Tai ministras pareiškė trečiadienį po Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) diplomatijos vadovų susitikimo Švedijos Gotlando saloje.

„Pokalbiuose aptarėme poreikį stipriau bendradarbiauti tarpusavyje. Taip, esame NATO dalis, bet taip, gyvename viename regione, kuris yra veikiamas geopolitiškai. Iš mano pusės, ne tik norėtume, kad švediški „Gripenai“ (švedų gaminamas naikintuvas – BNS) saugotų Lietuvos ir Baltijos šalių dangų, bet galiu pažadėti, kad esant reikalui Lietuvos kariai gins šią salą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.

Jis teigė esantis laimingas dėl to, kad NB8 sutaria dėl paramos Ukrainai svarbos.

„Padedame Ukrainai laimėti. Nežinau, kodėl, bet kartais labai sunku ištarti šiuos žodžius. Šioje grupėje esame vieningi dėl labai aiškaus tikslo, nes suprantame, kuo rizikuojama, jeigu tai neįvyks (Ukrainos pergalė – BNS) ir tai mums nėra teorija, tai labai praktiškas pokalbis“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Savo ruožtu agentūros „Reuters“ cituojamas Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) po susitikimo teigė, kad NB8 šalys „remia didesnį NATO vaidmenį teikiant su saugumu susijusią pagalbą Ukrainai ir koordinuojant karinę paramą“.

G. Landsbergis pažymėjo, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos pirmaujančių Ukrainos rėmėjų.

„Kai kuriais atvejais suprantame savo ekonomikų, pramonės galimybių ribas. Bet galime būti pavyzdžiu, kad įmanoma įtikinti žmones, paaiškinti sprendimus ir kiek įmanoma padėti Ukrainai laimėti. Tikimės, kad šį pavyzdį gali paimti kiti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime jis taip pat pabrėžė, kad „kiti scenarijai nei Ukrainos pergalė turėtų rimtų padarinių Europos saugumui, ypač Baltijos jūros regionui“.

„Ukrainos frontas patiria vis didesnį spaudimą dėl nepakankamos Vakarų karinės paramos. Norint tai pakeisti, turime surasti būdų spręsti artilerijos trūkumą, užtikrinti oro gynybą, tiekti ilgo nuotolių raketų Ukrainai“, – sakė G. Landsbergis.

NB8 valstybės be regioninio saugumo ir glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo aptarė pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vašingtone, paramos Ukrainai kare su Rusija klausimus.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarai privalo padėti Ukrainai kuo greičiau integruotis į ES ir NATO.

NB8 yra neformalus penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus.

2024 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Švedija, prieš mėnesį oficialiai prisijungusi prie NATO.

Kai kur dingo elektra, bet aukų ir sugriuvimų Sočyje esą nėra. Okupantai nesiliauja atakavę civilių Ukrainoje. „Senelis buvo name, krito plyta ant sofos. Jam pasisekė“, – kalbėjo vietiniai žmonės.

Per du atskirus apšaudymus Donecko srityje, šalies rytuose, žuvo mažiausiai du žmonės įskaitant vaiką. Sviedinys pataikė į namą kaime – nusinešė vienuolikos metų berniuko gyvybę. Senelis klūpėjo prie jo kūno.

Okupantų sviediniai pataikė ir į administracinį pastatą. Ten buvo bent pusšimtis asmenų. Čia skirstomos išmokos dėl karo perkeltiems asmenims. Juos užvertė nuolaužų krūva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Penktadienį Švedijos Gotlando saloje gynybos klausimais susirinkę Šiaurės Europos atstovai, įskaitant Lietuvos, išgirdo per nuotolį prisijungusio Volodymyro Zelenskio kalbą. Jis įspėjo dėl Maskvos užmojų Baltijos jūros regione. Invaziją į šią salą rusai esą planuoja 2028-aisiais.

„Susitikimas vyko Švedijos Gotlando saloje. Ir tai – svarbus signalas, labai simbolinė vieta lyderiams kalbėtis apie Europos saugumą ir mūsų žmonių apsaugą. Pažvelgus į žemėlapį galima suprasti, kodėl Rusijos valstybiniai propagandistai paragino užgrobti šią salą. Gotlandas – tai viso regiono kontrolė“, – teigė Ukrainos prezidentas.

Ukrauinoje, Odesos uoste, apsilankęs Nuderlandų premjeras pažadėjo Ukrainai dar raketų priešlėktuvinėms sistemoms „Patriot“ ir didinti grūdų eksporto koridoriaus saugumą.

„Dėl savo geografinės padėties sala suteikia esminių karinių pranašumų laivybos apsaugai ir kontrolei, oro erdvės virš Baltijos jūros kontrolei, taip pat galimybę dislokuoti karinius dalinius ir ginkluotės sistemas“, – sakoma Švedijos kariuomenės vyriausiojo vado Micaelio Bydeno (Mikaelio Biudeno) pranešime.

2015 metais Švedija pareiškė dėl pablogėjusios saugumo padėties nusprendusi sugrąžinti karius į Gotlandą, praėjus daugiau kaip dešimtmečiui po paskutinių karių išvedimo iš šios salos.

Šis žingsnis buvo atliktas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, kilus separatistiniam karui Rytų Ukrainoje ir padažnėjus incidentų, kai Rusijos kariniai lėktuvai įskrisdavo į Švedijos oro erdvę. Nerimą padidino ir incidentas vandenyse prie Stokholmo salų, kur galimai pastebėtas nežinomas povandeninis laivas išprovokavo didelio masto jūrinę paieškų operaciją.

Dabar Švedija dislokavo Gotlande raketų „žemė–oras“ sistemą BAMSE SRSAM, šimtmečių sandūroje sukurtą Švedijos gynybos sektoriaus bendrovės „Saab“.

Raketos, galinčios smogti taikiniams, esantiems už 15–20 km, „reikšmingai“ padidino Gotlande dislokuoto dalinio priešlėktuvinius pajėgumus, nurodė kariškiai.

Pernai Švedijos vyriausybė suteikė kariuomenei leidimą įsigyti JAV bendrovės „Raytheon“ gaminamų oro erdvės gynybos sistemų „Patriot“.

M. Bydenas pabrėžė, kad BAMSE sistemos dislokavimas, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, tėra „greitas sprendinys“, reaguojant į padidėjusį grėsmės lygį. Kariuomenės vadas pridūrė, kad naujesnių zenitinių raketų poreikis išlieka.

Už kelių kilometrų kita karių su storomis žieminėmis striukėmis, neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais grupė leido prieštankines raketas, o instruktoriai stebėjo jų trajektorijas.

Tai buvo įprastos pratybos jauniems kariuomenės naujokams, dislokuotiems Gotlando saloje Baltijos jūroje, tačiau šie kariai yra priešakinėje linijoje Švedijai nerimaujant dėl Rusijos ketinimų ir stengiantis stiprinti savo pajėgas.

Švedijos susirūpinimą Rusijos ketinimais Europoje ir Baltijos jūros regione sukėlė Krymo aneksija, konfliktas Ukrainoje, incidentai, kai rusų karo lėktuvai buvo priartėję prie švedų lėktuvų, ir atvejis 2014-aisiais, kai netoli Stokholmo buvo pastebėtas paslaptingas povandeninis laivas, kaip įtariama, rusų, nors Maskva tai neigė.

Po visų šių įvykių Švedija suskubo stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios buvo sumažintos pasibaigus Šaltajam karui.

Du šimtmečius nekariavusi Šiaurės šalis 2017 metais sugrąžino ribotą naujokų šaukimą, padidino išlaidas gynybai, o 2018 metų sausį dislokavo įgulą Gotlande.

Po šaudymo į taikinį pratybų atsipūsdama prie laužo netoli šaudyklos, grandinio laipsnį turinti Ida Delin iš Geteborgo optimistiškai kalbėjo apie savo tarnybą naujojoje Gotlando įguloje.

„Visi jaučia, kad tai labai svarbu, kad tai, ką darome, iš tiesų svarbu Švedijai“, – sakė ji.

Įgulos atkūrimas

Dėl savo vietos Baltijos jūroje Gotlandas seniai turi didelę strateginę reikšmę, nes užtikrina galimybes dominuoti aplinkinių oro ir jūros kelių zonose, sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Peteris Hultkvistas).

Įvykių virtinė, pradedant Rusijos 2008 metų karu su Gruzija ir baigiant 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija bei konfliktu Rytų Ukrainoje, paskatino Švediją permąstyti savo politiką.

„Nekalbu apie tiesioginę grėsmę Švedijai – kalbu apie saugumo situaciją, kuri šiandien yra blogesnė nei buvo prieš 10 metų, – naujienų agentūrai AFP sakė P. Hultqvistas. – Todėl mes padidinome savo nacionalinius karinius pajėgumus.“

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas seniai smerkia „Rusijos grėsmės mitą“ Europoje ir kaltina Vakarų šalis destabilizuojant žemyną.

Netoli šaudyklų po švininiu dangumi žygiavo pulkas – taip buvo paminėtos pirmo dalinio įkūrimo Gotlande 1811-aisiais metinės. Paradą stebėjo pulko talismanas – Avinas Haraldas – ir pulko vadas Mattias Ardinas (Matijas Ardinas), tvirto sudėjimo gotlandietis, kuriam buvo pavesta atkurti šį dalinį.

50 metų M. Ardinas savo karinę karjerą pradėjo šiame pulke, baigiantis Šaltajam karui, kai neutrali Švedija atsargiai vertino tuometinę Sovietų Sąjungą. Tais laikais švedų karinis jūrų laivynas iš šalies teritorinių vandenų vaikydavo įtariamus sovietų povandeninius laivus, šalis savo sienoms saugoti laikė šauktinių kariuomenę.

Sovietų Sąjungai subyrėjus, Švedija sumažino išlaidas gynybai ir 2005 metais atsisakė pulko Gotlande bei pardavė salos kareivines.

Tačiau kilus konfliktui Ukrainoje ir padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Europos Sąjungos, Švedijos parlamentas 2016 metais nubalsavo už karių sugrąžinimą į Gotlandą.

„Yra stipri Rusija, vykdanti daug daugiau karinės veiklos nei anksčiau, ir stebime, kas vyksta Ukrainoje, tad matome prastėjančią saugumo situaciją“, – po ceremonijos sakė pulkininkas M. Ardinas.

Netoliese buldozeriai ir ekskavatoriai dirbo statybvietėje, kur statomi nauji objektai 282 įgulą sudarantiems kariams ir kelioms dešimtims saloje dislokuotų tankų bei šarvuočių.

„Paveiks visus“

Švedijos sprendimas stiprinti savo pajėgas Baltijos jūroje taip pat gali būti laikomas žinia kaimynams.

Reaguodamas į Rusijos dalyvavimą Ukrainos konflikte NATO dislokavo savo karių Baltijos valstybėse ir Lenkijoje, o Švedija, nors nepriklauso Aljansui, stiprino bendradarbiavimą su juo ir pernai lapkritį nusiuntė savo karių dalyvauti pratybose Norvegijoje.

„Oficiali pozicija taip pat sako, kad jei Baltijos regione vyks koks nors karas, būsime paveikti visi“, – pažymėjo Robertas Dalsjo (Robertas Dalšio) iš Švedijos gynybos tyrimų agentūros.

Aukštos akmens sienos aplink viduramžius menančią salos sostinę Visbį liudija neramią Gotlando istoriją: dėl jo kovojo švedai, danai, vokiečiai ir teutonai, o per karus su Napoleonu jį trumpam buvo okupavę ir rusai.

Naujienos apie armijos sugrįžimą sukėlė tam tikrus bendruomenės prieštaravimus, tačiau kiti gyventojai optimistiškiau reagavo į pokyčius.

Prie savo biuro gatvėje, vedančioje prie senamiesčio sienų, projektų vadybininkas Niclas Bylundas (Niklas Biulundas) kalbėjo apie naudą salai.

„Žmonės atsikrausto čia su šeimomis, daugiau žmonių leis pinigus parduotuvėse, – šypsodamasis sakė jis. – Gyvesnė sala ne sezono metu.“

Po susitikimo su Švedijos gynybos ir užsienio reikalų ministrais vietos tarybos vadovas Bjornas Janssonas (Bjornas Jansonas) pareiškė, kad sunku būtų nekreipti dėmesio į vyriausybės susirūpinimą, todėl sprendimą šiuo klausimu jis priims tik pasitaręs su kitais Gotlando tarybos nariais.

Rusijos koncernas „Gazprom“ nori saloje sandėliuoti vamzdžius iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą tiesiamam dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuriam vis labiau priešinasi anksčiau jam pritarusi Europos Sąjunga.

Tuo metu gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Peteris Hultkvistas) sako, kad sandėliavimo vietos uoste nuoma Gotlande, kuriame yra nuolat dislokuoti švedų kariai, „neigiamai paveiktų Švedijos gynybinius ir politinius interesus“.

Švedija ketvirtadienį pareiškė padidinsianti savo išlaidas gynybai 6,2 mlrd. kronų (677 mln. eurų) ir grąžinsianti savo karius į „strategiškai svarbią“ Baltijos jūros salą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų suaktyvėjimo.

Kairiosios pakraipos vyriausybė nurodė, kad didžioji dalis tos sumos, kurią planuojama išleisti 2016–2020 metais, bus skirta modernizuoti laivams, skirtiems povandeninių laivų paieškai ir perėmimui.

„Norime sustiprinti savo galimybes medžioti povandeninius laivus“, – gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) sakė per spaudos konferenciją.

Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus keliems mėnesiams po savaitę trukusių įtariamo Rusijos povandeninio laivo paieškų netoli Stokholmo, kurios galiausiai buvo nutrauktos, nors visuomenės nariai pranešė per savaitę penkiskart pastebėję įtartinus laivus.

Švedijos kariškių nesugebėjimas pernai spalį „užsienio laivo“, kuris, kaip mano dauguma ekspertų“, priklausė Rusijai, iškėlė klausimų dėl šalies karinių išlaidų, kurios po Šaltojo karo buvo nuolat mažinamos.

Papildomos lėšos taip pat bus naudojamos nuolatiniams kariškių grįžimui į Gotlando salą, esančią tarp pietų Švedijos ir Latvijos. Toks žingsnis bus atliktas pirmąkart per pastaruosius 10 metų.

Ta didžiausia šalies sala yra „strategiškai labai svarbi Švedijai ir visai Baltijos jūrai“, pažymėjo P.Hultqvistas.

Vyriausybė pageidauja, kad Gotlande būtų laikomi 150 karių, nurodė Švedijos žiniasklaida.

Pernai prie Stokholmo salų surengtos paieškos, kuriose dalyvavo karinių jūrų pajėgų laivai ir sraigtasparniai, atgaivino švedų prisiminimus apie Šaltąjį karą ir tuomet vykusį „katės ir pelės“ žaidimą su įtariamais sovietų povandeniniais laivais palei Švedijos ilgą ir raižytą pakrantę.

Tas incidentas, kartu su virtine Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvų įvykdytų oro erdvės pažeidimų, padėjo padidinti Švedijos visuomenės palaikymą narystei NATO, nors šiuo metu šalis yra neutrali.