Pasak ukrainiečių leidinio „Jevropejska pravda“, tarp deklaraciją pasirašiusiųjų yra Jungtinė Karalystė, JAV, Nyderlandai, taip pat Baltijos šalys.

Deklaracijoje šalys smerkia Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą kaip šiurkštų tarptautinės teisinės tvarkos pažeidimą ir primena kelios savaitės po plataus masto karo pradžios Jungtinių Tautų teismo priimtą sprendimą, kuriuo Rusijai nurodyta nutraukti karo veiksmus.

Šalys ragina dėti daugiau bendrų pastangų, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimas ir atsakomybė už visus tarptautinės teisės pažeidimus, padarytus Rusijos karo prieš Ukrainą metu, įskaitant agresijos nusikaltimą. 

Esu įsitikinęs, kad dirbdami kartu sugebėsime rasti visus reikiamus sprendimus, kad tribunolas taptų realybe.

Joje taip pat patvirtintas ketinimas siekti, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas, kuris padėtų patraukti Rusiją baudžiamojon atsakomybėn už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir nubausti aukščiausius Rusijos karinius ir politinius vadovus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad nors karo pradžioje specialaus tribunolo idėja buvo vertinama skeptiškai, dabar jai pritaria daugelis šalių ir tai atsispindi galutinėje konferencijos deklaracijoje.

„Esu dėkingas visoms šalims, kurios pripažįsta rezultatų svarbą šiuo klausimu. Esu įsitikinęs, kad dirbdami kartu sugebėsime rasti visus reikiamus sprendimus, kad tribunolas taptų realybe. Mums reikia dar vieno proveržio, kad užbaigtume šią bylą“, – sakė jis.

Nyderlandų vyriausybė siūlosi priimti specialųjį agresijos nusikaltimų tribunolą.

Be to, konferencijos metu oficialiai atidarytas Rusijos invazijos metu padarytos žalos registras. Nuo šiol per karą Ukrainoje nukentėję asmenys galės prašyti kompensacijos už patirtą žalą ar sužalojimus.

Registrą praėjusių metų gegužės mėnesį įsteigė Europos Taryba. Antradienį pradedančiame veikti registre daugiausia dėmesio bus skiriama pareiškimams dėl žalos būstui arba jo sunaikinimo. 

„Apie 10 val. 50 min. (vietos ir 11 val. 50 min. Lietuvos laiku) kažkas metė degantį daiktą [...] į Izraelio ambasadą“, – nurodė policija.

„Sulaikėme vieną įtariamąjį. Niekas nebuvo sužeistas. Atliekame tyrimą ir aplink ambasadą yra didelė užtvara“, – pridūrė ji.

Izraeliui tęsiant puolimą Gazos Ruože po spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ surengto išpuolio, buvo sustiprintas žydų valstybės ambasadų visame pasaulyje saugumas.

Remiantis naujienų agentūros AFP pateiktais oficialiais Izraelio duomenimis, per „Hamas“ išpuolius Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 31 988 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

„Nepriimtina, kad toks išpuolis gali būti įvykdytas Nyderlanduose. Laimei, apie jokius sužeidimus nepranešama“, – teigiama Izraelio ambasados pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.

„Tai rodo pavojingas nerimą keliančios neapykantos ir kurstymo tendencijos pasekmes. Ši neapykanta negali būti toleruojama“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį Izraelio ambasadoriaus oficialioje rezidencijoje Hagoje aptiktas įtartinas objektas, įtarta, kad tai gali būti sprogmuo.

Policija aptvėrė įvykio vietą, bet jokių sprogmenų nerado.

Tuo metu Hagos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į nepatikslintą grėsmę, aplink Izraelio ambasadą įvedė nepaprastąsias saugumo priemones.

Sausio mėnesį Švedijoje išminuotojų komanda Izraelio ambasadoje Stokholme likvidavo veikiantį prietaisą, o valdžios institucijos tai pavadino galimu teroristiniu nusikaltimu.

Su antisemitizmu Nyderlanduose kovojanti asociacija CIDI ketvirtadienio išpuolį pavadino dar vienu neapykantos ir smurto išpuoliu prieš žydų valstybę.

Kyjivas kaltina Maskvą, kad ji neteisėtai bando pateisinti pernai vasario 24 dieną pradėtą invaziją, melagingai tvirtindama, kad Rytų Ukrainoje vykdomas genocidas. Ukraina teigia, kad pati Rusija planuoja genocidą.

Hagoje aiškinamasi, ar TTT turi jurisdikciją nurodyti sustabdyti Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje.

Maskvos atstovas Genadijus Kuzminas sakė, kad Ukrainos teiginys, jog Rusija piktnaudžiavo Jungtinių Tautų genocido konvencija kaip pretekstu 2022 metų vasarį pradėti karą prieš kaimynę, „negali būti toliau nuo tiesos“.

Kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją, jis tai motyvavo tuo, kad Kyjivas esą engė prorusiškus Rytų Ukrainos gyventojus ir vykdė jų genocidą.

Praėjus dviem dienoms po invazijos pradžios, Ukraina kreipėsi į TTT su ieškiniu, kategoriškai tai neigdama ir tvirtindama, kad Rusijos naudojimasis genocido pretekstu prieštarauja 1948 metų JT genocido konvencijai.

Vien tik pareiškimai apie genocidą nepriimtini pagal tarptautinę teisę, įskaitant Genocido konvenciją, teigė G. Kuzminas.

„Kalbant apie nuogąstavimus dėl genocido grėsmės, jie nestebina, turint omenyje Kyjivo režimo politiką, tvirtai įsišaknijusią nacizmo istorijoje, doktrinose ir praktikoje“, – sakė G. Kuzminas, sėdėdamas vos už kelių metrų nuo Ukrainos delegacijos.

Jis tvirtino, kad Ukrainos teisinė pozicija esanti beviltiškai ydinga ir prieštaraujanti ilgalaikei teismo praktikai.

Jurisdikcijos klausimas

2022 metų kovą TTT stojo Ukrainos pusėn ir nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti karinius veiksmus.

Kalbant apie nuogąstavimus dėl genocido grėsmės, jie nestebina, turint omenyje Kyjivo režimo politiką, tvirtai įsišaknijusią nacizmo istorijoje, doktrinose ir praktikoje.

Tačiau šis nurodymas buvo tik preliminarus sprendimas, kol bus nuspręsta, ar teismas yra kompetentingas spręsti šį klausimą, ar ne.

Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus.

TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių priversti šalis vykdyti jo nutartis.

Rusijos teigimu, TTT neturi jurisdikcijos, nes Ukrainos byla nepatenka į JT genocido konvencijos taikymo sritį.

Pirmadienį Rusija išsamiau išdėstė savo argumentus, o kitą dieną Ukraina pateiks kontrargumentus.

Tai pirmas kartas, kai Rusijos atstovas kreipėsi į teismą šioje byloje. Anksčiau jis teigė, kad neturėjo pakankamai laiko argumentams parengti.

Daugiau nei 30 kitų šalių, Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, taip pat turės galimybę padaryti Kyjivą remiančius pareiškimus. TTT atmetė Jungtinių Valstijų prašymą prisijungti prie bylos.

Teismas nagrinėja atskirą Ukrainos pateiktą bylą, kurioje teigiama, kad Rusija daugelį metų iki invazijos Rytų Ukrainoje rėmė separatistus.

Tarptautiniame baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centre (ICPA) dirbs prokurorai iš Ukrainos, Europos Sąjungos, JAV ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT).

Šio biuro, kuris tirs ir rinks įrodymus, atidarymas laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, kuris galėtų atsakomybėn patraukti Kremliaus pareigūnus už pradėtą karą Ukrainoje.

Atidarymo dieną surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo Eurojusto pirmininkas Ladislavas Hamranas, Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas, TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas), JAV generalinio prokuroro patarėjas Kennethas Polite'as (Kenetas Polaitas) bei ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas).

D. Reyndersas savo įžanginės kalbos, kurią pertraukė techniniai su garsu susiję nesklandumai, metu padėkojo už dideles pastangas įsteigiant biurą bei priminė apie įsipareigojimą pasaulinėje kovoje prieš nebaudžiamumą.

Jis taip pat pakartojo pasiryžimą palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės, ir užtikrinti, kad karo kaltininkai neliktų nenubausti.

Pasak jo, esminis biuro tikslas yra užtikrinti pilną atskaitomybę.

„ICPA įsteigimas – aiškus signalas pasauliui, kad jėgos panaudojimo draudimas ir toliau yra mūsų tarptautinės taisyklėmis grindžiamos tvarkos pagrindas ir kad tie, kurie jį pažeidžia, bus patraukti atsakomybėn“, – pabrėžė eurokomisaras.

K. Khanas teigė: „Visiškoje tamsoje ir kančiose, kuriose skendėja visa Ukraina, matėme ir šviesą, kuri atsirado kuriant naujas partnerystes siekiant atskaitomybės. Šiandien noriu aiškiai pasakyti, kad ir toliau esame pasiryžę dar labiau stiprinti bendradarbiavimo su Eurojustu ir nacionalinėmis institucijomis pagrindus, kuriuos per pastaruosius metus sukūrėme per Jungtinę tyrimų grupę.“

Koordinavimo platforma

L. Hamranas teigė, kad ICPA neturės tiesioginių tyrimo įgaliojimų, o bus koordinavimo platforma, teiksianti paramą tyrėjams iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos, kurios yra šio naujo organo narės.

Jis pabrėžė, kad penkių minėtų šalių nacionaline teise paremtų tyrimų koordinavimas centralizuos surinkus duomenis į bendrą duomenų bazę. Bus renkami svarbiausi įrodymai, jie bus analizuojami, o parengti dokumentai verčiami į anglų ir ukrainiečių kalbas.

Dešimt šalių jau yra pateikusios paraiškas, o dar daugiau turėtų prisijungti ateityje.

L. Hamranas sakė, kad nenorima laukti kol karas pasibaigs, ir tikisi, jog biuro įsteigimas taps simboliu nesvyruojančiam norui užtikrinti teisingumą ir nutraukti nebaudžiamumą.

„Šiandien turime didžiulį kiekį įrodymų, prieinamų skirtingose jurisdikcijose, ir tam reikia didelių pastangų, todėl turime suvienyti jėgas, – sakė jis. – Galiausiai parengsime tarptautinę bylą dviem kalbomis, todėl viskas, ką dabar darome, labai svarbu.“

A. Kostino teigimu, svarbiausia yra atskaitomybė. Jis sakė, kad agresijos nusikaltimas yra vadovybės nusikaltimas ir nors Ukrainoje jau atidarytas tyrimų biuras, surinkęs nemažai įrodymų, turint daugiau nei 600 įtariamųjų sąrašą, specialaus tribunolo, dėl kurio atidarymo ateityje jis neabejoja, tikslas yra pakelti viską į aukštesnį lygį, kad visa Rusijos aukščiausia vadovybė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Vis dažniau pasigirsta raginimai įsteigti specialųjį tribunolą, nes Hagoje įsikūręs TBT neturi įgaliojimų tirti platesnio pobūdžio agresijos nusikaltimo.

TBT tiria konkretesnius karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, o kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamo vaikų deportavimo.

Kyjivas specialiojo tribunolo įsteigimo siekia nuo tada, kai 2022-ųjų balandį, Rusijos kariams pasitraukus iš Bučos miesto netoli Ukrainos sostinės, buvo rasta šimtai civilių palaikų.

„Patikimas tarptautiniu mastu“

Tarptautinė parama nuolat auga, o vasarį Europos Komisija paskelbė apie ICPA įkūrimą. Briuselis teigė, kad galutinis šio centro tikslas – patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už invaziją į Ukrainą.

Žurnalistei uždavus klausimą, ar kalbant apie tribunolo įkūrimą, K. Polite'as turėjo omenyje hibridinį tribunolą, A. Kostinas pareiškė, kad vertėtų pamiršti tokį žodį ir naudoti specialiojo tribunolo terminą.

„Norint rasti bendrą sprendimą, atitinkantį ukrainiečių poziciją, reikia, kad šis tribunolas būtų patikimas tarptautiniu mastu“, – teigė jis,

Birželį vizito Hagoje metu JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) paskyrė specialiąją prokurorę Jessicą Kim (Džesiką Kim), atsakingą už agresijos nusikaltimus, savo atstove ICPA.

Jungtinių Valstijų įsitraukimas dar labiau sustiprino siekį įsteigti specialųjį teismą, nors Vašingtonas vis dar atsisako prisijungti prie TBT.

Tačiau sudėtingas klausimas, kaip toks teismas veiktų, lieka neišspręstas. Ukraina pasisako už tai, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priimtų rezoliuciją. Tačiau kai kurie Kyjivo rėmėjai Vakaruose baiminasi, kad jam trūktų tarptautinės paramos, ir pasisako už mišrų teismą, kuriame dirbtų Ukrainos ir užsienio teisėjai.

„Jaučiame pareigą remti visus mechanizmus, užtikrinančius teisingumą ir atskaitomybę nacionaliniu, regioniniu ar tarptautiniu lygmeniu, nesvarbu, kad nesame Romos statuto nariai“, – pirmadienį sakė K. Polite'as.

„Esame Hagoje. Susitiksime su Tarptautinio baudžiamojo teismo lyderiais“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Serhijus Nykyforovas.

V. Zelenskis Hagoje vieši kitą dieną po to, kai Rusija apkaltino Ukrainą paleidus į Kremlių du dronus ir pavadino tai pasikėsinimu į V. Putiną.

Ukrainos lyderis paneigė, kad jo šalis yra kaip nors susijusi su tuo įvykiu.

Trečiadienį lankydamasis Helsinkyje V. Zelenskis žurnalistams sakė: „Mes nepuolėme Putino. Paliekame tai tribunolui.“

Kovo 18-ąją paskelbtame pareiškime TBT nurodė, kad V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą (vaikų) deportaciją ir neteisėtą (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.

Tačiau V. Putino išsiuntimo į Hagą perspektyva yra menka, nes teismas neturi policijos pajėgų, galinčių vykdyti teismo orderius, ir mažai tikėtina, kad Rusijos prezidentas vyks į kurią nors iš 123 TBT valstybių narių, kurios privalėtų jį sulaikyti, jei tik turėtų tokią galimybę.

TBT prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) ne kartą lankėsi Ukrainoje ir Kyjive steigia biurą, kad padėtų jo vykdomiems tyrimams šioje šalyje.

Tačiau TBT neturi jurisdikcijos patraukti V. Putiną baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimą – neteisėtą įsiveržimą į kitą suverenią šalį. Nyderlandų vyriausybė pasisiūlė priimti teismą, kuris galėtų būti įsteigtas agresijos nusikaltimui persekioti. Be kita ko, steigiamas biuras įrodymams rinkti.

Naujasis Tarptautinis agresijos nusikaltimo baudžiamojo persekiojimo centras turėtų pradėti veikti iki vasaros, vasarį pranešė Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra Eurojustas.

Nyderlandų naujienų agentūros ANP pranešime sakoma, kad V. Zelenskis, kuris pirmą kartą lankosi šioje šalyje, į Schipholio oro uostą atskrido iš Šiaurės šalių susitikimo Helsinkyje.

ANP paskelbė lėktuvo nuotrauką ir teigė, kad tai Nyderlandų vyriausybės lėktuvas, kuriuo tikriausiai atskrido Ukrainos lyderis.

V. Zelenskis apsilankys Hagoje įsikūrusiame TBT, sakoma pranešime.

Kovo mėnesį TBT išdavė Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

Ukrainos prezidentas Hagoje turėtų pasakyti kalbą „Nėra taikos be teisingumo Ukrainai“, pranešė visuomeninis transliuotojas NOS.

Taip pat planuojami susitikimas su Nyderlandų parlamentarais, derybos su premjeru Marku Rutte (Marku Riute), remdamasi neįvardytais šaltiniais pranešė ANP.

Tikiu, kad šie metai bus lemtingi mums, Europai, Ukrainai, lemtingi pergalei.

Rusijai 2022 merų vasarį užpuolus Ukrainą, Nyderlandai Kyjivui teikia finansinę ir karinę paramą.

Praėjusį mėnesį ši Europos Sąjungos narė paskelbė, kad kartu su Danija Kyjivui, prašančiam sunkesnės ginkluotės, nupirks 14 tankų „Leopard 2“.

Trečiadienį V. Zelenskis su netikėtu vizitu lankėsi Suomijoje, kur pažadėjo, kad šie metai bus lemiami kovoje su Rusija.

„Tikiu, kad šie metai bus lemtingi mums, Europai, Ukrainai, lemtingi pergalei“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su suomių prezidentu Sauli Niinisto (Sauliu Nyniste).

V. Zelenskis taip pat paneigė, kad Ukraina surengė ataką prieš V. Putiną, Maskvai pareiškus, kad buvo numušti du prieš Kremlių paleisti dronai.

V. Zelenskį paėmęs Nyderlandų vyriausybės lėktuvas trečiadienį nuskrido iš vieno oro uosto Lenkijoje į Helsinkį, pranešė NOS.

O didysis rusų vadas mielai apsikeistų vietomis su spalvinguoju scenos talentu, net su visomis naujomis jo pilvo kaladėlėmis ir gal net imtų giedoti choralus tiesioginiame eteryje, kad tik bent kiek būtų galima atsukti laiką atgal. Tik tai neįmanoma.

Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis dėl neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos neatšaukiamas. Ir jis galios iki VVP mirties, nes karo nusikaltimams senaties nėra.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai?

Ukrainos valdžios vertinimais, rusai per karą ištrėmė apie 16 tūkst. vaikų. Rusija pripažįsta pagrobusi 2 tūkst., tačiau ir to daugiau nei pakanka.

Tik štai klausimas, ar tas orderis išduotas ne per vėlai? Galbūt daug šiandieninių bėdų būtų pavykę išvengti, jei savu laiku būtų išaiškinti tikrieji daugiabučių sprogdinimų užsakovai pačioje Rusijoje, pasaulio visuomenė nebūtų akių užmerkusi į kruviną tos pačios Rusijos smurtą Čečėnijoje, Dubrovkos ir Beslano teroro aktų padarinius, mįslingas rusų politikų, žurnalistų ar perbėgėlių mirtis, agresiją Gruzijoje, Rytų Ukrainoje, Krymo užėmimą ar Malaizijos lėktuvo katastrofą. Dėl viso to VVP jau seniai turėjo sulaukti Hagos teismo dėmesio, jeigu ne kaip įtariamasis, tai bent jau kaip specialusis liudytojas. Tačiau, kaip tikina beviltiški optimistai – geriau vėliau negu niekada.

Kaip teigiama pirmadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, Lietuva remia šią iniciatyvą, nes veikdamas karo zonoje Prokuroro biuras gali geriausiai užtikrinti įrodymų rinkimo kokybę ir jų patikimumą, veiksmingą bendradarbiavimą su Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Konferencijoje dalyvaujančios teisingumo viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės teigimu, siekiant užtikrinti efektyvią TBT veiklą, būtinas glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, didesnis jų finansinių ir žmogiškųjų išteklių indėlis.

„Lietuva buvo pirmoji valstybė, kuri prasidėjus agresijai prieš Ukrainą kreipėsi į TBT, taip pat visada rodė lyderystę skiriant papildomą finansinę ir kitą paramą šiam teismui. Susitelkimas duoda akivaizdžių rezultatų: pirmieji arešto orderiai jau išduoti, bet sustoti negalime tol, kol visi siaubingus karo nusikaltimus Ukrainoje įvykdę asmenys bus nuteisti“, – pranešime cituojama ji.

Pasak ministerijos, konferencijos metu taip pat bus aptartas tarptautinių nusikaltimų tyrimas Ukrainoje, esminiai TBT poreikiai ir iššūkiai siekiant greito ir veiksmingo tyrimo.

Taip pat pirmadienį įvyko dvišalis Lietuvos ir Jungtinės Karalystės delegacijų susitikimas, jo metu aptarti specialaus tribunolo agresijos nusikalimui prieš Ukrainą steigimo bei dėl šalių bendradarbiavimo nuteistųjų perdavimo srityse klausimai.

TBT pagal Lietuvos pareiškimą praėjusių metų kovą pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.

„Lietuva 2022 metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą ir delegavo nacionalinį ekspertą-tyrėją į Ukrainos situacijos tyrimo grupę. Šiais metais Lietuva taip pat skyrė papildomus 100 tūkst. eurų. Be to, Lietuva greitu metu ketina išsiųsti tyrėjų komandą padėti TBT biurui Kyjive“, – nurodoma pranešime.

Praėjusią savaitę TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimo – neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos. Orderis šiuo pagrindu išduotas ir Rusijos vaikų teisių apsaugos kontrolierei Marijai Lvovai-Belovai.