Leidinio „Forbes“ duomenimis, legendomis apipintas portugalas per metus iki 2023 m. gegužės 1 d. (tai daugumos sezonų pabaiga visose sporto šakose) uždirbo 136 mln. JAV dolerių.

Taip Cristiano aplenkė anksčiau pirmąją vietą šiame sąraše užėmusį Lionelį Messi (argentinietis uždirbo 130 mln. JAV dolerių).

Be to, C.Ronaldo pateko į Gineso rekordų knygą  kaip daugiausiai per metus uždirbantis sportininkas  visoje sporto istorijoje.

38 metų portugalas už žaidimą futbolo aikštėje (atlyginimas, gautas iš „Manchester United“ ir „Al Nassr“ klubų) uždirbo 46 mln. JAV dolerių. Dar 90 mln. JAV dolerių Cristiano gavo iš reklamos sutarčių.

Pridursime, kad trečiąją vietą geriausiai apmokamų metų sportininkų sąraše užėmė PSG futbolo klubo puolėjas Kylianas Mbappe, kurio pajamos per metus siekė 120 mln. JAV  dolerių.

Verta prisiminti, kad tai toli gražu ne pirmas kartas, kai C. Ronaldo patenka į Gineso rekordų knygą. 2017 m. portugalas buvo įtrauktas į Gineso knygą už tai, kad tapo populiariausiu sportininku socialiniame tinkle „Twitter“; 2021 m. – už daugiausiai įvarčių, įmuštų nacionalinėje rinktinėje;  o 2023 m. – už daugiausiai sužaistų rungtynių nacionalinėje rinktinėje. 

Jis buvo atidarytas prieš 132 metus.

Tai antradienį pranešė AFP.

„Daugiau kaip dvejus metus trukusius tyrimus vainikavo sėkmė“, - sakoma asociacijos „Les Lumieres de l’Eden“, kuri rūpinasi šio kino teatro išsaugojimu ir populiarinimu, vadovo Michelio Cornille`io pareiškime.

„Tai kelia stiprias emocijas, nes aš visą savo gyvenimą mačiau, kaip mano šeima kovoja už tai, kad „l’Eden“ toliau gyvuotų“, - sakė žurnalistams kino teatro direktorė ir jo istorinių savininkų proanūkė Marie-Laure Smilovici.

Kino teatras „l’Eden“ buvo atidarytas 1889 metų birželio 15 d. nedideliame La Sjota uostamiestyje prie Viduržemio jūros, kur tuo metų gyveno viso labo 12 tūkst. žmonių (dabar – daugiau kaip 35 tūkst.). Iš pradžių kino teatre vykdavo vaidinimai, koncertai ir netgi boksininkų bei imtynininkų kovos.

JAV miesto Hiustono gyventoja A.Williams rankų nagus augino net 28 metus.

2017 metais Gineso rekordų knygos autoriai moterį pripažino ilgiausių nagų savininke. Tuo metu jos nagų bendras ilgis siekė 5,76 metro.

Kai A.Williams nagus 2021 metais vėl pamatavo, jų ilgis siekė net 7,33 metro. Moteriai nagų priežiūra atimdavo labai daug laiko ir lako.

Pats ilgiausias nagas ant didžiojo piršto išaugo iki 70 centimetrų.

Amerikietė prisipažino, kad ilgisi savo nagų, bet teigia supratusi, jog atėjo laikas su jais atsisveikinti.

Dėl ilgų nagų moteris negalėjo plauti indų. Jai nuolat tekdavo galvoti, kaip ką nors padaryti ir nenusilaužti nagų.

A.Williams pareiškė, kad planuoja atauginti nagus iki 15 centimetrų, bet ne ilgesnius.

Į Gineso rekordų knygą patekusios kūrėjos sumanymas iš tiesų nepaprastas – tarp jėgainės saulės modulių ji įkomponavo stilizuotą rugio varpą, kuri atspindi „Biržų duonos“ veiklos prigimtį. Ši kūrybinė idėja itin puikiai atsiskleidžia žvelgiant į jėgainės teritoriją iš paukščio skrydžio.

„Stengiuosi, kad mano projektai taptų ne tik vizualiais meno kūriniais, bet ir perteiktų gilesnę juos įkvėpusių idėjų prasmę – mano darbuose dažnai atsispindi mums visiems svarbios tvarumo ir socialinės temos. Džiugu, kad Lietuvoje atsiranda verslų, kurie ne tik patys ryžtasi diegti inovacijas, bet ir rūpinasi jų įprasminimu kūrybiniuose projektuose“, – kalbėjo A. Kišonaitė.

Saulę „sekiojantys“ moduliai

Biržuose šalia minėtos įmonės pastatyta 450 kW saulės jėgainė – viena moderniausių Lietuvoje. Beveik dviejų hektarų plote išsidėsčiusi saulės elektrinė nuo kitų šalyje veikiančių jėgainių išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte – iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto.

Tai padeda maksimaliai „pagauti“ ir išnaudoti saulės energiją. Kad moduliai labai jautrūs saulės spindulių kiekio pokyčiams, galima pastebėti plika akimi, mat vos saulę užstoja debesys, matyti, kaip išmanios konstrukcijos ima suktis ieškodamos tinkamesnio saulės spindulių kritimo kampo.

„Moduliai, kurie gali judėti priklausomai nuo saulės padėties danguje, yra apie 35 proc. efektyvesni nei savo padėties nekeičiantys – preliminariais skaičiavimais, ši elektrinė pagamins 30 proc. metinio įmonės elektros energijos poreikio. Ambicijos, žinoma, patenkinti visus 100 proc., ir tai įmanoma“, – apie naujosios saulės jėgainės modulių išskirtinumą pasakoja „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.

Jam pritaria ir jėgainės atidaryme dalyvavęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Negevičius, teigęs, kad visų kepyklos energetinių poreikių patenkinimas saulės jėgainės pagaminama energija turėtų būti ne tik siekiamybė, bet ir ilgainiui praktiškai įgyvendinamas uždavinys.

Ambicingi tikslai

Tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais pasaulyje saulės jėgainės pagamino daugiau energijos, nei bet kurios kitos tvarios energijos gamybos technologijos. Saulės energija yra viena pagrindinių naujų energijos šaltinių tokiose pramonės industrijos milžinėse, kaip Kinija, Indija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Europoje lyderiauja Vokietija, Belgija ir Italija.

Ambicingus tikslus šioje srityje sau kelia ir Lietuva, kuri yra įsipareigojusi iki 2050 metų 100 proc. patenkinti savo elektros energijos reikmes tik iš atsinaujinančių energetinių išteklių.

„Kadangi saulėtą dieną jėgainė elektros gamina daugiau nei būtina įmonės gamybos poreikiams, susidariusį apie 20 proc. elektros energijos perteklių tiekiame į elektros tinklus – ją suvartoja kaimynystėje esantys elektros vartotojai. Nors projekto įgyvendinimas užtruko 3 metus, buvo verta – ne tik dėl to, kad mūsų skaičiavimais investicijos atsipirks jau po penkerių metų, bet ir dėl tvaraus verslo idėjos sklaidos. Geras pavyzdys, tikiu, „užkrės“ ir kaimynus, tad, žingsnis po žingsnio atstatysime gamtai padarytą žalą ir ateityje paliksime kažką gero savo vaikams“, – šypsosi A. Kurganovas.

„Mars Wrigley“ Veiko (angl. Waco) gamykloje Teksase pagamintas milžiniškas „Snickers“ ženklina svarbią datą korporacijai – šiemet sukanka 90 metų nuo legendinio batonėlio pristatymo smagurių rinkai 1930-aisiais.

Gaminant naują Gineso rekordo laimėtoją šokoladinių batonėlių „lygoje“, buvo sunaudota daugiau nei 540 kilogramų karamelės, žemės riešutų, nugos (iš riešutų gaminama konditerijos masė) bei maždaug 1575 kilogramai šokolado. Be to, Teksase įsikūrusiai „Mars Wrigley“ gamyklai reikėjo sutelkti ir rimtus inžinerinius pajėgumus, gaminant dešimtis tūkstančių kartų didesnį tradicinio „Snickers“ atitikmenį.

Gineso rekordų agentūra jau įteikė „Mars“ atstovams sertifikatą, liudijantį, kad dviejų tonų „Snickers“ – šiuo metu didžiausias pasaulyje šokolado batonėlis.

Oficialiai Gineso rekordų knygoje „Snickers“ vardas bus įrašytas tada, kai „batonėlis“ bus suvalgytas. Kam teks sėkmė paragauti rekordinio „Snickers“? „Mars“ darbuotojams – korporacija ketina išdalyti milžinišką „Snickers“ savo darbuotojams Jungtinėse Valstijose.

„Snickers“ – tai antrasis didžiulio populiarumo sulaukęs „Mars“ gaminys po 1923-aisiais pristatyto „Milky Way“.

Tai buvo apnikęs šeštadienio rytas. Karininko Williamo F. Smitho pilotuojamas „B-25 Mitchell“ skrido iš Bedfordo aerodromo į Niuarko oro uostą. Tai buvo paprasta įgulos persikėlimo pocedūra, eilinis suplanuotas skrydis. Rūkas buvo labai tirštas, tačiau Smithas vis tiek prašė leidimo tūpti. Tačiau tuomet pasiklydo – praskridęs „Chrysler Building“ dangoraižį pasuko į dešinę nors turėjo sukti į kairę.

9:40 bombonešis rėžėsi į šiaurinę „Empire State Building“ dangoraižio pusę, kažkur tarp 78-o ir 80-o aukštų. Vienas orlaivio variklis pervėrė pastatą ir nusileido už 270 metrų ant kito pastato viršaus. Kitas variklis kartu su dalimi važiuoklės nukrito į vieną iš lifto šachtų. Žuvo visi 3 lėktuvo įgulos nariai ir dar 11 pastate buvusių žmonių.

Neįtikėtina, tačiau gaisras buvo užgesintas per vos 40 minučių – tokiame aukštyje tai vis dar yra rekordas. Nors pastatui buvo padaryta maždaug vieno milijonų dolerių (14 milijonų šių dienų pinigais) žala, duris jis atvėrė jau pirmadienį. Aišku, prireikė laiko, kol viskas buvo sugrąžinta iki pirminės būsenos.

Tai buvo 1945-ieji, todėl bombonešis buvo visai nedidelis, lyginant su moderniais lėktuvais – jis  „Empire State Building“ šone išplėšė tik 5,5×6,1 m dydžio skylę. Gaisras buvo greitai suvaldytas, todėl konstrukcijai buvo padaryta minimali žala. Tačiau neįtikėtina ne tai, kad „Empire State Building“ liko stovėti ir buvo suremontuotas lyg nieko nebūtų nutikę – sunku įsivaizduoti kaip išgyveno Betty Lou Oliver.

commons.wikimedia.org nuotr.

Dvidešimtmetė Oliver dirbo lifto operatore. Tais laikais žmonės patys liftuose mygtukų nespaudė – jie tiesiog pasakydavo, kur nori vykti, o lifto operatoriai juos nugabendavo į reikiamą aukštą. Tądien moteris dirbo 80-ame aukšte, kai atskridęs bombonešis sukėlė avariją. Oliver buvo parblokšta ir apdeginta, tačiau išgyveno. Kai jauną moterį pasiekė gelbėtojai, jie nusprendė nuleisti ją liftu. Jis atrodė visiškai saugus, nes buvo gana toli nuo sienos, į kurią trenkėsi bombonešis. Elektros sistemos veikė ir jokių požymių, kad liftas gali būti pažeistas, nebuvo.

Liftas lėtai pajudėjo žemyn, tačiau vėliau staiga ėmė kristi. Kas nutiko? Prisiminkite tą lėktuvo variklį, kuris perskrodė pastatą ir įkrito į lifto šachtą – jis stipriai pažeidė lynus. Net sunku įsivaizduoti, ką tuo metu galvojo Oliver, bet liftas greitai nukrito per 75 aukštus ir sudužo ant apačioje susirazgiusio nutrūkusio lyno bei bombonešio variklio nuolaužų. Gelbėtojai pjūklais atvėrė lifto kabiną ir joje rado Oliver. Moteris patyrė kojų ir nugaros lūžius, bet išgyveno ir po beveik 8 mėnesių ligoninėje buvo išleista namo.

Betty Lou Oliver nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą. Jos pavardė įrašyta ir Gineso rekordų knygoje, kaip ilgiausias kritimas liftu, po kurio žmonės išgyveno. Antrasis pasaulinis karas pasėjo ne vieną neįtikėtiną išgyvenimo istoriją. Štai 1942 metais Poonas Limas 133 dienas išgyveno ant plausto atvirame vandenyne.

Pasaulio rekordus fiksuojanti Didžiosios Britanijos „Guinness World Records“ agentūra net 1416 kilogramų sveriantį dviratį, kuriuo galima važiuoti minant pedalus, pripažino sunkiausiu pasaulio dviračiu. Ankstesnio rekordinio dviračio svoris nesiekė tonos.

Sunkiausio pasaulyje dviračio idėjos autorius – jau tryliktą Gineso rekordą pasiekęs Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas. Jo iniciatyva beveik pusantros tonos sveriantis dviratis buvo pagamintas dar 2016 metais, tačiau dvejus su puse metų truko susirašinėjimas su pasaulio rekordus registruojančia „World Guinness Records“ organizacija.

Bet pagaliau degaitiškiai gali džiaugtis, kad jų miestelio parke šalia seniūnijos stovi sunkiausias pasaulio dviratis. Siekiant rekordo pripažinimo, dviratis buvo sveriamas metrologinę patikrą turinčiomis svarstyklėmis, geodezininkų išmatuotoje aerodrome atkarpoje juo reikėjo nuvažiuoti mažiausiai 100 metrų,važiavimą filmuojant ir stebint specialistams.

Važiuoti dviračiu teko net kelis kartus, kadangi rekordų agentūra dėl šone sumontuotų apsauginių ratukų jo nepripažino dvirate transporto priemone – ratukus teko pašalinti ir dar kartą atlikti bandomąjį važiavimą, prižiūrint oficialiems stebėtojams.

„Registruodami sunkiausią pasaulio dviratį, užtrukome net dvejus su puse metų. Dviratį teko perdaryti, iš naujo sverti ir atlikti bandomąjį važiavimą stebint specialistams, kol galiausiai pasaulio rekordų agentūra oficialiai pripažino dviratį sunkiausiu pasaulyje. Vargome tikrai daug, tačiau rankų nenuleidome –žemaičiai nepasiduoda“, – rodydamas oficialų „Guinness World Records“ sertifikatą, džiaugėsi idėjos autorius Antanas Kontrimas.

Beveik pusantros tonos sveriančio dviračio, kurį laisvalaikiu sukonstravo Albinas Rimkus, ratai yra pagaminti iš girnapusių. Kad būtų įmanoma minti pedalus, o dviratis važiuotų, buvo sumontuotas reduktorius, per kurį galinis ratas varomas grandine. Dviračio ilgis yra 283 centimetrai, aukštis – 180 cm, plotis – 135 cm.

Sunkiausią pasaulyje 1416 kilogramų dviratį galima apžiūrėti šalia Telšių esančiame Degaičių parke, kuris pernai tapo valstybiniu gamtos paveldo objektu. Visi norintys kviečiami atvykti jau šį šeštadienį, birželio 30 dieną, kada Degaičiuose vyks miestelio šventė ir bus galima išbandyti sunkiausią pasaulyje dviratį. O šių metų rugpjūčio mėnesį čia vyks sunkiausio pasaulyje dviračio mynimo čempionatas.

„Kas čia, po dangčiu? Šis daiktas yra kiekviename laive“, – susirinkusiųjų klausė aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis. „Inkaras“, „Kompasas“, „Šturvalas“, – spėliojo auditorija. Paaiškėjo, jog po gaubtu būta varpo.

Gal dėl to, kad tapo į suaugusiųjų auditoriją orientuoto renginio ekspozicijos dalimi, laivas traukė ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. „Ir lego, ir kelionės, ir laivai, ir automobiliai – viskas domina“, – priežastis, kodėl atėjo pasižiūrėti rekordinio dydžio laivo, vardijo kaunietis Rolandas Norvilas. „Žaislinį“ laivą jis apžiūrėjo su sūnumis – vienuolikmečiu Rapolu ir trimečiu Robertu. Dovydas prisipažino pats mėgstantis konstruoti iš lego kaladėlių ir spėliojo, kiek jų prireikė pastatyti tokio dydžio laivą. „Gal milijono ar dviejų milijonų?“, – svarstė moksleivis.

Rankų darbo laivo ilgis siekia 12 m, jo plotis –1,67 m, aukštis – beveik 3 m ir sveria jis beveik 3 tonas.

Į Gineso rekordų knygą įtrauktas bendrovės DFDS iš lego kaladėlių sukonstruotas laivas, pavadintas „Jubilee Seaways“, Lietuvoje „plaukios“ tris dienas. Penktadienį jis aplankė Vilnių, sekmadienį „išplauks“ į Klaipėdą.

Laivas aplankys DFDS maršrutų tinklą – iš viso 24 Europos miestus, tarp kurių: Geteborgas, Kalė, Djepas, Kylis, Oslas, Londonas, Amsterdamas ir kiti. Jis jau dalyvavo didžiųjų burlaivių regatoje Blythe (Jungtinėje Karalystėje), taip pat dalyvaus „Lego World“ parodoje Utrechte bei Kopenhagoje.