Tačiau pastaruoju metu, ypač tai ryšku Ukrainoje tęsiantis karui, vis dažniau galime pajusti, kad per daug dalykų mus – Lietuvos piliečius, tos pačios visuomenės narius – pradeda stumti į priešingus puses. Lietuvos žemėje vos ne gyvai galima pamatyti brėžiamas linijas, prasidedančius skirstymus į gerus ir blogus, tinkamus ir paliktinus kažkur anapus tekančio Rubikono.

Paradoksas, tačiau kasti griovius ir tiesti tvoras (kad ir kiek tai būtų teisingas reikalas) yra gerokai lengviau, negu tuos pačius iššūkius įveikti kalbantis ir randant bendrystę, o ne akcentuojant skirtumus.

Štai ir šiomis karštos vasaros dienomis šurmuliuoja net keletas festivalių, muzikos renginių, tūkstančius skirtingų žmonių sutraukiančių renginių. Jeigu norėtume matyti blogybes ir piktus organizatorių kėslus, greitai galėtume įvardyti narkotikus, alkoholį, politines ambicijas, kone atvirą Kremliaus ranką ar net bandymus išniekinti Lietuvos vertybes.

Tačiau gal jau verta stabtelėti?

Toje pačioje mūsų Konstitucijoje yra 25 ir 26 straipsniai, kuriuose trumpai ir aiškiai parašyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, o minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Ačiū Dievui, Lietuvoje dar niekas nesugalvojo į uždaras teritorijas uždaryti musulmonų, paspirtukininkų ar filatelistų. Nors kiekvienai iš šių grupių tikrai galima būtų sugalvoti po kokį nors priekaištą, kodėl jos nariai gadina Lietuvos rimtį ir susikaupimą.

Ačiū Dievui, Lietuvoje dar niekas nesugalvojo į uždaras teritorijas uždaryti musulmonų, paspirtukininkų ar filatelistų.

Prieš savaitę Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas rašė savo paskyroje socialiniame tinkle: „Jaučiu, kad daug kam gali nepatikti, bet pasakyti reikia. [...] žodžiu išreikšta meilė tokiems politiniams teroristams kaip Putinas nėra nusikaltimas. [...] Kad ir kaip būtų nemalonu matyti tautiečius, keliaklūpsčiaujančius prieš teroristinį režimą, kiekvienas „žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ (LR Konstitucijos 25 str.) Būtent ši konstitucinė laisvė, kurią mes traktuojame kaip fundamentalią mūsų visuomenės vertybę, turi nemalonų šalutinį poveikį, nes įsitikinimų būna įvairių, o baudžiama yra už konkrečias kenkėjiškas veikas: už neapykantos, prievartos kurstymą, šmeižtą, šnipinėjimą ir pan.“

Karantino metais Lietuvoje turėjome daugybę progų greitai ir nedviprasmiškai nuteisti turinčius kitokią, nei mūsų nuomonę. Vieni prieštaravo geriausiems pasaulio mokslininkams dėl skiepų, antri netikėjo, kad ligoninėse trūksta lovų net įprastoms operacijoms, treti palaikė Putiną, o ne ukrainiečius.

Prieš keletą dienų valstybės apdovanojimą mūsų Prezidentas atėmė iš čiuožėjų ant ledo už tai, kad jie dalyvavo Rusiją valdančių asmenų šou. Prieš keletą savaičių jungtinėmis pastangomis užblokuotas Naisių festivalis. Iš viešosios erdvės nuosekliai dingsta visi kiek labiau nuo dominuojančios nuomonės besiskiriančią poziciją drįstantys išreikšti šalies žmonės.

Didžiausia viso šio marmalo blogybė – ne klystančios nuomonės, net ne atviras veikimas prieš Lietuvos valstybės interesus. Baisiausia, kad Lietuvą pradeda vagoti bedugnė, per kurią nebelieka tiltų. Visiškai nesvarbu, kokias skirtingas nuomones ir kiek jų galėtų jie jungti. Be tiltų griūva pati mūsų valstybės idėja.

„Kasmet daugėja gyventojų, negalinčių ar neturinčių techninių galimybių įsirengti elektrinių savo būste, atranda saulės elektrinių parkų galimybes. Pernai ar užpernai tokių gyventojų būdavo kiek daugiau nei 2 tūkstančiai, o šiemet jų jau per 12 tūkstančių. Tiek jų planuoja energija apsirūpinti patys ir užsitikrinti mažesnes išlaidas už elektros energiją“, – sako APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Finansavimas pagal šią priemonę skiriamas už iki 10 kW galios saulės elektrinę įsigytą iš saulės parkų. Kompensacijos dydis, kaip nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime, už 1 kW siekia 323 eurus, o maksimali galima finansavimo suma gali siekti iki 3230 eurų. Paraiškas galėjo teikti daugiabučių ir individualių namų gyventojai, taip pat gyventojai, kuriems priklauso sodų paskirties pastatas. Bendra galia gyventojų poreikiams iš saulės parkų siekia daugiau kaip 37 MW, o vidutinė planuojamos įsigyti elektrinės iš saulės parkų galia siekia 5 kW.

Kasmet vis daugiau gyventojų gręžiasi į atsinaujinančius energijos išteklius. Per šių metų sausio mėnesį trukusį kvietimą, kuris iki šiol buvo rekordinis, APVA sulaukė kiek daugiau nei 4800 paraiškų, kuriose bendra prašoma suma siekė kiek daugiau nei 8,3 mln. eurų.

Naujagimio išmoka

Vienas svarbiausių ir džiugiausių įvykių šeimos gyvenime – kūdikio gimimas. Iki šiol Klaipėdos rajone šeimos, kuriose gimdavo kūdikis, sulaukdavo simbolinės dovanos – vaiko knygos. Tačiau Savivaldybės pagalba jaunai šeimai gali būti ne tik simbolinė.

„Vaikus auginantys tėvai tikrai žino, kiek daug visko reikia mažam į pasaulį atėjusiam žmogučiui: lovytės, čiužinio, vežimėlio, gultuko, įvairių higienos priemonių. Visa tai kainuoja nemažus pinigus. Tad peržiūrėję Savivaldybės biudžeto galimybes, pamatėme, kad galime ne tik džiaugtis augančiu Klaipėdos rajonu bei čia įsikuriančiomis jaunomis šeimomis, bet ir suteikti joms realią paramą bei paskatą čia gyventi, deklaruoti gyvenamąją vietą. Siūlysime Tarybai patvirtinti tvarką, pagal kurią kiekvienam rajono naujagimiui būtų skiriama vienkartinė 300 eurų išmoka iš Savivaldybės biudžeto. Taip rajonas taptų dar patrauklesnis šeimoms“, – sakė vicemerė L. Liutikienė.

Tarybai pritarus, vienkartinę Savivaldybės skiriamą išmoką gimus kūdikiui galės gauti tėvai (globėjai), kurie abu gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone bus deklaravę ne mažiau kaip 6 mėnesius iki vaiko gimimo arba bus įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Atskiro prašymo gauti išmoką teikti nereikės. Kai tėvai į Savivaldybę kreipsis dėl vienkartinės išmokos, kurią skiria valstybė, automatiškai bus nagrinėjamas ir prašymas papildomai 300 eurų paramai gauti.

Siūlysime Tarybai patvirtinti tvarką, pagal kurią kiekvienam rajono naujagimiui būtų skiriama vienkartinė 300 eurų išmoka iš Savivaldybės biudžeto.

Sunkių ligų atveju nebevertins pajamų

Savivaldybėje veikia patvirtinta vienkartinių pašalpų skyrimo tvarka, apibrėžianti, kokiais atvejais žmogui ar šeimai gali būti suteikiama piniginė parama. Tačiau ne visos naujos išmokos patenka į pašalpų apibrėžimą, todėl Tarybai bus siūloma tvirtinti naują materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo pavadinimą bei nustatyti, kad, susirgus sunkia liga, parama būtų skiriama nevertinant pajamų.

„Ne visi gyvenimo įvykiai būna džiuginantys, tad svarbu priminti, kad sumažėjus pajamoms ar atsitikus kritinėms situacijoms yra būdas pasilengvinti pečius užgulusią naštą ir kreiptis pagalbos į Savivaldybę. Iki šiol, nustatydami išmokos dydį sunkios ligos atveju, atsižvelgdavome į gaunamas pajamas. Dabar Tarybai teikiamas tvarkos aprašo pakeitimas, kuris išvis eliminuoja prievolę tokiu atveju jas vertinti. Manyčiau, kad tai labai teisingas pasiūlymas. Liga nesirenka žmogaus pagal jo turtą, o tokiais atvejais reikalinga visa įmanoma pagalba“, – pabrėžė vicemerė L.Liutikienė.

Savivaldybės piniginė parama gali būti suteikiama įvairiais gyvenimo atvejais: vaistams ar maistui įsigyti, įsikūrimo išlaidoms socialiniame būste, sanitarinio mazgo įrengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti, susimokėti skoloms už komunalines paslaugas ar susitvarkyti asmens dokumentus, įsigyti kuro, kuriuo šildomi namai. Finansinės paramos gali prašyti ir iš įkalinimo įstaigų grįžę žmonės, taip pat nukentėję nuo gaisro ar stichinės nelaimės, sergantys sunkiomis ligomis. Pagalbos išmoka gali būti skiriama ir kitais, tvarkos apraše neapibrėžtais gyvenimo atvejais.

Kviečiame teikti kandidatus premijoms

Dėmesys skiriamas ne tik paslaugoms ir pagalbai, kurią gali gauti gyventojai, bet ir tiems, kas teikia tas paslaugas – socialiniams darbuotojams.

„Rugsėjo 27 d. minėsime Socialinių darbuotojų dieną. Būtent jie yra tie žmonės, kurie patys pirmieji sužino ir atsiduria šalia tų, kuriems reikia pagalbos. O socialinio darbuotojo darbas išties nelengvas: tenka sugerti daug emocijų, ieškoti išeičių iš įvairių situacijų čia ir dabar. Natūraliai iškildavo klausimas, kaip galėtume motyvuoti šiuos srities specialistus likti dirbti mūsų rajone. Džiaugiuosi, kad Taryba pritarė metų socialinio darbuotojo bei metų socialinio partnerio premijoms, kurios sieks po 1 500 eurų. Belieka laukti kandidatų“, – sakė vicemerė L.Liutikienė.

Kandidatų siūlymus būtina pateikti iki 2022 m. rugsėjo 20 d. (imtinai) registruotu paštu arba elektroniniu paštu parama@klaipedos-r.lt (laiško pavadinime nurodyti pvz.: „Teikimas 2022 metų socialinio darbuotojo premijai“ ir „Teikimas 2022 metų socialinio partnerio premijai“), taip pat perduodami (užklijuotuose vokuose, ant kurių turi būti užrašyta: „Teikimas 2022 metų socialinio darbuotojo premijai“ ir „Teikimas 2022 metų socialinio partnerio premijai“) tiesiogiai Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui (Klaipėdos g. 2, Gargždai).

Informacija teikiama e. p. iveta.gailiene@klaipedos-r.lt, tel. +370 683 24571.

Kaip nurodo tyrimą užsakiusi LRT, apklausos dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti.

Apklausoje 45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.

Adekriminalizavimo projekto labiau linkusios nepalaikyti moterys – teigiamai apie projektą pasisakė 16 proc. apklaustų moterų, o 77 proc. jų buvo prieš. Tuo metu projektui pritariantys teigė 22 proc. vyrų, o 70 proc. jų sakė nepalaikantys dekriminalizavimo projekto.

Apklausa taip pat parodė, kad daugiausia palaikiančiųjų baudžiamosios atsakomybės už mažą kiekį narkotinių medžiagų atsisakymą yra tarp jaunimo. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų palankiai apie projektą pasisakė 35 proc. respondentų, prieš buvo 55 procentai. Žmonių, kurių amžius yra nuo 30 iki 49 metų grupėje, pritarimas jau mažesnis – dekriminalizavimui pritaria 25 proc. šios grupės atstovų, nepritaria 69 proc.

Mažiausias pritarimas dekriminalizavimui matyti 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje. Iš viso projektui pritaria 10 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių, nepritaria 82 proc., likę neatsakė arba neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12–28 dienomis. Asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1 021 pilnametis gyventojas.

Kas turi žinoti tvarkas?

Į kuriozinę situaciją patekę gyventojai gūžčioja pečiais – Kretingos rajono savivaldybė neturi rangovo, kuris turėtų išgabenti šiferį, tačiau valdininkai aiškina, kad šis gali būti laikomas ne ilgiau nei šešis mėnesius.

"Esu kantri ir niekada niekur nesikišu, bet šį kartą taurė yra perpildyta. Balandžio mėnesio pabaigoje keitėme senąją asbesto dangą nauja. Gegužės mėnesį važiavome į savivaldybę klausti, kada bus šios atliekos surenkamos. Užpildėme paraišką. Vėl važiavome į savivaldybę klausti detalių. Sakė, kad išveš per mėnesį", – situaciją socialiniame tinkle pasakojo kretingiškė.

Žmonėms nebuvo duota jokia detalesnė informacija – kaip turi būti sukrautos atliekos, kokio aukščio ant padėklo jos turi būti sudėtos, kokiu atstumu sandėliuojamos.

"Informacijos nepateikė, nes patys nežinojo. Su dukra sukrovėme ir paruošėme, apvyniojome tris padėklus plėvele, sudėjome prie įvažos. Birželio mėnesį vėl važiavome klausti, kada atvažiuos išvežti", – pasakojo moteris.

Perkrovė prie gatvės

Tada gyventojai sužinojo, kad į kiemą atliekų vežėjai neatvyks, nes didelė mašina negali toje vietoje įvažiuoti.

"Kadangi su vyru esame senjorai, vyras sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tokių darbų atlikti negalime. Prieš porą savaičių samdėme žmogų, kuris iš naujo krovė patrūnijusius lakštus netoli gatvės. Taip mums patarė valdininkai. Šiandien atvažiavo savivaldybės darbuotojai ir pareikalavo pašalinti padėklus, nes užėmėme valstybinę žemę", – šiurpo gyventoja.

Taisyklių, kur ir kaip krauti, nėra.

Moteriai po valdininkų vizito sustreikavo širdis, pakilo kraujospūdis, senjorė apsipylė ašaromis.

"Kaip taip? Du kartus perkroviau asbesto turinčias medžiagas. Taisyklių, kur ir kaip krauti, nėra. Kiek aš tos valstybinės žemės užėmiau – 5 –7 cm? Ar valstybinė užimta žemė yra ta žolė, kurios nuo šaligatvio paklojimo treji metai niekas niekada nepjovė?" – viešai piktinosi gyventoja.

Gyventojams atsiųstame pranešime perspėjama, kad asbesto turinčios atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą, dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius.

Taip pat, kad atliekos gali būti laikomos ne ilgiau nei šešis mėnesius nuo jų susidarymo.

Antanas Kalnius. Vytauto Petriko nuotr.

Citavo M.Mikutavičių

Gyventoja pacitavo atlikėjo Marijono Mikutavičiaus dainos žodžius.

Savivaldybės administracija šiuo metu neturi vežėjo, kuris asbestą išvežtų.

"M.Mikutavičius dainuoja "mane moko doros ir atsakomybės, moko, kad būtent šitaip veikia valstybė", bet norint būti atsakingam ir laikytis taisyklių, reikia tas taisykles žinoti. Labai norėčiau, kad mūsų gerbiamas ir mylimas meras ar savivaldybės darbuotojai pakomentuotų asbesto turinčių medžiagų išvežimo tvarką ir terminus nesvarbu kaip – feisbuke, savivaldybės puslapyje, laikraštyje. Galvoju, kad tas klausimas yra aktualus ne tik man, nes šiferį ant šaligatvio krašto yra susikrovę daugiau gyventojų", – feisbuke į Kretingos rajono merą Antaną Kalnių kreipėsi gyventoja.

O A.Kalnius sureagavo į tokį priekaištą ir atsakė moteriai į jos laišką – atsiprašė gyventojos.

"Pirmiausia noriu jūsų atsiprašyti už kolegas. Savivaldybės administracija šiuo metu neturi vežėjo, kuris asbestą išvežtų", – apgailestavo A.Kalnius.

Ieško rangovo

Sutartis su įmone "Kretingos komunalininkas" dėl šios paslaugos yra pasibaigusi, skelbti du vežėjo parinkimo konkursai neįvyko. Šiuo metu vyksta jau trečiasis konkursas.

"Todėl man asmeniškai tikrai yra nepriimtina, kad tuomet, kai dėl susidariusios situacijos kaltė realiai tenka pačiai savivaldybės administracijai, nors ir dėl iš dalies objektyvių priežasčių, yra pavedama Viešosios tvarkos skyriui įspėti gyventojus patraukti išvežimui sukrautą asbestą. Taip, asbestas turi būti apvyniotas. Taip, sukrautas prie gatvių jis nepuošia miesto. Taip, yra blogai, kai dalis gyventojų jį sukrauna tiesiog ant šaligatvio ar dviračių tako. Bet šioje situacijoje turime vadovautis ir protingumo kriterijumi", – rašė A.Kalnius.

Meras patikino, kad gyventojai turėtų gerokai mažiau problemų dėl asbesto išvežimo, o dar ir biudžeto lėšų pavyktų sutaupyti, jei gyventojams būtų leista patiems tuo pasirūpinti. Tačiau vėliau jiems tokios išlaidos būtų kompensuojamos.

"Tokia šiandien yra Vyriausybės patvirtinta tvarka", – reziumavo meras.

Mokesčio permoka grąžinama tada, kai gyventojas yra pateikęs ar patikslinęs visas privalomas ankstesnių metų pajamų deklaracijas, taip pat, jei reikia, ir nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas.

„Deklaracijas pateikę, tačiau permokų iki liepos 31 d. nesulaukę gyventojai turėtų pasitikrinti, ar jiems nereikia patikslinti deklaracijos“, – primena VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Inga Gedminienė ir atkreipia dėmesį, kad, VMI duomenimis, deklaracijas dar turėtų patikslinti beveik 31 tūkst. gyventojų, kuriems dėl to sugrįžtų 9 mln. eurų GPM.

Visus priminimus apie nepateiktas deklaracijas ar tikslintinus duomenis bei kitus dokumentus galima rasti prisijungus prie Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS), skiltyje „Pranešimai vartotojui“. VMI pranešime atkreipiamas dėmesys, kad permoką galima susigrąžinti už praėjusius penkerius metus.

Praėjusiais metais 245 tūkst. gyventojų deklaravo 249 mln. eurų mokėtino gyventojų pajamų mokesčio.

Daugiau nei 1 mln. gyventojų VMI grąžino apie 267 mln. eurų GPM permokos.

Šito sumanymo esmė buvo ta, kad gyventojai patys teiktų idėjas ir patys už jas balsuotų, tai yra viską lemtų pačių žmonių aktyvumas.

Maksimali vienam pasiūlymui numatyta suma – ne daugiau nei 50 tūkst. eurų. Tačiau šia naujove pernai miestiečiai nelabai susidomėjo.

Nors iš viso savivaldybės administracijai 2021 m. buvo pasiūlyta 30 idėjų, o atrinkta 17, už jas balsavo vos 500 klaipėdiečių, kai balso teisę (remiantis 2019 m. savivaldybių rinkimų duomenimis) turėjo per 130 tūkst. uostamiestyje gyvenančių žmonių.

Tarp pateiktų gyventojų iniciatyvų daugiausia buvo siūloma įrengti vaikų žaidimų, aktyvaus poilsio, sporto aikšteles, laisvalaikio erdves, taip pat buvo siūlymų įrengti kiemo apšvietimą, automobilių statymo aikšteles ar gėlėmis apsodinti gatvę.

Galiausiai buvo atrinktos trys idėjos. Tačiau kol kas pernykščiai pasiūlymai nerealizuoti.

Du sumanymai turi būti pabaigti šį rudenį, trečiojo – mitologinės poilsinės ir žaidimų erdvės "Baltų saulės parkas" Tauralaukyje projekto parengimui ir vykdymui viešasis konkursas paskelbtas tik dabar.

Pasiūlymai konkursui turi būti pateikti iki rugpjūčio 9-osios. Suma šiam pirkimui negali viršyti 12 tūkst. eurų su PVM.

Gyventojų idėjų projektą kuravęs ir toliau prižiūrintis Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Deividas Petrolevičius paaiškino, kad šios idėjos įgyvendinimo procedūros užtruko dėl detaliojo plano korekcijų.

Na, o nuo rugpjūčio 1 d. gyventojai vėl kviečiami teikti siūlymus antrajam dalyvaujamajam biudžetui.

Dabar esą tai padaryti bus dar paprasčiau: pakeistame tvarkos apraše numatyta, kad teikti idėjas galės visi vyresni negu 16 metų Klaipėdai neabejingi žmonės, nesvarbu, kur jie gyvena. Be to, nereikės idėją palaikančiųjų parašų.

Jei gyventojai turi minčių, kaip pagerinti jų gyvenamąją aplinką, gali jas siūlyti, ir visai tikėtina, kad idėja sulauks palaikymo ir bus įgyvendinta už miesto biudžeto lėšas.

"Kokios idėjos šiemet bus atrinktos, priklausys nuo pačių gyventojų, nuo jų aktyvumo. Klaipėdiečiai tiesiog turėtų aktyviau balsuoti", – teigė D.Petrolevičius.

Kepėjų ir Mažosios Vandens gatvių gyventojai prašo švaros senamiestyje.

"Ši vieta gausiai lankoma miesto svečių ir gyventojų. Aplink yra daugiabučiai namai, įsikūrę verslai. Šioje vietoje neišvengiame nuorūkų mėtymo. Verslai ir gyventojai jas renka patys, bet problema būtų mažesnė ir lengviau valdoma, jeigu šioje vietoje atsirastų bent viena šiukšliadėžė. Taip piliečiai bent jau turėtų galimybę nešiukšlinti savo mieste", – savivaldybės prašė gyventojai.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas priminė, kad už šiukšlinimą viešoje vietoje numatytos nuobaudos, tad patys rūkoriai turėtų nemėtyti nuorūkų po kojomis.

"O jei rūko, tegul pasivaikšto ir suranda, kur išmesti nuorūką. Kita vertus, ši vieta nėra priskiriama prie nerūkymo zonų. Nerūkoma tose vietose, kur yra įspėjamieji ženklai", – priminė L.Lapinskas.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nerūkymo zona paskelbti viešieji miesto pliažai.

"Nerūkymo zonos paskelbtos ir prie švietimo įstaigų. Draudžiama rūkyti prie socialinių paslaugų ir globos įstaigų. Negalima rūkyti ir bendrojo naudojimo balkonuose. Privačiuose balkonuose teks neberūkyti, jei daugiabutis paskelbiamas nerūkymo zona. Užtenka vieno gyventojo pareikšto prieštaravimo, kad būtų uždrausta rūkyti viso namo balkonuose ir terasose", – reikalavimus priminė L.Lapinskas.

Kur rūkyti, jei lyja? Turbūt jau tada reikia mesti.

Dėl rūkorių dūmų Kontrolės ir prevencijos skyrius dažnokai sulaukia skundų.

"Važiuojame, tikriname. Kartais randame. Bet dažniau ne", – pripažino skyriaus vedėjas.

Draudžiama rūkyti viešojo transporto automobilių salonuose.

"Rūkyti draudžiama ir viešojo transporto dengtose stotelėse, paviljonuose. Kur rūkyti, jei lyja? Turbūt jau tada reikia mesti", – patarė L.Lapinskas.

Jei pakelėje stovi kelio ženklas, nurodantis viešojo transporto sustojimo vietą, traukti dūmą galima.

Su rūkoriais klaipėdiečiai kovoja įvairiai. Puodžių gatvės gyventojai jau daugybę metų skundžiasi dėl dūmą pešančio jaunimo. Įspėdami, kad jų toks įprotis nedžiugina aplinkinių, gyventojai pakabino ženklą, kuriuo prašoma po langais nerūkyti.

"Vieną veikia, kito – ne. Visokių žmonių yra. Jei mandagus žmogus, gal ir sureaguos pamatęs ženklą. Kitam – nė motais", – tikino L.Lapinskas.

Šiuo metu Klaipėdoje nerūkymo zonomis paskelbta per 200 daugiabučių.

L.Lapinskas priminė, kad už rūkymą draudžiamoje vietoje numatoma nuobauda – nuo įspėjimo iki 20–50 eurų. Įkliuvus pakartotinai, gali grėsti 90 eurų bauda.

Nenori griauti namų

Panašu, kad rajonui teks perimti valstybinius kelius, o šie turės virsti gatvėmis.

Rajono savivaldybės specialistai šiuo metu rengia Slengių, Mazūriškių ir kitų uostamiesčio priemiesčių infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą.

Dėl šių pakeitimų planą teko derinti su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

"Kelių direkcija pagal šio plano sprendinius reikalauja perimti tranzitinius kelius. O tranzitiniam keliui reikia išskirti 42 metrų pločio koridorius. Kai kur šiose teritorijose palei kelius stovi ne tik tvoros, bet ir namai. Tai yra neįmanoma užduotis. Valstybės poreikiams šių teritorijų neįmanoma paimti, reikėtų išpirkti", – situaciją aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

C kategorijos gatvės

Kelių direkcijos siūlymus nagrinėję Klaipėdos rajono tarybos nariai Ekonomikos ir biudžeto komitete kėlė klausimą, ar vertėtų šiuos kelius paversti gatvėmis?

Paprastai tariant, jei šie keliai būtų registruoti kaip C kategorijos gatvės, tereikėtų 32 metrų pločio "koridoriaus".

"Bet kai kur gali likti ir 24 metrai. Tada mums atsirastų galimybė realizuoti specialųjį planą. Pagal reikalavimą, direkcija investuoja tik į tranzitinius kelius, savivaldybė turi įrengti jungiamuosius kelius ir nuovažas", – aiškino G.Kasperavičius.

Vaclovas Dačkauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Virsta nauju miestu

Rajono savivaldybei siūloma perimti centrinės uostamiesčio Liepų gatvės dalį nuo Klaipėdos miesto ženklo iki viaduko ties Palangos plentu.

Taip pat siūloma perimti Smeltaitės gatvės dalį, Ežero gatvę, kelio Nr. 2234 dalį.

"Liepų gatvės negalime perimti, nes tai nebūtų įmanoma, ji yra Klaipėdos mieste", – sakė G.Kasperavičius.

Ekonomikos ir biudžeto komitete svarstant kelių klausimą, tarybos narys, buvęs rajono meras Vaclovas Dačkauskas pabrėžė, kad priemiestis jau tampa miestu.

"Ateityje čia bus miestas. Mieste turi būti gatvės, o ne krašto ar magistraliniai keliai. Mano nuomone, reikia juos perimti", – kalbėjo V.Dačkauskas.

Rajono tarybos nariai svarstė, kaip pasielgti, nes kai kur Kelių direkcija dar turi pabaigti projektus.

Tačiau delsti taip pat nenorima, nes priemiesčiuose nori kurtis prekybos centrai, kurie taip pat pasiruošę investuoti į gatvių įrengimą, sankryžų sutvarkymą.

Kamuoja spūstys

Priemiesčiuose gyvenantiems žmonėms didžiausias galvos skausmas – spūstys įvažose į Klaipėdą.

Nuo uostamiesčio pusės iki Palangos plento viaduko driekiasi Liepų gatvės dalis, o už viaduko prasideda rajonui priskirtas kelias.

Šis čia labai siauras, todėl susiformuoja tarsi savotiškas "butelio kakliukas".

Eismo specialistai senokai aiškina, kad fiziškai neįmanoma išspręsti spūsčių problemos, nes kelias yra toks, koks yra.

Reikėtų jį platinti, tačiau ar rajono savivaldybė bus pajėgi pati savo jėgomis imtis tokių rekonstrukcijų, kai kelias nuosavybes teise nebepriklausys Kelių direkcijai?

"O kodėl ne? Mūsų savivaldybė yra turtingiausia respublikoje. Ką, mes negalime prisidėti? Aš dar prieš metus siūliau, kad reikia perimti tas gatves ir formuoti finansavimą. Jei Kelių direkcija nesprendžia, reikia spręsti klausimą savivaldybės lėšomis", – akcentavo V.Dačkauskas.

Mūsų savivaldybė yra turtingiausia respublikoje.

Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas tikino, kad Sendvario seniūnijoje esančios gyvenvietės virsta rimtu gyvenamuoju rajonu.

"Po Gargždų tai antra skaitlingiausia gyvenamoji zona. Tai jau beveik miestas. Čia tie, kuri dirba uostamiestyje, o gyvena rajone. Jie save laiko klaipėdiečiais. Bet problemą reikia spręsti. Gerai, kad Kelių direkcija sutvarkė tris gatves, bet reikia lietaus kanalizaciją nuvesti, apšvietimo reikia, o visa tai – nemenkos investicijos. Reikės mums tai daryti", – kalbėjo V.Dačkauskas.

Reakcijos: Klaipėdos rajono meras B.Markauskas tikino, kad rajonas nedžiūgauja dėl papildomų įsipareigojimų, tačiau savivaldybė nebegali ramiai žiūrėti į nesprendžiamas problemas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nukreiptų srautus

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas G.Kasperavičius paaiškino, kad specialiuoju planu norima spręsti ir kitų įvažų į Klaipėdą problemas.

"Tai ne tik Liepų gatvės klausimas, bet ir Tauralaukio viadukas. Paprastai tariant, keičiant kelio statusą į gatvės, būtų menkesni reikalavimai koridorių formavimui, vadinasi, atsirastų galimybė numatyti eismo juostų praplatinimą", – patikino G.Kasperavičius.

Rajono architektai svarsto visus įmanomus būdus, kur paskirstyti automobilių srautus.

Pavyzdžiui, nuo po magistrale esančio apsisukimo, kur yra tunelis važiuojant Vilniaus link, galima nukreipti srautą keliu, kuris nuveda į Jokūbavo kelią.

Dalis automobilių galėtų judėti šia atšaka, taip sumažėtų mašinų nuo Jakų žiedinės sankryžos iki posūkio į Liepų gatvę.

Ne iš gero gyvenimo mes tuos kelius perimame.

"Problemą spręstų keli aspektai – gatvių platinimas, sankryžų sutvarkymas, jungiamųjų gatvių įrengimas. Reikia kompleksinio sprendimo. Tarp įvažos į Klaipėdą nuo Tauralaukio iki Liepų gatvės įvažos Žvyro gatvė galėtų tapti jungtimi, kuri taip pat nukreiptų dalį srauto. Iš viso turėtų būti keturios jungtys, kurios išskaidytų automobilių apkrovas keliams. Mes kuriame miestą. Reikia tai suprasti", – kalbėjo G.Kasperavičius.

Realūs sprendimai

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patikino, kad rajono savivaldybė ne su dideliu džiaugsmu perima kelius, o to imasi dėl būtinybės.

"Ne iš gero gyvenimo mes tuos kelius perimame. Jie per laiką yra tapę gatvėmis, o ne keliais. Tačiau aš, kaip meras, galiu patikinti, kad savivaldybė žymiai greičiau galėtų reaguoti į gyventojų pageidavimus, jei tie keliai būtų mūsų", – kalbėjo B.Markauskas.

Sendvario seniūnijoje, Slengiuose, Ginduliuose, dviejuose Klemiškės kaimuose, Mazūriškėse gyvena beveik 11 tūkst. gyventojų.

Kai formuojasi toks gyventojų tankis, savivaldybė sulaukia daugybės prašymų, o kartais ir reikalavimų.

"Vieniems reikia greitį slopinančių kalnelių, kitiems jų nereikia, nes jie kelia triukšmą. Kiti nori greičio matuoklio, dar vieniems trūksta šaligatvių. Mes suprantame, žmonės čia kuriasi ilgam ir jie nori infrastruktūros", – teigė B.Markauskas.

Pasak rajono mero, savivaldybė daug lanksčiau gali reaguoti į prašymus nei Kelių direkcija.

"Gyventojui visai nesvarbu, ar tai valstybinės reikšmės, ar savivaldybės kelias. Perėmę šiuos kelius galėsime žymiai greičiau reaguoti. Ten, kur matysime, kad reikia sprendimų, juos ir priimsime. Nes labiausiai tai skauda mums", – patikino Klaipėdos rajono meras B.Markauskas.

Rajono savivaldybės taryba Kelių direkcijos siūlymui perduoti rajonui kelius pritarė tik su papildomomis išlygomis.

Prašoma iki perdavimo momento kelius sutvarkyti, taip pat nurodoma, kad Liepų gatvės dalies rajonas neims, nes ji priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei.

Tuo tarpu oficiali registruotų nusikaltimų statistika rodo, kad žmonės į pareigūnus dažniausiai kreipiasi dėl turtinių nusikaltimų ir smurto artimoje aplinkoje. Šie duomenys buvo pateikti šią savaitę vykusioje diskusijoje, kurioje mokslininkai ir policininkai diskutavo apie realų ir registruotą nusikalstamumą, nusikaltimų latentiškumą ir jį lemiančius veiksnius.

Trečdalis apklaustųjų pareiškė manantys, kad neapykantos kalba buvo susijusi su įsitikinimais ir pažiūromis.

„Dauguma žmonių, manančių, kad jie nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimų, nurodė, kad neapykantos motyvas buvo jų įsitikinai ir pažiūros, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.  – Tie žmonės yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose arba turi savo nuomonę tam tikrais klausimais. Viena iš prielaidų, kodėl toks didelis skaičius jaučiasi nukentėjęs nuo šios nusikalstamos veikos – jų požiūris į dominuojančią poziciją tam tikrais klausimais“.

Tyrimas buvo atliktas pernai rudenį, kai visuomenėje kilo daug diskusijų dėl kaukių dėvėjimo, galimybių paso ir kitų priemonių.

„Galbūt tie žmonės reiškė savo nuomonę ir sulaukdavo neigiamų atsiliepimų, dėl to jautėsi blogai“, – sakė ministerijos patarėja.

Pasak jos, konkrečiai tyrimas negali patvirtinti, tačiau tai gali būti dalies žmonių reakcija į jų pasisakymus viešojoje erdvėje apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones: joms prieštaravę asmenys jautėsi diskriminuojami, o pritariantys Vyriausybės įvestoms pandemijos valdymo priemonėms sulaukdavo vadinamųjų antivakserių neigiamų reakcijų. 

„Dominuoja įsitikinimai ir pažiūros, vos keletas žmonių nurodė, kad prieš juos buvo elgtasi netinkamai dėl lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos“,  – teigė E. Vileikienė.

Labiausiai nukentėjo nuo įžeidinėjimų, duomenų vagysčių, neapykantos

Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per pastaruosius dvejus-penkerius metus – 18 proc. respondentų.

Per apklausą žmonės dažniausiai nurodė per paskutiniuosius metus nukentėję nuo viešosios tvarkos pažeidimų, kai viešoje vietoje juos asmeniškai įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus; turto sugadinimo ar sunaikinimo; asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje; neapykantos kurstymo. Taip pat sukčiavimo, fizinio smurto, plėšimų, seksualinių nusikaltimų, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis.

Per apklausą nuo viešosios tvarkos pažeidimų nurodė nukentėję 4,5 proc. nuo visų gyventojų ir 43,2 proc. nuo visų nukentėjusiųjų, nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo – 2,6 proc. nuo visų gyventojų ir 25,5 proc. nuo nukentėjusiųjų.

Nuo asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje nurodė nukentėję 2,4 proc. nuo visų gyventojų ir 22,8 proc. nuo nukentėjusiųjų.

2,1 proc. gyventojų ir 20,3 proc. nuo nukentėjusiųjų per apklausą nurodė asmeniškai nukentėję nuo neapykantos kurstymo – tai yra viešai skleidžiamos informacijos, kuria tyčiojamasi, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, fiziškai susidoroti dėl seksualinės orientacijos, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, amžiaus, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.

Į policiją kreipėsi dėl turtinių, smurtinių nusikaltimų

Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.

2021 metais teisėsauga sulaukė 9,9 tūkst. pranešimų apie fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, dažniausiai tai buvo smurto artimoje aplinkoje pasekmės, taip pat sulaukta 8,5 tūkst. pranešimų apie vagystes, užregistruota per 1 tūkst. viešosios tvarkos pažeidimų

Pasak Policijos departamento, į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo.

„Įdomu tai, kad dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė vardu ir pavarde. Vadinasi yra, nors ir nedidelė dalis, žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl šis įvykis nebuvo toliau tiriamas“, – nurodo Policijos departamentas.

Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. nurodė netikintys, kad policija ištirs šį nusikaltimą, 31 proc. netikėjo, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. nepranešė, nes tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. bijojo keršto iš pažeidėjo, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas žmogus.

Pagal apklausą, Lietuvoje nuo vagysčių, plėšimų ir turto sunaikinimo dažniau nukenčia vyrai, o moterys – nuo fizinio smurto, taip pat ir artimoje aplinkoje, neapykantos kurstymo, asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

15-25 metų jaunuoliai dažniausiai nukenčia nuo plėšimų, 26-35 metų nuo asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.

Alytaus ir Kauno gyventojai dažniau nukenčia  nuo viešosios tvarkos pažeidimų, Klaipėdos gyventojai – nuo turto sunaikinimo, Vilniaus gyventojai – nuo fizinio smurto.

46-55 metų amžiaus grupėje daugiau nurodę nukentėję nuo turto sunaikinimo ir neapykantos kurstymo.

Nusikaltimų registruojama vis mažiau

Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2021 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiai atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 5021 respondentų: 3021 tiesioginės apklausos būdu ir 2010 internetinės apklausos būdu.

Visose šalies savivaldybėse buvo apklausti 15-75 metų gyventojai. Tyrimo statistinė paklaida neviršija 1,4 proc. esant 95 proc. patikimumui.

Oficiali statistika rodo, kad kasmet mažiau registruojama nusikalstamų veikų: 2021 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 42,5 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2006 metais jų registruota buvo dvigubai daugiau – per 82 tūkst.

Per du dešimtmečius užregistruotų nusikalstamų veikų  Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę. Per 14 metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc.

2006 metais savo gyvenamojoje vietovėje saugūs jautėsi 54 proc. apklaustųjų, tuo metu 2021 metais esantys saugūs nurodė 87 proc.

Prieš 16 metų teigiamai kriminogeninę situaciją savo gyvenamojoje aplinkoje vertino vos 29 proc. apklaustųjų, 2021 metais tokių jau buvo 73 proc.

Gyventojai labiau pasitiki policija (2006 metais ja pasitikėjo 43 proc, apklaustųjų, 2021 metais šis skaičius išaugo iki 83 proc.). Žmonės taip pat labiau pradėjo rūpintis savo turto saugumu – 2006 metais tai nurodė darantys 63 proc. apklaustųjų, pernai – 93 proc.