G. Černiauskas kalbėjo, jog, vargu, ar būtų galima tikėtis, kad Rusijos institucijos bendradarbiaus su Lietuva.

„Pati abiejų šalių politika, mes matome, yra priešiška viena kitos atžvilgiu. Lietuvos politikų pasisakymai, kad nėra ko tikėtis iš Rusijos Federacijos, aiškiai siunčia žinią, kad Lietuva lygiai taip pat nepasiruošusi bendradarbiauti su Rusija. Manau, kad bent jau artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad šis klausimas išsispręs palankiai ir vaikas bus grąžintas į Lietuvą“, – sakė teisininkas.

G. Černiausko nuomone, spręsti šią situaciją, pasitelkus Europos Sąjungos institucijas kaip tarpininkes, neverta.

„Rusijos Federacija apskritai atsisako vykdyti ne jos naudai priimtus sprendimus, tai manau, kad vargu, jog kažkuri institucija galėtų turėti kažkokios įtakos Rusijos institucijoms“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, vaiko šeimai advokato reikėtų ieškoti pačioje Rusijoje.

„Tam, kad būtų galima teisinėmis priemonėmis bandyti kovoti Rusijos Federacijos teismuose dėl vaiko grąžinimo“, – „Žinių radijui“ sakė G. Černiauskas.

Anot teisininko, neaišku, koks būtų Rusijos sprendimas.

„Rusijos Federacijoje teismo sprendimas gali būti labai įvairus – ir palankus, ir nepalankus. Tai priklauso nuo to, kaip suveiks teisinis mechanizmas, kuris būtų prižiūrimas vietinio advokato. Tai, ko gero, yra vienintelis šeimos kelias, kaip būtų galima bandyti susigrąžinti vaiką“, – sakė G. Černiauskas.

Pašnekovas teigė, jog pagrobtajai mažametei irgi gali būti suteikta Rusijos pilietybė.

„Pagal tėvo liniją, aš manau, kad kliūčių vaikui išimties tvarka suteikti Rusijos pilietybę tikrai nebus“, – kalbėjo jis.

Plačiau – „Žinių radijo“ laidoje:

Darbuotojai piketu siekė atkreipti valdininkų dėmesį į tai, kas vyksta gamykloje.

"Kauno diena" dar kovą  rašė apie šių įmonių konfliktą, tačiau iki šiol padėtis nepasikeitė. Net kelių įmonių ir pačios "Arvi fertis" darbuotojai tapo tarsi įkaitais. Antstoliai areštavo "Arvi fertis" turtą, bet kartu įšaldė ir teritorijoje esančias bendrovės "UHB Agro" trąšas.

Priminsime, kad "UHB Agro" pernai dėl trąšų gamybos sudarė sutartį su "Arvi fertis". Kelis mėnesius vyko sklandus darbas – "UHB Agro" pristatydavo medžiagas, iš gamyklos pasiimdavo trąšas ir jas parduodavo.

Šį vasarį viskas pasikeitė. Į "Arvi fertis" teritoriją įžengė antstolis Laurynas Lukšys su trąšų prekyba užsiimančios bendrovės "Belor" įpareigojimu areštuoti turtą dėl "Arvi fertis" skolų. Antstolis areštavo ne tik skolininko, bet ir "UHB Agro" turtą – jau pagamintas, tačiau dar neišvežtas trąšas.

Teisminiai ginčai tęsiasi iki šiol, todėl bendrovės patyrė didelių nuostolių. Gamyklos teritorijoje trąšų neleidžia išsivežti "Belor" pasamdyta apsauga. Gamyklos darbuotojai irgi tapo situacijos įkaitais. Siekdami atkreipti valdininkų dėmesį į antstolio veiksmus, jie organizavo piketą. Neatmetama prielaida, kad darbuotojai ir prie teisėsaugos institucijų išsirikiuos su plakatais.

Teritorijoje yra ir kitoms bendrovėms priklausančių trąšų, bet jų neleidžiama išsivežti.

Vardijo pažeidimus

Apie esamą situaciją "Arvi fertis" ir jau žengtus teisinius žingsnius "Kauno dienai" pasakojo gamyklos klientus ginantis advokatas Gintaras Černiauskas.

– Koks buvo "Arvi fertis" darbuotojų piketo tikslas?

– "Arvi fertis" darbuotojų organizuotu piketu siekta atkreipti teisėsaugos institucijų dėmesį į, mūsų nuomone, neteisėtus antstolio veiksmus. Įmonės veikla buvo visiškai paralyžiuota. Gamyklos darbuotojai negalėjo dirbti. Visa tai vyksta dėl "Belor", apsaugos bendrovės G4S ir antstolio tarpusavyje suderintų, bet aiškiai neteisėtų veiksmų.

Piketu buvo siekiama atkreipti ir policijos dėmesį, nes jos funkcija yra ne tik fiksuoti pažeidimą, bet ir jį nutraukti bei užtikrinti nukentėjusių asmenų teises. Dabar tai nevyksta.

Iš gamyklos pradėjo masiškai išeiti darbuotojai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Jei artimiausiu metu ji nebus išspręsta, nemažai įmonių patirs nuostolių. Pradedant nuo tų įmonių, kurios už gamybą buvo sumokėjusios avansą, baigiant tomis, kurios jau gamykloje pagamino trąšas, bet negali jų pasiimti ir pristatyti pirkėjams. Gaunasi grandininė reakcija, jei užsienyje trąšomis prekiaujančios įmonės pateikė avansus, negali gauti trąšų, turi rinkoje ieškotis pakaitalo. Aišku ir ūkininkai, užsakę trąšas, skaičiuoja, kiek jų negavo.

– Kokie pažeidimai, jūsų nuomone, yra padaryti?

– Antstolis areštavo "Arvi fertis" turtą, tačiau gamyklos teritorijoje yra likęs kitas turtas, priklausantis "UHB Agro". Tai yra trąšos, kurios buvo pagamintos iki pavasario. Nuo praėjusių metų lapkričio trąšos buvo gaminamos pagal užsakomąją sutartį. Teritorijoje "UHB Agro" esantis turtas vertas 3 mln. eurų.

Sausio 29 d. areštuojant turtą, "Belor" paskyrė saugotoją. Saugos paslauga sudaryta su G4S. Užuot saugoję areštuotą turtą, jie saugo visą gamyklos teritoriją. Neleidžia tretiesiems asmenims, kurių teisės niekaip nėra suvaržytos į jų nuosavybę, išsivežti savo trąšų.

Pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, tokioje gamykloje gali būti saugoma ne daugiau kaip 5 tūkst. tonų trąšų. Kadangi trąšų negali išsivežti tretieji asmenys, dabar gamyklos teritorijoje yra 11,5 tūkst. tonų trąšų.

Be to, pagal "Belor" užsakymą ne tik saugomas turtas, bet ir ribojamas patekimas į teritoriją. Įvažiavimas užstatytas įvairiausiomis kliūtimis, betoniniais blokais. Taigi nėra galimybės patekti į gamyklą. Tai yra akivaizdžiai neteisėta. Gaisro atveju iš viso būtų katastrofa, nes ugniagesių transportas negalėtų patekti į teritoriją.

Pažeidimai turi požymių dėl turto prievartavimo, piktnaudžiavimo tarnyba. Dėl savivaldžiavimo "Belor" įmonės vadovės Ingos Kunigiškienės atvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Manau, kad savivaldžiavimas pasireiškė ir G4S darbuotojų veiksmuose. Kai buvo patrauktos užtvaros ir trąšų pakrautas automobilis bandė išvažiuoti iš įmonės teritorijos, apsaugos bendrovės Marijampolės skyriaus vadovė atsigulė ant žemės ir  neleido išvažiuoti. Dėl to ji buvo administracine tvarka nubausta.

Užkliuvo antstolio elgesys

– Kokius antstolio veiksmus vadinate neteisėtais?

– Antstolis turėtų vykdyti jam įstatymo pavestas funkcijas, o dabar jis susitapatina su išieškotoju bendrove "Belor". Vykdo visus jos nurodymus ir derina kiekvieną savo veiksmą, nesiekia, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Advokatas G.Černiauskas įsitikinęs, kad antstolio veiksmai prieštarauja įstatymams.

Teismas konstatuoja, kad "UHB Agro" turtas yra neareštuotas, nekonfiskuotas, nėra niekaip apribotas ir 24 val. per parą bendrovė gali išsivežti savo trąšas iš "Arvi fertis" teritorijos. Nepaisant to, antstolis imasi priemonių, kad toks teismo sprendimas nebūtų įgyvendintas. Jis net nurodė skirti ekspertizę, nors keturi teismai pasisakė, kad UHB turtas nėra suvaržytas.

Susidaro absurdiška situacija. Antstolis priimė patvarkymą, kuriuo leido trąšas išvežti, tada "Belor" apskundė tą patvarkymą ir paprašė teismo taikyti laikinąsias priemones, teismas iš karto tai pritaikė ir sustabdė antstolio patvarkymo galiojimą. Kai teismas nustatė, kad "UHB Agro" turtas nėra areštuotas, yra atskirtas, vis tiek antstolis daro kliūtis kartu su "Belor", kad tas turtas nebūtų iš gamyklos teritorijos paimtas.

– Ar policija nesiima spręsti situacijos?

– Policijos pareigūnai yra kviečiami ir aiškinamasi, kodėl nenutraukiamas pažeidimas ir nėra imamasi priemonių nuo įvažiavimo kelio į teritoriją pašalinti kliūtis. Jie aiškina paprastai – kad fiksuoja pažeidimą, baudžia, įspėja, per kiek laiko turi būti pašalintos kliūtys. Iš pradžių kliūčių pašalinimo terminas buvo pusantros paros, paskui – dešimt, o dabar – 30 parų.

Užburtas ratas

– Bet juk buvo kreiptasi ir į teismą.

– Teismai sako, kad mūsų skundo netenkina dėl antstolio veiksmų, nes "UHB Agro" nėra bylos šalis. Anot jų, ginčas yra tarp skolos išieškotojo "Belor" ir skolininko "Arvi fertis". Teismas aiškina, kad "UHB Agro" yra tretieji asmenys ir jų teisės į savo turtą niekaip nėra apribotos. Jis aiškina, kad galima elgtis su savo turtu taip, kaip norima.

Tačiau antstolis neįsiklauso ir elgiasi savaip. Tiksliau taip, kaip nurodo "Belor", kad nebūtų iš gamyklos išvežtas "UHB Agro" turtas. Tai daroma dėl to, kad siekiama priversti "UHB Agro" išpirkti iš jų reikalavimo teisę į "Arvi fertis" skolą.

– Patikslinkite, kokie teisiniai žingsniai šioje istorijoje jau buvo žengti?

– Antstolių patvarkymus yra apskundę tiek "Belor", tiek "Arvi fertis" ir "UHB Agro". Yra dar viena bendrovė, kuriai taip pat neleidžiama išsivežti trąšų iš gamyklos teritorijos. Yra pakrauta aštuoniolika vagonų. Realiai vyksta tik teisminiai procesai dėl antstolio veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad nėra apribojimų tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas gegužę panaikino antstolio patvarkymus ir prieš tai priimtą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atrodytų, kad jau viskas išsisprendė, tačiau antstolis toliau daro taip, kad net dabar tų trąšų negalima išvežti.

Manau, ir Antstolių rūmai, ir Teisingumo ministerija turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sau leidžia antstoliai tam tikrais atvejais. Yra didelė problema, kai antstoliai leidžia sau tyčiotis iš žmonių, įmonių ir veikia taip, kaip nori užsakovas.

"Belor" pozicija: viską sprendžia teismai

Antstolis Laurynas Lukšys  "Kauno dienai" taip ir nepateikė atsakymų į pateiktus klausimus dėl situacijos "Arvi fertis" gamykloje. Kreditoriaus "Belor" atstovai paprašė jų poziciją pateikti interviu forma. 

– Kodėl "UHB Agro" iki šiol iš "Arvi fertis" gamyklos teritorijos negali išvežti trąšų? Kas trukdo tai padaryti?

– Informuojame, kad nuo 2019 m. sausio 29 d. antstolis Laurynas Lukšys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą "Belor", pagal kurį iš "Arvi fertis" šiuo metu išieškoma suma sudaro apie 3,5 mln. eurų sumą.

Sausio 29 d. antstolis L.Lukšys, atvykęs į skolininko gamyklą Marijampolėje, joje surado didelį kiekį produkcijos ir visą ją areštavo. Po kelių dienų pretenzijas į dalį produkcijos pareiškė "UHB Agro", nepateikdama konkrečių duomenų, kuo ji grindžia savo nuosavybės teisę į tokią produkciją. Antstolis dar 2019 m. vasario pradžioje patenkino visas "UHB Agro" pretenzijas, leido disponuoti minėtu turtu, nors "Belor" ir pareikalavo, kad būtų nustatyta tokio turto nuosavybė, nesutikdama su antstolio sprendimais, kreipėsi į teismą, ginčas tebevyksta.

Birželio 11 d. antstolis L.Lukšys patvirtino, kad visą turtą, kurį "UHB Agro" buvo paprašiusi leisti išvežti ir kurį antstolis leido jai išvežti, pastaroji jau yra išsivežusi ar realizavusi.

Jūsų klausimu yra akivaizdžiai preziumuojama, kad dar kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas.

Neturime duomenų, kaip jūs pasiekėte įsitikinimą, kad kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas, koks konkrečiai kiekis. Tokios pretenzijos su konkrečiais skaičiais, mūsų žiniomis, nepasiekė ir vykdomosios bylos.

Reikia pažymėti, kad antstolis šiuo metu patvarkymais yra priėmęs sprendimus atlikti skolininko teritorijoje likusio turto inventorizaciją, nustatyti, ar teritorijoje liko kažkokio turto, kuris nepriklauso skolininkui. Manome, kad tokie antstolio sprendimai buvo priimti po to, kai kilo ginčas dėl turto nuosavybės, dėl antstolio anksčiau atliktų turto atidalijimo veiksmų, kurių rezultatais šiuo metu negalima vadovautis dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ginčus tarp verslo subjektų sprendžia ne pačios ginčo šalys, ne žurnalistai – juos sprendžia teismai, kuriems yra suteiktos kompetencijos vykdyti Lietuvoje teisingumą. Ginčas dėl apskritai visų "Arvi fertis" teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. surastų trąšų nuosavybės yra sprendžiamas teisme.

Reikia pasakyti, kad jei "UHB Agro" ir pretenduoja į dalį skolininko teritorijoje tebesančio turto, tai tokias pretenzijas ji reiškia už tokio turto pagaminimą neatsiskaičiusi nė cento, ir tai  tikrai trukdo skolininkui bent pretenduoti atkurti savo mokumą.

– Kaip vertinate antstolio veiksmus? Jūsų nuomone jis turėtų leisti ar neleisti tretiesiems asmenims iš gamyklos teritorijos išsivežti joms priklausantį turtą?

– Galime atsakyti į šį klausimą kol kas nebent kaip į teorinį, nes vykdomojoje byloje, kaip minėjome, neužbaigta turto priklausomybės nustatymo procedūra.

Galime paminėti, kad teismai išsakė pastabų dėl antstolio darbo, įpareigojo jį tirti turto nuosavybę, nepasikliauti vien, pvz., UAB „UHB Agro“ tvirtinimais, kad kažkoks turtas esąs ne Skolininko nuosavybė, todėl toks darbas atliktinas vykdomojoje byloje.

Be jokios abejonės, kai vykdomojoje byloje nustatoma, kad kuris nors turtas yra ne skolininko nuosavybė, antstolis priima sprendimus, kuriais naikina tokio turto atžvilgiu taikomus ribojimus.

– Prašau patikslinti, ar "Belor" yra samdžiusi apsaugą, kad ši saugotų "Arvi fertis" teritoriją? Jei taip, ką apsauga turi saugoti – areštuotą turtą ar patekimą į gamyklą?

– Konkreti saugos tarnyba, kuri privalo atlikti fizinę / intelektinę areštuoto turto apsaugą, yra nurodyta antstolio patvarkyme, kuriuo aptartas areštuoto turto saugojimo klausimas.

Minėta saugos tarnyba privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad apsaugotų saugomą turtą. Toliau pateikiame citatą iš 2019 m. gegužės 8 d. antstolio pranešimo:

– Kodėl reikalinga užtverti įvažiavimą į gamyklą? Ar dėl užtvarų nekyla pavojus, kad gaisro atveju į gamyklą negalės atvykti gelbėtojai?

– Jeigu iš tikrųjų į redakciją besikreipusių asmenų susirūpinimą kelia gamyklos priešgaisrinė sauga, konkrečiai – galimybė patekti į teritoriją gelbėtojams, galima patikinti, kad jiems patekti į teritoriją nėra visiškai jokių kliūčių.

Vis dėlto į redakciją kreipęsi asmenys, tikėtina, neinformavo, kad, prisidengdami tokiu apsimestiniu interesu, jie iš tiesų siekė pašalinti ribojimus, kurių taikymo tikslas buvo teisėtas: minėti asmenys siekė į teritoriją įvažiuoti tuščiais krovininiais automobiliais, kaip niekur nieko pasikrauti areštuotą turtą ir jį išsigabenti iš teritorijos.

Buvo ir atvejų, kai tokius ketinimus buvo pabandyta realizuoti krovininiu automobiliu, važiuojant ant stovinčio apsaugos darbuotojo. Turime ir šių bandymų vaizdo įrašus, juos kaipmat perdavėme Marijampolės policijai. Kiek teko girdėti, tokie bandymai buvo tinkamai Marijampolės policijos pareigūnų įvertinti teisės aktuose numatytomis sankcijomis. Ar tie ketinimai yra kažkuo susiję su degančio turto gelbėjimu?

– Darbas gamykloje buvo sustojęs, ji negalėjo toliau gaminti trąšų, pagamintos trąšos guli teritorijoje ir negalima jų realizuoti, darbininkai neturėjo darbo, negavo pajamų, todėl rinkosi į piketus. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Ši jūsų informacija yra jau nebeaktuali. Gamykla šiuo metu veikia, gamina produkciją. Gamyklos veikla buvo atnaujinta iškart po to, kai skolininkas ir "UHB Agro" apsisprendė pateikti racionalų pasiūlymą, pagal kurį jos gamybos procesą iš "UHB Agro" nuosavų žaliavų padarys skaidrų, užtikrins antstoliui adekvačias galimybes nustatyti tuos skolininko reikalavimo teisių į užsakovą "UHB Agro" dydžius, kuriuos generuos tokia užsakomoji trąšų gamyba.

Iš spaudos sužinojome, kad jie dalyvavo pikete. Matydami šio renginio nuotraukas, pastebėjome, kad kone aktyviausias šio renginio dalyvis buvo Vidmantas Kučinskas – vadinamosios "Arvi" įmonių grupės savininkas. Manome, kad net ir tuo atveju, jeigu renginyje dalyvavo darbininkai, jeigu jie tai darė savo iniciatyva, jie turėjo tiesioginę galimybę būtent šio asmens paklausti, kur yra pradingęs "Arvi" įmonės grupės turtas, dėl kurio paieškų grupės ramybėje neva nepalieka kreditoriai. Teismuose nagrinėjama daugybė bylų, kuriose sprendžiama dėl vertingiausio turto "išvedinėjimų" iš "Arvi" įmonių grupės.

Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Turėdami pakankamą patirtį išieškodami skolą, susidariusią dar iki 2016 m., galime pasakyti, kad skeptiškai vertiname "Arvi fertis" pastangas geruoju atsiskaityti su "Belor".

Kai "Arvi fertis" antstoliui pateikė savo geranoriško atsiskaitymo su kreditoriais planą, netrukome apskaičiuoti, kad pagal jį su "Belor" būtų atsiskaityta per 64 metus. Tai gal ir greičiau nei niekada, bet, kalbant verslo kalba, toks pasiūlymas absurdiškas.

Žinoma, kad "Arvi fertis" buvo pripažinta nemokia, jai Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla. Mūsų nuomone ir vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar "Arvi fertis" gamykla gamins esamos įrangos maksimaliais pajėgumais produkciją, ar jos negamins, tokios aplinkybės niekaip negali paneigti bazinių ekonomikos tiesų – jeigu iš gamybos gaunamos pajamos generuoja tik tokius srautus, kurių pakanka tik einamosioms sąnaudoms, tai iš ko bus dengiami patys kreditoriniai įsipareigojimai?

"Belor" yra inicijavusi teisminius procesus, kuriuose siekia nustatyti, ar "UHB Agro" mokėjimai už "Arvi fertis" gamybos paslaugas iš tiesų atitinka rinkos sąlygas. Kaip "Belor" žinoma, tuo metu, kai rinkoje tvyro infliacinės nuotaikos, nuo 2019 m. sausio 1 d. drastiškai pakilo energetinių resursų kainos, "UHB Agro" ir "Arvi fertis" susitarė, kad taikoma gamybos paslaugų kaina sumažinama apie 30 proc. Klausiant, ar tokia gamyba gali sudaryti sąlygas „greičiau atiduoti skolas „Belor“, faktai kalba patys už save – „Belor“ kol kas nėra pervesta nė cento iš išieškomos sumos.

– "UHB Agro" advokatai informavo, kad "Belor" vadovės I.Kunigiškienės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Prašau pateikti savo poziciją šiuo klausimu.

– "Belor" nėra taip gerai informuoti apie vykstančius tyrimus kaip "UHB Agro" advokatai. Santykiai tarp "Belor" ir "UHB Agro" yra išskirtinai civiliniai, kuriuos nagrinėja teismai. "UHB Agro" advokatų pateikiamą informaciją apie byla ir jos buvimą vertinu kaip spaudimą bendrovei "Belor". Pastaruoju metu mes tik ir girdime iš "UHB Agro" advokatų įvairius gąsdinimus, tačiau keistas jausmas, kai pradeda gąsdinti advokatai, kurių darbas ginti, o tikriausiai to darbo rezultatais negali pasigirti. Labai norėčiau, kad dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo šiame ginče pasidomėtų specialiosios tarnybos. Tai būtų labai geras pavyzdys, kaip pas mus Lietuvoje vis dar užsakomos bylos.

Pateikti keturi įtarimai

Nustatyta, kad prieš manekenės žūtį su ja buvo klaipėdietis prodiuseris Ričardas Pinikas ir medikas Aivaras Miltenis.

Bylos tyrimui vadovaujantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius pasakojo, kad jau kelis mėnesius laukia uostamiesčio psichiatrų rengiamos žuvusios merginos psichologinės psichiatrinės ekspertizės išvadų.

Medikai žadėjo jas pateikti balandžio 1-ąją, bet balandžio pradžioje prokuroras su jais susisiekė ir išgirdo, kad tai daug laiko reikalaujantis darbas, kurio atlikta tik pusė.

Kada galima tikėtis šio darbo pabaigos, psichiatrai neatsakė.

Jiems labai svarbu gauti ir išstudijuoti iš Norvegijos ir Italijos gydymo įstaigų gautus medicininius D.Didžiūnaitytės dokumentus. Nemažai duomenų suteiks pačios merginos medikams papasakoti pojūčiai ir nusiskundimai.

Kol kas kitų procesinių veiksmų bylą tiriantys pareigūnai nėra suplanavę.

R.Pinikas dabar įtariamas privedimu prie savižudybės, narkotikų platinimu, fizinio skausmo sukėlimu ir poveikiu liudytojui.

A.Miltenis kol kas vadinamas liudytoju. Panašu, kad nuo psichiatrų išvados nemaža dalimi gali priklausyti, ar šiam vyrui bus pateikti kaltinimai išžaginimu.

Kol kas tyrimo terminai vis pratęsiami. Vieninteliam įtariamajam yra nurodyta neišvykti iš namų, paimti jo dokumentai.

Prokuroras A.Saunorius neabejoja, kad byla pasieks teismą, tiesa, kiek bus įtariamųjų ir kokie jiems bus pateikti galutiniai kaltinimai, dar nežinia.

"Gali skirtis teisinis įvertinimas ir žmogiškasis, nes teisme būtini neginčijami įrodymai", – teigė prokuroras.

Kaltintų ir prekyba žmonėmis

Šioje byloje D.Didžiūnaitytės artimųjų interesams atstovauja garsus advokatas Gintaras Černiauskas. Jo nuomonė apie tyrimo eigą – kategoriška.

– Kaip vertinate užduotį atlikti psichologinę psichiatrinę žuvusiosios ekspertizę?

– Neįsivaizduoju, kaip tokia mistinė pomirtinė psichiatrinė ekspertizė gali būti atlikta. Net lavonas sudegintas. Nežinau, kiek jie turi duomenų, kokių medicininių įrašų, kad būtų galima sudaryti merginos psichologinį ir psichiatrinį portretą. Aš įtariu, kad visais įmanomais būdais bandoma pritempti prie to, kad Dovilė buvo narkomanė, turinti polinkį nusižudyti, ką ir padarė. Veikiausiai tokia yra pasirinkta prokuratūros versija, dabar ieškoma būdų, kaip ją galima būtų pagrįsti. Neturiu nė menkiausio supratimo, kada galima tikėtis rezultatų. Su ekspertais bendrauja prokuroras, aš net nežinau, kas ekspertizę atlieka. Kiek man teko bendrauti su psichiatrais, jie gūžčioja pečiais ir tikina, kad visoje Lietuvoje yra gal tik vienas toks vunderkindas, kuris gali tokią ekspertizę atlikti, bet tai labiau primena neįmanomą misiją.

– Kaip ir kam, jūsų manymu, turėtų būti formuluojami kaltinimai?

– Abiem ten buvusiems vyrams, kurie po įvykio slėpė įkalčius, turėtų būti inkriminuojami visi nusikaltimai, tarp jų nepamirštant ir žaginimo bei prekybos žmonėmis. R.Pinikas dabar yra įtariamasis privedimu prie savižudybės ir narkotinių medžiagų platinimu. Nustatyto narkotinių medžiagų vartojimo fakto pareigūnai negalėjo ignoruoti. Bet visiškai ignoruojamas faktas, kad D.Didžiūnaitytė buvo pripumpuota narkotikų ir oksiko, kad ją, kaip moterį, būtų galima užvaldyti, tokia merginos būkle buvo pasinaudota lytiniam santykiavimui. Neturiu žodžių, kaip tokį prokuratūros elgesį galima būtų suprasti, pateisinti ir toleruoti. Iškart po įvykio pareigūnai nematė reikalo paimti kraujo mėginių iš vyrų, kurie buvo viešbučio kambaryje nelaimės metu. Vėliau buvo šaukštai po pietų. A.Miltenis byloje įvardijamas tik kaip liudytojas, todėl iš jo nėra ko imti.

Skundais tikslo nepasiekė

– Ar skundėte tyrėjų ir prokuroro veiksmus?

– Skundėme teismui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas visą laiką atsikirsdavo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras, o teismas į šį procesą nesikiša. Man tada neaišku, kokią funkciją ikiteisminio tyrimo teisėjas atlieka. Ne kartą kreipėmės į Generalinę prokuratūrą su skundais ir prašymais išdėstyti viską žodžiu, aptarti įrodymus, pakomentuoti prokuroro veiksmus ir pabandyti pasiaiškinti, kodėl ignoruojamas faktas, kad byla iki šiol netiriama taip, kaip tai turėtų būti daroma, neatliekami procesiniai veiksmai, kurie turėjo seniausiai būti atlikti. Tačiau į mūsų prašymus niekas nekreipia dėmesio, nors išdėstėme, kokių veiksmų tiriant bylą turėtų būti imamasi.

– Kaip manote, kodėl taip ilgai trunka tyrimas ir kodėl elgiamasi ne taip, kaip, jums atrodo, būtų logiška?

– Mano, kaip teisininko, supratimu, dabar byloje yra visiškai pakankamai surinkta įrodymų, kad būtų pateikti visi mano išvardinti įtarimai, tačiau tai nedaroma. Kodėl, atsakymo neturiu. Galime kelti įvairias versijas ir, ko gero, tarp jų yra pasiklydusi tiesa.

– Ar jums nėra sunku dirbti šioje byloje būnant ne Klaipėdoje, o Kaune?

– Lietuva tokia maža, kai reikia, Klaipėdoje galiu atsidurti per dvi valandas. Aš esu nešališkas, nepažįstu nė vieno prokuroro nei teisėjo, su niekuo nesiruošiu draugauti ar bendrauti, jaustis skolingu už kokį nors teismo sprendimą. Todėl man padėti nukentėjusiai šeimai yra paprasčiau.

– Ar yra nustatyti vyrai, kurie galėjo pasinaudoti D.Didžiūnaitytės bejėgiška padėtimi?

– Prokuratūra nesugeba nustatyti akivaizdaus fakto, kas ja pasinaudojo, nors yra žinoma, kas tą dieną buvo su ja. Kiti tyrimai rodo, kad visa tai vyko. Vis dar nenustatoma, iš kur buvo gauta narkotikų, kas jų tiekė, kodėl jie taip laisvai prieinami. Kiekvienas nusikaltimas turi savybę išlįsti į paviršių.

Stengiasi ir dėl kitų merginų

– Ši nelaimė atskleidė siaubingus Lietuvoje vykstančius dalykus. Ko gero, kiekviena šeima, auginanti mergaitę, pagalvojo, kad tokie pavojai tyko dažnos merginos.

– Mano dukra, kuriai dabar jau yra 27 metai, išdrįso papasakoti pačios patirtą nuotykį, kai ji su drauge buvo naktiniame klube. Prieš pat išeidama ji paėmė taurę ir išgėrė. Ji tik dabar supranta, kas tada įvyko. Jai ir draugei, su kuria ji buvo, atsitiko tas pats. Ji iškart išėjo, sėdo į taksi ir parvažiavo namo. Draugė nebegalėjo užlipti laiptais, vis klupo ir klupo, o mano dukra parkrito ir negalėjo pajudėti, nors iš klubo abi išėjo visiškai blaivios.

Mes turime žmonas, dukras, seseris ir esame atsakingi, kad visuomenėje tokių dalykų nebūtų, kad Lietuvoje gyventi būtų saugu. Kad tėvai nebūtų įsitempę, kai suaugęs vaikas išeina linksmintis. Užkardyti tokius dalykus yra policijos ir prokuratūros pagrindinė funkcija, o kaltus asmenis, kurie panašiais dalykais užsiiminėja, patys smaginasi, o po to dar ir imasi prekybos žmonėmis, būtina bausti. Juk Dovilės atveju faktai bado akis. Aš neįsivaizduoju, kaip tai žinant galima nebausti kaltųjų ir sudaryti galimybę ir toliau taip elgtis? Todėl šiandien Lietuvoje galioja tokios gyvenimo taisyklės, kai turime patarti merginoms nevaikščioti į naktinius barus, stebėti, kad kas nors į taurę ko neįpiltų, o taurę su gėrimu kita ranka būtinai pridengti. Kol nesieksime, kad teisingumas būtų įvykdytas, mūsų visuomenė bus pikta, išsivaikščiojanti, viskuo nepatenkinta ir nematanti ateities.

– Iš šalies atrodytų, jog Kaune įsivyravo teigiamos nuotaikos. Vis daugiau miestiečių didžiuojasi miestu ir pasitiki miesto valdžia. Kodėl nusprendėte kandidatuoti į miesto merus?

– Esu tvirtai įsitikinęs, kad gyvenimo kokybę Kauno mieste galima pakelti į dar aukštesnį lygį. Kauniečiai labai ilgai laukė miesto atsigavimo ir pokyčių, tad bet koks veiksmas mieste yra matomas ir sutinkamas labai palankiai. Tačiau artėja nauja, keturių metų kadencija, todėl mes turime kalbėti apie tai, ką dar daugiau per šiuos ateinančius metus turime padaryti, kad Kaunas realiai pasikeistų – taptų didesnis, gražesnis bei patogesnis gyvenimui miestas.

Turiu idėjų ir konkrečių planų, kurie gali padėti šį tikslą įgyvendinti. Kiekvienas žmogus turi pajusti, jog jis rūpi miesto valdžiai. Dabar reikalingas savivaldybės ir centrinės valdžios kompetencijų perskirstymas. Mes turime inicijuoti, kad Savivaldybė įgautų daugiau savarankiškumo ir prasidėtų decentralizacija. Miestiečiai turi tapti realiais savo miesto šeimininkais. Niekas mums neturi nurodinėti, kaip gyventi. Mes patys turime nuspręsti, kokio gyvenimo esame verti.

– Ką būtina keisti, jog paprastam gyventojui Kauno miestas taptų patraukliu?

– Jau dabar būtina parengti moksliškai pagrįstą miesto vystymosi planą, kuris apimtų senų gyvenamųjų rajonų sutvarkymą, kiemų pertvarkymą su žaliųjų zonų įrengimu, vaikų aikštelių sutvarkymu, automobilių parkavimo vietų įrengimu. Mes turime galvoti, kaip suaktyvinti senų daugiabučių namų renovacijos procesą ir tuo pat metu ieškoti būdų, kaip piginti šildymo kaštus ir kitus patarnavimus.

Taip pat, mano nuomone, labai svarbu atsigręžti į šeimas ir jų poreikius – užtikrinti visiems vaikams darželių prieinamumą, jų išdėstymą, atsižvelgiant į jaunų šeimų gyvenamosios vietos koncentraciją. Iš anksto būtina numatyti, jog naujuose gyvenamuosiuose rajonuose žmonės jaustųsi gerai. Gyvenamųjų rajonų plėtra turi vykti žemės sklypuose su komunikacijomis, keliais ir apšvietimu. Privalu iš karto numatyti, kad būtų statomi vaikų darželiai ir mokyklos, sveikatos centrai ir kitos, įvairias paslaugas teikiančios įstaigos. Šiuo atveju miestas infrastruktūros įrengimo kaštus turi dalintis su verslu. Tokiu būdu miesto augimo ir vystymosi procesas būtų ne tik skatinamas, bet ir spartesnis.

Artėja nauja, keturių metų kadencija, todėl mes turime kalbėti apie tai, ką dar daugiau per šiuos ateinančius metus turime padaryti, kad Kaunas realiai pasikeistų – taptų didesnis, gražesnis bei patogesnis gyvenimui miestas.

– Minėjote, kad šeima jums yra viena iš didžiausių vertybių. Kaip manote, kokioms šeimoms ar žmonių grupėms valdžios dėmesio reikia labiausiai?

– Miestas turi pasirūpinti visais savo gyventojais, tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas senjorams. Džiugu, kuomet senjorais rūpinasi artimieji, bet juk ne visi sulaukia jų pagalbos. Negalime nusigręžti nuo jų. Apskritai, mano nuomone, pagalbos reikia žmonėms, gyvenantiems žemiau ar arti skurdo ribos. Daugiavaikės bei jaunos šeimos ne visuomet sulaukia visuomenės ir valdžios atstovų dėmesio. Reikia sukurti specialią programą, kuri būtų veiksminga ir efektyvi. Mes neturime laukti dienų, kuomet kas nors mumis pasirūpins. Turime būti patys aktyvūs, turime veikti ir tik tuomet pajusime, kad gyvenimas Kaune gerėja.

– Ar atitinkamas dėmesys šeimoms gali užtikrinti ir jaunimo teigiamą požiūrį į Kauno miestą?

– Geros gyvenimo sąlygos turėtų motyvuoti pasilikti šiame mieste jaunuolius, kuriems Kaunas yra gimtieji namai. Kaunas yra universitetų miestas, tad kiekvienais metais čia atvyksta daugybė jaunų žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio. Turime išnaudoti jaunimo potencialą ir sudaryti jiems visas sąlygas, kad po studijų baigimo jie galėtų likti Kaune, kurtis, steigti savo verslus, kurti naujas darbo vietas, auginti vaikus ir aktyviai įsilieti į miesto gyvenimą. Jauni žmonės turi jausti, jog jie šiame mieste yra laukiami. Juk jaunas žmogus yra miesto ateitis. Tikrai apmaudu, kuomet jaunimas baigia mokslus Kaune, bet savo idėjas išsiveža svetur.

– Kokie argumentai jauną žmogų turėtų motyvuoti įgyvendinti savo idėjas ir kurti verslą būtent Kaune?

– Tai, kad Kaunas yra patrauklus verslui, liudija jo puiki strateginė bei geografinė padėtis. Ne naujiena ir tai, jog laisvoji ekonominė zona yra Kauno rajone, kurioje sėkmingai kuriasi ne tik vietinis verslas. Vis dažniau šią vietą pasirenka ir tarptautinės kompanijos. Manau, kad jaunimą tai turėtų motyvuoti.

Žinoma, reikia padirbėti, jog verslo sektorius Kaune taptų dar patrauklesniu – Kaunas turi labiau išnaudoti oro uostą, pasinaudoti europine geležinkelio vėže, „Via Baltica“ keliu bei kitais, gerai išvystytais, keliais. Reikia prisiminti, kad Kaunas turi dvi upes, kurios šiuo metu yra visiškai neišnaudojamos. Tam, kad išlaikytume verslą mieste ir skatintume jo atėjimą, turime galvoti apie naujo verslo rajono vietos atsiradimą. Ten turėtų koncentruotis ne tik verslo biurai, tačiau ir persikelti miesto savivaldybė su visomis jos įstaigomis. Naujo verslo rajono atsiradimas būtų signalas visam verslui, kad Kaunas ne tik jo laukia, bet ir yra pasiruošęs jį priimti. Taip pat yra labai daug spragų, kurios trukdo smulkiajam verslui.

– Įvardinkite konkrečiau, ką reikėtų keisti, kad smulkusis verslas Kaune klestėtų?

– Manau, kad pats laikas pradėti reguliuoti didelių prekybos centrų agresyvią plėtrą naujuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Mes turime pasirūpinti, kad Kaunas taptų patrauklus smulkiajam verslui. Dabar smulkiojo verslo centrai yra turguose ir Kauno Urmo bazėje. Mano nuomone, didieji prekybos centrai yra įbauginę smulkųjį verslą, kuris nemato prasmės kurtis šalia gyventojų. Kiekviename mikrorajone yra gausybė didžiųjų prekybos centrų, o ar mažą parduotuvėlę dažnai pamatome? Juk kuo daugiau smulkaus verslo mieste, tuo daugiau pasiturinčių miestiečių. Apie smulkų verslą galima ir būtina kalbėti kuo daugiau, kadangi susikūrusios monopolijos skurdina visuomenę. Miestas šiuo klausimu turi būti aktyvus ir palaikyti bet kokią smulkaus verslo iniciatyvą.

– Anksčiau Kaunas turėjo „duobėto“ miesto etiketę. Atrodo, kad situacija pagerėjo. Ką jūs apie tai manote?

– Džiugu, kad Kaunas šios nemalonios etiketės atsikratė. Tačiau gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą keliaudami į darbus ar mokslus susiduria neišvengia problemų. Kaunas yra didmiestis ir jis auga, todėl jau dabar reikia galvoti apie susidarančių transporto spūsčių sprendimą. Žinoma, kiekviename didmiestyje spūsčių yra, bet į tai nereikia numoti ranka. Jeigu ignoruosime šią problemą, vieną dieną situacija gali tapti nekontroliuojama.

Prioritetas turėtų būti Pietrytinio aplinkkelio sutvarkymas. Islandijos plento pertvarkymas su naujais tiltais per Nerį. Šiuo metu visiškai perkrautas Ateities plentas, kurio pravažumą būtina spręsti dabar. Taip pat reikia spręsti Senamiesčio Pilies žiedo, Savanorių prospekto galo transporto mazgų pertvarkymą. Manau, kad būtina spartinti naujo tilto per Nemuną statybą bei tvarkyti kitas miesto transporto arterijas.

Taip pat svarbu paminėti, jog Kaunas ir Kauno rajonas yra tarpusavyje glaudžiai susiję, todėl ir bendradarbiauti privalu įvairiose srityse. Pirmiausia turi būti sukurta patraukli ir vieninga keleivių pervežimo sistema tarp savivaldybių. Viešasis transportas turi funkcionuoti taip, kad apjungtų abi savivaldybes. Viešasis transportas turi vežti žmones greitai, patogiai, saugiai ir už prieinamą kainą. Reikia išspręsti visų vaikų ir senjorų nemokamą pervežimą. Negalime savęs varžyti dėl kitų, žymiai efektyvesnių, susisiekimo rūšių įdiegimo į miesto infrastruktūrą. Tik tokiu būdu mes padarysime miesto viešąjį transportą patraukliu ir efektyviu.

– Jeigu taptumėte Kauno miesto meru, ar turizmui skirtumėte dėmesio?

– Be abejo, būtina didinti miesto žinomumą ir patrauklumą. Turime šiuolaikinių technologijų pagalba sukurti saugų miestą. Taip pat miesto valdžia turi būti aktyvi, atsikratant nusikalstamų gaujų miesto įvaizdžio. Juk tiek lietuvius, tiek užsieniečius šis įvaizdis baugina. Taip pat reikia siekti, kad turistai kuo ilgiau užsibūtų mieste. Dabar turistams stinga pramogų, turistinių maršrutų.

Užsieniečius būtina sudominti mūsų miesto istorija, kultūriniais ir istoriniais objektais. Visa tai mes turime, tačiau, mano manymu, per mažai išnaudojame. Jau šiandien būtina pradėti diskusiją dėl Santakos bei Kauno Pilies sutvarkymo. Šios Kauno vietos yra išskirtinės, galinčios reprezentuoti miestą. Taip pat Kaune yra puikus Ąžuolyno parkas, kuris yra pamirštas. Aš manau, kad jis turi tapti miesto vizitine kortele, o jo pasididžiavimu – naujam gyvenimui prikeltas Vaikų atrakcionų parkas. Šios vietos taptų įdomios ne tik turistams, bet ir miesto gyventojams, kuriuos turime skatinti kuo dažniau leisti laisvalaikį žaliosiose zonose, kuriomis ne kiekvienas miestas gali pasidžiaugti.

– Kaune išugdoma daug garsių sportininkų, kurie garsina tiek Lietuvos, tiek Kauno vardą visame pasaulyje. Ar sportininkų poreikiai nenublanksta kitų miesto reikalų kontekste?

– Manau, kad kartais sportininkams iš tiesų skiriama per mažai dėmesio. Ne tik profesionaliems, bet ir tiems, kurie dar tik pradeda eiti šiuo keliu. Kaunas neturi „Olimpinio sporto komplekso“, kuriame sportininkai (vaikai) galėtų sportuoti, o visos jiems reikalingos sąlygos būtų ranka pasiekiamos. Manau, kad mieste turėtų atsirasti toks kompleksas, kuriame galėtų sportuoti įvairių sporto šakų atstovai: bokso, dziudo, įvairių rūšių imtynių, stalo teniso ir kitų individualių sporto šakų atstovai. Miestas turi vykdyti masiško sporto programas. Mes turime tapti sportiškiausiu ir sveikiausiu miestu. Juk būtent sportas jau daugybę metų vienija Kauną.

Politinė reklama apmokėta iš LSDP Kauno m. kandidatų sąrašo rinkiminės sąskaitos. Užs. 1671124.

Visai neseniai G. Černiauskas nusipirko 600 kvadratinių metrų pilį prestižiniame Kauno Ąžuolyno rajone. „Kai sužinojau, kad šis namas parduodamas, iškart susidomėjau“, – kalbės G. Černiauskas.

Anksčiau namas priklausė turtuoliui Bronislovui Lubiui ir žmonai Lydai. „Šį namą pastatė buvęs premjeras Bronislovas Lubys. Jis pastatytas 1999 metais. Viskas, kas čia sukurta, – jo darbo rezultatas ir man asmeniškai labai gražu ir patogu. Namas tikrai patogus ir šiuolaikiškas, viskas apgalvota“, – kalbės G. Černiauskas. Šalia namo esančiame dideliame kieme – baseinas ir lauko SPA.

Advokato klientai – įtakingiausi Lietuvos žmonės. G. Černiauskas vėl neseniai pasirodė spaudoje, kai teisme buvo išteisinta Lietuvos krepšinio federacija, viešbutis „Romantika“ ir krepšinio federacijos atstovai.

„Aš turėjau labai daug garsių klientų – Šabtajus Kalmonovičius, Gintaro Petriko byloje“, – sakys G. Černiauskas.

Teisininkas teigia, kad nors jo gyvenime šiuo metu nieko netrūksta, bet ateina laikas, kai norisi visuomenei atiduoti duoklę, todėl vyras nusprendė pasukti į politiką: „Ateina tam tikras momentas, kai turi pasidalinti. Mano vaikai turi gyventi čia, tai labai gražus miestas. Aš esu nusiteikęs laimėti, einu dėl pergalės“.

Dabartinė advokato santuoka – antroji, tačiau advokatas teigia, kad meilė vis dar tokia pat liepsnojanti. „Kartu esame jau 15 metų. Kartu dirbame, atostogaujame. Mes visus 15 metų esame susikibę už rankų. Mes net kiekvieną vakarą atsigulame į lovą ir susikimbame už rankų. Tai yra didžiausia gyvenimo dovana, kai esi mylintis ir mylimas“, – kalbės G. Černiauskas.

Visą reportažą apie advokato gyvenimą ir jo naujus namus žiūrėkite šiandien laidoje KK2, 19 val. 30 min., per LNK.

Kandidatais į Kauno miesto mero postą buvo iškelti penki asmenys: socialdemokratai Giedrius Bielskus, Arvydas Garbaravičius, Židrūnas Garšva, Orinta Leiputė ir nepriklausomas kandidatas Gintaras Černiauskas. Keturi iš penkių kandidatų savo kandidatūras atsiėmė.

Pagrindine atsisakymo priežastimi kandidatai įvardino norą sutelkti partiečius bendrai kovai ir pergalei. Taip pat dauguma pasisakiusiųjų išreiškė palaikymą nepriklausomam kandidatui G. Černiauskui, kuris, anot Kauno socialdemokratų lyderių, gali sudaryti rimtą konkurenciją dabartiniam miesto merui.

„Dabartinė Kauno valdančiųjų dauguma ir jos lyderis nėra dievai. Išbraukime iš savo žodyno frazę „neturime šansų“ ir vėl tapsime lygiaverčiais konkurentais visoms partijoms ir rinkimų komitetams, - sakė Ž. Garšva. - Gintaras Černiauskas per savo advokato karjerą ne kartą ištiesė pagalbos ranką žmonėms, kuriuos ginti buvo nepopuliaru. Atlikti moralinę pareigą žmogui, žinant, kad gali būti likti nepopuliarus, yra stipraus ir atsakomybės nebijančio lyderio bruožas. Esu girdėjęs, kad jį vadina laimėtoju.“

Paramą G. Černiauskui pareiškė ir Kauno miesto skyriaus pirmininkas Giedrius Bielskus, kurio manymu LSDP iškeltas nepriklausomas kandidatas šiandieninėje politinėje situacijoje geriausiai atstovaus ne tik socialdemokratams, bet ir visiems kauniečiams. 

„Gintaras yra lyderis visomis prasmėmis. Jis visada siekia tik aukščiausio rezultato, tik pergalės. Tuo pačiu jis geba sutelkti ir bendram tikslui motyvuoti žmones. O tai labai svarbus bruožas, išskiriantis Gintarą iš kitų Kauno politinėje padangėje, - sakė G. Bielskus. - Ne mažiau svarbu ir tai, kad Gintaras buvo ir yra kairiųjų pažiūrų. Be to, jis yra tikras Kauno patriotas, turintis aiškią mūsų miesto ateities viziją.“

Sakydamas prisistatymo kalbą LSDP kandidatas į Kauno miesto merus dėkojo už pasitikėjimą ir pabrėžė, jog į rinkimus eina ne tik dėl kovos, bet ir dėl pergalės.

„Mes turime čempioną, kuris tiki, kad jo laukia lengva kova. Tačiau aš sakau, kad mes galime ne tik sudalyvauti rinkimuose, bet ir laimėti. Aš tuo tikiu ir sieksiu šiuo tikėjimu užkrėsti kitus bei sutelkti bendrai kovai“, - sakė  G. Černiauskas.

LSDP kandidatas į Kauno miesto merus pabrėžė, kad jis, kaip nepriklausomas kandidatas, sieks ne tik socialdemokratų, bet ir kitų judėjimų bei partijų paramos. G. Černiausko teigimu, jo tikslas atstovauti visiems Kauno miesto gyventojams.

„Kauno meras turi dirbti visiems kauniečiams be išimties, - sakė G. Černiauskas – Mano tikslas, kartu su komanda ir visais norinčiais prisijungti prie mūsų, sukurti miesto vystymosi viziją, jo įgyvendinimo planą ir paversti Kauną XXI amžiaus miestu – moderniu, augančiu ir klestinčiu.“

Pasak LSDP kandidato į merus, Kauno proveržis akivaizdus, tačiau to nepakanka.

„Aš noriu daugiau. Kaunas turi skristi. Kaunas turi būti pirmaujantis tarp Lietuvos miestų. Ir ne tik Lietuvos. Kaunas gali tapti Europos „Silicio Slėniu“ ir tam turime visas sąlygas“, - sakė G. Černiauskas.

Šeštadienį vykusioje LSDP Kauno skyriaus konferencijoje taip pat buvo patvirtintas socialdemokratų sąrašas savivaldos rinkimuose. 2019 m. Kovo 3 kauniečiai galės rinktis iš 83 LSDP kandidatų savivaldybės tarybos rinkimuose. Kauno socialdemokratų sąraše tokios visiems gerai žinomos pavardės kaip kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis, tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ organizatorius Jonas Jučas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos jaunimo sektoriaus vadovas Tomas Jakutavičius bei kt.

LSDP kandidatu į LR Prezidentus Kauno socialdemokratai išrinko Vytenį Povilą Andriukaitį.

Tarp jų minimas ir nepriklausomas kandidatas – advokatas Gintaras Černiauskas.

Jis BNS penktadienį sakė, kad mero posto siekti pasiryžo, kad mestų iššūkį dabartiniam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

„Buvo tokių pokalbių ir negaliu pasakyti, kad mane labai sužavėjo toks pasiūlymas ir kad aš labai to norėčiau, bet viską apsvarstęs ir pasitaręs, pasižiūrėjęs į politologų vertinimus, kad yra tik vienas kandidatas, kuris turėtų laimėti be vargo, nusprendžiau sudaryti tam tikrą konkurenciją. Nežinau, ar ji man pavyks, bet tą iššūkį priėmiau ir jeigu rytoj socialdemokratai pasirinks mane kaip kandidatą remti, bandysiu sugriauti visas prognozes, kurios buvo iki šiol“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Jis sakė, kad mero posto siektų tik kaip socialdemokratų kandidatas.

G. Černiauskas buvo Laimos Stankūnaitės gynėju jai siekiant susigrąžinti dukrą rezonansinėje tariamos pedofilijos istorijoje, jis taip pat atstovavo gyvsidabriu apsinuodijusiems Ukmergės teismo darbuotojams ir advokatavo kitose žinomose bylose.

Iššūkį priėmiau ir jeigu rytoj socialdemokratai pasirinks mane kaip kandidatą remti, bandysiu sugriauti visas prognozes, kurios buvo iki šiol.

Socialdemokratų Kauno miesto skyriaus teritorinės grupės kaip kandidatus taip pat yra iškėlusios Kauno skyriaus pirmininką Giedrių Bielskų, buvusį Kauno merą Arvydą Garbaravičių, frakcijos savivaldybės taryboje seniūną Židrūną Garšvą ir buvusią Seimo narę Orintą Leiputę.

Kaip BNS sakė Socialdemokratų partijos atstovė Jurga Chomskytė, kandidatai kol kas  iškelti skyrių ir apie savo sutikimą dalyvauti rinkimuose paskelbs šeštadienį.

Dėl konkretaus kandidato bus balsuojama Kauno miesto skyriaus konferencijoje.

Joje taip pat bus reitinguojamas ir tvirtinamas kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą sąrašas bei pristatytos skyriaus programinės nuostatos.

Konferencijos delegatai taip pat spręs, kurį kandidatą nuo Kauno miesto skyriaus – Viliją Blinkevičiūtę ar Vytenį Povilą Andriukaitį – kelti per prezidento rinkimus.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų kovą, prezidento – kitų metų gegužę.

Garliavos istorija suvienijo tris jos dalyvius. Buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis įsidarbino Laimutę Stankūnaitę gynusio advokato Gintaro Černiausko advokatų kontoroje. Pastarasis savo klientams rekomenduoja tik antstolę Sonatą Vaicekauskienę.

Vienintelė, kurią vertina

Neseniai nuskambėjo istorija, kai už statybų bendrovės „Kamesta“ interesus kovojusi antstolė S.Vaicekauskienė užblokavo visas Kauno miesto savivaldybės sąskaitas bankuose. Tai sutrikdė kasdienį miesto gyvenimą.

Paaiškėjus, kad „Kamestai“ atstovauja advokatas G.Černiauskas, ne vienas kaunietis prisiminė šių dviejų žmonių tandemą kovojant L.Stankūnaitės pusėje. Ar glaudus bendradarbiavimas tęsiasi ir toliau?

„Matydamas Sonatos darbą, jos sugebėjimą susitvarkyti su užduotimi, visą laiką rekomenduoju kreiptis į šią antstolę. Nemanau, kad kiti antstoliai blogi, bet nematau nieko blogo, jeigu savo klientams rekomenduoju kreiptis į ją. Lygiai taip pat – pagal rekomendacijas – klientai ateina ir pas mane“, – aiškino žinomas advokatas.

Pasiteiravome, kuo S.Vaicekauskienė užsitarnavo tokią gerą jo nuomonę. „Mūsų darbe yra labai paprastai. Įstatymai neleidžia mums reklamuotis. Antstoliams – taip pat. Tad kiekvieną žmogų vertini pagal jo darbą. Klausai, ne kas ką apie jį pasakė, o žiūri, ar žmogus sugeba prisiimti atsakomybę. Laikui bėgant atsirenki, su kuo dirbti“, – aiškino teisininkas.

G.Černiauskas pasakojo su S.Vaicekauskiene susipažinęs per Garliavos įvykius. „Tai buvo išskirtinis atvejis, kai reikėjo šiek tiek daugiau nei paprasto bendravimo planuojant vykdymo veiksmus, konsultuojantis, kaip tą būtų galima padaryti“, – prisiminė buvęs L.Stankūnaitės advokatas.

Kolegos stebėjosi

„Ne vienas buvęs kolega stebėjosi, kodėl Kaunas, kodėl Černiauskas“, – teigė K.Betingis, kaip ir ankstesnius vienuolika metų dirbantis Kaune, bet su šeima tebegyvenantis Vilniuje.

Jis prie Kaune įsikūrusios advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“, kurios vyriausiasis partneris yra G.Černiauskas, prisijungė rugsėjo 11-ąją.

Buvęs vyriausiasis Kauno prokuroras pasakojo darbo pasiūlymą iš G. Černiausko gavęs maždaug po dviejų savaičių, kai tavo bedarbiu – šių metų liepos pradžioje. Paskutinė jo darbo diena prokuratūroje buvo birželio 26-oji.

K.Betingis tarnybą sakė palikęs, nes generalinis prokuroras Darius Valys atsisakė jį skirti Kauno apygardos prokuratūros vadovu dar vienai kadencijai, nepaisant to, kad jis laimėjo skelbtą konkursą į minėtas pareigas.

Imponuoja drąsa

K.Betingis pasakojo, kad po Garliavos įvykių paskui G.Černiauską tebesivelkantis ir neigiamų nuomonių šleifas jo negąsdina. Atvirkščiai. Būtent tos istorijos metu advokato elgesys ir patraukė jo dėmesį. Su G.Černiausku iki Garliavos istorijos K.Betingis sakė nebuvęs asmeniškai pažįstamas.

„G.Černiauskas imponavo tuo, kad yra drąsus, neišsigando tų įvykių Kaune, spaudimo, gynė mergaitę, gynė motiną. Sužavėjo jo sugebėjimas atsispirti visokioms įtakoms. Aš irgi noriu padėti žmonėms, o drąsos, iniciatyvos šiais laikais visuomenėje kaip tik ir trūksta“, – kalbėjo buvęs prokuroras.

Jis pridūrė, kad būdamas prokuroru taip pat „nebuvo švelnus“: „Visuomet dariau tai, kas priklausė pagal pareigas, nors tai daugeliui ir nepatiko. Žinau, kaip sudėtinga taip elgtis."

Generalinė prokuratūra yra tyrusi, ar Kauno apygardos prokuratūra su K.Betingiu priekyje tinkamai vadovavo Kaune 2009 m. spalį įvykdytos teisėjo Jono Furmanavičiaus ir L.Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės nužudymo tyrimui ir šiais nusikaltimais įtarto D.Kedžio paieškoms. Dėl K.Betingio kalbų per vieną spaudos konferenciją, esą jis per Garliavos įvykius kritikavo netvarką prokuratūros sistemoje, jam buvo užfiksuotas tarnybinės etikos pažeidimas ir dėl to Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigos buvo pažemintos.

Pasiūlė automatiškai

G.Černiauskas pasakojo, kad K.Betingiui darbą „pasiūlė automatiškai“, vos sužinojęs, kad jis bedarbis.

O kaip K.Betingis vertina tai, kad G.Černiauskas savo klientams rekomenduoja tik antstolę S.Vaicekauskienę? „Mačiau šios antstolės veiksmus dar pačioje Garliavos istorijos pradžioje, kai ji žygius darė dar be advokato G.Černiausko. Linkėjau jai stiprybės ir sėkmės“, – prisiminė K.Betingis.

Plačiau apie tai skaitykite pirmadienio, spalio 7 d., dienraščio "Kauno diena" numeryje..

Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas atmetė skundą, kuriuo prašyta už melagingus parodymus pradėti ikiteisminį tyrimą Laimutės Stankūnaitės advokatui Gintarui Černiauskui.

Kadangi ikiteisminio tyrimo šiam teisininkui nepradėjo skundą gavę prokurorai bei Klaipėdos miesto apylinkės teismas, apygardos teismą prašyta spręsti, ar taip pasielgta teisėta.
Į teismą kreipėsi ne Kedžių šeimos nariai, o viena jų rėmėja. Moteris į teismą atvyko su būriu aktyvistų, o jos interesus atstovaujanti teisininkė paprašė nusišalinti ne tik skundą nagrinėjusią teisėją, bet ir visą Klaipėdos apygardos teismą.

Nušalinimas buvo atmestas, o teisėja paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė reikalavimą advokato G.Černiausko atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nutartyje nurodomi keli motyvai. Pareiškėja nėra proceso dalyvė, todėl neturėjo teisės skųstis. Be to, advokatas buvo apklausiamas tiriant pareigūnų veiksmų teisėtumą, o jo paties veiksmai paimant Drąsiaus Kedžio dukrą iš jo sesers Neringos Venckienės nebuvo tiriami. Todėl apklausos metu G.Černiausko veiksmai nebuvo tyrimo objektas.

Ši nutartis yra neskundžiama.