„Šįryt Čikagoje mirė mano sesuo Loreta. Nors buvome vieno tėvo, bet skirtingų motinų ir amžiaus skirtumas tarp mūsų buvo 17 metų, bet labai mylėjome viena kitą. Retutė, kaip visi Baikščiukai vadinome, dažnai atvažiuodavo į Lietuvą, kol sveikata leido... Paskutinį kartą buvo atvykusi 2016 m. Labai truks Tavęs, brangioji mano sese. Ramaus poilsio Tau Dangaus karalystėje, Loreta Baikštyte - Kasis (1934-2022)“, – feisbuke parašė G.Baikštytė.

Paskelbusi šį įrašą, aktorė sulaukė daugybę užuojautų.

Su tuo sutinka ir žinoma Lietuvos kino ir televizijos aktorė bei rašytoja Gražina Baikštytė, patyrusi itin pavojingą būklę – trūkusį apendicitą.

„Žarnynas, turiu pripažinti, yra mano silpnoji vieta. 2008 metais man buvo trūkęs apendicitas. Kaltinu save, nes prasidėjus pilvo skausmams kentėjau ir nekviečiau medikų, maniau, kad skausmas praeis. Svarsčiau, galbūt, skausmas kyla dėl suvalgyto maisto. Kentėjau net porą parų, esu kantri“, – šypteli pašnekovė.

„Apendicitas man trūko namie, iš pradžių nelabai supratau, bet jaučiau, kad kažkas ne taip. Namuose nieko nebuvo, tad pati išsikviečiau greitąją pagalbą“, – patirtimi dalinosi garsi aktorė G. Baikštytė.

Pasak VUL Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo docento Vitalijaus Sokolovo, labai svarbu sureaguoti į organizmo siunčiamus skausmo signalus. Jei pagalba nėra suteikiama laiku – pasekmės gali būti labai liūdnos.

„Nežinau, ar yra dar klastingesnė liga už ūminį apendicitą. Nežiūrint į tai, kad pati operacija nėra labai sudėtinga, visgi pati liga išlieka labai klastinga. Būna tokių atvejų, kad net patyrę chirurgai neatpažįsta apendicito uždegimo. Apendicitas sugeba „pasislėpti“ už inkstų, žarnyno ar kepenų ligų“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytojas docentas V. Sokolovas.

„Skubos tvarka buvau išoperuota, o po pusmečio skausmai atsinaujino. Tuo metu padėjo lašelinės, bet dar po pusmečio man prasidėjo komplikacijos, prireikė antrosios operacijos. Po jos mano sveikata pasitaisė, bet žarnynas tapo labai jautrus. Dabar turiu atsakingai rinktis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti“, – dalinosi Lietuvos kino ir televizijos aktorė G. Baikštytė.

Manoma, kad viena iš pagrindinių apendicito bei kitų su žarnynu susijusių ligų vystymosi priežastis – nevisavertė mityba. Ypač tada, jei maiste stinga skaidulų, padedančių maistui neužsilaikyti žarnose. Būtent į tai dėmesį atkreipė VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas, gydytojas gastroenterologas profesorius Jonas Valantinas.

Laidoje „Sveikas rytojus“ profesorius akcentavo pilnavertės mitybos svarbą. Taip pat pabrėžė, kad žmogui labai svarbu su maistu gauti visų maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų bei riebalų.

Gydytojas gastroenterologas išskyrė ir ląstelienos naudą organizmui: „Jei pacientas turi tuštinimosi problemų, ląsteliena yra labai svarbi, nes veikia reguliuojančiai. Tiek esant viduriavimui, tiek vidurių užkietėjimui, tai yra pirmas gydymo etapas“.

Nuolat varginantis vidurių užkietėjimas gali būti ir sunkių onkologinių ligų pranašas. Todėl žmonės neturėtų numoti ranka į rekomenduojamą storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.

„Tai yra paprastas tyrimas, kurį vyresnio amžiaus žmonės turėtų atlikti kas du metus. Storosios žarnos vėžys progresuoja ne taip greitai, gali plisti ir kelis metus. Ši liga visuomet prasideda nuo polipų, kurie pradžioje būna gerybiniai, o vėliau gali tapti piktybiniais. Ankstyvoje stadijoje, nustačius kraują išmatose, mes galime anksti nustatyti adenominius pakitimus žarnose, pašalinti minėtus polipus ir taip sustabdyti vėžio atsiradimą žarnyne. Prevencija nuo storosios žarnos vėžio atsiradimo yra visavertė mityba ir ląsteliena, kuri yra pagrindinis profilaktinis produktas, užkertantis kelią žarnyno vėžiui“, – dalinosi VU ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas J. Valantinas.

Kad žarnynas gerai funkcionuotų, kasdien patariama suvartoti apie 35 gramus maistinių skaidulų. Jų gausu daržovėse, žalumynuose, ankštiniuose augaluose bei pilnaverčiuose grūdų produktuose.

„Ląsteliena „suriša“ tulžies rūgštis, tuo atveju, jei perteklius patenka į žarnyną. Tai itin aktualu pacientams, kuriems yra pašalinta tulžies pūslė. Ląsteliena veikia kaip absorbentas, „kempinė“, kuri absorbuoja įvairias medžiagas bei padeda jas pašalinti iš organizmo. Pagrindinis produktas, paplitęs visame pasaulyje, yra gysločių sėklų luobelės“, – laidoje kalbėjo gydytojas J. Valantinas.

Vaistininkė Asta Trumpienė dalinosi, kas gali padėti sutrikus žarnyno sveikatai: „Žmonės dažnai kenčia, kai jų žarnynas ima streikuoti. Dažniausiai skundžiasi užkietėjusiais viduriais. Tokiu atveju, rekomenduojame natūralios kilmės virškinimo fermentus, kuriuos įprastai žmogus turėtų gauti su žaliu augalinės kilmės maistu. Tačiau, ne visus produktus galime valgyti žalius arba valgome jų nepakankamai“.

Specialistė pasakojo, kad yra būtina užtvirtinti tinkamą fermentinių bakterijų įsitvirtinimą ir dauginimąsi, o tai atlieka ląsteliena. Nedirgindama žarnyno ir nesukeldama nemalonių pojūčių, ląsteliena formuoja gelio pavidalo masę ir efektyviai minkština žarnyno turinį bei paspartina jo pasišalinimą. Esant pilvo spazmams ar kaupiantis dujoms, taip pat labai padeda pankolių sėklos.

Aktorė G. Baikštytė sako, kad kai žarnynas sustreikuoja, būtina jam padėti. Moteris mėgsta vakarais suvalgyti brinkinto ispaniško šalavijo arba linų sėklų. Taip pat yra atradusi daugiau veiksmingų priemonių.

„Ne be reikalo sakoma „kaip jautiesi – taip atrodai“. Jei žarnynas veikia blogai, tai matosi ir veide, atsispindi nuotaikoje“, – dalinosi aktorė ir rašytoja G. Baikštytė.

„Kino ekranuose įkūnijote daug vaidmenų, kurie žavėjo ir ligi šiol žavi žiūrovus. Ne tik nusifilmavote keliose dešimtyse filmų, bet ir įrodėte, kad puikiai valdote plunksną, mokate prakalbinti žmones ir talentingai perteikti jų istorijas. Nuoširdžiai sveikinu Jus gražaus jubiliejaus proga! Džiaugiuosi Jūsų laimėjimais ir linkiu sveikatos bei nesibaigiančio kūrybinio polėkio“, – sakoma premjerės sveikinime.

Nerasite pikanterijų

Rugpjūčio pabaigoje Vilniuje, Lukiškių aikštėje, įsikūrusioje vasaros skaitykloje "Vilnius skaito" surengtame knygos pristatyme buvo laukiamas kiekvienas norintysis pažinti išskirtinę kino pasaulio asmenybę Šarūną Bartą, sužinoti, kaip G.Baikštytei pavyko atskleisti šio kūrėjo asmenybę, gyvenimą.

Vis dėlto neatvyko laukiamiausias svečias – režisierius Š.Bartas. Nebuvo jo ir Vilniaus knygų mugėje. Spėlioju – o gal dėl #MeToo skandalo?

"Tikrai ne! – kategoriškai paneigia pašnekovė. – Kai vyko knygų mugė, Šarūnas buvo išvykęs ilgų atostogų. Po alinančių filmavimų jam būtina susigrąžinti jėgas ir sveikatą. O per "Vilnius skaito" pristatymą buvo vėl sunegalavęs. Dirbdamas Šarūnas savęs absoliučiai netausoja, tad ir jo sveikata nėra pati geriausia, bet kitaip jis nemoka."

Pradėjus rašyti knygą, #MeToo banga dar nebuvo pasiekusi Lietuvos. "Savo knygose neieškau kažkokių pikantiškų dalykų ar apie jų herojus kuriamų skandalų. Tegul apie tai postringauja mūsų geltonoji spauda, jei daugiau neturi apie ką rašyti, – sako G.Baikštytė, ir gyvenime, ir savo knygose pasižyminti didele vidine kultūra ir inteligencija. – Tik Eimunto Nekrošiaus paklausiau, ką jis apie #MeToo galvoja. "Taip buvo per amžius, taip ir bus. Tik anksčiau apie tai mažiau kalbėdavo, gal tik iš ausies į ausį... Ta tema praeis", – kalbėjo E.Nekrošius."

Prancūzai Šarūną Bartą garbina, vadina jį vienu iškiliausių pasaulinio garso režisieriumi, ragina mus didžiuotis, kad tokį turime, o Lietuvoje apie šį kino menininką nebuvo nė vieno leidinio.

Apie dirbtinai sukeltą skandalą, palietusį jos knygos herojų, garsi aktorė ne kartą yra išsakiusi savo požiūrį. "Tai kažkokia raganų medžioklė, tik vykstanti ne viduramžiais, o šiais laikais. Kaip gali feisbuke žmogų nuteisti keletas merginų?! Niekas neįrodė seksualinio priekabiavimo fakto, tačiau visuomenė jį jau pasmerkė. O kas sekė po to, kai Š.Bartas pasirodė ant "Žmonių" žurnalo viršelio? Puolimas – esą vos ne prievartautoją dedate ant viršelio. Tą puolimą ir aš pajutau."

Po knygos pristatymo Knygų mugėje pasidalijusi įspūdžiais savo feisbuko paskyroje, G.Baikštytė sulaukė pikto laiško. "Viena mergina apkaltino, neva aš ginu prievartautoją, dar rašau knygą apie jį – kaip drįstu taip elgtis?! – perpasakoja nemalonų turinį. – Šarūnas viską, kas vyksta, puikiausiai supranta. Bet dirba toliau, pradėjo kurti naują filmą."

Užpildė informacijos spragą

G.Baikštytė šiandien tik dar tvirčiau žino: jos pasirinkimas rašyti knygą apie vieną ryškiausių ir žinomiausių pasaulyje lietuvių režisierių, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Š.Bartą buvo teisingas ir laiku.

"Prancūzai Š.Bartą garbina, vadina jį vienu iškiliausių pasaulinio garso režisieriumi, ragina mus didžiuotis, kad tokį turime, o Lietuvoje apie šį kino menininką nebuvo nė vieno leidinio, interviu – taip pat ne tiek jau daug. O juk režisierius – Lietuvos kino ambasadorius, nuolat pristatantis savo filmus prestižiniuose kino festivaliuose ir garsinantis Lietuvos vardą pasaulyje. Tai ir buvo svarbiausia priežastis, paakinusi rašyti knygą apie Š.Bartą", – aiškina knygos genezę autorė.

Čia nerasite išsamios Š.Barto filmų analizės ar jų vertinimo – autorė jaučia atsakomybę, kad nėra kompetentinga analizuoti režisieriaus sukurtus filmus ir palieka tai profesionalams. Š.Barto gyvenimo studija parašyta tarsi autorės pokalbis su savo herojumi.

Prezentacija: Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje įvykusiame literatūros festivalyje "Open Books" naujausius kūrinius pristatė 30 lietuvių rašytojų, tarp jų – ir G.Baikštytė. Asmeninio archyvo nuotr.

Rengiant knygą G.Baikštytei teko ne kartą lankytis Paryžiuje, kur režisierius dirba daugiausia, bendrauti ir su juo pačiu, ir su jo šeima, bendradarbiais, draugais. Tarp pašnekovų buvo ir žymūs prancūzų kino menininkai – režisierė Claire Denis, aktorius Alexas Descas, kino operatorė Agnes Godard.

Sunkiausia buvo susitarti dėl pokalbių laiko su pačiu Š.Bartu, tačiau susitikus režisierius noriai dalijosi prisiminimais. "Apskritai jis labai įdomus pašnekovas!" – žavisi knygos autorė.

Idėja rašyti apie talentingąjį kino kūrėją G.Baikštytei kilo dar tuomet, kai buvo išėjusi tik pirmoji jos knyga "Rimo Tumino sodas".

"Sutikdama Š.Bartą vis užsimindavau, kad reikia parašyti apie jį. Pasiūliau iš pradžių paskaityti knygą apie Rimą Tuminą. Paskaitė, patiko, sutiko, kad rašyčiau knygą apie jį", – prisimena G.Baikštytė.

Įpareigojanti atsakomybė

Įgyvendinti idėją ėmėsi 2017-aisiais. Kaip ir kiekvienai knygai, šios atsiradimui kruopščiai ruošėsi.

"Yra greitai kepančių knygas, bet aš – ne iš jų, – tikina knygų "Rimo Tumino sodas", "Gyvenimas kaip teatras" ir "Š̌arū̄nas Bartas: kai gyvenimas tampa kinu" autorė, šiandien jau galinti apibendrinti: – Prie kiekvienos savo knygos dirbu ilgai: iš pradžių ruošiuosi, renku medžiagą, po to derinu susitikimus su knygų herojais, jų aplinkos žmonėmis, šifruoju pokalbius, rašau, redaguoju, ir galop vyksta parengiamieji išleidimo darbai."

Taigi ir sėdant prie knygos apie Š.Bartą rankraščių visų pirma laukė vadinamieji namų darbai...

"Knygos autorė jautriai ir atsargiai artė̇jo ir prie knygos herojaus, ir prie kitų̨ pašnekovų̨. Nesistengiama iš̌provokuoti, veikiau norima išklausyti, įsiklausyti, – recenzijoje apie knygą rašė kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, pabrėžusi ir didžiausią jos vertę: – Labiausiai brangintina ši knyga tuo, kad tai ne tik Š̌.Barto portretas, bet ir jo kartos kino žmonių išklausytos ir užrašytos patirtys. Juk tai pirmųjų nepriklausomybė̇s dešimtmečių kino istorija."

Nors knyga "Šarūnas Bartas: kai gyvenimas tampa kinu" vadinama  biografija, pati autorė nesiryžta įvardyti pasirinkto žanro: "Kai pasirodė mano pirmoji knyga "Rimo Tumino sodas", literatūros kritikas Algimantas Bučys pasakė, kad sukūriau naują žanrą. Ir dabar negalėčiau pasakyti, koks tas mano knygų žanras – nei biografijos, nei esė..."

Vangi kino bendruomenės reakcija

Smalsu, kokia buvo kultūros žmonių reakcija, pasirodžius knygai. G.Baikštytė nustebina tuo, kas ir ją pačią stebina.

Kai pasirodė knyga apie R. Tuminą, nespėjau dalyti interviu, o dabar toks įspūdis, kad nieko neįvyko. Nejaugi niekam nesvarbu?

"Mane nuvylė vangi kino bendruomenės reakcija, – atvirai prisipažįsta. – Į Knygų mugę nedaug jos atstovų atėjo. Keista, kai pradėjau rašyti knygą, per kino pristatymus ar festivalius su kuo nors susitikusi vis sulaukdavau padrąsinimų. Visi sveikino ir džiaugėsi, kokį aš čia gerą darbą darau, nes apie Š.Bartą mažai rašyta. Įsivaizdavau, kad atgarsis bus kitoks..."

Autorė vertina pasirodžiusias kino kritikių Jūratės Visockaitės ir N.Kažukauskaitės recenzijas, bet konstatuoja – atgarsių nėra daug.

"Kai pasirodė knyga apie R.Tuminą, nespėjau dalyti interviu, o dabar toks įspūdis, kad nieko neįvyko. Nejaugi niekam nesvarbu?" – retoriškai klausia Š.Barto metraštininke tapusi rašytoja.

Beje, apie rašytojos statusą. "Nelaikau savęs rašytoja, tik rašančia aktore", – primenu G.Baikštytei jos žodžius, pasakytus ankstesniame mudviejų pokalbyje ir remiu prie sienos – vis dėlto jau trečia knyga.

"Na, gerai jau, – juokiasi charizmatiškoji aktorė. – Anksčiau gindavausi, nedrąsu buvo vadinti save rašytoja, bet dabar, po trijų knygų, gal ir galima."

O ką pati jaučia, laikydama rankose trečiąjį literatūrinį kūrinį? "Ką galėjau, tą padariau. Gal norėčiau, kad nuotraukos būtų kitaip pateiktos. Kai viename puslapyje jų sudėta daugiau, jos neteko meninės vertės. Viena geriau žiūrėtųsi, o kai keturios ar šešios... Tačiau su leidėjais nusprendėme, kad mūsų tikslas – informatyvumas, o ne meniškumas", – dalijasi knygos gimimo užkulisiais.

G.Baikštytė neskuba prognozuoti, ar knyga išvys dienos šviesą ir prancūzų kalba. "Buvo tokia šneka, bet konkrečiai nesvarstėme. Po knygos pristatymo literatūros festivalyje "Open Books" gal ir būtų galima pakalbėti apie tokią galimybę", – svarsto knygos autorė.

Susitikimai: "Pati sau pavydžiu", – sakė G.Baikštytė, literatūros festivalyje "Open Books 2020" turėjusi galimybę pabendrauti su garsiu belgų performansų kūrėju Janu Fabre, dėl savo universalumo vadinamu mūsų laikų da Vinci. Asmeninio archyvo nuotr.

Sujaukė kelionių planus

"Daug kam ji pristabdė gyvenimą, – kalbėdama apie koronaviruso pandemiją G.Baikštytė yra realistė: – Ir rudenį, ir žiemą gyvensime su išdarkyta tikrove..."

Nors karantinas sulėtino garsios moters tempą, bet gyvenimo nesujaukė. "Esu namisėda, visuomet randu ką veikti namuose. Karantinas man nebuvo bausmė ar kančia. Sunkiausia, kai reikėdavo kur nors eiti su ta kauke... Su ja atrodo, kad man trūksta oro, kad tuoj pradėsiu čiaudėti, tada visi į mane smerkiamai žiūrės, kad aš čia galbūt sergu..." – pasakoja apie didžiausią diskomfortą, bet supranta – tenka taikytis.

Na, o labiausiai slėgė tai, kad nebuvo galima kada nori išeiti, su kuo nori susitikti. "Būtent gyvo bendravimo pasiilgau labiausiai, – prisipažįsta pašnekovė ir juokiasi prisiminusi, su kokiu džiaugsmu išsiruošė į pirmąjį po karantino susitikimą su drauge. – Tokia šventė! Taip smagiai pasėdėjome, pakalbėjome. Kaip pradedi vertinti tai, kai to negali daryti bet kada!"

Taigi karantinas išmokė labiau švęsti gyvenimą? "Nenorėčiau visus nuopelnus atiduoti karantinui. Negalėčiau pasakyti, kad jis mane kažko išmokė. Tik, kaip sakiau, pristabdė bendravimą, keliones. Viskas nuplaukė. Su Algimantu Mikutėnu buvome nusipirkę bilietus jo gimtadienio proga skristi į Alikantę, pas jo draugus. Duokdie, kad kitąmet pavyktų", – keliauti mėgstanti G.Baikštytė apgailestauja, kad pandemija taip supančiojo.

Lietuviškai latviška vasara

Taigi vasarą leido Lietuvoje ir Latvijoje – ten suko daugelio lietuvių keliai. Tačiau viena ryškiausių Lietuvos kino aktorių turi ypatingą trauką šiam kaimyniniam kraštui. Ir ne todėl, kad pajūrio ruožas ten platesnis nei Palangoje.

"Seneliai iš mamos pusės ten palaidoti. Ten iki šiol gyvena labai daug mano giminių, – pasakoja apie Liepoją, kur praleido visas vaikystės ir paauglystės vasaras. – Giminės Latvijoje yra lietuviai, bet jau sulatvėję. Aš ir pati, kai vasarodavau pas tetą, beveik lietuviškai nekalbėjau. Dvi pusseserės nešneka lietuviškai, tik latviškai. Pusbrolis, su kuriuo augome kartu, moka lietuviškai. Bet man geriau su jais kalbėti latviškai. Buitine kalba šneku be akcento, bet kalbėdama kokiomis gilesnėmis temomis dažnai pritrūkstu žodžių."

Latvijoje G.Baikštytė pasitiko ir liepos 20-ąją minimą gimtadienį. 69-oji vasara prabėgo tarp brangiausių žmonių, o tai Gražina vadina didžiausia dovana.

Nepaprastai daug širdžiai mielų akimirkų padovanojo viešnagė pas žento Ado, dukros Viktorijos vyro, mamą Trakuose. "Ten tokia nuostabi gamta, tiek erdvės mergaitėms. Ten ir specialiai mergaitėms padarytas pliažiukas, ir sūpynės, ir batutas", – pasidžiaugia galimybe anūkėms leisti laiką komfortiškai.

"Taip, mūsų jau daug", – pasididžiuodama sako ir skaičiuoja Mikutėnų šeimos moteris: mama Gražina, dukros – vyresnėlė Marija ir jaunesnioji Viktorija, anūkės – penkerių Gabrielė ir gruodį dvejų metukų sukaktį švęsianti mažoji Dominyka.

Laiminga mama ir močiutė džiaugiasi sugrąžinusi sekmadieninių šeimos pietų tradiciją. "Pas mus ir žaislų kampelis yra, mažosios taip noriai žaidžia", – sako viena ryškiausių mūsų šalies aktorių, visada žinojusi, kad jokia karjera nepadaro moters tokios laimingos kaip vaikai.

„Jis buvo aktorius profesionalas, kuris visur tikdavo – net ir senatvėje, pasikeitęs. Jis visur surasdavo savo „arkliuką“. Buvo pakankamai išdidus žmogus, visada išlaikydavo tokį savo statusą“, – BNS sakė aktorius Kostas Smoriginas.

Su A. Storpirščiu, kurį draugai vadino Aru, nuo jaunystės bendravusi aktorė Gražina Baikštytė prisimena jo išskirtinį žavesį ir šmaikštumą.

„Jis toks lengvas, žavingas buvo ir labai šmaikštus, su geru humoro jausmu. Aišku, suprato, jog yra merginų svajonė iš tiesų, buvo labai gražus“, – kalbėjo ji.

K. Smorigino teigimu, šmaikštumo aktorius neprarado ir pastaraisiais metais.

„Labai gaila, dar per anksti buvo jam išeiti... Dar negaliu suvokti, ką tik sužinojau, todėl man šokas. Net negaliu sakyti „buvo“ – atrodo, ką tik kalbėjausi“, – netikėtai pasiekusią žinią BNS komentavo G. Baikšytė.

Su A. Storpirščiu besimokęs K. Smoriginas prisimena, kad jaunystėje jis buvęs labai sportiškas ir į krepšinį bei futbolą įtraukė visą kursą.

G. Baikštytė sako neseniai skambinusi A. Storpirščiui prašyti interviu knygai, tačiau šis atsisakęs, teigęs, jog neturi, ką daug pasakyti.

„Dabar aš suprantu, kad jis blogai gal jautėsi“, – svarstė ji.

A. Storpirštis eidamas 69 metus mirė antradienį, po ligos. Kaip jo brolis Gediminas Storpirštis teigė portalui 15min.lt, aktoriaus mirtis buvo netikėta ne tik bičiuliams, bet ir artimiesiems. Liga aktorių pasiglemžė staiga, jam plyšo aorta. Aktorius dar tą pačią dieną dirbo, įgarsino filmą.

Jis gimė 1950 metais Vilniuje, 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą.

Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki šiol.

Aktorius į Jaunimo teatrą atėjo su legendiniu vadinamu režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuku.

Šiame teatre A. Storpirštis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Jis vaidino garsiuose Jaunimo teatro pastatymuose „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“,  „Škac, mirtie, visados škac“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kituose.

Aktorius kurį laiką dirbo nevalstybiniame Didžiajame Vilniaus teatre.

A. Storpirštis daug filmavosi ir Lietuvoje, ir anksčiau – Sovietų Sąjungoje. Jis vaidino „Amerikietiškoje tragedijoje“, „Chameleono žaidimuose“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žalstvykslėse“, „Žvaigždėje“, „Eurazijos aborigene“, „Dėdė, Rokas ir Nida“, kt., filmavosi televizijos serialuose, humoristinėje žinių laidoje „Dviračio šou“.

Atsisveikinimas su A. Storpirščiu vyks penktadienį, nuo 12 val. Jaunimo teatre, Mažojoje scenoje.

Pati aktorė, švęsdama dar 60-ąjį jubiliejų, sakė, kad niekaip negali priprasti prie savo amžiaus. O geriausia dovana ji laiko artimų, širdžiai brangių žmonių buvimą šalia. 

Jubiliejinio gimtadienio proga G. Baikštytę pasveikino ir premjeras Algirdas Butkevičius.

„Šventės ir jubiliejai praskaidrina kasdienybę ir visus suburia draugėn pasidalyti savo darbais ir pasiekimais. Nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Jus, gerbiamoji Gražina, prasmingo ir gražaus gimtadienio proga“, – rašoma Ministro Pirmininko sveikinime.

„Atsigręžę atgal, pamatysime, kiek džiugių ir šviesų akimirkų Jūsų gyvenime būta, kiek įsimintinų vaidmenų kine ir televizijoje sukurta ir padovanota žiūrovams. Jūs užsiėmėte ir aktyvia žurnalistine veikla. Straipsniai įvairiems spaudos leidiniams, pokalbiai su žymiais aktoriais ir režisieriais, įprasminti autorinėse knygose, atvėrė Lietuvos skaitytojams paslaptingą menininkų sielų pasaulį. Ačiū Jums už tai“, – sveikinime sako premjeras.

„Vertinu Jūsų energiją ir atkaklumą brandinant  kūrybines mintis ir dosniai dalijant jas kitiems, darbštumą ir aktyvumą kuriant kultūringą Lietuvos visuomenę. Tegul kiekviena Jūsų diena būna nepakartojama, kupina geros nuotaikos, entuziazmo, įžvalgų ir idėjų. Tešildo Jus aplinkinių dėmesys ir pagarba“, – linki Vyriausybės vadovas.

Penki naudingi patarimai

Dirbate sėdimą darbą ir mažai judate? Vargina nugaros skausmai? Nuolat primenate sau, kad reikia vartoti daugiau skysčių? Ieškote būdų, kaip sveikiau maitintis?

Jeigu į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, greičiausiai skundžiatės prasta savijauta. Sveika gyvensena besidominti aktorė ir "Natural Pharmaceuticals" ambasadorė G.Baikštytė sako, kad pirmieji pokyčiai turėtų prasidėti nuo savęs pažinimo.

Žinoma moteris dalijasi patarimais, kuriais pati vadovaujasi kiekvieną dieną.

Klausykitės savo organizmo

Siekiant puoselėti gerą savijautą, pirmiausia reikia įsiklausyti į savo organizmą.

"Kiekvienas turi pats atrasti, ko jam reikia, kad kiekvieną dieną jaustųsi gerai, nestokotų energijos. Aš visada klausau savo organizmo – jis man pasako, kaip su juo elgtis, ką ir kiek valgyti", – teigė G.Baikštytė.

Aktorė prisipažįsta: įpusėjus dienai kartais pritrūksta energijos, tačiau kavos gerti ji nepuola – pirmenybę teikia popietės miegui.

"Jei jaučiu nuovargį, einu trumpam pamiegoti. Užtenka 20–30 minučių, ir vėl esu kupina energijos. Svarbu neperlenkti lazdos, nes jeigu pamiegu ilgiau nei 40 minučių, jaučiuosi dar blogiau", – atviravo G.Baikštytė.

Prieš pusryčius – vandens

Kiekvieni G.Baikštytės pusryčiai prasideda stikline vandens.

"Tai geras įprotis. Išgėrus stiklinę vandens, nuplaunamas visas virškinimo traktas, tonizuojamas skrandis. Geriu drungną, kambario temperatūros vandenį ir nemaišau jo su niekuo – nei su citrina, kaip daug kas pataria, nei su medumi. Taip labiau tinka mano skrandžiui", – įsitikino G.Baikštytė.

Kava ji nepiktnaudžiauja, bet ryte pusryčiaudama vieną puodelį išgeria.

"Dieną kavą geriu retai, nebent energijai palaikyti, jei neturiu galimybės pasimėgauti pokaičio miegu. Ieškantiesiems alternatyvos kavai patariu gerti žaliąją arbatą, nes ji taip pat stimuliuoja organizmą", – pataria žinoma moteris.

Beje, mėgstamą kavą aktorė gardina cinamono, imbiero miltelių, gvazdikėlių ir kardamono prieskonių mišiniu, kurį pati pasigamina namuose.

"Tai ne tik suteikia subtilesnį skonį kavai, bet ir degina riebalus bei ypač tinka tiems, kurių kraujospūdis žemas", – patyrė aktorė.

Saikas ir vertė

G.Baikštytė jokių valgymo ar maisto derinimo principų nesilaiko. Jai svarbiausia – saikas.

"Niekada nesu atsisakiusi jokių produktų, nes manau, kad kur kas svarbiau yra maitintis saikingai, o ne save varžyti. Negaliu suvalgyti daug vienu metu – organizmas man pats pasako, kad geriau po nedaug, bet dažniau", – prisipažino aktorė.

Maitinantis jai svarbu ir visavertiškumas.

"Organizmas reikalauja vitaminų, todėl nuolat valgau vaisių ir daržovių bei vartoju natūralius maisto papildus – vitaminą C, magnį, multivitaminus", – apie visavertę mitybą kalbėjo G.Baikštytė.

Kiekvienam produktui skirtas savas laikas. Vitaminus aktorė geria tik iš ryto, nes jie stimuliuoja organizmą, 10–15 minučių po valgio. Egzotinius vaisius G.Baikštytė taip pat vartoja tik pirmoje dienos pusėje ir stengiasi jų nevalgyti vėlai vakare.

Mėgstama sporto šaka

Aktorė prisipažįsta, kad sporto klubai – ne jai.

"Anksčiau eidavau į sporto salę, tačiau ilgainiui supratau, kad lankytis masinėse vietose, kur tenka sportuoti su nepažįstamaisiais, – ne man. Todėl renkuosi sportą namie, – teigė G.Baikštytė. – Tam, kad pamiltum sportą, reikia atrasti tai, kas prie širdies. Kai veikla maloni, tai ir motyvacija didesnė."

Jau daug metų aktorė namie atlieka liekninamojo kvėpavimo pratimus.

"Jaučiu teigiamą poveikį – tai stiprina pilvo, nugaros, stuburo raumenis, dailina apimtis. Ypač tinka dirbantiesiems sėdimą darbą", – sakė ji.

Nugalėkite blogus įpročius

G.Baikštytė pripažįsta, kad, norint gerai jaustis, svarbu atsikratyti to, kas kenkia blogai savijautai.

"Mane ypatingai paveikia stresas ir nuovargis, kartais nuo to sutrinka net virškinimas. Tačiau didžiausias mano geros savijautos priešas – bloga nuotaika. Žinau, kad tam visada yra priežastis. Blogos savijautos priežastis gali būti per daug kaloringas maistas. Jei atsikeliu ryte ne ta koja iš lovos, iš karto pradedu galvoti, ką vakar vakare valgiau", – prisipažino garsi moteris.

Vienas tokių kenkėjų jai – sūris.

"Labai mėgstu sūrį, o jis kaloringas, todėl jei suvalgau per didelį kiekį, atsikeliu apsunkusi, blogos savijautos. Maistas labai svarbus savijautai, todėl turime stengtis nugalėti blogus savo įpročius", – mintimis dalijosi G.Baikštytė.

Sveika gyvensena besidominti Lietuvos kino aktorė ir „Natural Pharmaceuticals“ ambasadorė Gražina Baikštytė sako, kad pirmieji pokyčiai turėtų prasidėti nuo savęs pažinimo ir mielai dalinasi 5 patarimais, kuriais pati vadovaujasi kiekvieną dieną.

1. Klausykitės savo organizmo

Anot aktorės, siekiant puoselėti gerą savijautą, pirmiausia reikia įsiklausyti į savo organizmą.

„Kiekvienas turi pats atrasti, ko jam reikia, kad kiekvieną dieną jaustųsi gerai, nestokotų energijos. Aš visada klausau savo organizmo – jis man pasako, kaip su juo elgtis, ką ir kiek valgyti“ – teigė G. Baikštytė.

Ji prisipažįsta – įpusėjus dienai kartais pritrūksta energijos, tačiau kavos gerti nepuola – pirmenybę teikia popietės miegui. „Jei jaučiu nuovargį, einu trumpam pamiegoti. Užtenka 20–30 minučių – ir vėl kupina energijos. Svarbu neperlenkti lazdos: jeigu pamiegu ilgiau nei 40 minučių, jaučiuosi dar blogiau“, – sakė G. Baikštytė.    

2. Prieš pusryčius išgerkite stiklinę vandens

G. Baikštytė išduoda – kiekvienas jos rytas prasideda stikline vandens: „Tai geras įprotis. Išgėrus stiklinę vandens, nuplaunamas visas virškinimo traktas, tonizuojamas skrandis. Geriu drungną, kambario temperatūros vandenį ir nemaišau jo su niekuo – nei su citrina, kaip daug kas pataria, nei su medumi. Tai labiau tinka mano skrandžiui“.    

Tuo tarpu kava G. Baikštytė nepiktnaudžiauja. „Ryte pusryčiaudama išgeriu puodelį kavos. Dieną kavą geriu retai – nebent energijos palaikymui, jei neturiu galimybės pasimėgauti pokaičio miegu. Ieškantiems alternatyvos kavai patariu gerti žaliąją arbatą – ji taip pat stimuliuoja organizmą“.

Beje, mėgstamą kavą aktorė gardina cinamono, imbiero miltelių, gvazdikėlių ir kardamono prieskonių mišiniu, kurį pati pasigamina namuose. „Tai ne tik suteikia subtilesnį skonį kavai, bet ir degina riebalus bei ypač tinka turintiems žemą spaudimą“, – patarimais dalinosi aktorė   

3. Maitinkitės saikingai ir visavertiškai

Žinoma kino aktorė sako, kad jokių valgymo ar maisto derinimo principų ji nesilaiko, svarbiausia – saikas. 

„Niekada nesu atsisakiusi jokių produktų, nes manau, kad kur kas svarbiau yra maitintis saikingai, o ne save varžyti. Negaliu suvalgyti daug vienu metu – organizmas man pats pasako, kad geriau po nedaug, bet dažniau“, – prisipažino G. Baikštytė. 

Maitinantis aktorei svarbu ir visavertiškumas. „Organizmas reikalauja vitaminų, todėl nuolat vartoju vaisius ir daržoves bei natūralius maisto papildus – vitamino C, magnio + B6, multivitaminų tabletes“, – kalbėjo G. Baikštytė.        

Kiekvienam produktui savas laikas – vitaminus moteris geria tik iš ryto ir griežtai laikosi režimo – kiekvieną rytą, 10–15 minučių po valgio. Egzotinius vaisius G. Baikštytė taip pat renkasi tik pirmoje dienos pusėje ir stengiasi jų nevalgyti vėlai vakare. 

4. Atraskite mėgstamą sporto šaką

Žinoma Lietuvos moteris pripažįsta, kad sporto klubai – ne jai. „Anksčiau eidavau į sporto salę, tačiau ilgainiui supratau, kad lankytis masinėse vietose, kur tenka sportuoti su nepažįstamais – ne man. Todėl renkuosi sportą namie, – teigė G. Baikštytė. – Kad pamiltum sportą, reikia atrasti tai, kas prie širdies – kai veikla maloni, tai ir motyvacija didesnė.“

Jau daug metų aktorė namie atlieka „Body Flex“ kvėpavimo pratimus. „Jaučiu teigiamą poveikį – tai stiprina pilvo, nugaros, stuburo raumenis, dailina apimtis. Ypač tinka dirbantiems sėdimą darbą“, – sakė ji.

5. Nugalėkite blogus įpročius

G. Baikštytė pripažįsta, kad norint gerai jaustis, svarbu atsikratyti to, kas kenkia blogai savijautai.

„Mane ypač paveikia stresas ir nuovargis, kartais nuo to sutrinka net virškinimas. Tačiau didžiausias mano geros savijautos priešas – bloga nuotaika. Žinau, kad tam visada yra priežastis. Blogos savijautos priežastis gali būti per daug kaloringas maistas. Jei atsikeliu ryte ne ta koja iš lovos, iš karto pradedu galvoti, ką vakar vakare valgiau“, – sakė ji.

Anot aktorės, vienas tokių kenkėjų jai – sūris. „Labai mėgstu sūrį, o jis – kaloringas, todėl jei suvalgau per didelį kiekį, atsikeliu apsunkusi, blogos savijautos. Maistas labai svarbus savijautai, todėl turime stengtis nugalėti blogus savo įpročius“, – mintimis dalinosi G. Baikštytė.  

Artėjant septynioliktajai Vilniaus knygų mugei, leidykla „Vaga“ kviečia pasinerti į intriguojantį teatro gyvenimą: vasario 27 dieną (šeštadienį), 18 val. Gražina Baikštytė pristatys pokalbių knygą, kurioje – interviu su ryškiausiais lietuvių teatro ir kino aktoriais. Knygos autorė sako: „Rengdama knygą, bendraudama su pašnekovais ir pati sužinojau, ko nežinojusi. Pasirodo, kad ir kaip aktoriai mylėtų teatrą, tačiau daugumai jų gyvenimas yra svarbesnis – gyvenimo kasdienybės scenoje jie patiria rašytojo plunksnos vertų dramų, tragedijų ir komedijų, kurios dažnai yra įdomesnės už vaidinimus teatro scenoje.“

Gražinai Baikštytei rašytojos plunksna – ne naujiena. Pokalbių knyga „Gyvenimas kaip teatras“ – antroji aktorės knyga. „Sumanymas rašyti pokalbių knygą su žymiausiais Lietuvos teatro aktoriais gimė labai natūraliai: knygos „Rimo Tumino sodas“ sėkmė – nuoširdūs ir atviri pokalbiai su herojumi, jo bendražygiais ir artimais žmonėmis – paskatino ir toliau eiti šiuo, patikrintu, keliu“, - sako aktorė.

Knygoje duoklė atiduodama skirtingų kartų teatro elitui: čia pokalbiai su Regimantu Adomaičiu, Donatu Banioniu, Gražina Balandyte, Vytautu Tomkumi,  Kostu Smoriginu ir daugeliu kitų, kurių gyvenimo istorijos pribloškia, o kartais – prajuokina.  „Džiaugiuosi, kad pavyko aplankyti , nors jau sergantį, bet dar gan žvalų Donatą Banionį. Dabar tai jau istorija. O tą žadėtąjį pavasarį susitikti su Antanu Šurna taip ir nespėjau. Ir kiek dar liko tų, kuriuos norėta ir nespėta pakalbinti...“, – prisimena  knygos autorė.

„Gyvenimas kaip teatras“ – teatro aktorių atsivėrimų knyga. Anot autorės, vyresniosios kartos aktoriams tie pašnekesiai buvę lyg terapija – proga išsisakyti, prisiminti, suprasti: „Norėjau bent kiek pakylėti mūsų didžiųjų, ypač vyresniosios kartos, teatro aktorių dvasią, pasakyti jiems, kokie jie brangūs ir iki šiol laukiami scenoje ir kino ekranuose. Pagaliau buvo svarbu įamžinti jų prisiminimus, kurie jaunajai, o ir viduriniajai, aktorių kartai, su kuriais taip pat radau kalbos, taps kelrode žvaigžde“, – pabrėžia Gražina Baikštytė.

Vasario 25–28 dienomis leidykla „Vaga“ kviečia į  Vilniaus knygų mugę. Gražinos Baikštytės knygos „Gyvenimas kaip teatras“ pristatymas vyks vasario 27 dieną (šeštadienį), 18 val. (5.2 auditorijoje).