„Jei ministrė kreipėsi (į Generalinę prokuratūrą – ELTA), matyt, jai atrodo, kad yra pagrindas kreiptis. O šiaip, iš šono žvelgiant visa ši situacija atrodo, kaip aiškinimasis, kieno yra tvirtesnis stuburas“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi Seimo pirmininkė kritiškai įvertino G. Nausėdos sprendimą paviešinti informaciją apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą.

„Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai“, – situaciją įvertino parlamento vadovė.

Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Byla išnagrinėta. Teismas sprendimą joje planuoja paskelbti balandžio 18 dieną“, – ketvirtadienį Eltai sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Klaipėdos apylinkės teismas praėjusių metų gruodį nutarė, kad parlamentaro R. Žemaitaičio 2022 m. socialinime tinkle „Facebook“ paskelbta informacija apie visuomenininką A. Tapiną, viešąją įstaigą „Laisvės TV“ neatitinka tikrovės, žemina garbę ir orumą. Teismas įpareigojo politiką ištrinti minėtus įrašus, priteisė A. Tapinui 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. euršų neturtinės žalos. Taip pat iš R. Žemaitaičio priteista 7,2 tūkst. eurų bylinėjimos išlaidų.

R. Žemaitaitis nesutiko su šiuo pirmos instancijos teismo sprendimu ir jį apskundė. Seimo narys Klaipėdos apygardos teismo prašo panaikinti jam nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą ir atmesti A. Tapino ir „Laisvės TV“ ieškinį.

A. Tapinas savo ruožtu apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti – jam pačiam ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ po 10 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad visuomenininkas A. Tapinas ir jo įkurta viešoji įstaiga „Laisvės TV“ į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl parlamentaro R. Žemaitaičio skelbtos informacija apie jo įkurtos įstaigos, jo paties organizuotas paramos akcijas Ukrainai (pareiškimai apie pinigų rinkimą kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, A. Tapino neva praloštus pinigus ir pan.).

Pats R. Žemaitaitis teisme aiškino, kad savo komentaruose apie galimai „nusuktus tūkstančius“ minėdamas „Andriuką“, neturėjo omenyje A. Tapino. Parlamentaro gynėjos pabrėžė, kad politikas, keldamas klausimus apie paramos Ukrainai akcijų skaidrumą, tiesiog siekė įgyvendinti bendrąjį gėrį, tai yra vykdyti paramos panaudojimo kontrolę.

LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė Eltai patvirtino, kad teismas bylą dėl R. Pociui skirto papeikimo išnagrinėjo trečiadienį.

„Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną“, – informavo teismo atstovė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusių metų liepą panaikino 2022 m. birželį tuometiniam VST vadovui R. Pociui skirtą papeikimą. Teismas priėjo išvados, kad tiek VRM, atlikdama tarnybinį patikrinimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Šį VAAT sprendimą VRM apeliacine tvarka apskundė LVAT.

Ministerijos vertinimu, procedūriniai pažeidimai, padaryti skiriant papeikimą R. Pociui, nebuvo esminiai ir galėję lemti neteisingą asmens veiksmų vertinimą. VRM manymu, Vyriausybės nutarimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. Pociui yra pagrįstas, nes nustatyti akivaizdūs Vidaus tarnybos statuto pažeidimai.

„VRM vertinimu, buvęs generolas savo pareigas atliko nekompetentingai, pažeisdamas Vidaus tarnybos statute nustatytus bendruosius pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo ir tarnybinio pavaldumo principus.

Sprendimas byloje bus skelbiamas kovo 27 dieną.

VRM laikosi pozicijos, kad buvusio generolo nusižengimai – nedalyvavimas darbiniuose posėdžiuose, tinkamos vidaus kontrolės neužtikrinimas, viršijimas vadovaujamai įstaigai nustatytos kompetencijos – negali būti vertinami kaip mažareikšmiai“, – anksčiau skelbė VRM.

VRM 2022 m. birželį (vėliau Vyriausybė nutarimu patvirtino) R. Pociui skyrė papeikimą už nepaklusnumą.

Tuomet VRM skelbė, kad R. Pocius, pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams. Anot ministerijos, nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę, o tuo metu R. Pocius nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą. Apie kokį planą tada buvo kalbama, tuomet patikslinta nebuvo.

ELTA primena, kad 2022 m. spalį tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir tarnybą palikusio buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas, kurio metu R. Pocius pasidalijo informacija apie 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot jo, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo. Generolas taip pat teigė po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukęs reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė mobingą bei žeminimą.

A. Bilotaitė buvusio VST vadovo R. Pociaus kaltinimus atmetė. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau tai nebuvo susiję su 2021 m. įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.

Kaip Eltą informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis, sprendimas byloje nukeliamas dėl teisėjos užimtumo.

„Sprendimo byloje paskelbimas nukeliamas į kovo 22 dieną“, – teigė teismo atstovas.

ELTA primena, kad 2023 m. gegužę LRT etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė pripažino, kad žurnalistas V. Savukynas, praėjusių metų rugsėjo mėnesį savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs įrašą, kuriame kritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, pažeidė LRT etikos kodeksą ir pasiūlė visuomeniniam transliuotojui skirti nuobaudą.

V. Savukynas tokį sprendimą apskundė LRT tarybai, tačiau ši paliko galioti kontrolierės nuosprendį. Žurnalistas tvirtina, jog kritikuodamas ministrę, tiesiog realizavo savo teisę išreikšti savo nuomonę.

Lietuvos žurnalistų bendruomenė negailėjo kritikos tokiam LRT sprendimui ir solidarizavosi su V. Savukynu, remdami spaudos laisvę, demokratines vertybes bei visuomenės interesą.

V. Savukynas šiuos jam nepalankius LRT sprendimus apskundė teismui, prašo juos pripažinti negaliojančiais.

Kaip buvo pranešta anksčiau, praėjus keliems mėnesiams po netikėtos stilistės ir nuomonės formuotojos A. Jagelavičiūtės mirties, jos mama kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismą pasiekė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės N. Jagelavičienės ieškinys dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Ieškinio atsakovas – moters anūkas L. Volkus.

Kaip pranešė portalas alfa.lt, po stilistės mirties liko nemažai jos autorinių kūrybos darbų, vienas iš jų – darbo knygos-kalendoriai.

N. Jagelavičienė nusprendė tęsti darbo knygų-kalendorių prekybą ir praėjusiais metais įkūrė mažąją bendriją „Tikėk ir veik“.

A. Jagelavičiūtės buvęs sutuoktinis M. Volkus, atstovaudamas sūnui, padavė į teismą įkurtą bendriją. Anot vyro, močiutė be anūko žinios ir sutikimo viešai platino ir pardavinėjo dukros darbo knygas.

Kadangi vaikas dar yra nepilnametis, bet kokie su A. Jagelavičiūtės kūryba susiję veiksmai gali būti atliekami tik su sūnaus atstovo, M. Volkaus, pritarimu. Anot M. Volkaus sūnui atstovaujančios advokatės Indrės Jocytės, N. Jagelavičienės veiksmai yra darantys žalą, nes ji naudojasi vaiko palikimu ir iš to gauna finansinę naudą.

Pasak alfa.lt, iš N. Jagelavičienės atimama teisė spręsti, kokia bus dukros atminimo ateitis. Teismas L. Volkų pripažino kaip tinkamą asmenį apginti mamos autorines teises. Be to, „Tikėk ir veik“ liepta atlyginti A. Jagelavičiūtės sūnui padarytą žalą. Ji įvertinta kiek daugiau nei 5 tūkst. eurų. 

„Aš manau, ne apie smėlio dėžes mes turėtume Sausio 13-ąją kalbėti“, – minėjimo metu žurnalistams Seime komentavo G. Nausėda.

Taip prezidentas sureagavo į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką politiniams nesutarimams Lietuvoje.

„ (...) mūsų žmonės išeis į gatves ir apgins valstybę. Apgins bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, ar mūsų politinis elitas vartosi ir stumdosi smėlio dėžėje, ar ne“, – šeštadienį žurnalistams Seime vykstančiame minėjime teigė D. Grybauskaitė.

Tuo metu G. Nausėda tikina, kad nesutarimai yra demokratijos proceso dalis, tačiau jie nedaro įtakos Lietuvos strateginiams tikslams.

Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai.

„Demokratija yra tokia, kuomet yra skirtingos nuomonės, konkurencijos elementai. Strateginiai tikslai Lietuvos visada išliks tie patys, privalome stiprinti, gražinti savo valstybę“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, Sausio 13-ąją verčiau reikėtų prisiminti kam buvo skirta ši auka.

„Labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes, tiek daryti prasmingus darbus, tiek ir klysti. Svarbiausia, kad mes niekada nepamestume kompaso, vardan ko buvo ši auka“, – teigė jis.

Pastaruoju metu tęsiasi Prezidentūros ir Vyriausybės tarpusavio kivirčai, prasidėję nesutarimais dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno atšaukimo. Užsienio reikalų ministerijai (URM) sulaukus ambasados Londone darbuotojų skundų dėl diplomato elgesio, mobingu kaltinamas ambasadorius spalį buvo atšauktas konsultacijoms. Tačiau Daukanto aikštė ragino atlikti nepriklausomą tyrimą. Be to, pasak prezidento G. Nausėdos, ambasadoriaus atšaukimas konsultacijoms tėra „pusinis sprendimas“.

Vėliau įtampos persikėlė ir į debatus dėl naujojo diplomatinės atstovybės vadovo Varšuvoje paskyrimo. Institucijos nesutaria, kas kaltas, kas strategiškai svarbioje kaimyninėje valstybėje Lietuva vis dar neturi savo atstovo.

Šią savaitę situacija tarp Prezidentūros ir URM dar paaštrėjo po to, kai šalyje lankėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau ministras G. Landsbergis nebuvo pakviestas į šalių delegacijų susitikimą. Pats G. Nausėda sako, jog jis nebuvo kviestas ne dėl asmeninių priežasčių.

„Aiškinsimės ir vienos, ir kitos pusės, dalyvaujančių skyrime, informaciją detaliau, negu galima viešai, apie tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos atrenkami ir skiriami tie žmonės. Bandysime įvertinti, kiek pagrįsti abiejų pusių išsakyti argumentai, su pagrindiniu tikslu, kad kuo greičiau rastume visiems tinkantį sprendimą dėl kandidato į atstovybę Lenkijoje“, – BNS sakė Seimo URK vadovas Žygimantas Pavilionis.

Pasak jo, posėdį sudarys dvi dalys: iš pradžių Seimo komitetas išklausys ministerijos atstovus, tuomet – prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąją patarėją užsienio politikos klausimais Astą Skaisgirytę.

Seimo URK vadovo teigimu, prezidento patarėja A. Skaisgirytė patvirtino posėdyje dalyvausianti.

Stringant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimui, Seimo URK situacijai aiškintis gruodį jau buvo surengęs vieną viešą posėdį, tuomet nuspręsta toliau klausimą nagrinėti uždarai.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

URM ir Prezidentūra nesutaria, kas turėtų būti skiriamas į Varšuvą. Prezidentūra sako, kad URM pateikti kandidatai nebuvo tinkami ir galop pasiūlė peržiūrėti ambasadorių atrankos ministerijoje tvarką.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentas G. Nausėda neįvardijo kandidatų, kuriuos jis būtų galėjęs teikti atsakingam Seimo komitetui. Be kita ko, ministras Prezidentūros prašymuose pateikti informaciją apie vykdytas kandidatų į Lietuvos ambasadorius atrankas URM įžvelgia galimą konstitucinių įgaliojimų viršijimą.

Užsienio reikalų ministras praėjusiame URK posėdyje teigė, jog šalies vadovui buvo pateiktas atrankoje geriausiai pasirodęs didelę patirtį turintis diplomatas. G. Landsbergis yra netiesiogiai patvirtinęs, kad prezidento atmestas kandidatas buvo Giedrius Puodžiūnas.

G. Nausėda teigė, kad vidinėse diskusijose taip pat buvo aptartos diplomatų Kęstučio Kudzmano ir Petro Zapolsko kandidatūros į ambasadorius Lenkijoje.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Gyventojai dalijosi dažniausiomis kivirčo priežastimis.

„Tokių kivirčų juoko forma pasitaiko. Dažniausiai seneliai supyksta, kad atvažiuojame pavalgę“, – kalbėjo mergina.

Kokių temų reikėtų vengti prie šventinio stalo, kad nekiltų ginčų?

„Manau, kad reikėtų vengti politikos“, – teigė mergina.

„Mes draugiškai sutinkame šventes, nesipykstame“, – sakė moteris.

„Aš esu suvalkietė. Suvalkiečiai – geri iš širdies. Mūsų šeimoje vertybė yra draugystė, ryšys. Dovanos niekada nėra tas pagrindinis dalykas, dėl ko mes švenčiame Kalėdas. Visada labai laukiu, kada grįšiu namo pas tėvus. Politikos labiausiai reikia vengti prie stalo. Turime kalbėti apie šviesius ir džiugius dalykus“, – sakė mergina.

Plačiau apie atliktą apklausą papasakojo „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką parodė atlikta apklausa?

– 50 proc. šalies gyventojų nesipyksta. Galima sakyti, kad prie pusės stalų visada būna taika ir ramybė, o prie kitos pusės iškyla ir tam tikrų nesusipratimų ar nesutarimų. Dažniausios nesutarimų priežastys yra finansai ir politika.

– Kokios dar temos jaudina lietuvius?

– Rečiau įvardinta priežastis būtų nesutarimas dėl pačių švenčių šventimo, šventinio stalo. Tačiau pagrindinės, kertinės temos būtų finansai ir politika.

– Ar kas nors įvardijo, kad turi labai daug nuoskaudų ir, kad per šventes jas būtinai reikia aptarti?

– Nedidelė apklaustųjų dalis įvardijo, kad turi. Per šventes prie vieno stalo susirenka skirtingi žmonės, dažniausiai jungiami giminystės ryšių, tačiau gyvenantys labai skirtingus gyvenimus. Labai natūralu, kad neišvengiama konfliktų, kai į vieną vietą susirenka skirtingos patirtys, nuostatos, požiūriai.

Kaip išvengti konfliktų, kad nesugestų šventinė nuotaika, plačiau papasakojo psichologas Darius Ražauskas.

– Sako, kad kas antras lietuvis susipyksta prie šventinio stalo. Kaip jums atrodo, reikėtų kažkaip tada tą situaciją išspręsti ar vis tik bandyti gesinti konfliktus šventinę dieną?

– Yra įvairių nuomonių mokslo pasaulyje. Viena iš jų sako, kad aštrias temas reikėtų švelniai aptarti. Tyrimas parodė, kad lietuviai pykstasi dėl finansų, nuomonių, religijos, politikos. Tai pakankamai svarbios temos. Reikia kalbėti ir apie finansus, ir apie sveikatą. Tačiau šias temas reikėtų liesti ne pačios šventės metu. Rekomenduojama skirti specialų laiką tokiam pokalbiui. Kita nuomonė sako, kad konfliktai yra gerai. Mums tiesiog reikia išmokti konstruktyviai konfliktuoti. Kai kyla aštrūs klausimai, reikia stengtis juos pateikti švelniai, dėmesingai. Tada reikia išklausyti žmogaus aštrų atsakymą iki galo, nepertraukti. Jam baigus kalbėti, galima patvirtinti, kad galimas toks požiūris, tačiau aš turiu šiek tiek kitokį. Galima pateikti savo kampą. Tai yra psichologinis menas, kaip konfliktuoti neužgaunant kito.

Tai yra psichologinis menas, kaip konfliktuoti neužgaunant kito.

– Panašu, kad nelabai mokam. Kaip užglaistyti, neįžeidžiant išeiti iš to konflikto?

– Pirmiausia, reikia pastebėti, kada tu pats jau pasijungi į tą konfliktą, kada tavo logika palieka kambarį ir įsijungia emocijos, noras laimėti, noras įrodyti. Kai kurie ekspertai pataria įsivaizduoti, kad yra tik du pasirinkimai gyvenime: arba tu teisus, arba tu laimingas. Prie šventinio stalo norisi rinktis būti laimingu. Jei yra didelis poreikis, tai galima kitą kartą suradus progą aršiau padiskutuoti. Reikia stebėti savo ego. Nereikia įsileisti kito žmogaus nuomonės kaip įžeidimo.

– Ko palinkėtumėte žmonėms, kurie dar tik sės prie stalo, kurie ruošiasi šventėms, kurie išgyvena stresinį šurmulį?

– Sutikime šias šventes susivieniję, šviesesni, laimingesni ir mokėdami priimti vienas kito trūkumus. Neužmirškime, kad visi tie materialūs dalykai – ne pats svarbiausias dalykas mūsų gyvenime. Branginkime vieni kitus. Moksliniai tyrimai įrodo, kad ilgalaikiai santykiai, ryšys – pats didžiausias mūsų laimės faktorius.

Kaip pranešė policija, nusikaltimas įvykdytas sekmadienio vakarą, apie 21.15 val.,  Nevėžio gatvėje, daugiabučio namo kieme.

Vyras per ginčą sužalojo 45 metų vyrą. Jis po suteiktos medicinos pagalbos gydomas ambulatoriškai.

Neblaivus (2,24 prom.) 33 metų įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaip BNS šią savaitę informavo savivaldybė, administracija gegužę gavo inspekcijos nurodymą, kuriuo informuojama, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra užrašai lietuvių bei lenkų kalbomis.

Anot inspekcijos, tai prieštarauja įstatymo nuostatoms, jog „valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS sakė, jog dėl minėtų lenkiškų vietovardžių buvo gauti skundai. Anot jo, savivaldybė užsiima teisiniu nihilizmu.

„(...) visiškai neseniai buvo precedentas. Kol merė buvo ponia Marija Rekst, mes gavome skundą, kad prie Lavoriškių yra lenkiškas užrašas. Mes pateikėme nurodymą tą užrašą pašalinti, bet Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ir visas instancijas pralaimėjo, ir dabar jie vėl visiškai identišku atveju nesutinka pašalinti užrašo“, – sakė jis.

Tai yra teisinis nihilizmas ir tai yra savivaldybės išteklių švaistymas, nes teismo procesai kainuoja.

„Tai yra teisinis nihilizmas ir tai yra savivaldybės išteklių švaistymas, nes teismo procesai kainuoja“, – pažymėjo inspekcijos vadovas.

Inspekcija savivaldybės merui Robertui Duchnevičiui nurodė, kad iki liepos 1 dienos minimi užrašai turi būti panaikinti, paliekant užrašus tik valstybine kalba.

Dėl to savivaldybė praėjusią savaitę pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai.

Kaip BNS nurodė rajono mero patarėjas Kęstutis Butvydas, skunde buvo išsakyti motyvai, jog minėtuose kaimuose gyvena gausi lenkų tautinė mažuma, todėl yra poreikis tose gyvenvietėse topografinius įrašus daryti ne tik valstybine lietuvių kalba.

„Be to, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio trečioje dalyje numatytos sąlygos tų vietovardžių statinius laikyti teisėtais“, – teigė K. Butvydas.

Dokumente numatoma, jog šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamasis savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

„Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija čia įtakos neturi. Kadangi nors yra ratifikuota, bet nuostatos nėra perkeltos į Lietuvos teisėkūrą ir Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs savo poziciją. Jeigu nėra perkelta, yra tiesiog deklaratyvaus pobūdžio“, – sakė A. Valotka.

„Mero teigimu, tautinių mažumų identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas ir tautinė saviraiška, apie ką išaiškinime yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, turi būti aiškinami ir kaip apimantys tautinių mažumų teisę turėti (...) tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus teritorijose, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos“, – kalbėjo K. Butvydas.

Pasak jo, situacija šią savaitę buvo pristatyta ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Violetai Meiliūnaitei, ji susitikimo metu pažymėjo, jog situacija pasidomės ir galbūt parengs rekomendacijas.

Ginčų komisijoje klausimas bus svarstomas liepos 18 dieną.

Pasak K. Butvydo, nepalankaus sprendimo atveju, savivaldybė svarstys galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.