Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę. Kuriant tarnybą paaiškėjo, kad iš savivaldybių perimtose GMP stotyse darbuotojams mokamas atlygis skiriasi net iki dviejų kartų, dalį lėšų naudojant kitų gydymo įstaigų poreikiams. (…)Ši neteisybė buvo ištaisyta – nors prognozuota, kad tam reikės apie dviejų metų, tačiau vieninga atlygio sistema įdiegta vos per pusmetį. Dabar nepriklausomai nuo to, kur dirbama, už tas pačiais užduotis GMP darbuotojams atlyginama visoje Lietuvoje vienodai“, – sako ministras.

GMP tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis neabejoja, kad skaidriai ir sąžiningai skaičiuojamas darbo užmokestis ne tik padės motyvuoti esamus darbuotojus, bet ir pritraukti naujus. Tarnybos darbo užmokesčio fondas šiemet sieks 90 mln. eurų.

„GMP tarnybos darbo kokybė tiesiogiai priklauso nuo jos darbuotojų motyvacijos ir profesionalumo, todėl tam skiriame ypatingą dėmesį. Sukūrėme šiuolaikišką ir vieningą atlyginimų sistemą, sudarome sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją, ruošiamės atnaujinti automobilių parką, renovuojame pastotes ir didiname jų skaičių – visos šios permainos jau vyksta, ir gerėjančius darbo rezultatus tikimės pamatyti jau netrukus“, – teigia GMP tarnybos vadovas N. Mikelionis.

Vieninga nacionalinė GMP tarnyba buvo įkurta 2023 m. liepos 1 d. sujungus anksčiau savarankiškai funkcionavusias 16 GMP stočių, 30 Priminės sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačias GMP įstaigas.

Per pirmąjį darbo pusmetį tarnyba įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Pasirengimas įgyvendinti naują greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo modelį“, kurio metu buvo analizuojamas tarnybos darbas ir stiprinamas jo efektyvumas, taip pat surengti mokymai 2380 tarnybos darbuotojų.

Nuo praėjusių metų vidurio įrengtos penkios naujos pastotės Vievyje, Ventoje, Ramygaloje, Birštone ir Ariogaloje, dar penkios artimiausiu metu atsiras Šaukėnuose, Merkinėje, Skaudvilėje, Simne ir Neringoje.

Planuojama, kad iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. Didžioji dalis lėšų bus skirta automobilių parko atnaujinimui, kita dalis – infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams.

Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo. Pasiūlymo neremia nei socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.   

Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti GMP personalo valstybines pensijas, Seime registravo penki valdančiųjų ir opozicijos parlamentarai.  

Pataisos numato, kad GMP brigadų personalo valstybinės pensijos būtų skiriamos medikams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Taip pat numatytos ir našlių bei našlaičių pensijos. 

Tokia pensija siektų maždaug 300 eurų – 40 proc. per paskutinius penkerius jų darbo metus gautos vidutinės algos.

„Pensijos labai artimos kitų spec. tarnybų pareigūnų, be kurių negali apsieiti joks ekstremalus įvykis“, – BNS teigė vienas pataisų autorių, Sveikatos reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.  

„Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS sako pritariantis, kad GMP brigadų darbuotojai gautų valstybines pensijas: „Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių“.  

Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių.

Konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad tokioms pensijoms gali prireikti daugiau negu 10 mln. eurų.

„GMP darbuotojų struktūra pagal amžių yra labai nepalanki. Yra daug vyresnio amžiaus darbuotojų ir, matyt, jie pageidautų tokios išankstinės pensijos“, – BNS teigė J. Sejonienė.  

Pasak jos, mokėdama tokias pensijas Lietuva nebūtų išskirtinė, nes analogiškos išmokos yra daugelyje šalių.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad per kolektyvines derybas reikia gerinti jų darbo sąlygas, o ne mokėti valstybines pensijas.

Pasak jo, valstybinės pensijos yra ydingas būdas, kuriantis nelygiateises sąlygas tarp kitų profesinių grupių, kurių darbo sąlygos sudėtingos, įtemptos bei rizikingos.

„Paprastai į valstybinių pensijų sistemą įtraukiami asmenys, kurių veikloje galioja nemažai suvaržymų ir ribojimų. Pareigūnai negali dirbti kito darbo, jiems keliami reikalavimai dėl sveikatos, fizinio pasirengimo, amžiaus“, – teigė jis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS teigė esanti už tai, kad žmonės, nesvarbu, kokį darbą dirbtų, gautų motyvuojantį atlygį ir darbo sąlygas.

„Valstybinės pensijos ir šiaip yra į visas puses išplėsta priemonė, kuri tapo kaip papildoma socialinė garantija ir man neramu, kad sykiais ji bando pakeisti atlyginimą, kai nekeliami atlyginimai, o tikimasi, kad bus tos valstybinės pensijos kaip kompensacijos“, – BNS sakė M. Navickienė.

Pasak jos, tokioms išmokoms biudžete reikės numatyti lėšų, o jų 2024 metų biudžeto projekte nėra. 

„Turime leisti lėšas pasvertai. Ar manome, kad dabar 10 mln. eurų ar net daugiau į šitą dalį yra vertingiausia investicija? Reikia žiūrėti į 2025 metų perspektyvą“, – tvirtino ministrė.

„Diskusija gali būti, visi turėsime savų argumentų. Bet diskusijas palikčiau ateičiai“, – pridūrė ji.

Dabar skiriamos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų ir prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos.  

„Numatyta 31,8 mln. eurų skirti GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti – naujiems automobiliams su modernia įranga įsigyti. Apie 8 mln. eurų bus skiriami skaitmenizavimui, o apie 1,2 mln. – GMP dirbančių vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

Prioritetas – nauji automobiliai ir moderni įranga

SAM V. Buzytės atstovės teigimu, planuojama nupirkti apie 172 naujus automobilius, kurie bus išdalyti GMP tarnybos filialams. Paskirstant automobilius bus vertinamas poreikis – žiūrima į jau turimų automobilių būklę, jų eksploatavimo galimybes ir turimą medicininę įrangą.

Naujų automobilių poreikį patvirtino ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo direktoriaus pareigas laikinai einanti Nijolė Dambrauskienė. Pasak jos, kai kurių, po reorganizacijos perimtų, automobilių būklė pasižymi didele rida, nusidėvėjimu.

„Automobiliai, juose esanti įranga gyvybinėms funkcijoms užtikrinti, skubiosios medicinos pagalbos procedūroms atlikti – mums labai svarbus turtas. Šiuo metu tie automobiliai, kuriuos turėjome atsargai, dengia remontuojamus, prastos būklės automobilius. Visgi su turimais resursais stengiamės, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų suteikiama kokybiška, efektyvi skubioji medicinos pagalba“, – pasakojo N. Dambrauskienė.

Konsultacijų centras sumažins brigadų darbo krūvį

Skirtomis lėšomis taip pat planuojama įveiklinti trumpąjį numerį 1808 ir įkurti nuotolinį konsultacijų centrą. Jis būtų sujungtas su išankstine pacientų registracija. „Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žmogus yra nukreipiamas į GMP dispečerinę. Paaiškėjus, kad skubi pagalba asmeniui nėra reikalinga, dispečerinė sujungtų su konsultacijų centru. Lygiai taip pat būtų galimybė skambinti tiesiogiai“, – sakė V. Buzytė.

Pasak SAM atstovės, tokiu būdu būtų galima sumažinti skambučių, kurie nėra susiję su greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimu, srautą. „Tikimės, kad 1808 nuims didelį krūvį nuo GMP ir bus galima dar greičiau ir kokybiškiau tiekti GMP paslaugas“, – teigė ji.

Daugiau dėmesio – specialistų kvalifikacijai

Darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai numatytos lėšos bus skirtos esamiems specialistams tobulinti ir vairuotojams, kurie neturi paramediko išsilavinimo, ruošti. „Nuo 2026 metų GMP tarnyboje nebelieka vairuotojų, lieka tik vairuotojai-paramedikai. Tad vairuotojai, kurie neturi šio išsilavinimo, turėtų baigti paramediko kursus“, – pažymėjo V. Buzytė.

Planuojama, kad didės ir GMP brigadų skaičius. Kol kas numatyta įkurti 10 naujų brigadų, bet įvertinus poreikį šis skaičius gali augti.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.

Gautu laišku Kauno rajono teritorinio skyriaus GMP tarnyba sekmadienį pasidalijo feisbuke.

„2023 m. vieną rugsėjo naktį dėl stipraus kairės rankos skausmo, į Karmėlavą savo 52 m. vyrui iškviečiau greitąją pagalbą. Neturiu tikslios informacijos koks konkrečiai ekipažas atskubėjo į pagalbą mano vyrui, kokie yra šaunios gydytojos ir kitų dviejų nuostabių komandos narių vardai bei pavardės, tačiau šiandien jaučiu pareigą savo vyro ir savo vardu padėkoti jiems.

Teikiant pagalbą komanda aiškinosi mano vyro kairės rankos, o vėliau ir širdies plote atsiradusio skausmo priežastį. Kaip parodė laikas, komandos priimti greiti, profesionalūs sprendimai dėl tolimesnių veiksmų buvo tikslūs ir rezultatyvūs.

Nežiūrint į tai, kad mano vyrui namuose atlikta kardiograma ir kiti tyrimai neleido 100 proc. diagnozuoti širdies infarkto, tačiau gydytoja, pasitelkusi nuojautą, sugebėjo tinkamai nustatyti diagnozę. Vėliau Kauno klinikose buvo patvirtinta diagnozė – ūminis miokardo infarktas. Esu nepaprastai laiminga, kad šiandien mano vyras po dviejų atliktų operacijų sveiksta ir jaučiasi puikiai.

Mano vyras vis prisimena, kai pakeliui į Klinikas greitosios pagalbos automobilyje gydytoja ramiu balsu, suteikdama vilties, kartojo: „Atiduosiu tave į geras rankas ir viskas bus gerai“. Laimė, taip ir nutiko!

Kartu su vyru didžiuojamės, jog gyvename Lietuvoje, kur yra profesionalių savo srities specialistų, kurie myli žmones ir savo profesiją, suteikia vilties, apgaubia begaliniu rūpesčiu ir spinduliuoja nuoširdžiu noru padėti.

Dėkojame, kad esate!“ – rašoma padėkos laiške.

Gauta padėka apsidžiaugė GMP brigados vadovė skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Audronė. Ji patikino, kad didelę sėkmės dalį lemia tinkamai sustyguotas komandinis darbas. Audronė sakė esanti dėkinga kartu iškvietime buvusiems: paramedikui Mindaugui ir savanoriui Mariui.

„Dirbame sunkų ir atsakingą darbą. O mūsų motyvaciją kaskart stiprina išgelbėti pacientai ir akimirkos, kai sulaukiame padėkos nuoširdžiu žodžiu. Kas begali būti geriau ir suteikti jėgų dar labiau stengtis tinkamai atlikti savo darbą?“ – džiaugėsi GMP brigados vadovė.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, valdantieji nutarė koncentruotis į kitus mokesčių reformos klausimus, susijusius su nekilnojamo turto (NT), pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu.

„Koalicijoje esame sutarė GPM įstatymą padėti į stalčių ir ieškoti galimų kompromisų ar korekcijų, kaip gali būti tobulinamas šis įstatymas. Matome, kad jam bus sudėtingesni sprendimai, nes pakeitimai ir didelės apimties, ir paliečiantys daug įvairių interesų grupių“, – „15min“ sakė M. Lingė.

Jo teigimu, tai nereiškia, jog atsisakoma individualios veiklos ir kitų GPM pokyčių –  prie jų koalicijos partneriai ketina sugrįžti vėliau. M. Lingė neatmetė galimybės, jog prie GPM pokyčių bus sugrįžta tik kitą Seimo sesiją.

Apie tai, kad GPM įstatymo pakeitimai šiuo metu nesvarstomi patvirtino ir Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas bei Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Vyriausybė individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Rugpjūčio pabaigoje valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba sutarė neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

„Tinkamas pasirengimas galimoms masinėms nelaimėms ir krizėms padeda greitai ir efektyviai į jas reaguoti. GMP tarnybos ir sveikatos priežiūros įstaigų vaidmuo tokiais atvejais yra kritiškai svarbus, nes per trumpą laiką ženkliai išaugę pacientų srautai gali paralyžiuoti sveikatos sistemą. Kad to neįvyktų, turime būti pasirengę suvaldyti didelius pacientų srautus, greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, efektyviai paskirstyti išteklius“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Šešiolika valandų trukusiuose mokymuose, kuriuos organizavo Ekstremalių sveikatai situacijų centras prie SAM (ESSC), dalyvavo keturiolika traumų klasterio gydymo įstaigų, GMP tarnybos vadovai, SAM ir ESSC vadovai ir darbuotojai. Jie buvo supažindinti su šiuolaikinėmis grėsmėmis ir buvo mokomi efektyviai valdyti ir koordinuoti medicinos pagalbos veiksmus įvykio vietoje ir ligoninėje, atlikti standartizuotas ir unifikuotas procedūras. Dalyviai taip pat stiprino vadovavimo, komunikacijos, situacijos ir saugumo vertinimo, rūšiavimo, greito ir racionalaus pacientų transportavimo į tinkamas gydymo įstaigas įgūdžius bei žinias.

„Tai buvo pirmas kartas, kai didžiųjų ligonių ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovai susirinko vienoje vietoje ir simuliavo situacijas vienoje erdvėje, – sako ESSC direktorė Audronė Sviklaitė. – Šie mokymai parengti pagal tarptautinius standartus, kurie atitinka ir NATO standartus. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei arba ištikus krizei mes galėsime kalbėti viena kalba ir imtis bendrų veiksmų, tiek šalies viduje, tiek su užsienio partneriais.“

Mokymus ekstremaliųjų situacijų, krizių ir kitų teisinių režimų tema planuojama organizuoti ir ateityje. SAM ir ESSC rengia sisteminį mokymų bei jų koordinavimo modelį, kuris padės užtikrinti tiek tinkamą teisinį reglamentavimą, tiek pačių kompetencijų sisteminį valdymą, kurio iki šiol nebuvo. Iki 2029 m. planuojama apmokyti daugiau nei 6 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

SAM ir sveikatos priežiūros įstaigos taip pat stiprina bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, siekdamos didinti sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimą bendruose mokymuose ir pratybose.

Sveikatos priežiūros įstaigos šiemet dalyvavo penkeriose SAM koordinuojamose pratybose, trejose iš jų – kartu su Lietuvos kariuomene. Šiemet ministerija planuoja dar trejas mobilizacines pratybas Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.

Gydymo įstaigos taip pat organizuoja savarankiškus mokymus, skirtus stiprinti parengtį ekstremaliosioms situacijoms.

VMI Mokestinių prievolių departamento patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė teigė, kad kaip ir kasmet, daugiausiai permokų – dėl taikyto neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD), šiek tiek išaugo GPM lengvatomis už įmokas į pensijų fondus bei už studijas pasinaudojusių gyventojų skaičius.

„Dažniausiai taikoma lengvata vis dar išlieka gyvybės draudimo įmokos – už praėjusius metus daugiau nei 293 tūkst. gyventojų VMI grąžino net 48 mln. eurų GPM“, – pranešime sakė S. Aliukonytė-Šnirienė.

Naujausiais duomenimis, pajamų deklaracijas šiemet pateikė apie 1,54 mln. gyventojų: iš jų 388 tūkst. deklaravo apie 372 mln. eurų mokėtino GPM, o beveik 990 tūkst. gyventojų – 336 mln. eurų grąžintino GPM.

Deklaracijas už 2022 metus patikslinti turėtų dar beveik 16 tūkst. gyventojų, kuriems dėl to būtų grąžinta 7 mln. eurų.