Miestas jubiliejų pradės švęsti Gargždų krašto muziejuje atidarant parodą „Gargždai mano kūryboje“.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pažymi, kad 770-ąjį jubiliejų pasitinkantys Gargždai – vienas seniausių miestų Lietuvoje.

„Tad gargždiškių bei miesto svečių laukia daugybė išskirtinių renginių: pasirodymai, muzikos žvaigždžių koncertai, sporto varžybos, istorijos parkas, tradicinė jaunimo diena ir kiti. Tad dar kartą kviečius visus – ir mažus, ir didelius – švęsti kartu ir toliau būti mūsų miesto istorijos dalimi“, – savivaldybės pranešime sako meras.

Tuo metu penktadienį Minijos slėnyje vyks Klaipėdos rajono vaikų ir jaunimo festivalis „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“, taip pat miestiečiai ir Gargždų svečiai galės pasiklausyti Lietuvos atlikėjų.

Dar kartą kviečius visus – ir mažus, ir didelius – švęsti kartu ir toliau būti mūsų miesto istorijos dalimi.

Birželio 2-ąją dieną miesto gimtadienio renginiai persikels į Minijos slėnį, kur taip pat numatyta turtinga renginių programa.

Anot savivaldybės, pagrindinę šventės dieną – šeštadienį, savivaldybės aikštėje veiks senovinių automobilių paroda, Gargždų parke bus pristatoma Renių dvaro istorija bei Žemaitija ir Mažoji Lietuva, veiks Kuršių gyvenvietė, LDK laikotarpio stovyklavietė, J. Lankučio viešojoje bibliotekoje vyks kraštiečių susitikimas.

Vakare miestą sveikins meras, svečiai, bus suteikiamas Gargždų miesto garbės piliečio vardas bei vyks koncertas ir ugnies misterija „Gargždai 770 – įkvėpti istorijos“.

Sekmadienį bus aukojamos Gargždų miestui skirtos Šv. mišios.

Gyvenvietė Garisdos vardu pirmą kartą paminėta 1253 metais Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte. Tuo metu nuo 1563-iųjų yra minimas Gargždų valsčius.

Neseniai persikėlę gyventi į Kauną broliai Normundas ir Nauris Maciai nutarė savo 53-ąjį gimtadienį pažymėti kiek skambiau nei įprastai. Praėjusį penktadienį braliukai nuvyko į Lietuvos pajūrį, kur atliko ypatingą misiją.

Palangoje jie pasitiko ten koncertavusius savo bičiulius – latvių grupę „Brainstorm“. Garsieji rokeriai solinezantams dar gimtadienio išvakarėse įteikė kvietimus į savo koncertą. Braliukai taip pat neliko skolingi ir perdavė jiems Lietuvos krepšinio federacijos dovaną – vardinius Lietuvos rinktinės marškinėlius.

Pasak pašnekovų, muzikantus šis gestas labai nudžiugino, kadangi ne vienas jų yra prisiekęs krepšinio sirgalius ir seka mūsų šalies komandų varžybas. Kai kurie „Brainstorm“ nariai marškinėliais su užrašu „Lietuva“ vilkėjo ir per koncertą. Be to, tą vakarą Kauno „Žalgiris“ žaidė antrąsias Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynes su „Barcelona“. Tad muzikantai per pasirodymą nuolat domėjosi rungtynių rezultatu ir jį pranešinėjo gausiai susirinkusiai publikai.

Organizatorių nuotr.

„Buvo fantastiškas jausmas. Įsivaizduojate, „Brainstorm“ – garsiausia Baltijos šalių muzikinė grupė, renkanti po 50 tūkst. gerbėjų stadionuose, vilki mūsų rinktinės marškinėliais, braliukų firmines apyrankes ir aptarinėja „Žalgirį“, – pasakojo Maciai. – Apie muzikinę dalį net nešnekame. Jie turbūt pavargo kartoti kūrinius, nes publika gal penkis kartus juos kvietė bisui“.

Kitą dieną po koncerto Maciai tęsė šventimą Kaune. „Krepšinio namų“ kavinėje „Bocmanas. Pratęsimas“ jie susėdo su artimiausiais draugais, partneriais ir bendražygiais. Jaukiame rate solinezantai užpūtė gimtadienio torto žvakutes bei degustavo „Braliukų“ vardo „Kauno alaus“ produkciją.

Organizatorių nuotr.

Paklausti, kokie sveikinimai labiausiai įsiminė, pašnekovai atsakė negalį net suskaičiuoti, kiek tų gyvų bei virtualių palinkėjimų buvo. Nuo vaikystės draugų brolių Valdo ir Sauliaus Štombergų, jaunojo talento Ąžuolo Tūbelio mamos iki Valdemaro Chomičiaus, brolių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių – daugybė su krepšiniu susijusių žmonių bei paprastų Lietuvos bei Latvijos krepšinio sirgalių sveikino nuotaikinguosius braliukus.

„Tiek nuoširdžių sveikinimų ir palinkėjimų dar nebuvome gavę“, - šypsojosi jie.

Muzikantas prisimena ir dalijasi pačiomis įsimintiniausiomis gimimo dienos istorijomis.

„Antrus metus iš eilės gimtadienį pasitinku jaukioje Fuerteventūros saloje. Praėjusiais metais žmona nusivedė į restoraną, kur pats šefas, trumpam išjungęs šviesas, iškilmingai įnešė sultingą kepsnį su įsmeigta žvakute. O visi restorano lankytojai ispaniškai sudainavo man „ilgiausių metų“. Tą vakarą jaučiausi labai laimingas ir dėkingas žmonai“, – prisimena atlikėjas.

Šiemet Lino gimtadienis sutampa su antrąja Velykų diena, todėl ilgąjį savaitgalį Adomaičių šeimoje progų švęsti tikrai netrūksta. „Neįsivaizduoju, kas manęs laukia šį vakarą, bet, manau, kad ir nereikia visko žinoti. Juk taip žymiai įdomiau gyventi. Nesureikšminu savo gimtadienių – galbūt dėl to jie ir tampa reikšmingi bei įsimintini?“, – svarsto muzikos prodiuseris.

Nesureikšminu savo gimtadienių – galbūt dėl to jie ir tampa reikšmingi bei įsimintini?

Jau daugybę metų Linas su šeima tokiu metų laiku leidžiasi į keliones, kaip pats sako – „sutrumpinti žiemą“. Todėl savo gimtadienį dažnai pasitinka toli nuo namų. O kur kelionės – ten ir nuotykiai, apie kuriuos atlikėjas dalijasi šešiomis gimimo dienos istorijomis. Būtent jos labiausiai įsirėžė muzikantui į atmintį.

Laimingi laiko neskaičiuoja

„2007 metais pirmą kartą gyvenime atsidūriau mažiausioje mano matytoje saloje Karibų jūroje. Tai buvo Šuns sala, kurioje gyvena tik vienas senyvo amžiaus indėnas su žmona. Kaip tik ten – baltutėlio smėlio ir apie 30-ties palmių oazėje – pasitikau egzotiškiausią savo gimtadienį. Tą rytą priėjau prie indėno ir pasakiau, kad šiandien mano gimtadienis. Šis man atsakė: „gerai“ ir nuėjo. Aš jį pavijau ir paklausiau, kiek jam metų. Senukas gerai pagalvojo ir atsakė: „Tiksliai nepamenu... 60, 70 arba 80. Bet man svarbu ne metai, o kaip jaučiuosi“. Vėliau dviese tyloje žvejojome visokiausias man nematytas žuvis ir gurkšnojom ant laužo ugnies virtą kavą. Tas gimtadienis ir visa kelionė turėjo didelę įtaką mano požiūriui į gyvenimą“, – prisimena Linas.

Pati geriausia dovana

„2009 metais savo gimtadienio rytą pasipiršau mylimajai, o jos ištartas „TAIP“ man buvo pati didžiausia dovana. Kai mergina su džiaugsmo ašaromis žvelgia į sužadėtuvių žiedą ant savo rankos – tai yra kažkas tokio, ką žodžiais nusakyti sunku. Niekada nepamiršiu šio žvilgsnio. O jei pamiršiu – žmona primins“, – šypsosi atlikėjas.

Nauja pradžia

„Gimtadienis 2012 metais man buvo ypač svarbus, nes jį sutikau scenoje, pristatymas savo solinį albumą „Floating To You“. Tai buvo pirmasis mano savarankiškai, be leidybinių kompanijų, išleistas albumas, ką laikau labai reikšmingu žingsniu savo muzikiniame kelyje. Pamenu, kad tais metais kartu su žmona Irma atsisakėme visų kelionių, o savo energiją ir laiką skyrėme muzikai, sceninei veiklai ir tolimesnei strategijai. Man ši gimimo diena visada primins naują, laisvą ir nepriklausomą muzikinės veiklos etapą, atvedusį iki šiandienos – kai mano naujų albumų gimtadieniai ir koncertinė veikla yra mūsų pačių rankose“, – atvirauja muzikantas.

Žvaigždė tarp žvaigždžių

„2015-aisiais gimimo dieną sutikau Karibų jūros saloje pavadinimu Estrella (liet. Žvaigždė), kurios krantuose gali išvysti šimtus jūros žvaigždžių. Sala nedidelė, ją pėsčiomis apeiti užtektų vos penkių minučių, o visi jos gyventojai – viso labo viena šeima. Sėdėjome ant jūros kranto kūrendami laužą su salos šeimininkais indėnais, ir mano draugas Emanuelis mirktelėjo akį: „Linai, tu – žvaigždė, todėl tau privaloma gimtadienį švęsti Žvaigždės saloje“. Man ši jo frazė labai įsiminė, nes būtent tos gimimo dienos proga žmona Irma man padovanojo tikrą žvaigždę danguje, kuri vadinasi Linas Adomaitis. Ji nuostabiai šviečia Lūšies žvaigždyne. Turbūt galėčiau sakyti, kad per tą gimtadienį išties buvau „sužvaigždėjęs“. Gerai, kad būtent tokia forma“, – juokiasi Linas.

Sveikinimas nuo Žemės ir Saulės

„2018-ųjų metų gimimo diena man taip pat labai įsirėžė į atmintį, nes tą rytą buvome pažadinti tikrų tikriausio žemės drebėjimo egzotiškoje Čilėje. Langai tartėjo, stogas siūbavo ir sklido toks gilus ir žemas garsas, kokio niekada nebuvau girdėjęs. Prabudęs pažvelgiau į laikrodį ir dar labiau nustebau: juk Lietuvos laiku gimiau būtent tą minutę. Žmona sakė, kad mane pasveikino pati Žemė. Tą akimirką buvome ne juokais išsigandę, tačiau, anot vietinių, tai nebuvo stiprus žemės drebėjimas. Jie kalbėjo, kad dėl tokio žemės drebėjimo nė kojos iš lovos nekelia, na, o mums tai buvo labai nauja ir netikėta patirtis“.

„Kai tik su žmona grįžome iš tolimosios Čilės sukvietėme visus draugus į mano gimtadienio paminėjimą restorane ir įsisiūbavus vakarėliui paprašėme visų dėmesio. Tuomet pirmą kartą viešai pranešėme apie tai, kad laukiamės vaikelio! Ši žinia mano gimtadienį padalijo į dvi dalis. Iki gerosios naujienos ir po jos. Buvo nepakartojamos emocijos, daug džiaugsmo ašarų ir šiltų apkabinimų. Visai netrukus savo pirmagimei Saulei sukūriau vieną ryškiausių dainų – „Vandenynai“. Taigi, 2018-tieji buvo kupini gausių Dievo dovanų“, – su šypsena veide teigia atlikėjas.

Retas gimtadienis namuose

„Išties įsimintini buvo ir koronaviruso laikų gimtadieniai. Kartais atšvęsti gimimo dieną reikia ir namuose. Viena reikšmingiausių mano 2021-ųjų metų gimimo dienos detalių buvo tai, jog paskutinį kartą gyvai pasveikino tėtis. Amžiną atilsį Jo sielai. Esu be galo dėkingas jam ir mamai už savo gimimo dieną ir, apskritai, už viską, ką iš jų gavau. Puikiai suprantu, kad be tėvų ir Dievo veikimo  – nebūtų ir gimtadienio. Tad man gimtadienis visai ne apie mane, o apie dėkingumą, brandą, džiaugsmą, išmoktas pamokas, artimuosius, draugus ir tikrąsias dovanas“, – priduria Linas.

Šiandien Fuerteventūroje gimimo dieną pasitinkantis atlikėjas ten ne tik mėgaujasi saule, bet ir ruošiasi įspūdingam koncertui. Pasisėmęs kūrybinių jėgų Atlanto vandenyno saloje, Linas Adomaitis kartu su Naujų Idėjų Kameriniu Orkestru NIKO jau šią vasarą nudžiugins klausytojus, kai liepos 14 dieną Palangos koncertų salėje sukurs tikrą muzikos garsų „Vandenyną“.

Pavyzdžiui, amerikiečiai kasmet švęsdavo prezidento George’o Washingtono gimtadienį, bet visiems kitiems gimtadienis, jei žmonės apskritai žinojo savo gimimo datą, buvo eilinė diena. Tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje situacija ėmė keistis.

XIX a., paplitus laikrodžių gamybai, amerikiečiai visad žinojo, kiek yra valandų. Taip pat vis daugiau žmonių sekė fabrikų, tramvajų ir traukinių tvarkaraščius.

Kai amerikiečiai ėmė geriau pažinti laiką, daugiau dėmesio kreipė ir į tai, kaip laikas bėga jų pačių gyvenime.

Dėmesys amžiui atsirado daugelyje institucijų: mokyklose į amžių pradėta kreipti dėmesį skirstant mokinius į klases, gydytojai pradėjo kreipti į jį dėmesį vertindami žmonių sveikatą ir raidą. Tad neatsitiktinai šiuo laikotarpiu žmonės pradėjo žymėti ir savo gimtadienius.

Tikėtina, kad tortas atsirado dar senovės romėnų gimtadienių apeigose. Manoma, kad žvakutės atkeliavo iš aristokratiškų vokiškų gimtadienių švenčių mažiausiai prieš kelis šimtus metų.

O tai, kad per gimtadienius dovanojamos supakuotos dovanos, esą yra vakarietiško vartotojiškumo padarinys.

XIX a. pabaigoje žmonės pradėjo pardavinėti ir gimtadienio atvirukus.

Tais dešimtmečiais, kol gimtadienis dar buvo nauja šventė, buvo žmonių, kurie jai priešinosi. Kai kurie manė, kad šios šventės yra egocentriškos ir materialistinės, atitraukia dėmesį nuo Dievo ir paverčia vaikus neklaužadomis.

Anot mokslininkų, nepritariantieji buvo iš dalies teisūs, nes gimtadieniai išties turi tamsiąją pusę: jie kelia nerimą, nes kasmet tą pačią dieną pasibaigia vienas ir prasideda kitas gyvenimo etapas, kuriame apstu ne tik svajonių išsipildymo, bet ir daugybės iššūkių, baimių ar ligų.

Noras sužinoti daugiau

Pliaupiant įkyriam lietui, į ekskursiją, pavadintą „J. L. Wienerio pėdomis“, susirinko per dvidešimt žmonių, dauguma jų klaipėdiečiai, kurių nemaža dalis į tokias temines ekskursijas atėjo jau ne pirmą kartą.

Šįkart jiems norėjosi pažinti, kuo miestui nusipelnė šis žydų kilmės pirklys – vienas didžiausių Klaipėdos mecenatų.

„Labai norime sužinoti daugiau informacijos apie J. L. Wienerį, kadangi buvo organizuota ekskursija, nepraleidau progos pasinaudoti. Kiek žinau, jo kelias į Klaipėdą, kol čia įsikūrė, buvo sunkus. Kodėl sudomino būtent J. L. Wieneris? Na domiuosi visais žymiais klaipėdiečiais, o J. L. Wieneris – vienas jų“, – atviravo į ekskursiją atėjusi Neringa.

„Mane čia atviliojo smalsumas. Apie J. L. Wienerį žinau labai daug, bet tikiuosi dar ką nors nauja išgirsti. Vienas tų įdomių faktų, kad, nors ir buvo žydas, jo tautiečiai nelaikė juo savu. Jis ir pats nenorėjo būti palaidotas žydų kapinėse. Jis, anot Czeslawo Miloszo, buvo pasaulio pilietis, ko gero, pralenkęs laiką, tik gaila, kad mes jį užmiršome“, – kalbėjo kita ekskursantė klaipėdietė Lilė.

Pasivaikščiojimas, pliaupiant lietui

Ankstesniais metais J. L. Wienerio gimtadienis būdavo minimas Skulptūrų parke, netoli tos vietos, kur jis palaidotas, organizuojant miestiečių pabuvimą kartu prie arbatos, renginys taip ir vadindavosi – J. L. Wienerio arbatėlė.

Šiemet parkas dar nebaigtas rekonstruoti, tad teko rasti kitą būdą, kaip paminėti labdario gimimo dieną.

Todėl suplanuota ekskursija „J. L. Wienerio pėdomis“, ir nepaisant lietingo oro, susirinko gana daug smalsuolių.

Ekskursiją organizavo J. L. Wienerio labdaros ir paramos fondas, kuriam vadovauja Milisenta Misevičiūtė, ji yra gidė ir pati parengė šią ekskursiją.

„Kadangi šiandien norime sekti J. L. Wienerio pėdsakais, ekskursiją pradedame Žiedų skersgatvyje, šalia dabartinių Žydų bendruomenės namų, vietos, kur buvo įrengtos seniausios mieste žydų kapinės, o užbaigsime prie J. L. Wienerio vardo promenados, prie pėsčiųjų tilto per geležinkelį. Keliaudami šiuo maršrutu, bandysime įsivaizduoti, kokia buvo XIX a. Klaipėda, keliausime pro Jono bažnyčios vietą, nes jis skyrė lėšų būtent tos bažnyčios bokšto statybai, praeisime pro Turgaus g. 3 namą, kur J. L. Wieneris daug metų gyveno, bandysime atrasti tą dingusią Klaipėdą“, – pasakojo M. Misevičiūtė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Labdariui grąžino skolą

J. L. Wieneris (1795–1862) didžiules pinigų sumas aukojo našlaičiams, buvo įkūręs namus nusigyvenusiems miestiečiams, rėmė tuometę miesto ligoninę, pastatas dabartinėje S. Daukanto g. prieš Vytauto Didžiojo gimnaziją pastatytas jo pastangomis.

Manoma, kad jo lėšomis statytas ir buvusios Šv. Jono bažnyčios bokštas.

Pats finansavo jo vardu vadintą promenadą – dabartinės Šaulių gatvės ruožą nuo Lietuvininkų aikštės link Tauralaukio.

Mirdamas, J. L. Wieneris 1855 m. surašytu testamentu visą milžinišką 300 tūkst. talerių turtą paliko Klaipėdos miestui, jo „gražiems sutvarkymams“.

Vis dėlto buvo sąlyga, mecenatas pageidavo būti palaidotas ne žydų, o miesto kapinėse (dabartiniame Skulptūrų parke).

Jo atminimui dar XIX a. buvo pastatytas balto marmuro graikiško stiliaus antkapinis paminklas, ant kurio iškaltas užrašas: „Jo atminimą gerbia draugai, jį laimina vargšai“.

Tai buvo vienas įspūdingiausių paminklų miesto kapinėse, kuris apie 1977 m. buvo sugriautas, bet išliko fragmentai.

Daugiau nei prieš 20 metų, grąžinant skolą garbaus labdario atminimui, toje pačioje vietoje atstatytas antkapinis paminklas.

Gimtadienio renginiai prasidės 9 val. VU Didžiajame kieme menininko, tyrėjo Julijono Urbono ir kompozitorės Gailės Griciūtės meninė garso instaliacija (D)in (D)an, planuojamas ir trumpas VU rektoriaus Rimvydo Petrausko bei instaliaciją kūrusių menininkų susitikimas.

Vidurdienį VU Didžiajame kieme prasidės orientacinis žaidimas, kurio metu bus ieškosime su VU susijusių vietų Vilniaus mieste, o vakare Šv. Jonų bažnyčioje VU kamerinis orkestras kviečia į koncertą „Kartos“, pranešė universitetas.

Pirmadienį VU biblioteka kvies apžiūrėti P. Smuglevičiaus salėje eksponuojamą pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – M. Mažvydo Katekizmo originalą, kuris buvo išleistas 1547 metais Karaliaučiuje.

Šeštadienį Vilniuje vyks nuo 1969 metų rengiamas studentų festivalis „FiDi55“ arba Fiziko diena. Renginiai ryte prasidės prie VU Fizikos fakulteto Saulėtekyje, kur bus atidarytas atrakcionų parkas – Fizlendas, čia bus galima pasisupti žmogaus dydžio žiurkratyje, išbandyti Mėnulio gravitaciją, pašaudyti su bulviašaudžiu.

Popiet prasidės eisena iš Saulėtekio su Dinu Zauru link Filologijos fakulteto. Kaip pranešė organizatoriai, eisenoje dalyvaus retro automobiliai, moterų baikerių klubas „Vėjų laumės“ bei klubas „Beardy Riders RC Vilnius“, gros Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

1579 metais įkurtas Vilniaus universitetas laikytinas vienu iš seniausių Vidurio ir Rytų Europoje. 

Beveik prieš 20 metų kandidatuodama į prezidentus, K. Prunskienė sakė: „Jeigu paanalizuočiau savo gyvenimą, tai jis sutirštintas įvykių, įvairios veiklos: profesinės, visuomeninės, politinės. Visko tiek daug, kad to užtektų net keliems gyvenimams“.

Šiandien savo 80-ąjį gimtadienį buvusi Vyriausybės vadovė ir „gintarine ledi“ tituluota politikė švenčia tik artimiausių šeimos narių ir kolegų apsuptyje Vilniuje.

„Per tuos susitikimus aš ją pažinau kaip nuostabią asmenybę, kuri su tokia meile, su tokiu didžiuliu noru bendrauja su žmonėmis, norėdama palengvinti kažkaip jų gyvenimą. Na, tai kaip galima jos  nemylėti?!– gražių žodžių negailėjo aktorė Vaiva Mainelytė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Į Šventų Jonų bažnyčią pakviesti visi artimiausi politikės bičiuliai ir kolegos džiaugiasi draugyste. Jubiliatei visi linkėjo sveikatos.

„Pofesorė K. Prunskienė – labai autoritetingas ir kompetentingas asmuo. Kai ji rinko ministrų kabinetą, rinko irgi kompetentingus žmones“, – teigė docentė Irena Vitkienė.

„Palinkėti galima, kad tos gerosios savybės, kurias Kazimiera turi, jos neapleistų“, – gražiai  apie jubiliatę atsiliepė ir buvęs Ekonomikos ministras Vytas Navickas.

Labai traukė savas kraštas, kur esu gimusi, augusi. Džiaugiuosi, kad čia taip pat gyvena ir mano sūnus su šeima.

 

„Dabar reikia gerbti, prisiminti ir mokytis iš jos“, – sakė vienas iš Sąjūdžio lyderių Arvydas Juozaitis.

Tiesa, lygiai tą pačią dieną prieš vienuolika metų per gimtadienį politikę ištiko insultas, po kurio jos kalba liko sutrikdyta, o dešinė kūno pusė paralyžiuota. Tačiau šeimos nariai tikina, kad profesorės sveikata stabili ir jėgų jai tikrai netrūksta. 

„Jos būsena – stabili. Aišku, filosofinėmis temomis jau nebeturime tokios prabangos pakalbėti, bet buitiniame lygmenyje puikiai bendraujame, kartais padainuojame“, – kalbėjo jubiliatės brolis Rimantas Stankevičius.

Pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerė šiuo metu gyvena Švenčionių rajone su savo sūnaus Vaidoto šeima gražioje vietoje, ant ežero kranto. Vos už poros kilometrų nuo savo gimtojo kaimo. Gamta labiau nei didmiesčiai žavėjo politikę dar tada, kai ji intensyviai siekė šalies vadovės posto.

„Labai traukė savas kraštas, kur esu gimusi, augusi. Džiaugiuosi, kad čia taip pat gyvena ir mano sūnus su šeima“, – kalbėjo K. Prunskienė.  

Be to, K. Prunskienė džiaugiasi ne tik profesiniais laimėjimais – be trijų suaugusių vaikų ji turi devynis anūkus bei keturis proanūkius. O vasarą, kalbama, gretos dar pagausės – sulauks ir penkto proanūkio. 

Šios asociacijos nariai, drauge bandantys įveikti sunkumus, kartu tvarkantys aplinką ir leidžiantys laisvalaikį, keliaujantys bei rengiantys šventes ne tik saviems, bet ir visiems klaipėdiečiams, šį kartą susirinko prie bendro stalo.

Daugelis šių žmonių pažįstami jau seniai, bet yra ir tokių, kurie tapo bičiuliais įstoję į asociaciją. Malonūs pokalbiai prie bendro stalo, vaišės ir nuveiktų darbų prisiminimai – tokia buvo gimtadienio pradžia.

Bendruomenės narė Ela Andrejeva yra miesto tarybos narė. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ją įpareigojo perskaityti sveikinimą ir įteikti bendruomenei Klaipėdos vėliavą.

„Prieš septynerius metus susibūrę draugėn ir nusprendę telktis bendrų visai bendruomenei svarbių interesų atstovavimo bei gynimo tikslui, kada to reikėdavo, tapote tikru pavyzdžiu visoms Klaipėdos mieste veikiančioms bendruomenėms. Jūsų veiklos istorija tapo įkvepiančiu Klaipėdos miesto ir Jūsų bendruomenės bendravimo bei bendradarbiavimo simboliu“, – sveikinimo rašte teigė meras.

Pasveikinti Vitės bendruomenės atvyko ir uosto vadovas Algis Latakas. Kreipdamasis į bendruomenės narius jis vadino juos kaimynais, nes Klaipėdos jūrų uosto direkcija įsikūrusi Vitės kvartale, o ne viena uosto įmonė yra jo teritorijoje.

Padėkojęs už racionalų ir sveiką bendravimą A. Latakas padovanojo susirinkusiesiems tortą ir pažadėjo, kad tęs bendravimą.

Kviečiamas prie bendro stalo uosto vadovas juokavo, kad mielai pasiliktų, jei turėtų marškinėlius su asociacijos logotipu.

Gimtadienio šventėje dalyvavo bei nuoširdžius sveikinimus perdavė ir bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovės. Sveikinimą atsiuntė bendrovės „Krovinių terminalas“ administracija.

Tik patys artimiausi kaimynai, kurių veikla bendruomenei kėlė daugiausia rūpesčių, bendrovė KLASCO nesureagavo į kvietimą.

Kartu su šia bendruomene nuo pat asociacijos įkūrimo dienos yra ir klaipėdietis Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras. Jis palaimino susirinkusiuosius ir smagiai bendravo visą vakarą.

Asociacija „Vitės bendruomenė“ ne kartą įrodė, kad miestas yra ne namai, o žmonės. Drauge veikdami šios bendruomenės nariai pasiekė didelių pokyčių šioje istorinėje miesto dalyje.

Greitis, komfortas, saugumas

Per 2022-uosius miesto autobusai ir troleibusai Kauno gatvėmis nuvažiavo rekordiškai ilgą atstumą – iš viso 22,3 mln. km. Bendra metinė rida, palyginti su 2014 m., išaugo daugiau kaip 3 mln. km (16,8 proc.).

Po užsitęsusio pandeminio laikotarpio ir karantino suvaržymų vis daugiau keleivių grįžta prie senų įpročių kelionėms mieste rinkdamiesi būtent viešąjį transportą. Galima pasidžiaugti, kad keleivių srautai auga. 2020–2021 m. pervežta kiek daugiau nei po 28 mln. keleivių, o per 2022 m. jų srautai išaugo net 43 proc.

Dabartinis Kaune riedančių autobusų ir troleibusų parko amžius lenkia ES šalių vidurkį ir šiemet dar labiau atjaunės. Iki 2023-iųjų pabaigos miestą turėtų pasiekti 64 nauji „MAN Lion’s City“ hibridiniai autobusai, varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektros jėgainėmis. Vokietijos gamintojas pristatys 39 standartinio dydžio (12 m) ir 25 trijų ašių (18 m) sudvejintus modelius. Pastarieji talpins apie 130 žmonių ir aptarnaus maršrutus, kuriuose didžiausi keleivių srautai. Bendra investicija siekia 21,5 mln. eurų.

„2014 m. vasarį „Žalgirio“ arenoje minėjome įmonės 80 metų jubiliejų ir ta proga išleidome knygą apie „Kauno autobusų“ istoriją. Praėjus devyneriems metams, dabartinis leidinys būtų gerokai storesnis ir dar solidesnis. 2014 m. įvyko vienas svarbiausių įvykių Kauno viešajame transporto istorijoje – susijungė UAB „Kauno autobusai“ ir UAB „Autrolis“. Po susijungimo prasidėjo spartus viešojo transporto atnaujinimas, modernizavimas. Įsigyta naujų transporto priemonių, rekonstruotas ir išplėstas troleibusų kontaktinis tinklas, įdiegta mobilioji aplikacija ir sukurta šiuolaikiška bilietų sistema, pradėtas keleivių pervežimas maršrutiniais taksi, atnaujintas kultūros paveldo objektas – Kauno Aleksoto funikulierius.

Greitis, komfortas, saugumas – trys strateginės kryptys, į kurias orientuojamės savo veikloje, siekdami tolesnės pažangos ir kurdami naują paslaugų kokybės standartą kauniečiams ir miesto svečiams“, – sako UAB „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.

M. Grigelis: „Greitis, komfortas, saugumas – trys strateginės kryptys, į kurias orientuojamės savo veikloje.“ („Kauno autobusų“ nuotr.)

Išmanūs sprendimai tapo pavyzdžiu

Apžvelgdamas praėjusį dešimtmetį, „Kauno autobusų“ vadovas pastebi, kad bendrovė ne kartą pademonstravo lyderystę nacionaliniu mastu. Viena tokių inovacijų – programėlė regėjimo negalią turintiems žmonėms, realiu laiku pateikianti garsinę informaciją apie atvažiuojantį viešąjį transportą.

2016 m. jos specialistų sukurta mobilioji aplikacija „KVT balsas“, vėliau pervardyta „Transporto balsu“, netruko pelnyti pripažinimą tarp didžiųjų miestų. Po poros metų ji įdiegta Šiauliuose, o nuo 2021 m. veikia ir Vilniuje, Klaipėdoje.

Nemažai dėmesio iš kitų savivaldybių sulaukia ir penktus metus skaičiuojanti išmanioji bilietų žymėjimo sistema „Žiogas“. Ji ne tik prisideda prie geresnės keleivių patirties, bet kartu leidžia sutaupyti tiems, kurie autobusais ir troleibusais vyksta dažniau. Programėlės ar elektroninio „Žiogo“ bilieto vartotojai turi ypatingą privilegiją: sukaupus mėnesinio bilieto sumą, tolesnės kelionės iki einamojo mėnesio pabaigos nieko nekainuoja.

„Pastaruoju metu Kaunas išgyveno nemažai pokyčių. Daugelis pastebi sutvarkytas gatves, žalesnius parkus, atnaujintus pastatų fasadus, naujus objektus, tačiau tai tik dalis visos didelės mozaikos. Šiuolaikiškas viešasis transportas yra neatsiejama modernaus Europos miesto dalis. Kaunas siekia labai žemiškų dalykų: tapti vis geresniu miestu mokytis, studijuoti, dirbti, leisti laisvalaikį ir tiesiog čia patogiai gyventi. Galime drąsiai sakyti, kad „Kauno autobusų“ naujovės stipriai prisideda prie šių tikslų įgyvendinimo“, – teigia Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Siekiant užtikrinti ne tik inovatyvias, bet ir patogias viešojo transporto paslaugas, 2021 m. atidarytas naujas keleivių aptarnavimo centras. Čia teikiamos visos su viešuoju transportu susijusios paslaugos: e. bilietų, terminuotųjų bilietų pardavimas, mokinio pažymėjimų, lengvatinių vardinių bilietų išdavimas. Patogi strateginė vieta Laisvės alėjoje, kurią pasiekti patogu tiek viešuoju transportu, tiek pėsčiomis, lemia tai, kad čia sulaukiama vis daugiau kauniečių, o prasidėjus karui Ukrainoje, centras tapo svarbiu karo pabėgėlių pagalbos tašku.

Kaunas siekia labai žemiškų dalykų: tapti vis geresniu miestu mokytis, studijuoti, dirbti, leisti laisvalaikį ir tiesiog čia patogiai gyventi.

Ambicingai žengia 90-mečio link

Per pastaruosius penkerius metus Kauno viešasis transportas pasikeitė iš esmės. 2019 m. kauniečiai žaismingai atsisveikino su senaisiais „Škoda“ troleibusais, paversdami juos riedančia gatvės meno kūrinių galerija ir skambiai ištardami: „Atia, senienos, labas, naujienos“. Kartu tai buvo pasveikinimas 85 naujiems „Solaris Trollino 12“ modeliams.

Autobusų gretas taip pat papildė 25 žemagrindžiai „Temsa LF 12“, per pusšimtį mažos talpos „Mercedes-Benz“ ir galiausiai didžiausias atnaujinimas įmonės istorijoje – net 100 naujutėlių hibridinių ir aplinkai kur kas draugiškesnių MAN. Bendra investicijų suma viršija 65 mln. eurų.

Iš viso Kauno viešojo transporto parke šiuo metu – 141 troleibusas ir dukart tiek autobusų. Tęsiant transporto priemonių atnaujinimą ir įsigijus dar 64 naujus autobusus transporto priemonių vidutinis amžius sieks vos šešerius metus.

Per dešimtmetį ne tik stipriai atnaujintas transporto priemonių parkas, bet ir padidinta paslaugų apimtis. 2019 m. privačiam vežėjui nutraukus keleivių vežimo paslaugas mikroautobusais, UAB „Kauno autobusai“ didino maršrutų skaičių ir tęsė keleivių pervežimą naujais mažos talpos autobusais.

„Greta šių naujovių vyksta daug keleiviams nepastebimų darbų – atnaujintos ištisos gatvės ir sankryžos su troleibusų kontaktiniu tinklu, o Parodos gatvėje jis įrengtas naujai, kad troleibusai netrukdomi galėtų kursuoti įkalne tarp miesto centro ir Žaliakalnio.

Be to, savo žinioje turime vieną ypatingą traukos objektą – Aleksoto funikulierių. Prisidėjus miestui, jis kapitališkai atnaujintas ir toliau tarnauja kauniečiams ir turistams. Stengiamės puoselėti savo istoriją – saugome keletą kolekcinių eksponatų – senovinius autobusus. Trumpai tariant, į 90-uosius gyvavimo metus „Kauno autobusai“ žengia su turtinga patirtimi ir didelėmis ambicijomis ateičiai“, – pasakoja bendrovės vadovas M. Grigelis.

Pašnekovas užsiminė ir apie įmonės socialinę atsakomybę. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios saugų prieglobstį Kaune radusiems pabėgėliams suteikta galimybė miesto viešuoju transportu ištisus metus naudotis nemokamai. Per 2022 m. ukrainiečiams išduota per 9 tūkst. viešojo transporto kortelių. Be to, tarp 1 107 įmonės darbuotojų jau dabar dvylika ukrainiečių vairuoja autobusus ir troleibusus, o dar septyni būsimi kolegos mokosi ruošdamiesi papildyti šį kolektyvą.

Savivaldybei paskelbus paramos akciją, kauniečių paaukotų būtiniausių daiktų pakrauta ir į Ukrainą nugabenta dešimt autobusų. Šios transporto priemonės perduotos Kaunui giminingiems miestams partneriams.