Plačiau kalbėjo LB Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Vanskevičė.

– Ar lietuviai dar neša išsikeisti litus?

–  Taip, kiekvieną dieną, ypač monetų. Labai apgadintų pinigų ekspertizei gauname rečiau, kartą į mėnesį, kartą į du.

– Kur žmonės atranda litus?

– Istorijų būna įvairių. Randa senose knygose, paveldi nekilnojamąjį turtą iš senelių ar tėvų, pradeda remontą ir randą durų staktose, balduose, karnizuose, krosnyse. 

– LB duomenimis, kiek dar likę litų rinkoje? Ar tie pinigai kada nors grįš keitimui pas jus, ar jūs juos jau nurašėte kaip beviltiškus?

– Mūsų duomenimis, yra apie 120 mln. eurų. Čia pavertus litus į eurus. Tiek apyvartoje liko neiškeistų. Šiek tiek mažiau nei pusė milijardo litų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek dar laiko LB priims litus?

– Laikas – neribotas. Tikriausiai žmonės nežino, kad vis dar gali juos atnešti į banką ir pasikeisti.

– Ką daryti, jeigu 500 eurų kupiūra suplyšo ar apliejau ją kava? Ir ar LB priima tokius pinigus?

– Taip. LB priima visus pinigus. Tinka ir įplyšę, sulieti. Reikia ateiti į LB kasą, jeigu viskas aišku, kad tai – tikras banknotas, tada žmogus pateikia prašymą ir ekspertai nustato, kiek ir kokių banknotų ten yra. Taip pat skatiname, kad jeigu atsitiko kokia nelaimė, pavyzdžiui, užsidegė pinigai, sulipo, sušlapo vienoje krūvoje, tai patys neatskirkit jų. Jeigu jie sudegė stiklainyje, tai stiklainyje ir atneškite mums, kad kuo mažiau liestumėte ir gadintumėte tuos pinigus patys. Ekspertai turi daugiau priemonių, kaip juos atpažinti.

– Bet jeigu atnešė mažą skiautelę, kurioje net nesimato serijos numerio, ar jūs ją priimsit ir grąžinsit naują 500 eurų kupiūrą? Kur yra riba, kada jūs jau nebekeičiat į originalią kupiūrą?

– Yra taisyklė, kad daugiau nei 50 proc. turi būti išlikę banknoto. Jeigu banknotų atnešama daugiau, tai tikėtina, kad banknoto dalis yra kažkur tarp tų kitų banknotų, tai atneškite visą tą krūvelę su suplyšusiomis dalimis, nes jeigu likus jau tik viena skiltelė, tai nepakeisime. 

Kainas apvalinti numatoma nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais. 

Apvalinimas nebus naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į mokėjimo sąskaitą ir grynųjų pinigų išėmimui.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Apvalinimas Lietuvoje jau yra taikomas atsiskaitant už kurą – jo kainos nustatomos po kablelio esant trims skaičiams, o kasoje mokant – dviem.   

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama.

„LB iš tiesų siūlo apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą. Mes ir toliau turėsime 1 ir 2 euro centus, kaip teisinę atsiskaitymo priemonę, nes tokios galios, kaip siūlyti atsisakyti šių monetų, LB neturi. Mes tiesiog stebime grynųjų pinigų cirkuliaciją Lietuvoje nuo euro įvedimo ir matome, kad 1 ir 2 euro centai iš jos beveik negrįžta, grįžta tik apie 30 proc. Mes norime mažinti tą poveikį aplinkai per apvalinimą pirkinių arba paslaugų krepšelio sumą, tokiu būdu daryti tą grynųjų pinigų cirkuliacijos ciklą efektyvesnį ir siekti patogumo“, – aiškino LB valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.

– Tačiau visuomenė pagrįstai baiminasi, kad kainos pakils ir apvalinimas bus ne pirkėjų naudai. Ta baimė yra šiek tiek pagrįsta euro įvedimo patirtimi, kai nebuvo sukontroliuota, kad kainos nekiltų. Kaip jūs dabar įtikinsite visuomenę, kad reikia apvalinti tas kainas?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tada situacija buvo truputį kita. Buvo keičiama kiekvienos prekės kaina, t. y. kiekvieną prekę ar kiekvieną paslaugą, absoliučiai viską, ką turėjome išreikštą litais, išreiškėme eurais. Dabar kiekvienos prekės kaina išliks tokia, kokia buvo, tiesiog pirkėjas, susirinkęs pirkinių krepšelį, priėjęs prie kasos, jeigu jis mokės grynaisiais pinigais, tik tuomet jo galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Suprantu, ką sakote, bet noriu grįžti prie euro įvedimo. Ten taip pat buvo apvalinama ir buvo tarsi sakoma, kad bus vartotojo naudai. Ar dabar jūs esate tikra, kad pardavėjai nepasinaudos proga ir etikečių kainų nepradės keisti nuo nelyginio skaičiaus į lyginį?

– To turėtų nevykti, nes jau šešios euro zonos valstybės narės yra įgyvendinusios galutinės prekių krepšelio kainos apvalinimą ir tokių dalykų nepastebima. Nesitikima, kad tai vyks ir Lietuvoje. Iš tiesų, konkurencija yra didelė ir kainų didinti nė vienas prekybininkas nenusiteikęs. [...] šia iniciatyva nėra absoliučiai jokio siūlymo apvalinti kiekvieną kainą, yra siūlymas apvalinti galutinį pirkinių krepšelį. Mūsų nuomone ir remiantis jau šešių euro zonos valstybių, įgyvendinusių šią iniciatyvą, patirtimi, to tiesiog negalėtų įvykti.

Galutinė prekių krepšelių suma bus apvalinama.

– Kokios tos šešios euro zonos valstybės ir kokios yra jų patirtys?

– Patirtys yra tokios, kad tokiu būdu sumažėja apyvartoje esančių 1 ir 2 euro centų monetų. Jų neatsisakoma, jos vis dar yra. Tos valstybės yra tokios – Suomija, Nyderlandai, Belgija, Airija, Italija. Metų senumo patirtis yra apvalinimas, įdiegtas Slovakijoje, kuri yra gana panašaus išsivystymo lygio kaip Lietuva. Mes kalbėjomės tiek su savo kolegomis Centriniame banke, tiek su vartotojų apsaugos organizacijomis Slovakijoje. Kadangi buvo labai gerai pasiruošta tą iniciatyvą įgyvendinti, visi suprato, kodėl tai daroma, tai jokių nepatogumų, nesusipratimų nepastebima. Mes irgi turime nusimatę, kad, jeigu ta iniciatyva bus įgyvendinta nuo 2025 metų gegužės 1 d., mes tikrai turėsime laiko išaiškinti visuomenei šitos iniciatyvos naudą ir suprasime, kodėl tai darome.

„Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Jis taip pat teigė, kad siekiant pakeisti esamą teiginį reglamentavimą reikėtų kreiptis į Seimą, „kaip į instituciją, kurios išskirtinei kompetencijai priklauso šių klausimų sprendimas.“

VRK atstovas atkreipė dėmesį, kad kilo teisinių klausimų ir dėl pačios referendumo teksto formuluotės.

„Taip pat vertinant referendumui teikiamą sprendimo tekstą aiškumo aspektu, pažymėtina, kad jis nėra aiškus. Referendumo dalykas nėra aiškiai apibrėžtas, nenurodyti konkretūs atsiskaitymo grynaisiais piniginiais ribojimais, kuriuos siekiama panaikinti. Jie yra įvardinti abstrakčiai kaip sumos dydžio ribojimai“, – pridūrė R. Stabingis.

Pasak jo, dėl to neaiškus tekstas negali būti teikiamas referendumui, nes tokiu būdu negalima būtų nustatyti tikrosios tautos valios.

R. Stabingis pridūrė, kad kyla klausimas, kokiu būdu būtų įgyvendintas referendumu priimtas sprendimas, nes panaikinus ribojimus netektų prasmės visas įstatymas.

Iniciatyvinės grupės koordinatorius Nerijus Cibulskis posėdyje turėjo priekaištų dėl pačios VRK klausimo formuluotės. Ji skambėjo: „Dėl piliečių referendumo iniciatyvinės grupės dėl privalomojo referendumo dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų panaikinimo neregistravimo“.

Jis sakė manantis, kad tokia formuluotė yra šališka, todėl, anot jo, galima spręsti, kad komisijos pareiga yra ne vertinti klausimo atitikmenį Konstitucijai ir įstatymams, bet atmesti iniciatyvą.

Komisijos nariai prašė N. Cibulskio grįžti prie klausimo esmės, atsakyti, kodėl šis nesutinka su VRK argumentais, ir nenukrypti į techninio pobūdžio klausimus.

Jis teigė iš VRK narių neišgirdęs, kur yra parašyta, kad apribojimai grynaisiais pinigais yra išskirtinė Seimo kompetencija.

„Tai yra tik prielaida“, – per VRK posėdį sakė N. Cibulskis.

VRK vadovė Lina Petronienė sakė, kad iniciatyvinės grupės pateiktame referendume nėra aišku, kokį sprendimą norima priimti.

„Jis (tekstas – BNS) turi būti aiškus rinkėjams, nes jūs norite nustatyti tikrąją tautos valią“, – pridūrė R. Stabingis.

VRK sprendimas per 7 dienas nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pagal pernai lapkričio 1 dieną įsigaliojusį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Seimas šį įstatymą priėmė 2022 metų birželio pabaigoje, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.

Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turės informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.

Už tokį Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą ketvirtadienį balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo penki, o 12 susilaikė.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejojo, ar nuo tokio Seimo sprendimo nukentės smulkūs verslininkai, ką prognozavo liberalas Andrius Bagdonas. 

„5 tūkst. eurų nemaža suma“, – Seimo posėdyje teigė premjerė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlė 3 tūkst. eurų ribą, bet Seimas tam nepritarė palaikydamas Vyriausybės siūlymą dėl 5 tūkst. eurų.

5 tūkst. eurų nemaža suma.

Pasak komiteto pirmininko Mykolo Majausko, 3 tūkst. eurų riba būtų buvusi ambicingesnė. Tuo metu konservatorius  Audrius Petrošius 3 tūkst. eurų ribą pavadino „neadekvačiai per maža įvesti ribojimus“. 

Liberalas Simonas Gentvilas pareiškė, kad elgiamasi netinkamai viena ranka griežtinant atsiskaitymus grynaisiais pinigais, o kita inicijuojant bankomatų tinklo plėtrą.  

Seimas, be kita ko, nusiteikęs nustatyti, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.   

Dėl šių nuostatų Seimas balsuos kitame posėdyje. 

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.    

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo nustatyti 3 tūkst. eurų, o Vyriausybė – 5 tūkst. eurų ribą – virš jos atsiskaityti būtų galima tik negrynaisiais.  

Seimas po svarstymo jau yra pritaręs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektui, kuris nuo lapkričio siūlo leisti sandorius grynaisiais tik iki 3 tūkst. eurų.  

Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių. 

Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1 250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.  

Įmones, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, siūloma pripažinti neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurioms komitetas trečiadienį pritarė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300–900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600–1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

VMI atstovė: atsiskaitymų grynaisiais išimtis reabilituotų pažeidėjus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kritikuoja siūlymą taikyti išimtį ir kai kuriais atvejais leisti grynaisiais atsiskaityti virš 3 tūkst. eurų.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.  

„Noras papiktnaudžiauti atsiras ir jie teiks pranešimus. Nuogąstaujame, kad tas pranešimo pateikimas nereabilituotų pažeidimo ir nesutrukdytų pasiekti kitų tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Virvilienė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Išimtys būtų taikomos, jeigu nebūtų galima atsiskaityti pavedimu ar banko kortele. Tada sandorio šalys per 10 dienų VMI turėtų pranešti apie tokį atsiskaitymą, nurodant priežastį.

„Baiminuosi, kad ar nebus taip, kad jeigu asmuo pateiks pranešimą, kad negalėjo atsiskaityti negrynaisiais, neįgaus to teisinio stabilumo ir negalėsime nuneigti, kad asmuo negali grįsti grynaisiais gautų pajamų savo išlaidų“, – kalbėjo VMI atstovė.

R. Virvilienė mano, kad įteisinus išimtį VMI gaus šimtus pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. 

Pasak jos, kai buvo įvestas reikalavimas kartą per metus teikti pranešimą apie gautas 15 tūkst. eurų viršijančias pajamas, pirmaisiais metais gauta 315 tokių pranešimų dėl 13 mln. eurų pajamų. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad įstatymą priimti su išimtimi geriau negu jo visai nepriimti.

„Jeigu įkalsime griežtą reikalavimą jokiais būdais neatsiskaitinėti grynaisiais, galime sužlugdyti iš viso įstatymo priėmimą“, – įspėjo jis.

Tad transporto sektoriaus atstovai vėl kreipiasi į atsakingas institucijas ir prašo kuo skubiau, per pavasario sesiją, inicijuoti pakeitimus, bent jau laikinus, kad verslas, norintis padėti ukrainiečiams darbuotojams, netaptų pažeidėjais.

Tai rašoma Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos kreipimesi į Premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, finansų ministrę Gintarę Skaistę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, Seimo Ekonomikos, Finansų ir biudžeto komitetų pirmininkus. Vežėjai prašo atšaukti draudimą grynaisiais mokėti darbo užmokestį, kai to prašo darbuotojai, bent jau laikinai netaikyti šio draudimo ir neskirti darbdaviams baudų šiuo įtemptu laikotarpiu, kai darbdaviai vairuotojų prašymu algas išmoka grynaisiais.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuvos transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais dirba maždaug 30 tūkst. Ukrainos piliečių, kurie norėdami grįžti ginti savo šalies, susiduria su problemomis negalėdami išsigryninti darbo užmokesčio, nes daugeliui jis nebeprieinamas užblokavus sąskaitas dėl sankcijų Rusijai ir pritaikius kitas ribojančias priemones.

„Transporto sektoriuje dirba užsienio šalių piliečiai, turintys darbo vizas, kurių daugelis turi sąskaitas užsienio bankuose. Būtent šie žmonės ir susiduria su problemomis, negalėdami išsigryninti savo darbo užmokesčio, nes dėl pritaikytų sankcijų yra apriboti finansiniai srautai. Tuomet jie prašo darbdavių išmokėti grynaisiais, o jie yra priversti pažeidinėti įstatymus, norėdami padėti darbuotojams iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos“, - sako Z. Buivydas.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos bankas prieš savaitę visiems bankams uždraudė Baltarusijos ir Rusijos piliečiams atidaryti sąskaitas, išsiimti korteles, o esamas – blokuoja.

Būtent šie žmonės ir susiduria su problemomis, negalėdami išsigryninti savo darbo užmokesčio.

„Transporto įmonėse didelę vairuotojų dalį sudaro būtent šių šalių piliečiai. Mažiau problemų kyla tiems užsienio šalių piliečiams, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, bet jų yra mažiau, lyginant su turinčiais darbo vizas. Pavyzdžiui, šiandien asociacijos narys dalijosi informacija, kad jo įmonėje dirbantys vairuotojai, kurie turi darbo vizas, negali išsiimti pinigų iš Peysera, Revolut sąskaitų, tad prašo išmokėti grynaisiais ir nori toliau dirbti“, - sako Z. Buivydas.

Be to, ir iki šiol trečiųjų šalių piliečiai dėl bankų įvestų limitų savo darbo užmokestį galėdavo išsigryninti tik per kelias dienas.

Asociacijos inovacijų ir transporto politikos sekretoriaus Andriaus Burbos teigimu, užsienio šalių piliečiai, neskaitant į gimtąją šalį ginti šalies grįžtančių ukrainiečių, ir toliau nori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais Lietuvos įmonėse.

„Tolimųjų reisų vairuotojai yra varomoji transporto sektoriaus jėga, todėl valstybė, surėmusi pečius su verslu, turi padėti šiems žmonėms ir leisti jiems dirbti Lietuvos įmonėse, neapsunkinant jų veiklos ir galimybių naudotis sąžiningai uždirbtais pinigais. Dabar tai vis labiau panašėja į situaciją, kai tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai iš užsienio yra diskriminuojami dėl tautybės, nors to negali būti pagal Lietuvos įstatymus. Žmonės negali būti diskriminuojami nei dėl tautybės, nei dėl religinių pažiūrų, orientacijos“, - sako A. Burba.

Jis taip pat primena, kad šių metų sausį tolimųjų reisų vairuotojai, vykstantys per Kazachstaną, kai čia prasidėjo masiniai neramumai ir buvo sutrikusi bankinių sistemų veikla, irgi buvo susidūrę su grynųjų pinigų trūkumu.

„Dabar ši situacija vėl kartojasi, tad būtina imtis visų priemonių ir apsaugoti Lietuvos įmonėse dirbančius užsienio šalių piliečius nuo nepatogumų. Situacija Kazachstane, Ukrainoje, o dabar ir Lietuvoje tik dar kartą įrodo, kad toks teisinis reguliavimas yra ydingas ir vairuotojus palieka be grynųjų pinigų“, - sako A. Burba.

Be to, asociacija „Linava“ buvo siūliusi inicijuoti Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais ne tik jūrininkams, bet ir tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, kai jie to prašo. Siekiant šio tikslo buvo prašoma tolimųjų reisų vairuotojus prilyginti jūrininkams.

Sekmadienį, palyginti su ankstesnėmis dienomis, ir toliau stebima, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja. 14.00 val. duomenimis, pinigų buvo išsigryninta apie 60 proc. mažiau nei penktadienį, kai grynųjų pinigų paklausa buvo išaugusi kelis kartus.

Gyventojai raginami likti ramūs ir supratingi, pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais ir nepasiduoti provokacijoms.

Koronavirusas sumažino atsiskaitymus grynaisiais. Keturi iš dešimt apklaustųjų nurodo, kad vengia atsiskaityti banknotais dėl baimės užsikrėsti. Tačiau bankininkai pastebi paradoksą – mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja. Koronaviruso metais net sparčiau nei iki viruso.

„Grynųjų pinigų į apyvartą yra išleidžiama kasmet vis daugiau ir daugiau. Kaip ir atrodė, kad būtų logiška, jog mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, turėtų būti ir jų gamyba mažesnė. Tačiau toks reiškinys vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV, tiek Azijoje“, – kalbėjo Lietuvos banko specialistė Edita Lisinskaitė.

Lietuvos gyventojai banknotais turi apie 6 milijardus eurų. Vilniaus šių metų biudžetas yra 54 kartus mažesnis. Kas penktas gyventojas nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja, nes atlyginimą gauna grynais. Tačiau dauguma grynuosius laiko kojinėse, taupo sunkesnei dienai. Visų krizių metu lietuviai pinigus taupo, o ne leidžia.

Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis.

„Tokia tendencija, kad didėja taupymas grynaisiais pinigais, buvo pastebima ir kitų krizių metu, tiek 2008–2010 metų finansinės krizės metu matėme, kad Lietuvoje kaupimas didėjo ne tik grynaisiais. Gyventojai laikė daugiau indėlių banke. Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis“, – sakė E. Lisinskaitė.

„Į turgų reikia nueiti. Turguje kortelėmis neaptarnauja. O šiaip manau, kad visokie mokėjimo būdai turėtų egzistuoti rinkoje. O kortelės yra pasaulinėje rinkoje priimtas dalykas“, „tik gryni. Kai aš turiu, aš jaučiu, kad yra pinigų. Ir kuo daugiau metalo, tuo geriau. Nueisiu į turgų – kortele neatsiskaitysiu. Tuo labiau, gali dingti elektra bet kada. Vieną kartą man taip buvo“, – pasakojo, kodėl renkasi grynuosius lietuviai.

Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais,  eurų banknotų daugėja visoje euro zonoje. Europiečiai banknotais turi kone 1,5 trilijono eurų.