Į iškvietimą išsiųstos Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos, informacija perduota Šiaulių policijos komisariatui bei Šiaulių greitajai medicinos pagalbai.

Jau prieš kelerius metus prasidėjęs tiek naktinio, tiek kultūrinio gyvenimo persikėlimas į pietinę senamiesčio dalį ar dar arčiau geležinkelio ir autobusų stočių tęsiasi toliau. Čia atsiranda vis daugiau naujų maitinimo įstaigų, pramogų ir kultūros vietų, kurios traukia skirtingus poreikius turinčius miesto gyventojus ir svečius.

„Bet kuriame mikrorajone vienas svarbiausių dalykų yra socialinė infrastruktūra. Tai vietos, kuriose galima kokybiškai praleisti laisvalaikį, vyksta renginiai, švietimo įstaigos, parduotuvės, paslaugų teikėjai. Jų čia galima rasti vis daugiau ir įvairesnių, o šios miesto dalies potencialas yra didžiulis, turint omenyje ir tai, kad šalia – visas senamiestis“, – teigia Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Jo vadovaujama bendrovė šalia Pylimo gatvės šiuo metu stato naują gyvenamųjų namų ansamblį „Renesanso“. Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip atsinaujinančiame rajone susijungia senamiesčio estetika ir modernių sprendimų teikiama gyvenimo kokybė. 8 mažaaukščių namų komplekse bus įrengti 145 įvairaus dydžio, nuo 20 iki 132 kv. m butai. Tai platus pasirinkimas tiek nuomai, tiek sau būsto ieškantiems žmonėms.

Įkvėpimas iš praeities

„Kurdami projektą, siekėme jo mastelį priderinti prie aplinkinių pastatų, gatvės išklotinės, o fasadą „perlaužėme“, kad jis prisiderintų prie ne visiškai tiesios gatvės. Kalbant apie pastato proporcijas, mus įkvėpė dar XX a. pradžioje parengtas projektas šiai teritorijai, kuris taip ir nebuvo pastatytas. Kadangi aplinkiniai namai taip pat daugiausia statyti XX a. pradžioje, fasado apdailai pasirinkome tuo metu Vilniuje populiarų dekoravimą faktūriškai mūrijant plytas“, – pasakoja Lukas Rekevičius, „Aketuri architektai“ architektas, vienas iš projekto autorių.

Anot jo, teritorijos vidinėje dalyje atsiskleidžia kitas senamiesčiui būdingas elementas – besijungiantys netaisyklingos formos kiemeliai, kuriuose palaikoma aplinkiniam rajonui būdinga erdvės ir pastatų proporcija.

„Vidiniuose kiemeliuose esantys pastatai nėra aukšti – daugiausia trijų aukštų, be to, jie unikalūs, su skirtinga apdaila ir detalėmis. Jei reikės pasakyti, kur gyveni, bus galima apsieiti be korpusų ir numerių – užteks, pavyzdžiui, pasakyti, kad tai balto tinko namas paskutiniame kiemelyje“, – kalba L. Rekevičius.

Investicija į ateitį

Dar viena „Renesanso“ būstų savybė, būdinga senamiesčio pastatams – aukštos lubos, kurios užtikrina didesnį komfortą. Tačiau tuo pačiu projekte taikomi sprendimai, pranokstantys įprastus senamiesčio būstus.

„Palyginus su senaisiais šios miesto dalies pastatais, išsprendėme ne vieną opesnę problemą. Pavyzdžiui, dideli mediniai langai ir stoglangiai garantuoja natūralią šviesą bute, o gyventojų patogumui visuose butuose įrengtas grindinis šildymas. Parkavimo klausimą išsprendžia požeminė stovėjimo aikštelė“, – teigia bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Pasak jo, būsto įsigijimas šioje pietinėje Vilniaus senamiesčio dalyje gali būti vertinamas kaip investicija į ateitį, nes artimiausiu metu šio mikrorajono laukia pokyčiai, kurie turėtų didinti jo patrauklumą.

Tai – ir tolesnė naktinio, kultūrinio gyvenimo plėtra, ir dideli konversijos projektai. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Vilniaus miesto administracija yra pristatę idėją paversti 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru. Tad visai šalia besikuriančios įmonės ir biurai toliau skatins šios vietos virsmą.

„Renesanso“ projekte pirmieji naujakuriai turėtų įsikelti 2020 m. pabaigoje. Be šio projekto, „Hanner“ sostinėje plėtoja gyvenamuosius projektus „Centro rezidencija“, „Paparčių namai“, „Pilies apartamentai“, taip pat Rinktinės gatvėje vysto verslo kompleksą „Business Stadium“.

Trūksta originalumo

Lyg du vandens lašai vienas į kitą panašūs namukai statomi ištisomis gatvelėmis ir kvartalais. Vystytojai neretai net nesivargina pasiūlyti įdomesnių architektūrinių sprendimų. Kam vargintis, jeigu mintyse – tik pelnas. O esant didelei paklausai jis vis tiek garantuotas. Anot architektų, taip ir lipdoma dėžutė prie dėžutės, apdirbama vienodomis medžiagomis bei spalvomis, tad dažnokai vienas namas tampa tiek panašus į kitą, kad kurį vakarą namo grįžtantis naujakurys tamsoje gali susipainioti ir vietoj savo namo atverti kaimynų kotedžo duris.

Pastaruoju metu miestas itin sparčiai plečiasi nuo Vilijampolės Raudondvario kryptimi. Bet šioje teritorijoje tarp gausybės vienodų kotedžų, daugiabučių ar kvartalų projektų matyti ir vienas kitas originalesnis pasiūlymas. Artėjant karštajam metų laikotarpiui ypač patraukliai atrodo sklypai, nusidriekę arčiau vandens.

"Pirkėjas dažnai elgiasi ir logiškai, ir priklausomai nuo aplinkybių. Kai orai atšyla, iš tiesų pastebime kur kas didesnį užklausų srautą dėl namų ir sklypų gamtos apsuptyje, ypač prie vandens telkinių. Tiesa, Kauno apskrityje tokių variantų nedaug. Jau tenka dairytis į tolimesnius rajonus ir atokesnius Lietuvos kampelius", – pasakojo mūsų kalbintas vienos didžiausių Kaune nekilnojamojo turto agentūros atstovas.

Dėmesiu nesiskundžia

Pravažiavus Kaniūkus Raudondvario kryptimi, į akis krenta suformuotas uždaras sklypų kvartalas prie pat Lampėdžio ežero. Nuo judroko kelio aukštu pylimu bei tvora atitverta teritorija sudomino ir mus. Užsukome pasikalbėti su joje besidarbuojančiais meistrais. Kol kas teritorijoje matyti tik vienas dygstantis kotedžas, tad sukame jo link. Pakeliui mus pasitinka projektą vystančios bendrovės atstovas Žilvinas Morkūnas. Jis papasakojo apie kauniečių dėmesį traukiantį kvartalą.

"Įdomu, kad mes nesivaikome masinio pirkėjo, tad niekur nesireklamuojame, nerengiame skambių pristatymų su kviestinėmis įžymybėmis, bet dėmesiu nesiskundžiame, – šypsojosi pašnekovas. – Aišku, sklypai čia nepigūs, bet žmonės mato, už ką moka, kur investuoja, kokia čia išskirtinė aplinka, todėl interesantų netrūksta. Kol kas laisvų sklypų dar turime, bet ne tiek ir daug. Matyt, kauniečiai jau subrendo tokiems projektams."

Iš esmės tai yra kurortinė vieta miesto teritorijoje. Sklypai ribojasi su ežeru, kuris yra labai švarus ir tinkamas maudytis, žvejoti bei kitoms pramogoms.

Vyras prasitarė, kad tarp besidominčių yra ne vienas žinomas kaunietis, tarp jų ir garsūs krepšininkai.

Kvartale suformuotas 21 sklypas – nuo 6 arų iki 18-os. Dauguma – apie 10 arų. Į visus juos atvestos komunikacijos, įrengtas kvartalo apšvietimas. Žemės kaina čia 11–16 tūkst. eurų už arą. Tai gerokai brangiau, nei kainuoja eiliniai sklypai mieste, tačiau ir privalumai akivaizdūs. Bene didžiausias – neišvykstant iš miesto iškart patenkama į gamtos apsuptį.

Iš namo – tiesiai į ežerą

Einame pro antrąją, arčiau kelio ir kiek toliau nuo pakrantės esančią sklypų liniją. Nors dieną eismas čia gana judrus, triukšmo beveik negirdėti – viską sugeria žemės pylimai ir aplinkinė augmenija. Ir čia, ir pirmojoje sklypų juostoje vaizdas ir garsas – lyg pajūrio kurorte. Girdėti vandens teliuškavimas, iki kurio vos keli metrai. Pakrantė smėlėta, maloni minti. Kraštovaizdis taip pat įspūdingas. Iš visų sklypų atsiveria platus vaizdas į Lampėdžio ežerą ir jį juosiantį draustinį.

"Iš esmės tai yra kurortinė vieta miesto teritorijoje. Sklypai ribojasi su ežeru, kuris yra labai švarus ir tinkamas maudytis, žvejoti bei kitoms pramogoms. Tuo tikslu į ežerą nutiestas platus lieptas būsimiems kvartalo gyventojams. Be to, numatyta galimybė privačius lieptus nusitiesti ir mūsų sklypų pirkėjams. Gamtos teikiamų privalumų čia tikrai daug, tačiau drauge nenutolstama nuo miesto. Juk Raudondvario plente puikus susisiekimas su centru, kitais rajonais. Per piko valandas yra lengvai pasiekiamų alternatyvių maršrutų, visai šalia išvažiavimas į aplinkkelį", – vardijo Ž.Morkūnas.

Analogų nėra

Nekilnojamojo turto specialistai patikslino, kad Kaune vis dar galima rasti išskirtinių sklypų prie vandens telkinių – Kauno marių ar upių, tačiau ištisinio tokio kvartalėlio, kaip pastarasis prie Lampėdžio ežero, nėra. Pašnekovų nuomone, jo lokacijos unikalumas gali sudominti labiau pasiturintį pirkėją, pavyzdžiui, dėl savo užimtumo laiką itin vertinančius verslo žmones, kurie nori gyventi gamtos apsuptyje, tačiau kasdien iš namų į darbą ir atgal nevažinėti po 100 km.

"Iš tiesų tai vienas iš mūsų kozirių. Juk žmonių laikas dabar taip pat kainuoja, o čia 10–15 min. – ir tu jau miesto centre", – pritarė Ž.Morkūnas.

Specialistų nuomone, kvartalo Lampėdžio pakrantėje kaina yra aukšta, tačiau išskirtiniams sklypams taikoma kiek kitokia kainodara. Jų kaina gali būti ir dvigubai ar trigubai didesnė nei kitų sklypų, tačiau pirkėjas turi suvokti pridėtinę vertę, kurią jis gaus.

"Ar tokio išskirtinio sklypo kaina yra racionali, tiksliausiai nusako rinkos reakcija. Jei žmonės domisi ir perka sklypus, vadinasi, kaina logiška, o pirkėjas supranta, kad jis ne tik nepraras pinigų, bet ateityje ir laimės iš tokio sandorio", – aiškino mūsų kalbintas nekilnojamojo turto agentūros atstovas.

Anot jo, vienas didžiausių Lampėdžio kvartalo privalumų yra tai, kad jam negresia kraštovaizdžio permainos. Juk dažname kvartale šalia vandens ar parko pirkėjas idealų vaizdą mato tik kol aplinkui nėra kaimynų. Juo labiau jis negali lemti, koks vaizdas ateityje bus horizonte, už kelių šimtų metrų. Tad vėliau neišvengiamai išauga koks daugiabutis ar kitas didesnis statinys, užgožiantis gamtos grožį. Lampėdžio sklypai orientuoti į pietus, tad visi namai ir terasos veikiausiai bus nukreipti į kitame krante esantį kraštovaizdžio draustinį, kuriame bet kokios statybos yra draudžiamos, tad kvartale gyvenantys žmonės visada mėgausis ežero žydrumu ir miško žalsva.

Gyventojai gerina aplinką

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai vis dar gali pasiūlyti patrauklių žemės sklypų šioje vietoje, tačiau netruks ateiti laikas, kai plėtra baigsis.

Dalis Kleboniškio priklauso Kauno miestui, kita dalis, kurioje buvo įsikūrę kolektyviniai sodai, – Kauno rajonui. Neries upė driekiasi palei visą teritoriją, o iš kitos pusės jaukų pavėsį ir ramybę kuria Kleboniškio miško parkas. Atstumas iki miesto – vos keli kilometrai, iš šios gyvenvietės labai paprasta patekti į Kauno senamiestį ar miesto centrą, taip pat paprasta išvažiuoti į greitkelį Vilnius–Klaipėda. Tačiau ne tik geras susisiekimas į šią vietovę vilioja naujakurius.

"Palyginti su kitomis pakaunės teritorijomis, Kleboniškis turi vieną labai svarbų išskirtinumą: gamtos apsuptį, kurios dabar ieško kiekvienas miesto gyventojas. Miškas, Neris, rami kaimynystė ir ribota kvartalo plėtra – štai pagrindinės savybės, kurios šią vietą daro išskirtinę", – vardijo Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė-Sakalauskienė.

Čia neprojektuojama masinė statyba, niekada nebus suformuoti daugiabučių namų gyvenamieji kvartalai.

"Sklypai formuojami buvusių kolektyvinių sodų vietoje, taip pat teritorijoje, esančioje palei upę. Sovietmečiu beveik kiekviename sklype buvo po namuką, beveik visi dabar rekonstravo juos į gyventi tinkamus namus. Ši vieta niekada nebuvo apleista ar neįdomi", – įsitikinusi J.Kalvinskaitė-Sakalauskienė.

Užstatymo tankį, aukštingumą ir pobūdį nustato Kauno rajono savivaldybės patvirtintas bendrasis planas. Būtent jame ir numatyta, kad šioje vietovėje yra ribota plėtra: negalimas tankinimas, leidžiama tik individualių namų statyba, o pastatų aukštis negali būti didesnis nei 8,5 m.

"Žmonių noras gyventi prie upės ir miško yra labai didelis. Be to, aktyvi bendruomenė taip pat prisideda prie aplinkos gerinimo. Gyventojai neapsiriboja vien tik savo kiemo sutvarkymu: galvojama ir apie pėsčiųjų takus, ir gatvių apšvietimą, ir apie vaikų žaidimų aikšteles. Tai – sėkmingas pavyzdys, kaip buvę sodai ir šalia esančios teritorijos gali tapti pavyzdiniu gyvenamuoju kvartalu", – pabrėžė J.Kalvinskaitė-Sakalauskienė.

Miškas, Neris, rami kaimynystė ir ribota kvartalo plėtra – štai pagrindinės savybės, kurios šią vietą daro išskirtinę.

Išgelbėtas nuo spūsčių

"Kleboniškis turi viską, ko reikia šiuolaikiniam žmogui, norinčiam gyventi name", – įsitikinęs didžiausios Lietuvoje kompanijos  "Capital" nekilnojamojo turto ekspertas Česlovas Savickas.

Jis pastebi, kad Kleboniškis ir aplink jį esančios teritorijos dėl savo strateginės vietos jau nuo senesnių laikų pradėjo formuotis kaip prabangesnių gyvenamųjų namų rajonas.

"Jis turi savo kainą, vertę, įvaizdį. Kai laikui bėgant suformuojama prabangesnė ir ramesnė aplinka, patys vietos gyventojai tampa suinteresuoti ją tokią ir išlaikyti. Niekas nenori, kad tokioje vietoje prasidėtų masinės kotedžų statybos, kaip Giraitėje ar panašiuose rajonuose. Tiesiog patys žmonės suinteresuoti, kad jų gyvenamoji teritorija neprarastų išskirtinės ramybės, kuri kartu su gamta sukuria prabangos statusą", – mano NT ekspertas.

Jis pabrėžė ir dar vieną svarbų aspektą: pats Kleboniškis patenka į Kauno miesto teritoriją, o šis kvartalas, nors jau ir driekiasi už miesto ribos, sklypų savininkams leidžia miestą pasiekti per kelias minutes ir savo, ir viešuoju transportu.

"Čia puikus susisiekimas. Kadangi gyventojų skaičius yra ganėtinai nedidelis, čia beveik niekada nesiformuoja eismo spūsčių, tad iš Kleboniškio galima lengvai ir patogiai išvažiuoti į patį Kauno miestą, o jeigu reikia ištrūkti į Vilnių ar Klaipėdą, taip pat nekyla jokių problemų. Beje, yra galimybė išvažiuoti ir kelią į Kaunas–Jonava–Ukmergė", – pastebėjo Č.Savickas.

Niekada nebus daugiaaukščių

Šioje strategiškai patogioje vietoje traukia ir kiti dalykai: upė, miškas, ramybė, geri kaimynai.

"Jau pastebėjome, kad šią vietą renkasi žmonės, ieškantys didesnės ramybės ir harmonijos. Didelė gyventojų dalis yra aktyvūs žmonės, verslų savininkai, gydytojai. Jie kaip susitarę visi kartoja tą patį: mums gera grįžti į namus ir pailsėti nuo žmonių, šurmulio, problemų. Šita vieta idealiai tam tinka... Upė, Kleboniškio miško parkas – gamtos idealiai suformuota vieta harmoningam ir jaukiam gyvenimui", – pabrėžia Č.Savickas.

Jo teigimu, šiame rajone jau gyvena vidutinės ir aukštesnės klasės atstovai: gydytojai, verslininkai, vadovai. "Lyginant su ekonominiais rajonais, Kleboniškyje kuriasi tie, kurie gali prisidėti gerinant aplinką. O tai labai svarbu, kai kalbama ne tik apie savo kiemą, bet ir viso kvartalo vaizdą", – pabrėžė ekspertas.

Jis pridūrė, kad šis gyvenamosios paskirties namų kvartalas niekada nebus suniokotas daugiaaukštės statybos ar kotedžų virtinių. "Nebus tribučių, penkiabučių namų. Šis apribojimas suteikia kvartalui išskirtinumą ir pridėtinę vertę. Naujakuriai žino, kad turės maksimalų privatumą ir solidžią kaimynystę", – džiaugiasi Č.Savickas.

Jei ieškote vietos savo naujiems namams ir norite turėti galimybę grįžę iš tiesų atsipalaiduoti ir pailsėti nuo miesto ritmo ir triukšmo, čia – ideali vieta. Jei norite gryno ir švaraus oro bei mėgstate aktyvų laisvalaikį, geresnės vietos taip arti nuo nuo miesto širdies taip pat nerasite. Kleboniškio miško parkas ir Neries pakrantė – ideali vieta pasivaikščioti su šeima, bėgioti, važinėti dviračiais ar pavedžioti augintinius.

Naujas kvartalas – prie upės

Šiuo metu naujų šeimininkų laukia naujai suformuotas kvartalas palei upę, važiuojant tiesiai už Kleboniškio gyvenvietės.

"Sklypai – nuo 9 iki 16 arų. Dalis sklypų yra ypač išskirtiniai, nes ribojasi su Neries upe. Kvartalas išimtinai suformuotas individualiems namams statyti", – paminėjo pašnekovas.

Šis kvartalas yra paskutinis gatvėje, toliau už jo plėtra nenumatyta.

"Apibrėžtos ribos formuoja jaukumą ir privatumą, kurio žmonės labai ieško. Iš vienos pusės kvartalą riboja miškas, iš kitos – upė. Kaip didžiulį privalumą matau jau įrengtas komunikacijas, išasfaltuotas gatves. Padarytos tikrai didelės investicijos, kad naujakuriui būtų patogu ir lengva pasistatyti savo svajonių namus.

Be to, prie upės įrengtos trys apžvalgos aikštelės, čia galima grožėtis upės peizažu ar leisti laiką su šeima. Formuojant kvartalą buvo pakeltas reljefas ir padarytas apsauginis betoninis barjeras, apsaugantis visą kvartalą nuo galimo Neries potvynio", – pabrėžė NT ekspertas.

Gyventojai stebisi matydami statomus namus ten, kur visai neseniai buvo žolynas, kampas tarp gatvių ar kiemas.

Viena tokių vietų – S.Daukanto gatvėje, kur ji kertasi su Butkų Juzės gatve. Šiame netaisyklingos formos sklype jau verda statybos, kyla pastato sienos. Reklaminis plakatas skelbia, kad visai netrukus čia stovės keturių aukštų namas, kuriame bus gyvenamieji būstai, medicinos įstaiga ir svečių namai.

Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patikino, kad projektuojant šį statinį buvo išlaikytos visos sanitarinės zonos.

"Labai keista, kad žmonės ima abejoti kažkokiais dalykais tada, kai atvažiuoja statybininkai. O kai rengiamas detalusis planas ar viešinami projektiniai pasiūlymai, tuo visiškai nesidomima", – stebėjosi savivaldybės darbuotojas.

Dar vienas naujas namas atsiras Žiedų skersgatvyje vietoj antruoju numeriu pažymėto nepatrauklaus bei nenaudojamo dviejų aukštų statinio. Rekonstravus šį apleistą pastatą, miestiečiai galės įsikurti moderniame daugiabučiame name.

S.Daukanto gatvėje, už Antrojo pasaulinio karo karių memorialo tvoros, netrukus turėtų išdygti gražios architektūros daugiabutis gyvenamasis namas.

Senamiestyje, Daržų ir Šaltkalvių gatvės kampe, kur prieš daug metų darbavosi archeologai ir nuo to laiko liko duobių, dar tik ketinama pradėti statybas.

"Ten yra kažkokie suinteresuoti asmenys, kurie kažką bando padaryti, bet projekto mes kol kas nematėme, todėl nežinome, ką ten norima įgyvendinti", – kalbėjo G.Pocius.

Specialistas pasakojo, kad Švyturio gatvėje dviejų aukštų mūrinis buvęs teismo medicinos ekspertizės skyriaus pastatas taip pat jau netrukus turėtų atgimti naujam gyvenimui.

Statinys buvo parduotas aukcione, parengtas ir pastato rekonstrukcijos projektas, kiek daugiau nei prieš metus išduotas statybos leidimas šešių butų gyvenamajam namui statyti.

Taip pamažu centrinėje miesto dalyje užpildomos tuščios erdvės, bus patenkintas naujus būstus įsigyti norinčių žmonių poreikis apsigyventi Klaipėdos širdyje.

Pirmosios radijo transliacijos

Netoli legendinės Sporto halės apsupti ąžuolų bokštai jau seniai yra neatsiejama Kauno panoramos dalis. dar 1926 m. čia pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje "Radiofonas". Radijo studija buvo įrengta tame pačiame radijo stoties pastate. Būtent iš čia prieš 91 metus birželio 12 d. radijo bangomis išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai: "Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva." Pirmaisiais metais "Radiofono" programa truko vos pusantros valandos, o vėliau vis ilgėjo. Čia buvo skaitomos žinios, orų prognozė, paskaitos įvairiomis temomis, skambėjo muzika. "Radiofonas" turėjo ir savo orkestrą.

Taigi čia yra pirmoji šalyje vieta, kurioje buvo įrengti radijo siųstuvai, bokštai, antenos ir kita radijo bangų įranga.

Paskirtis išliko ta pati

Kaip sakė bokštus valdančio Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas, šiuo metu čia esantys bokštai iš esmės atlieka panašią funkciją kaip ir tarpukariu. "Į juos yra įkeltos FM radijo programų siuntimo ir mobiliojo ryšio antenos", – sakė V.Kaminskas.

Kaune yra ir daugiau įvairų vietų, kur iškeltos radijo transliacijų antenos. Tik jos nėra tokios pastebimos, daug lengvesnės, iškeltos ant pastatų stogų.

Beje, Kaune yra ir daugiau įvairų vietų, kur iškeltos radijo transliacijų antenos. Tik jos nėra tokios pastebimos, daug lengvesnės, iškeltos ant pastatų stogų. Tokių vietų mieste yra septynios.

Bokštus valdanti valstybinė bendrovė turi 350 darbuotojų ir 4 tūkst. klientų: tai mobiliojo ryšio bendrovės, televizijos, radijo transliuotojai, interneto tiekėjai. Lietuvos radijo ir televizijos centras taip pat valdo nacionaliniu mastu unikalų inžinerinį statinį – Vilniaus televizijos bokštą ir jame įsikūrusį restoraną "Paukščių takas".

Bokštai nekenksmingi

Bauginančios informacijos dabar apstu socialiniuose tinkluose, portaluose, tinklaraščiuose: vienas po kito pavojingais skelbiami maisto produktai, jų gamyboje naudojami priedai, diskutuojama apie skiepus. Psichologai tai aiškina tuo, kad žmonėms visada patrauklesnės bauginančios, turinčios sąmokslo teorijos bruožų žinios. Nieko nuostabaus, kad ir mūsų redakciją pasiekia kai kurių kauniečių klausimai, ar nekenksmingi Vaižganto gatvėje esantys bokštai. "Girdėjome, kad jie skleidžia tam tikrą spinduliuotę. Ar tai nėra pavojinga?" – klausia vienas skaitytojas.

"Šio objekto, kaip ir dešimčių objektų Kaune, kuriose įrengtos mobiliojo ryšio operatorių bazinės stotys, elektromagnetinė spinduliuotė neviršija nustatytų higienos normų, – teigė V.Kaminskas. – Matavimai atliekami kas dvejus metus, kontrolę vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Konkrečiai šioje vietoje elektromagnetinio lauko bandymai buvo atlikti 2015 m. balandį. Tuomet nustatyta, kad leistinai normai esant 10 µ/cm2 (µ – mikrovatas), 1,7 m aukštyje prie Vaižganto g. 11B pastato eletromagnetinis laukas siekia vos 0,24 µ/cm2, o ties Vaižganto g. 9A namu – 0,22 µ/cm2."

Vykdoma kontrolė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kupstaitienė teigė, kad elektromagnetinio lauko matavimai atliekami kas dvejus metus urbanizuotoje teritorijoje, jeigu nagrinėjama teritorija nėra urbanizuota arba nėra gyvenamosios aplinkos – kas penkerius metus. "Matavimus gali atlikti tik šiai veiklai akredituotos ar atestuotos laboratorijos. Nustačius, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamas lygis viršytas, operatorius privalo nedelsdamas nutraukti radiotechninio objekto naudojimą arba elektromagnetinio lauko intensyvumo lygį sumažinti iki nustatytų dydžių ir informuoti teritorinį visuomenės sveikatos centrą pateikiant matavimų protokolus", – sakė R.Kupstaitienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiojo specialisto Roberto Jakimonio turimais duomenimis, Vaižganto gatvėje esantys radiotechniniai objektai aplink sukuria minimalią spinduliuotę. "Atlikti elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio matavimai šalia esančių gyvenamųjų pastatų teritorijose parodė, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų vertės gyvenamojoje aplinkoje neviršijo Lietuvos higienos normos", – tvirtino R.Jakimonis.

(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Domisi ir statytojai

Gyvenamųjų namų kvartalas netoli Sporto halės nuo seno laikomas prestižiniu nekilnojamojo turto rinkoje. Čia pat veši Ąžuolyno parkas, netoli yra miesto centras, bet pačiame kvartale tvyro užmiesčio ramybė.

Nieko nuostabaus, kad į laisvus plotus dairosi ir nekilnojamojo turto vystytojai. Vaižganto gatvėje šiuo metu jau pradėtas statyti gyvenamųjų būstų kompleksas "Ąžuolyno namai". Pastatai išsiskirs unikalia skandinaviško stiliaus architektūra, apželdintomis didelėmis stogų terasomis. "Neslėpsime, bokštai atkreipė ir mūsų dėmesį, nes mums rūpi visiškas klientų pasitenkinimas gyvenimo kokybe, – sakė įmonės "Egavi" direktorius Justinas Barniškis. – Todėl kreipėmės į specialistus ir buvome nuraminti, jog galime garantuoti savo klientams, kad jie gyvens švarioje ir sveikoje aplinkoje."

Projektą ketinama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

„Mes neturime kito būdo – jie ir mus kaltina dėl to, kad nebuvo padaryta, ir mes matome galimybę išspręsti tą klausimą. Džiaugiamės, kad miestas sutiko išspręsti savo teritorijos klausimą bendrame projekte, nes dabar tas vandens srautas eina Marvelės gyventojams ir jiems yra nepatogumų“, – BNS sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Kaip nurodoma bendradarbiavimo sutarties dokumentuose, Kauno rajone, Noreikiškių kaime, pastatyto „Kamšos namų“ kvartalo paviršiniai vandenys buvo nuvesti į draustinio natūralias griovas, „o tai sukėlė didelio masto šlaitų eroziją“. Statybas draustinyje vykdžiusi bendrovė šiuo metu yra bankrutavusi. Dėl neįrengtos lietaus nuotekų tvarkymo sistemos, „Kamšos namų“ gyventojai negali gauti statybos leidimų, o kito tinkamo būdo tvarkyti nuotekoms čia nėra. Dėl netvarkomų lietaus nuotekų kenčia ir miesto gyventojai, kurių valdos šlaito apačioje užliejamos.

„Vystytojas „Kamšos namų“ nepadarė iki galo visų darbų – buvo įsipareigojęs nuvesti tą vandenį į apačią, kad jis negriautų šlaitų. Dabar vyksta bankroto procedūros, o gyventojai yra sustabdyti ir dalis teisme bylinėjasi dėl to, kad yra nuvedę savo lietaus kanalizaciją į šlaitą“, – sakė A.Nesteckis.

Projekte numatyta, kad Kauno rajono savivaldybė per dvejus metus už savo lėšas įrengs „Kamšos namams“ lietaus nuotekų sistemą, ją nuves šlaitu iki Kauno miesto teritorijoje esančių tinklų. Miesto savivaldybė įsipareigoja užtikrinti nuotekų išleidimą savo teritorijoje.

Savivaldybė savo ruožtu į teismą yra padavusi ankstesnį „Kamšos namų“ vystytoją ir tikisi prisiteisti išlaidas, kurias patirs įrenginėdama gyventojams lietaus kanalizaciją.

Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją.

Dėl nelegalios kanalizacijos padarytos žalos gamtai su keletu gyventojų bylinėjasi Kauno marių regioninio parko direkcija. Taip pat direkciją savo ruožtu į teismą yra padavę kelių sklypų savininkai, negavę jos sutikimo statyboms šioje teritorijoje.

Kol bus įrengta ilgalaikė nuotekų sistema, ruošiamasi pakloti laikinus vamzdžius, kad jie sustabdytų daromą žalą.

A.Nesteckis sakė kol kas negalintis detalizuoti, kokių lėšų šiam projektui prireiks.

Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės teigimu, problema su vandeniu, kuris nebesusigeria į žemę, o nepralaidžiais paviršiais teka saugomų teritorijų šlaitais, gresia ir kitoms Kamšos draustinio vietovėms ir gali dar labiau paaštrėti plečiantis nuosavų namų kvartalams aplink miestus.

„Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją. Dabar mes jau ir su rajono architektais kalbame, kaip užkirsti kelią tokioms bėdoms ateityje“, – kalbėjo N.Eidukaitienė.

Pasak jos, dabar iš nekilnojamojo turto vystytojų reikalaujama problemas dėl lietaus nubėgimo išspręsti iš karto, o ne palikti jas gyventojams.

Portalas delfi.lt yra rašęs, kad dėl draustinyje iškilusio kvartalo buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau ši įpareigojo peržiūrėti draustinio ribą ir nustatyti, ar jos nereikėtų koreguoti. Leidimus išdavusi Kauno rajono savivaldybė teigė nežinojusi, kad sklypai patenka į draustinio teritoriją.

Dėl leidimų šioms statyboms tyrimą yra atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, šiuo metu surinkta medžiaga perduota Kauno prokurorams.

Registrų centro duomenims, „Kamšos namus“ stačiusi bankrutavusi bendrovė „Baltic Reality Adviser“ priklausė Arvydui Žilevičiui ir Mildai Žilevičienei. A.Žilevičius 2003–2007 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Se­na­mies­ty­je, ža­lu­mos apsuptyje, nuo­ša­liau nuo mies­to šur­mu­lio ar ant upės kran­to – vi­sos šios ga­li­my­bės, apie ku­rias ki­ti ga­li tik pa­sva­jo­ti, kau­nie­čiui yra ran­ka pasiekiamos. Pa­si­rin­ki­mas iš tie­sų di­de­lis, o kam prio­ri­te­tą tei­kia pa­tys lai­ki­no­sios sos­ti­nės gy­ven­to­jai?

Jei ga­lė­tų rink­tis – gy­ven­tų prie upės ar­ba už­mies­ty­je

Vie­ta. Ren­kan­tis būs­tą Kau­no gy­ven­to­jui ji yra es­mi­nis krite­ri­jus. „Nors­tat LT“ vyk­dy­to­je ap­klau­so­je, ku­rio­je siek­ta iš­siaiš­kin­ti, pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus gy­ve­na­mą­jį būs­tą renkasi lie­tu­viai, vie­tą pa­mi­nė­jo net 72 pro­c. res­pon­den­tų iš Kau­no. Kęs­tu­tis Vana­gas, ap­klau­są ini­ci­ja­vu­sios sta­ty­bų bend­ro­vės „YIT Kaus­ta“ va­do­vas, sako, kad vie­tos klau­si­mas yra pa­ra­dok­sa­lus, nes daž­niau­siai gy­ven­to­jams yra ge­riau­sia ta vie­ta, kur jie gy­ve­na ar kur ruo­šia­si įsi­gy­ti bu­tą.

„Žmo­nės daž­nai kaip vie­ną svar­biau­sių prio­ri­te­tų įvar­di­ja vie­tą, ta­čiau gal­vo­ja apie skir­tin­gus da­ly­kus. Vie­ni sa­ky­da­mi, kad jiems svar­biau­sia vie­ta, įsivaizduoja Pa­ne­mu­nę, ki­ti – Ža­lia­kal­nį, tre­ti – cent­ri­nę mies­to da­lį. Nors vi­si įvar­di­ja kaip svar­biau­sią kri­te­ri­jų ap­lin­ką, ta ap­lin­ka ga­li la­bai stip­riai skir­tis“, – sa­ko K.Va­na­gas.

Pap­ra­šy­ti pa­tiks­lin­ti, ko­kio­je vie­to­je no­rė­tų gy­ven­ti, kau­nie­čiai daž­niau­siai minėjo už­mies­tį (51 pro­c.) ir vie­tą prie van­dens tel­ki­nio (46 pro­c.) – upės ar ežero. Apie gy­ve­ni­mą prie miš­ko sva­jo­ja 37 pro­c. kau­nie­čių, mie­ga­ma­ja­me rajo­ne – 27 pro­c., mies­to cent­re – 18 pro­c., Se­na­mies­ty­je – 11 pro­c. Responden­tams bu­vo lei­džia­ma rink­tis ne vie­ną at­sa­ky­mą.

K.Va­na­gas sa­ko, kad toks gy­ven­to­jų pa­si­rin­ki­mas ne­ste­bi­na. Kau­nie­čiai ku­rį laiką spar­čiai ju­dė­jo iš mies­to į prie­mies­čius, ta­čiau vi­sai ne­se­niai at­ra­do nau­jus trau­kos cent­rus ir ju­dė­ji­mo kryp­tis pa­si­kei­tė: tai at­si­spin­di ir ap­klau­so­je.

„Jei to pa­ties mies­to gy­ven­to­jų prieš ke­lio­li­ka me­tų bū­tu­me pa­klau­sę, vy­rau­tų nuo­mo­nė, kad ge­riau­sia gy­ven­ti yra už­mies­ty­je. Tuo me­tu Kau­nui bu­vo bū­din­ga itin spar­ti prie­mies­čių plėt­ra. Da­bar nuo­mo­nės pa­si­skirs­čiu­sios apy­ly­giai. Per ke­le­rius me­tus ant upių kran­tų iš­ki­lę gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lai įti­ki­no, kad cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je ga­li­ma gy­ven­ti ko­ky­biš­kai. Iš čia ne tik pa­to­gu per kelias mi­nu­tes pa­siek­ti svar­biau­sias mies­to vie­tas, bet ir nuo­lat mė­gau­tis gai­viu oru ir gy­ven­ti ap­sup­tam ža­lu­mos“, – tei­gia „YIT Kaus­ta“ va­do­vas.

Bend­ro­vė ša­lia upės vys­to ne vie­ną pro­jek­tą. Ša­lia Ne­mu­no šlai­to ir Panemunės ši­lo au­ga gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­las „Ši­lo na­mai“, o de­ši­nė­je Neries pa­kran­tė­je, „Pi­lia­mies­ty­je“, prie­šais Kau­no pi­lį, jau iš­ki­lo pir­mie­ji du kvarta­lo dau­gia­bu­čiai.

Su­lau­kė po­pu­lia­ru­mo

„YIT Kaus­ta“ prie upės plė­to­ja­mo gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lo „Ši­lo na­mai“ statyba įsi­bė­gė­ja – šiuo me­tu vyk­do­mas jau penk­ta­sis sta­ty­bų eta­pas, ku­rio metu ša­lia Ne­mu­no iš­kils dar vie­nas kvar­ta­lo dau­gia­bu­tis. Pen­kių aukš­tų daugia­bu­ty­je bus įreng­ti 25 nau­ji dvie­jų ir tri­jų kam­ba­rių, 41–71 kv. m plo­to butai.

„Iš pra­kti­kos ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad būs­tai, sta­to­mi ša­lia upių, par­kų ar miš­kų, sulau­kia ypa­tin­go klien­tų su­si­do­mė­ji­mo. Šio kvar­ta­lo tei­kia­ma pri­vi­le­gi­ja – galimy­bė gy­ven­ti ra­mio­je, šva­rio­je, ža­lu­mos ap­sup­to­je, ta­čiau stra­te­giš­kai patogio­je vie­to­je, iš ku­rios per ke­lio­li­ka mi­nu­čių ga­li­ma pa­siek­ti svar­biau­sias mies­to vie­tas“, – pa­sa­ko­jo K.Va­na­gas.

„Ši­lo na­mų“ te­ri­to­ri­jo­je su­kur­tos jau­kios ža­lio­sios zo­nos, pės­čių­jų ta­kai, vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės. Gre­ta dau­gia­bu­čio bus įreng­ta 24 vie­tų po­že­mi­nė ir dar 20 vietų – ant­že­mi­nė – au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Iš vi­so „Ši­lo na­mų“ kvar­ta­lo plėt­rą nu­ma­ty­ta vyk­dy­ti 6–7 eta­pais.

Pro­jek­tas su­lau­kė ir tarp­tau­ti­nio pri­pa­ži­ni­mo. Šie­met „Ši­lo na­mai“ pa­skelb­ti vienu iš pen­kių ge­riau­sių Bal­ti­jos ša­lių gy­ve­na­mo­jo būs­to pro­jek­tų.

Ki­tas prie upės esan­tis vys­to­mas bend­ro­vės „YIT Kaus­ta“ – Pi­lia­mies­čio – kvarta­las plė­to­ja­mas 3,43 ha plo­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čio­je Ne­ries pa­kran­tė­je. Čia į pir­muo­sius du dau­gia­bu­čius ar­ti­miau­siu me­tu įsi­kels 60 šei­mų. Ypač di­de­lio susi­do­mė­ji­mo ir išanks­ti­nių re­zer­va­ci­jų su­lau­kė ša­lia upės pa­sta­ty­tas še­šių aukš­tų dau­gia­bu­tis, iš ku­rio at­si­ve­ria pla­ti pa­no­ra­ma į Kau­no se­na­mies­tį ir Kauno pi­lį.

„Per trum­pą lai­ką Pi­lia­mies­tis vir­to trau­kos cent­ru ne tik čia ap­si­gy­ve­nu­siems, bet ir vi­siems kau­nie­čiams – su­tvar­kius kran­ti­nę, nu­tie­sus dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kus, ap­sau­gi­nio py­li­mo da­ly­je su­for­ma­vus am­fi­teat­rą, pa­vy­ko šią mies­to da­lį pa­vers­ti mo­der­naus mies­tie­čio gy­ve­ni­mo bū­dą ati­tin­kan­čia vie­ta. Ma­nau, to­dėl šis pro­jek­tas ir su­lau­kė to­kio po­pu­lia­ru­mo“, – sa­ko sta­ty­bų bend­ro­vės va­do­vas.

Pas­ta­ty­ti dau­gia­bu­čiai – tik pir­ma­sis Pi­lia­mies­čio plėt­ros eta­pas. Po pus­me­čio pla­nuo­ja­ma baig­ti dar du gy­ve­na­muo­sius na­mus: 32 bu­tų ke­tu­rių aukš­tų na­mą ir 30 bu­tų še­šių aukš­tų dau­gia­bu­tį. Iš vi­so per še­še­rius me­tus cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je esan­čia­me kvar­ta­le nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti 11 sta­ti­nių – gy­ve­na­mų­jų na­mų ir dau­gia­funk­cį pa­sta­tą su biu­rų ir pre­ky­bi­nė­mis pa­tal­po­mis.

Pir­miau­sia – pra­ktiš­ku­mas

Ko­kie ki­ti kri­te­ri­jai kau­nie­čiams yra svar­būs ren­kan­tis būs­tą? Iš ap­klau­sos paaiš­kė­jo, kad kau­nie­čiai – pra­ktiš­ki žmo­nės. Jie daž­niau­siai rin­ko­si tuos būs­to as­pek­tus, ku­rie pa­leng­vi­na bui­tį. 69 pro­c. gy­ven­to­jų tei­gė, kad jų sva­jo­nių būs­tą iš­lai­ky­ti tu­rė­tų kai­nuo­ti kuo ma­žiau.

Ne ma­žiau svar­bu – pa­to­gus su­si­sie­ki­mas: 68 pro­c. res­pon­den­tų nu­ro­dė, kad la­biau­siai no­rė­tų gy­ven­ti ten, iš kur ga­li­ma pa­pras­tai ir leng­vai pa­siek­ti pagrindines mies­to vie­tas. Tie­sa, nors ir sva­jo­nė, ta­čiau ji tu­ri bū­ti už priei­na­mą kai­ną, tei­gė 66 pro­c. kau­nie­čių.

Kaip pa­ste­bi K.Va­na­gas, ma­žiau dė­me­sio su­lau­kė tie būs­to as­pek­tai, ku­rie yra in­di­vi­dua­lūs ir ku­riuos ga­li lem­ti pa­ts žmo­gus. „Tar­ki­me, būs­to dy­dis bu­vo svarbus 37 pro­c. kau­nie­čių. Ne­ma­žai Kau­no gy­ven­to­jų dė­me­sį sky­rė ap­lin­kai. 44 pro­c. svar­bu gy­ven­ti ten, kur sau­gu ir ne­triukš­mau­ja­ma. Pa­na­šus pro­cen­tas (37 pro­c.) ak­cen­ta­vo ge­rus san­ty­kius su kai­my­nais ir drau­giš­kos bend­ruo­me­nės svar­bą. Na­mų ap­lin­ka tu­rė­tų bū­ti ne tik sau­gi, bet ir pa­to­gi: 42 pro­c. no­rė­tų gyven­ti ten, kur oriai ga­lė­tų įsi­kur­ti ne tik pa­tys gy­ven­to­jai, bet ir jų au­to­mo­bi­lis.

„Džiaugiamės galėdami pranešti, jog pradedame naujo kvartalo statybą istoriniame Šventosios uoste“ , – sakė projektą valdančios įmonės direktorius Karolis Matulevičius.

Iš viso ketinama įrengti 94 butus. Klientų patogumui bus numatyta galimybė kai kuriuos apartamentus skaidyti į mažesnius.

Trimis etapais į projektą planuojama investuoti iki 6 mln. eurų. Pradiniame projekto vystymo etape, kuris numatytas pirmąjį šių metų ketvirtį, jau stovinčiuose mažaaukštės statybos namuose ketinama įrengti 35 butus, kuriuos bus galima įsigyti ir su pilna apdaila.

Pagal projektą numatyta įrengti įvairaus ploto 1-3 kambarių butus. Viršutinių aukštų apartamentai – su mansardomis. Daugelyje apartamentų bus įrengti erdvūs balkonai ar terasos. Aukštos lubos ir panoraminiai langai suteiks patalpoms didelės erdvės įspūdį ir leis mėgautis nepakartojama Baltijos jūros panorama visu 180 laipsnių kampu.

Projektas yra nuostabios gamtos prieglobstyje, Šventosios miestelyje. Komplekso teritoriją juosia Šventosios upė ir Baltijos jūra.

Projekto vystytojai teigia, jog kaimynystėje esantis ir šiuo metu beveik nenaudojamas mažųjų laivų uostas ateityje pridės dar daugiau vertės ir išskirtinumo šiam kvartalui.

„Aplinka bus uoliai tvarkoma, juk metams bėgant turėtų atgimti ir pats Šventosios uostas, todėl norime, kad mūsų išskirtiniai būstai įsilietų į bendrą atsinaujinančio ir modernaus uosto aplinką“, – teigė K. Matulevičius.

Šventoji yra strategiškai itin patogioje vietoje. Miestelį galima lengvai pasiekti automobiliu arba dviračiu palei jūrą vingiuojančiu dviračių taku. Vos už penkių kilometrų nuo miestelio yra Palangos oro uostas, toliau – Klaipėdos jūrų uostas. Kurorte galima išsinuomoti automobilį ir patogiai pasiekti kitus pajūrio miestus – Palangą, Klaipėdą.

Pirmieji naujakuriai į apartamentus galės įsikelti jau šiemet.

„Raitininkų sodo“ vidiniame kieme yra numatyti butai su privačiais sodais ir vaizdais į miesto panoramą. Planuojama, jog į naujuosius namus naujakuriai galės įsikelti 2018 m. vasaros pabaigoje.

Sklype Raitininkų gatvėje iškils pastatas, kuriame bus įrengta 210 butų. Planuojama, kad namas turės vidinį kiemą, kuris gyventojams suteiks daugiau privatumo ir saugumo. Viršutiniame pastato aukšte numatyti erdvūs butai su terasomis, iš kurių gyventojams atsivers įspūdingi vaizdai.

Vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą arčiau miesto centro, kur ne tik išvystyta infrastruktūra, bet ir viskas ranka pasiekiama.

Vidinio kiemo pirmuosiuose aukštuose suprojektuoti butai su privačiais sodais, o gatvės pusėje ir prie įvažiavimo į kvartalą numatytos patalpos įvairias paslaugas gyventojams teiksiančioms įmonėms.

„Centrinėje miesto dalyje daugėja nekilnojamojo turto projektų – vis daugiau žmonių renkasi gyvenimą arčiau miesto centro, kur ne tik išvystyta infrastruktūra, bet ir viskas ranka pasiekiama. Rinkdamiesi būstą tokie gyventojai jau akcentuoja ne tik patogumą – jiems svarbu ir privatumas, būsto išskirtinumas bei estetiška aplinka. Todėl kurdami „Raitininkų sodą“ itin didelį dėmesį skyrėme vidinei komplekso erdvei, kurioje bus įkurdintas sodas su poilsio zona bei vaikų žaidimo aikštele“, – sakė „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Ieškantys naujo būsto miesto centre, „Raitininkų sode“ turės galimybę rinktis 2–4 kambarių, 38–94 kv. metrų ploto butus bei iki 100 kv. metrų ploto patalpas verslui.

Gyventojų patogumui po namu bus įrengta požeminė automobilių aikštelė bei vietos gyventojams ir svečiams šalia namo, taip pat papildomos automobilių stovėjimo vietos komercinių patalpų darbuotojams ir klientams.