Per spaudos konferenciją paklausta apie galimą šio Kuboje esančio objekto uždarymą per J. Bideno kadenciją, jo atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) atsakė: „Tai tikrai yra mūsų tikslas ir ketinimas.“

Pasak jos, vyriausybė paprašė Nacionalinio saugumo tarybos „įvertinti dabartinę J. Bideno administracijos padėtį, kurią, tiesa, paveldėjome iš ankstesnės administracijos“.

Per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) žadėjo neuždaryti Gvantanamo kalėjimo ir „užpildyti jį piktadariais“. Respublikonas tokios pat pozicijos laikėsi ir prezidentaudamas.

Kai kuriems sulaikytiesiems buvo žadėta juos paleisti iš Gvantanamo, vadovaujant jo pirmtakui demokratui B. Obamai, bet pastarajam taip ir nepavyko pasiekti kompromiso su Kongresu. J. Bidenas tuomet ėjo viceprezidento pareigas.

Minimame kariniame kalėjime laikomi kaliniai, siejami su JAV pradėtu „karu su terorizmu“; tarp jų yra pakistanietis Khaledas Sheikhas Mohammedas (Chaledas Šeichas Mohamedas), pasiskelbęs 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju.

Iš viso sulaikytųjų šiuo metu yra 40, o 26 iš jų laikomi pernelyg pavojingais, kad būtų paleisti. Dėl jiems iškeltų bylų sudėtingumo teismo procesai yra užsitęsę.

Po rugsėjo 11-osios išpuolių JAV kariuomenė prezidento Georgeo W. Busho (Džordžo V. Bušo) nurodymu greitai pastatė rytiniame Kubos smaigalyje sulaikymo centrą karinio jūrų laivyno bazėje, priklausančioje Jungtinėms Valstijoms. Ta bazė yra nedideliame anklave, kurį Kuba perdavė JAV 1903 metais, norėdama atsidėkoti savo galingai kaimynei už pagalbą kare prieš ispanus.

Tai yra apie 13 mln. vienam kaliniui, rašo laikraštis. Gvantanamo kalėjimas buvo įsteigtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, kad būtų galima be proceso laikyti spėjamus teroristus.

Bėgant metams, teritorija buvo plečiama, tuo tarpu kalinių skaičius mažėjo. Laikraščio duomenimis, Gvantaname yra sėdėję 770 vyrų ir berniukų.

Pastarąjį kartą įtariamasis čia už grotų buvo įkištas 2008-aisiais. JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-ųjų pradžioje nurodė tęsti prieštaringai vertinamo kalėjimo darbą.

Anot laikraščio, daug kainuoja teritorijos su skirtingų saugumo pakopų kalėjimo pastatais eksploatacija bei statybos darbai, taip pat savas specialus tribunolas.

Be kita ko, lėšos reikalingos Gvantanamo apsaugai, kuria rūpinasi 1 800 kareivių. Gvantanamo personalas taip pat naudojasi koplyčia, kino teatru, dviem valgyklomis ir turi savo medikų komandą.

Pranešime neatskleidžiama, iš kurių šalių kilę kaliniai buvo laikinai perkelti į šią Persijos įlankos valstybę.

Šis žingsnis buvo atliktas JAV prezidento Baracko Obamos (Barakos Obamos), žadėjusio uždaryti prieštaringai vertinamą Gvantanamo kalėjimą, kuriame buvo laikomi per Amerikos karą su teroru suimti asmenys, paskutinėmis kadencijos dienomis.

Po vėliausio perkėlimo Gvantanamo centre tikriausiai lieka 45 asmenys, sprendžiant iš skaičių, pateiktų Pentagono, kai sausio 6-ąją keturi ten laikyti Jemeno piliečiai buvo išsiųsti į Saudo Arabiją.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį pateikė seniai lauktą planą, pagal kurį būtų uždaromas prieštaringai vertinamas JAV karinis kalėjimas Gvantanamo įlankoje; jis pareiškė, kad atėjo laikas uždaryti įstaigą, kuri išdavė JAV interesus ir vertybes.

Likus mažiau nei metams iki prezidento kadencijos pabaigos, B.Obama atskleidė planą, kuriame nurodoma, kad Jungtinės Valstijos tęs mažiau pavojingų kalinių perkėlimą į kitas valstybes ir kuriame nurodyta 13 JAV įkalinimo įstaigų, į kurias galimo būtų perkelti tos kalinius; taip pat pažymima, kad tai leis kasmet sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.

„Daugel metų jau yra visiškai aišku, kad kardomoji įstaiga Gvantanamo įlankoje negerina mūsų nacionalinio saugumo; ji tik kenkia jam“, – sakė B.Obama iš Baltųjų rūmų.

„Dabar uždaromas mūsų istorijos skyrius. Ir tai atspindi pamokas, kurias mes išmokome nuo rugsėjo 11-osios išpuolių, pamokas, kurios ves mūsų šalį į priekį“, – nurodė prezidentas.

Gvantanamo kalėjime, kuriame anksčiau buvo laikoma bemaž 700 belaisvių, dabar yra likęs 91 įtariamas džihadistas. Šis kalėjimas tapo kankinimų, neaiškaus įkalinimo ir oranžinių kombinezonų sinonimu pasaulyje.

2009 metais prezidentu tapęs B.Obama paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kankinimais pagarsėjusį kalėjimą, tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, kaip Kongreso pasipriešinimas planui perkelti Gvantanamo kalinius į kitus Amerikos kalėjimus.

Mat daugelis respublikonų šią įstaigą laiko naudinga priemone kovoje su terorizmu. Tuo tarpu B.Obama sako, kad teisinga yra priešinga nuomonė ir kad kalėjimas tik skatina džihadistų propagandą prieš JAV.

B.Obamos nepalaikė ir jo paties administracija – Pentagonas buvo nepatenkintas per lėtu kalinių perkėlimu ir didžiuliais kalėjimo uždarymo kaštais.

„Šį planą reikia sąžiningai išnagrinėti, net rinkimų metais“, – sakė antradienį B.Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį turėtų paskelbti galutinį prieštaringai vertinamo Gvantanamo kalėjimo uždarymo planą, tikėdamasis pagaliau ištęsėti savo rinkimų kampanijos pažadą.

Likus mažiau nei metams iki prezidento kadencijos pabaigos B.Obama 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min.) turėtų padaryti pranešimą dėl kalėjimo Gvantanamo įlankos JAV karinėje bazėje uždarymo, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnai.

Gvantanamo kalėjime, kuriame anksčiau buvo laikoma bemaž 700 belaisvių, dabar yra likę maždaug 90 įtariamų džihadistų.

2009 metais prezidentu tapęs B.Obama paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kankinimais pagarsėjusį kalėjimą, tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, kaip Kongreso pasipriešinimas planui perkelti Gvantanamo kalinius į kitus Amerikos kalėjimus.

B.Obamos nepalaikė ir jo paties administracija – Pentagonas buvo nepatenkintas per lėtu kalinių perkėlimu ir didžiuliais kalėjimo uždarymo kaštais.

Tačiau B.Obamos plane didelių permainų nelaukiama.

Jis seniai kalba, kad daugelį Gvantanamo kalinių reikėtų perkelti į užsienį, o kai kuriuos jų turi teisti karo teismai.

Nedidelė dalis kalinių – kurie yra per pavojingi, kad būtų paleisti, o jų ikiteisminis procesas yra itin sudėtingas, turėtų likti Jungtinėse Valstijose.

Tačiau Kongresas pasisakė prieš Gvantanamo kalinių perkėlimą į JAV, o žmogaus teisių gynėjai išreiškė susirūpinimą dėl kaliniams užsitęsusio teismo laukimo.

Kandidatuodamas į prezidentus ir juo tapęs B.Obama žadėjo uždaryti Gvantanamą, kadangi, pasak jo, įtariamųjų sulaikymas neribotam laikui ir „sustiprintas tardymas“ pažeidžia JAV vertybes ir suteikia kovotojams galingą ginklą, verbuojant naujokus.

Administracija nagrinėja galimybę perkelti Gvantanamo kalinius į tokias karines bazes, Levenverto bazė Kanzase arba JAV karinio jūrų laivyno kalėjimas Čarlstone, Pietų Karolinoje. Tačiau šiam pasirinkimui gali pasipriešinti vietos politikai.

Gvantaname laikomų kalinių perkėlimą į jų kilmės ar trečiąsias šalis sunkina ir neramumai Jemene, į kurį turėjo būti perkelta nemažai likusių belaisvių, ir tai, kad daugelis anksčiau paleistųjų vėl įsitraukė į teroristinę veiklą.

B.Obama yra nustatęs 13 JAV įkalinimo įstaigų, į kurias galima būtų perkelti kalinius iš Gvantanamo, uždarius pastarąjį, sakė antradienį vienas prezidento administracijos pareigūnas.

Vėliau ketinamame paskelbti Gvantanamo kalėjimo uždarymo plane šios įstaigos nebus viešai minimos, bet matyt bus nurodyta, kiek tai galėtų kainoti.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį vetavo 612 mlrd. dolerių gynybos finansavimo planą, sakydamas, kad šis dokumentas neleis uždaryti Gvantanamo kalėjimo ir švaistys pinigus nereikalingoms programoms.

B.Obama, kuris retai taip viešai kritikuoja teisės aktus, sakė, kad respublikonų kontroliuojamo Kongreso priimtas projektas „turi apmaudžių trūkumų“ svarbiose srityse.

Prezidentas aiškino, kad tas dokumentas numato „virtinę gerų dalykų“, tokių kaip kariškių pensijų reforma ir kibernetinio saugumo programų finansavimas, bet jame taip pat „nusileidžiama iki triukų“ ir nepageidaujamų programų finansavimo.

Jis sutelkė dėmesį į punktus, kurie suvaržytų Gvantanamo kalėjime Kuboje laikomų asmenų perkėlimą į Jungtines Valstija.

„Šis teisės aktas specifiškai suvaržo mūsų galimybę uždaryti Gvantanamą, – pabrėžė B.Obama. – Guantanamas yra vienas iš pagrindinių mechanizmų džihadistų verbavimui, todėl mums laikas jį uždaryti. Jis pasenęs ir brangus.“

B.Obama, kuris jau seniai žada uždaryti tą įstaigą, pastaruoju metu suintensyvino pastangas šioje srityje.

Vis dėlto, siekdamas išpildyti šį svarbų priešrinkiminį pažadą, prezidentas susiduria su vidiniu pasipriešinimus ir būtinybe imtis nemalonių kompromisų.

B.Obamos pastangas trikdo nesutarimas, kaip elgtis su kaliniais, kuriuos paleisti būtų pernelyg pavojinga, o nuteisti – pernelyg sudėtinga.

Administracija svarsto galimybes perkelti tuos kalinius į karinius kalėjimus, tokius kaip Fort Levenvorto kalėjimas Kanzase arba Karinių jūrų pajėgų kalėjimas Čarlstono mieste Pietų Karolinoje.

Tačiau Kongresas nori kontroliuoti visus kalinių perkėlimus ir užtikrinti, kad jiems nebūtų suteikiamos teisės, kurias turi amerikiečiai civiliai.

Baltieji rūmai baigia rengti planą dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančio kalėjimo uždarymo ir perduos jį įstatymų leidėjų peržiūrai, trečiadienį pranešė atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

2009 metais prezidentu tapęs Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kalėjimą, įkurtą JAV karinių jūrų pajėgų bazėje Kubos pietryčiuose.

Tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, įskaitant Kongreso pasipriešinimą tam, kad Gvantaname laikomi kaliniai būtų perkelti į Amerikos kalėjimus.

„Administracija faktiškai baigia rengti planą dėl saugaus ir atsakingo Gvantanamo įlankos kalėjimo uždarymo ir pateiks jį Kongresui“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.

„Mūsų nacionalinio saugumo pareigūnai prie jo dirba jau senokai, pirmiausia todėl, jog tai yra prezidento prioritetas“, - sakė J.Earnestas žurnalistams.   

Pasak jo, operacija Kuboje nėra efektyvus vyriausybės resursų naudojimas.

„Tai komplikuotas darbas, bet mes padarėme didelę ir svarbią pažangą“, - pridūrė Baltųjų rūmų atstovas.

Amerikos „okupuota“ teritorija

Gvantaname Kubos pietryčiuose veikiančia didžiule JAV karinių jūrų pajėgų baze nepatenkinta ir šios salos vyriausybė, su kuria Jungtinės Valstijos ką tik atkūrė diplomatinius santykius. Kuba tvirtina, kad Jungtinės Valstijos neteisėtai užima jai priklausančią teritoriją.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas (Brunas Rodrigesas) pirmadienį viešėdamas Vašingtone paragino sugrąžinti šią teritoriją Kubai ir atšaukti komunistinei salai Amerikos taikomą ekonomikos embargą.

Stovėdamas greta JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio), Kubos diplomatijos vadovas sakė, kad Havana siekia judėti pirmyn.

Tačiau jis pabrėžė, jog „visiškas blokados atšaukimas, neteisėtai okupuotos Gvantanamo teritorijos grąžinimas, taip pat visapusiška pagarba Kubos suverenumui... yra būtini, kad galėtume judėti į priekį santykių normalizavimo link“.

J.Kerry savo ruožtu pareiškė, kad JAV neplanuoja keisti Gvantanamo nuomos sutarties, nors Kuba tvirtina, jog jokios nuomos nėra ir nebuvo penkis dešimtmečius.

Kongreso pasipriešinimas

Vašingtonas neskubėdamas perkelia Gvantaname laikomus kalinius į jų kilmės ar trečiąsias šalis ir šis procesas turi būti tęsiamas norint uždaryti kalėjimą, sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.

Jungtinės Valstijos birželį pranešė, kad šeši kaliniai jemeniečiai buvo perkelti į Omaną.

Likę kaliniai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pripažinti tinkamais paleisti, sakė J.Earnestas.

Neseniai J.Kerry paskyrė naują specialų pasiuntinį, kuris bus atsakingas už kalėjimo uždarymo procesą.

Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu Gvantanamo uždarymo klausimais tapo teisininkas Lee Wolosky (Li Voloskis), dirbęs prezidentų Billo Clintono (Bilo Klintono) ir George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijose.

Šis postas buvo laisvas nuo gruodžio. Pagrindinė į jį paskirto L.Wolosky užduotis bus toliau prižiūrėti kalinių perkėlimą.

Tačiau kalinių perkėlimui į Jungtines Valstijas priešinasi Kongresas, o kai kurie įstatymų leidėjai mėgino apskritai nutraukti perkėlimo procesą, teigdami, kad Gvantaname kalinamų asmenų paleidimas į laisvę gali padidinti naujų atakų grėsmę.

Birželį Senatas pritarė įstatymo projektui, numatančiam griežtesnius suvaržymus Gvantanamo kalėjimo uždarymui. B.Obama grasino vetuoti šį teisės aktą.

J.Earnestas sakė, kad jam susirūpinimą kelia Kongreso „pakartotiniai trukdymai pastangoms uždaryti kalėjimą Gvantanamo įlankoje nepaisant dvipartinio susitarimo, kad šis kalėjimas turi būti uždarytas Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo labui“.

Gvantanamo įlankos karinis kalėjimas buvo atidarytas 2002 metų sausį, po rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

2003 metais ten buvo laikoma daugiausiai - 680 - kalinių, o šiuo metu Gvantaname vis dar kali 116 asmenų, dauguma jų yra Jemeno piliečiai. Beveik pusė jų buvo pripažinti tinkamais paleisti į laisvę, tačiau dar laukia perkėlimo ar grąžinimo į tėvynę.

Kalinių bylos lėtai svarstomos Gvantanamo karinėse komisijose, o šie teismo procesai tęsiasi metų metus. Daug bylų tebėra įstrigusios ilguose ikiteisminiuose etapuose.

B.Obamos administracija siekė, kad terorizmu įtariami asmenys būtų teisiami federaliniame teisme, motyvuodama, jog tokiu atveju teisingumas bus pasiekiamas daug greičiau nei bylas svarstant kariniuose tribunoluose.

Iš sulaikymo centro JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje į Estiją perkeltas asmuo nekelia „rimtos grėsmės“, tačiau bus stebimas, ketvirtadienį pareiškė Estijos vidaus reikalų ministerija.

Minimas asmuo perkeltas į Estiją, JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) tęsiant pastangas uždaryti prieštaringai vertinamą Gvantanamo kalėjimą.

Vyras, Pentagono įvardytas kaip Akhmedas Abdul Qadiras (Achmedas Abdul Kadiras), į Estiją atvyko trečiadienį ir iš karto pasiprašė prieglobsčio, rašoma Estijos vyriausybės išplatintame pareiškime.

31 metų jemenietis ne vienus metus praleido Gvantanamo kalėjime, nors nebuvo nuteistas už jokį nusikaltimą.

„Šis asmuo įvairių JAV saugumo tarnybų buvo pripažintas tinkamu perkelti, todėl nekelia rimtos grėsmės“, naujienų agentūrai AFP sakė vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Karin Kase (Karin Kasė).

„Tuo pat metu šiam asmeniui bus skiriamas sustiprintas dėmesys“, - pridūrė ji.

A.Abdul Qadiras iš Gvantanamo išvyko kartu su dar keturiais buvusiais kaliniais, kurie išsiųsti į Omaną.

Tai buvo pirmasis šiais metais Gvantanamo kalinių perkėlimas. Pernai kalėjimą paliko iš viso 28 asmenys.

Perkėlus minėtus vyrus, nuošaliame Gvantanamo kalėjime, kuris įsikūręs JAV karinio jūrų laivyno bazėje Kubos pietryčiuose, liko 122 asmenys.

Kalėjimas buvo įkurtas po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių tuometinio prezidento George'o W. Busho (Džordžo V.Bušo) nurodymu.

Dabartinis JAV vadovas B.Obama žadėjo uždaryti šį „teisine juodąja skyle“ žmogaus teisių aktyvistų vadinamą kalėjimą, tačiau jo pastangas stabdo Kongreso pozicija neleisti į Jungtines Valstijas perkelti nė vieno buvusio Gvantanamo kalinio.

A.Abdul Qadiras į Estiją atvyko „savo valia ir nori čia pasilikti“, sakoma Estijos vyriausybės paskelbtame pareiškime ir priduriama, kad valstybė garantuos jo sklandžią integraciją į visuomenę, sudarydama sąlygas išmokti kalbą ir gauti socialinę paramą.

Įsivaizduokite situaciją, staiga paskambina jums vienas toks kompanionas ir sako turįs gerą komercinį pasiūlymą. Reikalas ne pats maloniausias, bet atlygis nemenkas. Jam reikėtų pakankinti porą prasižengusių veikėjų, kad išgautų reikiamą informaciją, bet savo namuose to daryti nenorėtų, nes ten jau ir taip yra keli inkvizicijos kambariai ir visi užpildyti.

Tad jis būtų labai pamalonintas, jei jūs sutiktumėte laikiną kankinimų kamerą įrengti savo teritorijoje, na nebūtinai miegamajame, tiks ir šeimos sodo namelis. Esą viskas legalu, tie tipai labai blogi, todėl viskas bus daroma lyg ir teisėtai.

Bet juk tai – vis tiek nusikaltimas, šmėsteli galvoje mintis. Bet tik labai trumpam, nes komersantas įvardija tokį atlygį, dėl kurio ryžtumėtės bet kam. Tik štai, ką daryti, kad nesužinotų šeimynykščiai? Kaip pasielgti? Reikalas bjaurus, bet vertas fanfarų.

Vis dėlto nutariate rizikuoti, belieka išspręsti klausimą, kad viso to nesužinotų ne tik šeima, bet ir kaimynai, nes jie, žinoma, ims pavydėti ir gali viską sugadinti, paskleidę žinią viešai apie tokį solidų dalykinį sandorį, kuris, kad ir kaip žiūrėsime, – nelabai švarus.

Operacija iš dalies pavyko, tiesa, vienas kankinys neatlaikė viešnagės, tad projektą kodiniu pavadinimu "Violetinė skylė" teko nutraukti. Sodo kaimynai kažką įtarė, netgi pirštu rodė, kad ten, už tvoros, vyksta kažkokie negeri dalykai, bet viskas ilgainiui nurimo.

Tačiau baisiausia nutiko paskui, kai absoliučiai netikėtai pats šios bjaurasties organizatorius viską paviešino, net ir tai, kad "už sodo namelio nuomą" buvo sumokėti milijonai. Ir nežinia, kaip tai pavadinti – kvailumu ar provokacija. Viskas pakvipo daugiau nei audra statinėje.

Kad ir gėda, bet beveik identiškas valstybinio lygio "nusikalstamas modelis" buvo pritaikytas Lietuvoje. Dabar belieka atsakyti į kelis labai svarbius klausimus – kas tas, kuris sutiko ir leido Gvantanamo filialą įsteigti pas mus, kiek ir kam už tai buvo sumokėta, ar už tai kaltieji bus nubausti? Ir dar – kaip dabar nuplauti visą šitą nešlovę nuo mūsų visų?

Jungtinės Valstijos ir Lenkija antradienį išreiškė viltį, kad jų ryšiams nepakenks JAV Senato ataskaita apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų „al Qaeda“ teroristų tardymus slaptuose kalėjimuose, iš kurių vienas galbūt veikė Lenkijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Lenkijos premjerė Ewa Kopacz (Eva Kopač) kalbėjosi telefonu prieš nekantriai laukiamo dokumento paskelbimą, kuris numatytas vėliau antradienį, ir pažymėjo, kad tas žingsnis „nepadarys neigiamo poveikio (dvišaliams) santykiams“, sakoma Lenkijos vyriausybės paskelbtame pranešime.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ( EŽTT) liepą pasmerkė JAV sąjungininkę ir NATO narę Lenkiją dėl leidimo veikti jos teritorijoje slaptiems CŽV kalėjimams, dar žinomiems kaip „juodieji objektai“. Teismas pareiškė, kad Varšuva žinojo ir neužkirto kelio neteisėtam dviejų įtariamųjų įkalinimui ir kankinimui prieš tai, kai jie buvo išsiųsti į liūdnai pagarsėjusį kalėjimą JAV Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje.

Lenkija griežtai neigė tuos kaltinimus, susijusius su įvykiais 2002–2003 metais, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų Jungtinėse Valstijose.

EŽTT, išnagrinėjęs 43 metų palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaidos) ir 49 metų Saudo Arabijos piliečio Abd al Rahimo al Nashiri (Abd Rahimo Naširio) ieškinį, konstatavo, kad Lenkijos vyriausybė „sudarė sąlygas šalies teritorijoje JAV tarnyboms naudoti prieš ieškovus kankinimus“.

JAV gynybos sekretorius perspėjo kariškius

JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) antradienį pranešė nurodęs JAV aukšto rango karo vadams visur pasaulyje būti itin pasirengus galimiems įvykiams, kai tik bus publikuota medžiaga apie CŽV taikytus suimtųjų kankinimus.

„Aš įsakiau viems mūsų kovos vadams būti aukštos parengties visur pasaulyje“, - sakė jis žurnalistams Bagadade ir pridūrė, kad kol kas apie jokią ypatingą grėsmę nepranešama.