Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teigimu, tokiu atveju trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje. Iniciatyvą kritikuoja ir parlamento teisininkai.

Vilniaus rajonas šiemet gauna 79,9 proc. jo gyventojų sumokėto pajamų mokesčio, o 20,1 proc. atitenka kitoms savivaldybėms pagal vadinamąjį donorų mechanizmą. Į Klaipėdos rajono biudžetą įplaukia 94,9 proc. jame surinkto GPM, į Kauno rajono – 84,23 proc. 

Tokios iniciatyvos autorių teigimu, dabar skiriant mažesnę GPM dalį neužtenka finansavimo infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms trijose didžiosiose savivaldybėse, kuriose sparčiai daugėja gyventojų bei urbanizuojamos naujos teritorijos.

Seimo nutarimo projektą registravo Mišrios Seimo narių grupės nariai Rita Tamašunienė, Beata Pietkiewicz ir Česlavas Olševskis, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstietė“ Rimantė Šalaševičiūtė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Saulius Skvernelis bei konservatorius Justinas Urbanavičius ir liberalas Viktoras Pranckietis.

Ininiciatyvą įvertinę Seimo teisininkai sako, kad nutarimais draudžiama reguliuoti visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais – įstatymais. 

„Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“, – nurodė Seimo Teisės departamentas. 

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 metų valstybės biudžeto projektas jau yra rengiamas pagal galiojančias GPM paskirstymo taisykles.  

M. Lingė: atsidurs geresnėje padėtyje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad trys savivaldybės atsidurtų geresnėje padėtyje, o tai iškreiptų bendrą visoms savivaldybėms taikomą pajamų iš GPM principą.

„Savivaldybės būtų traktuojamos nevienodai, o tai, tikėtina, pažeistų savivaldybių lygiateisiškumo principus, kartu tai neatitiktų Europos vietos savivaldos chartijoje nustatytų principų“, – komentare BNS teigė M. Lingė.  

Parlamentaras priminė, kad po 2015 metų birželio Konstitucinio Teismo sprendimo buvo atsisakyta ydingos praktikos, kai skirtingi kriterijai ir principai taikomi atskiroms savivaldybėms nustatant, kokią dalį pajamų jos turėtų gauti.

„Šiuo metu turime aiškią sistemą su skaidria metodika, kai donorėmis tampa tos savivaldybės, kurių GPM dalis viršija šalies vidurkį. Šiose savivaldybėse yra aukštas gyventojų mokestinis pajėgumas, nes pajamos vienam gyventojui viršija šalies vidurkį, todėl teisinga, kad jos dalyvauja savivaldybių finansinio pajėgumo išlyginime ne kaip dar didesnės naudos gavėjos, o kaip prisidedančios prie tų savivaldybių, kurioms finansiškai sekasi prasčiau dėl objektyvių faktorių“, – rašte aiškino M. Lingė.

Anot jo, trims savivaldybėms netaikant donoro sąvokos, remiantis 2023 metų duomenimis, likusios 57 savivaldybės  netektų 37,3 mln. eurų.

M. Lingės teigimu, didžiųjų miestų savivaldybėms dabar lieka kur kas didesnė GPM dalis nei šalies vidurkis.

„Lyginant GPM dalies augimą 2023 metais su 2022 metais, matome, kad vidutinis augimas Lietuvoje buvo 12 proc., o tuo tarpu Kauno rajone – 16,1 proc., Klaipėdos – 17,3 proc., o Vilniaus – 15 proc.“, – teigė komiteto vadovas.  

Finansų ministerijos teigimu, savivaldybių kitų metų pajamos iš GPM planuojamas pagal gyventojų, deklaravusių paskutinę gyvenamąją vietą praėjusiais metais, sumokėtą GPM.

Prognozuojama, kad 9 donorės šiemet į išlyginimo „krepšelį“ suneš 344,1 mln. eurų, iš jų Kauno rajonas – 14,49 mln. eurų, Klaipėdos – 2,66 mln. eurų, Vilniaus – 20,2 mln. eurų. Taikant išlaidų skirtumų išlyginimo mechanizmą Kauno rajonui iš  „krepšelio“ teks 6,45 mln. eurų, Klaipėdos – 4,06 mln. eurų, o Vilniaus – 6,5 mln. eurų.

Nuo 2020 metų prie savivaldybių donorių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Neringos miestų – prisijungė Vilniaus, Kauno,  Klaipėdos bei Trakų rajonai bei Palanga.

– Pakalbėkime apie jūsų iniciatyvą ir kokią žinutę norite pasiųsti gyventojams?

– Pagrindinė idėja – rūšiuokime viską, tik – ne žmones. Šia iniciatyva norime paskatinti gyventojus paskirti savo 1,2 proc. GPM nevyriausybinėms organizacijoms, įvairioms veikloms. To nėra darę net apie 70 proc. gyventojų. Tad pagrindinė idėja ir buvo ta, kad visi pasinaudotų tokia savo galimybe – rūšiuoti pinigus.

– Minėjote, kad net 70 proc. gyventojų neskiria pinigų paramai, nors galėtų ir tai jiems nieko nekainuotų. Kaip manote, kokios to pagrindinės priežastys?

– Be abejo, pradėdami šią kampaniją, savo aplinkoje klausinėjome žmonių, kodėl jie neskiria to 1,2 proc. paramai. Ir tokių žmonių rasti nebuvo sunku, nes kas septintas niekam neskiria savo GPM dalies. Atsakymų ir priežasčių išgirdome labai įvairių. Vieni teigė, kad jau deklaravo savo pajamas ir visai pamiršo apie tuos 1,2 proc. Klaidingai įsitikinę, kad jau antro veiksmo atlikti negalima, šaukštai, kaip sakoma, po pietų. Tad norėčiau visiems pasakyti, kad galimas antras žingsnis, net jei pajamos jau deklaruotos. Tie veiksmai tarpusavyje nesusiję. Kiti aiškina, kad uždirba minimumą ir mano, kad iš tų kelių centų naudos nebus, todėl neskiria paramai. Yra ir kita kategorija žmonių, kurie teigia, kad nežino, kaip tą padaryti. Dar kitiems pritrūksta laiko arba sunku apsispręsti, kokią organizaciją paremti ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūsų kampanija, iniciatyva jau davė kažkokių rezultatų?

– Džiaugiuosi, kad ši mūsų kampanija jau bent keletą žmonių paskatino tai padaryti. Sulaukėme atsiliepimų, kad toks būdas – per pinigų konteinerį – atkreipė daugelio dėmesį. Žmonės nori tokių inovatyvių kvietimų. Esame paruošę tiems, kurie dar niekada neskyrę savo 1,2 proc. GPM paramai, keleto žingsnių instrukciją, kad jiems būtų aišku, ką ir kaip daryti. Tikimės, kad ši mūsų iniciatyva daugeliui bus puiki proga susimąstyti, kodėl iki šiol neskyrė paramai. Viliamės, kad daugelis šiemet apsispręs tai padaryti.

– Ragintumėte skirti 1,2 proc. GPM net tuos, kurie gauna ir nedideles pajamas?

– Taip, būtent, nes kiekvienas euras mums yra aukso vertės. Net nedaug gaunantys gali organizacijai atnešti iki 30 eurų paramą. Tai yra nemaži pinigai, už kuriuos vėliau mes galime suteikti konkrečią pagalbą žmonėms. Taigi prašome visų, kurie dirba ir uždirba, nesvarbu, kokias pajamas gauna, deklaruokite ir paskirkite dalį paramai.

Norisi dar labiau paskatinti dalintis, kad tas gerumo virusas plistų vis plačiau. Kad žmonės rūšiuotų viską, taip pat – ir pinigus, tik – ne žmones.

 

– Kokias tendencijas stebite, ar daugėja skiriančiųjų būtent „Caritui“?

– Karas Ukrainoje parodė, kad žmonės nori padėti – ir ne tik saviems, bet ir karo pabėgėliams. Taigi tas paramos teikimas „Carito“ organizacijai metai iš metų yra labai panašus. Pastebime, kad Lietuvoje žmonės vis labiau dalinasi. Dalintis galima ir svarbu ne tik pinigais. Reikia dalintis ir savo laiku, ir žiniomis – eiti savanoriauti. Ir tokių savanorių daugėja, kas labai džiugina. Bet norisi dar labiau paskatinti dalintis, kad tas gerumo virusas plistų vis plačiau. Kad žmonės rūšiuotų viską, taip pat – ir pinigus, tik – ne žmones.

– Pinigai, skirti paramai, virsta ne tik maistu?

– Taip, ne tik maistu. Tie pinigai virsta konkrečiomis priemonėmis vaikams dienos centruose, kelionėmis prie jūros, kurią kai kurie išvysta pirmą kartą gyvenime. Taip pat tie pinigai virsta tam tikromis edukacinėmis veiklomis, konkrečia pagalba vyresniems žmonėms –  virsta ir malkų priekabomis, ir vaistų dėžutėmis.

Neaiškus perskirstymo mechanizmas

Norint padidinti įsitraukimą ir spręsti opias ir ilgalaikes socialines problemas, sistemą reikėtų persvarstyti. Tai – viena išvadų, kurią priėjo tarptautinės organizacijos „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ (Socialinio poveikio aljansas Vidurio ir Rytų Europai), Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) ir „TGS Baltic“ ataskaitos „Filantropija ir korporacinė socialinė atsakomybė Vidurio ir Rytų Europoje / LIETUVA“ rengėjai.

Nors planuojama, kad nuo 2025 m. šis paramos teikimo mechanizmas bus skirtas tik socialiniam sektoriui, jis naudojamas neefektyviai. Aukodami vieni žmonės dažnai vadovaujasi emocijomis, todėl renkasi stipresnį emocinį atsaką keliančią reklamą naudojančias ar emocijas keliančius klausimus sprendžiančias organizacijas. Kiti aukoja viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, kurios ir taip gauna mokesčių mokėtojų finansavimą, todėl nėra pagrindo perskirstyti savo sumokėtus mokesčius per atskirą sistemą.

„Verslas ir gyventojai vis labiau nori prisidėti prie opiausių socialinių ir aplinkosaugos iššūkių įveikimo, skirti savo lėšų, laiko ir įgūdžių. Visų bendras interesas – palengvinti jiems šį kelią. Tikimės, rekomendacijos, kurias parengėme kartu su Lietuvos socialinio poveikio ekosistemą formuojančiomis organizacijomis, padės nusistatyti prioritetus ir imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė Anna Korzeniewska, fondo „Social Impact Alliance for Central and Eastern Europe“ įkūrėja.

Kadangi panašus mokesčių perskirstymo mechanizmas taikomas ir profesinėms sąjungoms, ir politinėms partijoms remti, mokesčių mokėtojams ne visada aišku, kam ir kaip teikti paramą. Tarp ataskaitos rekomendacijų – į šį perskirstymą neįtraukti valstybei, savivaldybėms ir kitiems valstybės kontroliuojamiems subjektams priklausančių ne pelno organizacijų ir leisti šia galimybe pasinaudoti tik nevyriausybinėms organizacijoms.

Reikia daugiau švietimo

Ankstesnis tyrimas, atliktas 2022 m. pavasarį, parodė, kad visas Vidurio ir Rytų Europos regionas turi didelį potencialą visuomenėms prisidėti prie darnaus vystymosi. Jau dabar 51 proc. lietuvių teikia pirmenybę socialiai atsakingų prekių ženklų produktams ir paslaugoms, o 31 proc. yra pasirengęs už jas mokėti daugiau.

Tačiau menkas verslo aktyvumas yra pagrindinis iššūkis. Nors yra puikių verslo iniciatyvų, jų nedaug ir jas dažniausiai rodo tik didžiausios organizacijos. Socialiniai tikslai nėra įmonių prioritetas, o daugelis jų tiesiog stokoja žinių apie tai, kuo būtų vertingas socialinis įsitraukimas, teigia ataskaitos rengėjai.

„Lietuvoje trūksta aiškios nacionalinės strategijos ir visapusiškos veiklos, vis dar nėra tokios teisinės formos, kaip socialinis verslas, o fiziniai asmenys negali pasinaudoti mokesčių lengvatomis paramai teikti. Trūksta veiklų, kurios skatintų labiau socialiai orientuotą požiūrį ir palaikytų įsitraukimą. Daugelyje lygmenų reikia daugiau švietimo“, – papildo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė.

Ataskaitos rengėjai pastebi, kad paramos teikimo kultūra šalyje dar nesusiformavusi: kai vyksta krizinių situacijų, žmonės imasi veiksmų, bet nebūtinai pavyksta išlaikyti ilgalaikį strateginį įsipareigojimą. Ir gyventojams, ir įmonėms trūksta supratimo, kaip daryti ilgalaikį poveikį, o įmonių socialinis aktyvumas atskirtas nuo jų kasdienės veiklos prioritetų.

Investuotojams trūksta paskatų

Poveikio investavimas daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu yra svarbi tema, bet Lietuvoje kol kas tik keletas investuotojų yra parodę susidomėjimą šia sritimi. Pagrindinis vietos verslų veiklos variklis – pelnas, tad pirmiausia jie rūpinasi pamatyti verslo pelningumą ilguoju laikotarpiu.

Atsakingoms investicijoms netaikomi mokesčiai, teisinės lengvatos ar visuomenės įtraukimo investuoti kartu galimybės, kurios sumažintų tokių investicijų riziką. Verslui reikia įrodymų ir įtikinamų konkrečių atvejų, parodančių, kad socialiniai tikslai yra svarbūs ir gali būti stipriai susiję su verslo našumu.

„Šioje srityje dotacijos kapitalas būtų įdomus sprendimas, tačiau, norint sukurti dotacijos fondą, kuris būtų skirtas investuoti į socialinius tikslus, reikalinga atitinkama teisinė forma (labdaros ir paramos fondas) ir apie 72 tūkst. eurų kapitalo. Be to, tik iki 50 proc. dotacijos pajamų gali būti panaudota dotacijai padidinti ir tik 5 proc. gali būti skiriama administracinėms išlaidoms padengti – tai yra labai maža dalis. Šias ribas padidinus arba panaikinus būtų galima padėti efektyviau naudoti šią rėmimo formą“, – sako „TGS Baltic“ partneris Marijus Kriščiūnas.

Socialinis verslas – pakeliui

Kol kas verslo įmonės, teikiančios paramą, susiduria su formaliais apribojimais. Atsakingoms investicijoms netaikomos mokesčių lengvatos. Socialinio verslo sąvoka dar neturi oficialios teisinės apibrėžties, todėl tokiam verslui, kad ir kaip juo domisi jaunoji verslo kūrėjų karta, kol kas neįmanoma pasiūlyti papildomų lengvatų ir privalumų.

„Nauda socialiniam verslui, kai jis bus apibrėžtas, gali būti palankesnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba lengvesnė galimybė gauti ES ir Lietuvos struktūrinę paramą“, – rašoma ataskaitoje. Joje taip pat pabrėžiami kiti būdai visuomenei aktyviau prisidėti prie darnios plėtros.

„Kad vystytųsi tvarus paramos teikimas, reikia patikimų duomenų ir dalytis žiniomis. Vidurio ir Rytų Europa turi neginčijamą galimybę toliau kurti filantropijos ir tvarios socialinės paramos kultūrą. Todėl labai svarbu strategiškai ir ilgam įtraukti visus visuomenės veikėjus į šią sritį“, – apibendrino organizacijos Google.org vyresnioji vadovė Europos, Vidurio Rytų ir Afrikos regionams Liza Belozerova.

„Mes (...) norėtume taip pat šitoje mokesčių diskusijoje matyti ne tik biudžeto surinkimo argumentą ar buhalterinį matymą, bet taip pat tai, kaip tai paveiks Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir kaip užtikrins mūsų ekonomikos augimą“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Šitie dalykai iš esmės pasiekiami dirbant dvejomis kryptimis. Pirmiausia, konkuruojant dėl talentų ir konkurencingai, lyginant su regionu, su kaimynais, apmokestinant darbo santykius ir talentus. Antras dalykas – sąlygos įmonėms augti, plėstis, ypatingai smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – pridūrė valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos lyderė.

Ministerija siūlo į Lietuvą iš užsienio dirbti atvykusiems talentams bei sugrįžusiems emigrantams, kurie paskutinius penkerius metus nemokėjo mokesčių Lietuvoje, pirmus penkerius metus taikyti 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą vietoj 20 ir 32 proc. Jis būtų taikomas uždirbantiems ne mažiau nei du vidutinius darbo užmokesčius (VDU) arba ne mažiau nei samdančios įmonės mokamas vidutinis atlygis.

Ministerija prognozuoja, kad pritraukus bent 1 tūkst. papildomų aukštos pridėtinės vertės sektoriams reikalingų specialistų į biudžetą būtų papildomai surinkta 9 mln. eurų mokesčių.

Ministerija taip pat siūlo į privalomojo sveikatos draudimo sistemą įtraukti užsieniečių sutuoktinius bei nustatyti jiems privalomas kasmėnesines įmokas. 

Taip pat siūloma iš užsienio atvykstantiems talentams suteikti pusės metų trukmės „skaitmeninio klajoklio“ vizą bei suvienodinti mokesčių rezidento statusą iš skirtingų šalių – tiek neturinčių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Lietuva, tiek jas turinčių – atvykstantiems talentams.

Iki 38,5 tūkst. eurų pelnui siūlo 5 proc. tarifą

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo įmonėms nulinį pelno mokesčio tarifą taikyti pirmus dvejus metus veiklos metus vietoj vienerių.

„Mes vis dar manome, kad pelno mokesčio atostogos įmonėms yra reikalingos pirmus dvejus veiklos metus. Dabar galioja Lietuvoje vienerių metų atostogos. Suprantame, matome, kad įmonės pirmus dvejus metus labai dažnai dar nėra pelningos, todėl norime jas motyvuoti toliau augti“, – teigė A. Armonaitė.

Taip pat siūloma, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 38,5 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų taikomas pelnui virš šios ribos.

„Dėl pačių įmonių augimo kviečiame Finansų ministeriją taip pat pakoreguoti truputėlį siūlymą pagal Pasaulio banko rekomendacijas ne tik panaikinant dešimties darbuotojų ribą, bet ir įvedant galimą dydį dėl paties pelno – 38 (su puse – BNS) tūkstančių eurų. Iki to jis būtų apmokestinamas 5 procentų pelno mokesčio tarifu, kas virš to – penkiolikos procentų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Remdamasi Pasaulio banko skaičiavimais, ministerija nurodo, kad taikant šį modelį į biudžetą būtų surenkama 850 mln. eurų, arba 1,53 proc. BVP – 39 mln. eurų mažiau nei dabar, tačiau realus poveikis šalies finansams esą būtų mažesnis.

„Kuomet mokamas padidintas tarifas tik nuo dalies, kuri viršija nustatytą ribą, o ne nuo visos sumos, įmonės gali laisviau augti, kadangi nebėra slenksčio nuo kurio pelno mokestis išauga tris kartus“, – teigiama ministerijos rašte Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms.

„Realus poveikis valstybės biudžeto surinkimui būtų mažesnis, kadangi įmonės turėtų paskatą augti, dalis pajamų būtų ištraukiama iš šešėlio“, – nurodoma dokumente.

Tuo metu Finansų ministerija siūlo, kad iki 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančios įmonės toliau mokėtų lengvatinį 5 proc. pelno mokestį, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus (dabar – iki 10 darbuotojų).

Pasak A. Armonaitės, pasiūlymus ministerija pateiks Finansų ministerijai, dėl jų bus diskutuojama Vyriausybėje. Dalį pasiūlymų taip pat numatoma teikti Seime.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, jog pasiūlymų dėl mokesčių pertvarkos bus laukiama tris savaites. 

„Aš sakyčiau, kad yra dalykų, kurie tikrai yra pozityvūs, bet yra ir dalykų keliančių nerimą ir abejones. Tai individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai – aš pritarčiau sakantiems, kad nėra teisinga sulyginti su samdomais darbuotojais šia veikla besiverčiančius“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tarkime kūrybinės srities žmonės jau sureagavo pakankamai aštriai, tai natūralu, kad reikės atsižvelgti į tuos vertinimus ir tiesiog analizuoti“, – pridūrė ji.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak G. Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimti būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.

Vis dėlto Seimo pirmininkė teigiamai įvertino investicinės sąskaitos modelio idėją, taip pat siūlymą, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais įmonės privalėtų registruotis pasiekusios 55 tūkst. eurų metinę apyvartą – dabar ši riba yra 45 tūkst. eurų.

„Tikrai vertiname, kad kai kurie Liberalų sąjūdžio politikų, mūsų visos partijos, frakcijos pasiūlymai yra šituose siūlymuose, pavyzdžiui, PVM kartelės didinimas nuo 45 iki 55 tūkstančių, kiti galbūt smulkesni siūlymai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikrai gerų dalykų yra, investicinė sąskaita taip pat yra numatyta, bet, kaip ir sakiau, dar laukia pakankamai ilgas darbas“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė teigė, kad visą Finansų ministerijos siūlomą mokesčių reformos paketą valdančiosios koalicijos partneriai pamatė tuo pačiu metu, kai jis buvo pristatytas viešojoje erdvėje. 

„Nors esame koalicijos partneriai, bet iš esmės visą paketą, pasiūlymą pamatėme vakar, kaip ir visi likusieji. Šiandien turėsime pirmąjį susitikimą, kuriame vertinsime visus pasiūlymus, visą paketą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ta pasirinkta komunikavimo strategija (...) ji šiek tiek apsunkina greitas reakcijas iš koalicijos partnerių“, – pridūrė ji. 

Andžela – profesionali plaukų kirpimo meistrė. Darbo vietą sau susikūrė pati, tad dirba pagal individualios veiklos pažymą.

„Visiems būtų patogiau tiesiog ateiti, pasirašyti sutartį ir nesukti dėl nieko galvos. Dabar tu prisiimi tą atsakomybę, kad atitiktum kokybę. Prisiimi atsakomybę ir už kitus žmones“, – sakė plaukų kirpimo meistrė Andžela Umbrasė.

Pastaruoju metu esą ir taip teko veržtis diržus dėl COVID-19, paskui – dėl infliacijos, energetinės krizės, o dabar salone dirbančios kirpėjos nerimauja dėl kalbų apie mokesčių reformą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Padidėja mokesčiai, tai labai skausminga. Tam tikra prasme per vieną skuostą jau gavome kirtį, labai nesinorėtų atsukti antro“, – svarstė A. Umbrasė.

Į viešumą nutekėjo dalis mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos finansų ministrė vakar pristatė koalicijos partneriams.

„Mokestinis „frankenšteinas“ gali pasiekti Seimo salę“, – sakė Saulius Skvernelis.  

Tiek laiko vilkino, kelis metus žadėjo, kad bus mokesčių reforma, bet nieko nepadarė, kol negavo  spyrio į užpakalį iš Europos Komisijos.

 

Užuot užkirtusi kelią spekuliacijoms, ministrė mokesčių reformą vis dar laiko po devyniais užraktais.

„Artimiausiu metu visas paketas bus pristatytas visuomenei. Tuomet ir galėsite įvertinti, ar tai, kas buvo pateikta žiniasklaidoje, – korektiška ar ne. Galiu tik pasakyti, kad tikrai – ne visiškai tiksliai“, – komentavo G. Skaistė.

Esą vienas iš pasiūlymų – įvesti dar vieną 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą dirbantiems pagal darbo sutartis. Mažiau uždirbantiems dabar galioja 20 proc., o didžiausias pajamas gaunantiems – 32 proc. tarifas.

„Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis, situacija jokiais aspektais nepablogės“, – tikino G. Skaistė.

25 proc. tarifas būtų taikomas tiems, kurie per metus uždirba nuo 114 iki 228 tūkst. eurų popieriuje. Kitaip tariant, maždaug 1 proc. dirbančiųjų.

„Trečio tarifo atsiradimas neišskaidrintų mokesčių sistemos, bet, priešingai, padarytų ją dar painesne. Juk tikslas mokesčių reformos ir buvo būtent išgryninti mokesčių sistemą ir padaryti ją skaidresnę“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pagal individualios veiklos (IV) pažymą šiuo metu dirba daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Jiems taikomas 15 proc. GPM tarifas. Kaip jis galėtų keistis, kol kas neaišku. Tačiau, anot ekonomistų, vienodinant tarifus, jų didinti nereikėtų.

„Jie kaip tik turėtų būti mažinami, o ne didinami. Ir mokesčių našta turėtų būti perkeliama į ekologinius mokesčius, taip pat vartojimo bei turto mokesčius“, – teigė Ž. Mauricas.

Ministrė leidžia suprasti, kad mokesčiai dirbantiems pagal IV pažymą padidės.

„Tokių žmonių, kurie dabar naudojasi išskirtinėmis aplinkybėmis ir moka galbūt mažesnius mokesčius, taip, gali būti, kad jiems situacija pasikeis. Stengsimės, kad mokestinė našta būtų paskirstoma sąžiningiau ir kad apmokestinimas būtų panašesnis į darbo santykių apmokestinimą“, – sakė finansų ministrė.

Kalbama, kad dirbantiems pagal IV pažymą, bus didinami „Sodros“ mokesčiai. Dar beveik 60 tūkst. gyventojų Lietuvoje dirba su verslo liudijimu. Pastariesiems siūloma įvesti pajamų lubas – 24 tūkst. eurų per metus. Uždirbus daugiau, tektų išsiimti IV pažymą. Tad mokesčiai didėtų ir jiems. Koalicijos partneriai su tokiais siūlymais supažindinti paskutinę minutę, mat visuomenei reformą planuojama pristatyti antradienį.

„Dabar įstatymo projekto nėra nei vieno, nei vienoje sferoje. Tad mes esame ir toliau tokioje kabančioje situacijoje“, – konstatavo Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

„Kiekvienas žmogus skaičiuojasi savo pajamas, kiek jis turės pinigų. Lygiai taip pat įmonės, verslo aplinka turi būti prognozuojama. Taigi raginčiau tą procesą viešinti“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Opozicija apie reformą, sako, apskritai dar neturinti žalio supratimo.

„Kai ponų valia bus kitiems pristatyti, tikimės, kad ir mes gausime konkrečią informaciją, nes dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai. O iš tų pamąstymų, pritariu, – „frankenšteinas“, – tokia buvo  S. Skvernelio nuomonė apie būsimą mokesčių reformą.

Dabar – tik iš konteksto ištraukti pamąstymai. O iš tų pamąstymų, pritariu, – frankenšteinas.

 

„Pakartosiu premjerės patarėjo žodžius, kad Finansų ministerijai laikas išlįsti iš bunkerio“, – sakė Seimo narė Rasa Budbergytė.

S. Svernelis sako netikintis, kad apskritai mokesčių reforma įvyks.

„Tiek laiko vilkino, kelis metus žadėjo, kad bus mokesčių reforma, bet nieko nepadarė, kol negavo  spyrio į užpakalį iš Europos Komisijos“, – rėžė S. Skvernelis.

Anot prezidento, mokesčių reforma – svarbiausias šios Seimo sesijos darbas, tačiau nuo vertinimų kol kas susilaiko.

„Detalių, fragmentų, nuotrupų nenoriu vertinti. Tai yra ne mano prerogatyva. Kai bus pateiktas kompleksas mokesčių reformos priemonių, tada tikrai įvertinsiu ir tai darysiu aktyviai“, – komentavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Finansų ministrė yra sakiusi, jog siūlys įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, numatoma įvesti nekilnojamojo turto mokestį. 

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis sako, kad gyventojai savarankiškai deklaracijas elektroniniu būdu šiemet, kaip ir kasmet, gali užpildyti jau nuo sausio 1-osios, tačiau VMI pataria neskubėti ir palaukti, kol VMI gauti trečiųjų asmenų duomenys bus perkelti į preliminarias deklaracijas.

„Šiais metais deklaravimo starto data – kovo 8 diena, o pajamas deklaruoti gyventojai turės laiko iki gegužės 2 dienos“, – komentare BNS sakė Martynas Endrijaitis.

Pasak VM atstovės Rūtos Asadauskaitės, šiemet nėra jokių mokestinių naujovių, sistema ir „vedlys“ veika nuo sausio 1-osios, į ją nuolat keliauja duomenys, todėl gyventojai gali deklaruoti iki kovo 8-osios, o jei atsirastų papildomų duomenų, po šios datos reikės tik patikslinti deklaracijas.

Kovo 8-ąją visus duomenis jau būsime sukėlę ir geriausiai pasiruošę deklaravimui.

„Kovo 8-ąją visus duomenis jau būsime sukėlę ir geriausiai pasiruošę deklaravimui“, – BNS sakė R. Asadauskaitė.

M. Endrijaitis pabrėžia, kad iki gegužės 2-osios deklaruotus mokesčius reikia ir sumokėti, be to, šios datos nepamiršti turėtų ir asmenys, kurie dėl pernai užimtų pareigų turi pateikti gyventojo (šeimos) turto deklaracijas bei planuoja dalį savo sumokėto GPM skirti pasirinktam paramos gavėjui, meno kūrėjui, politinei partijai, profesinei sąjungai ar susivienijimui.

Nuo šių metų gyventojai deklaruodami pajamas jau nebegalės susigrąžinti dalį sumokėto GPM už automobilio ir būsto remontą, auklių paslaugas. Pernai daugiau nei 29 tūkst. gyventojų už šias paslaugas susigrąžino 3,5 mln. eurų.

VMI duomenimis, pernai pajamas deklaravo iš viso beveik 1,5 mln. gyventojų: 897 tūkst. susigrąžino 265,7 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o 421 tūkst. žmonių – sumokėjo 387 mln. eurų GPM.

Laiku deklaracijas pernai pateikė net 91 proc. gyventojų, iš jų 79 proc. tai padarė savarankiškai. Mažėja teikiamų popierinių deklaracijų skaičius: 2021 metais jų gauta 97, o pernai vos 24-ios.

81 proc. visų gyventojų, kurie galėjo pasinaudoti GPM lengvatomis deklaruodami pajamas, pernai taip ir padarė.

„Jei klientas ketina palikti arbatpinigių 10 proc., viskas kinta, nes auga kainos ir minėta 10 proc. suma didėja“, – sakė restoranų ir kavinių tinklo vadovas Gediminas Balnis.

Tiesa, lietuviai gali rinktis, kiek ir ar išvis palikti arbatpinigių.

„Lietuvoj kiekvieno valia. Nebus kaip JAV, kur jei paliekama per mažai arbatpinigių, padavėjas grįžta ir paklausia, ar nepadarėte klaidos“, – pasakojo G. Balnis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Daugelio klientų šiais laikais pinigai laikomi debetinėje kortelėje arba telefone. Kai kurie restoranai siūlo galimybę arbatpinigius palikti nenaudojant fizinių pinigų.

„Taip, mokama išmaniaisiais įrenginiais. Klientai juk kartais neplanuoja užeiti, o užeina ir neturi grynųjų pinigų palikti arbatpinigiams. Diegiasi išmaniosios sistemos“, – pasakojo G. Balnis.

Lietuvoje ši naujoviška sistema vėluoja, pasak pašnekovo. Tam įtaką daro mokestinė bazė.

„Įmonėms negalima palikti arbatpinigių, einama per įmonės pajamas ir skaičiuojama kaip darbo užmokestis. Tam reikėjo sukurti sudėtingas sistemas, kad pinigai keliautų ne į įmonės sąskaitą, o tiesiai į darbuotojo sąskaitą“, – aiškino G. Balnis.

Dabar turės susimokėti

Seniau arbatpinigiai keliaudavo tiesiai padavėjams į kišenes ir nebūdavo apmokestinami. Dabar, gavus arbatpinigius išmaniuoju būdu, teks susimokėti mokesčius.

Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį.

„Teoriškai ir anksčiau padavėjai turėjo deklaruoti grynais gautus arbatpinigius ir sumokėti mokesčius. Aišku, niekas to nedarė“, – pripažino G. Balnis.

Spėliojama, kad kai padavėjai bus priversti susimokėti už gautus arbatpinigius, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumokamos sumos sieks apie 10 mln. eurų per metus.

„Dažnai padavėjai išvis negaudavo arbatpinigių. Klientas jei nepasiruošęs, neturi ir nepalieka. Dabar galės palikt“, – pastebėjo G. Balnis.

Tačiau siekiant užkirsti kelią sistemos piktnaudžiavimams, nustatyta 30 proc. bendros sąskaitos riba.

„Pasirodo, tai problema, ypač kai klientas gerai vertina aptarnavimą ir nori palikti daugiau. Sistemą dar tobulinsime ir, manau, ateity klientai galės palikti kiek tik norės“, – dalijosi G. Balnis.

Žinoma, galimybė palikti arbatpinigius grynais niekur nedings.

„Lietuvos sistema dar sunki, tačiau ji veikia“, – pasidžiaugė G. Balnis.

Kartais situacijos tampa keblios. Klientai nežino, kiek reikia palikti, o padavėjai gėdijasi sakyti.

„Tikimės, kad sistema, kur automatiškai iššoka klausimas, ar norite palikti arbatpinigių, padės. Padavėjams nereikės nieko aiškinti, sprendimą darys klientas“, – dėstė G. Balnis.

„Lietuviai dosnumu papuola tarp JAV ir Italijos. Italai retai palieka arbatpinigių, o amerikiečiai tai mato kaip pareigą. Lietuviai per vidurį“, – pastebėjo G. Balnis.

Susigrąžinti permoką kai kuriais atvejais galima ir nepateikus deklaracijos, sako VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

„Esama situacijų, kai gyventojai neprivalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijos, tačiau turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Dažniausiai šios permokos susidaro dėl pritaikyto mažesnio nei priklauso metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio“, – inspekcijos pranešime teigia M. Endrijaitis.

Permoką už praėjusius penkerius metus galima susigrąžinti mokėjusiems įmokas už studijas, gyvybės draudimą, pensijų fondams ir kitas įmokas, kurioms taikomos GPM lengvatos.

Šiais metais 879 tūkst. gyventojų jau grąžinta daugiau nei 256 mln. eurų GPM permokos.

Deklaracijas už praėjusius metus vėluoja pateikti 8,8 tūkst. gyventojų, jiems mokėtiną GPM sumą VMI apskaičiavo savo iniciatyva – iš viso apie 4,9 mln. eurų.

21 mln. eurų GPM šiemet skirta paramos gavėjams, 1 mln. eurų – politinėms partijoms, 904 tūkst. eurų – profesinėms sąjungoms ir 239 tūkst. eurų – meno kūrėjams, antradienį pranešė VMI.

„VMI iniciatyva paankstintus GPM paramos pervedimo terminą, paramos gavėjai šiais metais jos sulauks gerokai anksčiau: paramą dalimis pervesime per keturias dienas. Šiandien pirmieji 3 tūkst. gavėjų jau sulaukė 5 mln. eurų“, – pranešime teigia VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Daugiausiai paramos – 1,7 mln. eurų – beveik 30 tūkst. žmonių skyrė paramą Ukrainai renkančiai viešajai įstaigai „Mėlyna ir geltona“.

Rimanto Kaukėno paramos grupei 8,7 tūkst. gyventojų skyrė 413 tūkst. eurų, paramos ir labdaros fondui „Mamų unija“ 9,5 tūkst. žmonių skyrė 387 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ gaus 360 tūkst. paramos, kurią jai skyrė 6,7 tūkst. žmonių.

Iš politinių partijų daugiausiai paramos gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – preliminariais VMI duomenimis, 11 tūkst. gyventojų jai skyrė beveik 507 tūkst. eurų.

Antroje vietoje yra Laisvės partija su 197 tūkst. eurų (5 tūkst. gyventojų), trečioje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – jai skirta 150 tūkst. eurų (11 tūkst.).

Apie 70 tūkst. prašymų dar negali būti vykdomi, nes juos pateikę gyventojai turi patikslinti deklaracijas, sustabdytas paramos pervedimas apie 500 gavėjų, nes dar nepateikė paramos gavimo ir panaudojimo ataskaitų.

Tai padarius, visa skirta GPM dalis gavėjus pasieks iki lapkričio 15 dienos.

Pernai 460 tūkst. gyventojų paramai skyrė 21 mln. eurų.