Kaip pranešė vietos policija, ant 44-erių metų moters veido buvo matyti nubrozdinimų.

Šie globos namai skirti įvairių negalių turintiems žmonėms.

Policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. 

Skatina kalbėti apie tai, kas neišvengiama

Ne vienerius metus darbo su itin pažeidžiama grupe jaunuolių turinti specialistė Dalia Bloznelienė pripažįsta, ne iš karto ir sau atsakiusi į klausimą, kodėl globos namuose augantys vaikai nenori kalbėti apie artimiausius gyvenimo planus ir net paprasčiausias, į ateitį projektuojamas praktines užduotis jie linkę atmesti.

Bendravimo, streso valdymo ir kituose projektuose paaugliams dirbanti moteris daro išvadą, kad tokį elgesį skatina savisaugos instinktas, nenoras galvoti apie tai, kas gąsdina, kas su nežinia siejasi. Specialistė teigia, kad net šeimoje, kur nepavyko sukurti tvirto ryšio tarp vaiko ir globėjo, jaunas žmogus į savarankišką gyvenimą išeina su nepalyginamai tvirtesniu saugumo ir stabilumo jausmu. 

Šiemet jau ketvirtą kartą viešoji įstaiga „Darnūs namai“ globojamus paauglius kviečia į pasirengimo savarankiškam gyvenimui stovyklą. Jaunuoliai visą savaitgalį praleis Birštone ir įgis teisinių žinių apie galimą pagalbą jiems, lavins sprendimų priėmimo, ateities planų kūrimo, finansų valdymo ar net dienos planavimo įgūdžius.

Naivu tikėti, kad per tris dienas bus užglaistytos visos gyvenimo patirčių spragos. „Pats svarbiausias tikslas, kurio siekiame – pralaužti sunkiai įveikiamą bloką – paskatinti atsiliepti į kvietimą planuoti savo gyvenimą sulaukus pilnametystės, nesibaiminti naujo etapo“, – kalba šiame projekte dirbanti socialinė darbuotoja Dalia Bloznelienė.   

Stovykla nemokama. 

Išlaidos maistui – 50 eurų per mėnesį

Šiandien institucinėje globoje augantys vaikai iš bendraamžių apranga, laikysena nebeišsiskiria. Yra materialiai aprūpinti. Bet štai paprastą finansų planavimo užduotį ne visi lengvai įveikia.

Pabrėždama, kad paauglių branda skiriasi, specialistė dalijasi pastebėjimais apie praktines patirtis. „Stovyklose, mokymuose atliekame daug nesudėtingų praktinių užduočių. Vienoje iš jų reikia tam tikrą pinigų krepšelį paskirstyti būtiniausiems dviejų asmenų šeimos poreikiams. Ir štai yra manančių, kad dviem žmonėms maistui visam mėnesiui 50 eurų yra pakankama suma, vienok, sveikatos poreikiams lėšų iš viso niekada nenusimatoma, – pasakoja D. Bloznelienė. – Laukia daug sunkumų. Bet sudėtingiausia bus susidurti su realybe ir ją atlaikyti“.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, institucinė pertvarka įgauna pagreitį. Į pagalbą ugdant savarankišką asmenybę ateina vis daugiau paslaugų, galimybių. Bet dar ne viena globos namuose užaugusi karta sulaukusi pilnametystės išeis kaip į mūšio lauką. Praktika rodo, kad nuolatinė priežiūra ir kontrolė, kuri neišvengiama institucinėje globoje, nepadeda ugdant savarankišką, už savo poelgius gebančią atsakomybę prisiimti asmenybę.   

Galime padėti visi

Kai teismas priima sprendimą dėl nuolatinės globos vaikui nustatymo, aiškiai apibrėžia ir jos trukmę – iki pilnametystės. Sulaukusiam 18 metų, valstybė garantuoja tam tikras teises, kurios turi palengvinti savarankiško gyvenimo pradžią ir užtikrinti būtiniausius poreikius. 

„Be tėvų globos užaugęs vaikas įgyja teisę į įsikūrimo pašalpą. Ją gali gauti bet kuriuo metu iki sulauks 24-erių. Iki tokio pat amžiaus, jeigu mokosi, jam skiriama  ir 152 Eur globos išmoka.  Be to, pagal Paramos būstui įsigyti arba nuomoti įstatymą, jaunuoliai patenka į kategoriją asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą. Šią valią pareikšti galima vos tik sulaukus šešiolikos. Neretoje savivaldybėje yra tikimybė iki pilnametystės būstą net gauti arba bent gerokai pasistūmėti į priekį. O iki to laiko galima nuomai skirti ir dalį įsikūrimo pašalpos. Šios pašalpos panaudojimas yra gan liberalus: būstui nuomoti, baldams, buitinei technikai arba automobiliui įsigyti, susimokėti už mokslą ir kt.“, – aiškina Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Regina Klevinskienė.

Štai čia praktiškai tenka išbandyti savarankiško gyvenimo pamokas. „Labai skaudu, kad neretai suklumpama pernelyg pasitikint visais arba nepasitikint savimi. Tad kiekviena savalaikė pamoka ir patirtis įgalinanti globojamus jaunuolius pačius imtis aktyvaus vaidmens savarankiškame gyvenime, yra begalinės vertės“, – įsitikinusi R. Klevinskienė.

Šie vaikinai ir merginos yra šalia mūsų: gyvena kaimynystėje, kartu studijuoja ar tame pačiame kolektyve dirba.

Vien Kauno apskrities VTAS skaičiuoja, kad per metus Skyriaus apimamoje teritorijoje (Kauno r., Jonavos r., Prienų r., Raseinių r., Kaišiadorių r., Birštono m.) pilnametystės sulaukia nuo 25 iki 30 globojamų jaunuolių.

2006 m. gimusio vaikino požymiai: ūgis 165 cm, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo. Išeidamas iš globos namų vilkėjo šviesios spalvos šortus, žalios spalvos marškinėlius.

Mačiusius vaikiną prašome paskambinti tel. 112 arba 8 700 62082.

Danijoje po Antrojo pasaulinio karo 1945–1976 m. vaikai valstybei priklausančiuose globos namuose buvo seksualiai išnaudojami, mušami, su jais buvo atliekami bandymai.

Per ceremoniją ministrės pirmininkės rezidencijoje ji atsiprašė nukentėjusiųjų visos valstybės vardu. M. Frederiksen šį laikotarpį apibūdino kaip vieną tamsiausių šalies istorijoje.

„Norėčiau pažiūrėti kiekvienam iš jūsų į akis ir pasakyti vienintelį dalyką: atsiprašau. Apgailestauju už jums ir jūsų artimiesiems padarytą žalą“.

Vaikai globos namuose 1945–1976 m. buvo engiami, mušami, o vienas gydytojas berniukų namuose su vaikais atliko medicininius bandymus, skyrė jiems psichiką veikiančių vaistų.

Kaltinimai Danijos vyriausybei, kad ši nesugebėjo užkirsti kelio smurtui prieglaudose, pasigirdo po 2005 metais rodyto dokumentinio filmo, kuriame apie savo patirtis liudijo globos centrų aukos ir darbuotojai.

Buvo pradėtas tyrimas ir paaiškėjo, kad globos namuose buvo smurtaujama visoje Danijoje. Aktyvistai ne vienerius metus mėgino prašyti valstybės už tai prisiimti atsakomybę. Danijos premjerė M. Frederiksen, kai tik pradėjo eiti pareigas birželį, pažadėjo atsakyti į prašymus viešai atsiprašyti valstybės vardu. 

Labiausiai pagarsėjo Godhavno berniukų namai. Šių globos namų asociacijos vadovas Poulas Erikas Rasmussenas teigė, kad atsiprašymas buvo būtinas – tik po jo esą galima tikėtis užversti šį tamsų istorijos skyrių. Vienas nukentėjusysis Arne Roelis Jorgensenas teigė, kad daugumos vaikų gyvenimai buvo visiškai sužlugdyti: aukos vėliau tapo priklausomos nuo alkoholio, narkotikų, negalėjo dirbti pastovaus darbo, sugriovė savo vedybinius gyvenimus.

„Taip, tradicijų nelaužysime ir šįmet. Maža to, padidinsime paramos apimtis. Šįmet padovanosiu dar daugiau kvietimų į savo šou Klaipėdoje vaikams iš globos namų. Kasmet išdalijame keturženklę sumą kvietimų, nes poreikis būna didelis, o tai suteikia didelį džiaugsmą visai mūsų komandai“, – kalbėjo SEL žvaigždė.

Man patinka remti, dovanoti įspūdį, parodyti dėmesį.

Pasak Egidijaus, po pasirodymų, kuriuose dalyvauja specialiai į šou pakviesti vaikai iš globos namų, jis sulaukiau daug padėkų. Atlikėjui vaikai siunčia ir tekstines padėkas, ir piešinius. „Už gerą visada viskas grįžta geru. Man patinka remti, dovanoti įspūdį, parodyti dėmesį. Niekada nepavargsiu to daryti“, – sakė filantropija ne vienerius metus užsiimantis E.Dragūnas.

Beje, garsenybė pritaria siekiui, kad Lietuvoje apskritai nebeliktų globos namų, o vaikai būtų integruojami į šeimas ir augtų tokioje aplinkoje.

SEL šou organizatoriai į koncertą Klaipėdoje, liepos 6-ąją, pakvies vaikus iš globos namų, su lydinčiais asmenimis. Šį kartą bilietai bus suteikti Vakarų Lietuvos regiono globos namų auklėtiniams. Koncerto rengėjai prašo iki Joninių parašyti adresu selfilantropija@gmail.com, kur bus suderintos visos detalės dėl pakvietimų.

Primename, kad grupė organizuoja tradicinį koncertą pajūrio gyventojams ir svečiams, kuris sudrebins Klaipėdą jau Mindaugo karūnavimo dieną. Koncerto metu skambės geriausi visų laikų kūriniai ir naujos grupės dainos, kartu pasirodys bene geriausia profesionalių muzikantų grupė, balsingiausi pritariantieji vokalistai, akis džiugins įspūdingo dydžio scena ir vaizdo projekcijos.

Mergina yra apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiais garbanotais plaukais (dažniausiai surišti į kuodą). Ji vilkėjo juodą palaidinę, juodą megztinį, mėlynus plėšytus džinsus, avėjo sportinius batelius.

Jei pastebėjote šią merginą ar turite informacijos, kuri padėtų policijai ją surasti, prašoma skambinti Marijampolės apskr. VPK Veiklos sk. tyrėjai (tel. 8 700 60385 arba 112).

Mergina yra apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių ilgų plaukų. Ji vilkėjo tamsiai žalia striuke, šviesiai mėlynos spalvos džinsais, avėjo juodos spalvos batus.

Jeigu pastebėjote šią merginą ar turite informacijos, kuri padėtų policijai ją surasti, skambinkite Marijampolės apskr. VPK Veiklos sk. tyrėjai (tel. 8 700 60411, darbo valandomis) arba 112.

Vienam kaltinamajam, pripažinus jį kaltu dėl sukčiavo, skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, penktadienį pranešė prokuratūra.

Jis taip pat visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat vyras įpareigotas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir sumokėti 376 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kita kaltinamoji pripažinta kalta dėl netinkamo pareigų atlikimo. Jai skirta beveik 1,6 tūkst. eurų bauda.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Šiaulių teritorinės ligonių kasos informaciją, kad galbūt sukčiaujama, naudojantis globos namų pacientų kompensuojamųjų vaistų pasais, kai išrašomi 100 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamieji tvarsčiai ir naudojami ilgai negyjančioms žaizdoms, kojų opoms ir praguloms gydyti.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atskleista, kad nuo 2014 metų vasario iki 2015 metų rugsėjo, medicininių tvarsčių reklamavimu užsiimančios bendrovės darbuotojas iš vyriausiosios slaugytojos gavo kelių dešimčių šiuose globos namuose besigydančių pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus.

Buvo įtariama, kad pastarasis surašė žaizdų įvertinimo protokolus ir juose melagingai nurodė duomenis apie pacientų ligos pobūdį.

Kompensuojamųjų vaistų pasai ir neteisingi duomenys apie ligonius buvo pateikti Plungėje dirbantiems keliems medikams. Pastarieji, neapžiūrėję pacientų ir neįvertinę jų būklės, išrašė receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms.

Kaip įtariama, vaistų receptai buvo pateikti vienai Klaipėdos vaistinei, ji tūkstančius vienetų brangiai kainuojančių tvarsčių atidavė įtariamajam.

Vėliau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis 100 proc. kompensuota už įsigytus tvarsčius. Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Klaipėdos apygardos tyrėjai išaiškino, kad per pusantrų metų išrašyta receptų daugiau kaip 15-ai tūkst. tvarsčių, kurių vertė siekė daugiau kaip 170 tūkst. eurų.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Navickas, įtarimai sukčiavimu buvo pateikti bendrovės, reklamuojančios žaizdų gijimui naudojamas priemones, darbuotojui, o vieno iš Plungės rajono socialinės globos namų vyriausiajai slaugytojai įtarimai pareikšti dėl netinkamo pareigų atlikimo.

Dėl kelių Plungės privačios klinikos gydytojų, kurie neapžiūrėję ar netinkamai apžiūrėję pacientus nepagrįstai išrašė kompensuojamųjų tvarsčių, veiksmų buvo priimtas sprendimas atskirti tyrimą ir jį tęsti dėl netinkamo pareigų atlikimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas šiuos medikus jau anksčiau pripažino kaltais ir atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

"Tikrai nenoriu absoliutinti, tačiau kai kuriais atvejais artimieji, kuriems dovanojamas senolių turtas, galėtų prisidėti prie jų išlaikymo globos namuose", – įsitikinusi pašnekovė. Savo poziciją I.Augonienė išdėstė interviu.

– Šis reikalas jau gana senas: prieš trylika metų dirbote Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytoje darbo grupėje. Kaip ir kiti globos įstaigų vadovai, dalyvavę toje darbo grupėje, siūlėte, kad reikėtų vertinti asmens turtą, kurį jis turėjo ne per praėjusius vienus, bet penkerius metus iki kreipimosi dėl socialinės globos paslaugų. Kodėl?

– 2006 m. kaip ir kiti socialinės globos įstaigų vadovai dalyvavau darbo grupėje rengiant Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo projektą. Jau parengtame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte buvo numatyta, kad mokėjimas už socialinės globos paslaugas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. Darbo grupėje buvo diskutuojama, už kokį laikotarpį iki kreipimosi gauti socialinės globos paslaugas turėtų būti vertinamas asmens turtas: už vienus ar daugiau metų.

Mes, minėtoje darbo grupėje dalyvavę globos įstaigų vadovai, siūlėme penkerių metų turto vertinimo laikotarpį, vadovaudamiesi praktine patirtimi. Matėme atvejų, kai parduodamas senolių užgyventas turtas ne tam, kad lėšos būtų skiriamos senolio gyvenimo kokybei pagerinti, t.y. ne tam, kad už savo užgyventą turtą galėtų pasinaudoti papildomomis paslaugomis, pvz., masažais, o gal susimokėti už reikalingus protezus ir nelaukti eilėje (atėjus protezavimo eilei, lėšos sugrįžtų), ar televizoriui į savo kambarį, kad galėtų žiūrėti programą, kurią jis nori, o gal tiesiog gražiau pasipuošti, pasimėgauti patinkančiais gardumynais ar kitoms reikmėms. Tekdavo susidurti su atvejais, kai senoliai, padovanoję savo sunkiai uždirbtą turtą, sulaukdavo gerokai mažesnio dėmesio, nei prieš dovanojant turtą. Padovanojus turtą, lankymai tapdavo gerokai retesni.

Norėčiau papasakoti vieną skaudžiausių atvejų (panašių buvo ne vienas), kai giminės parašė prašymą, kviesdami savo artimus senolius Janytę ir Broniuką (vardai pakeisti) paviešėti dvi savaites pas juos namuose. Buvau šokiruota, kai 7 val. atvažiavusi į darbą senolius radau vaikštančius Globos namų teritorijoje. Paklausiau, kas nutiko. Tada jie ašarodami papasakojo, kad važiuojant paviešėti buvo nuvežti pas notarą, pasirašė žemės dovanojimo dokumentus, o ryte, net puodelio arbatos negavę, apie 6.30 val., jau buvo Globos namų kieme. Žinoma, gerokai sumažėjo ir giminių vizitai.

– Tokie ar panašūs pavyzdžiai lėmė jūsų ir kitų darbo grupėje dalyvavusių siūlymą tvirtinti penkerių metų laikotarpį?

– Taip. Toje darbo grupėje dalyvavusių visų ar daugumos (dabar negalėčiau tiksliai pasakyti) vadovų nuomonė buvo, kad reikėtų vertinti asmens turtą, turėtą prieš penkerius metus iki kreipimosi gauti globos paslaugas. Manėme (aš ir dabar taip manau), kad, įsigaliojus tokiai tvarkai, sumažėtų atvejų pasinaudoti senolių turtu žmonėms, kurie neplanavo prižiūrėti senolio, ir taip išvengti to 1 proc. mokesčio nuo turto vertės, nes reikėtų laukti (prižiūrėti) senolį penkerius metus, ir tik tada kreiptis socialinės globos paslaugų. Žinoma, kiekvienas atvejis dėl turto vertinimo labai individualus, gali atsitikti, kad ir prieš 6 mėn. pardavus turtą senoliui gali prireikti globos paslaugų, o tų pinigų dėl įvairių aplinkybių jau nėra. Tačiau tai neužkerta kelio gauti reikalingas paslaugas, nes savivaldybėms suteikta teisė vertinti situaciją ir atleisti asmenį nuo turto mokesčio, o teisės aktuose nustatytais atvejais ir nuo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą. Taigi, asmens finansinės galimybės neturi jokios įtakos asmens galimybėms gauti globos paslaugas. Tačiau pagrindinis kriterijus skirti ar ne tokią paslaugą yra senyvo ar darbingo amžiaus asmens sveikatos būklė, t.y. Neįgalumo ir darbingumo tarnybos specialistų asmeniui nustatyti specialieji poreikiai.

– Kaip yra daugeliu atvejų – artimieji lanko, iš tiesų domisi globos namuose gyvenančių senolių sveikata, ar vis dėlto atvežę į globos namus ir perėmę tų asmenų turtą savo pagyvenusius tėvus ir kitus artimuosius pamiršta?

– Džiugu, kad dauguma atvejų yra tokie, kai parduodamas senolių turtas ir artimi žmonės sumoka tą 1 proc. ir gražiai rūpinasi savo senoliu nuolat lankydami, pasiimdami papietauti restorane, atsiveža į namus prie Kūčių ar Velykų stalo, nuperka televizorių į kambarį ir pan. Yra artimųjų, kurie pardavę ar besinaudojantys asmens, gaunančio globos paslaugas, turtu, patys moka už jiems artimą žmogų visą paslaugos kainą ir neprašo nei savivaldybės, nei valstybės paramos. Ir ne tik moka, bet ir dažnai lanko bei atveža lauktuvių ne tik savo artimajam, bet ir kitiems senoliams.

Ką daryti su pinigais, kurie liko pardavus turtą, gali spręsti tik pats žmogus, kuris tą turtą užgyveno. Gal jis norės ir jam gyvenant globos namuose bus sudarytos galimybės už jo paties lėšas pakeliauti (jeigu dar sveikata leidžia), apsilankyti teatruose ar gauti kitas papildomas sveikatos priežiūros paslaugas. Žinoma, dažniausiai bent jau mūsų globos namuose gyvenančių globotinių sveikatos būklė kelionių planuoti neleistų, todėl mes stengiamės organizuoti užimtumą Globos namuose.

Nemanau, kad ministerijoje yra toks požiūris, jog valstybė turi žmogų išlaikyti globos namuose. Tai būtų netiesa ir nelogiška, nes vadovaujantis teisės aktų reikalavimais asmuo visada mokėjo už gaunamas paslaugas 80 proc. nuo savo pajamų (pensijos).

– Deja, į darbo grupėje dirbusių praktikų nuomonę atsižvelgta nebuvo.

– Kai buvo rengiamas šis teisės aktas, ministerijos darbuotojams neatrodė pakankami praktikų argumentai. Todėl Mokėjimo už socialinės globos paslaugas tvarkos apraše buvo palikta spraga, kai atsiranda didesnė galimybė piktnaudžiauti senolių turtu. Dėl šios spragos pasitaiko atvejų, kai ne senoliai, bet kiti asmenys, pardavę jų užgyventą turtą, jau po metų apgyvendina senolį globos namuose, o valstybė sumoka tas lėšas, kuriomis galėtų prisidėti pats senolis. O tokių įstaigų vadovams, norint įgyvendinti pakankamai aukštus, dažnai globos namų finansinių galimybių neatitinkančius teisės aktų reikalavimus ir siekiant teikti kuo kokybiškesnes socialinės globos paslaugas tenka ieškoti papildomų lėšų. Ne visoms įstaigoms pakanka ES lėšų, panaikintos Socialinių paslaugų modernizavimo ir kt. programos. Tada tenka eiti pas verslininkus prašyti paramos. Ne kartą esu išgirdusi šį retorinį klausimą: "Kai prašoma vaikams, suprantame, nes jie negali ar dar negali užsidirbti. Bet senas žmogus dažniausiai kažką užgyveno ir galėtų prisidėti prie išlaikymo tokioje įstaigoje. Tad kodėl jų vaikai negali bent kažkiek, 50–100 eurų, sumokėti kas mėnesį, taip surinktumėte prašomas lėšas funkcinėms lovoms, remontui, ar kt. Vaikams tėvai padėjo įgyti išsilavinimą, daugeliui gyvenimo pradžiai davė lėšų, kodėl į juos nesikreipiate?"

– Esate įsitikinusi, kad prie artimųjų išlaikymo globos namuose turėtų prisidėti jų vaikai ar kiti artimieji?

– Daugeliu atvejų artimieji galėtų prisidėti prie senolių išlaikymo globos namuose, ypač tais atvejais, jeigu jiems buvo padovanotas senolių turtas. Žinoma, turto vertė labai skiriasi. Bet argi reikia padėti savo artimam žmogui tik dėl dovanoto turto ar jo vertės?

Suprantu, kad tikrai ne visi vaikai gali prisidėti prie senolių išlaikymo, nes patiems sunku savo vaikus išleisti į mokyklą, tačiau tikrai yra daug atvejų, kai vaikų finansinės galimybės leistų atlikti šią pareigą ir valstybė lėšas galėtų skirti kitoms reikmėms, kad ir tų pačių senolių pensijoms didinti, ar savivaldybės – paslaugų į namus plėtrai.

Mokėjimo už socialinės globos paslaugas tvarkos apraše buvo palikta spraga, kai atsiranda didesnė galimybė piktnaudžiauti senolių turtu.

– Jūsų manymu, ką senoliai turėtų atlikti prieš pasirašydami turto dovanojimo sutartis?

– Senoliams norėčiau patarti pirmiausia išnaudoti galimybę pasinaudoti teikiamomis paslaugomis (tokių paslaugų jau daugėja) ir kuo ilgiau gyventi savo namuose. Savo užgyvento turto nedovanoti arba dovanojant ar rašant testamentą numatyti sąlygas, įpareigojančias turto gavėjus ar paveldėtojus tinkamai juos prižiūrėti, o susiklosčius aplinkybėms, kurias dažniausiai lemia sveikatos būklė, prisidėti prie jų išlaikymo globos įstaigoje tiek, kiek nustatyta teisės aktų reikalavimuose, ir suteikti galimybę gauti papildomas paslaugas pagal senolio poreikius .

Norėčiau priminti, kad vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 583 patvirtintu Mokėjimo už socialinės globos paslaugas tvarkos aprašu, vertinamas tas asmens turtas, kurį jis turėjo per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo. Asmenys moka 1 proc. nuo turimo ar per pastaruosius 12 mėnesių turėto turto vertės, viršijančios normatyvą. Kokia tai suma, apskaičiuoja ta savivaldybė, kuri skyrė asmeniui socialinės globos paslaugas, vadovaudamasi Registrų centro duomenimis. Globos namai tokių skaičiavimų neatlieka.

Santykinai daug įstaigų

Kauno rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Margaritos Venslovienės teigimu, eilės patekti į globos namus pakaunėje nėra – čia veikia santykinai daug privačių socialinės globos įstaigų ir vietos juose vienišiems, savimi pasirūpinti negebantiems senoliams pakanka. Vedėja informavo, kad tik du gyventojai laukia eilėje į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžias įstaigas, skirtas asmenims su psichikos negalia.

Vieno asmens priežiūros kaina už mėnesį globos namuose, kuriuose gyvena pakaunės gyventojai, šiuo metu svyruoja nuo 720 iki 825 eurų (su sunkia negalia – nuo 750 iki 940 eurų).

"Globos namuose asmenys gali apsigyventi privačiai ir mokėti už paslaugas visą kainą. O jeigu asmuo yra vienišas ir neturi galimybių pats apsigyventi privačiai, tai turi kreiptis į seniūniją, kur socialinis darbuotojas įvertina socialinių paslaugų ir socialinės globos poreikį, užpildo patvirtintas formas. Visi dokumentai pateikiami Kauno rajono savivaldybės specialiųjų poreikių ir socialinių paslaugų skyrimo komisijai. Ji svarsto, kokias paslaugas skirti ir priima sprendimą", – pasak M.Venslovienės, pirmiausia senoliams yra siūlomos paslaugos asmens namuose: pagalba į namus ar dienos globa.

Priklausomai nuo poreikio, globos įstaigose asmeniui gali būti skiriama trumpalaikė socialinė globa (iki 6 mėn. per metus) arba ilgalaikė socialinė globa (gali tęstis neterminuotai).

Už ilgalaikės socialinės globos paslaugas asmuo turi mokėti 80 proc. visų savo gaunamų pajamų, 100 proc. slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (jei tokią gauna) ir 1 proc. nuo turimo turto vertės, viršijančios nustatytą normatyvą. Už trumpalaikę socialinę globą, kuri tęsiasi iki 6 mėnesių per metus, 1 proc. mokestis nuo turimo turto vertės neskaičiuojamas.

"Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas. Todėl skirtumą tarp paslaugų kainos globos namuose ir asmens sumokamų lėšų padengia savivaldybė, priėmusi sprendimą skirti globos paslaugas", – informavo M.Venslovienė.

Asmens socialinės globos poreikis vertinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu "Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo". Mokėjimas už paslaugas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

Vadovaujantis teisės aktais, asmens ir jo artimųjų finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos galimybei gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui ar šeimai yra nustatytas.

Turtą padovanoja artimiesiems

Svarstant, ar skirti asmeniui socialinę globą globos namuose, yra vertinama, kokį turtą jis turėjo pastaruosius vienus metus. Muniškių globos namų direktorė Irena Augonienė įsitikinusi, kad turėtų būti vertinama tai, kokį turtą žmogus turėjo pastaruosius penkerius metus. "Manau, kad žmogus turėtų pats daugiau prisidėti prie savo išlaikymo globos namuose. Dabar daugelio tokių įstaigų gyventojų išlaikymas finansuojamas iš valstybės biudžeto, tai yra iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Dažnai senjorai turtą parduoda ar dovanoja artimiesiems, ir, metus kažkur pakentėję, jie jau atsiduria pas mus kaip nieko neturintys. Būdama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytoje darbo grupėje, siūliau vertinti bent pastaruosius penkerius metus asmens turėtą turtą iki kreipiantis į savivaldybę ir prašant kompensuoti dalį mokesčio už asmens gyvenimą globos namuose. Tada man Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje viena ponia pasakė: kai išeisiu į pensiją, aš pati planuoju parduoti būstą Vilniuje ir, gyvendama senelių namuose, važinėti į keliones po pasaulį. Jeigu jau ministerijoje toks požiūris, kad valstybė turi žmogų senelių namuose išlaikyti, tai ko gali tikėtis kitur?" – stebėjosi I.Augonienė.

Jos teigimu, sprendžiant, ar skirti savivaldybės kompensaciją už rimtomis ligomis nesergančio asmens paslaugas globos namuose, turėtų būti vertinamas ir į socialinės globos įstaigą pretenduojančių asmenų artimiausių giminaičių pajamos, turtas. "Nors ir nedideliais įnašais, giminaičiai galėtų prisidėti prie senjorų išlaikymo globos namuose", – įsitikinusi direktorė.

Sunku objektyviai įvertinti

M.Venslovienės teigimu, sunku objektyviai įvertinti, dėl kokių priežasčių parduodamas asmens turtas ir jis atsiduria globos namuose. "Kiekvienas atvejis yra individualus, su savita istorija ir veikėjais. Stipri valstybė yra ta, kuri geba pasirūpinti kiekvienu savo piliečiu, negalinčiu pasirūpinti savimi. Žmogus turi jaustis saugus, žinoti, kad, ištikus nelaimei, jis sulauks pagalbos. Ar teisinga, kad žmogus, dirbęs sąžiningai visą gyvenimą, gauna tokio dydžio pensiją, kad jos neužtenka socialinės globos paslaugoms institucijoje apmokėti? Manau, neteisinga. Be to, auga nauja vartotojų karta, kuri nori rūpintis tik savimi ir gyvena šia diena. Todėl senyvų žmonių priežiūra ir globa krenta ant valstybės pečių, ir po truputį darosi sunkiai pakeliama", – pastebėjo pašnekovė.

Ar valstybė, savivaldybė gali užginčyti, kad senelių namų imamas mokestis yra per didelis?

"Globos įstaigos teikiamų paslaugų kainas turėtų nusistatyti vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika. Kainas socialinių paslaugų įstaigos nustato derindamos jas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar socialinės globos įstaigos dalininkais (savininkais) ir atsižvelgdamos į bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros organizavimo išlaidas, socialinių paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje ypatumus ir šių išlaidų efektyvų panaudojimą", – sakė M.Venslovienė.

Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai privačiuose globos namuose buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos. Pašnekovės žodžiais, kad tokie atvejai nesikartotų, šių paslaugų kokybę turi tikrinti Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nenusileidžia užsienio įstaigoms

Viena iš keturiolikos pagyvenusiems žmonėms skirtų pakaunės globos įstaigų – Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namai – yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto. Kitos – privačios: dvylika iš jų – viešosios įstaigos, viena – uždaroji akcinė bendrovė. Didžiausi – Muniškių globos namai, kuriuose šiuo metu dienas leidžia 75 gyventojai. Po pernai vykusios rekonstrukcijos šie globos namai šiek tiek išsiplėtė. Čia gyvena įvairių negalių turintys asmenys, didesnė jų dalis – sergantys Alzheimerio liga ir įvairiomis demencijos formomis. Pasak šiems globos namams vadovaujančios I.Augonienės, dirbti su jais paskatino supratimas, ką jų artimieji išgyvena slaugydami tokius ligonius namuose. Globos namų personalą motyvuoja ir tai, kad iš specializuotų ligoninių pas juos atvažiuojantys nevaikštantys, visiškai apatiški žmonės dažnai atsigauna. "Minėtomis ligomis sergantiems asmenims ypač svarbus užimtumas, bendravimas, geros emocijos. Dėl to daug dėmesio skiriame kasdieniam globotinių užimtumui – organizuojame daug veiklų: mankštas, atminties lavinimo treniruotes ir kitas", – pasakojo I.Augonienė. Muniškių globos namuose be judesio, šviesos, kvapų, muzikos, meno, darbo terapijos užsiėmimų nuolatos vyksta kaniterapijos, arba gydymo su šunimis, užsiėmimai. Pastebėta, kad šie užsiėmimai teigiamai veikia senjorų emocijas ir sveikatą.

Vakarietiškoms globos įstaigoms nenusileidžia Ežerėlio slaugos namai. Prieš ketverius metus jie atvėrė duris iš esmės atsinaujinę – čia iškilo priestatas su ramybės erdve, daugiafunkce laisvalaikio patalpa, virtuvėle savarankiškiems asmenims ir svečiams, daugiau erdvės atsirado ir darbuotojams. Įstaigos rekonstrukcijos projektą didžiąja dalimi finansavo ES. Slaugos namų direktorė Irena Tamulevičienė džiaugiasi, kad rekonstrukcijos projektas buvo parengtas laiku ir pavyko jam gauti paramą. "Dabar ES paramą tokiam projektui gauti būtų daug sudėtingiau, – pasak direktorės, po rekonstrukcijos įstaiga gali teikti kokybiškesnes paslaugas. – Vis dėlto didžiąja dalimi paslaugų kokybė priklauso nuo personalo. Stengiamės samdyti kuo įvairesnius aukštos kvalifikacijos specialistus. Daug dėmesio skiriame sveikatos palaikymo paslaugoms, tai yra mūsų pagrindinis tikslas."

Ruošiasi remontuoti

Bene garsiausias šių slaugos namų gyventojas – keturiolika eilėraščių ir vertimų knygų išleidęs poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius. Švenčiant gimtadienius savo šmaikščiais eilėraščiais jis apdovanoja ir slaugos namų gyventojus, ir darbuotojus. Kūrėjas labai laukė jo paties 80-mečio proga surengto kūrybos vakaro, kuriame skaitytos poeto eilės. "Atvažiavo Lietuvos rašytojų sąjungos nariai iš Kauno, atvežė sąjungos pirmininkės raštą. Padovanojo knygų – kai man padarys lentyną, susidėsiu", – planavo poetas, gyvendamas čia neatsisakęs senų įpročių: kavos ir cigarečių.

"Priežiūra čia puiki – bijome ir į tingines pavirsti, nes daug ką už mus padaro darbuotojai. Kiekvieną dieną mankštą darome, mums skiriami masažai. Veiklos čia netrūksta", – pasakojo viename kambaryje gyvenančios Irena Korsakienė ir Stasė Siderskienė.

Čekiškės socialinės globos ir priežiūros namuose yra 30 gyventojų, didžioji jų dalis – su negalia. Kadangi ši įstaiga yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto, juose apsigyventi gali tik pakaunėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys. Šiuos namus savivaldybė ruošiasi remontuoti ir praplėsti.

Rokų seniūnijos Girininkų kaime šiuo metu steigiami senelių namai "Rokų gerovė". Čia vienu metu galės įsikurti 30 senyvo amžiaus asmenų. Įstaiga bus atvira ir vietos bendruomenei. Senelių namus pagal Centrinės projektų valdymo agentūros projektą "Socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Kauno rajone" kuria viešoji įstaiga Rokų socialinės gerovės centras su partnere Kauno rajono savivaldybe. Projektą, kurio vertė siekia 520 tūkst. eurų, finansuoja ES fondai, valstybė ir savivaldybė.