„Atsižvelgdama į tai, kad vaikų deportavimas yra tik vienas iš daugelio Rusijos nusikaltimų Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė turi žengti dar vieną svarbų žingsnį. Norėdami užtikrinti visišką atsakomybę, turime teisiškai įvertinti agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. Todėl raginu paremti Specialiojo tarptautinio tribunolo įsteigimą. Neabejoju, kad Rusijos vadovai ir jų bendrininkai bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė privalo padaryti viską, kad kaltieji už karo nusikaltimus atsakytų.

Mūsų pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad nusikaltėliai, taip pat atsakingi Rusijos pareigūnai ir kariuomenės vadai būtų patraukti atsakomybėn.

„Mūsų pareiga – padaryti viską, kas įmanoma, kad nusikaltėliai, taip pat atsakingi Rusijos pareigūnai ir kariuomenės vadai būtų patraukti atsakomybėn. Todėl Lietuva visapusiškai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro pradėtą tyrimą“, – teigė G. Nausėda.

Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis 2022 metų spalį paragino ES su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šio tribunolo veikla turėtų papildyti nacionalinių teisminių institucijų bei Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda penktadienį taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimas išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį yra aiškus ženklas, kad nebaudžiamumo nebus.

Ukrainos surengtame nuotoliniame viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 50 Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovai ir atstovai.

Forumo tema – „atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas“.

„Prieš metus žinia apie tragiškus įvykius Bučoje, Irpinėje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose smarkiai sukrėtė. Manau, nė vienas iš mūsų negalėjo nė pamanyti, kad tokių žvėriškų nusikaltimų dar gali išvysti Europos žemė. Ir vis dėlto teko tapti tų keturių savaičių teroro, kraujo praliejimo ir destrukcijos liudininkais“, – sakė G. Nausėda.

Rusijos kariai kaltinami masinėmis civilių žudynėmis Ukrainos sostinės regiono Bučos priemiestyje, jį 2022 metų pradžioje rusai buvo užėmę kelioms savaitėms.

Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

Kaip BNS informavo Prezidentūra, Ukrainos rengiamame nuotoliniame viršūnių susitikime dalyvaus per 30 Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovai ir atstovai.

Pasak Lietuvos Prezidentūros, forumo tema – „atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas“.

Po forumo dalyvių pasisakymų planuojama paskelbti Bučos viršūnių susitikimo deklaraciją.

Rusijos kariai kaltinami masinėmis civilių žudynėmis Ukrainos sostinės regiono Bučos priemiestyje, jį 2022 metų pradžioje rusai buvo užėmę kelioms savaitėms.

Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad augančių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje „turime būti pasirengę apginti demokratiją, o visų demokratinės bendruomenės narių priedermė – padėti vienas kitam atremti autokratinių režimų įvairių formų spaudimą“

„Kalbėdami apie demokratiją, dažnai esame linkę ją idealizuoti. Dažnai ją vadiname aukščiausiu politiniu tikslu. Demokratija neša gėrį, todėl turime ją kurti ir visapusiškai stiprinti. Ilgainiui demokratija turi nugalėti. Suburdama piliečius ir suteikdama jiems daugiau galių, demokratija sukuria pagrindą stiprioms institucijoms. Visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas demokratiniuose procesuose paverčia valstybę tikru bendruoju gėriu“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas kalbėjo ir apie tai, jog Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ne tik kėsinasi į šios šalies suverenitetą ir tautinio apsisprendimo teisę, tačiau taip pat puola aukščiausius demokratijos idealus.

„Nepaisant visų Rusijos režimo pastangų, tapome Ukrainos demokratinės visuomenės nepaprasto gebėjimo atlaikyti išorės spaudimą ir agresiją liudininkais. Su svaria plačios tarptautinės bendruomenės pagalba Ukraina šiandien sugeba ne tik priešintis milžiniškai karinei jėgai, bet ir kautis dėl visiškos pergalės. Esu tikras, kad tokį atsparumą lemia platesnis visuomenės įsitraukimas ir dalyvavimas demokratijos procesuose“, – teigė jis.

Pasak G. Nausėdos, demokratija yra didžiausia stiprybė. Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad demokratija gali būti stipri tik tada, jei „yra įtrauki ir teisinga, o dar svarbiau – pasirengusi ir gebanti gintis“.

JAV Prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) inicijuotame antrajame Demokratijos viršūnių susitikime dalyvauja per 50 pasaulio valstybių lyderių, tarptautinių organizacijų, taip pat nevyriausybinio sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovų.

Pagrindinės viršūnių susitikimo temos – demokratijos stiprinimas, pasipriešinimas autoritarizmui ir globaliems iššūkiams, kova su korupcija, žmogaus teisių užtikrinimas.

„Man tai yra liūdna diena girdėti šitokias naujienas. Ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai vyksta lemiama kova – laisvės ir purvo kova“, – LRT trečiadienį sakė šalies vadovas.

Taip prezidentas reagavo į TOK pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Anksčiau trečiadienį tokį sprendimą sukritikavo ir Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo ministrai.

Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

„Mūsų šalyje dislokuotos NATO priešakinės ir JAV rotacinės pajėgos, Aljanso oro policijos misija, Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados elementai. Ruošiamės priimti dar didesnes Vokietijos pajėgas, užtikrinti sandėliavimo, apgyvendinimo ir treniravimosi pajėgumus. Tikimės Suomijos ir Švedijos visateisės narystės NATO, kuri gerokai sustiprintų viso Baltijos jūros regiono saugumą“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.

„Tai yra, ko gero, netgi daugiau, nei galėjome tikėtis prieš 19 metų“, – pridūrė jis.

Anot jo, tinkamas karinis pasirengimas, tvirta motyvacija ir tarptautinė parama leidžia ne tik pasipriešinti didesnius išteklius turinčiai Rusijai, bet ir siekti lemiamos pergalės.

Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi veikti išvien su sąjungininkų pajėgomis kaip integrali jų dalis.

Šalies vadovas sakė besidžiaugiantis, kad NATO šalys palaiko Ukrainą, o Aljansas skiria dėmesį rytinio flango saugumui.

„Kad ir kas nutiktų, turime išlikti kartu ir drauge stiprinti savo pajėgumus kaip patikimiausią atgrasymo priemonę“, – kalbėjo prezidentas.

Prezidentas teigė daug besitikintis iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Jis taip pat vylėsi, kad tai bus „istorinis įvykis ir visam Aljansui, kuriam reikalingi ilgalaikiai sprendimai dėl plėtros, pajėgumų stiprinimo, gynybos finansavimo“.

Anot G. Nausėdos, per 19 šalies narystės NATO metų, plėtėsi Aljansas, stiprėjo Lietuvos kariuomenė, kurios „kovinis pasirengimas, ginkluotė, amunicija, procedūros atitinka aukščiausius Aljanso standartus“.

„Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi veikti išvien su sąjungininkų pajėgomis kaip integrali jų dalis“, – pridūrė jis.

Renginyje taip pat dalyvavo Vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli (Kristoferis Kavolis). Jis pabrėžė, kad NATO narystė „buvo, yra ir bus pagrindinis jūsų saugumo garantas“.

Jis pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje parodė, koks pavojingas gali būti pasaulis.

„Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, turime būti išvien, – sakė Ch. Cavoli. – Šie laikai bus įtempti, bet mes esame galingi, kai esame vieningi.“

Pilnateise NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią Šiaulių oro bazėje

„Dėkoju Ž. Bartkui už sąžiningą tarnybą valstybės labui, už žmonių pasitikėjimo teisingumu stiprinimą, linkiu sėkmės ateities darbuose“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Iki naujojo vadovo paskyrimo STT direktoriaus pareigas laikinai eis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.

G. Nausėda dar nėra pateikęs kandidato vadovauti šiai antikorupcinius tyrimus atliekančiai tarnybai, sako turintis kelis variantus.

Remdamasis anoniminiais šaltiniais, naujienų portalas „Delfi“ kovo pradžioje skelbė, kad vadovauti STT gali būti siūlomas buvęs policijos vadovas Linas Pernavas.

STT direktorių skiria prezidentas Seimo pritarimu.

Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

„Pasikeitė labai daug kas nuo to laiko. Tai, kas buvo 2019 metais – plačios diskusijos Seime, jos vyko Biudžeto ir finansų komitete (...) Tai, kas vyko po 2019 metų, – mes stebėjom ir pandemiją, energetikos krizę, karą, kitus rizikos veiksnius, daug kas pasikeitė ir turime mokesčių pokyčius visiškai kardinaliai kitoje mokesčių aplinkoje“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

G. Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas yra neteisingas, nes jie prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, –  interviu TV3 televizijai praėjusį trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.  

2019 metais prezidentas siūlė didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.

Finansų ministerija dabar siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Tokie tarifai būtų taikomi tiek uždirbantiems bent 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad trims ketvirtadaliams savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai nesikeis – jie palies tik gaunančius didesnes pajamas.

Kaip nurodoma Prezidentūros išplatintame pranešime, tokį sprendimą šalies vadovas priėmė atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimus.

Sveikindamas teisėjus, G. Nausėda teigė neabejojantis, kad teisėjų duota priesaika „ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus“ bei visuomet išlikti nešališkiems ir sąžiningiems „nėra tiesiog žodžiai“.

„Tai – pasižadėjimas, kurio nevalia sulaužyti ir kurio būtina laikytis esant bet kokioms aplinkybėms. Vardan mūsų visuomenės ir valstybės gerovės, pagaliau vardan jūsų pačių: žmonių, kuriems patikėtas teisingumo Lietuvoje vykdymas“, – sveikindamas prisiekusius teisėjus teigė G. Nausėda.

Prezidentas pabrėžė, jog šiandien teismų sistemai netrūksta iššūkių. Anot jo, geriausias būdas jiems įveikti – teisėjų profesionalumas, atsakingumas, motyvacija, ryžtas ir energija nepaliaujamai siekiant teisėjo profesijos garbės ir prestižo įtvirtinimo.

Valstybės vadovas palinkėjo teisėjams būti tvirtiems, nepriklausomiems bei niekuomet nepamiršti žmogiškumo.

Prezidento dekretu Diana Blaževič-Mackevič paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Silvija Bunkuvienė – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja, Olga Gružienė – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Miglė Janovičienė – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja, Virginijus Kanapinskas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėju.

Tuo metu Žaneta Ladygaitė paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja, Liudmila Larionova – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja, Aušra Mazaliauskienė – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Božena Mozūraitienė – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, Justas Pažarskis – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju, Robertas Ročys – Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėju.

„Rusijos branduolinis šantažas tęsiasi Putinui skelbiant planus dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje. Dar kartą – tai visiška nepagarba tarptautiniams susitarimams. Agresorius privalo būti sustabdytas, kad nesukeltų branduolinės katastrofos“, – tviteryje pirmadienį pareiškė G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, jei Minske bus laikomi Rusijos branduoliniai ginklai. Baltieji rūmai sureagavo teigdami, kad nepastebėjo jokių požymių, kad Rusija jau būtų perkėlusi kokius nors branduolinius ginklus.

Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra.

„Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams. Adekvatus teisėjo atlygis, visų pirma, yra teismo nepriklausomumo garantija, o nepriklausomų teismų vykdomas teisingumas yra valstybės pamatas“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda su LAT teisėjais ir darbuotojais taip pat aptarė teismų sprendimų aiškumą ir visuomenės informavimą apie juos, kitus teismų bendruomenei aktualius klausimus.

Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Seimas į LAT pirmininkes prezidento teikimu D. Bublienę paskyrė kovo viduryje.

Lankydamasis LAT, šalies vadovas jai linkėjo „sėkmės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teisingumu, energijos, ambicijų ir kūrybingumo sprendžiant problemas, svarbias ne tik galutinės instancijos teismui LAT, bet ir visai Lietuvos teismų sistemai“.

Šiame teisme teisininkė dirba nuo 2017 metų. Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.

Ji teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete, ten pat baigė doktorantūros studijas, yra socialinių mokslų daktarė.

2004 metais D. Bublienė prezidento dekretu apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip buvo įvertinti šios teisininkės nuopelnai už paramą Lietuvai siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Nuolatinio pirmininko LAT neturėjo nuo 2019 metų liepos, kai iš šių pareigų buvo atleistas Rimvydas Norkus, išvykęs dirbti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge.

Šis teismas yra galutinė instancija civilinėms, baudžiamosios ir administracinėms byloms. LAT verdiktai yra neskundžiami.