Šį šeštadienį surengtoje misterijoje „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ dalyvavo „Teatrono“ aktoriai ir gyventojai, kurių gimtosios vietos liko marių apsemtoje teritorijoje.

Pasak aktorės Mildos Naudžiūnaitės, kurios močiutė kilusi iš 1959 metais  užlieto kaimo, misterijos tikslas – atgaivinti ryšį su protėviais.

Jau ne pirmus metus prie Kauno marių, Samylų įlankoje įgyvendinami vairių sričių menininkų projektai tapo išskirtine apylinkių savastimi.

„Tapo įprasta su nekantrumu laukti vis naujos temos, kuri supažindina ir padeda išlaikyti užlietų kaimų gyvąją tradiciją. Samylų įlanka tapo traukos tašku, kur atgimsta užlietų kaimų istorijos fragmentai“, – sakė kultūros projektų vadovė R. Adomaitytė.

Pasak specialistės, misterija „Kaip perkūnas iš giedro dangaus“ teatro, judesio ir muzikos pagalba padeda atrasti, įžvelgti magiškus ir dieviškus momentus sunkiuose ir gražiuose Kauno marių užlietų kaimų istorijos puslapiuose.

Šiemetinę misteriją kūrė „Teatrono“ komanda: režisierius G. Aleksa, kompozitorius J. Tulaba, dramaturgė K. M. Kulinič, dailininkas M. Arlauskas bei šiuolaikinio cirko ir teatro menininkai M. Naudžiūnaitė, D. Kunsmanas, K. Varanavičius. Pasirodyme, kaip ir kasmet, dalyvavo  Samylų kultūros centro kolektyvai, etnografinis ansamblis ,,Samylų senoliai“ ir moterų choras „Žaisa“.

Įkvėptai sukurta ir įspūdingai ir jautriai atlikta misterija ant vaizdingo marių kranto  turėjo magiško žavesio. Neįtikėtina, bet pasibaigus misterijai danguje blykstelėjo realus žaibas.

Pasirodymą stebėjo keli šimtai žmonių. Šventė tęsėsi iki vėlumos, nes dalyvavo ir kviestiniai atlikėjai – tarp jų – ir grupė „Skylė“.

Kaip teigiama pranešime spaudai, viena ilgaamžiškiausių ir nuosekliausių lietuviškų grupių nuolat laviruoja tarp „čia“ ir „anapusybės“, tarp tikro ir paralelinio gyvenimo. Iš to, kaip prasitaria muzikinės dokumentikos autorės, – ir kino juostos pavadinimas, taip pat skambantis „Skylės“ dainoje „Jūržolių šokis“. Prieš tiek grupės mitą sėkmingai kuriančio, tiek šios narius kasdienybėje vaizduojančio filmo rodymą kino teatruose – pokalbis su režisierėmis.

– Esate jaunosios kartos kino režisierės – gimėte jau po grupės „Skylė“ narių susibūrimo 1991-aisiais. Laiko juostoms prasilenkiant, kyla klausimas: kodėl „Skylė“, kuo ši grupė svarbi tiek jums asmeniškai, tiek Lietuvos muzikos laukui?

– Mums muzika nėra tik pramoga – itin svarbu, kokią žinutę ji siunčia. „Skylės“ muzika – labai konceptuali. Visi grupės albumai skatina klausytoją domėtis, panirti giliau, o ne plūduriuoti paviršiuje. Ar yra antra tokia grupė kaip „Skylė“, gyvuojanti daugiau nei tris dešimtmečius ir savo veikloje subūrusi šimtus žmonių? Nei mūsų filmo pašnekovai, nei mes kito tokio kolektyvo įvardinti negalėjome.

– Minėtoms laiko juostoms prasilenkiant, sekti grupės istoriją, atrodo, turėtų būti keblu. Gelbėjo gausus grupės archyvas?

– Tiek iš grupės, tiek iš jos sekėjų surinkome milžinišką kiekį medžiagos. Galite tik įsivaizduoti, kiek laiko užėmė viską peržiūrėti: vienos VHS kasetės trukmė – 2–3 valandos, o kur dar kompaktiniai diskai, nuotraukos. Žmonės mums siuntė įvairiausią medžiagą: piešinius, nuotraukas, plakatus. Dalį turinio radome LRT archyve – ten praleidome nemažai laiko.

Mūsų tikslas – žiūrovą vesti laiku – 30 metų per 60 minučių. Norėjome į dokumentinį kiną pažvelgti kitu kampu. Įdomus faktas, kad mūsų filmą galima patirti ir kaip radijo dokumentiką – klausantis. Viską suvoksi.

– Grupė susikūrė netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, jos diskografijoje gausu tautiškumo motyvų, Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius yra apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais. Kolektyvas – savotiška Lietuvos identiteto dalis?

– „Skylė“ Lietuvai skaudžias temas pasakoja meno kalba ir nebijo to daryti. Grupė suvokia, kad svarbu apie tai kalbėti, svarbu prisiminti mūsų praeitį. Medaliais A. Smilgevičiūtė ir R. Radzevičius apdovanoti už lietuvių tautos partizaninio pasipriešinimo sovietų okupacijai istorijos įamžinimo puoselėjimą. Net ir mažesnių miestelių gyventojai ne tik pamatė koncertą „Broliai“ – tokį, kokį jį sugalvojo menininkai, – bet ir klausė paskaitų, žiūrėjo filmus, dalyvavo diskusijose, lankė parodas ir taip pagerbė laisvės kovotojų atminimą.

– Apie grupės ne tik muzikiniame kontekste svarbą turbūt liudija ir daug kino juostai pakalbintų skirtingų laukų atstovų? Filme girdime dainininko Marijono Mikutavičiaus, istoriko Alfredo Bumblausko, politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio ir kitų mintis.

– Turėjome 32 interviu. Kalbinome kino režisierių ir poetą, Užupio respublikos prezidentą Romą Lileikį, poetą Rimvydą Stankevičių, muzikos apžvalgininką Ramūną Zilnį ir dar daugelį kitų – stengėmės rinktis pašnekovus iš skirtingų sričių. Visų jų pasakojimai mums sukūrė bendrą vaizdą apie grupės vertybes ir pasaulėžiūrą.

– Svarbus filmo segmentas – „Skylės“ koncertai Maidaine, Kyjive, 2013-aisiais, taip pat Rytų Ukrainos pafrontėje 2015-tais metais. Dabar ši dokumentikos dalis, suplanuota ir į kino juostą įtraukta dar gerokai prieš šiandieninę Rusijos karinę invaziją, turbūt nusidažo kitomis – žymiai tragiškesnėmis – spalvomis?

– Sunku patikėti, kad po Maidano ir Rusijos karinių veiksmų Rytų Ukrainoje, atrodo, užsimerkėme ir per daug nebekreipėme į tai dėmesio. Dabar net pats filmas įgauna kitą prasmę. Juk jame įamžinta daug Ukrainos žmonių, besiginančių karių. Labai sudėtinga kalbėti, kai tiek žmonių žūsta. Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ jau tada suvokė, kaip svarbu palaikyti kaimyninę šalį, kuri pasirinko proeuropietišką kryptį. Kolektyvo nariai paprašė ukrainiečių poetės iš Lvivo, Marijanos Kijanovskos, išversti keletą dainų iš albumo „Broliai“ į ukrainiečių kalbą, kad klausytojas, ukrainietis, suprastų dainų prasmę ir jaustų palaikymą.

– Kodėl ir kam verta pamatyti „Anapus laiko ir šviesos“?

– Šiuo filmu pristatant grupės veiklą, jos kismą per 30 metų papasakojamas ir Lietuvos valstybės augimas. Kaip laisvė, paprastų žmonių svajonės bei troškimai sukūrė vakarietišką demokratišką Lietuvą. Grupė „Skylė“ tampa lyg paralelė Lietuvos valstybei, atskleidžianti 3-jų dešimtmečių laikotarpio įvykius, pakeitusius Lietuvą ir jos žmonių gyvenimus. Nenorėjome tik vardinti faktų – juos galime pasiskaityti internete. Siekėme į filmą įtraukti kontekstus. Svarbu, kad toje istorijoje žiūrovas atpažintų save, keltų klausimus, domėtųsi, tokiu būdu dalelę filmo nešiotųsi savyje.

– Dėl Rusijos karo Ukrainoje nerengsite „Anapus laiko ir šviesos“ premjerų, o visus seansų metu surinktus pinigus nusprendėte paaukoti.

– Kalbant apie premjeras šiame tragiškame kontekste, galvoje skamba eilutė iš „Skylės“ albumo „Dūšelės“ dainos „Pilkapių sniegas“: „Mirtis kai kalba, dainos ar rūpi?“. Taip, visus surinktus pinigus skirsime pagalbai Ukrainai – bent taip galime padėti šios šalies žmonėms kovoti už laisvę. Solidarumas ir palaikymas dabar – ypač svarbu.

Dokumentinis filmas „Anapus laiko ir šviesos“ kino teatruose – nuo Kovo 11 d.

Rudens lygiadienis švenčiamas, kuomet visame pasaulyje (išskyrus užpoliarę) diena susilygina su naktimi. Po jo naktys ilgėja. Nuo seno šis lūžio taškas laikomas astronomine rudens pradžia ir buvo lydimas daugybės tradicijų ir ritualų. Tai perėjimas iš šiltojo sezono į šaltąjį. Iš šviesos – į tamsą. Iš judesio – į ramybę. Tai metas, kuriam reikia tinkamai pasirengti.

„Per muziką stengiamės išreikšti du svarbius dalykus: žiema ir tamsa nėra priešas, ramybės ir susikaupimo laikas žmogui reikalingas kaip ir gamtai. Tamsusis sezonas Lietuvoje – ilgas ir psichologiškai nelengvas. Jį išgyventi be didelio liūdesio ir apatijos padeda tinkamas nusiteikimas, kurį senovės žmonės susikurdavo tradicijomis, dainomis ir atsigręždami į savo vidinį pasaulį ir jo poreikius. Ateikite, pasisemkite jėgų pergyventi tamsą“, – sako „Skylės“ lyderis Rokas Radzevičius.

Senovės lietuviai rudens lygiadieniui ruošdavosi nuo kalnų ir piliakalnių namo parsigabendami ugnį. Gyvybės ir saugumo simbolis namų židinyje rusens, bus apgaubtas ir globojamas iki pavasario lygės – šiltojo metų laiko. Vasarą gaudę ragai užleidžia vietą kanklėms, žmogus atsigręžia į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį, kviečiasi draugiškas dvasias.

R. Kuprio nuotr.

„Skylės“ rudens lygiadienio koncertai pilni išskirtinės auros. Ją kuria ne tik kruopščiai dėliojama muzika ir tekstai, pasirodymą lydintis specialus apšvietimas bei ypač kokybiškas garsas, bet ir su grupe grojantis styginių kvartetas, kuris tapo neatsiejama koncerto, kurį beveik galima vadinti spektakliu, dalimi. Ypatingo grožio unikalioje Šv. Kotrynos bažnyčios erdvėje su jos nuostabiomis akustinėmis galimybėmis renginys įgauna iki širdies gelmių jaudinančio grožio pavidalą.

Rudens lygiadienio koncerto dalyviai: Grupė „Skylė“ (Aistė Smilgevičiūtė (vokalas), Rokas Radzevičius (vokalas, akustinė gitara), Mantvydas Kodis (akordeonas, klavišiniai), Enrikas Slavinskis (elektrinė gitara), Gediminas Žilys (bosine gitara), Kęstutis Drazdauskas (fleita), Eglė Jačauskienė (pritariantis vokalas)), styginių kvartetas (Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Jurgita Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė)).

Jam pritaria Aistė Smilgevičiūtė ir grupė “Skylė” pristatydami pirmąjį savo albumą žemaičių kalba. Albumas pavadintas „Gervaza dūzgės“ bus pristatytas Vilniuje, festivalyje „Untold City“, rugpjūčio 25 d. Grupė taip pat pristato originaliai animuotą vaizdo klipą „Nalija“, kuriame pasakojama nuostabi Platelių ežero istorija, žinoma, žemaičių kalba.

Kas nesupranta žemaitiškai (o tokių išties nemažai), Aistė nuramina: visų albumo dainų žodžiai aprašuose išversti į lietuvių kalbą. O istorija, kurią ji pasakoja dainoje “Nalija”, išties dramatiška.

Nalija vadinama Platelių ežero sekluma ir greta esanti skardinga gelmė – giliausia ežero vieta. Šis pavadinimas kuršiškos kilmės. Plateliškiai pasakoja legendą apie nuskendusį varpą - vieną žiemą per užšalusį ežerą žmonės vežę du varpus. Staiga ledas įlūžęs ir vienas varpas nuskendęs. Kitą varpą žmonės sėkmingai parvežę į krantą ir įkėlę į varpinę.

Esą šiedu varpai Velykų rytą susišaukiantys, susiskambinantys. O ežere ir aplink jį knibžda būtybės – Juodasis ponaitis, vėlės, kurios Vėlinių naktį renkasi į Beržoro bažnyčią mišioms… Klipe taip pat galima išvysti ir pagrindinį albumo veikėją gražuolį skenduolį Gervazą ir jo mylimąją kilmingają panelę Zifriną.

Naujausią “Skylės” albumą “Gervaza dūzgės“ jau galima pasiklausyti muzikos platformose ir įsigyti fiziniu formatu. Ilgokai dvejoję, ar verta leisti albumo kompaktinį diską, Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius vis dėlto pasiryžo ir nutarė ištikimiausiams gerbėjams pagaminti ribotą jo tiražą.

Naujas grupės albumas stilistiškai ganėtinai įvairus. Jame suskamba ir anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji. Šie instrumentai žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija.

Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones. Plungės ir Rietavo kunigaikščiai broliai Oginskiai tokius taip pat laikė, šiuose orkestruose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M.K. Čiurlionis. Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija „triūbomis“ groti per laidotuves, Vėlines.

Gimsta koplytstulpiai

Muzikantai tikino, kad šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

Rokas išduoda, kad pastaruoju metu dienas leidžia namuose įkurtose dirbtuvėse. Karantino metu jis ypač daug laiko skiria senam hobiui, kuris galbūt ateityje galėtų tapti ir papildomu jo darbu. Kol kas jis neatneša jokių pajamų, tačiau muzikantas džiaugiasi, kad yra didelė dvasinė atgaiva ir moralinė parama sunkiu metu.

Šiuo metu jiems labai svarbu nuveikti kažką apčiuopiamo, stabilaus ir tikro, tada dingsta pojūtis, kad žemė slysta iš po kojų.

"Skylės" lyderis kuria ir gamina koplytstulpius, kuriuose įkurdina liaudies menininko Kazimiero Striaupos išdrožtus dievus. Koplytstulpius Rokas puošia Žemaitijai būdingais drožinių raštais. "Mus visada žavėjo autentiškas šio krašto liaudies menas ir tradicijos. Aistė, būdama tikra žemaitė, nuo seno domisi Žemaitijos liaudies meno išraiškomis ir yra puiki mano konsultantė. Ji dažnai pataria, kokiu raštu puošti, kokia spalva dažyti", – pasakoja Rokas. Dažniausiai savo darbus jis dovanoja draugams, o šie jais papuošia namus ir sodybas.

Muzika niekur nedingo

"Supratau, kad visai neblogas metas padaryti laikui imlius darbus namuose, kurie, kaip sakoma, kabo ant galvos jau keletą metų. Taigi, su entuziazmu puoliau daryti tvarką šeimos bibliotekoje – surūšiuoti, tematiškai sudėlioti ir atrinkti nebevertingas knygas. Ypač tai svarbu vaikų bibliotekėlėje – vaikai kai kurias knygas išauga lygiai taip pat greitai, kaip ir drabužius, tad į lentyną po akimis vaikui sudėliojau aktualius skaitinius", – apie dar vieną karantininį darbą pasakojo Aistė.

Situacija: karantinas pristabdė grupės „Skylė“ koncertinius planus. G. Kropio nuotr.

Tuo pačiu metu "Skylė" baigia ir pirmą žemaitišką albumą "Gervaza dūzgės", kurio didžioji dalis buvo sukurta dar iki pasaulinės pandemijos pradžios, ir atskleidžia dar vieną jo kūrinį – regio ritmu alsuojantį duetą "Žmuonis akminis" – "Žmonės akmenys". "Šis duetas – įsisiūbavimui į pavasarį. Šylant ne tik orams, bet ir padėčiai šalyje, pats tas laikas pasiūbuoti į regio taktą žiūrint į akis, bet išlaikant metro distanciją vienam nuo kito", – šypsosi Aistė.

Tai albumo veikėjų – Gervazo ir Zifrinos – daina. "Šios poros istorija klostosi ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Būdami kartu kartais neišvengiamai ne tik atsisakome dalies savęs, bet ir skaudiname vienas kitą. Noras išspręsti buvimo kartu sunkumus neretai būna panašus į bandymą susiūti praplyšusį lietaus debesį. Kur tada dėtis? Galbūt pasiversti akmenimis ir laukti atšilimo?" – dainos emocijas atskleidžia Aistė.

Vieta variniams pučiamiesiems

Naujas grupės albumas stilistiškai žada būti ganėtinai įvairus. Štai ir šioje dainoje suskamba anksčiau grupės kūryboje negirdėti variniai pučiamieji, jiems skirta ryški vieta ir vaidmuo visame albume.

Svarbu: variniai pučiamieji instrumentai žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai. K. Vanago nuotr.

Variniai pučiamieji instrumentai šio žemaitiško albumo idėjai atskleisti buvo pasirinkti neatsitiktinai – Žemaitijoje tebėra išlikusi itin stipri grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija. Per dvarų kultūrą, kurioje turėti savo orkestrą buvo ne toks ir retas reiškinys, pučiamieji paplito ir į žmones.

Plungės ir Rietavo kunigaikščių brolių Oginskių dvaruose tokie taip pat buvo, juose fleita grojo ir jaunasis Oginskių globotinis M.K.Čiurlionis.

Ligi šiol Žemaitijoje tebegyvuoja tradicija pučiamaisiais groti per laidotuves, mirties metines, Vėlines ar gavėnią, kai giedami Kalvarijos kanai.

Albumas pasirodys visose muzikinėse interneto platformose, tačiau „Skylė“ nėra tikra, ar bus išleistas jo fizinis pavidalas. „Labai norėtume turėti nors ir labai nedidelį specialų tiražą, tačiau šiandien situacija muzikos pasaulyje tokia, kad nedrįstame prognozuoti ateities“, – sako grupės lyderis Rokas Radzevičius.

Grupė pristato ir pirmąją naujo albumo dainą „Ougas auksa“ („Uogos aukso“), kurios klausytis kviečiame čia:

Daina pasakoja vienos mergaitės vaikystės nutikimą, kai įsilipusi į vyšnią ir siekdama uogų iš jos iškrito. „Kadaise Platelių ežero Pilies saloje vešėjęs vyšnių sodas. Ši legenda mano galvoje susijungė su močiutės pasakojimu, kaip ji vaikystėje iškrito iš vyšnios. Šią dainą ir sukūriau, galvodama apie ją, o skiriu abiejų savo močiučių atminimui, “ – pasakoja dainos autorė Aistė.

Visos naujo albumo dainos klausytojus nukels į Platelių kraštą Žemaitijoje ir pasakos originaliai sukurtą istoriją pagal to krašto padavimus, legendas ir tikrus įvykius. Jos sukurtos ir skamba žemaitiškai – originalius tekstus parašė A. Smilgevičiūtė.

Ne visiems girdėtas, pavadinime minimas, Gervazo vardas atsirado neatsitiktinai. Gervazas – pagrindinis albumo veikėjas, atėjęs iš literatūrinės rašytojo Antano Vienuolio legendos apie Platelių ežerą. Joje kalbama apie ežere nuskendusį jaunuolį, šiai dienai egzotiškai skambančiu vardu.

„Labai džiaugiuosi, kad iš daugybės įvairių laikotarpių pasakojimų, atsiminimų ir padavimų apie šį ežerą ir kraštą pavyko išvystyti vientisą istoriją. Jos veikėjai – iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų grįžtantys ubagai, kilmingoji Zifrina ir skenduolis Gervazas, turėjęs priežasčių nusitempti šią kompaniją pas save į ežero dugną ir užtaisyti jiems „apokaliptines“ dūzges,“ – pasakojo Aistė.

Apie būsimą pasirodymą sostinėje kalbamės su "Skylės" vokaliste Aiste Smilgevičiūte.

– Kaip pavyko repeticija? Kaip jūsų ausiai skamba taip gerai jums žinomų dainų aranžuotės orkestrui?

– Orkestras duoda naujų, kartais galingų, kartais subtilių spalvų. Džiaugiamės, kad Jievaras Jasinskis, rašydamas aranžuotes, įtraukė ir arfą bei vibrofoną. Šie du instrumentai maloniai nustebino. Kai kuriuose kūriniuose grupė su orkestru sukibo, kaip čia buvę. Kitur reikės dar pataisymų, tačiau bendras įspūdis – labai galingas, su šiurpuliukais per odą.

– Jei reikėtų žmogui, kuris nieko nežino ir net negirdėjo apie "Brolius", trimis sakiniais paaiškinti, kas tai per projektas, ką pasakytumėt?

– Muzikinis roko grupės albumas, skirtas Lietuvos partizanams – miško broliams atminti ir iš jo gimęs koncertas. "Broliuose" sudėtos autorinės, daugiausia Roko Radzevičiaus, dainos, sujungtos į vientisą vidinę dramaturgiją turintį pasakojimą, atskleidžiantį laisvės kovotojo vidines būsenas, nužymintį pagrindinius partizaniško gyvenimo momentus.

– Prisiminkite pačią pradžią, iš ko gimė "Broliai"?

– Pati pirmoji mintis buvo tiesiog perdainuoti partizanų dainas, bet pradėjus gilintis, atsirado noras kurti originalias dainas ir surasti savo kartos santykį su šia tema. Vienas pagrindinių įkvėpimo šaltinių buvo partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis, kai kurios dainos sukurtos pagal pačių partizanų eilėraščius.

Kai kūrėme albumą, vienas pagrindinių tikslų buvo sukurti gerą, įtaigų, vientisos dramaturgijos kūrinį – herojinį-muzikinį epą. Nuoširdų, be tokias temas dažnai lydinčio patoso. Tikėjomės pasiekti jaunus žmones. Ir kai kurios dainos tapo tokios populiarios, kad yra dainuojamos jaunimo net nežinant, kad tai "Brolių" dalis. Taigi, didžiausias lūkestis išsipildė.

– Kaip manote, kas "Broliuose" taip jautriai ir giliai užkabina žiūrovą, kad salėje yra nuolat ašaras braukiančių?

– Gal vis dėlto ir pats skaudus istorijos tarpsnis, apie kurį kalbame, ir nuoširdus, žmogiškas santykis bei pasakojimo būdas sujaudina…

– Projektas turėdavo ir slaptą talismaną, kurį nešdavotės į kiekvieną koncertą, papasakokite apie jį.

– Mūsų bosisto-kanklininko Gedimino Žilio senelis buvo partizanas būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas, ir Gediminas pristatymo turo metu su savimi pasiimdavo jo partizanišką antsiuvą. Tai rankomis siūtas ženklas, kuriame – trispalvė ir priesaiką duodant užlašinti kraujo lašai. Žinoma, žiūrovai apie tai nieko nežinojo. Dar kiekvieno koncerto gale išnešdavome ir knygą – Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį, ir pristatydavome šį partizaną kaip ypatingą grupės narį.

Šiluma užlietą Vilniaus universiteto didįjį kiemą dar labiau šildė linksmas ir vasariškas Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas „10 000 nuogų mėnulių“. Festivalio žiūrovų rugpjūtį dar laukia trys išskirtiniai pasirodymai: „Queen“ superhitus atliks Jeronimas Milius;  neapolietiškas melodijas ir Luciano Pavarotti iš naujo atrasti kvies Merūnas Vitulskis ir Baltijos gitarų kvartetas.  Festivalį „Untold City“ uždarys Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“ su koncertu-spektakliu „Poetai ateina“.

Tačiau šis trečiadienis buvo skirtas „Skylės“ gerbėjams, kurie garsėja išskirtine ištikimybe mylimai grupei ir gausiai lanko visus jos koncertus. Reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais grupė koncentravosi ties itin rimtais projektais ir smagias senas lengvo roko dainas buvo atidėjusi į šalį. Šis koncertas buvo tarsi mielas pasivaikščiojimas prieš laukiantį didžiausią ir svarbiausią metų įvykį – projektą „Broliai“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, kuris vienintelį kartą bus atliktas spalio 25 d. Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

Festivalyje „Untold City“ „Brolių“ kūriniai neskambėjo. Trečiadienio vakarą margai pasidabinusi ir žaismingai nusiteikusi  „Skylė“ atliko aštuoniolikos dainų programą. Dauguma jų sukurtos tuomet, kai trečią dešimtį skaičiuojančios grupės nariai buvo dar labai jauni, dar  – studentai. Mokėsi jie būtent Vilniaus universitete, kurio pilnutėliame pagrindiniame kieme ir vyko koncertas. „Prieš dvidešimt metų mes čia vaikštinėjome, skaitėme knygas ir kūrėme dainas. Kai kurias šiandien ir pagrosim.  Aistė ta proga net pasipuošė filologės kostiumu“, – šmaikštavo grupės lyderis Rokas Radzevičius.

A. Smilgevičiūtė išties pasidabino išskirtinai: itin ryškia raudona septintojo dešimtmečio stiliaus suknele. Gėlių vaikų įvaizdį subtiliai išlaikė ir visa grupė. Ir jis labai tiko prie senųjų „Skylės“ kūrinių, kurie publikai kėlė malonų nostalgijos virpuliuką  ir ne vienam atgaivino kalną smagių prisiminimų.

Didžiausi grupės gerbėjai nuo pat pradžių nedrąsiai kilo iš savo vietų šokiui. Koncerto pabaigoje jie jau nebebuvo vieniši – visa didžiulė minia stovėdama klausėsi romantiškojo „Meilės dueto“ iš roko operos „Jūratė ir Kastytis“, kurį atliko Rokas Smilgevičius ir Aistė Radzevičienė. Būtent taip netikėtai valiūkiškai vienas kitą pristatė grupės lyderiai, sukeldami visuotinį juoką.

Dauguma dainų, kurios skambėjo tą vakarą, jau spėtos pasiilgti. Programoje buvo „Gangas“, „Kolibriai“, „Septynis ilgus metus“, „Manęs nebuvo“, „Žiema“ ir titulinė  daina – iš legendinio, 2000-aisiais išleisto, grupės albumo „Babilonas“. Jame pirmą kartą  kaip pagrindinis vokalas suskambo krištolinis A. Smilgevičiūtės balsas.

Žiūrovai išgirdo ir dainas „Žiogas“, „Ubagai“ , „Kazokai“, „Jamaika“, „Ernestas“ bei titulinę –  iš garsiojo albumo „Lukiškių pieva“. O jis, net sunku patikėti, išleistas prieš dvidešimt trejus metus. „Lukiškių pievoje“ buvo ir visai programai pavadinimą pasufleravęs grupės hitas „10 000 nuogų mėnulių“ – linksmas kūrinys, uždavęs pagrindinį toną koncertui.

„Babilonas“ ir „Lukiškių pieva“ sudarė branduolį, tačiau buvo galima išgirsti  ir kelias dainas iš albumo „Povandeninės kronikos“, ir kūrinį  „Žvaigždė ir svirplys“ iš „Vilko vartų“. Geriausi „Skylės“ diskografijos žinovai turėjo nemenkai nustebti išgirdę dainą „Žaneta“, kuri visiškai nepelnytai nepakliuvo nė į vieną grupės albumą.  

Koncertą užbaigė „Meilės duetas“ ir  ryškiai raudonai nušvitusi Šv. Jonų bažnyčia – publika skirstėsi kalbėdama, kad tokio gražaus vaizdo ir garso derinio seniai nebuvo patyrę.

Kiti festivalio „Untold City“ renginiai:  rugpjūčio 20 d.  – „Queen Show“  su Jeronimu Miliumi, 22  d. – Merūnas ir Baltijos gitarų kvartetas „Rediscovered Luciano Pavarotti“, 27 d. –  Rolandas Kazlas ir „Pakeleiviai“ „Poetai ateina“.

Savitą muzikinę ir poetinę erdvę vienuolyno apsuptyje sukurs grupės „Skylė” branduolys. Dainų autoriams ir atlikėjams Rokui Radzevičiui ir Aistei Smilgevičiūtei akordeonu pritars Mantvydas Kodis, kanklėmis bei bosine gitara – Gediminas Žilys.

Kūrybinis sambūris SKYLĖ susikūrė Vilniuje 1991-aisiais, Lietuvos istorinio lūžio metu. Dar ištakose suformuluoti pagrindiniai principai – alternatyvios muzikinės ir poetinės minties, paremtos filosofija, mitologija ir istorija, sklaida – nepakito iki šių dienų.

Grupės kūrybiniame bagaže jau daugiau nei dvidešimt albumų, tarp kurių ir muzika reginiams-spektakliams. Su pagrindinės vokalistės Aistės atėjimu 1997-aisiais muzikiniame ir tekstiniame audinyje išryškėjo gaivališka baltiškoji linija. Instrumentuotę nuolat spalvina akustiniai instrumentai. Grupės lyderis Rokas Radzevičius SKYLĖS veiklą yra praplėtęs iki bendradarbiavimo kuriant aplinkos teatro spektaklius bei roko operas, o jo sugebėjimas uždegti idėja yra įtikinęs ir patraukęs kurti kartu ne vieną talentingą asmenybę. Grupė bei atskiri jos nariai už savo veiklą yra pelnę įvairių pripažinimo ženklų, o už albumą „Broliai“ Prezidentės buvo apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais.

Be klausytojų pamėgtų dainų iš albumų „Povandeninės kronikos“ ir „Broliai“, grupė ketina atlikti ir naujas dainas iš neseniai išleistų albumų „Vilko vartai” bei „Dušelės”. Savitas poetinis–muzikinis eliksyras roko muzikos pagrindu su gaivališka baltiška linija laukia visų susirinkusių į „Pažaislio liepų alėjos vakarų” uždarymo koncertą, į kurį kviečia geros muzikos ekspertai „Bardai LT” ir svetingumo kompleksas „Monte Pacis“.

Be to, visi įsigiję dvigubą vinilą pakuotėje ras ir perleistą „Brolių“ CD.  Leidinys turės ir išskirtinį 50 egzempliorių tiražą – medžiaginiame įdėkle su  išsiuvinėtu „Brolių“ ženklu, rašoma pranešime spaudai.

„Plokštelės leidybai ruošėmės ilgai, „Broliai“ – pirmasis vinilas grupės istorijoje. Specialiai šiam leidiniui padarėme ir naują garso suvedimą, – pasakojo „Skylės“ vadovas Rokas Radzevičius. – Manau, kad klausytojui tai tik į naudą – garso kokybė tiksliai orientuota į specifinį plokštelės formatą, o ir pačiose dainose atsirado naujų spalvų, nei 2010 m. išleistame „Brolių“ originale.“

Dvigubos plokštelės pakuotėje klausytojai ras ne tik naujo suvedimo kompaktinį diską, bet ir dainų tekstus dvejomis - lietuvių ir anglų kalbomis.

„Išversti „Brolių“ tekstus į anglų kalbą mums atrodė labai svarbu, nes viena albumo užduočių – skleisti žinią apie Lietuvos laisvės kovotojus kuo plačiau, – pasakojo dainininkė A. Smilgevičiūtė. – Poetinis dainų tekstų vertimas buvo rimtas iššūkis – jose pilna mūsų kultūros įvaizdžių. Suprantamai perteikti juos kitų kultūrų žmonėms tikrai nėra paprasta. Bet radome nuoširdžiai prie to padirbėjusią porą – Giedrę ir Marką Calverley’ius iš Didžiosios Britanijos. Kėlėme tikrai rimtą užduotį – kad būtų išversta ne tik teksto prasmė, bet ir vertimas sutaptų su dainos melodija. Taigi, „Brolių“ dainos dabar galės būti atliktos ir angliškai“.

Prekyba dvigubu „Brolių“ vinilu su CD prasidės simbolinę dieną – Vasario 16-ąją.