Milijonas kasmet miršta

Virusinis hepatitas – tai skirtingų virusų sukeliamas kepenų uždegimas, galintis progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. PSO duomenimis, hepatito B ir C virusais pasaulyje kasmet užsikrečia apie 3 mln. gyventojų. Apie 1,1 mln. žmonių, sergančių lėtine šių ligų forma, dėl infekcijų sukeltų padarinių kasmet miršta.

Oficiali žmonių, sergančių hepatitais, statistika Lietuvoje nelabai gąsdinanti: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai buvo nustatyti 94 ūminio virusinio hepatito atvejai. Centro atstovai teigia, kad pastaraisiais metais žmonių, sergančių ūminiais hepatitais, Lietuvoje mažėjo. Birželį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) paskelbė donorinio kraujo tyrimų duomenis. „Analizuojant septynerių metų (2014–2020 m.) kraujo donorų infekuotumo statistiką, nustatyta, kad hepatito C paplitimo rodiklis 1 000 donacijų Lietuvoje sumažėjo 7,5 karto“, – optimistiškai nuteikiančius duomenis tuo metu skelbė ULAC.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė patikslino, kad ilgą laiką Lietuvoje buvo privalomai pranešama tik apie naujus nustatytus ūminio hepatito C atvejus. „Apie sergamumą lėtiniu hepatitu C tikslių duomenų Lietuvoje, deja, nėra. Hepatito C atveju, ūminis hepatitas nustatomas labai retai, nes infekcija ligos pradžioje dažniausiai nesukelia jokių simptomų arba jie labai nespecifiniai, retas užsikrėtęs suserga gelta, – teigė L.Jančorienė. – Sergamumo rodikliai yra nustatomi remiantis epidemiologiniais tyrimais, tačiau visą Lietuvą apimančių sergamumo hepatitais stebėsenos tyrimų neatlikta. Iki šiol atlikti tik nedidelės apimties tyrimai. Atsižvelgiant į juos ir į tai, kiek žmonių, sergančių šia liga, yra Europoje, taikant tam tikrus modelius bandoma apskaičiuoti, kiek galėtų būti lėtinių hepatitų B ir C ligonių Lietuvoje.“

Nepavyks pasiekti tikslo

PSO duomenimis, pasaulyje yra apie 59 mln. gyventojų, užsikrėtusių hepatito C virusu, Europoje – apie 14 mln. Pasak profesorės, Lietuvoje šia liga gali būti užsikrėtę 1–2 proc. gyventojų.

Ji pabrėžė, kad Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, nepavyks pasiekti PSO numatytų tikslų.

„2016 m. paskelbtoje strategijoje PSO numatė iki 2030 m. eliminuoti hepatitą C kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje, kadangi tapo prieinamas labai efektyvus šios ligos gydymas. Yra ir kitų tikslų, kuriuos PSO yra patvirtinusi didelės apimties dokumentu: sumažinti naujų atvejų skaičių, sergamumą, mirštamumą ir kitus šios ligos padarinius. Deja, siekiant šių tikslų daugelis šalių atsilieka nuo numatyto termino ir tikėtiną eliminaciją gali pasiekti tik apie 2050 m.“, – atkreipė dėmesį L.Jančorienė.

Siekiant hepatito C eliminacijos, vėluojama dėl įvairių priežasčių: hepatito C virusu užsikrėtę žmonės labai ilgai net neįtaria esą užsikrėtę, todėl ir nesikreipia į gydytojus, kita dalis užsikrėtusiųjų nesikreipia į gydymo įstaigas dėl kitų, labiau socialinių, priežasčių.

„Išsiaiškinus, kad asmuo serga hepatitu C, jam skiriamas labai efektyvus specifinis antivirusinis gydymas ir asmuo pasveiksta. Vaistai tokie efektyvūs, kad pasveiksta beveik 99 proc. gydomų ligonių. Taigi, jeigu visi užsikrėtusieji būtų išaiškinti ir jiems būtų paskirtas gydymas, jie būtų išgydyti. Problema, kad daugelis užsikrėtusiųjų, nejausdami jokių ligos požymių, nesikreipia į gydytojus ir nežino, kad serga“, – teigė L.Jančorienė.

Įsijungia šeimos gydytojai

Profesorė vylėsi, kad ateityje situacija keisis: nuo šių metų gegužės Lietuvoje pradėta vykdyti skatinamoji patikros dėl hepatito C paslauga, pagal kurią šeimos gydytojas visiems savo pacientams, gimusiems 1945–1994 m., net ir neturintiems jokių nusiskundimų, gali skirti hepatito C tyrimą. Taip siekiama išaiškinti tyliuosius šios ligos atvejus, kai asmuo nieko blogo nejaučia.

„Hepatito C virusas buvo atrastas tik 1989 m., o jo diagnostika pasaulyje tapo prieinama tik apie 1993 m. Iki tų metų nemažai hepatitu C užsikrėtusių žmonių tapdavo kraujo, kraujo plazmos donorais ir, perpylus jų kraują, liga būdavo perduodama kitiems. Maždaug nuo 1993-iųjų ir Lietuvoje atsirado pirminė hepatito C diagnostika. Tada pradėti tirti kraujo ir plazmos donorai ir paaiškėjo, kad didelė dalis jų buvo užsikrėtę šiuo virusu. Todėl visi tie, kurie iki 1993 m. buvo kraujo ar plazmos donorai, tie, kuriems buvo perpiltas kraujas ar plazma, buvo atliktos chirurginės intervencijos, moterims – cezario pjūvio operacijos, turėtų pasitikrinti dėl hepatito C“, – teigė L.Jančorienė.

Minėtos patikros metu asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, kartą pabandžiusiems ar aktyviai vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus, užsikrėtusiems ŽIV infekcija, ir pacientams, gydomiems priklausomybės ligų klinikose, hepatito C tyrimai turėtų būti atliekami kartą per metus.

„Tirtis pakartotinai rizikos grupėms priklausantiems asmenims reikia dėl to, kad, kartą pasveikus, hepatitu C galima ir vėl užsikrėsti. Į šias grupes nepatenkantiems asmenims, kuriems nekyla rizika užsikrėsti, tyrimo kartoti nereikia“, – tvirtino Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.

Visuomenės testavimas gali žymiai sumažinti sergamumą kepenų vėžiu ir kepenų ciroze, ir šias ligas sukeliančios infekcijos mastą.

Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenimis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų. Ilgą laiką viena pagrindinių kepenų persodinimo priežasčių visame pasaulyje buvo lėtinio hepatito C sukelti padariniai: kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Pasak Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininko, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovo profesoriaus habilituoto mokslų daktaro Limo Kupčinsko, 40 proc. pacientų, kuriems reikalinga kepenų transplantacija dėl pažengusios kepenų ligos, serga hepatitu C.

„Visuomenės testavimas gali žymiai sumažinti sergamumą kepenų vėžiu ir kepenų ciroze, ir šias ligas sukeliančios infekcijos mastą, todėl patikros programos įdiegimas Lietuvoje – nauja pradžia valdant hepatito C viruso infekciją, – teigė L.Kupčinskas. – Lietuvoje šios infekcijos gydymą šiuo metu gali paskirti tiek gastroenterologai, tiek infekcinių ligų gydytojai, tačiau, kad atrastume pacientų su lėtai progresuojančia liga, nepasireiškiančia žymesniais simptomais, į patikrą reikia plačiai įtraukti ir šeimos gydytojus.“

L. Kupčinskas / L. Kupčinsko asm. archyvo nuotr.

Į mus dažnai kreipiasi žmonės, hepatitu užsikrėtę prieš 20–30 metų, kai ši liga jiems nustatoma atsitiktinai.

Vėl pareikalavo mirčių

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, per pirmus 5 šių metų mėnesius nuo virusinių hepatitų mirė 15 asmenų. Anot L.Jančorienės, paprastai žmonės miršta ne tiesiogiai nuo virusinio hepatito, o nuo tų ligų, kurias jis sukelia, – virusinės kilmės kepenų cirozės arba pirminio kepenų vėžio.

„Į mus dažnai kreipiasi žmonės, hepatitu užsikrėtę prieš 20–30 metų, kai ši liga jiems nustatoma atsitiktinai – kraujo tyrimuose aptinkama kepenų uždegimo požymių ar profilaktinės sveikatos patikros metu aptinkama hepatito C antikūnų. Tie žmonės ateina pas mus labai išsigandę, nors nieko blogo nejaučia. Raminame, kad daugeliui hepatitai nustatomi atsitiktinai. Tiems, kurie ateina dėl nusiskundimų, dažniausiai jau būna išsivysčiusi kepenų cirozė arba net kepenų vėžys“, – tačiau, pasak gydytojos, kol hepatitas B ar C progresuoja į kepenų cirozę ar kepenų vėžį, užtrunka dešimtmečius.

Kokiu greičiu hepatitai progresuos, priklauso ir nuo to, kokio amžiaus žmogus jais užsikrečia.

„Jeigu užsikrečia jaunas žmogus, liga dažnai progresuoja žymiai lėčiau, ypač jaunoms moterims – jų ligos progresavimą lėtina imunitetą moduliuojantys hormoniniai veiksniai. Kai prasideda menopauzė, liga ima progresuoti greičiau. Skaičiuojama, kad, jei hepatitu užsikrečia jaunas žmogus, kepenų cirozė gali išsivystyti po 30–40 metų, o jeigu užsikrečia vyresnis žmogus – per 10–20 metų. Tačiau jei yra sunkinančių veiksnių, tokių kaip nutukimas, alkoholio vartojimas, kitos kepenų ligos ar ŽIV infekcija – liga progresuoja ir kepenys pažeidžiamos greičiau“, – į skirtingą ligos eigą atkreipė dėmesį L.Jančorienė.

Hepatito C rizikos grupėms priklauso nemažai socialinių įgūdžių neturinčių asmenų. Dėl to, pasak profesorės, siekiant suvaldyti šią ligą, reikia veikti kompleksiškai.

„Reikia testuoti bendrąją populiaciją, taip nustatyti gyventojus, kurie galėjo užsikrėsti hepatitu C iki 1993-iųjų, ir juos gydyti. Su kita gyventojų grupe (švirkščiamųjų narkotikų vartotojais) yra sudėtingiau. Jiems reikia ne tik padėti patekti pas gydytojus, ištirti, gydyti, bet ir kompleksiškai padėti susitvarkyti gyvenimą. Deja, jei vartojantieji švirkščiamuosius narkotikus išgydomi nuo hepatitų, tai problemos neišsprendžia – dalydamiesi naudotais švirkštais su kitais asmenimis, jie vėl užsikrečia. Reikia nemokamai keisti švirkštus. Įrodyta, kad keičiant švirkštus hepatitai plinta kur kas mažiau. Taip pat įrodyta, kad nemokamas švirkštų keitimas nedidina priklausomybės“, – moksliniais įrodymais dalijosi Santaros klinikų atstovė.

Apskaičiuota, kad vienam švirkščiamuosius narkotikus vartojančiam asmeniui reikėtų pakeisti iki 300 švirkštų per metus. Lietuvoje pakeičiama tik apie 27–30.

„Siekiama, kad švirkštai būtų keičiami ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, nes, nors narkotikai neturėtų ten patekti, žinome, kad realybėje yra kitaip. Be to, kartu su antivirusiniu hepatitų gydymu narkotikus vartojantys asmenys turėtų būti gydomi nuo priklausomybės. Kartu turėtų būti sprendžiami kiti socialiniai klausimai: būst, užimtumo ir pan.“, – hepatito C paplitimo mažinimo priemones tarp rizikos grupių asmenų pabrėžė L.Jančorienė.

Kokie bus šie metai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Jegelevičienės teigimu, 2020–2021 m. buvo nustatyta mažiau nei paprastai naujų virusinių hepatitų atvejų. Tačiau pirmąjį šių metų pusmetį šis skaičius vėl išaugo: pernai buvo nustatyti 94 susirgimo ūminiais virusiniais hepatitais atvejai, o vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį – 84.

„Kokia situacija bus praėjus 2022 m., sunku prognozuoti. Gali būti, kad dėl pandemijos metu sumažėjusios galimybės gauti kontaktinę gydytojo konsultaciją, jausis virusinių hepatitų šuolis. Tai gali lemti ir keliavimo ribojimų panaikinimas“, – susidariusią padėtį aiškino E.Jegelevičienė.

NVSC atstovės teigimu, šiuo metu taikomos gana efektyvios priemonės skirtingiems hepatito virusams suvaldyti.

„Skiepai yra pati geriausia apsauga nuo hepatito A ir B virusų. Siekiant apsisaugoti nuo kitų virusinių hepatitų, labai svarbu mažinti rizikos veiksnius (šie veiksniai – tai nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, žvėrienos ar kitų mėsos produktų vartojimas; prasti higienos įgūdžiai; didelė lytinių partnerių kaita; švirkščiamųjų narkotikų vartojimas; medicinos darbuotojai, turintys sąlytį su krauju (laboratorijų personalas, chirurgai, odontologai ir pan.), didinančius tikimybę susirgti, ir reguliariai tikrintis sveikatą“, – teigė E.Jegelevičienė.

NVSC įvardija kitą Lietuvoje taikomą priemonę sergamumui virusiniais hepatitais mažinti. Tai vaikų ir medicinos darbuotojų skiepijimas. Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai per pirmas 24 valandas nuo gimimo skiepijami pirma hepatito B vakcinos doze. Vėliau papildomai skiepijama suėjus pirmam mėnesiui ir trečią kartą – sulaukus pusės metų. Be to, nuo hepatito A ir B skiepijami visų profesijų ir pareigybių, susijusių su žmonių sveikatos priežiūros veikla ir bet kokia veikla, kai darbuotojas darbo metu gali būti veikiamas biologinio rizikos veiksnio ir darbuotojui yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti užkrečiamąja liga, atstovų skiepijimas vakcina nuo hepatito A ir B.

Hepatito B ir C virusų plitimą stabdo ir atliekami donorinio kraujo tyrimai.

„Remiantis Nacionalinio kraujo centro informacija, davus kraujo, tyrimai dėl infekcinių žymenų atliekami tą pačią dieną (per 8 valandas). T.y. kiekvieną kartą davus kraujo, jis tiriamas siekiant nustatyti, ar kraujo donoras neserga užkrečiamosiomis ligomis: sifiliu; ŽIV (sukeliančiu AIDS); hepatito B virusu ar hepatito C virusu; parvovirusine infekcija. Jei tyrimo rezultatai yra teigiami, kraujas nepanaudojamas perpylimui“, – dėl šios priežasties, anot E.Jegelevičienės, tikimybė užsikrėsti hepatito virusu perpylus donoro kraują buvo tik iki 1993 m.

Sukelia kepenų uždegimus

Virusiniai hepatitai – tai skirtingais keliais perduodamų virusų A, B, C, D ir E sukeliamas kepenų uždegimas. Lietuvoje dažniausiai nustatomi A, B ir C hepatitai.

Virusiniai hepatitai gali būti ūminiai ir pasireikšti gelta, pykinimu, silpnumu, apetito stoka, karščiavimu ir lėtiniai, kai liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, ir asmuo dažnai ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių.

Virusiniu hepatitu A dažniausiai užsikrečiama per maistą, vandenį ir aplinką. Hepatito B ir C virusais galima užsikrėsti per kraują (vartojant švirkščiamuosius narkotikus, dalijantis užkrėstais švirkštais, darant tatuiruotes, veriant auskarus ar atliekant kitas procedūras, kurių metu naudojami nesterilūs įrankiai), lytinius santykius (nenaudojant prezervatyvo), tačiau hepatito C virusas šiuo būdu perduodamas retai. Užsikrėtusi motina hepatito B ir C virusą gali perduoti savo kūdikiui. Hepatitas D gali pasireikšti tik kartu su hepatitu B (be hepatito B viruso hepatito D infekcija nevyksta). Užsikrėsti galima kartu su hepatito B virusu (koinfekcija) arba jau esant hepatitui B (superinfekcija). Hepatito D viruso perdavimo būdai yra tokie pat kaip ir hepatito B viruso. Hepatito E virusas plinta fekaliniu-oraliniu keliu. Dažniausiai užsikrečiama per ligonio fekalijomis užterštą vandenį ar valgant termiškai neapdorotą mėsą (dažniausiai kiaulieną).

Ekonomiškai neišsivysčiusiuose regionuose hepatito E protrūkiai dažniau registruojami liūčių sezono metu. Išsivysčiusiose šalyse, ypač Europoje, hepatitas E šiuo metu yra dažniausias ūminis hepatitas. Pagrindinis šios zoonozės infekcijos šaltinis – kiaulės ir kiti gyvūnai. Žmogus dažniausiai užsikrečia per kontaktą su kiaulėmis ir valgant nevisiškai termiškai apdorotą kiaulieną.

Šaltinis: NVSC, Santaros klinikos.

Gydosi tik vienas iš šimto

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 80 proc. žmonių, sergančių hepatitu B ar C, nejaučia jokių simptomų, didžioji dalis nežino, kad yra užsikrėtę ir platina virusus toliau (tik 1 iš 100 užsikrėtusiųjų gydosi nuo hepatitų).

Vienas iš rizikos veiksnių užsikrėsti hepatito B ar C virusu – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) skelbia, kad kas antras švirkščiamųjų narkotikų vartotojas Europoje galėjo turėti kontaktą su hepatito C virusu. Tebesitęsiant virusinio hepatito C plitimui tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Europoje, EMCDDA ragina užtikrinti didesnes testavimo apimtis ir gydymosi galimybes.

Šaltinis: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Įveikiama infekcija

Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, hepatito C patikrą atliks šeimos gydytojai. Paslauga Lietuvoje bus nemokamai prieinama žmonėms, gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę.

Medikai atkreipia dėmesį: hepatitą C galima išgydyti, tai labai svarbu, nes infekcija sergantys pacientai iš pradžių nejaučia specifinių simptomų ir nežinodami gali užkrėsti kitus. Tikimasi, kad ankstyva diagnostika padės sutaupyti ir PSDF lėšų, nes, anksti nustačius ligą, ją gydyti valstybei kainuos pigiau.

Siekia visiškai išnaikinti

Vienas iš hepatito C patikros paslaugos iniciatorių, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas profesorius habilituotas mokslų daktaras Limas Kupčinskas pabrėžia, kad hepatito C patikra Lietuvoje – ilgai lauktas ir svarbus žingsnis ne tik suvaldant šios pavojingos infekcijos plitimą, bet ir ją visiškai išnaikinant. Kaip pastebi akademikas, du iš 100 suaugusių gyventojų gali platinti šį virusą to nežinodami. „Šios viruso sukeliamos ligos klastingumas – pirmieji simptomai gali atsirasti tik išsivysčius komplikacijų – kepenų cirozei ar kepenų vėžiui“, – pastebi L.Kupčinskas.

Kaip skelbiama išplatintame pranešime, Lietuva yra pirmoji šalis Centrinėje ir Rytų Europoje, kurioje bus vykdoma ši patikra, įgyvendinant Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir siekiant išnaikinti hepatito C viruso infekciją iki 2030 m.

Kai laiku diagnozuoja

„Apskaičiuota, kad Europos regione nuo kepenų vėžio ir cirozės, susijusių su hepatito C infekcija, kasmet vis dar miršta apie 112,5 tūkst. žmonių. Laiku diagnozavus šį virusą, galime įveikti ir kepenų vėžį“, – sako prie šios sveikatos paslaugos Lietuvos gyventojams įgyvendinimo prisėdėjęs Europos Parlamento narys profesorius Liudas Mažylis.

Į šią sąsają dėmesį atkreipia ir L.Kupčinskas. „Remiantis Nacionalinio vėžio instituto registro duomenis, per metus Lietuvoje nustatoma 240 naujų kepenų vėžio atvejų, iš kurių apie 40 proc. yra susiję su hepatito C infekcija. Testavimas gali žymiai sumažinti sergamumą kepenų ciroze ir vėžiu bei infekcijos mastus“, – faktus ir galimą pokytį Lietuvoje dėsto gastroenterologas.

Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinią visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia laiku pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ŽIV progresavimą į AIDS arba visiškai  išgydyti virusinį hepatitą C.

Kas yra virusinis hepatitas C?

Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėn., kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2019 m. įvertino, kad nuo hepatito C mirė apytiksliai 290 tūkst. žmonių, daugiausiai dėl cirozės ir pirminio kepenų vėžio.

Kaip plinta virusinis hepatitas C?

Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (apsikabinant, bučiuojantis).

ŽIV – kas tai?

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – infekcija, kuri silpnina žmogaus imuninę sistemą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Užsikrėtęs šiuo virusu žmogus tampa neatsparus kitoms ligoms (tuberkuliozei, vėžiui ir kt.). Paskutinė ŽIV ligos stadija – įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), kuris nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų (Kapoši sarkoma, ŽIV išsekimo sindromas, stemplės kandidozė ir kt.). UNAIDS duomenimis, 2020 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 680 tūkst. žmonių.

ŽIV kelerius metus ar net dešimtmečius gali progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami.

Svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus neperduoda ŽIV savo seksualiniams partneriams, nes yra slopinamas viruso dauginimasis. Todėl ankstyva prieiga prie antiretrovirusinės terapijos ir parama norint toliau gydytis yra labai svarbi ne tik siekiant pagerinti ŽIV užsikrėtusių žmonių sveikatą, bet ir užkirsti kelią ŽIV plitimui.      

Kaip plinta ŽIV?

Infekcijos šaltinis yra ŽIV užsikrėtęs žmogus. ŽIV plinta lytinių santykių metu, per kraują, taip pat jį gali perduoti motina vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Šiuo virusu neužsikrečiama per įprastą kasdienį sąlytį, pavyzdžiui, apsikabinant, spaudžiant rankas arba dalinantis asmeniniais daiktais.

Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiuoju ŽIV;  asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį; asmenims, teikiantiems seksualines paslaugas už atlygį; vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; asmenims, patyrusiems lytinę prievartą; narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims; asmenims, sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline; rizikos grupėms priklausantiems asmenims (jūreiviams, kaliniams, medikams ir kt.).

Visi jie bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.

Jie apdovanoti už „lemiamą indėlį į kovą su per kraują plintančiu hepatitu, didele pasauline sveikatos problema, sukeliančia kepenų cirozę ir kepenų vėžį žmonėms visame pasaulyje“, nurodė komitetas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatito C virusu yra užsikrėtę daugiau kaip 70 mln. žmonių, o kasmet nuo šios chroniškos ligos miršta 400 tūkst. žmonių.

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Nobelio medicinos premija šiemet įgijo ypatingą reikšmę dėl koronaviruso pandemijos, kuri akcentavo medicinos tyrimų svarbą visuomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje.

Šiemetinių laureatų atradimo dėka dabar yra prieinami itin preciziški kraujo testai hepatito C virusui nustatyti, kurie „iš esmės eliminavo po kraujo perpylimo išsivystantį hepatitą daugelyje pasaulio dalių, smarkiai pagerindami pasaulio [populiacijos] sveikatą“, nurodė Nobelio komitetas.

Atradimas taip pat sudarė sąlygas sparčiai kurti antivirusinius vaistus nuo hepatito C.

„Pirmą kartą per istoriją šią ligą dabar galima išgydyti; tai kursto viltis dėl hepatito C viruso išnaikinimo pasaulio populiacijoje“, – sakoma pranešime.

Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.

Pernai Nobelio medicinos premija atiteko ląstelių reakciją į deguonį tyrinėjantiems mokslininkams britui Peteriui J. Ratcliffe'ui (Piteriui Dž. Ratklifui) ir amerikiečiams Williamui G. Kaelinui (Viljamui Dž. Kilinui) bei Greggui L. Semenzai (Gregui L. Semenzai).

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Spėliojama, kad Nobelio taikos premija galėtų būti paskirta švedų paauglei Gretai Thunberg (Gretai Tunberg) ir kitiems klimato aktyvistams arba spaudos laisves ginančioms grupėms.

Daugiausia užregistruota lėtinių hepatitų, t.y. daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai, 74,5 proc.) visų šiemet registruotų hepatitų, iš kurių daugiausia lėtinio hepatito C (115) bei 20 atvejų hepatito B.

Tuo tarpu pernai per visus metus iš viso užregistruota 115 susirgimų hepatitais, iš kurių dauguma B ir C hepatitai (77) bei 22 hepatito A atvejai.

ULAC duomenimis, daugiausia susirgimų lėtiniais virusiniais hepatitais nustatyta Vilniaus (57), Kauno (33) ir Telšių (11) apskrityse. Pagal lytį, daugiau nei pusė (57,7 proc., 79 atvejai) susirgimų registruota tarp vyrų, likusieji – 42,3 proc. (58 atvejai) – tarp moterų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.

"Šiemet pradėjus registruoti ir lėtines hepatitų formas neabejotinai turėsime realesnę šalies gyventojų sergamumo hepatitais situaciją", – pažymėjo ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja gydytoja Irma Čaplinskienė.

Manoma, kad jų bus žymiai daugiau, nes tai lemia hepatito infekcijos ypatybės.

Gydytoja primena, kad maždaug septyni iš dešimties B ir C hepatitų nepasireiškia jokiais ligos simptomais, todėl užsikrėtusieji, nesikreipia į gydytojus ir patys to nežinodami, gali platinti infekciją, t.y. užkrėsti kitus.

Be to, per kelis dešimtmečius kepenų infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį su nepalankia išeitimi.

Pasak I.Čaplinskienės, gera žinia yra ta, kad hepatitas C yra išgydomas ir gydymą kompensuoja valstybė. Todėl labai svarbu anksti nustatyti hepatito infekciją atliekant kraujo tyrimus.

Šeimos gydytojas pacientui gali paskirti kepenų fermentų kraujo tyrimus ir nustačius nukrypimus gali išrašyti siuntimą tolesnei konsultacijai pas gydytoją infektologą, kuris, įvertins situaciją ir esant reikalui, skirs atitinkamą gydymą.

Labai svarbu nepamiršti paskirti hepatito B tyrimą visoms nėščiosioms. Šis tyrimas yra nemokamas. Ankstyvas hepatitų išaiškinimas nėščiosioms, gali apsaugoti naujagimį nuo hepatito B susirgimo ir jo komplikacijų.

Nuo hepatito B apsaugo skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos problemą. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti:

– jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų;

– jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros;

– jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST);

– hemodializuojamiems pacientams;

– sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis;

– organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams;

– asmenims po organų transplantacijos;

– medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu;

– jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas;

– nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus;

– buvusiems įkalinimo įstaigose;

– turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.);

– infekuotiems ŽIV;

– visoms nėščioms.

Daugiausia  užregistruota lėtinių hepatitų, t.y. daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai, 74,5 proc.) visų šiemet registruotų hepatitų, iš kurių daugiausia lėtinio hepatito C (115) bei 20 atvejų hepatito B. Tuo tarpu pernai per visus metus iš viso užregistruota 115 susirgimų hepatitais, iš kurių dauguma B ir C hepatitai (77) bei 22 hepatito A atvejai.

ULAC duomenimis, daugiausia susirgimų lėtiniais virusiniais hepatitais nustatyta Vilniaus (57), Kauno (33) ir Telšių (11) apskrityse. Pagal lytį, daugiau nei pusė (57,7 proc., 79 atvejai) susirgimų registruota tarp vyrų, likusieji – 42,3 proc. (58 atvejai) – tarp moterų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.

„Šiemet pradėjus registruoti ir lėtines hepatitų formas neabejotinai turėsime realesnę šalies gyventojų sergamumo hepatitais situaciją, – pažymėjo ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja gyd. Irma Čaplinskienė. – Deja, jų bus žymiai daugiau, nes tai lemia hepatito infekcijos ypatybės.“

Gydytoja primena, kad maždaug septyni iš dešimties B ir C hepatitų nepasireiškia jokiais ligos simptomais, todėl užsikrėtusieji nesikreipia į gydytojus, o patys to nežinodami gali platinti infekciją, t.y. užkrėsti kitus. Be to, per kelis dešimtmečius kepenų infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį su nepalankia išeitimi.

Pasak gyd. I. Čaplinskienės, gera žinia yra ta, kad hepatitas C yra išgydomas ir gydymą kompensuoja PSDF. Todėl labai svarbu anksti nustatyti hepatito infekciją atliekant kraujo tyrimus. Šeimos gydytojas pacientui gali paskirti kepenų fermentų kraujo tyrimus ir nustačius nukrypimus gali išrašyti siuntimą tolesnei konsultacijai pas gydytoją infektologą, kuris, įvertins situaciją ir esant reikalui, skirs atitinkamą gydymą.

Labai svarbu nepamiršti paskirti hepatito B tyrimą visoms nėščiosioms. Šis tyrimas yra nemokamas – kompensuojamas PSDF lėšomis. Ankstyvas hepatitų išaiškinimas nėščiosioms, gali apsaugoti naujagimį nuo hepatito B susirgimo ir jo komplikacijų. Nuo hepatito B apsaugo skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra.

Dėl  virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose; turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.); infekuotiems ŽIV; visoms nėščioms.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos problemą. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Pasak infekcinių ligų gydytojos med. m. dr. Ligitos Jančorienės, tokią liūdną statistiką lemia tai, jog hepatitas C – klastingas virusas, kuris ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, o infekcijos sukeltos pasekmės dažnai pastebimos jau esant labai pažengusiam kepenų pažeidimui.

Pažeidžia vieną svarbiausių vidaus organų

„Hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas infekcinis susirgimas, pažeidžiantis vieną svarbiausių vidaus organų kepenis, galintis sukelti tiek ūminį, tiek lėtinį kepenų uždegimą. Yra žinoma, kad hepatitas C glaudžiai susijęs ir su vienos sunkiausiai gydomų onkologinių ligų, kepenų ląstelių vėžio, rizika. Negydomas šio viruso sukeltas uždegimas gali progresuoti į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą“, – pasakoja infekcinių ligų gydytoja profesorė L. Jančorienė.

Neapsaugotas nei vienas

Nors į labiausiai pažeidžiamas rizikos grupes patenka švirkščiamąsias psichoaktyvias medžiagas  vartojantys, uždaromis, nehigieniškomis sąlygomis gyvenantys asmenys, nuo šio klastingo viruso, pasak L. Jančorienės, neapsaugotas nei vienas. „Hepatito C virusas perduodamas per kraują ir kontaktą su kitais organizmo skysčiais. Iš tiesų, didžiausią riziką užsikrėsti šio tipo virusu patiria švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartojantys asmenys, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad likusi visuomenės dalis nuo to apsaugota. Šiuo klastingu virusu galima užsikrėsti ir darantis tatuiruotes, veriantis auskarus, jei tam naudojami nesterilūs instrumentai, taip pat atliekant kai kurias medicinines manipuliacijas.

Anksčiau, iki hepatito C viruso diagnostikos pradžios, daug žmonių visame pasaulyje hepatito C viruso infekcija užsikrėtė per kraujo ar plazmos perpylimus, plazmos donorystę ar chirurginio gydymo metu. Dabar tokios rizikos jau nėra, nes donoro kraujas ir jo produktai yra labai kruopščiai patikrinami. Retai, bet klinikinėje praktikoje pasitaiko atvejų, kai virusu užsikrėtusi motina gali infekciją perduoti savo naujagimiui, dažniausiai gimdymo metu arba greitai po jo. Ši rizika ženkliai padidėja, jei motina yra užsikrėtusi dar ir ŽIV viruso infekcija“, – sako gydytoja.

Klastingas virusas nerodo simptomų

Blogiausia, pastebi profesorė, kad hepatito C viruso infekcija daugeliu atvejų ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl diagnozuoti šią ligą anksti dažnai yra sudėtinga. „Ūminio hepatito C inkubacinis periodas trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, ir 8 iš 10 užsikrėtusiųjų ligos pradžioje nepajunta jokių simptomų, tokių kaip gelta, diskomfortas pilve ar šleikštulys, apetito stoka ar sąnarių skausmas.

Rečiau, prasidėjus ūmiam viruso sukeltam kepenų uždegimui, gali pakilti kūno temperatūra, kamuoti silpnumas, pasireikšti odos bėrimai. Pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmai, daugeliui asocijuojasi su apsinuodijimu maistu, todėl esant šiems ligos požymiams apie ūminį kepenų uždegimą dažnai nepagalvojama. Kepenų pažeidimą dažniausiai išduoda pastebimai patamsėjusi šlapimo spalva, odos ir akių sklerų (odenų) pageltimas ar pakitusi išmatų spalva“, – atkreipia dėmesį L. Jančorienė.

Pasak jos, tik vidutiniškai 20 proc. atvejų po ūminio hepatito C yra pasveikstama savaime (spontaniškai), dažniau tai siejama su moteriška lytimi ir jaunu amžiumi (iki menopauzės), likusiais 80 proc. atvejų ūminis hepatitas C po 6 mėnesių pereina į lėtinį kepenų uždegimą, kuris, dažnai ilgą laiką be jokių simptomų ar klinikinių požymių, lėtai progresuoja į kepenų cirozę, kepenų funkcijos nepakankamumą ar kepenų ląstelių vėžį. Tokiais atvejais, ypač anksčiau, kai nebuvo efektyvaus hepatito C viruso infekcijos gydymo, esant labai pažengusiai kepenų ligai, gyvybę išgelbėti buvo galima tik atlikus kepenų persodinimą.

Kilus įtarimų, neatidėliokite vizito pas gydytoją

Pasak profesorės L. Jančorienės, kilus įtarimų ar jaučiant nuolatinį nuovargio, silpnumo pojūtį, pastebėjus neįprastų simptomų, būtina pagalvoti ir apie lėtinį hepatitą C, kreiptis į gydytoją ar laboratoriją ir pasitikrinti. „Tam pakanka atlikti atrankinį hepatito C testą (serologinį anti-HCV tyrimą). Aptikus hepatito C viruso infekcijos žymenis, reikia kreiptis į infekcinių ligų gydytoją ar gydytoją gastroenterologą, kuris atliktų daugiau tyrimų, nustatytų viruso genotipą, koncentraciją, įvertintų kepenų pažeidimo laipsnį ir paskirtų antivirusinį hepatito C viruso gydymą“, – sako profesorė – efektyviausias gydymas visada yra tas, kuris yra paskirtas laiku. Šiuolaikinė medicina pajėgi visiškai suvaldyti ir išgydyti hepatito C viruso infekciją, tačiau kiekvienas žmogus privalo jaustis atsakingas už savo sveikatą ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus“.

Proveržis hepatito C gydyme

Pasak profesorės L. Jančorienės, lėtinio hepatito C srityje per pastaruosius 10 metų įvyko reikšmingas proveržis, prilygstantis pasaulinės reikšmės įvykiams medicinos ir mokslo pasaulyje. Lėtinis hepatitas C šiandien yra pagydoma liga, nuo kurios pasveiksta net 95-99 proc. gydytų pacientų. 2011 m. registruota nauja vaistų grupė – tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai, kurių įdiegimas į klinikinę praktiką iš esmės pakeitė lėtinio hepatito C gydymą, o juos ištobulinus 2019 m. jau turimi  itin efektyvūs kelių veikliųjų medžiagų deriniai, dažnai suderinti vos vienoje ar keletoje tablečių. Vaistai vartojami tik per burną, gydymo trukmė sutrumpėjo iki 2-3 mėnesių, o jų saugumas taip pat patvirtintas. Tokie vaistai dažnai gerai dera su kitais pacientų vartojamais vaistiniais preparatais.

Sunkiausiu uždaviniu išlieka diagnozė

Profesorės teigimu, net ir pažengus medicinai sunkiausia ir toliau išlieka išaiškinti visus hepatito C virusu užsikrėtusius asmenis, kad būtų galima jiems paskirti efektyvų gydymą ir įgyvendinti PSO užsibrėžtą tikslą iki 2030 m. išnaikinti hepatito C viruso infekciją.

„Savo klinikinėje praktikoje vis dar susiduriame su pacientais, kurie nenoriai ateina pas gydytoją specialistą su išankstinėmis nuostatomis ir baimėmis, įsitikinę, kad hepatito C gydymas yra ilgas, labai sunkiai toleruojamas, mažai efektyvus, todėl pacientai ilgą laiką bijo kreiptis į gydytoją ir nenori gydytis. Pats laikas tokias nuostatas sugriauti, nes šiuolaikinis hepatito C gydymas yra palyginti trumpas, beveik nesukeliantis šalutinio vaistų poveikio ir labai efektyvus. Žmogus pasveiksta pilnai, kepenų ląstelės vėliau palaipsniui atsistato ir dažnai nelieka jokių buvusios ligos padarinių. Dėl to labai skatinu kiekvieną Lietuvos gyventoją bent kartą pasitikrinti dėl hepatito C ir kreiptis į gydytoją, jei būtų aptikti infekcijos žymenys“, –  skatina Vilniaus universiteto profesorė L. Jančorienė.

PSO duomenimis, lėtinio hepatito C viruso infekcija pasaulyje serga 71 mln. žmonių. Lietuvoje apie 2 proc. gyventojų vis dar yra užsikrėtę hepatitu C, tačiau inovatyvūs gydymo metodai situaciją keičia.

Jau kelerius metus hepatitas C Lietuvoje yra gydomas inovatyviomis terapijomis, o neseniai buvo pradėtas kompensuoti pirmasis vaistas, skirtas suaugusiųjų ir paauglių, užsikrėtusių bet kuriuo lėtinės hepatito C viruso infekcijos genotipu, gydymui. Pasaulyje proveržį sukėlusiu vaistu vos per 2 mėnesių gydymo kursą pavyksta išgydyti daugiau nei 99 proc. ligos atvejų.

Nuo praeitų metų pabaigos pacientams jau yra kompensuojamas pirmasis vaistas, skirtas gydyti visų 6 genotipų hepatito C viruso infekciją.

„Pagaliau Lietuvoje matome realią galimybę pasiekti PSO iškeltų tikslų ir per artimiausią dešimtmetį eliminuoti hepatito C virusą. Didelę įtaką šių tikslų įgyvendinimui padarė inovatyvių vaistų atsiradimas šalies rinkoje. Nuo praeitų metų pabaigos pacientams jau yra kompensuojamas pirmasis vaistas, skirtas gydyti visų 6 genotipų hepatito C viruso infekciją, kurį rekomenduoja ir tarptautinės gydymo gairės. Labai svarbu, kad Lietuvoje yra prieinamas inovatyvus gydymas, leidžiantis per trumpą laikotarpį išgydyti pacientus ir pagerinti tolesnę jų gyvenimo kokybę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Anksčiau, iki naujų vaistų atradimo, hepatitu C sergantiems pacientams būdavo skiriamas gydymas interferonu ir ribavirinu, kuris trukdavo nuo 6 iki 12 mėnesių ir sukeldavo sunkias nepageidaujamas reakcijas.

„Iki praėjusių metų pabaigos toks gydymas vis dar buvo skiriamas pacientams, kuriems nustatytas 2 ir 3 genotipo hepatito C virusas. Tačiau dabar, kai turime kompensuojamą inovatyvų vaistą visiems 6 genotipams gydyti, dauguma pacientų pasveiksta vos per 8 savaites, o gydymas nesukelia reikšmingesnių nepageidaujamų reakcijų. Tokie pokyčiai medicinoje iš esmės pakeitė šių pacientų gydymo procesą“, – sako prof. Jonas Valantinas, Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas.

Profesoriaus teigimu, kartu su inovatyvių vaistų atsiradimu, pasikeitė ir pacientų požiūris į ligą. Anksčiau daugelis nesiryždavo gydymui, nes jo procesas būdavo sunkesnis už pačią ligą.

„Injekcijas pakeitęs gydymas tabletėmis yra daug lengvesnis ir patogesnis vartoti, pacientams neprogresuoja kepenų pažeidimai, yra daug mažiau nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymą galima skirti net paaugliams. Visi šie pokyčiai yra labai reikšmingi, todėl pacientai drąsiau kreipiasi į medikus“, – sako prof. J. Valantinas.

Lietuva vadovaujasi PSO iškeltais tikslais ir siekia visiško hepatito C eliminavimo. Šalyje yra visos priemonės, reikalingos sėkmingai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus ir užtikrinti pilnavertį jų gyvenimą. Svarbu, kad šalies gyventojai aktyviai tikrintųsi savo sveikatą ir taip palengvintų hepatito C atvejų išaiškinimą.

Hepatito C virusu galima užsikrėsti per užkrėstą kraują ar jo produktus. Rekomenduojama atlikti tyrimus žmonėms, kuriems iki 1994 m. buvo atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros, kraujo perpylimas ar organų transplantacijos bei kitoms rizikos grupėms, apie kurias informacijos gali suteikti šeimos gydytojas.

Išsiskyrė aktyvumu

Respublikinis priklausomybės ligų centras surengė pavasarinę ŽIV ir hepatito C testavimo savaitę. Klaipėdiečiai ir kitų didžiųjų miestų gyventojai galėjo nemokamai pasitikrinti greitaisiais šių virusų nustatymo testais.

Greitiesiems ŽIV ir hepatito C testams atlikti kraujo imama iš piršto, o rezultatai gaunami jau po 1 min.

"Per savaitę Priklausomybės ligų centro filialuose atlikti 262 testai, teigiamų ŽIV testų nebuvo, o hepatito C – net 5. Visiems besitikrinusiems suteiktos konsultacijos prieš ir po testo, o tiems, kurių rezultatas buvo teigiamas – pasiūlyta galimybė gauti siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Jauniausiam besitikrinusiam asmeniui – 19, vyriausiam – 79 metai", – akcijos rezultatus apibendrino Respublikinio priklausomybės ligų centro ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė.

Per visoje šalyje vykusią testavimo akciją aktyvumu išsiskyrė klaipėdiečiai – čia atlikti 127 testai dėl hepatito C ir ŽIV. Vienam vyrui nustatytas hepatitas C.

Trūksta informacijos

Kaip pastebi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė, dažniausiai pasitikrinti pageidavo jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai, abiejų lyčių atstovų buvo apylygiai.

Manoma, kad akcijos dalyvių aktyvumą lėmė Klaipėdos filialo paskelbta nemokamų konsultacijų savaitė ir dalyvavimas miesto šventėje – darbuotojai dėjo daug pastangų, kad pasiektų žmones, suteiktų galimybę ne tik pasitikrinti dėl virusų, bet ir daugiau sužinoti apie žalingą alkoholio vartojimą, priklausomybę, teikiamas gydymo paslaugas.

"Susidomėjimas šiais klausimais Klaipėdoje – didelis, poreikis tikrai yra, bet išlieka ir pagrindiniai barjerai – baimė konsultuotis, informacijos apie tai, kad abu virusai yra gydomi efektyviais vaistais, o hepatitas C – visiškai išgydomas vos per kelis mėnesius, trūkumas. Paaiškinus šiuos dalykus, nerimas sumažėja ir žmonės labiau linkę pasitikrinti", – tikino centro atstovės.

V.Karulaitienė pastebėjo, kad kai kuriuos klaipėdiečius nuo patikros stabdo ir baimė sužinoti, kad yra užsikrėtę.

Diagnozuojama per vėlai

Pavasarinė testavimo savaitė įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje, o pagrindinis jos tikslas – skatinti žmones tikrintis ir kuo anksčiau diagnozuoti infekcijas.

Šiuo metu Lietuvoje apie 30 proc. visų žmonių, turinčių ŽIV, gyvena to nežinodami, o pusei jų virusas diagnozuojamas vėlai.

Lietuvoje skelbiamais duomenimis, 2018 m. kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis – per narkotikų vartojimą. Dar 15,7 proc. užsikrėtusiųjų viruso plitimo būdas nebuvo nustatytas.

Daugiau negu pusė užsikrėtusiųjų ŽIV pernai nustatyta 30–44 metų amžiaus grupėje. Abu virusai Lietuvoje gydomi šiuolaikiškais ir itin veiksmingais vaistais.

Nuo pernai ŽIV gydymas skiriamas visiems be išimties, vartodamas medikamentus žmogus gyvena visavertį gyvenimą, kurio trukmė nesiskiria nuo ŽIV neužsikrėtusiųjų.

Nuo hepatito C šiandien yra visiškai išgydoma  per maždaug 2–3 mėnesius naujais ir šalutinio poveikio beveik neturinčiais vaistais.

"Žinoti savo ŽIV ir hepatito C statusą, tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų Lietuvoje dar nėra taip įprasta, kaip kitose Vakarų valstybėse. Ilgainiui tai turėtų tapti rutinine procedūra, kaip ir kitos reguliarios sveikatos patikros.

Šios ligos yra besimptomės, tai reiškia, kad asmuo gali būti viruso nešiotojas, tačiau apie tai nežinoti ir nieko nejausti.

Užsikrėsti šiomis infekcijomis galima per nesaugius lytinius santykius, kontaktą su virusą turinčio žmogaus krauju, todėl, įvertinus užsikrėtimo riziką, reikėtų pasinaudoti galimybe ir išsitirti", – sakė M.Danielė.