Įvardijo poreikius

„Atlikdami tyrimą, pirmiausia norėjome išsiaiškinti, su kokiais trukdžiais susiduria ukrainiečiai, atvykę į Lietuvą, ir kokie jų lūkesčiai. Turėdami aiškesnį portretą galime tiksliau įvardyti poreikius ir skirti konkrečią pagalbą. Manau, šiuo atveju svarbu neabsoliutinti, juk kalbame apie konkrečius žmones, turinčius konkrečių poreikių“, – teigė Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Atvykę į Lietuvą, ukrainiečiai apsigyveno trylikoje Lietuvos miestų, didžiąją jų dalį (84 proc.) sudaro moterys, jų amžiaus vidurkis siekia 40 metų. 80 proc. žmonių, dalyvavusių tyrime, teigia, kad jie atvyko iš didmiesčių, apie 20 proc. – iš mažesnių miestų. Dauguma respondentų, 78 proc., atvyko iš Ukrainos, kirtę Lenkijos sieną, 8 proc. atvyko per Latvijos teritoriją, taip pat 8 proc. atvyko, kirtę Rusijos sieną, ir 1 proc. atvyko per Baltarusijos teritoriją. Dalis dalyvavusių tyrime asmenų pažymėjo, kad atvykti per Rusijos pasienį buvo itin sudėtinga, neįgaliems žmonėms ir vaikams nebuvo suteikta tinkamų sąlygų, be to, pažymėjo, kad pasienyje teko praleisti daug laiko. Daugiausia atvykusių yra iš Charkivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Donecko apskričių.

Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje, yra kalbos barjeras, ilgalaikė būsto nuoma ir finansinis nepriteklius.

Būstas ir darbas

Tyrime dalyvavusių respondentų buvo klausiama, ar jie artimiausiu metu planuoja grįžti į Ukrainą. 42 proc. (258 respondentai) nurodė, kad šiuo metu, kol nesaugu, neketina grįžti į Ukrainą ir verčiau liks Lietuvoje, o pagrindinis įtakos turintis veiksnys – tai šeimos nariai ir draugai, esantys šalia. Tačiau 57 proc. apklaustųjų nurodo, kad ateityje jie planuoja grįžti į Ukrainą, kai tik bus tokia galimybė.

Daugiau nei pusė ukrainiečių (51 proc.) gyvena nuomojamuose būstuose, už kuriuos patys sumoka nuomos mokestį. Apie 17 proc. karo pabėgėlių gyvena nemokamuose butuose, kuriuos gavo per organizacijas ar padedami savivaldybės. Dar 9 proc. apsistojo pas šeimos narius ar draugus, 7 proc. apsigyveno bendrabučiuose, viešbučių paslaugomis naudojasi 5 proc., o 4 proc. respondentų nuomojasi butą ar namą iš pažįstamų. Dar 2 proc. apsistojo laikinuose priėmimo centruose.

Anot tyrimo, 55 proc. respondentų iki karo pradžios buvo samdomi darbuotojai, 8 proc. užsiėmė individualia veikla, 50 proc. respondentų, turėjusių darbą Ukrainoje, surado darbą ir Lietuvoje. 29 proc. apklausos metu ieškojo darbo. Didžioji jų dalis darbą susirado Vilniuje. Taip pat apie 29 proc. respondentų šiuo metu ieško darbo.

70 tūkst. – tiek ar net daugiau šiuo metu Lietuvoje yra karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Siekia savarankiškumo

„Iš tyrimo ir iš to, ką žmonės pasakoja, matome, kad didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje, yra kalbos barjeras, ilgalaikė būsto nuoma ir finansinis nepriteklius. Ukrainiečiai ieško įvairiausių sprendimų, kad taptų savarankiški ir kuo mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, tačiau dar ne visiems pavyko įsitvirtinti Lietuvoje“, – teigė Eglė Staškūnaitė, TMO Vilniaus biuro Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė.

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant DTM (Displacement Tracking Matrix) metodą, kuris skirtas žmonių, persikėlusių gyventi į kitą šalį, elgsenai ir poreikiams nagrinėti. Jis daugiausia sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu. Šis metodas leidžia kuo greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms, išvykusiems iš savo šalies, tinkamas gyvenimo sąlygas.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Per metus galiu sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų.

Gedvilei – 31-eri. Neseniai mergina persikraustė į Karoliniškes. Nutarė kurį laiką pagyventi pas tetą. „Per metus galiu sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų“, – skaičiavo Gedvilė. Sako, kai tokios nuomos kainos, taip kur kas lengviau susitaupyti nuosavam būstui. „Kadangi esu kilusi iš Utenos, į Uteną negrįšiu gyventi, nes dirbu ir gyvenu Vilniuje. Man pasisekė, kad turiu tetą. Yra draugų vilniečių, kurie išsikraustė gyventi atgal pas tėvus, jie daro lygiai taip pat – taupo pinigus“, – pasakojo mergina.

Kad jauni žmonės vis dažniau grįžta gyventi pas tėvus ar gimines, sako ir ekspertai. Tai taip pat viena iš priežasčių, kodėl po ilgos pertraukos Lietuvoje ėmė daugėti žmonių, gyvenančių perpildytuose būstuose. Anot Statistikos departamento, tokių šalyje jau beveik ketvirtadalis. Pagal šį rodiklį Lietuva, palyginti su kitomis Europos šalimis, dešimtoje vietoje iš trisdešimties.

„Mažėjant gyventojų, būstų skaičiui augant, turėtume gyventi plačiau ir plačiau. Bet tas platėjimas nelabai matosi“, – sakė Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Donatas Burneika.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Būstas perpildytas, kai šeimai tenka mažiau kambarių nei nustatytas minimalus skaičius. Skaičiuojama, kad pora turėtų gyventi mažiausiai dviejų kambarių bute. Jei virtuvė didesnė nei keturi kvadratiniai metrai, ji taip pat laikoma atskiru kambariu. Tad jei pora gyvena vieno kambario bute, kuris turi bendrą virtuvės ir svetainės erdvę, butas – jau perpildytas. Anot ekspertų, gyventi susispaudus, privertė suprastėjusi jaunimo finansinė padėtis.

„Jaunimo 18-24 metų skurdo rodikliai per pandemiją pablogėjo. Tikėtina, kad jie negalėjo išsimokėti savo būstų, išsilaikyti, todėl  ir atsirado tas ankštumas“, – sakė Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Asomavičienė.

Be to, mažėja būsto įperkamumas, o nuomos kainos auga. Ekspertai sako, kad rinkoje siūlomo būsto plotas traukiasi.

„Kalbant apie projektus, kurie statomi daugiabučiai pardavimui, Vilniuje jų plotas per dešimtmetį sumažėjo beveik 20 proc. Jei anksčiau vidutinis plotas buvo daugiau nei 60 kvadratinių metrų, tai dabar – šiek tiek daugiau nei 50 kvadratinių metrų“, – skaičiavo „Ober Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Būstai mažėti pradėjo dar nuo finansinės krizės 2008 m. Tąkart nekilnojamojo turto vystytojai siekė pasiūlyti įperkamesnį būstą, todėl ėmė mažinti jo plotą.

„Šeimos, kurios ieško 3-4 kambarių arba erdvesnio būsto naujuose projektuose, susiduria su problema, kad pasirinkimas yra labai mažas“, – sakė R. Reginis.

Prie to, kad viename bute gyvena daugiau žmonių nei priklauso, prisideda ir pinigų pirmojo būsto subsidijoms bei socialinių būstų trūkumas. Pastarojo Lietuvoje tenka laukti maždaug trejus metus.

„Būstas didmiestyje – kai penkių asmenų šeima su trimis nepilnamečiais įkeliama į bendrabučio kambarį. Penki asmenys gyvena viename nedideliame kambarėlyje ir turi dalintis bendra vonia, bendru tualetu ir virtuve. Tai tikrai nėra orios sąlygos“, – teigė A. Asomavičienė.

Tuo pat metu Savivaldybių asociacija tikina, kad tokių atvejų negirdėjusi ir sako, kad būstas suteikiamas pagal kiekvienos savivaldybės galimybes.

„Įstatymas nustato, kad suteikiant socialinį būstą kiekvienam žmogui turi tekti ne mažiau nei dešimt, ne daugiau keturiolikos kvadratinių metrų“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė.

Susispausti šiemet lietuvius privertė ir į šalį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai. Jų nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko beveik 70 tūkst.

„Kitų metų statistikoje tai atsispindės, tą jaučiame ir rinkoje: ir būsto kainos išaugo, ir žmonėms darosi sunku rasti būstus. Keliasi didelėmis šeimynomis arba po kelias šeimas į vieną butą. Tiesiog nėra pasirinkimo“, – sakė A. Asomavičienė.

Dažniausiai perpildytuose būstuose gyvena serbai, latviai ir rumunai. Rečiausiai – Maltos ir Kipro gyventojai.

Parlamento vadovės teigimu, norint stiprios ir motyvuotos kariuomenės, būtina užtikrinti geriausias tarnybos sąlygas, pasirūpinti socialinėmis ir kitomis karių garantijomis, fizine bei emocine jų sveikata ne tik tarnybos metu, bet ir išėjus į atsargą.

„Buvo svarbu pamatyti ir iš pačių karių išgirsti apie tarnybos ir gyvenimo sąlygas, nuo kurių ypač priklauso jų fizinė ir emocinė sveikata. Susipažinau su kasdienybe ir išgirdau tiek profesionalių karių, tiek šauktinių ir vadovybės lūkesčius“, – Seimo pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji tvirtino taip pat pamačiusi, kaip gyvena Lietuvoje dislokuoti NATO kariai.

„Pastaruoju metu parlamentiniu lygmeniu ir įvairiais formatais stiprinama priešakinė rytinio NATO flango gynyba, įskaitant ir į Baltijos šalis atsiunčiant daugiau sąjungininkų karių. Mes jiems taip pat privalome užtikrinti geriausias sąlygas“, – sakė politikė.

Rukloje ji išklausė Gynybos štabo pristatymą, apžiūrėjo kareivines, susipažino su brigados „Geležinis Vilkas“ ir NATO priešakinių pajėgų bataliono ginkluote bei karine technika, su Lietuvos ir sąjungininkų kariais sužaidė simultaną.

Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Lietuva padidino finansavimą gynybai, sąjungininkai atsiuntė daugiau karių.

VRM teigia su ketvirtadienį paskelbta ataskaita dar nesusipažinusi, bet „iš ataskaitos nuotrupų žiniasklaidoje galima spręsti, kad pateikiama informacija yra pasenusi“.

„Situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų keitėsi ir keičiasi kasdien, problemos, bendradarbiaujant su Raudonuoju Kryžiumi ir kitomis organizacijomis, sprendžiamos labai operatyviai“, – sakoma VRM paskelbtame komentare.

Ministerija pranešime taip pat nurodo, kad „priimta daugybė sprendimų ir situacija yra kardinaliai pasikeitusi“,  migrantai iškelti ir iš savivaldybių skirtų patalpų, ir iš Rūdninkų stovyklavietės, pažeidžiamiausiais žmonėmis rūpinasi  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Taip pat teigiama, kad Lietuva kovoja su  Baltarusijos režimo organizuotos žmonių kontrabandos pasekmėmis ir  „pagal šalies išgales užtikrina nelegaliai į šalį patekusiems asmenims bazines gyvenimo sąlygas“.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovas A. Normantas ataskaitoje teigia, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.

Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje kontrolierius teigia, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

Tokios pat išvados Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.

Tokią ataskaitą Seimui kontrolierius pateikė įvertinęs žmogaus teises užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose.

Ataskaitoje kontrolierius fiksavo, kad VSAT padaliniuose įrengtose laikinojo apgyvendinimo vietose užsieniečiai palapinėse miegojo ant kareiviškų-turistinių kilimėlių arba sulankstomų karinių gultų miegmaišiuose, buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose apgyvendintiems užsieniečiams nesuteikta higienos ir valymo priemonių, trūko drabužių, storesnių antklodžių, patalpose trūko karšto ir geriamojo vandens.

Taip pat nurodoma, kad buvusių mokyklų, vaikų globos namų patalpose kambaryje buvo apgyvendinta po 10–30 asmenų, dalis žmonių miegojo koridoriuose.

Taip pat nurodoma, kad VSAT padaliniuose esančiose užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose dušai ir tualetai, įrengti moduliniuose nameliuose, buvo bendri vyrams ir moterims, kai kurių tualetų užraktai neveikė, dušai atskirti užuolaidomis, todėl neužtikrinamas privatumas, kai kurios moterys jautėsi nesaugios. Taip pat nurodoma, kad įrengtų tualetų ir dušų skaičius buvo neproporcingai mažas apgyvendintų asmenų skaičiui.

Įvertinęs laikinojo apgyvenimo sąlygas palapinėse kontrolierius fiksavo, kad dauguma palapinių praleido lietaus vandenį, jis kaupėsi palapinių viduje, buvo jaučiama drėgmė, lietingomis dienomis čiužiniai, patalynė buvo sudrėkę.

Savo ataskaitoje kontrolierius taip pat pastebėjo, kad ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu sveikatai kenksmingomis sąlygomis dirba ir VSAT pareigūnai, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei „tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės“.

Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Pasak į Lietuvą komandiruotų darbuotojų, padėtis stovyklose yra liūdna. Sąlygos lankomose stovyklose yra nepatenkinamos tiek humanitariniu, tiek teisiniu požiūriu, teigė Estijos pabėgėlių taryba.

Jos atstovai sakė, kad, be kita ko, yra rimtų problemų, susijusių su šiltų drabužių ir maisto tiekimu, saugia aplinka vaikams, galimybe gauti teisinę pagalbą, tinkamas sanitarines sąlygas ir sveikatos priežiūrą.

Pasak jų, užfiksuota situacijų, kai stovyklas saugoti paskirti pasieniečiai dehumanizuoja pabėgėlius, tapusius tarptautinių galios žaidimų aukomis, o interviu vietoje atskleidė rimtas žmonių psichinės sveikatos problemas.

Estijos pabėgėlių taryba sako esanti labai susirūpinusi dėl Lietuvos sprendimų, kurie riboja žmonių prieigą prie prieglobsčio sistemos ir kuriais remiantis žmonės yra sulaikomi neribotam laikui.

Rugsėjo pradžioje Estijos pabėgėlių taryba surinko drabužių, patalynės ir batų, kurie, anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, yra vieni reikalingiausių daiktų 34 pabėgėlių stovyklose.

Panaudojant aukas, surinktas Estijoje, humanitarinė pagalba buvo išsiųsta į surinkimo punktą Vilniuje. Du pagalbos pabėgėliams darbuotojai taip pat buvo savaitei išsiųsti į Lietuvą, kad padėtų kasdieniuose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus darbuose stovyklose prie sienos.

Šie darbuotojai taip pat fiksavo stovyklų poreikius ir sąlygas bei rinko žmonių istorijas.

Estijos pabėgėlių taryba pažymi, kad, išliekant tokiam poreikiui, toliau renka aukas ir rems pabėgėlius Lietuvoje.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,1 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Turime pirmą naujagimį Lietuvoje. Apgyvendinome Pabėgėlių priėmimo centre, tinkamomis sąlygomis“, – ketvirtadienį Medininkuose vykusioje spaudos konferencijoje sakė J. Jakštienė.

Pasak viceministrės, tarp migrantų, kurie į šalį pateko nelegaliai kirtus Lietuvos–Baltarusijos sieną, yra bent 22 nėščios moterys.

Ji taip pat pažymėjo, kad tarp nelegalių migrantų yra apie 200 vaikų, kurių amžius iki 3 metų. Viceministrės teigimu, dalies šių vaikų gyvenimo sąlygos vis dar nėra tinkamos.

„Dalis tokio amžiaus vaikų gyvena palapinėse, vėstančiomis oro sąlygomis. Reikėtų jiems sudaryti geresnes sąlygas“, – akcentavo J. Jakštienė.

Dalis tokio amžiaus vaikų gyvena palapinėse, vėstančiomis oro sąlygomis. Reikėtų jiems sudaryti geresnes sąlygas.

Viceministrė informavo, kad iš viso tarp nelegalių migrantų yra 1300 nepilnamečių vaikų.

„Tai yra nemažas skaičius“, – sakė J. Jakštienė.

Tarp tokių asmenų yra ne viena dešimtis, kurie į Lietuvą pateko nelydimi suaugusių asmenų.

„Turime nelydimus nepilnamečius – tai vaikai iki pilnametystės, atvykę nelydimi šeimos narių, be artimųjų, bet pažįstamų žmonių. Tai yra apie 50 tokių vaikų. Didžioji dalis tokių vaikų yra šešiolikmečiai, septyniolikmečiai. Apie 10 asmenų, kurie yra iki 16 metų“, – žurnalistams sakė viceministrė.

Medininkuose, kur baigti įrengti nelegaliems migrantams apgyvendinti skirti moduliniai nameliai, apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatė veiksmų, kurie prasidėjus šaltajam sezonui šalyje, leistų užtikrinti bazinių humanitarinių poreikių suteikimą nelegaliems migrantams. Ministrės teigimu, jau šį mėnesį visi nelegalūs migrantai iš laikino apgyvendinimo vietų bus perkelti į tinkamai įrengtas patalpas.

Tai, kad Lietuvoje laikinai apgyvendintų migrantų maitinimo ir apgyvendinimo kokybė skiriasi, pasak A. Bilotaitės, susiję su tuo, kad už migrantų priežiūrą atsakingi skirtingi subjektai.

„Šiuo metu administruoja skirtingi subjektai. Dalį mūsų migrantų centrų administruoja savivaldybės, dalį – Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Situacija yra tokia, kad mes artimiausiu metu pristatysime apgyvendinimo planą, kuriame bus priimti sprendimai ir asmenys iš savivaldybių ir užkardų bus perkelti į kitus objektus. Tai reiškia, kad tai mums leis užtikrinti vienodą standartą tiek maitinimo, tiek kitų paslaugų“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, ir pasienio tarnyba ėmėsi veiksmų, leisiančių laikinai pasienio užkardose priglaustiems migrantams tiekti karštą maistą kelis kartus per dieną.

„Pasienio tarnyba jau yra priėmusi sprendimą, mano žiniomis, yra įvykęs konkursas ir jie jau turi užtikrinti karšto maisto tiekimą ir užkardose“, – sakė A. Bilotaitė.

„Mūsų tikslas yra, kad būtų aiškus standartas: tiek maitinimo, tiek procedūrų. Dabar aiškus prioritetas – asmenų iškėlimas iš palapinių į tam tinkamas šiltesnes patalpas ir normalesnes sąlygas“, – pridūrė ministrė.

„Aš manau, kad tai yra kelių savaičių klausimas, todėl, kad dalis pastatų, apie kuriuos dabar diskutuojame, dar turėtų būti adaptuoti, paruošti, tie visi darbai vyksta labai intensyviai. Tuo užsiima ir Vidaus reikalų ministerija, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: tikrai stengiamės, kad kuo greičiau patalpos atsirastų, būtų paruoštos ir galėtume perkelti tuos žmones“, – BNS sakė ministrė.

Pasak jos, šiuo metu paraleliai vyksta derybos su savivaldybėmis dėl galimybės apgyvendinti dalį migrantų.

„Kitose savivaldybėse irgi yra konkretūs pastatai numatyti, kur dar vyksta derinimasis su savivaldybėmis ir bendruomenėmis. Aš manau, kad šią savaitę mes jau turėsime aiškias lokacijas, kur norime tuos perkėlimus įvykdyti, tada beliks adaptuoti tuos pastatus ir kuo skubiau perkelti žmones“, – kalbėjo ji.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai atvyko 4,1 tūkst. migrantų, daugiau kaip pusę jų sudaro pažeidžiami asmenys: šeimos su vaikais, neįgalieji. Šiuo metu dar ieškoma, kur apgyvendinti apie tūkstantį migrantų.

„Mano skaičiavimais, dar iki tūkstančio žmonių apgyvendinimo vietų reikia ieškoti ir dėti pastangas jas surasti“, – kalbėjo ministrė.

Lankėsi stovykloje

M. Navickienė drauge su „Raudonojo Kryžiaus“ atstovais antradienį lankėsi Medininkų stovykloje Vilniaus rajone.

„Norėjome pažiūrėti, kaip atrodo stovyklavietė, į ją jau perkelta nemažai pažeidžiamų grupių: šeimų, vaikų, dar yra vienas korpusas, į kurį turėtų būti perkeltos moterys. Taip pat dalis migrantų glaudžiasi pasieniečių bendrabutyje“, – sakė ji.

Tačiau, pasak ministrės, dar yra pažeidžiamų grupių žmonių, kurie glaudžiasi palapinėse sudėtingomis sąlygomis.

Aš manau, kad tai yra kelių savaičių klausimas, todėl, kad dalis pastatų, apie kuriuos dabar diskutuojame, dar turėtų būti adaptuoti, paruošti, tie visi darbai vyksta labai intensyviai.

„Mes žinome, kad migrantų skaičius siekia apie keturis tūkstančius ir iš jų daugiau negu pusė yra tų pažeidžiamų grupių: tai yra moterys, vaikai, nėščiosios, neįgalieji ir tiems žmonėms kuo skubiau reikalinga pastogė, šiltesni drabužiai, karštas maistas – tikrai niekas nekalba apie kokių nors išskirtinai gerų sąlygų sudarymą“, – kalbėjo ji.

M. Navickienė ragina savivaldybes ir gyvenviečių bendruomenes atsiliepti į pagalbos prašymą ir sutikti priimti į savo patalpas migrantus, kad šiems nereikėtų vėsiu oru glaustis šlapiose palapinėse.

Kreipiasi į savivaldybes

Migrantus kitą savaitę tikimasi pradėti perkėlinėti į Ruklą Jonavos rajone, ten įrenginėjamoje stovykloje tilps apie 500 žmonių. Paraleliai ieškoma vietų kitose  savivaldybėse.

„Kai paaiškiname tiek bendruomenėms, tiek savivaldybių atstovams, kad perkėlinėjame labiausiai pažeidžiamas grupes, pasipriešinimas yra mažesnis, bet diskusijų dar yra nemažai“, – sakė ministrė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Pasak jos, šiuo metu itin reikalingas savivaldybių ir gyventojų supratingumas bei  geranoriškumas padedant spręsti šią krizę ir užtikrinti, kad šeimos ir vaikai neturėtų šalti gyvendami visiškai netinkamomis sąlygomis.

M. Navickienė pabrėžė, kad savivaldybės, sutinkančios priimti migrantus, sulauks ministerijų pagalbos, su migrantais bus dirbama, jiems teikiamos paslaugos, be to, jie bus saugomi.

„Dabar svarbiausias dalykas yra būtent tuos žmones perkelti ten, kur šilta, kur jie galėtų įsikurti ir mes galėtume toliau rūpintis jų informavimu, kaip grįžti į kilmės šalis ir spręsti kitus susijusius klausimus“, – kalbėjo ji.

Tiems žmonėms kuo skubiau reikalinga pastogė, šiltesni drabužiai, karštas maistas – tikrai niekas nekalba apie kokių nors išskirtinai gerų sąlygų sudarymą.

Ministrės žiniomis, Rūdninkuose gyvenančius migrantus jau pasiekė šiltesni drabužiai, jie taip pat nuo praėjusios savaitės pabaigos gauna karšto maisto. Medininkuose sąlygos panašios.

„Drabužių problema yra išspręsta, batų klausimas dabar sprendžiamas. (...) Vaikų apavu, guminiais batais su pašiltinimu, dabar rūpinasi „Raudonasis Kryžius“, kad kuo daugiau bent vaikams jie būtų nupirkti“, – kalbėjo M. Navickienė.

Lankys socialiniai darbuotojai

Pasak ministrės, migrantus stovyklose lankys socialinių darbuotojų komandos, jos vertins migrantų gyvenimo sąlygas ir, kilus problemų, tarpininkaus jas sprendžiant. Be to, jie stengsis informuoti stovyklų gyventojus apie galimybę grįžti į savo kilmės šalį.

„Mes turime jau mobilias socialinių darbuotojų komandas, kurios važinės į stovyklavietes: Rūdninkuose ir Medininkuose kiekvieną dieną lankysis. Pagrindinė misija yra įvertinti, kaip atrodo sveikatos paslaugų teikimas, ar yra kokių nors krizinių situacijų, informavimas tų žmonių“, – sakė M. Navickienė.

Ministrės žiniomis, vaikams Rukloje ir Medininkuose bus pradėtos organizuoti pamokos, jie pirmiausia bus mokomi lietuvių kalbos. Rukloje pamokos vyks stovykloje esančiame pastate. Medininkuose suplanuotas ugdymas pamainomis, šiuo metu tam rengiamos patalpos, o pamokos turėtų prasidėti spalį.

Medininkuose apsilankiusi ministrė pasakojo, kad nameliuose gyvenantys migrantai turi lovas bei šildytuvus, įrengtos bendros dušų patalpos, kur yra skalbyklė.

„Labai didelė problema dar yra šlapi drabužiai, kurie per lietų džiovinami ant tvoros. Ieškoma galimybių kuo greičiau nupirkti ar džiovyklę, ar rasti sprendimą, kad nereikėtų dėvėti šlapių drabužių“, – pasakojo ji.

Šiuo metu taip pat trūksta higienos priemonių, sauskelnių vaikams. Taip pat labai reikalinga savanorių pagalba.

Lietuvą rugsėjį turėtų pasiekti 36 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, skirtų migrantų krizei spręsti. Šios lėšos bus skiriamos jų gyvenimo sąlygoms užtikrinti.

„Tokios yra Lietuvos galimybės, Lietuva yra nedidelė valstybė, kuriai 4 tūkst. migrantų yra jau nemažas skaičius, skaičiuojant santykinai“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė prezidentas.

Pasak jo, per Baltarusiją į Europos Sąjungą keliaujantys žmonės yra suklaidinti, todėl realybė ir jų lūkesčiai kardinaliai išsiskiria.

„Gyvenimo sąlygos migrantų, na, ką gi, turbūt visada žmonės norėtų daugiau. Ir ypač tada, kai žmonės pačioje pradžioje yra suklaidinti, jiems yra pripasakota pasakų, kad labai paprasta yra kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir po to keliauti toliau netrukdomiems į galutines šalis“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

„Bet juk taip nėra, mes tą mėginame visais kanalais transliuoti, kad sąlygos yra kitokios, nei jiems nupaišo nelegalų verslą vykdantys verslininkai“, – pridūrė jis.

G. Nausėda taip pat teigė, kad Lietuva gerbia „universalias žmogaus teises“, tačiau šiuo metu galioja ir specialus sienos kirtimo reguliavimas.

„Prašome, kad žmonės, kurie kreipiasi prieglobsčio, padarytų tai tinkamose vietose. Jei tai padaroma tinkamose vietose, nagrinėjamos paraiškos ir priimami sprendimai. Tačiau mes negalime toleruoti akivaizdžiai nelegalaus sienos kirtimo faktų, dėl to naudojame šitą apgręžimo politiką šiuo metu“, – kalbėjo prezidentas.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

„Jie atvežė mus Iš Minsko, parodė pusę ir sakė eiti. Jie sakė, kad po penkių ar šešių kilometrų būsite Europoje“, – prisimena 29-ių vyras.

„Jie mums nesakė, kad čia bus Lietuva, o mes neturėjome žemėlapių ar telefonų. Aš maniau, kad vykstu į Vokietiją“, – pasakoja jis.

Siekdamas patekti į Europą, migrantas sumokėjo 15 tūkst. dolerių (apie 12,7 tūkst. eurų) žmonių kontrabandininkui Turkijoje.

Šis pasirūpino jo kelione iš Irako į Turkijos miestą Izmirą, iš kur A. Taheras Mohammedas atskrido į Minską.

Praleidęs dvi dienas viešbutyje, jis ir dar 100 migrantų buvo nuvežti prie Baltarusijos sienos su Lietuva.

Vos kirtęs sieną, irakietis buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kuriems aiškino bėgęs nuo grupuotės „Islamo valstybė“ džihadistų, kaip ir jo šeima.

„Niekada negrįšiu į Iraką, jie mane nužudys“, – sako migrantas.

„Atvykau į Europą surasti savo šeimos. Turiu septynis brolius ir mamą, jie irgi pabėgę, bet aš nežinau, kur“, – tikina jis.

Migracijos departamento specialistai dar turės patikrinti, ar A. Taheras Mohammedas, kaip ir keli tūkstančiai kitų į Lietuvą šiemet neteisėtai atvykusių migrantų, sako tiesą apie jiems gimtinėje kilusį pavojų.

Scanpix nuotr.

Iki šiol Lietuva atmetė apie 200 migrantų prieglobsčio prašymų ir nė vieno nepatvirtino, o tai skatina Lietuvos pareigūnus ir politikus teigti, kad jie tėra ekonominiai migrantai, besinaudojantys tarptautine pabėgėlių apsaugos sistema.

Didžioji dalis atvykėlių neturi jokių asmens dokumentų. A. Taheras Mohammedas tvirtino, kad pasą iš jo paėmė kontrabandininkas Turkijoje, žadėjęs nusiųsti jį į Europą. Dar vienas migrantas, į Lietuvą atsivežęs paso kopiją tvirtino, kad dokumento jam neatidavė viešbutyje Baltarusijoje.

Lietuvos pareigūnai spėja, jog didžioji dalis migrantų dokumentus tiesiog išmeta. Nesant galimybės atvykėlius identifikuoti, jų gražinimas į kilmės šalį užtrunka daug ilgiau.

Konfliktų židinys

A. Taheras Mohammedas yra vienas iš kelių šimtų migrantų Rūdninkų poligone – Šalčininkų rajone esančioje Viešojo saugumo tarnybos pratybų bazėje.

Ši migrantų apgyvendinimo vieta pastarosiomis savaitėmis tapo aršių diskusijų objektu ir tapo tiek lietuvių baimių, tiek migrantų nepasitenkinimo esama padėtimi iliustracija.

Atvykau į Europą surasti savo šeimos. Turiu septynis brolius ir mamą, jie irgi pabėgę, bet aš nežinau, kur.

„Kaip mes galime miegoti kiaurose palapinėse, kaip mums gali užtekti maitinimo vieną kartą per dieną? Jie su mumis čia elgiasi kaip su gyvuliais. Vanduo čia netinkamas nei gerti, nei maudytis“, – tvirtina migrantas.

„Mums turi pakeisti stovyklą, nes ji netinkama žmonėms gyventi. Po kokių 20 dienų čia bus šalta. Artėja žiema“, – sako jis.

Šios savaitės pradžioje migrantai Rūdninkuose sukėlė neramumų. Susirinkę į grupelę reikalauti laisvės ir geresnių gyvenimo sąlygų, jie buvo išvaikyti, pareigūnams panaudojus ašarines dujas.

BNS kalbinti migrantai teigė nedalyvavę proteste, tačiau palaikantys reikalavimus.

„Mes norime laisvės, mes norime gerų sąlygų. Mes norime būti vadinami pabėgėliais, o ne nusikaltėliais. Mes ne nusikaltėliai“, – sako 22 metų irakietis Husseinas Ali.

„Mūsų gyvenimas buvo pavojingas ir dabar mes norime gyventi saugiai. Tik tiek“, – teigia jis.

Liepą pareigūnams teko jėga patraukti prieš migrantų apgyvendinimą poligono prieigose protestavusius žmones, kai šie neleido pravažiuoti link jo važiavusiems sunkvežimiams, vežusiems įrangą palapinių miesteliui įrengti.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Vietiniai sako nerimaujantys dėl savo saugumo.

„Jų labai daug. Aš jų nemačiau ir nieko apie juos nežinau, bet manau, kad tai nėra gerai“, – sako Zofija, 88-ių pensininkė.

„Man baisu nuo pat pirmos dienos. Bijau viena likti namuose, bijau, kad jie pabėgs. Ne taip ten stipriai viskas ir saugoma“, – priduria ji.

Migrantai Rūdninkuose sako stebintys naujienas Lietuvoje ir ragina jų nebijoti.

„Mes gerbiame nuomonę ir suprantame, kad žmonėms gali būti baisu, bet daugelis mūsų čia yra geri vyrukai. Visose šalyse yra gerų ir blogų žmonių“, – tvirtina H. Ali.

„Buvo baisu“

Lietuva kaltina Baltarusijos režimą neteisėtų migrantų antplūdžio organizavimu. Šalies pareigūnų teigimu, keliomis dešimtimis kartų išaugusius migracijos rodiklius lemia Baltarusijos Irake išvystytas kelionių agentūrų tinklas, dalis kurių oficialiai teikia ir sienos su Lietuva kirtimo paslaugas, liberali vizų politika ir netgi baltarusių pasieniečių pagalba.

Mes norime laisvės, mes norime gerų sąlygų. Mes norime būti vadinami pabėgėliais, o ne nusikaltėliais. Mes ne nusikaltėliai.

28-ių irakietis Enmaras Latifas sako iš kitų migrantų Rūdninkų poligone girdėjęs, kad juos iki valstybės sienos su Lietuva lydėjo baltarusių pareigūnai.

Jis pats tvirtina iki Lietuvos atėjęs savarankiškai. Nusipirkęs kelionės į Baltarusiją paketą Irake, jis atkako į Minską, vėliau su taksi nuvažiavęs į Gardiną, o iš ten į kelionę per sieną leidęsis pėsčiomis.

Visa tai jam kainavo apie 700 eurų.

"Esu baigęs koledžą, žinau, kaip naudotis GPS, ir atėjau vienas“, – sako vyras.

„Tačiau aišku, kad buvo baisu. Vidurnaktį buvau miške. Eiti pradėjau 12 valandą nakties ir atvykau apie 8 valandą ryte“, – pasakoja jis.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai atvyko daugiau nei 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako, antra didžiausia grupė yra iš įvairių Afrikos šalių.

Vyriausybė dėl krizės yra paskelbusi ekstremalią situaciją, planuoja statyti tvorą pasienyje su Baltarusija, o šią savaitę patvirtino instrukcijas pasieniečiams, leidžiančias apgręžti migrantus iš Lietuvos atgal.

Atsargios vilties malšinant krizę teikia Irako ketinimai artimiausioms dešimčiai dienų sustabdyti skrydžius į Minską, taip ardant neteisėtos migracijos kelią. Apie tokius Irako oro linijų planus BNS pranešė Europos Sąjungos ambasadorius Irake Martinas Huthas (Martinas Hatas).

Minskas tvirtina migrantų nebestabdantis dėl ES ekonominių sankcijų.