„Iš tikro šitas Zoologijos sodas išlaikys save, tikėtina, kad poros metų bėgyje jau galės zoologijos sodas prižiūrėti rūšis ne tik pas save, bet ir išorėje“, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras.

Pasak jo, tikimasi, kad ateityje Lietuvos zoologijos sodas, kaip ir dauguma tokių įstaigų Vakaruose, iš edukacijų ir kitų šaltinių uždirbtas lėšas skirs, be kita ko, gyvūnų saugojimui kituose žemynuose – ten, kur jie gyvena.

Ministras teigė, jog Zoologijos sodo atidarymas po rekonstrukcijos žymi naują požiūrį į gyvūnų teises.

„Tai yra dovana Lietuvos vaikams, tai yra dovana ateinančios kartoms, kurios keis požiūrį į tai, kaip mes elgiamės su gyvūnais, kaip mes juos prižiūrim“, – sekmadienį vykusiame rekonstrukcijos pristatyme sakė ministras.

Pasak S. Gentvilo, tiek šis bei kiti gyvūnų gerovei skirti projektai, paskutiniu metu priimtas draudimas laukinius gyvūnus rodyti cirke, sugriežtintos jų laikymo, rodymo sąlygos, byloja „visiškai kitokį požiūrį į Lietuvos gyvūnų teises“.

„Mes visiškai kitaip pradėjome žiūrėti į gyvūnų apsaugą, kad tai nebūtų cirkas ir disneilendas, bet kad tai būtų zoologijos sodų veikla, susijusi su saugomų rūšių išsaugojimu, edukacija“, – kalbėjo jis.

Pasak ministro, visame pasaulyje į tokias institucijas imama žiūrėti ne kaip į žmonių linksminimo, bet kaip į edukacijos ir rūšių išsaugojimo vietas.

„Zoologijos sodas yra vaikų ir suaugusių – nes mūsų karta yra gerokai pridirbusi šiame pasaulyje – perauklėjimo institucija, kad mes iš esmės pažiūrėtume į gamtą su atsargumu, todėl visas zoologijos sodas iš esmės virto ne narvais gyvūnams, bet edukacine erdve“, – sakė jis.

Ruošiasi grįžti į tarptautinę asociaciją

Zoologijos sodo duomenimis, čia bus galima susipažinti su 149 gyvūnų rūšimis, iš kurių daugiau nei 50 yra saugomos. Per artimiausius penkerius metus saugomų rūšių skaičių ketinama didinti.

Lietuvos zoologijos sodas taip pat vėl sieks tapti Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) nariu: iš šios asociacijos institucija buvo pašalinta dėl neužtikrintų pakankamų gyvūnų gerovės sąlygų.

Pasak Lietuvos zoologijos sodo direktorės Gintarės Stankevičės, šiuo metu EAZA paskirtas kuratorius jau yra uždegęs žalią šviesą jo grįžimui į asociaciją, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti kitais metais.

„Buvo pašalintas Zoologijos sodas, nes neatitiko EAZA minimalių standartų. Dabar yra daromi tikslingi žingsniai ir mes planuojamės kitais metais galbūt jau ir susigrąžinti nario statusą“, – sakė vadovė.

Anksčiau skelbta, jog dvejus metus vykusi Zoologijos sodo rekonstrukcija kainuos 18,3 mln. eurų, vis dėlto naujausiais duomenimis, ji atsiėjo 24 mln. eurų.

Pasak S. Gentvilo, tai lėmė dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo pabrangusios medžiagos. Be to, metalas buvo perkamas ne iš Rytų valstybių, o Vakaruose, todėl tai irgi išaugino kainą. Jo rekonstrukcijai daug reikėjo įrenginėjant gyvūnų voljerus.

„Zoologijos sodas kainavo brangiai Lietuvai, bet tai yra investicija į mūsų vaikus, mūsų suvokimą ir pilietišką požiūrį į gyvūnus“, – sakė ministras.

Rekonstrukcija apėmė 80 proc. Zoologijos sodo. Jos metu pagerintos gyvūnų laikymo sąlygos, pastatyti septyni nauji pastatai, senuose atliktas remontas, atnaujinti gyvūnų voljerai, įkurtos naujos erdvės lankytojams, darbuotojams, sutvarkyti takai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, įkurtas egzotariumas su edukaciniu centru, o teritorijoje iškilo apžvalgos bokštas su liftu.

Lietuvos zoologijos sodas iš pagrindų renovuotas nebuvo nuo pat veiklos pradžios 1938 metais.

„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė sako, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.

„Pirmą kartą taip aiškiai ir gerai nufilmuoti vaizdai iš dujų kamerų vidaus – kaip atrodo tai, ką žvėrelių augintojai vadina jų migdymu. Matome, kad gyvūnai neužmiega, draskosi, šokinėja, bando ištrūkti. Gyvūnai yra mėtomi, talžomi, tampomi, jie nenori lįsti į dujų kameras, įsikabina nagais į narvus, tada jie padaužomi, kad atsikabintų, tada metami į dujų kamerą“,– antradienį spaudos konferencijoje prie Seimo teigė „Tuščių narvų“ vadovė.

„Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų“,– pridūrė G. Vaitkevičiūtė.

Pasak jos, vaizdai buvo filmuojami 2019-2023 metais aštuoniose Lietuvos kailinių žvėrelių fermose Šiaulių, Kauno, Ukmergės, Mažeikių, Panevėžio ir kituose rajonuose.

G. Skaraitienės  / BNS nuotr.

G. Vaitkevičiūtės teigimu, šie nufilmuoti vaizdai netrukus bus perduoti teisėsaugai.

Ji taip pat akcentavo, kad žvėrelių fermose yra didelė darbuotojų kaita – per metus pasikeičia apie trečdalis žmonių, o jų atlyginimai yra mažesni nei vidutinis šalies uždarbis.

Taip jie kankinasi 10 minučių, kartais ir ilgiau. Ir visa tai daroma dėl puošmenų – dėl bumbuliukų ar pakabukų ant raktų.

„Daugiausia žmonių prieš tą žudymo sezoną ir išeina, nes negali matyti tų vaizdų“, – tvirtino „Tuščių narvų“ vadovė. 

Pasak jos, Lietuvoje veikia apie 40 kanadinių audinių fermų, 30-40 – šinšilų, jose dirba apie 300 žmonių.

„Tušti narvai“ ragina šalies gyventojus rašyti laiškus jų apygardose išrinktiems Seimo nariams, kad jie balsuotų už žvėrelių verslo draudimą.

Priešpaskutinis balsavimas Seime numatytas kitą savaitę, tada pataisos bus išsiųstos Europos Komisijos notifikavimui, o  pasibaigus šiai procedūrai, rudenį dėl pakeitimų vyktų galutinis balsavimas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 metais būtų mokamos kompensacijos: pirmais metais kompensacija būtų 3 eurai už gyvūną, antrais – 2 eurai, o paskutiniais metais – 1 euras.

Komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienė teigimu, kompensacijos būtų skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek žvėrelių fermoje buvo auginama prieš metus. Ji abejoja, ar jų augintojai, siekdami gauti didesnes kompensacijas, jų daugiau priveis.    

„Jeigu neturi kur realizuoti, neveisi. Jau dabar susimažinę tų gyvūnų yra. Veikia jau tik 38 fermos iš 100“, – teigė  A. Gedvilienė.   

Komitetas nepritarė grupės Seimo narių siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į turimų motininių žvėrelių skaičių, mokant už vieną po 500 eurų.

Kaip sakė vienas pataisų iniciatorių Andrius Palionis, tokio principo laikomasi kitose šalyse, kur atsisakoma žvėrelių fermų. 

Valstybė taip pat kompensuotų išeitines išmokas fermų darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą.

A. Gedvilienės teigimu, uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.

Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.

A. Palionio teigimu, iš kompensacijų verslas galėtų grąžinti paskolas, jeigu turėtų likučių: „Verslas, imdamas paskolas, prognozavo veiklą ir pajamų struktūrą ir srautus“.

„Tuščių narvų“ žiniomis, šiuo metu kailių fermas uždraudė jau 19 Europos valstybių: Latvija, Estija, Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė tik Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.

Žemės ūkio rūmų teigimu, kailinių žvėrelių augintojų metinė apyvarta siekia apie 40 mln. eurų, arba apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos.

„Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą, lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais“, – nurodoma rūmų rašte Seimui. 

Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių atliekų, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje.

„Tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo etapų, ėjau į tarptautinę mokyklą, kurioje mokėsi 53 skirtingų tautų atstovai. Tai buvo įspūdinga“, – trečiadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Šeškinės 20“ pasakos E. Jennings.

Galiausiai dainininkė 1996 metais atvyko į Lietuvą. Ji neslėpė, kad pirmieji mėnesiai Lietuvoje buvo labai sunkūs. Būta net planų grįžti atgal į Tanzaniją, kuri kėlė tik gerus prisiminimus, tačiau grupės „Skamp“ atsiradimas viską pakeitė. „Lietuvoje žmonės buvo labai pikti, nelabai norėjo kalbėti su manimi. Tuo metu visi kalbėjo arba vokiškai, arba rusiškai, bet tik ne angliškai. Tačiau, kai susipažinau su grupės nariais, radome tą pačią viziją. Man buvo šešiolika metų. Tuomet palengvėjo, nes turėjau tikslą“, – apie sunkią pradžią Lietuvoje atviraus atlikėja. 

Atlikėja prisipažįsta, kad praeityje daug žmonių ją gąsdino, kad, norint turėti muzikinę karjerą, teks pamiršti apie šeimą bei vaikus. Bet atlikėja rodo puikų pavyzdį, kaip galima suderinti meilę darbui ir šeimai, ji toliau koncertuoja su grupe, nors „Skamp“ viešumoje pasirodo vis rečiau, bet grupė tikrai nėra iširusi. „Visi esame draugai. Mums patinka muzikuoti kartu. Visi turime savo gyvenimus, bet kažkaip, kai mes kartu būname, tarsi grįžtame į paauglystę. Ir kai būname ant scenos, prisimename ankstesnius įvykius ar juokus, užtenka vieno žvilgsnio, kuris viską pasako“, – nuoširdžiai dalysis grupės narė Erica.

Atlikėja aktyviai dalyvauja visuomenės įvykiuose ir yra feministė, LGBT ir gyvūnų teisių gynėja. Erica nuo pat vaikystės yra įpratusi sakyti savo nuomonę ir kovoti už teisybę. Tą daryti skatina ir kitus. „Mes visi gyvename vienoje bendruomenėje. Ir mes visi turime  svajones, mūsų vizija – sudėti į tai, kokia bendruomenė turėtų būti. Jeigu mes visi sėdėsime ir neturėsime nuomonės, tada nieko nebus. Jeigu tu turi platformą, jeigu tu turi balsą, tu turi galimybę, reikia tuo naudotis“, – laidoje kalbės atlikėja E. Jennings.

Tokį atnaujintą pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui antradienį įregistravo Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė.

„Prekiaujant gyvūnais lauko sąlygomis ir turgavietėse nėra užtikrinamos gyvūnams tinkamos, veterinarinius reikalavimus atitinkančios sąlygos – turgavietėse parduodami gyvūnai laikomi ankštuose narvuose visą dieną nepriklausomai nuo oro sąlygų, dažnai be maisto ir vandens. Prekyba turgavietėse yra skatinamas neatsakingas gyvūnų augintinių įsigijimas“, – sako pasiūlymo autorė I. Pakarklytė.

Prekyba turgavietėse yra skatinamas neatsakingas gyvūnų augintinių įsigijimas.

Ji tikisi, kad siūloma įstatymo pataisa  taip pat prisidėtų prie nelegalaus gyvūnų dauginimo stabdymo.

Seimas po svarstymo yra pritaręs  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriam liko tik priėmimo stadija. Tikimasi, kad įstatymo pataisos  sukurs pozityvius pokyčius gyvūnų apsaugos srityje. Jose numatytas privalomas gyvūnų ženklinimas ir registravimas Gyvūnų augintinių registre, apibrėžiama „gyvūno suluošinimo“ sąvoka, pagal kurią bus įtvirtinti gyvūno sužalojimą apibrėžiantys kriterijai.

Laisvės frakcijos narių teigimu, gyvūnų gerovės klausimus reikia spręsti kompleksiškai, įtraukiant ne tik atsakingas institucijas, bet ir nevyriausybines organizacijas, gyvūnų mylėtojus ir specialistus.

Laisvės frakcijos narių teigimu, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, būtina peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir kitus teisės aktus, keičiant konfiskuotų gyvūnų grąžinimo jų buvusiems savininkams tvarką.

Asmenims, pripažintiems kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, grės iki 10 metų kalėjimo.

Iki šiol šalyje žiaurus elgesys su gyvūnais teisės požiūriu buvo laikomas nesunkiu nusikaltimu, už kurį buvo skiriama piniginė bauda.   

Ketvirtadienį priimtas teisės aktas numato, kad už nederamą elgesį su gyvūnais taip pat teks sumokėti baudą, sieksiančią nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Minimali numatyta laisvės atėmimo bausmė – vieni metai.   

Įstatymas kaip žiaurų elgesį įvardija gyvūno „nunuodijimą, pakorimą, sudeginimą, suluošinimą“.   

Įstatymo projektą pateikęs žemės ūkio ministras Makis Voridis sakė, kad priimdamas šį teisės aktą parlamentas siunčia „griežtą žinią visuomenei“.  

„Visuomenė nebegali ilgiau toleruoti tokio elgesio“, – sakė ministras, turėdamas galvoje du neseniai Graikiją sukrėtusius atvejus, paskatinusius sugriežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. 

Praėjusį mėnesį 55 metų vyras Heraklione Kretos saloje pakorė ir kastravo šunį. Šio šiurpaus įvykio nuotraukų pasirodė socialiniuose tinkluose. Kilus didžiulei pasipiktinimo bangai, vyrui buvo skirta 30 tūkst. eurų bauda. 

Po kelių dienų 54 metų profesorius iš Nikėjos subadė ir sumušė šunį metaliniu strypu. Žiaurią gyvūno egzekuciją nufilmavo praeivis. Penktadienį  profesorius turi stoti prieš teismą. 

Graikijos policijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauti 2 644 pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais ir pateikti 788 skundai.

Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog pardavėjai turėtų nurodyti gyvūno registracijos arba mikroschemos numerį.

„Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį ir jeigu tas augintinis paženklintas, nurodyti mikroschemos numerį. Jeigu toks augintinis yra per jaunas čipuoti, kad būtų tada įdėtas motinos mikroschemos numeris“, – Kaimo reikalų komitete šią savaitę sakė V. Paulauskas.

Jo teigimu, kai kurie skelbimų portalai jau skelbia tokius duomenis.   

Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS pranešė rengianti Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus – pagal juos gyvūnų pardavėjai privalės nurodyti išsamią informaciją apie gyvūną, tačiau, anot ministerijos, to negana – būtina įstatymuose reglamentuoti ir gyvūnų veisėjų pareigas.

Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį.

„Vien įtvirtinant pareigą pardavėjui skelbimuose nurodyti būtiną informaciją apie parduodamus gyvūnus, tačiau negriežtinant pardavėjų priežiūros ir kontrolės, norimas rezultatas vargu ar bus pasiektas. Todėl manome, kad turėtų būti pildomos ne tik Mažmeninės prekybos taisyklės, o įstatymai, kuriuose reglamentuojamos gyvūnų veisėjų pareigos“, – rašoma atsakyme BNS.

Ministerijos nuomone, turėtų būti peržiūrėta visa gyvūnų veisimo priežiūros sistema, stiprinamos  institucijų funkcijos.     

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, dabar per metus priglaudžiama apie 15 tūkst. pabėgusių, šeimininkų išmestų augintinių.  

Skandalas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais įsiplieskė rugsėjo pradžioje. Nelegaliose veisyklose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, daug jų perduota globos organizacijoms. Dabar NMVT ir policija atlieka 19 tyrimų.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 

Trijų partijų valdančiosios koalicijos jaunesnieji partneriai atsisakė balsuoti už įstatymą, tuo supykdydami įstatymo projektą pateikusios valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) įtakingą lyderį Jaroslawą Kaczynskį.

Meile katėms garsėjantis J. Kaczynskis pagrasino pašalinti koalicijos partneres iš vyriausybės per planuojamą vyriausybės pertvarkymą ar net sušaukti pirmalaikius rinkimus.

Po ketvirtadienį prasidėjusios sesijos, parėmus liberaliai opozicijai, žemieji parlamento rūmai įstatymą priėmė 356 balsais. 75 deputatai balsavo „prieš“, 18 susilaikė.

Įstatymu, kuriam dar turi pritarti Senatas, draudžiama veisti gyvūnus kailiams ir eksportuoti halalinę bei košerinę mėsą.

Lenkija, pasak aktyvistų, yra trečia kailių gamintoja pasaulyje po Kinijos ir Danijos, taip pat didelė košerinės mėsos eksportuotoja: tiekia ją Izraeliui bei žydų bendruomenėms Europoje.

„Lenkijos standartai dėl gyvūnų turėtų būti ne blogesni, o net geresni už standartus Vakarų šalyse“, – praėjusią savaitę sakė J. Kaczynskis.

Savaitgalį jis pradėjo interneto kampaniją, kad socialinės žiniasklaidos vartotojai galėtų išreikšti savo pritarimą įstatymo projektui, kurį taip pat parėmė Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk ir gyvūnų teisęs ginanti JAV organizacija PETA.

Gyvūnų teisių gynėjų grupė „Otwarte Klatki“ nurodo, kad Lenkijoje yra maždaug 550 kailinių žvėrelių ūkių, kuriuose laikoma maždaug 5,2 mln. gyvūnų.

Tačiau įstatymas sulaukė kritikos šalies kaime, kuris yra svarbi PiS rinkėjų bazė, o laikraščio „Gazeta Wyborcza“ cituoti ekspertai sakė, kad ekonominis šio įstatymo poveikis būtų maždaug 1,6 mlrd. eurų.

Trečiadienį protestavę ūkininkai ėjo prie PiS būstinės skanduodami „Kaczynskis, kaimo išdavikas!“.

Persikėlė į Kauną

„Aš negaliu kalbėti – būk mano balsas“, „Uždarykite daugyklas. Išgelbėkite šunis ir kates“ – nešini plakatais gyvūnų teisių gynėjai vakar surengė mitingą prie Seimo.

Šiandien gyva žmonių ir keturkojų grandinė nusidriekė per kitus Lietuvos miestus. Gyvūnų mylėtojai ir kovotojai už jų teises rikiavosi Klaipėdoje, Jonavoje. Mažiausiai 200 šimtai miestiečių su šunimis ar katėmis vidudienį susibūrė ir Kauno pilies pašonėje, šalia Vyčio paminklo. Reaguodami į šią savaitę šalį krėtusius skandalus dėl nelegalių gyvūnų veisyklų ir daugyklų, apie kurias pranešė pilietiški gyventojai, nešini įvairiais plakatais ir grandinėmis ant kaklų mitingo dalyviai ragino užkirsti kelią nelegaliam dauginimui ir didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais.

„Suprantu, kad tai ne savaitės ir ne mėnesio reikalas. Tačiau surėmus pečius mes užauginsime kartą, kuri mylės gyvūnus“, – susirinkusiesiems dėkojo mitingo organizatorius veterinaras Paulius Morkūnas. Dokumentų, kuriuos atsinešė su savimi, jis neskaitė, tik darsyk paragino griežčiau reglamentuoti prekyba gyvūnais be dokumentų, dažniau vykdyti patikrinimus ir dokumentiškai nustatyti, kiek maksimaliai vienas žmogus, neįteisinęs veislyno, gali laikyti gyvūnų.

Laimučio Brundzos nuotr.

Piktinasi valdžios požiūriu

Mitingo dalyviai atėjo ne vieni. Daugumą jų lydėjo ištikimiausi keturkojai bičiuliai. Pastarieji vizgindami uodegas ieškojo naujų pažinčių, tuo metu jų šeimininkai diskutavo tarpusavyje ir liejo aštrią kritiką institucijoms, nerodančioms pakankamai dėmesio veisykloms, kuriose kankinami gyvūnai.

„Mažos baudos nėra vienintelė problema. Manau, kad kur didesnis skaudulys – tarnybos, kurios į situaciją reaguoja labai vangiai. Liūdina ir valdininkų požiūris į keturkojus. Žinoma, ne tik jų. Po šios savaitės įvykių pasigirdo kalbų, kad geriau jau žmonės kovotų už savo, o ne gyvūnų teises. Turiu pastebėti, kad tie, kurie taip sako, dažniausiai yra abejingi ir vieniems, ir kitiems“, – kaunietė Greta, į mitingą atėjusi su savo augintiniu Čibiu, paimtu iš prieglaudos, neslėpė apmaudo, kad taip manančių žmonių apstu valdžioje. Su tuo sutiko ir į Kauną atvykęs Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Mažos baudos nėra vienintelė problema. Manau, kad kur didesnis skaudulys – tarnybos, kurios į situaciją reaguoja labai vangiai.

„Man, kaip veterinarui šiandien labai liūdna. Manau, kad ir kiti kolegos veterinarai, kurie žino, turėtų netoleruoti tokių dalykų, o daugykloms neleisti gyvuoti. Tarnybos turi susiimti. Liūdina Žemės ūkio ministerijos pozicija šiuo klausimu, nes jie yra politikos formuotojai. Reikia nustatyti aiškius tikslus, per kiek laiko turi būti patikrinti visi veislynai, užtikrintos gyvūnų gerovės sąlygos, priimti teisės aktai“, – K.Mažeika negailėjo kritikos.

Prisijungė švedai

Su savo penkerių metų Rodezijos ričbekų veislės kalyte, kurią įsigijo veislyne Vilniuje, mitinguotojų minioje sukiojosi ir kaunietis Vytas. Vyras, kurį sunku sugraudinti ar net pravirkdyti, neslėpė, kad šią savaitę internete pasirodę vaizdai jį šokiravo, o Seimo narių neveiksnumas šioje situacijoje – piktino.

„Kalbos, kad reiktų kažką daryti, kaip suprantu jau senokai sklando, tačiau kur realūs veiksmai? Ar reikia dar daugiau aukų, kad ledai pajudėtų į priekį?“, – rankomis skėsčiojo pusamžis eisenos dalyvis.

Laimučio Brundzos nuotr.

Į mitingą taip pat atvyko trijų žmonių komanda iš Švedijos. Kaip netrukus paaiškėjo, užsieniečiai bendradarbiauja su „Penkta koja“ ir kiekvieną mėnesį gabena būtiniausias priemones prieglaudos globotiniams. Vienas iš svečių trejeto netgi pasišovė keturis šunelius pasiimti su savimi į Švediją. Sekti jo pavyzdžiu ragino ir mitingo Kaune organizatorius P.Morkūnas.

„Visiems, kurie sako, kad gaila šimtų eurų gyvūnams iš veislynų, išeitis – prieglaudos. Ten yra begalė keturkojų, yra net ir veislinių, todėl tikiu, kiekvienas norintis ten ras sau draugą“, – žmonių sąmoningumą.

Piketai – ne tik Klaipėdoje

Socialiniuose tinkluose pasklidus šiai informacijai, savanoriai pradėjo tokių veislynų tikrinimus visoje Lietuvoje.

Į viešumą kilo viena už kitą šiurpesnės istorijos iš vadinamųjų gyvūnų konclagerių.

Per savaitę iš tokių veislynų per visą šalį paimta per 300 šunų.

Astos Dykovienės nuotr.

Žmones papiktino valstybinių institucijų abejingumas ir neveiksnumas, todėl, norėdami išreikšti protestą prieš žiaurų elgesį su gyvūnais ir įstatymų nesilaikymą, šeštadienį jie daugumoje Lietuvos miestų rinkosi į piketus.

Gyvūnų gerovei neabejingi – ir klaipėdiečiai.

Šeštadienį apie vidurdienį prie Senojo turgaus susibūrė apie 400 piketuotojų su savo augintiniais, žmonės, skanduodami įvairius šūkius, patraukė miesto centro link.

Trūksta civilizuoto požiūrio

Tarp dalyvių buvo ir Kristina su savo šuneliu Sniegiumi, nuo kurio ir prasidėjo visas šis stichinis judėjimas už gyvūnų teises.

Būtent, ieškodama staiga pradingusio Sniegiaus, Kristina aptiko šiurpą keliantį nelegalų veislyną, kuriame šunys buvo laikomi siaubingomis sąlygomis.

Šeštadienį apie vidurdienį prie Senojo turgaus susibūrė maždaug 400 piketuotojų su savo augintiniais, kurie, skanduodami įvairius šūkius, patraukė miesto centro link.

"Kiek galima taip kankinti gyvūnus ir juos laikyti narvuose? Mano nuomone, veisimas turėtų būti civilizuotas, gyvūnų sveikata tikrinama, ko dabar daugumoje veislynų nėra. Sąžiningai dirbančiųjų beveik nėra. Todėl ir nusprendžiau jungtis prie piketo, gal pagaliau baigsis tie gėdingi dalykai", – kalbėjo klaipėdietė Renata, į akciją atėjusi su savo augintiniu taksų veislės šuneliu.

"Taip negalima elgtis"

Dar viena piketo dalyvė Skaistė tikino pati paėmusi šunelį iš globos namų, jį rado sužalotą, keturkojis buvo užmėtytas akmenimis.

Tad jai ne naujiena žiaurus elgesys su gyvūnais, būtent todėl ji prisijungė prie protesto akcijos.

Astos Dykovienės nuotr.

"Mums, pavyzdžiui, pasisekė, mes savo šunį įsigijome iš civilizuoto veislyno Ispanijoje. Ten net panašaus nieko nebuvo, to, ką dabar matome Lietuvoje. O čia žmonės siekia tik pasipelnyti bet kokia kaina. Štai, ką daro pinigai su žmonėmis, juk šunys – gyvi padarai, taip negalima elgtis", – įsitikinusi klaipėdietė Lolita, auginanti ispanų vandens veislės šunį vardu Barlis.

"Taip, visa šita epopėja prasidėjo būtent nuo mūsų Sniegiaus. Manau, kad mūsų šunį pavogė, nes radau jį narve. Man tiesiog pasisekė, kad jį radau, padariau nuotraukas iš to, ką ten aptikau. Jos dabar plinta internete. Liūdniausia dėl to, kad tiek Veterinarijos tarnyba, tiek policija – beveik be galių. Maža to, parašiau pareiškimą dėl pavogto šuns, bet policininkai atsisako pradėti tyrimą, nes aš savo šunelį esą per greitai radau, ir tai moteriai nebus keliama byla", – piktinosi Kristina.

Gyvūnų teisių aktyvistų ieškinys, kuriuo reikalaujama pripažinti prieštaraujančiu konstitucijai įstatymą, suteikiantį išimtį galimybei organizuoti koridos pasirodymus ir gaidžių kautynes, pasekė Konstitucinį Teismą.

Planuojama, kad teismas nutartį šioje byloje paskelbs ateinantį antradienį.

„Suvienyti aistros, kultūros ir tradicijos“, – skelbė vienas iš demonstrantų Limos centre neštų transparantų.

Koridos pasirodymai ir gaidžių kautynės yra populiarūs Peru nuo pat ispanų kolonizacijos laikų, bet gyvūnų teisių grupės ragino šios praktikos atsisakyti.

Naminių augintinių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų teises saugantis įstatymas turi išimtį, kad bulių ir gaidžių kovoms jo nuostatos netaikomos, nes tai yra „dalis kultūrinių pasirodymų“.

Koridos ir gaidžių kautynių gynėjai sako, kad uždraudus šias tradicijas iškiltų pavojus 400 tūkst. žmonių, užsiimančių bulių ir kovinių gaidžių auginimu, pragyvenimui.

Tokios pramogos yra teisėtos daugelyje Lotynų Amerikos šalių, bet ne Čilėje, kur jos buvo uždraustos dar 1818 metais, šaliai paskelbus nepriklausomybę.