Motociklininką iš pradžių mėginta stabdyti Vakariniame aplinkkelyje. Ten leistinas greitis siekia 90 km/val., bet reidą vykdę policijos pareigūnai fiksavo, kad 1998 metais gimęs motociklo „Suzuki“ vairuotojas važiuoja 167 km/val. greičiu.

Anot policijos, vyras nepakluso aiškiai išreikštam uniformuoto pareigūno reikalavimui sustoti mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties ir padidinęs greitį maždaug iki 250 km/val. mėgino sprukti.

Iš Vakarinio aplinkkelio bėglys pasuko į kelią A2, kur, netoli viešbučio „Vilnius Grand Resort“, ir buvo sustabdytas visą kelią jį besivijusių pareigūnų.

Už padarytą prasižengimą pažeidėjui gresia bauda, teisių atėmimas nuo trejų iki penkerių metų ir motociklo konfiskavimas.

Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyr. redaktoriumi Vitoldu Miliumi.

– Greičio matuoklių daugiau nei bet kada, baudų skaičius auga, bet vairuotojai kaip lakstė, taip ir laksto. Kodėl nei matuokliai, ne baudos nepadeda ir gal yra, kas padėtų?

– Visų pirma, tos baudos nėra tokios, kurios atgrasytų žmones nuo važiavimo greitai. Lietuviai yra labai neramūs važiuotojai, visą laiką konkuruoja, skuba, lekia, tai tos baudos ir nesutramdo.

– Jei jos padidėtų, padėtų?

– Sunku pasakyt. Žiūrint kiek. Čia yra ne vienos dienos klausimas, nes tie, kas lakstė, lakstys dar ilgai.

– Na, dažnas vairuotojas sako tarsi tokį pasiteisinimą „važiuoju su srautu“. Ar tai iš tikrųjų pateisinantis elementas, o gal vis dėlto tai pavojinga?

– Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas. Jeigu mes važiuojam labai įvairiai, nevienodai, mes padarom tokią košę kelyje ir tie manevrai atneša daug nelaimių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, dažnas didmiesčių vairuotojas keiksnoja spūstis ir aiškina, kad reikėtų didinti greitį miestuose, mažinti pėsčiųjų perėjų arba galvoti kaip pėsčiuosius kitaip per gatvę praleisti. Jie, atrodo, tarsi ir geriau žino, kaip būti saugesniame eisme, bet ar tai nėra taip pat, kaip kad mes visi „geriau žinome“ kaip žaisti krepšinį ar valdyti šalį?

– Tai visi čia yra geriausi vairuotojai, čia net neginčytina. Bet didinti greitį, jeigu yra tokia infrastruktūra, kokia yra dabar, nepadės, nes mes turim butelio kaklelius ir vis tiek atvažiuosim visi, kokiu greičiu bevažiuotume. Bet sakymas dėl perėjų mažinimo, kurios eina per kelią, padaryti, pavyzdžiui, po žeme, tai taip, tai padidintų srauto greitį ir, aišku, sumažintų spūstis.

– Kitas svarbus dalykas. Kodėl lietuvio vairuotojo kraujyje yra įaugę visada važiuoti bent 10 km/val. greičiau nei leidžia KET? Atrodo, kad kelio ženklai yra tiesiog dekoracijos, kurios puošia kelią.

– Manau, kad tai nebaudžiamumas. Jeigu mes žinome, kad mūsų nebaus už 10 km/val. Būtų 30 km/val. viršijimas nebaudžiamas – tai viršytume tiek. Tikrai, čia yra tik tas.

– Bet ką reiškia 10 km/val. viršyti greitį ir kaip tai gali suveikti avarinėje situacijoje?

Su srautu važiuoti yra gerai, su srautu važiuoti pakankamai saugu. Nes didžiausia bėda yra ne pats greitis, o greičių skirtumas.

– Labai įvairiai. Čia mes turbūt 15 laidų apie tai galėtume padaryti. Mano supratimu, blogiausias dalykas yra net ne pats greitis, bet kaip mes važiuojame. Važiuoti dabar tuose moderniuose automobiliuose yra labai nuobodu ir žmonės nebesikoncentruoja į tai, ką daro. Ir dėl to tai, kad tu važiuosi 10 km/val. greičiau, bet stabdysi laiku yra mažesnis blogis negu kad sėdėsi telefone ir nestabdysi.

– Bet jūs sakot, automobiliai tobulėja. Tikrai taip. Vis daugiau atsiranda automobilių, kur prijungi telefoną ir per programėlę tau rodo ir kur važiuot, ir koks tavo greitis. Ir štai įvairiuose kanaluose vairuotojai diskutuoja, kad reikia važiuot pagal GPS rodomą greitį, nes esą patys automobilių spidometrai meluoja ir visada į mažesnę pusę.

– Taip, meluoja ir visada į mažesnę pusę. Tas melavimo lygis yra skirtingas, nevienodai meluoja. Mūsų kolegos vokiečiai daro nuolatos spidometrų tikrinimo ekspertizes. Ir, taip, praktiškai visi meluoja.

– Į mažesnę pusę? Viskas dėl saugumo?

– Aš nežinau, ar dėl saugumo, ar dėl kažkokių priežasčių. Visokių yra nuomonių, dėl ko tai daroma, bet kad taip daroma, tai tikrai.

– Turbūt dar didesnė problema – sunkvežimiai. Jų vairuotojai sako: „Važiuoju tiek, kiek traukia“. Sunkvežimiuose, aišku, yra įmontuoti greičio ribotuvai, kurie riboja ties 90 km/val. greičiu. Bet ar jūs matėte kokį sunkvežimį, kuris važiuodamas įprastu plentu, įvažiavęs į miestelį, staiga stabteltų iki 50 km/val.?

– Čia yra tam tikras blogis. Iš tikrųjų, sunkvežimių, tolimųjų reisų vairuotojai labai dažnai įvažiavę į miestelį, kaip važiavo, taip ir važiuoja, ypač tuomet, kai žino, kad ten nėra jokios kontrolės. Jiems yra svarbiausia tai, ką rodo jų aparatūra, ne ką sako kelių eismo taisyklės, bet kaip, sakykim, nepažeisti mikroschemos sunkvežimyje. Tai lengvųjų automobilių vairuotojams kartais yra baugu, nes jie nežino, jie laikosi taisyklių, o sunkvežimis juos spaudžia. Tai čia yra bloga praktika.

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 825 greičio viršijimo atvejus.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas penktadienį. Gruodžio 1 d. apie 12.10 val. Kaune, Garšvės g., automobilis BMW, vairuojamas vyro (g. 1998 m.), kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 111 km/val. greičiu.

Maža to, vairuotojas net neturi teisės vairuoti transporto priemonę, nes ji yra atimta. Vairuotojas teisinosi, jog skubėjo į darbą, todėl ir spustelėjo akseleratoriaus pedalą. Automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Gruodžio 3 dieną, apie 21.00 val. Kauno r., Daugeliškių k., V. Jakelio ir Gluosnio g. sankryžoje, automobilį „Peugeot“ vairavo neblaivus vyras (g. 1982 m.). Policijos pareigūnams vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholinių gėrimų. Jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,08 prom.

Savaitgalį Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti.

Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste bei Kauno ir Jonavos rajonuose patikrino daugiau nei 3,2 tūkst. transporto priemonių. Jų metu išaiškinti šeši neblaivūs vairuotojai (0,43 prom.; 0,55 prom.; 0,71 prom.; 0,78 prom.; 0,86 prom.; 1,30 prom.).

Vykdytų priemonių metu policijos pareigūnai užfiksavo ir kitų KET pažeidimų. Šeštadienį taip pat pareigūnai patruliavo keturračiais Kauno rajone esančiuose miškuose – vykdytos bendros priemonės kartu su Valstybinių miškų urėdijos atstovais. Pažeidimų priemonės metu užfiksuota nebuvo.

Iš viso per savaitę Kauno apskr. VPK policijos pareigūnai nustatė 20 neblaivių automobilio vairuotojų. 12 asmenų vairavo transporto priemones, nors neturėjo tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 21 eismo dalyvis (pernai iki gruodžio mėnesio pabaigos – 17), dar 629 sužeisti (pernai iki gruodžio mėnesio pabaigos – 658).

„Imituojamas darbas?“ – sutrikę nuo vaizdelio, pamatyto Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte, klausė kai kurie vairuotojai.

Trikojis čia iškilo rytą, kai greičio viršijimas, atrodytų, mažiausia problema. Tiksliau, per spūstis transportas vos velkasi, jau nekalbant apie didžiausią leistiną greitį.

Gal šįryt trikojis buvo užprogramuotas fiksuoti per lėtai judančius automobilius?

„Šiandien reiškia daugiau mieste trikoju, nes greitis padidintas“, – šmaikštavo kai kurie vairuotojai. 

„Atvažiavo parūkyt ir sniegu pasidžiaugti“, – humoro jausmą demonstravo ir dar kitas. „Kažin valytuvą įtaise ant kameros trikojo?“ – į kompaniją jungėsi ir daugiau komentatorių.

Įspėja dėl eismo sąlygų

Dėl naktį buvusio ir besitęsiančio snygio ketvirtadienį valstybinės reikšmės kelių dangos ir toliau išlieka padengtos šlapio ar prispausto sniego sluoksniu, provėžotos, slidžios, įspėja Automobilių kelių direkcija.

Vilkaviškyje, Marijampolėje ir Šakiuose – lijundra, formuojasi plikledis.

Keliuose dirba kelių priežiūros mechanizmai.

Lietuvoje – snygis, tik vakarų Lietuvoje lyja. Oro temperatūra siekia nuo 4 iki 0 laipsnių šalčio, pajūryje iki 8 laipsnių šilumos.

– Kodėl norima griežtinti baudas vairuotojams?

– Na, mūsų eisme vyksta pokyčiai į gerąją pusę, bet tie tempai, kuriais dabar vyksta tie pokyčiai, turbūt visų netenkina ir norime, kad tie pokyčiai būtų greitesni. Daromi tam tikri eismo taisyklių pažeidimai, o ypatingai greičio pažeidimai, viršijamas greitis ir tai viena iš pagrindinių priežasčių įvykti eismo įvykiams, kuomet būna sužalojami arba žūsta žmonės.

– Vairuotojai ir anksčiau burnojo, kad yra esą per griežtos nuobaudos, ypač kai tenka atimti vairuotojo pažymėjimą. Netgi tos papildomos priemonės nedrausmino, jeigu pačių baudų dydžiai yra per maži.

– Mes konstatuojame, kad už KET pažeidimus baudos buvo peržiūrėtos 2008 m. Po to laikotarpio ekonominė situacija gerokai pasikeitė ir vėlgi, kuomet policijos yra paskiriama bauda už iki 20 km/val. viršytą greitą, tai yra 6 eurai, žmogus su tam tikra šypsena pasako, kad du puodeliai kavos. Ar jis padaro kažkokias išvadas, gavęs tokią baudą, kad greitis, kurį jis viršijo, reikalingas tam, kad mes būtume saugesni? O tikrai absoliuti dauguma eismo dalyvių nori būti saugūs, laikosi KET. Na, ir kartais tie išsišokėliai sukelia problemas.

– Kiek turėtų didėti baudos? Apie kokius skaičius mes galime kalbėti?

– Na, mes siūlome, kad jeigu dabar bauda yra iki 20 km/val. viršytam greičiui nuo 12 iki 30 eurų, padidinti, kad būtų nuo 30 iki 60 eurų. Iki 30 km/val. viršytam greičiui – padidinti iki 120 eurų. Na, jos nėra kardinaliai didinamos, tačiau siūlome tam tikrus pakeitimus, sisteminius dalykus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kad įkliuvus antrą kartą vairuotojas netektų vairuotojo pažymėjimo.

– Taip. Viršijus greitį daugiau nei 30 km/val. antrą kartą, vairuotojas netektų pažymėjimo – neilgam laikotarpiui, sakykim, nuo 20 iki 30 dienų. Ir neturėdamas teisės vairuoti, naudodamasis visuomeniniu transportu ar vaikščiodamas pėsčiomis, galėtų pagalvoti apie tą neatsakingą elgesį. Nes, vėlgi, tas 10 km/val. viršytas greitis kartais lemiamu momentu turi esminį faktorių, kuomet pasekmės, atsitikus eismo nelaimei arba sureaguoti į kažkokią pasikeitusią eismo situaciją, yra lemiamos. Ir tikrai manome, kad tą greitį vairuotojui smegenyse reikia įrašyti griežtesnėmis priemonėmis.

– O pagal statistiką kiek šiai dienai būtų vairuotojų, kurie 20-čiai dienų netektų teisės vairuoti?

– Jeigu palyginus šių metų 10 mėnesių duomenis, tai apie 3500 vairuotojų prarastų teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų. Manau, tai nėra labai didelis skaičius, bet įsivaizduokim, kad 3500 vairuotojų vis dar nesilaiko saugaus greičio ir tą daro pakankamai agresyviai, viršydami daugiau negu 30 km/val. Tas turėtų įtakos tikrai kažkiek turėti.

– Ar bus dar kažkokių kitokių drausminimų tiems lakstūnams, kurie ypatingai mėgsta greitį?

– Taip, mes turime siūlymų, kurie turėtų kažkokią įtaką padaryti. Tai vienas iš dalykų yra toks, kad asmuo, davęs savo transporto priemonę užsienio piliečiui, laiduoja už tą asmenį. Jeigu būna padarytas KET pažeidimas ir užsienietis nesumoka baudos, tai pats asmuo turi sumokėti paskirtą baudą. Tai turbūt skatintų atsakingiau dalinti savo transporto priemonę, atsakingai teikti duomenis to asmens, kuriam yra duodama transporto priemonė ir permąstyti tuos dalykus.

– Bet yra pastebima, kad ir patys vairuotojai, gavę baudą, neskuba jos sumokėti. Ir situacija šiek tiek gerėja, bet vis tiek dar nemažas procentas vairuotojų nemoka baudų.

Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

– Sakykim, nedidelis procentas, bet tokių asmenų yra. Ir vėlgi, tos administracinės atsakomybės pagrindinis dalykas yra kad asmuo kažkaip pajustų savo netinkamo elgesio pasekmes, tam yra paskiriama piniginė bauda. Ir jeigu jis piktybiškai nemoka tų baudų, neturi turto, nedirba legaliai ar dar kas nors, na, jam tos baudos vis tęsiasi ir jis jokių pasekmių nepatiria. Turime asmenų, kurie padaro po 400 pažeidimų, tai tas poveikis kažkoks turėtų būti. Ir šitoj pačioj vietoj siūlome, kad būtų apribojamos tam tikros valstybės paslaugos asmenims, kurie nesumoka baudų. Šiai dienai toks asmuo negali pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Siūlome, kad tokiam asmeniui priklausančios transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas, asmuo negalėtų savo vardu užregistruoti naujos transporto priemonės. Manau, kad tai paskatintų. Bet šitie siūlymai yra tik pradiniai. Tikrai teko girdėti, kad užsienio šalyse yra gerokai efektyvesnių. Pavyzdžiui, Latvijoj, kažkada sakė, kad labai gerai yra baudos mokamos oro uoste, kuomet bando išskristi kažkur, prisiregistruoti ir mato, kad nesumokėtos baudos.

– Gerai, bet grįžkime prie Lietuvos. Lietuvoje atsirado labai daug ir įvairių greičio matuoklių ir jų tik daugės. Ar tai padeda drausminti greičio mėgėjus ir galbūt tuose ruožuose, kur jie įrengti, stebite ir mažiau eismo įvykių?

– Be abejo. Greičio kontrolės sistemos, kurios atsiranda tam tikruose ruožuose, vienaip ar kitaip skatina vairuotojus susimąstyti ir dažniau žiūrėti į savo spidometrą. Vėlgi, tie skaičiai rodo, kad ne visus vairuotojus… Tikrai tose vietose mažėja eismo įvykių su sužeistais asmenimis. Taikome kartais ir dvigubas priemones t. y. pasibaigus vidutiniam greičio ruožui yra pastatomas vadinamasis trikojis. Na, pagrindinis tikslas yra keisti supratimą apie tą dalyvavimą eisme. Be abejo, visa Lietuva tikrai nebus padengta greičio matuokliais, bet vairuotojas, norėdamas saugiai dalyvauti eisme, turi daryti tam tikrą pokytį savo elgesy. Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

„Kiekvieną savaitę, kiekvieną dieną dirbame tam, kad eismo įvykių, sužeistų ir žuvusių eismo dalyvių skaičius mažėtų. Deja, ne viskas priklauso vien nuo policijos pareigūnų. Raginame kiekvieną eismo dalyvį, įsibėgėjant tamsiajam metų sezonui, įsivertinti savo elgesį kelyje. Pėsčiajam – ar tamsiu paros metu dėvi šviesą atspindintį atšvaitą, ar važiuojamąją dalį kerta tam skirtoje vietoje. Vairuotojui – ar užtikrina visų vežamų asmenų saugumą, ar neviršija nustatyto leistino greičio.

Štai spalio 22 d. fiksuotas vairuotojas, kuris Kaune, judriame A. Juozapavičiaus pr., tamsiu paros metu, apie 21.30 val., važiavo ne nustatytu 50 km/val., o trigubai didesniu 147 km/val. greičiu“, – apie įsimintiniausius savaitės momentus pasakojo Kauno pareigūnai.

„Norisi atkreipti dėmesį, kad taip viršijant greitį pačiame mieste, vairuotojas ne tik kėlė pavojų sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Šio automobilio savininkui automatiniu būdu suformuotas ir jau išsiųstas protokolas su administraciniais nurodymais“, – teigė jie.

Deja, ne viskas priklauso vien nuo policijos pareigūnų.

Praėjusią savaitę užfiksuoti ne tik greičio viršijimo atvejai, bet ir neblaivių vairuotojų promilės. Spalio 16 d. apie 19.15 val. Kauno r., Gervėnupio k., pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį „Opel Zafira“, kurį vairavo neblaivus vyras (gim. 1972 m.). Negana to, paaiškėjo, kad vairuotojas, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Vyrui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,71 prom.

Savaitgalį pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu Kauno mieste ir rajone patikrinta apie 3,8 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta dvylika neblaivių vairuotojų (jų girtumo laipsnis svyravo nuo 0,43 prom. iki 1,30 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė dvylika neblaivių vairuotojų (dar 22 nustatė kolegos iš kitų padalinių) ir devynis asmenis, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės.

Vykdytų priemonių metu pareigūnai taip pat nustatė aštuoniolika transporto priemonių vairuotojų, kurie chuliganiškai vairavo ir kėlė pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams.

Praėjusios savaitės lakstūnas užfiksuotas šeštadienį. Rugpjūčio 19 d. apie 13.15 val. Kėdainių r., Pilionių k., automobilis BMW, kur leistinas važiavimo greitis – 50 km/val., važiavo 129 km/val. greičiu. Vairuotojas pareigūnams teigė, kad skubėjo namo. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Rugpjūčio 17 d. apie 20.55 val. gautas pranešimas, kad Kauno r., Romainių k., automobilį „VW Caddy“ vairuoja galimai neblaivus vyras. Pareigūnai, reaguodami į pranešimą ir atlikdami paieškos veiksmus, minėtą automobilį pastebėjo apie 21.05 val. Kauno r., Giraitės k. Automobilio vairuotojui (gim. 1993 m.) nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,07 prom.

Šeštadienį apie 14.05 val. Kėdainių r., kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, pareigūnai pastebėjo neblaivų vyrą (gim. 1984 m.), kuris vairavo dviratį. Vyras prisipažino pareigūnams, kad prieš 10 minučių išgėrė tris litrus silpnųjų alkoholinių gėrimų. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,18 prom.

Savaitgalį Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių miestuose bei rajonuose patikrino apie 6,6 tūkst. transporto priemonių. Nustatyti 23 neblaivūs vairuotojai (jų girtumo laipsnis svyravo nuo 0,12 prom. (motociklo vairuotojas) iki 3,18 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę pareigūnai nustatė 30 neblaivių vairuotojų ir 20 asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami tam teisės. Vykdytų priemonių metu pareigūnai nustatė ir kitus KET pažeidimus.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo devyniolika eismo dalyvių (2022 m. iki rugpjūčio pabaigos – 10), 427 sužeisti (2022 m. iki rugpjūčio mėnesio pabaigos – 448).

Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turės būti paskiriamos per 60 kalendorinių dienų.

Už tokias pataisas per priėmimą balsavo 111 parlamentarų, keturi susilaikė. Pakeitimai įsigaliotų po prezidento pasirašymo.

Šiuo metu kodekse galioja bendra nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

Iniciatoriai pataisą parengė reaguodami į viešumoje atgarsį sukėlusius atvejus, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius.

„Tokiu būdu nusižengimus padariusiems asmenims ne tik atsiranda didelė finansinė našta, bet ir taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sunkinančioji aplinkybė − pakartotinumas“, – aiškinamajame rašte teigė parlamentarai.

Pataisas registravo konservatoriai Kazys Starkevičius ir Andrius Kupčinskas, Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas, Demokratų sąjungos atstovas Lukas Savickas, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Seimas jau buvo ėmęsis analogiškos pataisos, tačiau svarstant projektą siūlomas 60 dienų terminas buvo sutrumpintas iki 30 dienų, ir parlamentas per priėmimą tokiam variantui nepritarė.

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 920 greičio viršijimo atvejų.

Šeštadienį apie 16.35 val. Jonavos r., Upninkų mstl., automobilį „VW Passat“ vairavo neblaivus vyras. Paaiškėjo, kad automobilio vairuotojas (g. 1990 m.) yra neblaivus, o jo transporto priemonė neturi galiojančios privalomosios techninės apžiūros bei yra neapdrausta privalomuoju civiliniu atsakomybės draudimu.

Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,52 prom.

Trečiadienį apie 11.00 val. Kauno r., kelyje Kaunas–Vandžiogala, vyras (g. 1984 m.) vairavo dviratį būdamas neblaivus. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,90 prom.

Savaitgalį Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Policijos pareigūnai Kauno ir Jonavos miestuose bei rajonuose patikrino apie 4 tūkst. transporto priemonių. Nustatyta dešimt neblaivių vairuotojų (0,09 prom. – pradedantysis vairuotojas; 0,65 prom.; 0,58 prom.; 0,48 prom.; 0,58 prom.; 0,78 prom.; 0,58 prom.; 0,57 prom.; 0,76 prom.; 0,82 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 27 neblaivius automobilio vairuotojus ir 15 asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 14 eismo dalyvių (2022 m. iki birželio pabaigos – 7), 274 sužeisti (2022 m. iki birželio mėnesio pabaigos – 304).

Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 645 greičio viršijimo atvejus.

Gegužės 20 d., apie 00.30 val. Kaune, Jonavos g., patikrinimui sustabdytas automobilis „Audi“. Pareigūnams pasiteiravus, ar automobilio vairuotojas (g. 2002 m.) vartojo alkoholinius gėrimus, šis neišsisukinėjo ir pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš porą valandų.

Paaiškėjo, kad vyras neturi teisės vairuoti transporto priemonę. Vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,62 prom.

Tą pačią dieną apie 14.50 val. Jonavos r., kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, pareigūnai pastebėjo neblaivų vyrą (g. 1986 m.), kuris vairavo dviratį. Vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,49 prom.

Gegužės 15 d., apie 16.10 val. Kauno r., Čekiškės mstl., neblaivus vyras (g. 1978 m.) vairavo elektrinį paspirtuką. Vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,04 prom.

Savaitgalio metu Kelių policijos pareigūnai vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems vairuotojams ir kitiems KET pažeidimams išaiškinti. Jų metu policijos pareigūnai Kauno mieste patikrino apie 2,2 tūkst. transporto priemonių. Nustatyti 7 neblaivūs vairuotojai (0,75 prom.; 0,50 prom.; 0,19 prom. – motociklo vairuotojui; 0,76 prom.; 1,16 prom.; 0,52 prom.; 0,63 prom.).

Iš viso per praėjusią savaitę Kelių policijos pareigūnai nustatė 24 neblaivius transporto priemonių vairuotojus ir 11 asmenų, kurie vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo 14 eismo dalyvių (2022 m. iki gegužės mėnesio pabaigos – 5), 215 sužeisti (2022 m. iki gegužės mėnesio pabaigos – 248).