Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.

„Remiame baudžiamojo persekiojimo už tarptautinį agresijos nusikaltimą Ukrainoje centro Hagoje kūrimą, kurio tikslas – koordinuoti agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimą, saugoti ir kaupti įrodymus būsimiems teismo procesams“, – sakoma pareiškime.

Kyjivas siekia, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas, kuris persekiotų Maskvą už agresijos nusikaltimą, nes mano, kad taip būtų galima greičiau pasiekti teisingumą ir lengviau patraukti atsakomybėn aukščiausius Kremliaus pareigūnus.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) šiuo metu tiria galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą Ukrainoje, tačiau jis neturi įgaliojimų tirti platesnio masto agresijos nusikaltimo.

ES kartu su pagrindinėmis valstybėmis narėmis, įskaitant Vokietiją, parėmė specialaus tribunolo įsteigimą, tačiau kyla sudėtingų teisinių ginčų dėl to, kaip jis galėtų veikti.

Ukraina pasisako už tai, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priimtų rezoliuciją dėl vienkartinio tribunolo, galinčio patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, įsteigimo.

Tačiau kai kurie Kyjivo rėmėjai iš Vakarų teigia, kad JT gali būti sunku sulaukti plataus tarptautinio pritarimo tokiam žingsniui.

Jie sako, kad realiau būtų įsteigti mišrų teismą pagal Ukrainos teisę, kuriame dirbtų ukrainiečiai ir užsieniečiai teisėjai.

– Tai būtų visiškai kitoks tribunolas. Rusija, vykdydama agresiją prieš Ukrainą, daro apskritai beveik visus įmanomus tarptautinius nusikaltimus. Mes matome demonstruojamą agresiją – Ukrainos užpuolimas, bombardavimas, teritorijos aneksija, okupacija ir daugelis kitų dalykų. Tai – ginkluotas kitos valstybės užpuolimas ir jos teritorijos užgrobimas. Rusija taip pat vykdo karo nusikaltimus. Tai yra pažeidžia karo taisykles. Štai Dnipro miestas – vienas iš tokių galimų karo nusikaltimų pavyzdžių. Galima kalbėti apie nusikaltimus žmoniškumui. Masinis, sisteminis civilių žudymas – galbūt net galima būtų kalbėti apie genocidą, turint tikslą išnaikinti ukrainiečius kaip atskirą nacionalinę grupę. Tačiau problema ta, kad yra Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris turi ribotą jurisdikciją. Jis gali tirti nusikaltimus, vykdomus Ukrainos teritorijoje, kadangi jo jurisdikcija pagrįsta Ukrainos pareiškimu, kuris padarytas jau pakankamai seniai – 2015 metais, dėl visų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje. Ir visiškai nesvarbu, kas juos vykdo. Be abejo, Rusijos pajėgos irgi čia patenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tačiau šiuo metu nėra tokio tribunolo, kuris galėtų teisti Rusijos vadovybę už patį svarbiausią nusikaltimą – agresiją?

– Tikrai taip, nėra jokio tarptautinio tribunolo, kuris galėtų ištirti ir nuteisti už patį svarbiausią šiuo atžvilgiu nusikaltimą. Tai yra agresija, nes ji yra visa ko priežastis. Tai yra didžiausias blogis, akumuliuojantis kitą blogį – visus kitus daromus nusikaltimus. Tai ne aš sugalvojau, o dar Tarptautinis Niurnbergo karinis tribunolas. Taigi galime pasidžiaugti, kad pagaliau Vokietija palaiko tokio tribunolo įsteigimo idėją, nes iš tiesų šiuo metu nėra tokio, kuris galėtų tirti ir teisti už agresiją – patį svarbiausią nusikaltimą. Už agresiją atsako pati aukščiausia politinė ir karinė Rusijos, reikėtų dar pridėti ir Baltarusijos, vadovybė.

Jeigu tenka matyti tų rusiškų propagandinių laidų nuotrupas, tai rusai labai atvirai kalba, kad jiems liko du keliai – arba nugalėti, arba sėdėti Hagos tribunole.

– Kyla klausimas, ar įmanoma be to specialaus tribunolo teisiškai pasiekti tą vadinamą Kremliaus gaują, konkrečius asmenis, o ne pačią Rusiją, kaip valstybę, atsakyti už nusikaltimus Ukrainoje? Juk žinome, kad Rusija nepriklauso Hagos tribunolo jurisdikcijai.

– Na, be to specialaus tribunolo pasiekti yra gerokai sunkiau. Nebent būtų galima bandyti pasiekti per šiuos karo nusikaltimus, kad ir dabar konkrečiai tas bombardavimas Dnipre. Bet reikėtų labai daug lako sugaišti įrodinėjant, kad čia tikrai kažkaip su tuo susijusi pati aukščiausia Rusijos vadovybė. Dėl žemesnio lygio grandies vadų atsakomybės tai, manau, net abejonių ir tokio klausimo nekyla. Bet tam, kad pasiektume aukščiausią vadovybę, pats paprasčiausias būdas – įsteigti tokį specialųjį tribunolą, kuris teistų konkrečiai už agresijos nusikaltimą.

– Grįžtant prie sprogdinimų Dnipre. Ar galima manyti, kad Kremlius jau bijo teisinių pasekmių. Štai Dmitrijus Peskovas prieš kelias dienas puolė teisintis, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos neatakuoja gyvenamųjų pastatų ar civilinės infrastruktūros objektų. Aiškina, kad tai neva pačių ukrainiečių darbas.

– Manau, kad jie jaučia ir pakankamai seniai, nes dėl pastarųjų įvykių, galima sakyti, jau pradėjo cirkuliuoti patys pirmieji projektai dėl specialiojo tribunolo steigimo. Norėčiau pakoreguoti prieš tai buvusį klausimą, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas, kuris yra Hagoje, vis dėlto jurisdikciją turi. Ir tyrimas vyksta. Nė kiek neabejoju, kad jo tyrimas prasiplės tuo, ką mes matėme Dnipre. Ir neišvengiamai Tarptautinis baudžiamasis teismas taip pat tirs šį konkretų bombardavimą. Taigi, manau, tas yra jaučiama Rusijoje. Jie, beje, to neslepia. Jeigu tenka matyti tų rusiškų propagandinių laidų nuotrupas, tai rusai labai atvirai kalba, kad jiems liko du keliai – arba nugalėti, arba sėdėti Hagos tribunole.

– Ar gali taip būti, kad Rusija nuo atsakomybės arba bent jau dalies atsakomybės gali išsisukti?

– Nenorėčiau įvykiams užbėgti už akių, spėlioti, kas bus po karo, kuris nežinome, nei kada, nei kaip konkrečiais baigsis. Mes visi tikimės, kad jis baigsis Ukrainos pergale. Tai iš tiesų, kokios taikos sąlygos bus susitartos, ar padiktuotos Rusijai, nuo to priklausys reparacijos apimtys. Dėl tam tikros dalies reparacijų, matyt, Rusijos sutikimo nebūtinai reikės. Turiu omenyje tuos aktyvus, kurie realiai yra užšaldyti kur nors užsienyje. Juos suradus, atitinkamus teisinius mechanizmus galima nukreipti reparacijoms Ukrainai.

Nourredine'as Adamas (Nuredinas Adamas), vadovavęs sukilėlių aljansui „Seleka“, sudarytam daugiausiai iš musulmonų mažumos grupuočių, yra ieškomas dėl nusikaltimų, įvykdytų, kai jis ėjo saugumo ministro pareigas, sakoma TBT pranešime.

Jis yra siejamas su kankinimais, kalinimu, persekiojimu, priverstiniu dingimu ir žiauriu elgesiu sulaikymo centruose, kuriems vadovavo tuometis valdantysis režimas, pažymėjo prokurorai.

CAR, viena neturtingiausių valstybių, po 2013 metais įvykdyto perversmo apėmė kruvinas pilietinis karas. Per pastaruosius trejus metus smurtas sumažėjo, bet ginkluotos grupės tebekontroliuoja dideles teritorijas.

N. Adamo arešto orderis buvo patvirtintas dar 2019 metais, bet TBT teisėjai dabar nurodė jį paskelbti.

Orderyje ieškomasis įvardijamas kaip Mahamatas Nouradine'as Adamas (Mahamatas Nuradinas Adamas), taip pat nurodoma, kad jis žinomas virtine kitų vardų, įskaitant Nourreddine'ą Adamą.

TBT nutarė, kad orderis „gali būti perduotas bet kuriai valstybei ar tarptautinei organizacijai, kad būtų įvykdytas“.

Dabar N. Adamas vadovauja Liaudies frontui už Centrinės Afrikos Respublikos atgimimą (FPRC) – buvusiai „Seleka“ grupuotei, kuri yra viena paskutinių, likusių šalyje.

Jo grupė buvo viena iš dviejų, praeitais metais atsisakiusių sudėti ginklus, kai CAR prezidentas Faustinas-Archange'as Touadera (Fostenas Arkanžas Tuadera) pasiūlė paliaubas.

Per 2013 metų perversmą buvo nuverstas prezidentas Francois Bozize (Fransua Bozizė), pats užgrobęs valdžią dešimtmečiu anksčiau.

Vėliau CAR apėmė susirėmimai tarp F. Bozize nuvertusios ginkluotų grupuočių koalicijos, kurioje pagrindiniu smuiku griežė musulmoniška „Seleka“, ir nuverstą prezidentą rėmusių sukarintų grupių, daugiausiai krikščionių „antibalakininkų“, turint omenyje mačetes (balaka), plačiai naudotas „Seleka“ sukilėlių.

N. Adamui jau taikomos Jungtinių Tautų sankcijos, sakoma TBT arešto orderyje.

Šiuo metu TBT nagrinėja bylą, kurioje buvę CAR kovotojų vadai Patrice'as-Edouard'as Ngaissona (Patrisas Eduaras Ngaisona) ir Alfredas Yekatomas (Alfredas Jekatomas), vadovavę „antibalakininkų“ daliniams, kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.

Tuo metų įtariamo „Seleka“ vadeivos Mahamato Saido Abdel Kani (Mahamato Saido Abdel Kanio) teismas turėtų prasidėti rugsėjį.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sukritikavo Jungtines Tautas (JT) už tai, kad Rusija jose gali diktuoti savo sąlygas.

„Realiai turėtų būti dvi JT organizacijos. Viena – normalių tautų, kita – bepročių arba kanibalų. Tegul tie kanibalai susirenka atskirame kambaryje ir sprendžia, ar jiems tvarkytis ir turėti vieną viršininką Maskvoje ar Pekine“, – sako V. Landsbergis.

Tačiau nei JT, nei jokia kita organizacija, anot teisininkų, be specialaus tribunolo šiuo metu negali išsireikalauti atsakomybės už agresiją.

„Agresija yra ideologiškai motyvuotas nusikaltimas ir tikrai tai yra labai pavojinga, tarptautinės bendrijos, galima sakyti, pražiopsota. Ji gal dar neturi nusistovėjusio pavadinimo – arašizmo ideologija, tai savotiškas sovietizmo ir nacizmo mišinys, pagal kurį yra tautų, kurios apskritai neturi teisės egzistuoti“, – pastebi Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.

Ukrainos atstovai sako kovosiantys, kad už agresiją V. Putinas būtų nuteistas asmeniškai.

Realiai turėtų būti dvi JT organizacijos. Viena – normalių tautų, kita – bepročių arba kanibalų.

„Tikime, kad susivienijus civilizuotam demokratiniam pasauliui galėsime tai padaryti gana greitai, o ne ilgus metus, kuriuos tęsiasi tarptautinės teisinės procedūros“, – nuogąstauja Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė Oksana Zolotariova.

Tribunolo iniciatoriai siekia, kad teisiamas už agresiją būtų ir Aliaksandras Lukašenka.

„Tai bet kam akivaizdu. Vienas iš agresijos aktų yra savo valstybės teritorijos suteikimas kitai valstybei agresijai prieš trečiąją valstybę vykdyti. Niekam nekyla abejonių, kad iš Baltarusijos teritorijos yra vykdomi raketų šaudymai“, – sako D. Žalimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot buvusio Jungtinės Karalystės (JK) premjero, pateiktas kaltinimas dėl agresijos dabar pasiustų žinia Ukrainai, kad mes nepaliksime karo nusikaltėlių nenubaustų.

„Surinkti nusikaltimų įrodymus ir DNR medžiagą, kad galima būtų tiesiogiai susieti Putino įsakymus su šiomis baisybėmis, užtruks mėnesius, o nusikaltimas dėl įvykdytos agresijos, kuris prasidėjo suplanavus ir paruošus invaziją, gali būti priremtas įrodymais, kurie jau yra dabar. Vadinasi, kaltinimus Putinui galima pateikti per kelias savaites“,  – sako buvęs JK ministras primininkas Gordonas Brownas.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas įvardijo, kas grėstų V. Putinui, jį nuteisus.

„Mes esame civilizuota visuomenė, mirties bausmė uždrausta. Atsakymas savaime aiškus – tik iki gyvos galvos“, – galimą bausmę įvardijo D. Žalimas.

Rusijai pradėjus karą su Ukraina Lietuva kreipėsi į Hagos tribunolo prokurorą, prašydama pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Įrodymus jau renka ne viena šalis, tarp jų – ir Lietuva.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad parama Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro tyrimui per Teisingumo ministeriją būtų skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Reaguodama į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, praėjusią savaitę Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas. Prie šios iniciatyvos prisidėjo dar 38 Europos ir pasaulio valstybės.

„Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorui priėmus sprendimą pradėti tyrimą dėl nusikaltimų prieš Ukrainą, Lietuva inicijuoja piniginės paramos skyrimą tyrimui atlikti“, – teigiama Teisingumo ministerijos pranešime.

Vasario 28 dieną minėto teismo prokuroras, paskelbęs apie savo sprendimą tirti situaciją Ukrainoje, taip pat viešu pareiškimu paprašė visų valstybių, Romos statuto dalyvių, bei visos tarptautinės bendruomenės skirti finansinę paramą ir žmogiškuosius išteklius, padėsiančius skubiai ir detaliai ištirti susiklosčiusią situaciją Ukrainoje.

„Akivaizdu, kad Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroro tyrimas bus ypač sudėtingas: prokurorui prireiks rinkti įrodymus tebevykstant karo veiksmams, apklausti liudininkus, vykdyti misijas į Ukrainą ar kitas valstybes, o kadangi šiame procese laiko faktorius yra itin svarbus, prokurorui prireiks papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Todėl Teisingumo ministerija siūlo operatyviai skirti finansinę paramą „Hagos procesui“ ir taip padėti užtikrinti, kad būtų atliktas išsamus ir savalaikis Rusijos ir Baltarusijos režimų daromų nusikaltimų tyrimas“, – ministerijos pranešime sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas – nuolat veikiantis teismas, kurio tikslas – užkirsti kelią nebaudžiamumui už labai sunkius nusikaltimus ir skirtas asmenų individualios baudžiamosios atsakomybės užtikrinimui už tarptautinius nusikaltimus.

H. Thaci padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui per šį konfliktą.

„Kaltinamasis aktas visiškai neturi pagrindo, aš nepripažįstu kaltės dėl visų kaltinimų kaltinamajame akte“, – teismui pareiškė H. Thaci, Kosovo specialiųjų rūmų (KSR) teisėjui paklausus, kokį kaltinamojo pareiškimą jis nori padaryti.

52 metų H. Thaci praėjusį ketvirtadienį atsistatydino iš Kosovo prezidento posto ir išskrido į Nyderlandus, kur buvo nuvežtas į KSR sulaikymo centrą.

H. Thaci per 10-ąjį dešimtmetį vykusį karą už nepriklausomybę nuo Serbijos vadovavo partizanams, buvo etninių albanų Kosovo išvadavimo armijos (KLA) politinis vadovas.

Per įnirtingas KLA ir serbų pajėgų kovas žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

H. Thaci pilku kostiumu, su raudonu kaklaraiščiu, patvirtino savo vardą ir gimimo datą, o tuomet per ausines išklausė teismo pareigūnų perskaitytą kaltinamąjį aktą.

H. Thaci ir dar trys asmenys yra apkaltinti karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui 1998–1999 metais, įskaitant žudymą, priverstinį žmonių dingimą, neteisėtą sulaikymą, persekiojimą ir kankinimą.

Kaltinamajame akte jie kaltinami „plataus masto ar sistemingu civilių puldinėjimu“, taip pat tais atvejais, kai būdavo manoma, kad žmonės padeda serbų pajėgoms arba nebendradarbiauja su KLA.

H. Thaci ne kartą neigė savo kaltę ir tvirtina, kad tarptautinė teisingumo sistema „perrašo“ Kosovo konflikto istoriją. Ketvirtadienį jis sakė, kad atsistatydina siekdamas „apsaugoti Kosovo prezidento institucijos vientisumą“.

Buvęs prezidentas, kuris per karą turėjo slapyvardį „Gyvatė“, pažadėjo bendradarbiauti su tribunolu.

„Padaryta skriauda“

Kitas bylos atsakovas, buvęs KLA atstovas Jakupas Krasniqi, pirmadienį pirmą kartą stojęs prieš teismą taip pat padarė kaltės nepripažinimo pareiškimą.

„Neteisinga, kad esu čia, man padaryta skriauda“, – sakė 69 metų J. Krasniqi. Šį buvusį Kosovo politiką ginkluota Europos Sąjungos policija vėlai trečiadienį areštavo Prištinoje.

„Niekada gyvenime taip nesielgiau su žmonėmis. Vyko karas, kovojome su serbais, kurie vykdė genocidą Kosove“, – sakė jis ir pridūrė, kad KLA vykdė „bendrą išvadavimo sumanymą“ su JAV, NATO ir Jungtinėmis Tautomis.

Byloje taip pat kaltinami H. Thaci artimiausias politinis sąjungininkas Kadri Veseli ir svarbi KLA figūra Rexhepas Selimi.

Nuožmus konfliktas, per kurį daugiausia žuvo Kosovo albanų, baigėsi tik tada, kai NATO aviacijos kampanija privertė serbų pajėgas atsitraukti.

Vėliau Serbijos aukšto rango kariškių ir policininkų buvo nuteista už karo nusikaltimus kituose tarptautiniuose teismuose.

H. Thaci po karo įsitraukė į politiką, o tuometinis JAV viceprezidentas Joe Bidenas kartą jį pavadino „Kosovo George'u Washingtonu".

Tačiau KLA lyderiai taip pat buvo kaltinami keršto išpuoliais prieš serbus, romus ir varžovus albanus karo metu ir po jo.

Daug buvusių KLA vadų įsigalėjo Kosovo politikoje ir daug kas H. Thaci tebelaiko išsivadavimo didvyriu. Kritikai jį ir kitus laiko korumpuoto, įsitvirtinusio politikos elito veidu.

„Keičiu arešto orderį ir perkėlimo nurodymą“, – pareiškė Arušoje dirbantis teisėjas Iainas Bonomy, nurodydamas Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmui (MICT) „pakeisti Kabugos sulaikymo sąlygas, kad būtų galima jį kalinti ten“.

F. Kabuga kaltinamas dėl apie 800 000 žmonių genocido 1994 metais finansavimo.

„Kaltinamajame akte teigiama, kad Hashimas Thaci, Kadri Veseli (Kadris Veselis) ir kiti apkaltinti įtariamieji yra pagal baudžiamąją teisę atsakingi už beveik 100 žmogžudysčių“, – sakoma Kosovo specialiųjų rūmų pareiškime. Kalbama apie politinių oponentų, Kosovo albanų, serbų ir romų nužudymus.

Pareiškime nurodoma, kad kaltinimai buvo pateikti balandį, o paviešinti šį trečiadienį.

H. Thaci buvo nepriklausomybės kovotojų politinis lyderis, o buvęs parlamento pirmininkas K. Veseli – vienas iš Kosovo išvadavimo armijos (KLA) aukšto rango vadų. KLA 1998-1999 metais kovojo už Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos kare su tuometiniu autokratinio lyderio Slobodano Miloševičiaus režimu. 

Taip pat apkaltinti aštuoni kiti buvę separatistų kovotojai. Įtariamieji taip pat kaltinami persekiojimais ir kankinimais.

Prezidento patarėjai kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti.

Prieš kaltinimų paskelbimą H. Thaci planavo nuskristi į Vašingtoną ir šeštadienį Baltuosiuose rūmuose su Serbijos lyderiais derėtis dėl taikos susitarimo tarp Serbijos ir Kosovo. Kol kas neaišku, ką kaltinimai galėtų reikšti šiai kelionei.

Šią savaitę Hagoje įsikūrusiame tribunole dvi dienas turi vykti precedento neturintys posėdžiai, siekiant nustatyti, kiek turėtų būti sumokėta vaikams, 2002–2003 metais prievarta paimtiems į Kongo karo nusikaltėlio Thomas Lubangos (Tomo Lubangos) sukilėlių armiją.

Nepriklausoma institucija „Trust Fund for Victims“, įsteigta pagal steigiamąsias gaires, nulėmusias TBT atidarymą 2002 metais, Th.Lubangos bylai skyrė milijoną eurų.

Dabar fondas siekia Teismo pritarimo specialių projektų programai, kuria siekiama padėti reabilituotis traumuotoms aukoms Kongo Demokratinės Respublikos rytuose.

Tačiau TBT taip pat nusprendė, kad Th.Lubanga – pirmas žmogus, TBT nuteistas už karo nusikaltimus, – yra asmeniškai atsakingas, kad būtų sumokėtos kompensacijos.

Tribunolas dar turi nustatyti bendrą sumą, o už visas kompensacijas, kurias išmokės „Trust Fund“, turės atlyginti Th.Lubanga.

Fondas pasiūlė planą, kuriame sakoma, kad jis siekia padėti „sutaikyti aukas su jų šeimomis ir paveiktomis bendruomenėmis“ ir „prisidėti prie buvusių vaikų kareivių veiksmingos reintegracijos“.

Daugelis tų jaunų aukų vis dar „kenčia gėdą“ ir yra atstumiamos kaip „prarasta karta“, negalinti vėl prisitaikyti prie civilinio gyvenimo. Šie berniukai dažnai vadinami „nusikaltėliais“, o mergaitės laikomos „suterštomis“.

2012 metų kovą Th.Lubanga buvo vienbalsiai pripažintas kaltu dėl vaikų, net 11-mečių, grobimo iš jų namų, mokyklų ir futbolo aikščių, ir vertimo tarnauti jo pajėgose, kovojusiose aukso turtingame Itūrio regione Kongo Demokratinės Respublikos šiaurės rytuose.

Teisių gynimo grupės sako, kad per Itūrio konfliktą 1999–2006 metais žuvo maždaug 60 tūkst. žmonių. Šis regionas tebėra nestabilus.

Kolektyvinės kompensacijos

Antradienį ir ketvirtadienį įvyks pirmieji TBT posėdžiai dėl kompensacijų, siekiant nustatyti, kokio tipo projektus įgyvendinti po verdikto Th.Lubangos byloje, sakė Teismo atstovas.

Tačiau jis pabrėžė, kad šios „kompensacijos bus ne individualios piniginės kompensacijos, o kolektyvinės“.

Per šios savaitės posėdžius pasisakys su jaunais nukentėjusiaisiais dirbusių nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Child Soldiers International“, atstovai. Jie aptars, kokie projektai pasirodė esantys veiksmingi.

Sprendimas dėl minėto fondo programos ir bendros kompensacijų sumos bus priimtas vėliau.

Kol kas neaišku, kiek yra aukų; fondui buvo pavesta parengti vardų sąrašą.

TBT leido 129 žmonėms kaip nukentėjusiesiems dalyvauti pradiniame teismo procese, bet fondas kol kas apklausė ir nustatė 31 potencialią auką.

Fondas taip pat pažymėjo, jog, kai kuriais apskaičiavimais, iki 3 tūkst. vaikų galėjo būti prievarta įtraukti į Th.Lubangos pajėgas.

„Galutinis kompensacijų dydis pasidarė daug mažiau aiškus“, – nurodė fondas ir pridūrė, jog neaišku, ar TBT leis įtraukti „dešimtis, šimtus, ar tūkstantį ir daugiau aukų“.

Pekino sprendimas įkurti tokią zoną, kurioje civiliniai orlaiviai privalėtų pateikti informaciją apie save kariuomenės oro dispečeriams, priklausytų „nuo mūsų patiriamos grėsmės lygio“, sakė užsienio reikalų viceministras Liu Zhenminas (Liu Dženminas).

„Nepaverskite Pietų Kinijos jūros karo lopšiu, – jis sakė žurnalistams. – Kinijos tikslas – padaryti Pietų Kinijos jūrą taikos, draugystės ir bendradarbiavimo jūra.“

Kinija dar kartą pabrėžė savo pretenzijas į tą teritoriją, netgi į vandenis šalia kaimyninių šalių krantų, kai Hagoje įsikūręs Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) palaikė Filipinų pateiktą ieškinį, padaręs išvadą, kad Pekinas neturi teisėto pagrindo savintis beveik visos Pietų Kinijos jūros.

Liu Zhenminas per spaudos konferenciją pareiškė, kad tas nutarimas tėra „popiergalis“, teigdamas, kad tribunolu buvo „manipuliuojama“.

Penki teisėjai, nagrinėję tą bylą, „užsidirbo iš Filipinų“, sakė viceministras, ir pridūrė, jog „galbūt kiti žmonės taip pat davė jiems pinigų“.

Liu Zhenminas atkreipė dėmesį, kad keturi teisėjai yra Europos Sąjungos šalių atstovai, o NAT pirmininkas yra ilgametis Europos gyventojas.

„Ar tokie teisėjai reprezentatyvūs? – retoriškai klausė jis. – Ar jie supranta Azijos kultūrą?“

Buvęs Tarptautinio jūrų teisės tribunolo pirmininkas japonas Shunji Yanai (Šundžis Janajas) „manipuliavo visu bylos nagrinėjimu“, veikdamas iš užkulisių, tvirtino Liu Zhenminas.

Sh.Yanai, buvęs Japonijos ambasadorius Pietų Korėjoje ir Jungtinėse Valstijose, atsistatydino iš tribunolo pirmininko pareigų 2014 metais.

Pekinas boikotavo NATA posėdžius, sakydamas, kad šis teismas neturi jurisdikcijos spręsti tokius klausimus. Kinija taip pat vykdė didelį diplomatinį ir viešųjų ryšių spaudimą, stengdamasi diskredituoti tribunolą ir jo sprendimą.

Liu Zhenminas savo komentarus išdėstė tuo metu, kai Kinijos vyriausybė paskelbė dokumentą, kuriame pateikė savo poziciją dėl to ginčo.

Kinija „pirmoji atrado, pavadino, tyrinėjo ir naudojo“ salas Pietų Kinijos jūroje bei aplinkiniuose vandenyse, sakoma dokumente.

Ši pozicija tiesiogiai prieštarauja antradienį Hagoje paskelbtai nutarčiai, kurioje sakoma, kad „nėra jokių įrodymų, kad Kinijai istoriškai priklausė išskirtinė tų vandenų arba jų išteklių kontrolė“.

Anglų kalba leidžiamas dienraštis „China Daily“ taip pat smerkė tribunolo nutartį, kurią laiko „piktinamai vienašališka“ ir „iš pagrindų neobjektyvi, nesąžininga ir dėl to nevykdytina“.

„Pekinas neabejotinai turėtų būti – ir yra – pasiruošęs blogiausiems scenarijams, įskaitant potencialius karinius susidūrimus“, pažymėjo laikraštis.

Per spaudos konferenciją Liu Zhenminas sakė, kad yra „normalu, jog Kinijos karo laivai veikia Pietų Kinijos jūroje, nes tai yra mūsų jūra“.