Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė tikino ne kartą kalbėjusi su už šią problemą atsakingais asmenimis, bet situacija nesikeitė.

„Ne pirmas kartas, kai gatvę apsemia po lietaus. Projektavimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl lietaus nuotekų. Tad dabar ta problema kamuoja žmones. Ne vieną kartą apie tai kalbėjau su valdininkais, projektuotojais, kelininkais. Pažadėjo, kad kitą savaitę bus sprendimas“, – teigė pašnekovė.

Po nedidelio lietaus gatvė nebūna apsemta, tačiau po smarkesnio gyventojams tenka bristi ir važiuoti lyg per jūrą.

„Sprendė sprendė, bet iki šiolei – nieko. Tikimės, sutvarkys, nes žmonėms tai – nepatogumas. Jeigu jau semia ir žmonių turtą, tada jau yra blogai. Šiaip statybininkais esame patenkinti, operatyviai dirba. Ten, kur jau sutvarkė, – labai gražu“, – pažymėjo R. Arcišauskienė.

Sprendė sprendė, bet iki šiolei – nieko.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas paaiškino, dėl kokių priežasčių gatvę semia vanduo.

„Problema tokia, kad yra įrengti lietaus nuotekų surinkimo šulinėliai, bet jie neprijungti prie lietaus tinklo, tad šulinėliai nuvesti į kelkraščius. Kai kelkraščiai yra pilni vandens, vanduo nebeturi kur nubėgti. Anksčiau būdavo atviras kanaliukas lietui surinkti, jis dabar su Klemiškės gatve yra sukanalizuotas, ten įrengtas lietaus kolektorius“, – sakė V. Švedas.

Pasak jo, jau svarstoma apie projekto pakeitimus, tad problema bus sprendžiama, tik kol kas neaišku kada.

„Tai yra už mūsų projekto ribų, bet sprendžiame, numatysime tos atšakos prijungimą, bent jau Rūko gatvės priekyje, kad tos gatvės pradžia tiek nesisemtų. O šiaip problema – perspektyvinė, toje gatvėje tų tinklų daug nėra. Visos gatvės problemos mes neišspręsime, bet kažkiek tikrai pagelbėsime. Negaliu pasakyti, kada, tikrai ne rytoj ir ne poryt. Sprendžiame, turime pasidaryti projekto sprendinius, susiderinti, ir tada jau žiūrėsime“, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovas.

„Ne avarinis atvejis“?

Į redakciją besikreipusi viena šio daugiabučio namo gyventoja tikino, kad šildymas esą dingo praėjusį šeštadienį, kai Lietuvoje buvo minima Kovo 11-oji.

Moteris teigė, kad apie tai nedelsiant buvo pranešta namo prižiūrėtojui „Green Admin“, tačiau telefonu atsiliepęs įmonės darbuotojas neva pasakė, kad tai nėra avarinis atvejis ir šilumininkas atvyks tik pirmadienį.

Už lango buvo minusinė temperatūra, tačiau tai, pasirodo, ne visada gali būti vertinama kaip rimta priežastis iš karto padėti žmonėms.

„Šiandien jau ketvirta para, kai bute šalti radiatoriai, tačiau niekas nereaguoja į mūsų prašymus padėti. Name gyvena garbingo amžiaus žmonės, jaunos šeimos su mažais vaikais. Nebežinome, ko griebtis. Gal čia vienintelė išeitis – susivienyti su kaimynais ir atsisakyti „Green Admin“ paslaugų?“ – antradienį piktinosi Renatos vardu prisistačiusi Taikos pr. 21A namo gyventoja.

Nebežinome, ko griebtis.

Pyktį liejo ir feisbuke

Apie tai, kad gyventojai tapo tarsi įkaitais ir kelias paras kenčia šaltį, istorijos ėmė sklisti ir socialiniuose tinkluose.

„Ketvirta para nešildomoje patalpoje. Nieko tokio, rytoj sutvarkys, įdomu, kiek dar bus tokių „rytojų“. „SOBO“ direktorius Zigmas Šlepetis pažadėjo. Namo administratorius Justinas Švatas irgi pažadėjo – darbininkai dirbs, kol sutvarkys. Šilumininkas iš „Lambertos“ sakė – viskas čia gerai sistemoje. Gerai?! Šį žodį keičiu į „labai blogai“, – „Facebook“ paskyroje parašė Irena.

Kita namo gyventoja Liliana socialiniame tinkle kilusioje diskusijoje teigė, esą bėdos prasidėjo tada, kai gyventojai atsisakė „Mano Būsto“ paslaugų ir namo priežiūrą patikėjo „Green Admin“.

„Kai mūsų namas atsisakė „Mano Būsto“ paslaugų, tai ir prasidėjo problemos. Anksčiau problemos buvo sprendžiamos operatyviai, o dabar kol tris kartus nepaskambinsi, tai ir nieko negausi. Tad reikia labai pagalvoti prieš pereinant į mažas namų valdybas“, – rašė Liliana.

Nešilo vienas radiatorius?

Bendrovės „Green Admin“ vadybininkas Vaidas Barakauskas patikino, kad situacija buvo kiek kitokia, nei teigia gyventojai – savaitgalį nešilo tik vieno buto vienas radiatorius.

„Tikrai nebuvo taip, kad šilumos neturėjo visi vienos laiptinės gyventojai. Name vykdoma renovacija, šildymo sistema dar nėra keičiama, vyksta tik pasiruošiamieji darbai. Šiuo metu butuose šalia senųjų vamzdžių vedami nauji. Šildymo sistema į juos bus „paleidžiama“ tik tada, kai baigsis šildymo sezonas. Senieji vamzdynai yra sutrūniję, seni. Minimame name vienoje vietoje šie seni vamzdžiai prakiuro ir nutrūko. Tą dalį reikėjo greitai remontuoti, dėl šios priežasties kitoje vamzdyno dalyje užsinešė seni vožtuvai, todėl nutrūko šilumos tiekimas. Dėl šios situacijos nešilo tik vienas radiatorius viename bute. Tai truko savaitgalį, pirmadienį gedimas buvo pašalintas“, – paaiškino V. Barakauskas.

Pasak jo, renovacijos metu, kol „paleidžiamas“ naujas vamzdynas, panašių atvejų atsitinka. Todėl gyventojai informuojami, kad galimi šildymo sutrikimai. Kad ir kaip sunku, vamzdyną name pakeisti būtina.

Žmonės kvietė dujininkų tarnybą, tačiau specialistai jokio avarinio nuotėkio nerado.

Kamuojami šleikštulio, Sulupės gatvės 8-ojo namo gyventojai nenurimo ir paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai apžiūrėjo teritoriją.

Pasivaikščioję po netoliese esančius krūmynus ir garažų masyvą, vyrai rado vietą, iš kurios sklinda dujų kvapas.

Klaipėdos VPGT operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Jovaišas patikino, kad ugniagesiai rado vietą, kur kažkas ant žemės išpylė dujų baliono turinį.

„Dvi dienas prieš tai žmonės pasakojo, kad kvietė dujininkus, bet jie nieko nerado. Iškvietus ugniagesius, prie garažų aptikta, kad kažkas išpylė dujų balionuose esantį skystį, kuris skirtas žymėti gamtines dujas, nes jos yra bekvapės. Labai panašu, kad kažkas valė dujų balionus. Gal buitinius, o gal ir automobilinius“, – svarstė M. Jovaišas.

Labai panašu, kad kažkas valė dujų balionus.

Gyventojai jautė nemalonų kvapą dėl metantiolio, dar žinomo kaip metilo merkaptanas. Tai yra organinis sieros junginys.

Metantiolis yra naudojamas kaip kvapiklis gamtinėms dujoms žymėti. Jis yra išgaunamas kaip šalutinis medienos bei popieriaus pramonės produktas. Be to, jis yra gaminamas ir pramoniniu būdu jungiant vandenilio sulfidą ir metanolį.

„Kiek pamenu, pats kvapas nėra pavojingas. Grėsmę sukelia dujos, bet jos bekvapės, o dėl saugumo ir dedamas šis kvapas. Bet aplinkosaugininkai tiksliau pasakytų, ar toks kvapas kelia grėsmę aplinkai“, – sakė M. Jovaišas.

Vis dėlto ilgą laiką tvyrantis toks kvapas gali sukelti galvos skausmus, šleikštulį, žmogų gali pradėti pykinti.

„Jei kelias dienas žmogus, atsidaręs langą, jaučia dujų kvapą, be abejo, taip negali būti. Panašus atvejis yra buvęs Kauno gatvėje. Tada buvo dujų nutekėjimas iš automobilio. Visas kiemas smirdėjo žmonėms po langais. Tris ar keturias dienas smirdėjo“, – prisiminė M. Jovaišas.

Kur kas stipresnę smarvę žmonės yra jautę Tilžės gatvėje, kai kažkas nesėkmingai bandė valyti dujų perpylimo stoties rezervuarus. Tada dvokė net dalis miesto.

Sulupės gatvės seniūnaitis Saulius Liekis spėjo, kad kažkas kaimynams pagadino gyvenimą, garažų masyve nusprendęs sumeistrauti grilį.

„Matyt, išplovė dujų balioną, o turinį išpylė. Iš senų buitinių dujų balionų gaminami griliai, kepsninės. Vieta nuošali, didelė teritorija, va ir pridirbo“, – kalbėjo seniūnaitis.

Tai didžiausia suma, kurios pirmosiomis GPM permokų grąžinimo dienomis yra sulaukę gyventojai, pranešė VMI.

VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigė, jog pajamų deklaracijas jau pateikė beveik 640 tūkst. gyventojų, iš kurių 0,5 mln. deklaravo grąžintiną GPM sumą – beveik 182 mln. eurų.

„Visus deklaravusius permokos pasieks iki liepos 31 dienos, o sąrašai permokų grąžinimui sudaromi atsitiktine tvarka, neatsižvelgiant į deklaracijos pateikimo datą“, – pranešime sakė M. Endrijaitis.

Pajamas deklaruoti gyventojai turi iki gegužės 2 dienos.

Vilnietis Pavelas sako laukiantis, kada į Lietuvą pagaliau ateis pavasaris. Apie tolimesnę ateitį negalvoja.

„Kai – 40-imt, tai kokia dar pensija. Negalvoju, iki jos išgyventi dar reikia“, – sakė pašnekovas.

Tad ir pinigų pensijai papildomai nekaupia.

„Iš kur paimti, toks laikas, kai pačiam nelengva dabar pragyventi. Kol kas, manau, neišeis papildomai dar kaupti“, – dėstė vyras.

O štai Jolanta papildomą kaupimą antroje pakopoje sustabdė seniai. Dabar senatvei taupo tik „Sodroje“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pasiskaičiavau ir man kažkaip pasirodė, kad nelabai čia verta. Mano sūnūs priverstinai įtraukiami. Vienas sūnus pats kaupia, kitas nenori. Sakyčiau, jeigu nenori, tai nenori“, – kalbėjo ponia Jolanta.

Reaguojant į visuomenės nepasitenkinimą dėl pensijų kaupimo antroje pakopoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė, kaip dabartinę tvarką norėtų keisti. Pirmą kartą jau atsisakę dalyvauti kaupime, pakartotinį kvietimą gautų tik vieną kartą.

„Tai reiškia, kad mes vieną kartą juos pakvietėme, jeigu žmogus atsisakė, tada po trejų ar penkerių metų mes jiems antrą kartą pakartojame ir primename. Tie, kurie yra sustabdę kaupimą iki 2018 metų ir kurie jau buvo pakviesti praėjusiais metais, tai mes jų nebekviesime“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Šiuo metu gyventojas į antrą pakopą pakartotinai įtraukiamas kas trejus metus, iki kol jam sukanka 40 metų. Siūlomas papildomas gelbėjimosi ratas ir tiems, kurie elektroninio „Sodros“ perspėjimo apie įtraukimą nepastebės.

„Pagal naują tvarką, po trijų mėnesių, kai žmogus pamato sumažėjusį darbo užmokestį ir pradeda mokėti įmokas, siūlome, kad jis galėtų kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir dėl įmokų sugrąžinimo“, – naujoves dėstė M. Šiurkus.

„Kovo 10 dienai mes pasižiūrėjome, kad tuos laiškus buvo perskaitę tik 30 proc. asmenų, kurie buvo įtraukiami į kaupimą automatiškai“, – konstatavo Seimo narė Laima Nagienė.

Taip pat sukaupusiems iki 10 tūkst. eurų, ministerija siūlo leisti patiems nuspręsti, kaip pinigus atsiimti: kas mėnesį gauti periodines išmokas ar visą sumą iš karto. Tai galiotų ir dabartiniams periodinių išmokų gavėjams. Jiems pageidaujant, būtų išmokėta visa likusi sukaupta suma.

„Dauguma galbūt pasiims visą išmoką, o potencialiai gali būti, kad ji laikui bėgant didėtų. Su finansų rinkomis, su santaupomis, kaupimu visada yra tam tikra loterija“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Teodoras Medaiskis.

Panašu, kad ministerijos siūlymai neįtiko nei profesinėms sąjungoms, nei pensijų fondams, nei opozicijai.

„Tai – kosmetiniai pakeitimai visuomenei nuraminti“, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

„Tas sprendimas reiškia, kad žmonės turės daugiau pasirinkimų. Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai. Tai jo būsimai didesnei pensijai tai yra neigiamas sprendimas“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Kuomet jis turi daugiau pasirinkimų, greičiausiai jis rinksis vartoti čia ir dabar, o nekaups savo pensijai.

„Tai yra visiškas trumpalaikis sprendimas“, – tokia buvo L. Nagienės nuomonė.

Opozicija kreipėsi į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar negalėjimas pasitraukti iš antros pakopos neprieštarauja Konstitucijai. Esą būtent dėl šio kreipimosi nei galimybės pasitraukti iš kaupimo, nei sustabdyti jį ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui tarp ministerijos pasiūlymų nėra.

„Kai gausime tą sprendimą ir išaiškinimas bus toks, kad dabartinė sistema prieštarauja Konstitucijai, tuomet, be abejo, mes turėsime dar kartą ateiti su pakeitimais“, – konstatavo M. Šiurkus.

„Mes kalbame, ar sąžininga yra sistema, net jei ji neprieštarauja Konstitucijai. Kodėl žmogus yra prievartos būdu automatiškai įtraukiamas į tą sistemą, kurioje nenori būti“, – piktinosi I. Ruginienė.

„Sulauksime Konstitucinio Teismo išvados po pusmečio, po metų. Tai gali užtrukti ir metus. Tai – gana ilgas laiko tarpas. Todėl tie gyventojai, kurie šiandien dalyvauja privačiuose fonduose, bus labai nepatenkinti, jeigu mes nieko nepadarysime“, – teigė L. Nagienė.

I. Ruginienė piktinasi, kad ministerija nerado laiko pokyčių aptarti su savo socialiniais partneriais.

„Toks išstojimas ir tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų“, – neslėpė nepasitenkinimo susidariusia situacija I. Ruginienė. 

Tokie kosmetiniai pakeitimai rodo, kad ir toliau mūsų valdžia dirba privatiems fondams. Kad ir toliau tai bus naudinga tik privačiam verslui, kuris iš esmės ir uždirba iš mūsų pinigų.

Anot I. Ruginienės, privatūs fondai turėtų labiau stengtis, kad gyventojai pas juos senatvei kauptų savo noru, o ne automatiškai būtų įtraukti.

„Mes galime dirbti daugiau, mes galime dar daugiau pakonsultuoti, bet ar tikrai čia yra tas kraštinis taškas būtent, sakykime, pensijų fondui. Atsakant norėtųsi paklausti profesinių sąjungų, kiek jie įdėjo pastangų, kad Lietuvoje turėtume bent vieną profesinį pensijų fondą. Mes neturime nė vieno profesinio pensijų fondo“, – toks buvo T. Gudaičio kontrargumentas.

Anot Investicinių ir pensijų fondų asociacijos, mažiau kaupiant fonduose, valdžia vis tiek bus priversta ieškoti būdų, kaip gyventojams padidinti pensijas. Pavyzdžiui, didinti mokesčius ar ilginti pensinį amžių. Svarstoma, kad ministerijos siūlymai įsigaliotų nuo kitų metų, tačiau gauti Seimo pritarimą tam nebus lengva. Mat parlamentarai jau užregistravę ne vieną savo pasiūlymą, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė

Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.

J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.

Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.

„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.

Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.

„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.

Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.

J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.

Pabiržės miestelyje dviejų gulbių tvenkinyje žmonės pagailėjo, o krokodilo ant kranto – ne. Sušalęs, nesušalęs, apsnigtas, gyvas, negyvas – na, krokodilas, aiškiai, ne vietinis, dirbtinis. Visai kas kita – vargšės, mirštančios gulbės.

„Gulbės sušalo. Pirmi skambučiai buvo, kad reikia gelbėti įšalusias gulbes“, – sakė Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė.

Dėl lede įšalusių gulbių pasipylė skambučiai.

„Nespėjau grįžti iš Norvegijos ir ištraukti. Tai jos ir užšalo. Kažkas paskambino ir sukėlė ant kojų visas tarnybas, kad gulbes gelbėtų. Ir gamtosaugininkai lėkė žiūrėti, ir veterinarai – labai daug jų buvo čia privažiavę“, – sakė Pabiržės gyventojas Sigitas Juodžionis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarnybos pripažįsta, kad gelbėti plastiko gulbių važiavo pirmąkart. Žinoma, prieš vykdami to nežinojo. O kai sužinojo, nepyko, nes kad ir perdėtas žmogaus rūpestis mažesniais už save, pavergia. Su gulbėmis tokio ažiotažo niekas nesitikėjo. Veikli bendruomenė prieš kurį laiką išvalė apžėlusį tvenkinį, privežė smėlio, padarė tiltelį, suolelių. O vienas aktyvistas tvenkinį papuošė plastiko paukščiais. Vyras pripažįsta, kad figūrėlės – masinis kičas, bet į natūralias gulbes iš tolo labai panašu.  

„Kai grįžau iš Norvegijos, sugalvojau tas gulbes nupirkti. Nes paukščiai pritraukia lankytojų, visi atvažiavę fotografuodavo, nes galvojo, kad čia gyvos gulbės“, – pasakojo Sigitas. 

Kai grįžau iš Norvegijos, sugalvojau tas gulbes nupirkti. Nes paukščiai pritraukia lankytojų, visi atvažiavę fotografuodavo, nes galvojo, kad čia gyvos.

 

Kol traukėsi ledas, gulbės šiek tiek judėjo.

„Jos yra pritvirtintos ant laisvos virvės. Kai vėjas papučia, atrodo, kad jos plaukia tai į vieną pusę, tai į kitą“, – aiškino Pabiržės gyventojas.

Ledui visai užsitraukus, karališkos gulbės natūraliai įšalo. O kas baisiausia, miestelyje, kur beveik 1,5 tūkstančio gyventojų, niekas neskubėjo jų gelbėti.

„Niekas neskubėjo gulbių gelbėti. Sulauks pavasario, pačios pradės plaukti “, – šypsodamasis kalbėjo Pabiržės gyventojas Alius, kuris, kaip ir daugelis kitų vietos gyventojų, žinojo apie netikras gulbes.

Pabiržės gyventojai turi dvejopą nuomonę dėl šių paukščių. Vieniems patiktų, kad plastiko gulbės išliktų, nes jos garantuotai neišskris. Kitiems norėtųsi tvenkinyje matyti gyvas gulbes.   

LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė teigia, kad tyrimas parodys, kokių priemonių reikia imtis, kad Lietuvoje didėtų finansinis žmonių raštingumas, atsparumas sukčiams.

„Būtina stebėti esamą situaciją, išsiaiškinti Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygį ir, gavus atsakymus, taikyti tinkamas priemones, padėsiančias ugdyti gyventojų finansinį raštingumą. Tai ypač svarbu siekiant didinti žmonių atsparumą sukčių apgaulėms, taip pat ugdant gebėjimą priimti racionalius sprendimus renkantis iš kelių finansinių paslaugų alternatyvų“, – LB pranešime teigė V. Dičpinigaitienė.

Tyrimo metu planuojama apklausti 1 tūkst. gyventojų, jį atliks tyrimų agentūra „SeeNext“. Informacija bus renkama gyvo interviu arba telefoninės apklausos būdu įvairiuose šalies miestuose.

Apie tai, kad po septynerių metų pertraukos EBPO ruošiasi palyginti Lietuvos ir kitų jos narių gyventojų finansinį raštingumą ir atlikti specialią apklausą, pranešta pernai lapkritį.

Lietuva paskutinį kartą tokiame tyrime dalyvavo 2015 metais ir tarp 30 šalių su 13,5 balo buvo 11-oje vietoje, kai EBPO šalių vidurkis siekė 13,7 balo. Geriausius rezultatus parodė Prancūzijos (14,9 balo), Suomijos (14,8 balo) ir Norvegijos (14,6 balo) gyventojai.

V. Dičpinigaitienė yra sakiusi, kad po septynerių metų svarbu išsiaiškinti Lietuvos gyventojų žinias koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje kontekste.

Tyrimą inicijuojantis LB Finansinio raštingumo centras įkurtas 2022 metais rugsėjo mėnesį. Jo tikslas – didinti Lietuvos visuomenės finansinį ir ekonominį raštingumą.

Vilnietė Rita – lietuvių kalbos mokytoja. Pirmyn ir atgal lipa, kur gyvena, – į devintą aukštą.

„Sergu onkologine liga. Neturiu žodžių“, – piktinosi daugiabučio gyventoja dėl antrą savaitę neveikiančio lifto. 

Neveikiantis liftas namo gyventojus varo į neviltį. Taip sutapo, kad name gyvena nemažai garbingo amžiaus ir turinčių rimtų sveikatos problemų žmonių. Žmonės ne tik dūsta, bet jiems linksta kojos, svaigsta galva. O kai kas tokio maratono įveikti net nesiryžta.

Dėl neveikiančio lifto, kadangi sunkiai vaikšto, atsisakė visų procedūrų.

 

„Aštunto ar devinto aukšto kaimynas sakė, kad žmona turėjo važinėti į Santaros klinikas. Bet dėl neveikiančio lifto, kadangi sunkiai vaikšto, atsisakė visų procedūrų“, – kalbėjo moteris.

„Man keisti sąnariai ir nusileisti pėsčiomis laiptais yra labai didelė problema“, – aiškino namo gyventoja Nijolė Veselovskaja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai blogai. Aš esu neįgalus, man reikia kasdien važinėti į reabilitacijos procedūras klinikose. Per dieną 4–5 kartus tenka laipioti į aštuntą aukštą“, – problemą dėstė ponas Algimantas Rutavičius.

Kita namo gyventoja sako, kad ne tik pačiai sunku lipti, bet dar ir ligotą šunį ant rankų nešti.

„Didelis šuo, daug sveria, tad labai sunku“, – skundėsi namo gyventoja.

„Administratorė nieko nekomentavo. Vienas per kitą siuntinėja, liepė kreiptis į vadybininkę Virginiją, kurios nesame nei matę, nežinome, kas yra kas“, – komentavo mokytoja Rita.

Namo administratorius įmonė „Šilėja“ aiškina, kas nutiko.

„Sugedo variklis. Šiuo metu liftas stovi neveikiantis. Gyventojus mes informavome“, – sakė „Šilėjos“ vyr. vadybininkė Virginija Ambrasienė.

„Kodėl savivaldybė daro nesąmones?“ – piktinosi kitas gyventojas.

„Reikia keisti administratorių“, – porino A. Rutavičius.

Turbūt nebūtų galima taip vienareikšmiškai pasakyti, kad neveikiantis liftas yra vien administratorių atsakomybė.

 

„Tema labai jautri. Turbūt nebūtų galima taip vienareikšmiškai pasakyti, kad neveikiantis liftas yra vien administratorių atsakomybė“, – kalbėjo Būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklis.

„Skambinome į įmonę, kuri aptarnauja liftus. Jie pasakė, kad variklis remontuojamas“, – konstatavo V. Ambrasienė.

Žmonės pikti, kad apie remontą nebuvo informuoti – jokio pranešimo ar lapelio.

„Kažką reikia daryti, nes jie jau suįžūlėjo“, – keiksnojo namo administratorių daugiabučio gyventojai.

„Namo administratoriaus pareiga, be abejo, yra informuoti gyventojus. Administratorius – bendraturčių atstovas, kuris veikia visų bendraturčių vardu“, – komentavo M. Žvinklis.

Tačiau administratorius ramina, kad ilgai laukti nereikės. Patikino, kad šiandien, t. y. pirmadienį, liftas jau turėtų veikti ir gyventojų kančios baigtis.

Šešiaženklis aukų skaičius?

Vasario 6-ąją Turkijos pietryčius ir šiaurinį Sirijos pakraštį supurtę du 7,8 ir 7,7 balo stiprumo drebėjimai sugriovė ištisus kvartalus, nebepataisomai sudarkė kelius, energetikos infrastruktūrą. Iki šiol suskaičiuota beveik 55 tūkst. žuvusiųjų – vien Turkijoje žuvo 50 tūkst. žmonių. Tikslaus skaičiaus kol kas nežino niekas, nes vis dar neaišku, kiek žmonių buvo palaidota savo namų griuvėsiuose. Kai kurie nelaimės padarinių likvidavimo darbuotojai mano, kad jų gali būti antra tiek ir aukų skaičius bus šešiaženklis.

Po vasario 6-osios Turkijos krizių valdymo agentūra AFAD užregistravo dar beveik 10 tūkst. pakartotinių smūgių. Pastarąjį kartą, vasario 27 d., 5,2 balo stiprumo drebėjimas įvyko Rytų Turkijoje. Jo epicentras buvo per ankstesnę nelaimę nukentėjęs Ješiljurto rajonas Malatijos provincijoje. Nors jo mastas ir aukų skaičius palyginti nedidelis, sugriuvo kelios dešimtys per ankstesnį drebėjimą apgadintų pastatų.

Visi, kas lankosi nelaimės zonoje, patiria šoką. Panašiai pasijuto ir Pasaulio maisto programos direktorius Davidas Beasley, prieš savaitę apsilankęs Antakijoje. Šiame 216 tūkst. gyventojų turėjusiame mieste Turkijos pietuose griuvėsiais virto ištisi kvartalai, sugriauta daug istorinių pastatų. Tai, ką pamatė, jis vėliau palygino su apokalipse.

Kuo labiau silpsta pakartotiniai požeminiai smūgiai, tuo stipresnis jų poveikis Turkijos visuomenei. Atslūgus pirmajai šoko bangai, auga gyventojų nepasitenkinimas vyriausybės reakcija į nelaimę.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyta po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės.

 

Valdžios institucijos net kelias dienas nesugebėjo sutelkti užtektinai gelbėtojų nelaimės zonoje: daug kur gelbėtojų komandos atvyko per vėlai, per mažos jų pajėgos ir per mažai įrangos. Daugelyje žemės drebėjimo zonų vietų temperatūra buvo žemesnė nei nulis, tad griuvėsiuose įstrigę žmonės mirė ne nuo sužeidimų, o mirtinai sušalę. Kai kur, pavyzdžiui, Chatajaus provincijoje, liudininkų teigimu, palapinių trūko net ir praėjus trims savaitėms po pirmųjų drebėjimų.

Nebesulaiko pykčio

Žmonių nepasitenkinimas liejasi net ir per sporto renginius. Praėjusį savaitgalį per didžiausio Stambule futbolo klubo „Fenerbahçe“ rungtynes daugiau kaip 60 tūkst. sirgalių skanduodami kelias minutes reikalavo vyriausybės atsistatydinimo. Futbolo klubo „Beşiktaş“ sirgaliai per varžybas iš pradžių į aikštę metė minkštus žaislus kaip gedulo ženklą, o paskui kelias minutes šūksniais kritikavo vyriausybę. Anot užsienio žiniasklaidos, pastarąjį kartą tokios politinės manifestacijos futbolo stadionuose vyko prieš dešimtmetį.

Dar didesnę įtampą sukėlė opozicijos laikraščio „Cumhuriyet“ publikacija. Joje teigiama, kad jau pirmosiomis dienomis po žemės drebėjimo Turkijos Raudonasis Pusmėnulis „Kizilay“, užuot kuo skubiau aprūpinęs žieminėmis palapinėmis nukentėjusius žmones, 2 050 jų pardavė už 2,3 mln. eurų privačiai pagalbos organizacijai „Ahbap“.

Šio fakto nepaneigė ir organizacijos „Kizilay“ vadovas Keremas Kinikas. Tviteryje jis parašė, kad jo organizacijai pavaldi įmonė „Kizilay Cadir“, atsakinga už palapinių gamybą, pardavė jas „Ahbap“ už savikainą.

„Neįtikėtinas skandalas“, – rašė laikraštis „Cumhuriyet“, opozicinės partijos „IYI-Parti“ lyderė Meral Akşener paragino organizacijos „Kizilay“ pirmininką atsistatydinti, o prie jos būstinės Ankaroje buvo surengta protesto akcija.

Įtampą dar labiau kelia pradėti atskirų kompleksų patikrinimai ir aiškėjantys jų rezultatai. Dėl nepakankamos žemės drebėjimo saugos pradėta dviejų didelių Stambulo, esančio seismiškai aktyviame rajone, ligoninių evakuacija.

Sunkūs kaltinimai

Net pro cenzūros kiautą prasiveržianti kritika ir akivaizdus valstybės institucijų darbo brokas daro didelį spaudimą Turkijos vyriausybei ir prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui. Prezidentas buvo priverstas žengti nebūdingą žingsnį – pirmadienį, lankydamasis sugriautame Adijamano mieste, pripažino, kad valstybinė tarnyba AFAD sureagavo neefektyviai, ir paprašė nukentėjusiųjų atleidimo.

R. T. Erdoğanas pripažino tam tikrus trūkumus, bet kaltino sunkias oro sąlygas ir apgadintus kelius. „Buvo trūkumų, sutrikimų ir vėlavimo, bet mes... visomis jėgomis skubėjome padėti žemės drebėjimą išgyvenusiems žmonėms, – trečiadienį parlamente aiškino prezidentas. – Nesislapstome už pasiteisinimų.“

„Mirtingieji daro klaidų“, – tuoj pat pridūrė jis, todėl žmonės neturėtų klausyti kvailių, kurie kaltina jo vyriausybę, o turėtų duoti jam vienus metus žemės drebėjimo žaizdoms užgydyti.

Turkijos architektų rūmai prezidento pažadą vadino propaganda ir kaltina vyriausybę, kad ji kalčiausia dėl dramatiškų žemės drebėjimo padarinių.

Iš maždaug 173 tūkst. per nelaimę sugriuvusių pastatų daugiau nei pusė buvo pastatyti po 2001 m., kai jau galiojo griežtesnės saugumo taisyklės, reglamentuojančios žemės drebėjimams atsparių namų statybą. Statant šiuos namus akivaizdžiai buvo nepaisoma taisyklių arba jos buvo sąmoningai apeinamos. Specialistai vyriausybę vadina tokių nusikalstamas statybas vykdžiusių bendrovių bendrininke, nes prieš rinkimus dėl politinių priežasčių ji kelis kartus amnestavo eksploatacijai netinkamus pastatus.

Vyriausybė didžiausią atsakomybę dėl seismiškai aktyviai zonai netinkamų pastatų griūties verčia rangovams ir nekilnojamojo turto agentūroms. Anot teisingumo ministro Bekiro Bozdağo, iš viso atliekama 600 tyrimų dėl statybos bendrovių veiklos, o 184 asmenys jau suimti.

Itin sunkūs rinkimai

Kritikai mano, kad kaltininkų ieškodama statybų versle vyriausybė kratosi atsakomybės ir abejoja, kad tai apsaugos R. T. Erdoğaną nuo pralaimėjimų gegužę rengiamuose parlamento ir prezidento rinkimuose. Katastrofa įvyko jau pradėjus didėti prezidento populiarumui, smukusiam dėl pernai visu smarkumu smogusios ekonomikos krizės. Balsavimo datos, nepaisant sudėtingos situacijos, prezidentas nusprendė nekeisti. „Žmonės darys, kas būtina, gegužės 14 d.“, – trečiadienį pareiškė prezidentas.

R. T. Erdoğano kritikų manymu, prezidentas baiminasi, kad nukėlus balsavimą žmonių pasirinkimui didelę įtaką padarys ekonomikos padėtis šalyje, – ji dėl žemės drebėjimo padarinių dar labiau pablogės.

Skaičiuojama, kad drebėjimas paveikė 14 mln. žmonių, vien supurtytų teritorijų atstatymo išlaidos yra milžiniškos, o valstybės iždas tuščias: paskutiniai rezervai jau panaudoti rinkimų pažadams.

R. T. Erdoğanas trims mėnesiams yra paskelbęs nepaprastąją padėtį vienuolikoje drebėjimo paveiktų provincijų. Regioną vis dar purto stiprūs požeminiai smūgiai, tad rinkimų kampanijos renginiai čia mažai tikėtini.