Tiesa, "suknelė" pakeista – šiemet kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami nebe į Kauno Hanzos dienas, bet į "tokią gimtadienio šventę, kokios dar nėra buvę". Tačiau "panelė" ta pati – Hanzos miestas atgis per šias tris dienas, tris naktis, kai Kaunas švęs gimtadienį.

Sprendžiant iš pažadų ir juos patvirtinančios programos, kurioje – gausybė Lietuvos ir užsienio muzikos žvaigždžių koncertų, gyvename gerai. O ir kauniečiai, kaip niekada anksčiau, plačiai atveria šventėms savo širdis ir pinigines. Todėl keista, kad vis dar įjungtas taupymo režimas. Juk sprendimas sujungti sėkmingai startavusias ir miestiečių simpatijas užkariavusias Hanzos dienas gimė kauniečiams įgijus teisę rengti Tarptautines Hanzos dienas 2011-aisiais. Įvertinus, kad miestui tuomet finansiškai būtų sudėtinga surengti ir aukšto lygio tarptautinį renginį, ir miesto gimtadienį, nutarta sujungti šias šventes. Sprendimas priimtas metams, bet nėra nieko amžinesnio už tai, kas laikina.

Jei kas nors šeimoje sugalvotų švęsti dukros vestuves, anūko krikštynas ir senelio jubiliejų vienu metu, turbūt tik pasijuoktumėte.

Kauno dienų sumanytojas Kęstutis Ignatavičius įsitikinęs, kad, neįsigilinus į švenčių esmę ir prasmę, sujungti jas buvusi klaida. O ir visi miestiečiai noriai paįvairintų savo laisvalaikį keliose turiningose šventėse, užuot vienoje iki suplūkimo lakstę nuo taško A iki taško Z. (O kur dar į miesto šventę įskiepyti kiti festivaliai, visų taip pamėgtos Muziejaus nakties renginiai?..) Estai, pavyzdžiui, gegužę net savaitę švenčia Talino senamiesčio dienas, o birželio savaitgalį pakviečia į Pernu Hanzos dienas.

Tas noras padaryti, kaip dar nėra buvę, kartais pakiša koją ir kitur. Ar galėtumėte pasakyti, kas yra Kauno gimtadieniui skirtų dienų ašis? Baigiamasis koncertas? Fejerverkai? Ir vieno, ir kito visų miestų visose šventėse yra kokių tik nori. O kažką ypatinga, kas sietųsi tik su Kauno gimtadieniu, per tuos eksperimentus pametėme. Bet vis tiek – su švente!

Trys skirtingos epochos

Jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis šventiškiausias miesto renginys šįkart bus kaip niekada ryškus ir spalvingas. Šiemet jo programa ir scenarijus kuriami taip, kad apjungtų Kauno istoriją ir perspektyvųjį miesto kursą – nuo giliųjų viduramžių, skambaus tarpukario iki vizionieriškos ateities.

Hanzos laikų Kaunas, tarpukario Kaunas ir ateities Kaunas – trys istoriniai laikotarpiai susilies į vientisą muzikos ir šviesų reginį, kuriuo, kaip įprastai, mėgausis tūkstančiai šventės dalyvių. Organizatoriai užtikrina, kad plati pramogų ir kitų veiklų paletė įtiks kiekvienam amžiui ir skoniui. Tai patvirtina ir finalinis renginio akcentas – sekmadienį vakare nuskambėsiantis Andriaus Mamontovo koncertas.

Didžiosiose scenose Rotušės aikštėje ir prie Kauno pilies nepertraukiamą šventinę nuotaiką kurs muzika – nuo koncertų iki didžėjų pasirodymų.

„Čia atsiskleis XXI amžiaus Kaunas – kasdien besikeičiantis, europietiškas ir demokratiškas. Be to, tai svetingas miestas, kurio scenos atviros žinomiems pasaulio muzikos atlikėjams ir patiems įvairiausiems muzikos žanrams, o taip pat – plačiai ir įvairialypei publikai“, – kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Išbandys Kauno pilies sienų tvirtumą

Penktadienį (gegužės 17 d.) scenoje prie pilies Kauną su gimtadieniu sveikins simfoninio roko merginų grupė „Symfomania“ iš Ukrainos su neoklasikos elementais praturtintu savo repertuaru. Po jų publiką toliau kaitins ir šventę oficialiai atidarys geriausias visų laikų Suomijos roko sopranas Tarja Turunen.

Šeštadienį (gegužės 18 d.) čia programą pradės Kauno bigbendo muzikinis reviu, o po jų į sceną žengs tarptautinis tribute projektas „Pink Floyd Project LT“, atiduosiantis duoklę legendinės britų grupės kūrybai. Koncerte dalyvaus kviestinis svečias iš Didžiosios Britanijos Alex McNamara, ilgą laiką buvęs garsios australų grupės „The Australian Pink Floyd Show“ vokalistu. Su juo pasirodys bene geriausi Lietuvos dainininkai ir instrumentalistai: Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla, Sigita Jonynaitė, Tomas Varnagiris, Dainius Pulauskas, Liutauras Janušaitis, Linas Būda ir kiti.

Visus tris šventinio savaitgalio vakarus, sutemus, publikos dėmesį kaustys Kauno pilies kieme, prie „Laisvės kario“ skulptūros šokantys 40 metrų ilgio ir 25 m aukščio muzikiniai fontanai, priversiantys pasinerti į magišką vandens, muzikos ir lazerių šou.

Naktinis klubas Rotušės aikštėje

Tuo metu veiksmas Rotušės aikštėje turėtų nepalikti abejingų jaunesniosios kartos atstovų. Čia įvyks pernai didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusios gatvės šokių varžybos „Hanza Freedance Festival“. Vakarais ši erdvė taps moderniu naktiniu klubu su geriausia šokių muzika, lazeriais, neoninėmis šviesomis ir pirotechnikos efektais.

Pirmąjį vakarą, penktadienį, atmosferą kaitins įvairūs atlikėjai, taip pat svečiai iš Latvijos „4 Live Project“, kurie šventei ruošia specialią programą, o pagrindiniu vakaro akcentu taps Donato Montvydo pasirodymas. Šeštadienio vakarą Rotušės sceną sudrebins vienas populiariausių pasaulyje didžėjus Burak Yeter su programa, kurią paprastai jis atlieka didžiuosiuose elektroninės muzikos festivaliuose.

Skirtingose senamiesčio vietose įsikurs mugės, karuselių ir batutų parkas, veiks įvairios parodos. M. Valančiaus gatvė šįkart bus dedikuota mėgstantiems keliauti – čia vyraus išskirtinai turizmo tematika. Santakos parke bus įrengta vaikų žaidimų zona ir jauki erdvė šeimyniškiems piknikams bei atrakcijoms – nuo edukacinių žaidimų iki didžiulių burbulų pūtimo ir kitų pramogų.

Kulminaciniu akordu gimtadienį švenčiančiam Kaunui sekmadienio vakarą taps Andriaus Mamontovo pasirodymas.

Viliojanti viduramžių autentika

Nuo šiuolaikiškų linksmybių iki senųjų istorinių epochų – vos keletas žingsnių. Viduramžių Hanzos miestas įsikurs Kauno pilies lomoje. Gyvybės kupina gyvenvietė pristatys ir kvies iš arti pažinti to laikmečio gyvensenos ypatumus – buitį ir amatus.

Svečiai savo smalsumą galės patenkinti lankydamiesi senųjų amatų dirbtuvėlėse, amatininkų turguje, klausydamiesi viduramžių muzikos ir mokydamiesi autentiškų to meto šokių. Dar viena atrakcija – Lietuvos viduramžių ristynių čempionatas ir galimybė iš arti apžiūrėti kankinimo įrenginių ekspoziciją bei įsiamžinti greta budelio.

Čia pat vyks XII tarptautinis kunigaikščio Vaidoto vardo riterių turnyras, kuriame dalyvaus daugiau kaip 20 kovotojų iš visos Europos. Sekmadienį tarpusavio jėgas taip pat išmėgins raiteliai, o galiausiai finalinėse kovose kalavijus surems pats stipriausieji turnyro dalyviai, kovosiantys dėl Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti.

Be to, pirmą kartą viduramžių miestelio lankytojai galės išvysti karščiu dvelkiantį ugnies pūtikų ir būgnininkų grupės „Maurų armija“ („Armee des Maures“) iš Prancūzijos pasirodymą. Egzotiški artistai su įspūdingu liepsnų šou žygiuos miesto gatvėmis, kviesdami į vakarinius savo pasirodymus Kauno pilies lomoje.

Viešnagė tarpukario mieste

Iš viduramžių į istorinį tarpukario Kauną – tik per kelias akimirkas. Vilniaus gatvėje, pradedant Istorinės prezidentūros sodeliu ir baigiant Vilniaus gatvės viduriu, vyraus magiška to laikmečio miesto atmosfera. Praeiviai čia galės sutikti iškilių asmenybių personažus – miestiečius, politinius veikėjus ir menininkus.

Skambės retro muzika, kviesianti padainuoti drauge ir pašokti tarpukariu madingiausius šokius, o po to atsipalaiduoti stebint tapančius dailininkus. Arba jaukiai įsitaisius Šv. Sakramento bažnyčios kiemelyje pasižiūrėti klasika tapusias juodai balto kino juostas, kurios atgaivins daugybę istorinių veikėjų.

Organizatoriai toliau pildo renginių programą, todėl ji dar gali plėstis ir pateikti malonių staigmenų. Tačiau nebelieka jokių abejonių, kad visi mylintys Kauną gegužės 17–19 dienomis miesto gimtadienį garsiai ir energingai švęs drauge.

Gimtadienio paieškos

Praėjusią savaitę Kauno gimtadienio šventė surengta jau 20-ąjį kartą. Šios šventės sumanytojai ilgai ieškojo tinkamos datos, kada visas miestas galėtų švęsti. Pasak istorikų, tikrasis Kauno gimtadienis yra vasarį, greičiausiai per Šv.Valentino dieną, kai 1408-aisiais miestui buvo suteikta Magdeburgo savivaldos teisė. Tai buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo suteikta privilegija.

Vis dėlto, prie šios datos prisirišti nenorėta. Kauno dienų sumanytojas, ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius pasakojo, kad nesinorėjo gimtadienio švęsti žiemą, todėl kartu su istorikais ieškojo kitos datos. Šie pateikė įvairių datų: kada pradėta statyti Kauno rotušė ir pilis, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Kauno pilis ir pan. Galiausiai išryškėjo gegužės 20-oji. Ji siejama su Magdeburgo teisių atnaujinimu.

"Kartu su Deputatų klubu pradėjome aiškintis, kokią dieną parinkti. Gegužė labai tinkamas laikas švęsti, nes mieste yra daug studentų, žmonių, dar ne atostogos, bet jau šilta. Tuomet ieškojome istorinio pagrindimo, kodėl būtent šis mėnuo. Paaiškėjo, kad gegužės 20-ąją karalius Kazimieras Jogailaitis Kaunui suteikė privilegiją – Magdeburgo teises, nes anksčiau suteiktos teisės dokumentai buvo sudegę gaisre", – Kauno gimtadienio datos parinkimo detales prisiminė K.Ignatavičius.

Idėja surengti Kauno dienas kilo, nes iki tol nebuvo dienos, kad būtų galima pasveikinti miestą gimtadienio proga.

Tai turėjo būti vienkartinis dalykas, o ne visam laikui sujungtos šventės.

"Juk kiekvienas žmogus švenčia savo gimtadienį. Dirbau Civilinės metrikacijos skyriuje, registravau gimimus bei santuokas, todėl norėjosi pažymėti ir Kauno gimtadienį. Idėją puoselėjome trejus metus, kol galiausiai 1998-aisiais Kauno miesto taryba patvirtino idėją ir konkrečią datą, o 1999 m. buvo surengtos pirmosios Kauno dienos", – prisiminė K.Ignatavičius.

Kauno dienų sumanytojas įsitikinęs, kad sujungti miesto gimtadienį su Hanzos dienomis buvo klaida.

"Mechaniškai sujungus Kauno ir Hanzos dienas, susidaro įspūdis, kad mes švenčiame Hanzos sąjungos dienas, o ne miesto gimtadienį. Sujungus šias šventes, buvo vykdomas taupymo planas, kuris nepasiteisino. Hanza – tai pirklių sąjunga, o ne visa Kauno istorija. Reikia sudėlioti akcentus, kas mums svarbiausia. Man tai labai jautri tema. Sugalvota sujungti šventes neįsigilinus, ką jos reiškia", – teigė K.Ignatavičius.

Taupymo planas

Kaune rengti Hanzos dienas nuspręsta, kai mūsų miestas buvo priimtas į naująją Hanzos sąjungą. Ją sudaro apie 200 miestų, kurie viduramžiais buvo susiję su pirkliais ir senąja Hanzos sąjunga.

Kaunui įrodžius savo priklausomybę senajai pirklių organizacijai, pradėta domėtis, kaip Hanzos dienos švenčiamos kituose Europos miestuose. Kelerius metus brandinta idėja įgyvendinta 2007 m. Tuomet surengtos pirmosios Hanzos dienos. Prie jų kūrimo prisidėjo aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.

"Viduramžių tradicijos tuomet Lietuvoje tik prasidėjusios. Mes pinigų niekada neturėdavome, tad ieškodavome studentų savanorių. Jie patys per vasarą sau siūdavosi drabužius, statydavo dekoracijas. Tai buvo kelių vasaros mėnesių jaunimo užimtumas ir su viduramžių pasiuntinių pagalba sukurdavome gražią šventę. Pakviesdavome atlikėjų iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Latvijos.

Didesnėms žvaigždėms pakviesti tikrai nebuvo lėšų, bet mes darėme, džiaugėmės ir buvome laimingi turėdami išskirtinę šventę. Jei dabar ši šventė būtų atskirta nuo Kauno dienų, mielai vėl grįžčiau organizuoti Hanzos dienų. Tuomet šventė galėtų atgimti vis naujai ir nebūtų pasakymų, kai tai dar viena viduramžių šventė Lietuvoje, nes mes ją kūrėme šiek tiek kitokią", – "Kauno dienai" pasakojo A.Žiurauskas.

Surengus keletą vietinių viduramžius menančių Hanzos renginių, Kaunas gavo teisę organizuoti Tarptautines Hanzos dienas. Jos vyko 2011-aisiais. Tuomet organizatoriai pasiūlė sujungti šią šventę su Kauno gimtadieniu, nes miestui būtų buvę finansiškai sudėtinga surengti aukšto lygio tarptautinį renginį ir taip pat galingai atšvęsti savo gimtadienį. Toks sprendimas turėjo būti tik tiems metams, tačiau liko iki šiol.

"Tuomet mes paskaičiavome, kad reikia milžiniškų pinigų šiai šventei realizuoti. Buvau liudininkas ir vienas tų, kuris pasiūlė, kad 2011 m. Hanzos dienos būtų rengiamos per miesto gimtadienį. Tai turėjo būti pats didžiausias renginys, koks tik vyko iki tol Kaune, nes suvažiavo 2 tūkst. atlikėjų iš įvairių miestų. Tai buvo gera proga užsieniečiams pristatyti patį miestą. Tuo metu Kaunui patempti du didelius renginius būtų buvę neįmanoma", – prisiminė A.Žiurauskas.

"Bet tas sprendimas taip patiko tuometei valdžiai, kad sujungtos šventės liko iki dabar. Tai klaida, prie kurios aš esu prisidėjęs, tačiau tai turėjo būti vienkartinis dalykas, o ne visam laikui sujungtos šventės. Po 2011-ųjų aš pats putomis drabsčiausi ir bandžiau įrodyti, kad Hanzos dienos turi būti vienintelė viduramžių šventė per metus, bet jokiu būdu Kauno gimtadienis negali vadintis Hanzos švente. Kaunas yra tarpukario sostinė, turi art deco stiliaus namų. Yra šimtą kartų geresnių Kauno istorijos pavyzdžių nei Hanza. Kaunas turi gerokai daugiau akcentų nei tik Hanza", – pridūrė režisierius.

A.Žiurauskas atkreipė dėmesį į tai, kad turėti daug išskaidytų švenčių labiau apsimoka, nei turėti tik vieną didelę, nes šventės pritraukia žmonių, o jie – pajamų verslui, kartu ir miestui.

"Reikia suprasti, kad šventės turi būti ne tik išlaidos, bet ir pajamos. Geriau rengti daug įvairiausių švenčių, nei bandyti padaryti vieną ir į ją sugrūsti viską. Man geriausias pavyzdys yra Malta. Kai ten nuvažiuoji, kiekvieną savaitgalį vis kitame rajone vyksta fiesta ir visi būna laimingi. Turistas supranta, kad kiekvieną savaitę čia yra šventė, o pas mus suorganizuoja vieną šventę per visus metus. Tai nesąmonė", – atskirų švenčių pranašumus vardijo pirmųjų Hanzos dienų organizatorius.

Trūksta istorinių žinių

Tai, kad netikslinga abiejų švenčių rengti vieną dieną pritaria ir istorikai. "Kauno dienai" prof. Jonas Vaičenonis pasakojo, kad Hanzos pirklių sąjunga tėra tik vienas iš daugelio Kauno istorijos momentų. Kai Kauno gimtadienis švenčiamas kartu su Hanzos dienomis, atrodo, kad visa miesto istorija tik ir sukasi apie pirklius. Jei šventės minimos atskirai, Kauno dienos gali apimti ir viduramžius, ir kitus istorijos tarpsnius.

"Priimant didelį tarptautinį Hanzos dienų renginį, jis buvo sujungtas su Kauno dienomis ir paskui niekas jų neatjungė. Tad šiandien, galima sakyti, kad dvi šventės tiesiog suplaktos į vieną. Išėjo paradoksali situacija, nes pavadinimas "Kauno Hanzos dienos" užgožia miesto gimtadienio šventę. Švęsdami gimtadienį galime atspindėti gerokai daugiau savo tapatybės bruožų. Mes esame priėmę sprendimą trečią gegužės savaitgalį paminėti Kauno gimtadienį", – sakė J.Vaičenonis.

Sugalvota sujungti šventes neįsigilinus, ką jos reiškia.

Be to, istorikas pabrėžė, kad Kaune buvo įsteigta tik Hanzos kontora, kuri XV a. gyvavo vos kelis dešimtmečius ir vėliau sunyko, todėl pats pavadinimas net nelabai atspindi tikrųjų viduramžių, o atspindi tik nedidelę jų dalį.

"Pati Hanzos sąjunga visai nesusieta su riteriais ir pirklių šventėje nebuvo jokių riterių kovų. Jie tiek pat prie Hanzos dienų pritempti, kaip ir pačios Hanzos dienos prie Kauno gimtadienio. Manau, kad čia trūksta žmonėms šiek tiek istorinių žinių ir pagrindimo, nes dabar suplakta daug dalykų į vieną kokteilį. Hanzos dienos tikrai neatspindi visų viduramžių", – teigė J.Vaičenonis.

Didžėjai ir riteriai

Šių metų Kauno Hanzos dienų organizatorius, bendrovės "Medusa Concert" vadovas Remigijus Knabikas taip pat pritaria, kad Kauno miesto gimtadienis turėtų būti atskirtas nuo Hanzos dienų.

"Jei laikytumės vien Hanzos dienų stilistikos, miesto gimtadienis būtų labai lokali šventė prie pilies kartu su kermošininkais. Visi žino, kad Hanzos dienos yra dirbtinai pritrauktos prie Kauno miesto šventės. Būtent pirmoje eilėje yra miesto šventė, o Hanzos – tik sudėtinė dalis. Jei tik į viduramžių pirklius orientuotumės, šventė sutilptų amfiteatre prie Nemuno ar pilies", – įsitikinęs organizatorius.

R.Knabikas pasakojo, kad šiemet nemažai žmonių klausinėjo, kaip susiję riteriai, Hanzos dienos ir didžėjai. "Vien Hanzos dienos sukeltų monotoniją. Juk kas kelias valandas pasikauna riteriai, prekiautojai išsidėlioja savo prekes, ir tiek. Jei visa miesto šventė būtų tik Hanzos, tikrai nebūtų įdomu, visi sakytų, kad ir vėl tas pats vyksta. O su Kauno dienomis gali visokių naujovių prigalvoti", – pastebėjo jis.

R.Knabikas pridūrė, kad pati Hanza – pirmiausia turgus, o riteriai taip pat yra tik dalis viduramžių. "Patys riteriai neatspindi Hanzos, nes pirmiausia tai yra turgus ir pirkliai. Žinoma, riteriai gali būti Kauno dienų dalimi, bet tikrai nereikėtų abiejų švenčių organizuoti tuo pačiu metu", – sakė R.Knabikas.

Žada svarstyti

Miesto valdžia kol kas nepriėmusi galutinio sprendimo, ar atskirti Kauno ir Hanzos dienų šventes. Vicemeras Simonas Kairys tikino, kad apie tai tikrai bus diskutuojama.

"Praktika rodo, kad kuo toliau, tuo sunkiau suderinti miesto gimtadienį ir Hanzos dienas. Kadencijos pradžioje man atrodė, kad tai kaip tik teigiama, nes Hanzos kelias yra žinomas Europoje ir Kaunui tokia identifikacija gera, tačiau dabar žmogus atėjęs nelabai supranta, ar tai yra gimtadienis, ar viduramžių šventė. Kiekvienais metais rengėjai bando nustebinti ir gimtadienį surengti kitaip, todėl tampa logiška grįžti, kai gegužę švenčiame Kauno dienas ir miesto gimtadienį, o rudeniop – jaukesnes Hanzos dienas, kur pristatoma kultūra, maistas, viduramžių atributika. Tuomet ir į gimtadienį galėtų organizatoriai kūrybiškiau pažiūrėti", – teigė Kauno mero pavaduotojas.

Anot S.Kairio, apsispręsti, ar kitąmet bus rengiamos dvi šventės, ar viena, reikia maždaug iki rudens. Kai prasidės kitų metų biudžeto dėlionė, tuomet jau reikia žinoti, kiek ir kam pinigų planuojama skirti.

Jau antrus metus iš eilės Turizmo departamento inicijuojamoje Lietuvos turizmo galimybes pristatančioje erdvėje susiburs daugiau nei 14 turizmo informacijos centrų su didžiausiomis savo šio turistinio sezono naujienomis ir atrakcijomis.

„Išgyvename tikra vietinio turizmo fenomeną – pernai bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavo daugiau nei milijonas gyventojų! Jau supratome, kad Lietuva kupina netikėtų atradimų ir ypatingų vietų. Net trumpos savaitgalio kelionės po regionus garantuoja išskirtines patirtis ir įspūdžius. Prieš kiekvieną turistinį sezoną vietinio turizmo naujienos yra graibstyte graibstomos, todėl džiaugiamės tradicija pakviesti visus į Turizmo gatvę ir patiems gyvai išsiklausinėti, kurios vietovės Lietuvoje šiemet karščiausios, kur geriausia keliauti su šeima, kur ieškoti aktyvaus laisvalaikio galimybių, o kur - gastronominių patirčių“, - vardija laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Turizmo departamento palapinėje suksis laimės ratas, lauks smagūs ir interaktyvūs edukaciniai žaidimai, virtualios realybės filmukai apie Lietuvą, naujausi vietinį turizmą pristatantys reprezentaciniai leidiniai ir draugiški patarimai, kur verta apsilankyti. O gegužės 19 d., šeštadienį, 14.00 ir 18.00 valandomis Turizmo gatvė pakvips šakočiu! Kviečiama atvykti prie Turizmo departamento stendo ir pamatyti, kaip gimsta desertų karalius – šakotis. Paragauti šviežutėlio lietuviško skanėsto galės visi norintys.

„Kaunas IN“ kvies puoštis tatuiruotėmis, fotografuotis ir dalins prizus, Birštono kurortas vaišins mineraliniu vandeniu ir Kneipo arbata, Vilnius kvies pažinti ne tik senamiestį, bet ir atokesnius miesto rajonus, organizuos loteriją, Ignalinos rajono turizmo informacijos centras bendroje Aukštaitijos ežerų krašto palapinėje siūlys ragauti prezidentinio medaus bei rašyti laišką Laimės paukštei, Utena, pristatydama „Triušiukų slėnį“, į „Hanzos dienas“ atvyksta su gražiausiu pasaulyje triušiuku, Molėtų turizmo ir verslo informacijos centras kvies pasigauti virtualią žuvį, Alytus dalins laikraštį su turistinio sezono „topais“ - aukščiausiu Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltu, vandenlenčių, riedlenčių ir batutų parkais, šv. Jokūbo kelio Lietuvos atkarpa Alytaus krašte, kvies į gyvosios istorijos festival „Jotvos vartai“, įtraukiančios veiklos lauks ir kituose stenduose.

Turizmo gatvė penktadienį šurmuliuos nuo 16 val. iki 21 val., šeštadienį – 12-21val., sekmadienį – 12-16 val.

Kiekvienas didesnis dvaras viduramžiais turėjo savo šokėjus, kurie linksmindavo kilminguosius. Žinios apie vieną populiariausių viduramžių pramogų – šokius, pas mus atkeliauja iš X–XI a.

Nuo XIII–XIV a., kuriantis universitetams, atsiranda pirmieji šokių aprašymai ir tik XV a. šaltiniuose užfiksuoti profesionalūs choreografiniai aprašymai. Taip pat XV a. ima plisti choreografų mokyklos, kuriose buvo ne tik užrašinėjami, bet ir kuriami nauji viduramžių šokiai ir muzika, skirta to meto aukštuomenei.

Kauno miesto muziejus, aktyviai įsitraukdamas į miesto gimtadienio pasiruošimo šventę, kviečia plačiau susipažinti su viduramžių šokių istorija bei praktiškai išbandyti pagrindinius šokių žingsnius, kurių pramokus bus galima laisvai šokti alemandą, škotišką branlį ir kt. Šokių mokymus ves „Saltus Gladii“ vadovė Rasa Kasperienė ir grupės nariai.

Mokymo ciklas vyks gegužės 10, 17, 24 ir 31 dienomis nuo 18 val. Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 4).

Baigiamasis šokių vakaras su istoriniais kostiumais vyks gegužės 31 d. 18 val. Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15).

Visi renginiai – nemokami.

Tiltai atsispindės bene visose programos dalyse – tiltai, jungiantys žmones, prekybinius mainus bei skirtingas epochas. O labiausiai išryškės tiltas tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų.

Šventę atidarys koncertas „Tieskime tiltus“ Kauno pilies scenoje su žymiausiais šalies atlikėjais. Gegužės 20 d. 19 val. kartu su Kauno miesto bigbendu pasirodys Lietuvoje išpopuliarėjusi latvių dainininkė Samanta Tina, Rūta Ščiogolevaitė, Linas Adomaitis, Rosita Čivilytė, Kotryna Juodzevičiūtė, Sasha Song, Agnė Juškėnaitė, Dainius Griesius, Vytenis Kaluškevičius bei Jurgis Brūzga. Iškilmingo atidarymo koncertą pradės šventinė eisena bei Kauno aeroklubo lėktuvų akrobatinis pasirodymas.

Viduramžių dvasia pulsuojantis renginys šiemet bus praturtintas išmaniosiomis technologijomis. Tradicinį Kauno pilies šturmą nušvies specialiai šventei rengiamas pirotechnikos ir vaizdo projekcijų reginys. Trijose scenose vyksiančią „Hanza dienų” programą teletiltais sujungs net trys renginio vedėjai: LNK televizijos atradimas – iš Kauno kilusi dainininkė ir tinklaraštininkė Agnė Juškėnaitė, rekordininkas iliuzionistas Rokas Bernatonis ir specialiai iš Berlyno į Kauną sugrįšiantis choreografas, renginių režisierius ir vedėjas Šarūnas Kirdeikis. Šis vedėjų tandemas nuolat aptars karščiausias renginio aktualijas, kalbins programos atlikėjus ir šventės dalyvius bei rengs specialų šventės vaizdo dienoraštį. Iškilmingo atidarymo koncerto staigmena taps prie šių vedėjų prisijungsianti kviestinė žvaigždė.

Svarbų vaidmenį šventėje turės socialiniai tinklai, nutiesiantys tiltus į tolimiausius pasaulio kampelius –  Kaunas sveikins viso pasaulio lietuvius, o visi norintys galės atsiųsti sveikinimą Kaunui. Jau dabar šventės rengėjai kviečia siųsti linkėjimus Kaunui su žyma #HanzaTiltai. Juos kauniečiai ir miesto svečiai ekranuose išvys renginio metu.

Turtingą šventės programą šiemet papildys ir mažesni kameriniai renginiai, kuriuos ruošia įvairios Kauno organizcijos ir bendruomenės: Vytauto Didžiojo universitetas pakvies į senamiestyje įsikūrusio Menų fakulteto kiemelį, krikščionišką miesto tapatybę atspindės Kaune įsikūrusių organizacijų rengiamos programos ir koncertai.

Tradicinę šventės programą, kurioje svarbią vietą užims viduramžių amatų mugė, papildys keletas intriguojančių naujienų. Šeštadienį prie Daugirdo amfiteatro vyks Tarptautinis galiūnų čempionatas, subursiantis garsiausius pasaulio sportininkus. Sekmadienį džiazo mėgėjus suburs konkursas „Džiazo tiltai”. Konkurso dalyvius vertins kompetetinga komisija ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Programą vainikuos kultinės grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas. Sekmadienį 18 valandą uždarymo koncerte pasirodysianti grupė šiemet apdovanota net dviem M.A.M.A. apdovanojimais – „Metų proveržio“ nominacijoje ir už geriausią vaizdo klipą „Į Venesuelą“, kuris „Youtube“ kanale peržiūrėtas daugiau nei 700 tūkstančių kartų ir sulaukė pačios Venesuelos žiniasklaidos dėmesio.

Šiemet „Kauno Hanza dienas“ kartu su Kauno miesto savivaldybe organizuoja kūrybos namų „ELITAZ“ komanda, kuri turi sukaupusi daugiau nei 10 metų patirtį renginių organizavimo srityje bei TV produkcijos gamyboje. Tai ne pirmas kartas, kai ši komanda bendradarbiauja su Kauno miestu – 2014 metais vasario 16 d. Kauno Nepriklausomybės aikštėje rengė koncertą „Švęskimę laisvę“, o 2015 m. – Kauno rotušės aikštėje Kalėdų eglės įžiebimo ir „Išsipildymo akcijos“ paramos koncertą.

Nuo Vilniaus gatvės iki Kauno pilies. Tokiu maršrutu Kauno Hanzos dienos kvietė kauniečius, miesto svečius pasinerti į šventinį šurmulį, dainas, šokius bei viduramžių kasdienybę ir taip atšvęsti Kauno gimtadienį.

Skambėjo folkloras

Senamiesčiu viena kryptimi link šventės epicentro judantį jaunimą, senjorus, šeimas su mažais vaikais visą savaitgalį linksmino jubiliejinio tarptautinio folkloro festivalio “Atataria lamzdžiai” ir tarptautinio pučiamųjų festivalio “Fanfare Kaunas” dalyviai.

Šeštadienį, Suvalkijai skirtą “Atataria lamzdžiai” festivalio dieną, visoje Vilniaus gatvėje skambėjo folkloro ansambliai iš Lietuvos, latviai “Spirgulis” ir “Pūrs”, Balkanų ritmus požeminėje perėjoje mušė gruzinai “Borjomi”, antrą kartą Kaune lankėsi spalvingos dainininkės iš tolimojo Žaliojo Kyšulio. Dainos pasitiko miestiečius ir Kauno senosios prieplaukos amfiteatro krantinėje, kur vyko lietuvių ir užsienio folkloro muzikantų koncertas.

Kitokių pramogų ieškantys Kauno gimtadienio šventėje dalyvaujantys kauniečiai plūdo prie Kauno pilies, kur vidiniame jos kieme bei lomose šurmuliavo viduramžių miesto gyvenimas: vyko riterių turnyras, buvo galima paklausyti viduramžių muzikos, pašokti, pasižiūrėti spektaklių, pažaisti senovinių žaidimų ar sudalyvauti įvairiose dirbtuvėse bei pasisemti išminties iš meistrų.

Viešai kankino

Vaikams, o ir jų tėvams buvo siūloma sudalyvauti ugnies įžiebimo, juostų pynimo, kaligrafijos, virvių ryšimo, odininko, keramikos, dalgio gamybos dirbtuvėse. Mergaitės iš karto apspito kaligrafijos meistrus ir raitė raides su plunksna, kol mamos mokytojos klausinėjo rašto istorijos. Berniukai bandė jėgas įžiebiant ugnį.

Nusikaltusieji drąsiai veržėsi pas viduramžių kankinimų meistrus, kurie pilies vidiniame kieme vykdė viešas egzekucijas. “Ačiū”, - dėkojo berniukas, patenkintas po visų egzekucijų. Paklausus vieno budelio, kodėl už bausmes jam dėkojama, šis nusijuokė, kad vaikams tokie dalykai patinka.

Anot į budelio vaidmenį įsijautusio vaikino, visi kankinimo įrankiai buvo atkurti pagal istorinius šaltinius. Jis parodė į metalines velnią primenančias kaukes su ragais, kurias uždėdavo eretikams. Jos buvo šiek tiek modifikuotos.

Kovėsi už kalaviją

Kauno pilies lomoje skambėjo ne dainos, o žvangėjo ginklai. Čia visą dieną kovėsi riteriai iš įvairiausių šalių. Sunkiais šarvais ir tradicine apranga apsirengę kariai kovojo ne tik dėl garbės, bet ir dėl Lietuvos kariuomenės vado kalavijo.

Riteriais nors trumpam galėjo pasijausti ir žiūrovai: apsišarvavę ir paėmę į rankas ginklus išbandė savo jėgas kovose. Pasibaigus vienam turnyrui, pasirodė raiti riteriai, kovojantys ietimis.

Žiūrovai taip pat galėjo išbandyti įvairius ginklus bei parodyti savo taiklumą. Viduramžių miestelėnai jiems siūlė išbandyti senovinius žaidimus: mėtyti žiedus, į taikinius mesti kirvius, ietis, svaidyti strėles.

Netoliese pastatytoje scenoje buvo galima stebėti senovinių šokių pasirodymus, neįtikėtinus triukus rodė viduramžių akrobatai “DiGrease's Buffoon theatre” iš Baltarusijos.

Prekiavo amatininkai

Pilies lomoje taip pat įsikūrė amatininkų miestelis, kuriame galėjai įsigyti tradicinių gaminių iš odos, vilnos, metalo, molio. Aplink pilį šurmuliavo įvairiausi prekybininkai, siūlantys įsigyti prekių nuo tradicinių saldainių iki paveikslų.

Su gimtadieniu kauniečius nusprendusi “Kauno diena” taip pat turėjo savo palapinę, į kurią užsukti kvietė dvi viduramžių sukniomis pasipuošusios damos. Čia dienraščio vadybininkės bendravo su ištikimais skaitytojais, išklausė jų pastabas bei pagyras, o užsisakiusius metinę prenumeratą apdovanojo specialiais prizais.

“Džiaugiamės labai geru oru ir gausiais lankytojais. Žmonės labai gerai nusiteikę, nepraeina pro “Kauno dienos” palapinę, nes juos kviečia viduramžių damos”, - šypsojosi projektų vadovė Rūta Miliūtė.

Anot jos, skaitytojai džiaugiasi, kad “Kauno diena” vis dar gyvuoja. “Sako, kad skaito ją nuo senų senovės. Matė, kaip jų tėvai skaitė, o dabar jau ir jie skaito”, - R.Miliūtė pastebėjo, kad atsiranda vis daugiau jaunų skaitytojų.

Šventės „KAUNO HANZOS DIENOS 2015“ programa

SEKMADIENIS, GEGUŽĖS 24 d.

KAUNO ARKIKATEDRA BAZILIKA
12 val. Šv. Mišios už Kauną ir kauniečius.

KAUNO PILIES VIDINIS KIEMAS
12 val. Jubiliejinis XXX tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2015“.
14 val. Techninė pertrauka.
14.15 val. Vieša viduramžių egzekucija.
14.30 val. Viduramžių muzikos grupės „Ambera“ pasirodymas.
14.45 val. „Viduramžių pasiuntinių“ senovinių šokių programa.
15.15 val. Rytietiškų šokių studijos „Samai“ pasirodymas.
15.30 val. Viduramžių šokių grupės „Saltus Gladii“ pasirodymas.
16 val. Žytomyro (Ukraina) folkloro ansamblių „Čip“ ir „Džerelo“ koncertas.
17.30 val. Techninė pertrauka.
18.00–19.30 val. Grupės „Liūdni slibinai“ koncertas.
Hanzos vėliavos nuleidimo ceremonija.

KAUNO PILIES LOMA (Riterių scena)
12 val. Raitų riterių meistriškumo rungtys.
13 val. VIII tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado kalavijui laimėti finalinės kovos.
14 val. VIII tarptautinio riterių turnyro Lietuvos kariuomenės Vado  kalavijui laimėti apdovanojimai.
14.15 val. Masinės riterių kautynės.
14.30 val. Šaltųjų ginklų valdymo rungtys, dalyvaujant žiūrovams.
15 val. Žiūrovų apšarvavimas ir dvikova.
15.30 val. Miestiečių kovos, dalyvaujant žiūrovams.
16.00–16.30 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kario ginkluotės ir šarvuotės pristatymas.

KAUNO PILIES LOMA PRIE ŠV. JURGIO BAŽNYČIOS (Amatininkų scena)
13 val. Viduramžiška mokyklėlė vaikams.
13.30 val. Viduramžių teatro „DiGrease‘s Buffoon theatre“ pasirodymas.
13.45 val. Oro akrobato pasirodymas.
14 val. Senoviniai žaidimai, dalyvaujant žiūrovams.
14.30 val. Rytietiškų šokių studijos „Samai“ pasirodymas.
15 val. Viduramžių akrobatų „DiGrease‘s Buffoon theatre“ pasirodymas.
15.15 val. Viduramžiška mokyklėlė vaikams.
15.45 val. Senoviniai žaidimai, dalyvaujant žiūrovams.
16.15–17.00 val. Rytietiškų šokių studijos „Samai“ pasirodymas.

KAUNO SENOSIOS PRIEPLAUKOS AMFITEATRAS
13 val.  Jubiliejinis XXX tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2015“.
15 val.  Techninė pertrauka.
15.15 val. Meninė programa su vaizdo instaliacijomis apie Lietuvos paveldą „Kalvis“. VDU tautinio meno ansamblis „Žilvitis“.
16 val.  Techninė pertrauka.
16.15 val.  Muzikinė-literatūrinė programa „Reveransas Lietuvos renesansui“. Improvizacijoje didikų laisvalaikio praleidimo tema dalyvaus Egidijus Stancikas (aktorius), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Artūras Kelpša (gitara).
17.15 val.  Techninė pertrauka.
18.00–19.20 val. Koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ Kauno bigbendo ir Stasio Povilaičio koncertas.

ROTUŠĖS AIKŠTĖ
Meninė instaliacija, skirta „Kauno Hanzos dienoms 2015“.
13 val.  Jubiliejinis XXX tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai 2015“.
15 val.  Kauno cirko meno akademijos programa.
15.45 val.  Techninė pertrauka.
17–19 val. Energinga ir egzotiška „Giunter Percussion“ programa „To the Gods of Rhythm“. Programoje skambėsianti Afrikos muzika bus atliekama autentiškais instrumentais.

SANTAKOS PARKAS, ALEKSOTO G., PRIEPLAUKOS KRANTINĖ, KAUNO PILIES PRIEIGOS

Amatų alėja, tautodailės mugė.

VILNIAUS GATVĖ, ROTUŠĖS AIKŠTĖ
Persirengėlių  performansai (Kauno cirko meno akademija).

ROTUŠĖS AIKŠTĖ
14–19 val. „VITA GINA“ savanorių komandos ir UAB „Inchcape Motors“ socialinė akcija „Visi vaikai svajoja“.
Ford automobilių ekspozicija ir naujienos iš UAB  „Inchcape Motors“.

SANTAKOS STADIONAS

Rekordinio aitvaro – Kauno vėliavos – skraidinimas (tinkamomis oro sąlygomis).

10–19 val. Tapybos ant vandens menas. „Meda Project“.

13–17 val. Žirgų konkūras dienraščio „Kauno diena“ taurei laimėti.

SANTAKOS PARKAS

12–18 val. Muzikavimas mušamaisiais instrumentais tabalais, dalyvaujant ir šventės dalyviams.

12–18 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos veiklos ir pareigūno profesijos pristatymas „Kartu kurkime saugų Kauną“. 

12–15 val. Tarptautinio jaunimo mainų projektas „Milžiniški žodžiai“. Jaunimo savanoriškos veiklos centras „Daineta“.

ISTORINĖS LR PREZIDENTŪROS SODELIS
Lauko fotografijų paroda „Dingęs Kaunas“. Nuotraukose – neišlikę tarpukario Kauno objektai.

Visi renginiai nemokami!