Siekia geresnių savybių

Genetiškai modifikuotas maistas pagamintas iš organizmų, kurių genetinė medžiaga yra pakeista, taip jiems suteikiant savybių, kurių daugumos nebūtų vystantis natūraliai. Pavyzdžiui, jei modifikuojamas augalas, jo genetinė struktūra yra paveikiama taip, kad pavyktų išauginti didesnį derlių ar išgauti naują veislę, kuri būtų geresnė, atsparesnė ligoms ir įvairiems vabzdžiams. Pavyzdžiui, pomidoruose, modifikuojant etileną reguliuojantį geną, yra siekiama, kad būtų atidėtas jų nokimas ir pailgėtų tinkamumo vartoti terminas. Kitas pavyzdys – ryžiai, kurie modifikuojami siekiant padidinti jų maistinę vertę, atsparumą kenkėjams ir ligoms. Gyvūnai taip pat gali būti genetiškai modifikuojami, siekiant padaryti juos atsparesnius ligoms.

Tiesa, kol kas nėra tikslios statistikos, koks maistas yra dažniausiai genetiškai modifikuojamas, tačiau tikėtina, kad tai – augalinės kilmės produktai, mat juos genetiškai modifikuoti yra lengviau nei gyvūnus. Pasaulyje daugiausia auginami ir labiausiai paplitę genetiškai modifikuoti augalai – sojos, medvilnė, rapsai ir kukurūzai. Be to, gyvūnai įprastai patys nemodifikuojami, tai atliekama per modifikuotą pašarą, dėl kurio jų organizme įvyksta tam tikri pasikeitimų.

Naujesnis genetiškai modifikuoto maisto terminas yra „bioinžinerinis maistas“ arba tiesiog BE.

Gana neseniai atsirado maisto, modifikuoto pasitelkiant bioinžinerijos technologiją. Taip, pavyzdžiui, pasėliai, yra modifikuojami iš vidaus naudojant deoksiribonukleorūgštis (DNR), ne tik selektyvinius metodus. Visais tokiais ir panašiais modifikavimo metodais siekiama gerinti derlių – kuo augalai ar gyvūnai yra atsparesni ligoms, tuo daugiau mėsos, grūdų ar kitų produktų galima išgauti. Taigi, naujesnis genetiškai modifikuoto maisto terminas yra „bioinžinerinis maistas“ arba tiesiog BE.

Ženklinime – auginimo būdas

Nors diskusijos apie genetiškai modifikuoto maisto saugumą netyla, vis dėlto dažniausiai yra laikomasi pozicijos, kad, jei toks maistas būtų visiškai saugus, jokios papildomos reguliacijos taikyti nereikėtų. Siekdama apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus, ES reikalauja leidimų ir patvirtinimų iš specialių institucijų, kad toks maistas yra saugus ir gali būti tiekiamas į rinką. Be to, reikalaujama tinkamo ir tikslaus produktų ženklinimo.

ES yra sukurtas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) registras, kuris apima genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų duomenis, taip pat ir iš rinkos pašalintus genetiškai modifikuotus produktus. Pavyzdžiui, šiame registre ieškant leistinos genetiškai modifikuotos medvilnės, galima matyti visą sąrašą kartu su aprašymais. Tokia ES sukurta duomenų bazė padeda užtikrinti, kad šiuolaikinės biotechnologijos, taip pat ir GMO, plėtra vyktų saugiai.

Saugiai plėtrai yra labai svarbus ir tokių produktų ženklinimas. Pavyzdžiui, jei margarine yra sojų pupelių, kurios buvo genetiškai modifikuotos, tai privalo būti paminėta ženklinime. Tiesa, šios vietos neprivalo būti paryškintos. Produktų, kuriuose yra GMO taip pat negalima reklamuoti, jei taip yra siekiama kaip nors pabrėžti ar išskirti, kad genetiškai modifikuotas maistas yra geresnis ar pranašesnis už kitą, natūralų produktą. Maisto reklamoje taip pat privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas.

Tarptautinė produkcijos standartų federacija, kuri priskiria kodus visame pasaulyje parduodamiems vaisiams ir daržovėms, išskiria ir genetiškai modifikuotus produktus. Pavyzdžiui, jei ant vaisių ar daržovių esantis kodas prasideda skaičiumi 3 arba 4 – vadinasi, produktas buvo užaugintas tradiciniais metodais, o jei prasideda skaičiumi 9 – užaugintas ekologiškai. Išskiriami yra tik bananai, kurių kodas visuomet yra 4011, jei jie buvo auginami įprastai ir 94011, jei auginami ekologiškai. Genetiškai modifikuoti vaisiai ir daržovės yra ženklinami kodu, prasidedančiu skaičiumi 8, o genetiškai modifikuoti bananai – 84011.

Gresia atsakomybė

Maisto rinka tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra giežtai kontroliuojama vien dėlto, kad maistas tiesiogiai turi įtakos vartotojams ir gali pakenkti jų sveikatai. Jei genetiškai modifikuotas maistas yra netinkamai paženklinamas arba apskritai nepaženklintas, tai gali būti laikoma maisto klastojimu ir tokiu atveju tampa svarbu ištirti, dėl kokių priežasčių taip atsitiko – ar tai yra klaida, ar tyčinis veiksmas.

Jei nustatoma, kad ženklinimas buvo klaidingas dėl žmogiškosios klaidos, griežta atsakomybė netaikoma, tačiau jei nustatoma, kad buvo tyčia siekiama nuslėpti produkto sudėtį ir taip finansiškai pasipelnyti, pavyzdžiui, skelbiant, kad produktas yra ekologiškas, galimos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (nuo 3 iki 20 tūkst. eurų), o jei pažeidimas sukėlė vartotojo mirtį – bauda, ne didesnė nei 15 proc. bendrųjų metinių pajamų, t. y. ne mažesnė nei 7,5 tūkst. eurų, bet ne didesnė kaip 100 tūkst. eurų.

Pagrindinė problema – tokių pažeidimų atvejais iš karto neaišku, ar toks maistas turi visus leidimus, ar jo galima rasti ES sudarytame registre, ar naudojamas GMO yra leidžiamas ar uždraustas. Produkto ištyrimas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, mat turi būti atrinkti mėginiai ir atlikti laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti, kokios to produkto problemos ir kokią riziką jis gali kelti žmonių sveikatai, ypač tų, kurie yra alergiški.

Lietuvoje maisto rinką stebi ir kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau nėra atskirų sankcijų, galiojančių tik genetiškai modifikuotam maistui. Numatyta, kad už ženklinimo ar kitokius pažeidimus yra atsakoma įstatymų numatyta tvarka, t. y. pagal maisto teisę reglamentuojančius įstatymus. 

Ši studija yra pirmasis 27 šalių Bendrijos žingsnis, siekiant įvertinti naujausias žemės ūkio technologijas. Europos Komisija paskelbė nustačiusi, jog „dabartinė 2001 metų GMO direktyva nebus adekvati“ siekiant išspręsti daugelį ateityje iškilsiančių klausimų.

Dėl GMO klausimo Europos Sąjungoje karšti ginčai tęsiasi jau dešimtmečius. Vieni tvirtina, kad naujieji „frankenšteiniški“ produktai negrįžtamai pakenks vartotojų sveikatai ir gamtai, o priešinga stovykla teigia, kad tik šios revoliucingos technologijos leis išmaitinti nuolat didėjančią populiaciją.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikė ekologinės stovyklos šalininkams garantijų, kad ES nesuteiks galimybės tarptautinėms žemės ūkio milžinėms masiškai kultivuoti GMO ir pardavinėti šiuos produktus 450 bloko gyventojų be nuodugnaus žymėjimo ir įspėjimų.

Tačiau remdamasi naujausiais duomenimis už sveikatos apsaugą ir maisto saugumą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides) pareiškė, kad „naujosios genomo technologijos (NGT) gali skatinti žemės ūkio gamybos tvarumą“.

Kaip bebūtų, Europos Komisija pridūrė, kad naujoji studija taip pat pabrėžia susirūpinimą dėl GMO saugumo ir ekologinio poveikio biologinei įvairovei, taip pat problemas, kylančias dėl tokių produktų atsekamumo, ypač kai naujosios technologijos ūkiuose taikomos kartu su tradicinėmis.

S. Kiriakides teigimu, vartotojų ir aplinkos saugumas turi būti visuomet laikomi svarbesniais negu bet kokie verslo interesai.

Tačiau viena siūlymas, kad dabartinė direktyva turėtų būti pertvarkyta, išprovokavo balsingus aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų protestus.

Europos Komisija prarijo biotechnologijos lobistų jauką su kabliuku ir visa meškere bei nukreipė maisto ir ūkininkavimo ateitį ES tamsiu keliu.

„Europos Komisija prarijo biotechnologijos lobistų jauką su kabliuku ir visa meškere bei nukreipė maisto ir ūkininkavimo ateitį ES tamsiu keliu“, – sakė organizacijos „Žemės draugai“ (Friends of the Earth) Europos padalinio aktyvistė Mute Schimpf (Mutė Šimpf), atspindėdama daugelio ekologinės stovyklos šalininkų poziciją.

Pasak jos, tyrimo išvadose „siūloma suplėšyti dešimtmečius gyvavusį atsargumo principą, įsileidžiant nauja GM kultūra į mūsų laukus ir lėkštes be saugos patikrinimų“.

Visgi ES pareigūnai tvirtina, kad ši studija tėra pirmasis žingsnis ilgame teisėkūros procese ir kad bet kokiems dideliems pokyčiams dar turėtų pritarti Bendrijos narės ir Europos Parlamentas.

Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tai numatančias Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo  pataisas.

Jos numato, kad Lietuvoje būtų draudžiama naudoti ar auginti kai kuriuos genetiškai modifikuotus produktus, nors Europos Sąjungoje juos naudoti būtų galima. Dėl to turėtų susitarti Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

„Siūlome, kad būtų pasinaudota (Europos Sąjungos – BNS) direktyvos galimybe, kurioje leidžiama šaliai narei drausti naudoti genetiškai modifikuotus organizmus. Mūsų tokia pozicija išlieka. Ir tik vienetiniais atvejais būtų galima priimti tarpinius sprendimus“, – pristatydamas pataisas Seime pataisas teigė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad Žemės ūkio ministerija atstovauja turintiems kitokių interesų žemės ūkyje, jie gali skatinti tokių produktų naudojimą.

K. mažeika pabrėžė, kad ketinama bausti už neleistiną genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą ir naudojimą. Seimui pritarus, baudos siektų nuo 150 eurų iki 6 tūkst. eurų. 

„Iki šiol atsakomybės už genetiškai modifikuotų organizmų įvežimą, laikymą, jų naudojimą, pardavimą atsakomybės nebuvo“, – teigė jis.

Pataisos numato, kad Lietuva neteiktų prašymo Europos Komisijai dėl jos išbraukimo iš teritorijų, kuriose genetiškai modifikuoto organizmų auginimas draudžiamas, jeigu Žemės ūkio ministerija nepritartų draudimui auginti konkretų augalą.

Remdamasis Olandijos sveikatos apsaugos tarnybų informacija, leidinys nurodė, kad nuo balandžio iki birželio Lenkijoje, Italijoje ir Nyderlanduose buvo parduota 80 proc. vitamino B2 (riboflavino) turinčio pašarų papildo, pagaminto naudojant genetiškai modifikuotas bakterijas Bacillus subtilis.

Šis priedas skirtas praturtinti galvijų, kiaulių ir naminių paukščių pašarus.

Kadangi į pašarą pakanka įmaišyti nedidelį kiekį šios medžiagos, bendras užterštų pašarų kiekis gali būti nuo 800 tūkst. iki 1,6 mln. tonų, „Le Monde“ citavo olandų tarnybas.

Laikraščio pranešime sakoma, kad šį priedą, pagamintą Kinijos bendrovės „Shandong“, platino Nyderlandų įmonė „Trouw Nutrition“, valdanti gyvulių ir paukščių pašarų pasaulinę lyderę „Nutreco“.

„Le Monde“ pridūrė, kad apie 2,5 tūkst. kg šių pašarų jau yra suvartota Lenkijos ūkiuose.

Europos Komisija prieš du mėnesius atšaukė leidimą naudoti šį vitaminų papildą ir nurodė iki lapkričio 10 dienos išimti jį iš prekybos, Europos maisto saugos tarnybai paskelbus, kad šis produktas kelia pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai.

Tarnyba pažymėjo, kad papildas „kelia pavojų tikslinėms rūšių, vartotojams, naudotojams ir aplinkai“ dėl jame išliekančių genetiškai modifikuotų genų, lemiančių atsparumą „žmonėms ir veterinarijai svarbiems“ antibiotikams.

Viena Europos Komisijos atstovė sakė naujienų agentūrai AFP, kad buvo pasinaudota skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema, bet nenurodė, kurioms šalims tai taikoma ir kokį kiekį pavojingo priedo pavyko atsekti.

Ji pabrėžė, kad ES narės turi pareigą „užtikrinti, kad neleistini produktai nebūtų aptinkami rinkoje“, taip pat bausti draudimo nepaisančius pažeidėjus.

Valstybių narių maisto saugos tarnybos stengėsi išsiaiškinti, kur buvo išplatintas minėtas papildas, kai ES uždraudė jį naudoti.

Spalį Belgijos tarnybos rado 60 kg šios medžiagos siuntą iš Kinijos, gautą vienos Olandijoje įsikūrusios bendrovės, rašo „Le Monde“.

Laikraštis citavo olandų pareigūnus, sakiusius, kad draudžiamo priedo taip pat galėjo būti išsiųsta į Prancūziją, Vokietiją, Norvegiją, Rusiją, Suomiją ir Islandiją.

Kaip rašoma centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtose pirkimo specifikacijose, „GMO, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką išleidžiami dideliais ar mažais kiekiais, bandymo ar rinkos tikslais, gali kryžmintis su kitomis giminingomis laukinėmis rūšimis ir išplisti gamtoje. Jų išnaikinimas būtų sudėtingas ir brangus”.

Šiuo metu, anot dokumento, ES rinkoje leidžiama naudoti genetiškai modifikuotas sojas, rapsus, kukurūzus ir medvilnę maistui bei pašarams. Genetiškai modifikuotas rapsas kelia didžiausią riziką išplisti gamtoje.

„Dėl mokslinių tyrimų trūkumo Lietuvoje GMO pavojaus vertinimai nėra išsamūs, o turimos žinios fragmentiškos. Atsižvelgiant į išdėstytas problemas ir siekiant projekto tikslo bus įvertinta esama situacija Lietuvoje dėl galimai išsisėjusio genetiškai modifikuoto rapso ir parengta studija su išvadomis ir rekomendacijomis siekiant teisės aktų tobulinimo GMO srityje, ypatingą dėmesį skiriant kontrolės stiprinimui“, - nurodoma dokumente.

Planuojama atlikti situacijos apžvalgą, parengti detalų genetiškai modifikuoto rapso, galimai išsisėjusio Lietuvos teritorijoje, mėginių ėmimo planą, taip pat pirmųjų metų augalų vegetacijos metu pagal mėginių planą atlikti tyrimą ir tai aprašyti ataskaitoje. Vėliau planuojama antrųjų metų augalų vegetacijos metu pagal mėginių planą atlikti tyrimą ir parengti studiją.

Pasiūlymus teikti galima iki šių metų rugsėjo 17 dienos. Ši sutartis į pirkimo dalis neskaidoma, tačiau truks 2 metus ir 2 mėnesius bei galės būti pratęsta ne ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui.

„Mutagenezės būdu gauti organizmai yra GMO“, – sakoma Europos Teisingumo Teismo (ETT) pranešime spaudai. Jame minimas metodas, naudojamas kurti augalų, atsparių kai kuriems herbicidams, sėkloms.

Kitaip negu GMO kūrimui plačiau naudojami genų inžinerijos metodai, mutagenezės metodas leidžia pakeisti organizmo genomą, neįterpiant į jį kitos rūšies DNR. Aplinkosaugos organizacijos reikalavo, kad šis metodas pagal ES įstatymus būtų pripažintas lygiaverčiu kitoms GMO kūrimo priemonėms.

ETT padarė išvadą, kad „mutagenetinės technologijos arba metodai modifikuoti organizmo genetinę medžiagą tokiu būdu, kuris nepasitaiko natūraliai“, turėtų būti reguliuojami pagal ES GMO direktyvą.

Vis dėlto teismas pažymėjo, kad ši nuostata neturėtų būti taikoma organizmams, gautiems mutagenezės metodais, bet „plačiai naudojamiems įvairioms reikmėms ir kurių saugumas buvo įrodytas per ilgą laiką“, sakoma pranešime.

Ši teismo nutartis buvo paskelbta reaguojant į Prancūzijos aukščiausiosios teismo institucijos užklausą dėl bylos, iškeltos aštuonių prancūzų žemės ūkio asociacijų, tarp jų – profesinės sąjungos „Confederation Paysanne“, dėl šalyje taikomo minėtų organizmų teisinio reguliavimo.

„Labai džiaugiamės šiuo sprendimu, – sakė vienas iš „Confederation Paysanne“ įkūrėjų Guy Kastleris (Gi Kastleris). Jo organizacija reikalauja, kad „visi produktai, įskaitant gyvūnus, gautus naudojant metodus, sukurtus po 2001 metų... privalo būti reguliuojami kaip GMO“.

Žaliųjų organizacija „Greenpeace“ irgi pasveikino ETT nutartį ir sakė, jog šis sprendimas patvirtin „mokslininkų perspėjimus, kad šios genetinės modifikacijos gali sukelti nenumatytas DNR pažaidas ir netikėtų pasekmių“.

Tuo metu viena mokslo tyrėjų grupė – Prancūzijos augalų biotechnologijų asociacija (AFBV) – Europos Teisingumo Teismo sprendimą laiko „pribloškiančiu“, nes „tik mokslo grupės turėtų spręsti dėl mokslo faktų“. AFBV perspėjo, kad ši nutartis gali vesti prie „faktinio draudimo“ Europos Sąjungoje kurti ir naudoti naujas technologijas.

GMO – ant prekystalių

Tik praėjusią savaitę ši tarptautinė sutartis ratifikuota. Su Seimo "valstiečių" frakcijos atstovų inicijuota išlyga, kad Lietuva galėtų apsisaugoti nuo iš Kanados įvežamų genetiškai modifikuotų organizmų ir hormonais apdorotos jautienos.

Dokumentas mūsų parlementui ratifikuoti buvo perduotas pernai pavasarį. Tačiau ilgai politikavę parlamentarai galėjo sutrumpinti diskusijas. Lietuvos parduotuvių lentynose produktų, kurių sudėtyje yra GMO, netrūksta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia ir nuolat atnaujina šį sąrašą. Šiuo metu jame yra devynių pavadinimų augaliniai aliejai ir septyniolikos pavadinimų saldumynai. Prieš keletą metų buvo prekiaujama net 165 pavadinimų maisto prekėmis su GMO. Sąrašo ilgį lėmė tai, kad 99 produktai buvo gaminami naudojant genetiškai modifikuotus aliejus, ypač didžiuosiuose prekybos centruose: labai daug pusgaminių (kotletų, kepsnių, kepsnelių), užkandžių (keptos duonos su česnaku), saldumynų (spurgų, ragelių ir t.t.). Atsisakius šių aliejų, GMO produktų sąrašas sutrumpėjo vos ne septynis kartus.

Tiesa, GMO turinčios maisto prekės parduotuvėse sudėtos kartu su kitomis šios rūšies ant prekystalių, išskirtinis žymėjimas neprivalomas. Norint jas atskirti, būtina perskaityti produkto sudėtį ant etiketės. Tam reikia ne tik laiko, bet ir akinių, nes dėl pirkėjų patogumo prekė aprašoma mažytėmis raidėmis ir išsamiai.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, dėl genetinės modifikacijos atidžiai tikrinamas į Lietuvą importuojamas maistas. Ypač didelis dėmesys skiriamas šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų, maisto papildų siuntoms.

Seimas jaučia, kad tai tema, aktuali žmonėms, todėl daug kalba. Jie bando parodyti, kad rūpinasi visuomene.

Dėl ko laužytos ietys?

Lietuva jau seniai pati nustato, kokios kokybės prekes ir produktus galima įvežti, tačiau Seime tebegalvojama, kad kažkas turi pateikti mums tuos standartus. Politikai tiek laiko sugaišo dėl nežinojimo?

"Seimas jaučia, kad tai tema, aktuali žmonėms, todėl daug kalba, – mano politologas Ainius Lašas. – Panašiai – kaip su vaiko pinigais: iš pradžių atima, o paskui atgal duoda. GMO – jautri tema, jie bando parodyti, kad rūpinasi visuomene."

Anot jo, yra ES centrinė agentūra, kuri vertina produktų ar augalų saugumą. Paskui kiekviena Bendrijos narė gali spręsti, ar jie kelia problemų, ar ne. Jei kokia šalis atsisako kažkokio produkto, šalia esančios valstybės privalo užtikrinti, kad GMO neišplistų į ją.

"Realiai mes patys turime instrumentų, jais nustatome, kuo norime prekiauti ir kokiomis sąlygomis, – sakė A.Lašas. – Ši prekybos sutartis absoliučiai nieko nekeičia, ji nieko nereguliuoja, pripažįsta, kad Kanados standartai yra Kanados standartai, o ES standartai yra ES standartai. Mes turime visas galimybes daryti įtaką ES standartams. Kiekvienas produktas, kurio sudėtyje yra daugiau nei 0,9 proc. GMO, turi būti pažymėtas. Jis žymimas. Būtų galima kalbėti apie maistines kultūras gyvuliams, kur GMO nežymimas."

Pigiau ir greičiau

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo prie tarptautinių organizacijų Gintaro Morkio, Seimas ratifikavo sutartį ir pagaliau šis gėdingas laikotarpis Lietuvai baigėsi. Pirmieji pasirašyti suskubo latviai. Kanada sveikino mūsų kaimynus, suintensyvino tiek politinius, tiek ir ekonominius ryšius.

Šiuo metu jau 150 mūsų šalies įmonių eksportuoja į Kanadą. 80 proc. yra smulkios ir vidutinės. 2 500 darbo vietų Lietuvoje yra tiesiogiai priklausomos nuo eksporto į raudonojo klevo lapo valstybę. Sutartis naudingesnė ES (ir Lietuvai) ar Kanadai?

"Ji panaikins importo muitus daugeliui iš Lietuvoje gaminamų ir eksportuojamų prekių bei ženkliai sumažins technines kliūtis prekybai, – tvirtino G.Morkis. – Tai leis didelėms ir mažoms bei vidutinėms Lietuvos įmonėms pigiau, paprasčiau ir greičiau eksportuoti prekes ir paslaugas į Kanados rinką, didinti eksporto apimtis. Skirtumą jau netrukus turėtų pajusti šiandien į Kanadą eksportuojantys ir dar tik galimybes vertinantys Lietuvos pramonės sektoriai, paslaugų teikėjai ir skaitmeninės produkcijos kūrėjai."

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo teigimu, ratifikuotas ES ir Kanados susitarimas Lietuvos pramonei, verslui yra ypač svarbus, siekiant mažinti priklausomybę nuo Rusijos rinkos, kurioje taikomi plataus masto suvaržymai ES prekėms ir diskriminacinės priemonės prieš lietuviškos kilmės ir iš Lietuvos gabenamą produkciją.

Seimas susitarimą ratifikavo praėjusios savaitės antradienį. Lietuva tapo 9-ąja ES valstybe, ratifikavusia šį vieną didžiausių ES laisvosios prekybos susitarimų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vos gavusi iš Seimo ratifikuotą sutartį, ją pasirašė.

"Lietuvos eksportuotojams šis susitarimas kasmet sutaupys daugiau kaip 1 mln. eurų muitų mokesčių. Reikšmingai sumažinus reguliavimo kliūtis, lietuviškus gaminius į Kanadą eksportuoti bus lengviau, o tai ypač naudinga smulkiajam ir vidutiniam verslui", – paskelbė prezidentūra.

Produktai su GMO Lietuvoje

Augalinis aliejus "Omili" (Belgija);

Aliejus "Optima linija" (Belgija);

Aliejus "Jasmine" (Rusija);

Augalinis aliejus (Belgija);

Augalinis aliejus "Sodžiaus" (Vokietija);

Augalinis aliejus "Sodžiaus" (Belgija);

Augalinis aliejus "Virtuosso" (Estija);

Augalinis aliejus (Olandija);

Augalinis aliejus "Tėviškės" (Olandija);

Augalinis aliejus "Vilniaus kooperacijos aruodai" (Belgija);

Augalinis aliejus "Cento" (Belgija);

Augalinis aliejus "Perla" (Belgija);

Kakavinis kremas su lazdyno riešutais "Elvan";

Vafliai "Coflet" – karamelės skonio;

Vafliai "Express" – lazdyno riešutų skonio;

Saldainiai "Toffix" – vaisių skonio;

Saldainiai "Toffix" – mėtų ir mentolio skonio;

Saldainiai "Toffix" – persikų ir mangų skonio;

Saldainiai "Toffix" – braškių ir arbūzų skonio;

Saldainiai "Toffix" – melionų ir citrinų skonio;

Saldainiai "Truffle" su lazdyno riešutų kremu ir traškiais ryžiais;

Saldainiai "Truffle" su braškių skonio įdaru ir pūstais ryžiais;

Saldainiai "Truffle" su karamelės skonio įdaru;

Saldainiai "Truffle" su pūstų ryžių ir įvairių skonių įdarais;

Kakaviniai saldainiai "Prestij Napolitan";

Korėtoji saldžioji plytelė "Stock";

Korėtoji saldžioji plytelė "Safari";

Kakavinis kiaušinis "Toy Toy" su žaisliuku;

Kakavinis kiaušinis "Dino" su žaisliuku;

Kakavinis kiaušinis "Safari" su žaisliuku.

Šie Lietuvos parduotuvėse parduodami produktai pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba jų sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.

Šaltinis – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Jis daug tikslesnis ir daug veiksmingesnis už visus ankstesnius. Vis dėlto tam, kad užtikrintų, jog pokyčiai bus tik teigiami, t. y. kad šis metodas bus taikomas tik tokiais kilniais tikslais kaip, pavyzdžiui, vėžio gydymas arba vabzdžių pernešamų ligų prevencija, mokslininkai turės būti kaip niekad atidūs, nuomonių ir komentarų portale project-syndicate.org rašo žinomas prancūzų mokslininkas, genetikos ekspertas Antoinas Danchinas.

Prieš maždaug keturis dešimtmečius užgimusi genų inžinerija teikia didelių vilčių įvairiose sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir pramonės srityse. Tačiau nerimo ši mokslo šaka taip pat kelia nemažai. Bene labiausiai gąsdinanti genų inžinerijos sritis – genomo redagavimas. Taikant naujai atrastą techniką, vadinamąjį CRISPR-Cas metodą, galima ir užtikrinti visišką tikslumą, ir keisti genomo tekstą keliose vietose vienu metu. Vis dėto priežastis, dėl kurios kyla nerimas, niekur neišnyko.

Įgytos savybės tampa paveldimomis

Genomas – tarsi savotiška partitūra. Kaip kad natos pasako orkestro muzikantams, kada ir kaip reikia groti, taip genomas pasako atskiroms ląstelės dalims (daugiausia tai – baltymai), ką jos turėtų daryti. Partitūroje dar gali būti ir kompozitoriaus pastabų, žyminčių įvairius pakeitimus ar paįvairinimus, kurie, atsižvelgiant į aplinkybes, grojant galėtų būti įterpiami arba praleidžiami. Genomo atveju tokios „pastabos“ formuojasi ląstelėse iš vienos kartos į kitą, keičiantis sąlygoms.

DNR genetinė programa panaši į gležną knygelę: jos puslapių tvarka gali kisti, o kai kurie puslapiai gali netgi persikelti į kitų ląstelių programas. Jei puslapis yra, pavyzdžiui, įlaminuotas, rizika jį sugadinti vartant yra mažesnė. Panašiai, tvirtu apdangalu apsaugoti genetinės programos elementai geriau geba įsiskverbti į įvairias ląsteles, o paskui ir daugintis, dauginantis ląstelėms.

Galiausiai tas elementas tampa sparčiai plintančiu virusu. Kitas žingsnis ląstelės, kuria pasinaudodamas plinta virusas (nesvarbu, geras jis ar blogas), gyvenime – mėginimas tam virusui kaip nors atsispirti. Būtent tokiomis aplinkybėmis pirmąsyk ir pasitelktas CRISPR-Cas procesas: kaip priemonė bakterijai apsiginti nuo ją atakuojančių virusų.

Šis procesas leidžia įgytoms savybėms tapti paveldimomis. Vykstant pirmajai infekcijai, mažas viruso genomo fragmentas – tarsi savotiškas parašas – yra kopijuojamas į CRISPR genomo salą (tai papildoma genomo dalis, nepatenkanti į pagrindinio genomo tekstą). To pasekmė – informacija apie infekciją įsimenama kelioms kartoms į priekį. Kai ląstelės palikuonis užsikrės kokiu nors virusu, to viruso seka bus palyginta su jau žinomo viruso genomu. Jei motininė ląstelė buvo užkrėsta panašiu virusu, ląstelė palikuonė jį atpažins, ir jos ad hoc savigynos mechanizmas tą virusą sudoros.

Kelios modifikacijos – vienu metu

Šį painų procesą mokslininkai narpliojo ne vieną dešimtmetį. Jų darbą gerokai apsunkino tai, kad nauji atradimai prieštaravo nusistovėjusiai evoliucijos teorijai. Tačiau dabar mokslininkai jau žino, kaip atkartoti šį procesą, itin tiksliai redaguojant konkrečius genomus. A. Danchino teigimu, genų inžinerijos Šventasis gralis, kurio ieškota beveik 50 metų, pagaliau rastas.

Tai reiškia, kad dabar mokslininkai gali taikyti CRISPR-Cas mechanizmą siekdami pašalinti genomo problemas – tai tarsi klaidų ištaisymas rašytiniame tekste. Pavyzdžiui, kalbant apie vėžį, būtų siekiama sunaikinti tuos genus, kurie leidžia daugintis vėžio ląstelėms. Taip pat būtų galima įterpti genus į ląsteles, kurios, vykstant natūraliam genetinės medžiagos perkėlimui, jų taip ir negavo.

Tokios intencijos anaiptol nėra naujos. Tačiau, taikant CRISPR-Cas metodą, šansų jas įgyvendinti yra kur kas daugiau. Ankstesni metodai modifikuotuose genomuose palikdavo pėdsakų, dėl ko, pavyzdžiui, išsivystydavo atsparumas antibiotikams. O štai CRISPR-Cas metodu sukeltos mutacijos neįmanoma atskirti nuo tos, kuri atsiranda savaime. Būtent todėl JAV maisto ir vaistų administracija nurodė, kad šio proceso dariniai neturi būti žymimi kaip genetiškai modifikuoti produktai.

Anksčiau taikyti metodai buvo ypač neparankūs, kai tekdavo modifikuoti kelis to paties organizmo genus, nes to nebuvo galima atlikti niekaip kitaip, tik paeiliui modifikuojant genus vieną po kito. Taikant CRISPR-Cas metodą, keli genai gali būti modifikuoti vienu metu. Jau auginami grybai ir obuoliai, kurie, susilietę su oru, nesioksiduoja, t. y. neparuduoja. Kad būtų pasiektas toks rezultatas, reikėjo deaktyvuoti kelis genus iškart. Tokie obuoliai jau parduodami, ir jie nėra laikomi genetiškai modifikuotais organizmais.

Modifikacijos gali plisti

Aptariamą genų inžinerijos metodą ketinama pritaikyti ir kitose srityse. Genomo manipuliacijos procedūra, pavadinta gene drive, galėtų padėti sumažinti žalą, kurią sukelia įvairias ligas pernešantys vabzdžiai. Pavyzdžiui, atlikus tikslinę uodo – daugiausia žmonių pražudančio gyvio – gametos genų modifikaciją, jis nebegalėtų daugiau pernešti viruso ar parazitų.

Šiaip ar taip, CRISPR-Cas metodas turėtų būti taikomas labai atsargiai, įspėja A. Danchinas. Nežiūrint į tai, kad ši technologija gali duoti labai nemažos naudos kovojant su daugeliu mirtį nešančių ligų, ji taip pat gali kelti didelę – ir, tikėtina, visiškai neprognozuojamą – grėsmę. Pirmiausia, kadangi genomai dauginasi ir plinta vykstant reprodukcijai, norint pakeisti atitinkamas visos populiacijos savybes, reikėtų atlikti tik tam tikro skaičiaus jai priklausančių organizmų modifikacijas, ypač jei tų organizmų gyvenimo ciklas yra trumpas.

Maža to, atsižvelgiant į tai, kad kaimynystėje gyvenančios rūšys paprastai yra linkusios maišytis tarpusavyje, visai gali būti, kad vienos rūšies uodų genomo modifikacija ims sparčiai ir nevaržomai plisti tarp kitų rūšių. Gyvūnų genomų analizė rodo, kad tokių atvejų, kai genetiniai elementai įsibrauna į tam tikrą rūšį, sukeldami pavojų ekosistemos pusiausvyrai ir paveiktosios rūšies evoliucijai, praeityje jau būta (nors ir neaišku, kaip tai atsitiko). Turint galvoje, kad jau ir modifikavus uodų populiaciją kiltų grėsmių, neįmanoma nė įsivaizduoti, kokį pavojų, nesiėmus būtinų saugumo užtikrinimo priemonių, galėtų sukelti analogiški veiksmai su žmonių ląstelėmis, visų pirma – gonocitais.

A. Danchinas įsitikinęs, kad CRISPR-Cas technologija gali pakeisti pasaulį. Dabar, pasak jo, svarbiausia – užtikrinti, kad šie pokyčiai būtų į gera.

Patikrinti, rasti ir sunaikinti

"Kai išgirdau apie reikalavimą sunaikinti oranžinės spalvos petunijas mieste, net išsigandau, kur reikės gauti pinigų naujų gėlynų atsodinimui. Tačiau paaiškėjo, kad petunijų viešuose Klaipėdos gėlynuose nėra, pas mus žydi daugiausiai pelargonijos ir begonijos", – pasidžiaugė Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Lygiai prieš mėnesį Aplinkos ministerija išplatino Europos Komisijos (EK) prašymą patikrinti ir sunaikinti oranžiniais žiedais žydinčias genetiškai modifikuotas petunijas, kad jos toliau neplistų.

Lietuvai nurodyta kuo greičiau surinkti visas oranžinių petunijų sėklas ir sunaikinti daigus.

Uostamiestį gėlių sodinukais aprūpinantys verslininkai Violeta ir Rimantas Olisevičiai teigia, kad dėl modifikuotų petunijų  prieš kelias savaites savo ūkyje sulaukė komisijos vizito.

"Kad petunijos yra modifikuotos ir negalima jų auginti bei platinti, mes žinome. Komisija ir jų nerado, nes mes tų gėlių neturime. Oranžinių petunijų nesodinome ir Klaipėdos viešosiose erdvėse. Šią informaciją žinojome anksčiau, nei ji pasiekė Lietuvą. O Taikos prospekto ir Debreceno gatvės sankryžoje žydi oranžinės pelargonijos", – tikino V.Olisevičienė.

Visą mėnesį – tyla

Ryškiausias požymis, kad petunijos gali būti genetiškai modifikuotos – būtent oranžiniai žiedai.

Genetiškai modifikuotų petunijų aptikta 12 ES šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Aplinkos ministerija birželio pradžioje išplatino pranešimą, kuriame primygtinai prašė tokių oranžiniais žiedais žydinčių petunijų jau įsigijusių žmonių jas sunaikinti ir pranešti, kur šių augalų įsigijo.

Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės augalininkystės tarnyba vieningai nutarė, kad petunijų sėklų ir daigų pardavėjai turi pašalinti genetiškai modifikuotus augalus iš rinkos ir juos sunaikinti (sėklos turi būti grąžinamos tiekėjams).

"Lietuva, kaip ir visos ES šalys, kuriose rasta genetiškai modifikuotų petunijų ar jų sėklų, skubiai imasi veiksmų joms pašalinti iš rinkos", – tada tikino aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Ministerijoje pranešimų apie įsigytas oranžiniais žiedais žydinčias petunijas su jų nuotraukomis laukta visą mėnesį, tačiau, pasak viešųjų ryšių atstovų, nesulaukta nė vieno signalo.

Naikinimas – principo reikalas

Nors Olandijos genetiškai modifikuotų organizmų komisija, atlikusi pirminę studiją, konstatavo, kad genetiškai modifikuotos petunijos nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai, tačiau jų sunaikinimas esą – principo reikalas.

"Šitų gėlyčių juk niekas nevalgo, taigi jos tarsi žmogui ir nekenkia, veikiausiai šis draudimas atsirado iš inercijos, nes yra valstybių, kurios siekia neįsileisti jokių GMO. O petunijų draudimas – principo reikalas, jeigu leis šitą, tai paskui turės leisti ir kitą. Svarbiausia, kad neaugintų genetiškai modifikuotų vaisių ir daržovių, kurie tiesiogiai žmonių sveikatai turi įtaką", – dėstė viešosios įstaigos "Žalioji Lietuva" vadovas Rimantas Braziulis.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis taip pat pritarė nematąs genetiškai modifikuotų petunijų grėsmės, tačiau tai – etikos ir teisės dalykai.

"Mano supratimu, šių gėlių sunaikinimas yra etikos klausimas. Jei namas yra neteisėtai pastatytas, jį vis tiek reikia nugriauti. Šiuo atveju teisė ir etika yra svarbesnės, nei investuoti milijonai. Ir reikia sunaikinti tas gėles. Tačiau matau žymiai bjauresnių dalykų, yra pardavinėjamos genetiškai modifikuotos akvariumų žuvelės, bet kažkodėl niekas į tai nekreipia dėmesio. Pasaulyje žmonės prieš tai protestuoja, o pas mus jų kažkodėl nedraudžia", – stebėjosi E.Paplauskis.

GMO gina lobistai?

GMO valdymo priežiūros komiteto narys Andrejus Gaidamavičius pripažino, kad oranžinių petunijų vajus jį domina mažiau, nei GMO žemės ūkyje.

"Ten yra didesnių problemų, pavyzdžiui, augalų atsparumas glifosatui, pasaulyje geriausiai parduodamai piktžolių naikinimo priemonei ir bene plačiausiai naudojamam herbicidui Europoje. Faktiškai visas derlius, kuris atvežamas iš užsienio ir naudojamas pašarams, smarkiai užterštas glifosatais, kuris per mėsą atkeliauja iki žmogaus ir sukelia įvairius vėžinius susirgimus", – dėstė A.Gaidamavičius.

Pasak A.Gaidamavičiaus, kol kas pavyko uždrausti tik auginti genetiškai modifikuotus pašarus Lietuvoje, tačiau nedraudžia įvežti.

Bet vis tiek yra įvežama labai daug šiais herbicidais paveiktų GMO pašarų – soja, kukurūzai, rapsas, kuriais šeriami gyvuliai.

Ir šitie nuodai per mitybos grandinę pasiekia žmones.

A.Gaidamavičius teigė, kad net ir žinodami GMO pavojus žmonių sveikatai, juos smarkiai proteguoja galinga lobistų armija.

Esą vien EK registruota 10 tūkst. lobistų, kurie labai aktyviai dirba ir visuomenininkams, atstovaujantiems visuomenės interesus, ne visuomet pavyksta atlaikyti jų spaudimą.

Komentaras

Paulius Murauskas

"Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius

Bendrai lobizmas kiekvienoje demokratinėje visuomenėje turėtų būti laikomas gėriu, nes tai yra įtakos darymas politikų sprendimo priėmimui. Kitas dalykas, jei įtaką gali daryti tik privilegijuotos grupės ir už tai nėra atsiskaitoma, tai gali tapti netinkamo poveikio priemone. Taip atsiranda gana keisti sprendimai, ar tai būtų alkoholio pramonės reguliavimas, ar genetiškai modifikuotos gėlytės. Pati principinė nuostata, kai mes nežinome, kas atlieka poveikį, ir tos grupės neturi atsiskaityti, o politikai irgi neinformuoja, kas paveikė jų nuomonę ir kodėl jie balsavo vienaip ar kitaip, todėl mes ir atsiduriame tokiose keistose situacijose. Lietuvoje lobistinės veiklos įstatymas, galiojęs iki liepos, iš esmės neveikė. Yra saujelė lobistų, kurie savanoriškumo pagrindais registravosi lobistais ir teikė kasmetes ataskaitas, tačiau, kiek jos išsamios, dar yra klausimas. Vis dėlto verslo asociacijos, didieji žaidėjai, jų įtakos darymo ar jų siūlymų mes šiuo metu nežinome. Mes nežinome, kas formuoja Lietuvos įstatymo rengėjų poziciją vienu ar kitu klausimu. Seimas pritarė naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymui, tačiau nepanašu, kad jis kažką pakeis.

Absurdiškų ES draudimų mozaika

Europos Sąjungos (ES) iniciatyva buvo siekiama keisti populiarių JAV gaminamų sūrio rūšių pavadinimus.

Restoranus mėginta priversti patiekti alyvuogių aliejų tik specialiuose vienkartiniuose buteliukuose.

ES siekė, kad vienam vandens nuleidimui pisuare turėtų užtekti 1, unitaze – 3 litrų, o pats bakelis turėtų būti ne didesnės kaip penkių litrų talpos.

ES biurokratai įsitikinę, kad orkaitės pirštinės turėtų būti testuojamos ir sertifikuojamos, be to, turėtų ištverti 200 laipsnių karštį, kad tik šeimininkaujant virtuvėje niekas nenusidegintų rankų.

ES uždraudė dulkių siurblius, galingesnius nei 1,6 tūkst. vatų. O nuo 2017 metų iš lentynų turėjo dingti ir 900 vatų galingumo siurbliai.

EK draudė parduoti kreivas, gumbuotas daržoves. Dvišakės morkos, kreivi agurkai, gumbuoti ridikai, lukštus pametę svogūnai, išlinkę vaisiai ar daržovės vėl pasirodė ES prekybos centrų lentynose tik 2009 m.

Lietuvoje vasaros laiko direktyva buvo priimta dėl vienintelio tikslo – kad vasaros laikas visoje ES būtų įvedamas ir atšaukiamas vienu metu.

„Nauda yra akivaizdi Lietuvai: pagerins mūsų prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, pagerins prekybos sąlygas, įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Tai ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuva prekes eksportuoti į Kanadą galės be importo muitų sutrumpinant formalumus, taip pat laiko sąnaudas. Manome, kad dėl to naudos turėtų gauti Lietuvos tekstilės, aprangos, baldų, lietuviškų maisto produktų eksportuotojai“, - Seime pristatydamas susitarimą kalbėjo L.Linkevičius.

Pasak jo, vien dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau negu milijoną eurų muito mokesčio per metus.

Liberalės Aušrinės Armonaitės teigimu, „izoliacinės politikos laikais“ labai svarbu bendradarbiauti su Kanada ir kitomis šalimis, kurios savo kryptį „grindžia atviros ekonomikos ir visuomenės kryptimi“.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Viktoras Rinkevičius suabejojo tokio susitarimo nauda ir prognozavo, kad į Lietuvą iš Kanados gali patekti genetiškai modifikuotų produktų.

„Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime? Genetiškai modifikuotų organizmų tikrai pateks. Jeigu netiesiogiai, tai su maisto produktais, su įvairiais priedais, kuriuose jie naudojami“, - Seimo posėdyje teigė parlamentaras.

Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime?

L.Linkevičius pabrėžė, kad genetiškai modifikuoti ar kiti ES kokybės standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į bendrijos rinką.

„Pakankamai daug yra saugiklių,“ - sakė ministras.

URM duomenimis, pernai Lietuva į Kanadą eksportavo keturis kartus daugiau negu importavo, į Kanadą eksportuoja 150 įmonių, iš jų 80 proc. yra smulkios ir vidutinės, tiesiogiai nuo eksporto į Kanadą priklauso 2,5 tūkst. darbo vietų Lietuvoje.

Europos Parlamentas ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimui pritarė šių metų vasario 15 dieną.