Ukrainai susiduriant su vis intensyvesnėmis Rusijos oro atakomis, Berlynas prieš kelias dienas pažadėjo nusiųsti papildomą šią tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą. Vokietija tą padaryti paragino ir partnerius.

„Mes esame pajėgūs suteikti bent tas septynias „Patriot“ sistemas, apie kurias kalba prezidentas Zelenskis“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad užtikrinus Ukrainos oro gynybos poreikius, „karas pasikeistų iš esmės“.

„Deja, šiandien taip nėra“, – sakė prezidentas.

Kyjivas prašo suteikti bent septynias „Patriot“ baterijas, siekdamas apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių. Ukraina skaičiuoja, kad vien Europoje yra 100 „Patriot“ baterijų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad šis skaičius nėra tikslus, tačiau išreiškia palaikymą Vokietijos iniciatyvai.

Ukraina stovi po atviru dangumi.

„Jei sąjungininkams tenka rinktis tarp NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimo ir didesnės pagalbos Ukrainai, mano žinia aiški: siųskite daugiau pagalbos Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Aljanso vadovas.

Savo ruožtu ryškiausias kandidatas tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė), kad jo šalis, taip pat Danija, Čekija, apsvarstys galimybes prisidėti prie šios Vokietijos iniciatyvos.

Europos lyderiai trečiadienį savo pareiškime taip pat pabrėžė būtinybę Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų, kitą reikiama karinę pagalbą.

„Tai yra, sakykime, oro gynybos sistemų koalicija kuriama. Žinoma, kad jos kontūrai kol kas dar sunkiai apibrėžiami“, – teigė G. Nausėda.

„Ukraina stovi po atviru dangumi“, – pridūrė jis.

Jis pakartojo pastaruoju metu Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio išsakomus žodžius, jog Vakarai turi įgyvendinti, o ne tik imtis iniciatyvų remiant Ukrainą.

„Ukrainiečiams reikia ne sprendimų, o įgyvendinimų“, – sakė šalies vadovas.

Kalbėdamas apie galimas naujas sankcijas, G. Nausėda pabrėžė, kad trečiadienį ES lyderių susitikime šį klausimą kėlė vos keli vadovai.

„Manau, kad tai – pakankamai iškalbinga. Matyt, kai kurios valstybės žvalgosi per petį į savo situaciją – teoriškai remia sankcijų plėtrą ir kitą paketą, bet kai reikia prieiti prie praktinių dalykų, tada pradeda vertinti tas sankcijas per savo nacionalinę prizmę“, – teigė jis.

Rusija pastarosiomis savaitėmis beveik be atvangos atakuoja Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių.

„Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas. – Jei kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri papildomi ištekliai gali ateiti ir iš mokesčių, tačiau kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą, nes tai šiandien būtų antisocialu.“

„Kiek suprantu, iš esmės tas pasiūlymas jau nubrauktas nuo stalo“, – pridūrė jis.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Vyriausybė ketina įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių.

Ministrų kabinetas taip pat per artimiausias savaites ketina parengti siūlymus, kaip ir kokius mokesčius keisti.

Daugiausia opozicijos ir valdančiųjų paramos sulaukia pelno mokesčio, kai kurių akcizų didinimas. Tuo metu PVM kėlimo politikai iš esmės nepalaiko. Vis tik premjerė Ingrida Šimonytė po susitikimo trečiadienį teigė kol kas neatmetanti nė vienos alternatyvos.

Jei kalbame apie tvarų ir ilgalaikį Lietuvos kariuomenės modernizavimą, tai tam tikri papildomi ištekliai gali ateiti ir iš mokesčių, tačiau kategoriškai pasisakau prieš PVM didinimą.

 

„Pelno mokestis – tiek jo padidinimas, tiek lengvatų sumažinimas, tiek progresyvumo padidinimas – visi jie apie tą patį, apie mokesčių bazę, pagrįstą pelnu. Manau, kad mes čia tikrai galėtume surasti konsensusą“, – komentavo G. Nausėda.

Šalies vadovas nenurodė, kokiam pelno mokesčio tarifui pritartų.

Prezidentas dar kartą pakartojo nepritariantis anksčiau siūlytai idėjai sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.

„Kiti sprendimai, kaip savivaldybių finansų panaudojimas, atrodo kaip ištraukti, nežinau, iš kur, – sakė jis. – Bet turint omenyje, kad savivaldybių funkcijoms atlikti kartais tiesiog nėra piktybiškai skiriami pinigai iš centro, tai yra daugiau nei nepateisinama ir gėdinga.“

Šalies vadovas ragino politikus nedelsti priimant sprendimus.

„Jei kalbame apie kai kurių mokesčių klausimus, tai turiu atkreipti dėmesį, kad tai turi būti paskelbta šeši mėnesiai iki įgyvendinimo. Todėl tas laiko langas, kaip ir su mokesčių reforma, jis užsiveria. Apimtis paties projekto nėra tokia didžiulė, kaip mokesčių reforma, todėl manau, kad galima susitarti“, – sakė G. Nausėda.

Anksčiau skaičiuojant poreikius gynybos finansavimui, Vyriausybės atstovai teigė, jog per artimiausią dešimtmetį kai kuriais metais lėšų poreikis šoktels į viršų dėl neilgalaikių investicijų.

Krašto apsaugos ministerijai pakoregavus įsigijimų prioritetus ir pakeitus dalies projektų finansavimo pobūdį, tokių, anot premjerės, atsiranda mažiau. Vis tik konkrečių skaičių ji nenurodė.

„Mes kelsime šį klausimą (dėl sankcijų paketo Rusijai – ELTA). Atvirai pasakysiu, tai nėra labai populiarus klausimas, nes mes kalbame apie tokius produktus, kurie kai kurioms valstybėms yra nepriimtini, kaip aliuminis, suskystintos dujos ir kai kurios valstybės yra kategoriškai prieš tai“, – trečiadienį vakare Briuselyje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

„Bet jeigu apskritai užstrigsime svarstymuose ir 14 sankcijų paketo nebus, tai bus didelis nusivylimas mums visiems, ypač tiems, kurie pasisakome, kad ne tik turime įvedinėti sankcijas, bet ir kovoti su jų apėjimu, kas, deja, taip pat yra didelė problema“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad paskutinį kartą Europos Sąjungos (ES) šalys patvirtino naujas sankcijas Rusijai vasario pabaigoje. Baudžiamosios priemonės pritaikytos 106 asmenims ir 88 subjektams, atsakingiems už veiksmus, kurie kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Tarp jų, pavyzdžiui, yra asmenys, susiję su Šiaurės Korėjos ginklų tiekimu Rusijai, taip pat Šiaurės Korėjos gynybos ministras.

Sankcijos reiškia, kad įšaldomas sankcionuojamų asmenų turtas, su jais negalima vykdyti verslo sandorių, jiems draudžiama atvykti į ES.

Be to, sankcijos įvestos dar virtinei įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. ES šalys negali parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų. Kai kurių šių bendrovių būstinės įsikūrusios trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje ir Turkijoje. Taip pat numatyti tolesni prekių, kurias Rusija gali naudoti dronų gamybai, eksporto ribojimai.

Naujų plačių ekonominių sankcijų 13-ame pakete nebuvo.

Prieš tai priimtame baudžiamųjų priemonių pakete, be kita ko, buvo įvestas draudimas importuoti deimantus ir deimantinius papuošalus iš Rusijos į ES. Jau seniai galioja plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglis plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų įstaigoms.

„Tai yra nepriimtina, kad mes, kaip jūs teisingai sakote, taikome dvigubus standartus. Mūsų pagalba Izraeliui be jokios abejonės nekonkuruoja ir neturėtų konkuruoti su mūsų dėmesiu Ukrainai“, – trečiadienį Briuselyje Lietuvos žurnalistams sakė šalies vadovas.

„Aš įsivaizduoju, kad jeigu mes esame principingi ir tikrai stojame už demokratines vertybes, mes turime remti ir vieną, ir kitą, o ne skaičiuoti – šitiek atseikėjam vienam, o tiek kitam“, – pridūrė jis.

Taip prezidentas kalbėjo Ukrainos vadovui Volodymyrui Zelenskiui sąjungininkus paraginus parodyti tokią pačią vienybę Ukrainos atžvilgiu, kokią Vakarai parodė po Irano atakos prieš Izraelį.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba konkrečiai užsiminė, kad Kyjivui labai praverstų toks pats skydas nuo oro atakų.

Iranas precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui surengė vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį. Žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

„Juk mūsų negebėjimas patiekti ginklų ir, pirmiausia, oro gynybos sistemų kainuoja kiekvieną dieną gyvybes“, – Briuselyje kalbėjo G. Nausėda.

„Esu įsitikinęs, kad prarandame dėmesį Ukrainai“, – sakė šalies vadovas.

V. Zelenskis jau kurį laiką ragina Vakarus siųsti į jo šalį oro gynybos sistemas, Rusijai pastarosiomis savaitėmis suintensyvinus Ukrainos apšaudymus raketomis ir dronais.

„Turime priimti sprendimus, kad užkirstume kelią (žemės ūkio produktų – BNS) importui ir pirmiausia norėčiau paraginti kolegas imtis ekonominių priemonių, papildomų tarifų, kad šis importas iš Rusijos ir Baltarusijos taptų tiesiog nekonkurencingas“, – trečiadienį Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, kad turėsime (siūlymo – BNS) tekste tekstą apie ribojimą žemės ūkio produktų. (...) Esame suinteresuoti, kad išimčių būtų kiek galima mažiau“, – Lietuvos žurnalistams pridūrė šalies vadovas.

Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) taip pat įdiegs platesnį griežčiau apmokestinamų žemės ūkio produktų apibrėžimą, bet, anot G. Nausėdos, „natūralu, kad kai kurios valstybės turi savo interesų, savo išlygų, ir tokiais atvejais tenka ieškoti kompromiso“.

Briuseliui balandžio pirmoje pusėje pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai.

EK siūlymu, muitai priklausys nuo konkretaus produkto. Pavyzdžiui, paprastiesiems kviečiams turėtų būti taikomas 95 eurų už toną muitas, kietiesiems kviečiams – 148 eurų, aliejinėms augalų sėkloms – 50 proc. importo tarifas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrais kovą siūlė rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą į ES uždrausti visiškai.

Remiantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklėmis, Rusijos eksportuojamiems žemės ūkio produktams dabar netaikomi jokie ES importo muitai.

EK duomenimis, pernai į ES iš Rusijos ir Baltarusijos buvo įvežta 4,8 mln. tonų grūdų, kurių vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų. Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet pajėgumų šalies mastu tai niekaip ypatingai neapsunkintų. Ir čia būtent akcentuočiau solidarumą, kurio Lietuva tikisi savo atžvilgiu ir turi pagrindo tikėtis. Mes nuolat kalbame apie tai, kad norime solidarumo su Ukraina, ir raginame savo Europos Sąjungos kaimynus ir tolimesnius kaimynus nuolat tą daryti. Bet tai reiškia, kad ir patys turime būti solidarūs“, – ragino ji.

Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė manąs, jog Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.

Visgi, savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi kitų Europos Sąjungos (ES) solidarumo, kai patyrė hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva.

„Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą. Šioje vietoje manau, kad priėmus nedidelį, labai konkretų skaičių (užsieniečių – ELTA) ir rodant, kad esame pasirengę priimti nedidelį skaičių žmonių, mes tikrai tęsiame tą gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis, kuris yra ir mūsų saugios ateities pagrindas“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.

Dvi dienas truksiančią specialiąją Europos Vadovų Tarybą rengia šiuo metu ES pirmininkaujanti Belgija.

Situaciją Artimuosiuose Rytuose lyderiai aptars po praėjusią savaitę įvykusio beprecedenčio Irano išpuolio prieš Izraelį. Teheranas į žydų valstybę paleido daugiau kaip 300 raketų ir dronų, teigdamas, kad tai – kerštas už mirtiną drono smūgį konsulatui Damaske.

Beveik visas raketas ir dronus pavyko numušti dar nepasiekusius Izraelio. Šį išpuolį pasmerkė dauguma pasaulio šalių. ES paragino visas šalis laikytis „didžiausio santūrumo“ ir pareiškė esanti visapusiškai įsipareigojusi prisidėti prie padėties deeskalacijos ir regiono saugumo užtikrinimo.

Susitikime lyderiai taip pat kalbėsis apie situaciją Ukrainoje, kur Rusija pastaruoju metu taikosi į energetikos infrastruktūrą.

Dėmesio ES vadovai skirs ir santykiams su Turkija.

Ketvirtadienį planuojama diskutuoti apie Bendrijos ekonomiką: Europos gamybos, pramonės stiprinimą, neutralizuoto poveikio klimatui, skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos galimybes, kapitalo rinkų sąjungą, konkurencingą, tvarų ir atsparų žemės ūkį.

Specialaus EVT posėdžio metu Bendrijos taip pat dalyvaus Belgijos karaliaus priėmime.

„Užpildžiau deklaraciją taip, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai ir teisės aktai“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams teigė G. Nausėda.

Žurnalistams paklausus, ar gali būti, kad šalies vadovo deklaruoto turto vertė yra kelis kartus mažesnė nei Pavilnių regioniniame parke esančios rezidencijos, prezidentas atsakė, kad ne nuo jo priklauso turto vertinimo metodika.

„Visa tai yra daroma masinio vertinimo būdu, dalinama tarp sutuoktinių. Nieko naujo neatsitiko, ta pati vertė išliko. Ne aš nustatau vertės nustatymo metodiką. Ir manau, kad čia neturėtų kilti jokių klausimų“, – atsakė šalies vadovas.

ELTA primena, kad VRK praeitą penktadienį paskelbė duomenis apie prezidento posto siekiančius kandidatus. Pateikta informacija apie kandidatų deklaruotas pajamas bei turtą rodo, kad turtingiausias yra advokatas Ignas Vėgėlė, kurio turtas siekia daugiau kaip 1,5 mln. eurų.

Dabartinis šalies vadovas G. Nausėda sąraše užimą trečią vietą. Anot VRK, jo deklaruotas turtas siekia 359 tūkst. eurų. Taip pat jis nurodo gavęs per 27 tūkst. eurų paskolų, o jo turimos piniginės lėšos šiuo metu siekia 20 tūkst. eurų.

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs G. Nausėda pasigenda konkurentų idėjų: norėčiau išgirsti ne tik skundų

Pirmuosius prezidentinius debatus praleidęs šalies vadovas G. Nausėda teigia iš savo konkurentų pasigendantis siūlomų idėjų. Pasak jo, rinkiminės kampanijos metu iš oponentų norėtųsi išgirsti ne tik skundų ir priekaištų.

„Labai norėčiau išgirsti iš tų kandidatų ne tik skundų, ne tik priekaištų, bet taip pat ir išgirsti, kokias idėjas jie siūlo Lietuvai. Šito labai pasigendu. (...) Ketinu kaip kandidatas dalyvauti visuose televiziniuose debatuose, kurie artimiausioje ateityje įvyks ir galėsime diskutuoti su visais kandidatais“, – žurnalistams antradienį teigė prezidentas.

Todėl, leidžia suprasti G. Nausėda, jis nesureikšmina ir konkurento Igno Vėgėlės antradienį išplatinto asmeninio kvietimo judviejų pokalbiui.

„Ponas Vėgėlė yra lygiai toks pat kandidatas kaip visi kiti, nedarau skirtumo tarp kandidatų“, – sakė G. Nausėda.

Sprendimą nedalyvauti pirmadienį Eltos organizuotuose debatuose jis teisino tuo, kad buvo iš anksto suplanavęs prezidentinį vizitą į Šakius.

„Vakarykščiuose debatuose negalėjau dalyvauti dėl to, kad turiu įsipareigojimų kaip prezidentas ir mano regioniniai vizitai yra planuojami iš anksto“, – sakė G. Nausėda.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir I. Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas G. Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas antradienį viešėjo Akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (...) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“

Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą.

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.

„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.

2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką.  Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.

K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.

K. Navickas: palaukime prezidento rinkimų pabaigos, tada ir pašnekėsime

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, K. Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją.

Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti.

„Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

G. Nausėda taip pat antradienį tvirtino, kad žemės ūkio politika šiuo metu neturi strategijos bei aiškios perspektyvos, kaip šis sektorius atrodys po penkerių ar dešimties metų. Vis tik atsakydamas į šias pastabas K. Navickas sakė, kad strategija egzistuoja ir ja remiantis yra teikiama europinė parama.

„Kalbant apie strategiją, ji yra. Pagal ją yra teikiama ir visa europinė parama. O tie visi dalykai, kurie buvo pasakyti, tai matėsi visą karjerą, ne visoms ambicijoms, matymams žemės ūkio sektorius pritaria, bet tai ir yra politika“, – sakė žemės ūkio ministras.

„Gegužės 6 dieną pasveikinsiu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris lankysis Lietuvoje ir aplankys Vokietijos brigados elementus“, – žurnalistams Kauno rajone sakė šalies vadovas.

Pirmieji Vokietijos brigados kariai į šalį atvyko praėjusią savaitę.

Kiek daugiau nei 20 karių bazuosis Vilniuje ir bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Vykdant laipsnišką brigados karių perkėlimą, prognozuojama, kad čia kartu galėtų atvykti ir maždaug trečdalio karių šeimos.

Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių, jie į Lietuvą turėtų atvykti iki 2027-ųjų pabaigos. Lietuva skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį. Taip siekiama sustiprinti Lietuvos ir viso NATO rytinio sparno saugumą.