasėje mokiniams tektų izoliuotis. Izoliacijos metu klasė, kelios klasės ar, jei ligos židinys būtų apėmęs visą mokyklą, visi mokyklos mokiniai kurį laiką mokytųsi nuotoliniu būdu. Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ugdymas, abiturientų ugdymas akcentuojamas kaip kontaktinis netgi esant labai sudėtingai pandemijos situacijai.

Rugpjūčio pradžioje pradėjome rinkti informaciją apie pedagogų vakcinaciją. Rugpjūčio 13 d. duomenimis, visiškai, abiem dozėmis, pasiskiepijo 82 proc. visų pakaunės mokytojų. Dar 5 proc. pedagogų mažiau nei prieš 180 d. yra persirgę koronavirusu ir turi natūralų imunitetą.

– Kokio skaičiaus moksleivių laukiama rajono mokyklose?

– 2020–2021 mokslo metais rajono bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasėse mokėsi 9 683 mokiniai, prognozuojama, kad šiais mokslo metais mokinių skaičius bus 3 proc. didesnis – 9995.

– Kiek, preliminariais duomenimis, bus pirmokų?

– Manome, kad pirmokų skaičius bus panašus kaip pernai (978), nes iki rugpjūčio 6 d. esame gavę 964 prašymus.

– Su kokiomis problemomis švietimo ir ugdymo srityje susiduria Kauno rajono savivaldybė?

– Vadinčiau ne problema, o iššūkiu augantį mokinių skaičių. Ypač tai būdinga priemiestinėms teritorijoms, pasižyminčioms sparčia plėtra: VŠĮ VDU Ugnės Karvelis ir Domeikavos gimnazijose trūksta patalpų. Domeikavos gimnazijoje 2021–2022 mokslo metais mokysis 1 027 mokiniai, mokinių skaičius kasmet didėja. Trūksta klasių patalpų. Ieškoma įvairių būdų šiai problemai spręsti, o kitais metais galvojama apie naujo gimnazijos korpuso statybą. Planuose – Raudondvario, Neveronių ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijų rekonstrukcija.

Problema: trūksta pagalbos specialistų, įvairių dalykų mokytojų. Sunku rasti dalykų specialistų dirbti mažu krūviu atokiose mokyklose.

– Kur ir kokių mokytojų dar trūksta?

– Dar trūksta ikimokyklinio ugdymo mokytojų, matematikos, fizikos, lietuvių kalbos, anglų kalbos, pagalbos specialistų (Kulautuvos pagrindinėje mokykloje ir Vilkijos gimnazijoje – fizikos mokytojo, Ežerėlio pagrindinėje mokykloje ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje – matematikos, Babtų gimnazijoje–lietuvių kalbos ir tikybos, Neveronių gimnazijoje – pradinių klasių).

„Šiuo metu baigiame pernai pradėtus darbus mokyklų aikštynuose ir pradedame naujų objektų modernizavimą. Iki šių metų pabaigos planuojame turėti jau 23 užbaigtus stadionus. O per ateinančius dvejus turime tikslą suremontuoti dar 17 aikštynų. Skaičiuojame, kad patrauklias sąlygas sportuoti suteiksime daugiau nei trečdaliui visų miesto mokyklų“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus mieste yra 117 įvairių mokyklų, iš jų dvylikoje stadionai jau atnaujinti, viename darbai baigiami, o netrukus aikštynai bus sutvarkyti ir Sietuvos, Emilijos Pliaterytės, Maironio ir Antakalnio progimnazijose, taip pat Karoliniškių, Jono Pauliaus II, Juzefo Ignacijaus Kraševskio, Tuskulėnų bei Antakalnio gimnazijose ir Ateities mokykloje.

Ateities mokykloje, Sietuvos progimnazijoje ir Karoliniškių gimnazijoje rangovai (UAB „Kamitra“ ir ko ir UAB „Rolana“) atliks ir paruošiamuosius darbus, ir dangos bei inventoriaus montavimą. Vieno standartinių matmenų stadiono su 1400 kv. m bėgimo takais, 1200 kv. m universaliomis aikštelėmis ir 2500 kv. m futbolo aikštėmis atnaujinimo kaina, priklausomai nuo mokyklos ir ten parinktų sprendinių, sieks nuo 307,3 iki 315,9 tūkst. eurų su PVM.

Pernai modernizuotuose stadionuose paruošiamuosius darbus atliko savivaldybės įmonės, tačiau šiemet nusprendėme išbandyti ir kitą modelį, kai visi darbai sutelkti vieno tiekėjo rankose.

„Pernai modernizuotuose stadionuose paruošiamuosius darbus atliko savivaldybės įmonės, tačiau šiemet nusprendėme išbandyti ir kitą modelį, kai visi darbai sutelkti vieno tiekėjo rankose. Tikimės, kad taip pavyks optimizuoti išlaidas ir procesus bei sutrumpinti rangos darbų laiką“, – pažymi V. Benkunskas.

Likusiose mokyklose pagrindų paruošimu ir apšvietimo įrengimu rūpinsis UAB „Grinda“, UAB „Kamitra“ ir UAB „Vilniaus apšvietimas“, o rangovai (UAB „Baltik Sport“ ir UAB „Sportinės dangos“) iš viso įrengs 26,88 tūkst. kv. m dangos bėgimo takams, universalioms aikštelėms ir futbolo aikštėms atnaujinti. Priklausomai nuo stadiono dydžio, dangų rangos ir inventoriaus montavimo darbai vienam objektui atsieis nuo 14,5 tūkst. iki 145,6 tūkst. eurų su PVM.

Antakalnio gimnazijoje ir progimnazijoje, Tuskulėnų gimnazijoje ir Emilijos Pliaterytės progimnazijoje paruošiamieji darbai jau užbaigti, tad jose aikštynų atidarymo tikimasi dar iki vasaros vidurio. Visus darbus planuojama užbaigti iki rugsėjo.