Per protestus dėl Rusijos įstatymų leidėjo Sergejaus Gavrilovo kalbos Gruzijos parlamente sužeisti dešimtys žmonių – tiek aktyvistų, tiek pareigūnų.

„Mes galime suprasti kilusį pasipiktinimą, tačiau norime raginti tiek valdžią, tiek protestuotojus laikytis įstatymų ir Konstitucijos bei vengti smurto“, – BNS sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jis teigė, kad ministerija stebi situaciją Gruzijoje ir palaiko ryšius su vietos ambasada.

„Kiek supratome, kad buvo raginimų protestus tęsti, tad raginame tai daryti įstatymų ribose“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Apie 10 tūkst. protestuotojų susirinko prie Gruzijos parlamento ketvirtadienio popietę, kai išgirdo S. Gavrilovo kalbą per kasmetinę Tarpparlamentinę stačiatikybės asamblėją.

Susirėmimai kilo naktį, pareigūnai į parlamentą šturmuojančius žmones šaudė guminėmis kulkomis, leido ašarines dujas, panaudojo akustinę bei vandens patrankas.

Rusijos įstatymų leidėjo apsilankymas griežtai provakarietiškos Gruzijos parlamente išprovokavo įtūžį šalyje, 2008 metais įsitraukusioje į trumpą karą su Maskva dėl separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų. Juos tarptautinė bendruomenė laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.

Naktį per demonstraciją prasiveržus smurtui, opozicija paragino penktadienį vakare surengti naują taikų protesto mitingą.

Daugiau kaip 1,5 tūkst. gruzinų deportacija smarkiai padidino įtampą prieš trumpą Gruzijos ir Rusijos karą 2008 metais.

Strasbūre įsikūrusio EŽTT Didžioji kolegija galutinį sprendimą priėmė 16 balsų prieš vieną. „Prieš“ balsavo vienas teisėjas – rusas. Balsavimu buvo patvirtintas dar 2014-aisiais priimtas pradinis sprendimas.

EŽTT nurodė Maskvai sumokėti 10 mln. eurų: kiekvienam deportuotam asmeniui po 2 tūkst. eurų, o neteisėtai įkalintiems asmenims – dar po 10–15 tūkst. eurų.

2014 metų liepą Teismas nusprendė, kad Maskva 2006-ųjų rudenį vykdė „koordinuotą Gruzijos piliečių arešto, sulaikymo ir deportavimo politiką“.

Teigiama, kad deportacijomis buvo keršijama už keturių šnipinėjimu įtariamų rusų išvarymą iš Tbilisio 2006 metų rugsėjį.

Rusijos vyriausybė neigia, kad neteisingai taikėsi į Gruzijos piliečius.

Tačiau EŽTT sakė, kad Maskva „leido ar nulėmė administracinę praktiką areštuoti, sulaikyti ir kolektyviai išvaryti Gruzijos piliečius iš Rusijos Federacijos 2006 metų rudenį“.

Gruzija ir Rusija seniai vaidijasi dėl Tbilisio siekio įstoti į Europos Sąjungą ir NATO. Ši priešprieša 2008 metų rugpjūčio 8-ąją virto tikru karu.

Po šio trumpo karo, per kurį žuvo šimtai abiejų šalių karių ir civilių, Maskva pripažino nepriklausomomis valstybėmis du Gruzijos separatistinius regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją – ir netrukus juose įkūrė savo nuolatines karines bazes.

Gruzija ir jos sąjungininkės Vakaruose pareikalavo Kremliaus atšaukti šių separatistinių teritorijų pripažinimą.

Užsienio studentų priėmimas, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 10 procentų. Šiuo metu VGTU studijuoja net 966 užsieniečiai: 648 bakalauro ir magistro laipsnio siekiantys studentai, 303 atvykę pagal mainų programas ir 15 doktorantų iš 81 šalies – nuo Japonijos iki JAV ar Čilės.

Visgi jaunuoliai, kurie dėl studijų Lietuvoje pasiryžo išmokti tikrai nelengvą lietuvių kalbą, maloniai stebina. Gruzinai Nino Tabatadze, Nino Inasaridze, Mariam Čchivimiani ir Merab Šabešovi, šiemet pradėję magistro studijas VGTU, neslepia, jog atvykti į mūsų šalį priviliojo aukšta mokslo kokybė ir puikus technologijos mokslų srities specialistų rengimas. Ne veltui užsienio antrosios studijų pakopos studentai sudaro net 14 procentų visų VGTU magistrantūros studentų.

Pokalbis su jaunais gruzinais, žavinčiais ne tik nuoširdumu, bet ir savo gražia lietuvių kalba, kurią išmokti viena iš pagrindinių paskatų tapo noras studijuoti mūsų šalyje.

– Kaip atsitiko, kad pasirinkote studijas Lietuvoje?

Nino: Gruzijos technikos universitete, kur įgijome bakalauro laipsnį, turime Lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Visi ten mokomės jūsų kalbos – tai buvo pirmoji paskata magistro studijoms rinktis būtent Lietuvą. Prieš dvejus metus pirmąjį kartą buvome Lietuvoje vykdomose edukacinėse programose, keletą kartų jūsų šalyje lankėme vasaros kursus. Aš ir Nino šį pavasarį turėjome keturių mėnesių intensyvius kalbos mokymus ir galiausiai tai mus atvedė į magistrantūros studijas VGTU.

Mariam: Besimokydama lietuvių kalbos ir kultūros pradėjau įsimylėti Lietuvą, esu čia jau penktą kartą ir šįkart – net dvejiems metams.

Nino: Studijuosime lietuvių kalbą, tai – didelis iššūkis. Visi mes jos mokėmės nuo pusantrų iki dvejų su puse metų, tai dar nėra labai didelis laiko tarpas. Iš tiesų į Lietuvą mokytis atvažiuoja tikrai nemažai gruzinų.

– Populiariausios antrosios pakopos studijų programos VGTU yra Informacijos ir informacinių technologijų sauga, Mechatroninės sistemos, Statinių konstrukcijos, Mechanikos inžinerija bei Tarptautinis verslas. Kokias studijas pasirinkote jūs?

Merab: Aš taip pat VGTU pasirinkau Informacijos ir informacinių technologijų saugos programą. Kol kas labai patinka aplinka, malonu čia būti.

Nino: Aš ir Nino studijuojame Aplinkos inžinerijos fakultete. Žinome, kad VGTU yra geriausias technikos universitetas Lietuvoje, mums tai svarbu. Tbilisyje baigėme Ekologijos programą, tad panašią sritį pasirinkome ir VGTU. Tikimės, kad bus įdomu, įgysime daug žinių, sužinosime naudingų dalykų.

Mariam: Tęsiu savo bakalauro studijų kryptį ir magistro studijoms pasirinkau Vandens ūkio inžineriją.

– Ar kas nors prieš tai jus siejo su Lietuva?

Nino: Ne, niekas nesiejo, tik žinojome, kad yra tokia šalis, kad jos sostinė Vilnius. Bet juokaujame, kad turime antrą tėvą Lietuvoje – mūsų centro Gruzijoje vadovą Vidą Kavaliauską. Jis visuomet mums padeda, yra tarsi tiltas tarp Lietuvos ir Gruzijos.

Mokame apie dvidešimt lietuviškų liaudies ir estrados dainų. Lietuviai tai išgirdę dažnai juokauja, kad mokomės lietuvių dainų iš gruzinų.

– Nors mokslai tik prasideda, galbūt jau turite įspūdžių iš universiteto?

Nino: Kol kas dar nespėjome pradėti rimtų mokslų, tačiau buvome rugsėjo 1-osios šventėje – buvo labai smagus renginys. Mūsų kuratorė – labai šiltas žmogus, prašė visuomet kreiptis, jei tik reikės kokios nors pagalbos.

– Ko tikitės iš studijų Lietuvoje?

Miriam: Labai džiaugiamės galimybe aplankyti Lietuvą ir čia studijuoti. Manau, kad studijų kokybė Lietuvoje bus aukštesnė, girdėjome iš draugų, kad čia yra labai daug gerų dėstytojų, jei kažkas neaišku, gali klausti, yra konsultacijų laikas – tai labai svarbu, nes Gruzijoje sistema kiek kitokia. Mūsų šalyje aukštasis mokslas yra geras, bet Lietuvoje jis geresnis, kokybiškesnis.

– Ar buvo sunku mokytis lietuvių kalbos?

Miriam: Gramatika yra sunki, tačiau mes mokomės kiek nestandartiniais būdais. Juk studijuojame ne tik kalbą, bet ir kultūrą: dainos, šokiai, spektakliai – tai labai palengvina kalbos mokymąsi.

Merab: Mokame apie dvidešimt lietuviškų liaudies ir estrados dainų. Lietuviai tai išgirdę dažnai juokauja, kad mokomės lietuvių dainų iš gruzinų.

Nino: Mokame nuo Lietuvos himno iki „Trijų milijonų” ar „Mūsų dienos kaip šventė”. Centre visuomet švenčiame ir lietuvių šventes.

– Visi jau ne kartą viešėjote mūsų šalyje. Ar patinka Lietuva?

Miriam: Čia būsime dar ateinančius dvejus metus, bet jau dabar Lietuva man kaip antri namai.

Nino: Labai draugiški žmones, manau, jie labai myli gruzinus. Turime daug draugų iš Lietuvos, naujų draugų iš universiteto. Žinoma, orai kiek vėsesni, bet tai nėra problema.

– Kaip manote, ar mūsų šalys panašios?

Nino: Žmonės panašūs, tiek lietuviai, tiek gruzinai yra draugiški, šilti. Gamta kiek kitokia, nes Gruzijoje turime daug kalnų, bet, kaip ir Lietuvoje, pas mus daug ežerų, upių miškų.

Merab: Žinoma, reikia paminėti ir tai, kad turime dalį bendros istorijos.

– Ar jau ragavote lietuviško maisto? Gal kažką ir pamėgote?

Miriam: Tiesiog dievinu keptą duoną su sūriu!

Nino: Cepelinai, šaltibarščiai, žemaičių blynai – viskas labai skanu. Cepelinai, kaip ir mūsų chinkaliai, patinka beveik visiems.

Merab: Labai patinka lietuviška sriuba ir alus.

Nino: O aš labai mėgstu bulvinius blynus su mėsa.

– Kaip manote, ar norėtumėte likti Lietuvoje gyventi ir po studijų?

Nino: Niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas, bet dabar manome, kad gali nutikti ir taip. Aš to tikrai norėčiau.

Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės pasieniečiai Raigardo kontrolės punkte tikrino maršrutiniu autobusu Gardinas – Druskininkai į Lietuvą vykusių keleivių dokumentus. Patikros metu 25-erių ir 37-erių Gruzijos piliečiai pateikė galiojančius savo šalies pasus ir laikinus leidimus gyventi Graikijoje. Pastarieji dokumentai būtų suteikę teisę gruzinams atvykti į Europos Sąjungą.

Druskininkų pasieniečiai išsiaiškino, kad šie graikiškų laikinų leidimų blankai yra ieškomi kaip vogti, o juose esantys įrašai – suklastoti. Be to, kurorto pasieniečiai nustatė, kad suklastoti yra ir abiejų gruzinų pasuose esantys datos spaudai.

Gruzijos piliečių pareigūnai į Lietuvą neįsileido ir atlikę visus formalumus perdavė Baltarusijos pasieniečiams.

Iš viso šiemet pasieniečiai neleido į Lietuvą įvažiuoti 993 užsienio valstybių piliečiams. Dažniausia neįleidimo priežastis buvo vykimas su netvarkingais transporto priemonės dokumentais arba jų neturėjimas. Dėl to neįleisti 374 užsieniečiai. 224 asmenims durys į Lietuvą buvo užvertos todėl, kad jie neturėjo vizų. Dar 187 užsieniečiai į šalį nepateko, nes pasieniečiams nepateikė patikslinančių duomenų apie savo kelionės tikslą.

Pagal pilietybes tarp neįleistųjų daugiausiai Rusijos (389), Baltarusijos (384) ir Ukrainos (86) piliečių. Iš viso VSAT pareigūnai šiemet neįsileido 22 valstybių piliečių.

Kaip šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, konflikto priežastimi tapo tai, kad gruzinai nenorėjo tvarkyti bendro naudojimo patalpų, o vietnamiečiai juos primygtinai ragino laikytis tvarkos. Besiaiškinant santykius vienam gruzinui praskelta galva, o vietnamiečiui sumušta nosis.

Incidentas įvyko penktadienį sulaikytų neteisėtų migrantų bendrabutyje. Pagal nustatytą tvarką, bendro naudojimo patalpas čia pagal grafiką tvarkyti turi patys gyventojai. Jiems privalu pasirūpinti švara koridoriuje, virtuvėje, sanitariniuose mazguose.

Penktadienį tai daryti priklausė porai Gruzijos piliečių. Šie nepanoro tvarkytis ir bandė pareigas priverstinai permesti ten pat gyvenantiems Vietnamo piliečiams. Šie gruzinus ragino laikytis nustatytos tvarkos ir sutvarkyti patalpas. Žodis po žodžio įsiplieskė konfliktas. Į jį sugužėjo daugiau abiejų konfliktavusių pusių tautiečių. Kilusį susistumdymą išsklaidė pasieniečiai, tačiau vietnamiečiai spėjo vienam gruzinui praskelti galvą, gruzinai vienam vietnamiečiui sumušė nosį.

VSAT pareigūnai į URC iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau į gydymo įstaigą nukentėjusiųjų vežti neprireikė.

Užsieniečių registracijos centras yra specializuotas VSAT padalinys, skirtas laikyti sulaikytus užsieniečius ir teismo arba Migracijos departamento sprendimu laikinai apgyvendinti prieglobsčio prašytojus, vykdyti užsieniečių grąžinimą bei išsiuntimą iš Lietuvos.

Šiuo metu URC yra apgyvendintas 101 prieglobsčio prašytojas ir neteisėtas migrantas. Daugiausiai tarp jų yra Rusijos piliečių - 26, kurių didžioji dauguma yra čečėnų tautybės. Centre taip pat yra 13 Vietnamo piliečių, po 8 armėnus ir gruzinus, taip pat kitų valstybių piliečių.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūnai sienos pažeidimą užfiksavo techninėmis kontrolės priemonėmis: pastebėta, kad iš Baltarusijos teritorijos ties Šalčininkų rajono Girdijauskų kaimu į Lietuvą neteisėtai įėjo du asmenys.

Į šią vietą buvo nusiųsti arčiausiai buvę VSAT patruliai, o stebėjimo kameras iš Padvarionių užkardos valdę pasieniečiai pažeidėjų nebepaleido iš savo akiračio. Šie ėjo į Lietuvos gilumą, o iš toliau tamsoje pamatę artėjančio VSAT visureigio šviesas, pažeidėjai krito ant žemės tikėdamiesi likti nepastebėti. Iš viso į Lietuvos teritoriją jie buvo įėję apie 300 metrų.

Į šią vietą atvykusiems pasieniečių patruliams radijo ryšiu informaciją apie tikslią abiejų asmenų buvimo vietą perdavinėjo kolegos iš užkardos. Termovizorinės kameros aiškiai fiksavo abu gulinčius pažeidėjus ir pasieniečiai juos sulaikė.

Paaiškėjo, kad neteisėti migrantai yra 40-ies ir 46-erių Gruzijos piliečiai. Jie turėjo savo šalies pasus, kuriuose, kaip įprasta panašiais atvejais, nebuvo Šengeno vizų.

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Vilniaus rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į areštinę uždarytiems gruzinams gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Pasak VSAT, pastaruoju metu neteisėtų migrantų gruzinų, per Lietuvą nelegaliai bandančių patekti į Vakarų Europą, skaičius yra smarkiai sumažėjęs. Šiemet pasieniečiai yra sulaikę 4 tokius asmenis, 2016-aisiais jų buvo 24.

Daugiausiai gruzinų VSAT pareigūnams taip įkliuvo 2012 metais – 299. Kitąmet buvo sulaikyti 173 Gruzijos piliečiai, 2014 mmetais – 172, 2015 metais – 96 neteisėti migrantai iš Gruzijos.

Per antradienį atliktas 26 kratas pareigūnai konfiskavo 75 brangius laikrodžius, suklastotų pasų, „daugybę“ juvelyrinių dirbinių, 14 tūkst. eurų grynaisiais pinigais ir 200 tarptautinių pinigų pervedimų blankų.

Įtariamas šio tinklo vadeivos pagrindinis padėjėjas buvo sulaikytas pietiniame Sevilijos mieste. Du įtariamieji suimti Barselonoje, dar du – šiauriniame Barakaldo mieste, vienas – Viduržemio jūros uostamiestyje Alikantėje, o visi kiti – sostinėje Madride.

Dauguma suimtųjų yra Gruzijos piliečiai. Įtariamiesiems bus pateikti kaltinimai dėl įsilaužimų, priklausymo nusikalstamai organizacijai, pinigų plovimo ir dokumentų klastojimo.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos rinktinės Tribonių užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajono Žvėryno kaimo ribose vaizdo stebėjimo kameromis užfiksavo du įtartinus asmenis. VSAT pareigūnai iškart organizavo jų paiešką, kuriame dalyvavo ir kinologas su tarnybiniu šunimi. 

Apie 800 metrų nuo sienos su Baltarusija buvo sulaikyti du vyrai. Paaiškėjo, kad tai - 37-erių ir 41-erių Gruzijos piliečiai. Jie turėjo savo šalies pasus, kuriuose nebuvo Šengeno vizų, suteikinačių teisę legaliai patekti į bendrijos erdvę. Patikrinę sienos prieigas pasieniečiai nustatė, kad migrantai neteisėtai į Lietuvą pateko iš Baltarusijos.

Abu užsieniečiai po apklausos uždaryti į areštinę. Įvykio aplinkybes aiškinasi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėję Varėnos rinktinės pasieniečiai.

Pastaruoju metu migrantų iš Gruzijos, per Lietuvą nelegaliai bandančių patekti į Vakarų Europą, skaičius smarkiai sumažėjo. Šiemet VSAT pareigūnai iš viso sulaikė 16 tokių Gruzijos piliečių. 2012 m. pasieniečiams įkliuvo 299 gruzinai, 2013 m. - 173, 2014 m. - 172, pernai - 96.

Kalvarijos savivaldybėje  pasieniečiai sulaikė du gruzinus. Šengeno vizų neturėję užsieniečiai autobusu bandė pasiekti Vokietiją.

Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnai Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimo ribose, kelyje Marijampolė - Suvalkai, pasirinktiniam patikrinimui sustabdė iš Lietuvos į Lenkiją išvykstantį maršrutinį autobusą „Setra“. Jo maršrutas buvo Ryga-Kaunas-Berlynas.

Pasieniečiams tikrinant autobuso keleivių dokumentus nustatyta, kad į Vokietiją vykusių 31 ir 33 metų Gruzijos piliečių pasuose nebuvo Šengeno vizų, suteikiančių teisę legaliai atvykti ir būti bendrijos erdvėje.

Pirminiais duomenimis, gruzinai nelegaliai kirto Baltarusijos ir Latvijos sieną. Tuomet iš pastarosios šalies per vidinę ES sieną jie atvyko į Lietuvą.

Kalvarijos  pasieniečiai sulaikytuosius išlaipino iš autobuso, kuris išjudėjo numatytu maršrutu, ir uždarė į areštinę. Vyksta tyrimas, nustatinėjama sulaikytųjų teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Gruzijos sostinėje tūkstančiai žmonių sekmadienį susikibo rankomis, sudarydami apie 7 km ilgio gyvąją grandinę, tokiu būdu reikšdami protestą prieš vyriausybės derybas su Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininke „Gazprom“.

Demonstrantai, palaikantys pagrindinę opozicijos partiją, sako bijantys, kad pirkdama dujas iš Maskvos kontroliuojamos „Gazprom“ Gruzija taps priklausoma nuo Rusijos.

Šis protestas Tbilisyje buvo surengtas tuo metu, kai opozicija atrodo laiminti šiame ginče.

Vyriausybė penktadienį paskelbė pasirašiusi sutartį su kaimyniniu Azerbaidžanu dėl didesnio dujų tiekimo, kuris visiškai patenkintų Gruzijos poreikius. Energetikos ministras Kacha Kaladzė anksčiau teisino derybas su „Gazprom“, argumentuodamas, kad Azerbaidžanas neturi techninių pajėgumų tiekti daugiau dujų, bet dabar teigia, kad ta problema buvo išspręsta.