Tačiau kaip elgiamės ne ekstremaliomis sąlygomis, tiesiog dirbdami? Programuodami, taisydami automobilį, dėliodami prekes lentynose? Žinome, kad turime darbo dieną, projektui numatytą laiką. Dar žinome, kad skubos darbą velnias renka, todėl dirbdami paknopstom pridarysime klaidų, o galiausiai sužlugdysime ir visos komandos darbą. Tik kodėl šių taisyklių neleidžiame laikytis mūsų vaikams? Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje dukart skirtinguose kontekstuose nuskambėjo žodžiai „per lėtas“. Kalbant apie krašto apsaugos ministrą ir naujausią Lietuvos švietimo fiasko – tarpinius patikrinimus. Lygybės klausimais toliau pažengusioje šalyje 60-metis eksministras galėtų teisme ginti savo garbę: sako „lėtas“, o galvoja „per senas“? Kas kita mūsų moksleiviai. Ir ne tik gimnazistai, ir ne tik šiemet laikantys tarpinius patikrinimus. Metai iš metų jie verčiami dalyvauti absurdiškose lenktynėse: it vydamiesi autobusą turi bėgti įkandin mokymosi programų. Be teisės sustoti, apmąstyti, palaukti lėtesnio klasės draugo. Tarsi olimpiečiai jie nuolat treniruojasi, kad galiausiai per 45 minutes išspręstų 15 matematikos uždavinių ir pademonstruotų... ką? Užduotis kūrusiems anonimams suteiktų progą pasijuokti, kad traukinys, patys žinote ko, nelaukia? Net jei tas kažkas – būsimasis chirurgas, kada nors kruopščiai operuosiantis širdį. Ar tiesiog mąslus, doras pilietis. Tas, kas mato prasmę šiame ištvermės ultramaratone su sprinto taisyklėmis, nėra jokių ateities lyderių treneris. Jis – rudimentas iš praeities epochos, kurioje žmonės buvo matuojami Stachanovo matu ir neturėjo teisės žvalgytis į šalis – kad neduokdie, nepradėtų mąstyti.

– Kodėl kartais skiriasi spidometro rodmenys nuo navigacijos programėlėje rodomo realaus greičio?

– Ne kartais, o praktiškai visada skiriasi. Tai yra reglamentuota Europos Sąjungos dokumentais ir automobilių gamintojai privalo projektuoti automobilį, kad realus greitis būtų mažesnis nei rodoma spidometre. 

– Dėl kokių priežasčių tai daroma? 

– Taip daroma dėl mūsų saugumo. Pavyzdžiui, važiuodami matote apribojimą 90 km/val., žiūrite į spidometrą, mažinate greitį, jei mažiau važiavote ir tuo metu važiuojate, imant maksimalią galimą paklaidą, 83 km/val. greičiu. Arba lygiai 90 km/val. greičiu, priklausomai nuo automobilio. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

–  Ar ta paklaida visada lieka vienoda? Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val., ar autostradoje – 130 km/val. greičiu irgi yra kelių kilometrų skirtumas nuo realaus greičio, kurį rodo spidometras?

– Pagal reikalavimus, paklaida turi didėti didėjant važiavimo greičiui. 

– Kuo didesniu greičiu važiuojame, tuo spidometro rodomas greitis yra daugiau atitrūkęs nuo to realaus greičio?

– Visiškai teisingai. Važiuodami 90 km/val. turite 13 km/val. maksimalią paklaidą, o 130 km/val. – 17 km/val. paklaidą. Bet priklausomai nuo gamintojo, paklaida gali svyruoti nuo nulio ir į didesnę pusę. 

– Ar gamintojas automobilio specifikacijoje nurodo, koks yra realus greitis? Ar reikia pačiam eksperimentuoti ir išsiaiškinti?

– Neteko matyti tokių oficialų gamintojo nurodymų arba duomenų, techninių charakteristikų, pavyzdžiui, knygelėje. Galite pats išsimatuoti, turite GPS ryšį, automobilio spidometro rodmenis. Matote skirtumą ir žinote, kaip skiriasi jūsų automobilio spidometro rodmenys nuo faktinio greičio. Keisdami važiavimo greitį, matote, kiek keičiasi ir kokia yra paklaida.

– Žmonėms, kurie galbūt neturi kažkokių programėlių ir nori išsimatuoti, ar yra galimybė matematiškai išskaičiuoti panaudojus formulę? 

– Pagal Europos Sąjungos reglamentą, yra formulė – 0,1 padauginus iš važiavimo greičio, plius 4 km/val. 

– Vadinasi, jeigu važiuojame ir mums parametras rodo 100 km/val., greitį daliname iš 10, pridedame 4, gauname 14. Vadinasi, tokia realaus greičio galima maksimali paklaida.

– Taip. Tai yra maksimali jūsų automobilio spidometro paklaida.

– Ar dar kažkas gali lemti didesnę realus greičio paklaidą ir to, ką rodo spidometras? Pavyzdžiui, automobilio padangos?

– Taip, be abejo, padangos tikrai lemia ir neatsitiktinai gamintojai nurodo padangas, kokias turime montuoti konkrečiame automobilyje. Jeigu padangos bus mažesnės, spidometras rodys daug, o važiuosime gerokai lėčiau. Jeigu padangos didesnio diametro, tai atvirkščiai – spidometras rodys nedaug, o važiuosime daug greičiau. 

Policija primena, kad nuo lapkričio 1 dienos automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių (kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t), motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu negu 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu negu 70 km/h greičiu.

„Važiuokite tik jums tinkančiu saugiu, o ne leistinu greičiu. Ypač dėmesingi būkite gyvenvietėse, gyvenamosiose zonose (namų kiemuose), prieš pėsčiųjų perėjas, privažiavimuose prie kapinių, išvažiuodami iš šalutinio kelio.

Nelenkite neįsitikinę, kad tai daryti saugu, ypač važiuodami transporto priemonių kolonoje“, – teigiama Lietuvos kelių policijos pranešime spaudai.

Šauklių gatvėje susidūrė 44-erių vyro vairuojamas „Mercedes-Benz“, 46-erių vyro vairuojamas mikroautobusas „Volkswagen“ ir automobilis „Honda“, vairuojamas 49-erių vyro.

Automobiliai stipriai aplamdyti, suniokoti. „Mercedes-Benz“ vairuotojas išgabentas į ligoninę. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko, kai „Mercedes-Benz“, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė mikroautobusą. Nuo susidūrimo kliudytas ir automobilis „Honda“.

Liudininkai sako, kad „Mercedes-Benz“ nuo žiedo pusės atskriejo dideliu greičiu. Galimai, kad jis apsisuko du kartus. Mikroautobuso vairuotojas bandė stabdyti ir nusuko į kelkraštį, bet smūgio būta itin stipraus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įvykio metu visi vairuotojai buvo blaivūs. Policija aiškinasi, dėl ko įvyko avarija. Ne tik alkoholio vartojimas, bet ir nepaskaičiavimas gali lemti tokias masines avarijas. Miestas buvo paralyžiuotas rytinio piko metu.

„Be greičio matavimo jie turi galimybę fiksuoti pažeidimus, susijusius su draudžiamu šviesoforo signalu, taip pat važiavimo maršrutinio transporto juosta, kai tam nėra suteikta teisė. Bus fiksuojami ir „STOP“ juostos pažeidimai“, – dalijosi JUDU Infrastruktūros vadovas Giedrius Levčenka.

Paskutinius kelis mėnesius, kol matuokliai buvo dar tik kalibruojami, fiksuota tūkstančiai pažeidimų. Daugiausiai – greičio viršijimas.

„Buvo užfiksuota viršijimo atvejų, kai buvo viršijama virš 30 km/val.“, – kalbėjo G. Levčenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Didesnė vairuotojų dalis mano, kad tokių matuoklių mieste jau per daug.

„Kiekvienoje sankryžoje stovi. Tikrai nereikia tiek“, – nuomonę išsakė vairuotoja.

„Manau, kad yra vietų, kur jie labai reikalingi, bet kitur manau, kad tai tik pasipinigavimas“, – teigė vyras.

„Priklauso nuo to, kaip sąlyginai jie veikia. Jeigu naktį visiškai tuščiame kelyje fiksuoja žmones, kurie viršija 15 km/val., tai sakyčiau, kad šiek tiek perspausta“, – pasisakė vaikinas.

Tačiau eismo ekspertai siūlo žmonėms nesipiktinti.

„Mes visi liekame tokie sofos ekspertai. Sėdim ant sofos, socialiniuose tinkluose aiškiname kažką, piktinamės. Nuvažiuokite į kokią Šveicariją, pažiūrėsiu, per kiek sekundžių jūs prarasite teises“, – pakomentavo eismo ekspertas Artūras Pakėnas.

Anot A. Pakėno, bet kokia keliuose drausminanti priemonė didina saugumą.

„Iš vienos pusės mes norime, kad niekas mums nieko nedraustų, o iš kitos pusės norime, kad ir avarijų nebūtų ir kad visi būtume saugūs. Nebūna taip. Renkamės arba tą, arba tą. Turi būti protingi kompromisai. Gal ne visi sprendimai iš pirmo žvilgsnio atrodo geri, bet palaukime rezultatų“, – teigė A. Pakėnas.

Visada kartojau, kad visos taisyklės yra parašytos krauju. Kad to kraujo būtų išlieta mažiau, daromi visi šie dalykai.

„Turime auklėtis taip, kaip reikia. Visada kartojau, kad visos taisyklės yra parašytos krauju. Kad to kraujo būtų išlieta mažiau, daromi visi šie dalykai“, – kalbėjo eismo ekspertas Darius Kanapinskas.

Dažnas pastebi, kad matuokliai drausmina tik važiuojant pro juos. Vairuotojai viršija greitį, prieš matuoklį pristabdo, po to vėl paspaudžia greičio pedalą. Tačiau ekspertai sako, kad šiais laikais taip elgtis nevertėtų.

„Laisvės prospekte, kur fiksuoja ir greitį, ir pravažiavusį raudoną šviesoforą, už 1 km. stovi trikojis. Tu čia pravažiavai kultūringai, ten važiavai nekultūringai, tai tave ten jau pasveikino“, – sakė D. Kanapinskas.

Ką tik veikti pradėję matuokliai pastatyti judriausiose miesto gatvėse ir sankryžose. Sostinėje jau veikia 39 stacionarūs greičio ir kitų pažeidimų matuokliai. Žadama, kad ateityje jų tik daugės. Ekspertai tai sveikina, tik nesupranta visiems žinomos paslapties, kad matuokliai vis dar leidžia šiek tiek viršyti greitį.

„Manau, mes jau išaugome iš tų kelnaičių tolerancijos. Juokingai atrodo, kai girdime iš pareigūnų, kad radaras nustatytas plius 20. Kam jis nustatytas plius 20? Gal pakeiskime eismo taisykles?“ – piktinosi A. Pakėnas.

Metų pabaigoje sostinėje turėtų atsirasti ir vidutinio greičio matuokliai. Geležinio Vilko gatvėje vidutinio greičio matuokliai veiks abiem kryptimis.

Iki šiol jie veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi.

Naujai veikti pradedančių greičio matuoklių iš viso bus 16-lika: Savanorių pr. ties Vaduvos g., Antakalnio g. ties Tverečiaus g., Olandų g. ties Filaretų g., T. Narbuto g. ties Sėlių g., Ukmergės g. ties Paribio g., Molėtų pl. ties Skersinės g., Nemenčinės pl. ties Svajonių g., Ozo g. ties Kernavės g., Švitrigailos g. ties Kauno g., Gariūnų g. ties Paneriškių g., Galvės g. ties J. Tiškevičiaus g., Kalvarijų g. ties V. Gerulaičio g., S. Batoro g. ties Rudens g., Laisvės pr. ties Viršuliškių g., Oslo g. ties Laisvės pr., Minsko pl. ties Gurių gatve.

Dalis naujų greičio matuoklių geba matuoti ne tik automobilių greitį, bet ir fiksuoti važiavimą per draudžiamą – raudoną – šviesoforo signalą bei viešajam transportui skirtą eismo juostą, kai neturima tam teisės.

Jie papildys jau šiuo metu veikiančius 23 greičio matavimo įrenginius, iš kurių 12 be leistino greičio pažeidimų, fiksuoja ir raudono šviesoforo signalo, o du – ir A juostos pažeidimus.

Vilniuje vienas greičio matuoklis per metus vidutiniškai užfiksuoja apie 2,8 tūkst. pažeidimų.

Daugiausiai jų užfiksavo esantys Konstitucijos pr. (6,85 tūkst. užfiksuotų pažeidimų per 2022 metus), Vilniaus Vakariniame aplinkkelyje ties Tarande (4 tūkst. pažeidimų) ir Žirmūnų g. (3,3 tūkst. pažeidimų).

Bebaimis brazilas

Vaikystėje ne vienas pyplys svajoja tapti garsiu lenktynininku, per gyvenimą skriejančiu milžinišku greičiu. Tačiau vos keletas tų, kurie laikėsi įsikibę savo svajonės, pasiekė šį tikslą. Jie šiandien yra dievinami kaip vieni iš geriausių vairuotojų visoje planetoje. Autoplius.lt pabandė suskaičiuoti greičiausius iš greičiausiųjų. Tuos, be kurių istorijos apie greitį netektų prasmės.

Gali būti taip, kad kai kurie šio vardo išvis negirdėję, tačiau nesuklyskite, Ayrtonas Senna – viena ryškiausių „Formulės 1“ asmenybių per visą šio sporto gyvavimo istoriją. Šis brazilas buvo išskirtinai greitas, o jo vairavimo įgūdžiai ant šlapios dangos itin sužavėjo F1 entuziastus. Dabar net sunku patikėti, kad šis karštakošis, lėkdamas šlapia danga, net pagreitindavo greitį.

Skirtingi: A. Senna garsėjo nutrūktgalviškais manevrais, o M. Schumacheris (antrame plane) atvirkščiai – racionaliu vairavimo stiliumi. Tačiau abi šias legendas pasivijo nelaimės. „Scanpix“ nuotr.

Ryžtas ir agresyvus vairavimo stilius A. Sennai padėjo iškovoti  net tris „Formulės 1“ čempiono titulus. Ko gero, jų būtų buvę ir daugiau, jei ne tragiška avarija 1994-aisiais. Varžybų etape San Marine A. Senna, kovodamas dėl pirmos pozicijos su Michaeliu Schumacheriu, per stipriai paspaudė akseleratorių, išlėkė iš trasos ir, skriedamas maždaug 300 km/val. greičiu, rėžėsi į sieną. Ekspertai apskaičiavo, kad smūgio į sieną metu greitis siekė maždaug 233 km/val. Tai buvo paskutinis jo pasirodymas.

A. Senna į žmonių širdis įsirašė ne tik kaip bebaimis lenktynininkas. Per gyvenimą jis niekam nesigirdamas paaukojo daugiau nei 400 mln. JAV dolerių įvairioms labdaros organizacijoms. Legendos laidotuvėse Brazilijoje dalyvavo daugiau kaip 3 mln. žmonių.

Žiauri likimo ironija

Dar vienas gyva legenda tapęs „Formulės 1“ meistras – Michaelis Schumacheris. Šis 1969 m. gimęs vokietis susišlavė net septynis „Formulės 1“ čempiono titulus. Tokiu pasiekimu gali pasigirti tik dabartinė šių lenktynių žvaigždė – britas Lewisas Hamiltonas.

Profesionalaus sportininko karjerą M. Schumacheris baigė, kai 2006 m. „Formulės 1“ čempionate liko antras. Tiesa, 2010–2012 m. jis dar buvo trumpam grįžęs su „Mercedes“ komanda. Per daugybę metų lenktynėse Šumis pateko į ne vieną skaudžią avariją ir liko sveikas, tačiau laisvalaikiu slidinėdamas patyrė tragišką nelaimę. 2013 m. lenktynininkas, leisdamasis nuo kalno, griuvo ir stipriai susitrenkė galvą į akmenį. Nepaisant, kad buvo su šalmu, jis patyrė sunkią smegenų traumą. Tik 2014 m. rugsėjį M. Schumacheris iš ligoninės buvo pervežtas į savo šeimos namus. Iki pat šių dienų jis yra visiškai paralyžiuotas ir guli prižiūrimas žmonos Corinnos ir artimųjų.

Tragiška ir škoto Colino McRae’aus istorija. Drąsus vairavimo stilius ir neįtikimas automobilio valdymas neasfaltuotais keliais jį pavertė legenda. Lenktynininko vardas ypač tapo garsus 1995 m., kai jis tapo jauniausiu pasaulio ralio čempionu. Šis rekordas buvo pagerintas tik po 27 metų, kai 2022 m. suomis Kalle Rovanpera laimėjo šį čempionatą būdamas 22 metų. Vairuodamas „Subaru Impreza“ C. McRae’us laimėjo WRC dar dvejus metus po pirmo triumfo. Jo gyvenimas nutrūko taip pat neįprastai. Škotas žuvo malūnsparnio katastrofoje netoli savo namų kartu su sūnumi ir dviem šeimos draugais.

Sirgalių numylėtiniai

Universalus: S. Loebui pergalių WRC etapuose rekordo nepakanka, tad jis kasmet kaunasi dėl titulo Dakaro dykumų ralyje. „Scanpix“ nuotr.

Devyni pasaulio ralio čempiono titulai puikiai pabrėžia Sebastieno Loebo neprilygstamą talentą. Šio iš Prancūzijos kilusio vyruko gebėjimas prisitaikyti prie kintančio kelio reljefo, tiksliai ir greitai važiuoti net sudėtingiausia danga jį išskiria iš kitų ralio varžybų garsenybių.

Jam priklauso daugiausia iškovotų pasaulio ralio titulų rekordas. S. Loebas laimėjo ir daugiausia istorijoje atskirų ralio etapų, ir daugiau už bet kurį WRC dalyvį yra stovėjęs ant prizininkų pakylos. Tiesa, vien ralio šiam lenktynininkui nepakanka. Nuo 2016 m. jis dalyvauja ir sunkiausiose pasaulyje bekelės lenktynėse – Dakaro ralyje. Laimėti šio dykumų maratono prancūzui kol kas nepavyko, bet jis net tris kartus – 2017, 2022 ir 2023 m. – finišavo antras.

Nenugalimas: per visą istoriją nebuvo tituluotesnio motociklų sporto atstovo nei devyniskart pasaulio čempionas V. Rossi. „Scanpix“ nuotr.

Trofėjų gausa su S. Loebu gali konkuruoti italas Valentino Rossi. Tiesa, šis Daktaru pramintas nutrūktgalvis yra laikomas geriausiu lenktynininku ne automobilių, o motociklų sporto istorijoje. Nepaprasto talento V. Rossi sužavėjo sirgalius neįtikimo sudėtingumo, bebaimiais lenkimais ir dominavimu trasoje.

Šis 44 metų amžiaus italas turi devynis „Moto GP“ pasaulio čempiono titulus. Jam priklauso pergalių „Grand Prix“ etapuose rekordas – net 89. V. Rossi yra vienintelis plento motociklų lenktynių dalyvis, važiavęs daugiau nei 400 „Grand Prix“ varžybų. Nuo 2021 m. varžybose aktyviai nebedalyvauja, tačiau nuo šio sporto labai nenutolo. Valentino vadovauja „Racing Team VR46“, kuri dalyvauja „Moto2“ ir „Moto GP“ varžybose.

Lankėsi ir Lietuvoje

Vadovo karjerą lenktynių pasaulyje daro ir amerikietis Jeffrey Michaelas Gordonas – dabartinis „Hendrick Motorsports“ viceprezidentas. Tačiau griežtą kostiumą jis vilki tik nuo 2015 m. Nuo pat 1993-iųjų J. Gordonas yra tikra NASCAR lenktynių legenda.

Pamaina: NASCAR „profesorius“ J. Gordonas (kairėje) patirtimi dalijasi su jaunesniais kolegomis iš savo valdomos komandos. „Scanpix“ nuotr.

Pirmąjį JAV itin populiarių NASCAR lenktynių čempiono titulą amerikietis laimėjo 1995 m., o paskui į tą pačią viršūnę užkopė dar tris kartus. Jis taip pat tris sykius laimėjo ir garsiąsias „Daytona“ lenktynes. J. Gordonas yra trečias visų laikų NASCAR lenktynininkas su 93 karjeros pergalėmis ir geriausias šiuolaikinių (1972 – dabar) lenktynininkų. 2008 m. ESPN sporto kanalas J. Gordoną išrinko į geriausių visų laikų pasaulio lenktynininkų dešimtuką. Sporto entuziastai šį vairuotoją pamilo ne tik dėl jo pergalių ir apgalvoto vairavimo stiliaus, bet ir dėl charizmatiškos asmenybės.

Vertinant charakterį, Tommi Makinenas yra kur kas santūresnis nei jo kolega iš už Atlanto, tačiau talentu neatsilieka. Skrajojantis suomis bene labiausiai išgarsėjo net ketverius metus iš eilės tapęs pasaulio ralio čempionu. Tai jis padarė važiuodamas su dabar jau retokai ralio etapuose sutinkamu „Mitsubishi Lancer Evolution“ automobiliu. Iš viso suomis laimėjo 24 pasaulio ralio čempionato etapus. Nuo 2003 m. pasitraukė iš profesionalaus sporto. Įdomu, kad 1998 m. T. Makinenas buvo atvykęs į Lietuvos žurnalistų klubo organizuotą tarptautinį žurnalistų ralį „Lietuva 1998“. Šiame renginyje jis nesėdo prie lenktyninio automobilio vairo, tačiau apdovanojo laimėtojus.

Mados ikona

Jauniausias legendų sąrašo narys – seras Lewisas Carlas Davidsonas Hamiltonas. Šiam tituluočiausiam visų laikų Didžiosios Britanijos lenktynininkui šiandien – 38 metai. Jis vis dar gali papildyti savo beprotišką prizų kolekciją, nes iki šiol varžosi „Formulės 1“ lenktynėse.

Įtaka: L. Hamiltonas tapo mados ikona ir pavyzdžiu daugeliui savo sekėjų. „Scanpix“ nuotr.

„Mercedes“ komandos lenktynininkas neseniai pakartojo iki šiol M. Schumacheriui priklausiusį septynių laimėtų „Formulės 1“ čempionatų rekordą, o šiemet kovoja dėl dar vienos pergalės. Tiesa, kol kas 2023 m. čempionato įskaitoje jis vis dar yra ketvirtoje vietoje. Britui priklauso trys asmeniniai rekordai: daugiausia laimėtų F1 etapų (103), daugiausia iš pirmos pozicijos startuotų lenktynių (103) ir daugiausia finišų ant prizininkų pakylos (193).

Ne tik lenktynėmis, bet ir mada itin besidomintis L. Hamiltonas jau senokai yra tapęs ir jaunimo dievuku. Jo stilių kopijuoja tūkstančiai jaunuolių visame pasaulyje. Be to, britas garsėja kova už žmogaus teises, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų fondu UNICEF, gyvūnų teisių gynimo organizacija PETA ir kitomis organizacijomis. Už išskirtinius pasiekimus sporte ir doros asmenybės pavyzdį Lewisui Anglijos karalienė Elžbieta II suteikė oficialų sero titulą.

Apie vidutinio greičio matuoklių efektyvumą LNK žurnalistas kalbėjosi su LAKD atstovu Laurynu Ivinskiu.

– Ar tie greičio matuokliai yra efektyvūs?

– Matoma, kad vidutinio greičio matuokliai tikrai yra efektyvūs. Netgi žiūrint vidutinį vairuotojų greitį, jis yra keliais kilometrais mažesnis nei leistinas. Tai tikrai ugdo vairuotojų įprotį laikytis saugaus leistino greičio. Taip pat, eismo įvykių, sužeistųjų ar žuvusiųjų tuose ruožuose, kur įrengti matuokliai, ženkliai sumažėjo. Žuvusiųjų yra sumažėję aštuonis kartus, tai tikrai didelis rezultatas, imant statistinius metus, kiek laiko matuokliai yra eksploatuojami.

– Tai kur ir kiek planuojate dar papildomai įrengti matuoklių?

– Šiemet bus įrengti keturi ruožai, o kitais metais planuojame įrengti dar 50 vidutinio greičio ruožų. Vietos yra parenkamos pagal metodikas, kuriose įvertinta eismo intensyvumas, eismo įvykių kiekis ir kita įvairi statistika, kuri aktuali išsirenkant pačias pavojingiausias vietas.

Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

–  Jei žvelgiant plačiąja prasme, kiek nuo stebėjimo pradžios sumažėjo eismo įvykių?

– Kiek eismo įvykių sumažėjo – nepasakysiu. Mes vertiname skaudžiausių eismo įvykių kiekius – žuvusių žmonių kiekį, sužeistų kiekį. Skaičiai tikrai yra sumažėję kartais. Tai tikrai įspūdingi kiekiai ir matome, kad tie matuokliai tikrai pasiteisina.

– Ar  šiltuoju sezonu greičio viršytojų padaugėja?

– Žiemą, kai oro sąlygos yra prastos, tai vairuotojai tikrai važiuoja saugiau, lėčiau. Kai oro sąlygos  geros – pastebime, kad šiek tiek spusteli tą greičio pedalą ir truputėlį pažeidimų yra daugiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors LAKD greičio matuoklių efektyvumu neabejoja, kai kurie Seimo nariai mano kitaip. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė.

– Sakykit, kodėl abejojate greičio matuokliais? Ar manote, kad reikia ne tik greičio matuoklių, bet viso komplekso?

– Aš manau, kad kompleksiškai reikėtų žiūrėti į tą visą saugumo keliuose sistemą. Greičio matuoklių šiaip jau Lietuvoje yra daug daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje, kiek mes jų matome. Pagal tai, kad tų prasižengėlių nemažėja, manyčiau, kad reikėtų pasižiūrėti ir kitas priežastis. Sakykime, žmogus pažeidžia greičio ribojimą – tai ar tas greitis yra nustatytas pagrįstai? Kartais tenka matyti tiesiame kelyje, dviejų juostų kelyje ženkliai sumažintą greitį. Tada važiuoji ir nelabai supranti, kodėl. Atrodo, tai tarsi spąstai padoriems vairuotojams. Tikruosius kelių erelius matau kiekvieną dieną važiuodama autostrada Kaunas–Vilnius. Jie skrenda maždaug dvigubu greičiu. Ir jiems neatsiranda jokie apynasriai, kad tokio elgesio nebūtų.

– Pernai būtent iš greičio pažeidėjų surinko daugiau nei 11 mln. eurų, o per keturis šių metų mėnesius – 5 mln. Kaip manote, ar tokios didelės sumos parodo, kad mūsų visuomenėje tas greičio viršijimas yra labai gajus?

– Aš manau, kad greitai laksto žmonės su gerais, naujais automobiliais, kuriems kartais net ir sunku lėčiau važiuoti. Jiems ta pinigų suma nėra labai didelis demotyvatorius viršyti greitį. Iš kitos pusės, gana geras motyvas yra surinkti tuos pinigus, o čia jau tikrai nemažos sumos. Reikėtų pasižiūrėti, kas yra naudos gavėjęs, kur tie milijonai nueina. Labai būtų gerai, kad tiesiogiai reguliuojantys eismą nebūtų naudos gavėjai ir tai nebūtų motyvas tas baudas surinkti, ribojančius kelio ženklus statyti.

Pasipiktinimas – dėl vaizdelio

Klaipėdietė paspirtukininką įamžino važiuojantį Herkaus Manto gatve.

Moteris spėjo, kad vaikinas dumia per greitai, nes jos automobilio spidometras rodė 50 km/val., bet jaunuolio ji tikrai nebūtų pavijusi.

Vieni klaipėdiečiai piktinosi per griežtais paspirtukų mėgėjų suvaržymais, kiti aiškino, kad laigyti tokiu greičiu galėtų tik oficialiai registruotų, techninės apžiūros dokumentą turinčių, apdraustų ir šalmus dėvinčių paspirtukų savininkai.

Vaizdo įrašo autorė patikino, kad paspirtuko vairuotojas koja ar ranka posūkio ženklo nerodė, todėl kitiems vairuotojams iš tiesų buvo sunku nuspėti, kur dar ners ši transporto priemonė.

Vienas internautas iš karto puolė piktintis tokiu klaipėdietės pastebėjimu, esą kaip paspirtukininkui rodyti posūkio ženklus, jei jis įsikibęs į vairą?

„O kas atsakys, kai virsdamas tiesiai po važiuojančios mašinos ratais papuls?“ – esminį klausimą uždavė vienas klaipėdiečių.

Priminė taisykles

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai trečiadienį uostamiesčio gatvėse stebėjo, ar saugiai klaipėdiečiai važinėja dviračiais ir paspirtukais.

Pareigūnai pastebėjo, kad dažnai elektriniais paspirtukais važiuoja keli asmenys arba yra vežami vaikai, nors tai daryti draudžiama.

Taip pat dviratėmis transporto priemonėmis važiuojama ne joms skirtais takais – pavyzdžiui, nardoma gatve ar šaligatviu, nors šalia yra dviračių takas.

Todėl policija primena, kad dviračiu, elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.

Važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalu duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti ir nekelti jiems pavojaus.

Kam tas šalmas?

Dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai, judėdami važiuojamąja dalimi, privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba transporto priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Dėvėti saugos šalmus rekomenduojama visiems, važiuojantiems tokiomis transporto priemonėmis, o jaunesniems nei 18 m. nepilnamečiams – juos dėvėti yra privaloma.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad važiuoti dviračiu ar elektriniu paspirtuku padauginus alkoholio yra draudžiama – leidžiama riba yra 0,4 prom. – kaip ir automobilių vairuotojams.

Policijos pareigūnai taip pat primena, kad važiuojant dviračiu būtina atidžiai stebėti kelio ženklus, nes kai kur dviračių transporto priemonių eismas yra draudžiamas.

Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, važiuoti elektriniais paspirtukais, dviračiais bei velomobiliais yra draudžiama nuo birželio 1 iki rugsėjo 1 d. Visus metus analogiškas ribojimas galioja ant jūros tilto bei Birutės parke.

Klaipėdos apskrities kelių policijos duomenimis, per visus 2022 m. apskrityje užfiksuoti 55 eismo įvykiai, nukentėjo 57 dviračių vairuotojai, vienas dviratininkas žuvo.

Automobilio beveik negaila

Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Buvo siekiama nustatyti vairuotojų saugaus ir leistino greičio sampratą, greičio viršijimo dažnį ir priežastis. Apklausta daugiau kaip 1 tūkst. vairuotojų nuo 18 iki 75 metų. Didžioji dalis apklaustųjų – 37 proc. – turi didesnę kaip 20 metų vairavimo patirtį.

Net 69 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra linkę viršyti greitį miestuose ir gyvenvietėse, o užmiestyje šis rodiklis dar didesnis: čia greičio pedalą stipriau spaudžia net 75 proc. šalies vairuotojų.

Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki: jie dėl nieko nenuogąstauja ir mano puikiai valdantys situaciją. Ketvirtadalį (26 proc.) greitį viršijančių vairuotojų jaudina gresianti piniginė bauda ir tik 23 proc. jų baiminasi dėl galimo eismo įvykio ir padarinių.

Dar 9 proc. vairuotojų kelia nerimą galimas vairuotojo pažymėjimo netekimas, o 2 proc. – kad bus sudaužytas automobilis.

Plėtos edukaciją

„Siekėme išsiaiškinti, kaip vairuotojai traktuoja saugų ir leistiną greitį, kaip dažnai jie linkę greitį viršyti, o svarbiausia – kodėl.

Tyrimas atskleidė, kad greitį viršyti linkusi absoliuti dauguma vairuotojų, tačiau labiausiai stebina, kad šio veiksmo jie nevertina rimtai, nors greitis – viena pagrindinių tragiškai pasibaigiančių avarijų priežasčių, esminis žūčių ir sužalojimų keliuose faktorius“, – sakė LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo.

Net 75 proc. apklaustų vairuotojų nurodė, kad užmiestyje yra linkę viršyti greitį.

 

Jis tikisi, kad tyrimo rezultatai padės imtis veiksmingų priemonių siekiant keliuose sumažinti mėgstančių pernelyg spausti greičio pedalą vairuotojų skaičių.

„Nuosekliai plėtosime edukacinę liniją, kad pakeistume vairuotojų mąstymą, o jie suvoktų galimus didelio greičio padarinius“, – teigė T. Kolendo.

Įkvepia ir neintensyvus eismas

Apklausa parodė, kad leistiną greitį viršyti labiausiai skatina apytuštės gatvės – net du trečdaliai (68 proc.) vairuotojų paspaudžia greičio pedalą, kai eismas neintensyvus.

Svarbus veiksnys – geros oro sąlygos: jos paskatina pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) net 65 proc. apklaustų vairuotojų.

Trečdalis vairuotojų (34 proc.) viršija greitį, kai labai skuba, 23 proc. – kai mato kitus greitį viršijančius vairuotojus; 19 proc. vairuotojų greitį viršija užsimiršę.

Absoliuti dauguma (89 proc.) vairuotojų važiuoja mažesniu, nei leistina, greičiu esant prastoms oro sąlygoms, blogam matomumui; 43 proc. – kai jaučiasi pavargę, neišsimiegoję ar yra prastos sveikatos; 31 proc. – kai turi laiko ir niekur neskuba; 30 proc. – kai automobilyje yra daugiau keleivių; 19 proc. – kai nori sutaupyti degalų, o 7 proc. – kai būna susinervinę.

Dauguma vairuotojų mano, kad, esant palankioms sąlygoms, greičio viršijimas mieste saugus iki 10 km/val. (66 proc.), o užmiestyje – iki 20 km/val. (85 proc.). Bet kokį greičio viršijimą mieste nesaugiu laiko 13 proc., o užmiestyje – 5 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų.

Radarai – veiksmingi

Vairuotojai išskyrė dvi pagrindines priežastis, skatinančias laikytis leistino greičio: tai stacionarieji ir mobilieji greičio radarai (59 proc.) ir matuojami vidutinio greičio ruožai (58 proc.).

Toliau rikiuojasi kelių policijos patruliavimas (45 proc.), didėjantis vairuotojų sąmoningumas ir gerėjanti eismo kultūra (42 proc.).

37 proc. mano, kad leistino greičio laikytis padeda greičio mažinimo kalneliai, gatvių susiaurėjimas, 33 proc. įvardijo dideles baudas.

Siekdama mažinti eismo įvykių skaičių, LTSA kasmet detaliai tiria ir analizuoja tuos eismo įvykius, per kuriuos žuvo žmonių.

Pernai LTSA nagrinėjo 184 eismo įvykius, iš kurių 115-oje buvo žuvusių. Nuodugnių tyrimų metu nustatyta, kad 17 eismo nelaimių priežastis buvo greitis: 6 atvejais – nepasirinktas saugus greitis, o 11 atvejų – viršytas leistinas greitis.

Daugiau kaip pusė (55 proc.) tyrime dalyvavusių vairuotojų mano, kad saugus greitis dažniausiai yra mažesnis nei leistinas greitis; 30 proc. nuomone, leistinas greitis įprastai ir yra saugus greitis; 15 proc. mano, kad saugus greitis dažniausiai yra didesnis nei leistinas greitis.