Kaip antradienį informavo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, liepos 4-ąją Paežerių ežero maudykloje nustatytas 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Liepos 7-ąją Šventosios upės Anykščiuose maudykloje aptiktas 1,2 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius. Praėjusį ketvirtadienį pakartotinai atlikus tyrimus Šventosios upės maudykloje vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.

Kol kas nėra gauta tyrimų rezultatų apie Širvintų maudyklos vandens kokybę.

Kaip skelbia Sveikatos stiprinimo centras, liepos pradžioje ištyrus 109 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų vienetų skaičius rastas Gudelių ežero vandenyje Šiaulių rajone, Ščebnicos ežero Kaišiadorių rajone, Nestrėvaičio ežero Elektrėnų rajone, Šventosios upės ties Šeiminyškėlių gatve vandenyje. Ketvirtadienį pakartotinai atlikus tyrimus Šventosios upėje vandens kokybė atitiko higienos normos reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus savaitei po trumpalaikės taršos pabaigos.

Atsirado naujų sąlygų

Įsigaliojus naujai higienos normai reikalaujama, kad medicininiai skalbiniai būtų skalbiami specializuotose skalbyklose arba ambulatorinio gydymo įstaigose tam skirtoje patalpoje. Pasak Odontologų rūmų, dėl tokio reikalavimo daugeliui odontologijos klinikų ir kabinetų kyla keblumų.

„Tai reiškia, kad skalbinius reikia atiduoti skalbimo paslaugų teikėjams, tačiau Klaipėdos mieste tokių įstaigų, kurios atitiktų higienos normą, paprasčiausiai nėra. Artimiausia vieta, kur gydymo įstaigos gali skalbti medicininius skalbinius, yra Kretingos rajone veiklą vykdanti įmonė. Tai  vienintelė tokia įstaiga regione, – rašoma Odontologų rūmų išplatintame pranešime spaudai. – Šios įstaigos monopolinis dominavimas rinkoje vis labiau panašėja į piktnaudžiavimą šia padėtimi. Panaikintas skalbinių priėmimo punktas Klaipėdoje, atsirado sutarties sudarymo mokestis, kuris šiuo metu siekia beveik 200 eurų, sutartyje vienašališkai primetamas mažiausias priimamų skalbti skalbinių kiekis – 20 kg, kuris mažose įmonėse retai surenkamas.“

Šios įstaigos monopolinis dominavimas rinkoje vis labiau panašėja į piktnaudžiavimą šia padėtimi.

Vadina pertekliniais

Odontologų rūmų atstovas spaudai Marius Salys įsigaliojusius reikalavimus dėl medicininių skalbinių skalbimo vadino pertekliniais. Jis užsiminė, kad, Odontologų rūmams kreipusis į ministeriją su prašymu spręsti susidariusią situaciją Klaipėdoje, gautas sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės raštiškas pastebėjimas, kad „asmens sveikatos priežiūros įstaigos gali rinktis įmones, skalbimo paslaugas teikiančias visoje Lietuvos teritorijoje, ne tik Klaipėdos apskrityje“.

„Tokių pasiūlymų įgyvendinimas ne tik padidintų administracinę ir piniginę naštą gydymo įstaigoms, bet ir keltų odontologijos paslaugų kainas Klaipėdos gyventojams. Odontologai, kuriems užkrautas perteklinis reikalavimas vežti skalbinius į, pavyzdžiui, Vilnių ar Kauną, o ne skalbti juos vietoje – Klaipėdoje, būtų priversti dėl išaugusių veiklos sąnaudų pakelti kainą ir galutiniam vartotojui – pacientui“, – rašoma Odontologų rūmų pranešime.

Skalbti visoje Lietuvoje?

Sveikatos apsaugos ministerijos pasiteiravome, kodėl buvo įvestas reikalavimas medicininius skalbinius skalbti atskiroje patalpoje ir kaip ministerija vertina tai, kad, atsiradus tokiam reikalavimui, mažos gydymo įstaigos skalbinius turi vežti į kitą miestą ir pan. Atsakydamas į šiuos klausimus, ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis tiesiog pacitavo šiuo metu galiojančią higienos normą, kur rašoma, kad medicininiai skalbiniai turi būti tvarkomi reikalavimus atitinkančiose skalbyklose arba ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose įrengtose atskirose skalbiniams skalbti skirtose patalpose.

„Minėti reikalavimai būtini siekiant užtikrinti gydymo įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus ir saugių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Infekcijų kontrolės reikalavimai turi būti užtikrinami kiekvienoje gydymo įstaigoje ir neturėtų skirtis priklausomai nuo įstaigos dydžio. Gydymo įstaigos gali rinktis įmones, teikiančias skalbimo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje“, – D. Jankauskienės pasiūlymą pakartojo J. Gališanskis.

Liepos antrojoje pusėje trumpalaikė tarša, daugiau žarninių enterokokų nei leidžiama, buvo nustatyta liepos 15 d. Lazdijų rajono Ančios ežero maudykloje – 2 kartus daugiau, Anykščių rajono Rubikių ežero maudyklose − 1,2 karto daugiau Liepos 19 d. Šiaulių miesto Prūdelio tvenkinio maudykloje žarninių enterokų lazdelių nustatyta 1,7 karto daugiau nei leidžiama. Pakartotinai atlikus tyrimus liepos 29 d. Ančios ežero, liepos 22 d. Rubikių ežero, liepos 23 d. Prūdelio tvenkinio maudyklose taršos nebenustatyta. Šiuo metu, kaip teigiama SMLPC pranešime, visi gautų maudyklų tyrimų rezultatai atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus. Kol kad dar nėra gauta vandens tyrimų rezultatų iš Druskininkų miesto, Molėtų rajono maudyklų.

Ištyrus vandens kokybę 115 rekreacijai skirtose zonose, rastas didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių lazdelių ir (ar) žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje prie šių poilsio zonų: liepos 19 d. Kėdainių rajono Augirių tvenkinyje, Dvariškių karjere, Keleriškių tvenkinyje, Šušvės upėje Josvainiuose, Miegenų tvenkinyje, liepos 15 d. Anykščių rajono Alaušo ežere. Pakartotinai atlikus tyrimus liepos 22 d. Alaušo ežere vandens kokybė atitiko reikalavimus. Dar nėra gauta informacijos apie Kėdainių rajono rekreacinių zonų būklę.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Pasišlykštėjo atviru maistu

Pirkėjai pastebi, kad tikrai ne kiekvienas atėjęs į didžiuosius prekybos centrus laikosi elementarių higienos reikalavimų. Žmonės nepaiso, kur čiaudi, kosėja. Kai kurie nesibodi visko imti nešvariomis rankomis, todėl, pasak į redakciją parašiusių kauniečių, taip galima pasigauti įvairių ligų.

„Beveik visuose didžiuosiuose prekybos centruose yra atvirų maisto produktų, kurių prieš vartojant neįmanoma nuplauti. Kelios parduotuvės atvirai išdėliojusios bandeles, spurgas, kitur – kviečiama prisikrauti jau supjaustytų salotų, kurios visiškai neuždengtos. Kiekvienas eina, čiaudi, skleidžia bakterijas. Nesuprantu, kodėl prekybos centrai negali normaliai uždengti maisto produktų, net ir tada, kai Kaune oficialiai paskelbta gripo epidemija“, – savo poziciją dėstė kaunietis Benas.

Jam antrino ir prekybos centre sutikta Jovita. Moteris tikino, kad nesinori net pirkti nieko, kas yra neuždengta, nes tokie produktai neatrodo higieniškai.

Nesuprantu, kodėl prekybos centrai negali normaliai uždengti maisto produktų, net ir tada, kai Kaune oficialiai paskelbta gripo epidemija.

„Įvairias daržoves, tokias kaip bulves, pomidorus, agurkus, aš perku, nes vis tiek prieš vartojimą juos nuplausiu. Bet tos atviros bandelės, prie kurių galima prisiliesti tiesiog pro šalį praeinant. Jos taip išdėliotos, kad nesunku jas užkliudyti striuke, ant kurios neseniai sėdėjau viešajame transporte, paimti rankomis, su kuriomis ką tik sveikinausi bei čiupinėjau pinigus. Buvau atkreipusi dėmesį ir į salotas išsinešimui. Gal tai kam nors geri pietūs, bet pateikimas – tragiškas. Yra uždėtas kažkoks neaiškus stogelis ant jų, bet kas iš to, jei pro šonus žmonės eina ir kosėja tiesiai ant maisto. Tiesiog šlykštu imti tokį maistą“, – kritikos negailėjo kaunietė.

Prekybininkų pozicija

„Kauno diena“ paprašė prekybos centrų atstovų pakomentuoti, kodėl parduotuvėse atvirai laikomi maisto produktai, kurie nėra papildomai apdorojami ir vartojami iš karto. Į pateiktus klausimus atsakė ne visi.

Štai „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog šio tinklo prekybos centruose neuždengtų produktų yra labai nedaug. Pasak jo, įvairūs sausainiai dažniausiai yra sudėti uždengtuose stalčiuose, kuriuos reikia pirmiau atidengti, o tik tada pasiimti, todėl atviri jie būna labai trumpam – kol pirkėjas pasiima sau reikiamą kiekį. Pasak D.Ryliškio, parduotuvėse dauguma produktų yra fasuoti, todėl atmeta tikimybę, kad per maistą pirkėjai užsikrėstų kokiais virusais.

„Visuose „Rimi“ prekybos centruose yra griežtai laikomasi maisto saugos reikalavimų ir higienos normų. Taip pat tvirtai laikomės taisyklės, jog paskelbus gripo epidemiją, atitinkamo miesto prekybos centruose nėra organizuojamos maisto degustacijos. „Rimi“ parduotuvėse, kuriose įrengti salotų barai, šalia yra padėtas dezinfekcinis skystis, kuriuo raginame pirkėjus aktyviai naudotis – būti sąmoningais ir rūpintis savo bei aplinkinių sveikata“, – komentavo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.

„Mūsų parduotuvių lentynose prekės yra išdėliotos laikantis visų galiojančių taisyklių. Kai kurie baldai sukonstruoti taip, kad nefasuotus maisto produktus uždengia visiškai, kai kur yra naudojami papildomi dangčiai tam, kad būtų užtikrinta, pavyzdžiui, nefasuotų sausainių kokybė ir sauga. Suprantame savo pirkėjų susirūpinimą maisto sauga, todėl atsižvelgiame į naujausias tendencijas ir nuolat ieškome sprendimų tinkamiausiam maisto produktų laikymui. Taip pat tikime savo klientų sąmoningumu, t. y., kad jie specialiai nečiaudys į nesufasuotą maistą, o tam tikrus maisto produktus ims tam skirtais įrankiais ar naudodami specialias prie lentynų esančias pirštines“, – antrino „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė.

Prekybos centro „Iki“ atstovai į pateiktus klausimus neatsakė.

Gali plisti kitos ligos

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigė, kad tokią situaciją turėtų komentuoti ne jie, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pastarosios atstovai teigė, kad atsakomybė ir pareiga užtikrinti parduodamo maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui, šiuo atveju – prekybos centrui.

„Teisės aktai nenustato konkrečių būdų, tačiau nurodo, kad maisto produktai pardavimui turi būti pateikiami taip, kad būtų išvengta jų užteršimo laikant parduotuvėje ar pirkėjui renkantis. Nefasuotus maisto produktus parduodant iš savitarnos vitrinos, vitrina iš priekio ir (arba) iš viršaus turi būti apsaugota nuo užteršimo. Turi būti pakankamai pakavimo medžiagų bei įrankių maisto produktams paimti ar pasemti. Maisto produktų laikymui skirta įranga bei įrankiai turi būti tinkami bei reguliariai valomi ir, jeigu reikia, dezinfekuojami“, – apie tai, kaip turėtų būti patiekiami nefasuoti maisto produktai komentavo VMVT specialistai.

Jie nurodė, kad maisto tvarkymo įmonė turi įvertinti visus galimus rizikos veiksnius (įskaitant mikrobinę, cheminę ar fizinę taršą) kiekviename maisto tvarkymo proceso etape. Pasak VMVT, atsižvelgus į galimą riziką, būtina taikyti reikiamas prevencijos priemones ar veiksmus, kad minėtų rizikos veiksnių būtų išvengta, o vartotojui pateikiamas saugus ir kokybiškas maisto produktas.

„Pavyzdžiui, maisto produktus parduodančios įmonės ar asmenys yra atsakingi, kad savitarnos skyriuose būtų prisilaikoma higienos reikalavimų ir nekiltų rizikos užsikrėsti per maistą plintančiomis ligomis. Pažymėtina, kad gripo virusas nėra atsparus aplinkos poveikiui ir greitai žūsta, maisto terpė nėra palanki šio viruso dauginimuisi. Tačiau nesilaikant privalomų higienos reikalavimų (nešvarios rankos, nepakankamas kiekis maisto produktams paimti ar supakuoti skirtų priemonių ir jų švara, neužtikrinama reguliari paviršių dezinfekcija ir pan.), per maistą gali plisti tokios ligos kaip hepatitas A, rotavirusinė infekcija (roto virusas), norovirusinė infekcija (noro virusas), jersiniozė ir kt.“, – teigė VMVT atstovai.

„Kauno diena“ primena, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras oficialiai gripo epidemiją Kaune paskelbė vasario viduryje. Dėl siaučiančio viruso rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti masinių susibūrimo vietų, čiaudėti ne į delnus, o į alkūnę ir pan. Griežtesnių higienos reikalavimų patariama laikytis ir dėl Europą pasiekusio koronaviruso.

Jie taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva pagal atsitiktinių paskendimų skaičių vis dar yra tarp lyderių Europos Sąjungoje, tad viešų baseinų misija mokyti saugaus elgesio vandenyje ir plaukimo yra nepaprastai svarbi.

Tokiai nuomonei pritaria ir gydytojai, pastebintys, kad gerą fizinę ir emocinę sveikatą padeda palaikyti tik taisyklingas plaukimas, kurio dauguma vaikų ir suaugusiųjų turi galimybę išmokti tik treniruotėse viešuose baseinuose.

„Pats daugiau nei du dešimtmečius užsiimu plaukimu ir mačiau, kokį ilgą modernizacijos kelią per šį laiką nuėjo vieši Lietuvos baseinai. Šiandien dauguma didžiųjų baseinų naudoja automatines dozavimo stoteles ir pažangias inžinerines sistemas visos baseino infrastruktūros priežiūrai. Galima drąsiai sakyti, kad renovuoti arba naujai pastatyti Lietuvos baseinai tikrai nėra prastesni nei Vakarų šalyse“, – pasakoja Kauno sporto komplekso „Girstutis“ direktorius Paulius Jonavičius.

Tokiai nuomonei pritaria ir žinomas plaukikas, olimpinės rinktinės narys Giedrius Titenis, kuris grįžęs iš Austrijos trumpų atostogų į Lietuvą treniruojasi ir „Girstučio“ baseine. „Palyginti su kitais baseinais, Lietuvoje vanduo tikrai nėra prastesnės kokybės“, – sako G. Titenis ir priduria, kad ir savo karjerą pradėjo viešame baseine Anykščiuose.

Nepaisant to, kad baseinai modernūs, Lietuva pirmauja pagal nuskendusių asmenų skaičių Europos Sąjungoje.

„Deja, nepaisant to, kad baseinai modernūs, Lietuva pirmauja pagal nuskendusių asmenų skaičių Europos Sąjungoje“, – apgailestauja P. Jonavičius ir primena, kad dar prieš penkerius metus, 2014 m., mirtingumo rodiklis dėl atsitiktinių paskendimų atviruose vandens šaltiniuose dėl nemokėjimo plaukti ir saugiai elgtis prie vandens, Lietuvoje buvo 7 kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, o apmaudžiausia tai, kad dažniau už kitus europiečius Lietuvoje skęsta visos amžiaus grupės – ir vaikai, ir suaugusieji, ir senjorai.

„Vienintelis realus kelias pakeisti šią liūdną statistiką yra edukacija, baseino lankymas nuo mažumės. Galbūt net plaukimo kaip disciplinos įtraukimas į kūno kultūros pamokas, nes tik treniruotėse baseine vaikai išmokta ne tik gerai plaukti, bet ir saugioje aplinkoje išbando šuolius į vandenį, nardymą. Tad turint omeny Lietuvos skendimų atviruose vandens telkiniuose statistiką ir gana žemą elgesio prie vandens kultūrą, būčiau linkęs vadinti gąsdinimą viešais baseinais, teiginius, kad baseinų vanduo pavojingas sveikatai, tiesiog neatsakingais“, – neslepia pašnekovas ir pastebi, kad vien „Girstutyje“ plaukti mokosi per 2200 vaikų, dalį jų – pagal programą, skirtą vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų.

Baseine įgyjamų plaukimo įgūdžių, galinčių ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir pagerinti sveikatą, trūkumą pastebi ir buvęs plaukikas, kineziterapeutas Andrius Švedas: „Kaip vairuojame, taip ir plaukiojame – dažnai galvojame tik apie greitį, bet ne apie taisykles, neretai pervertiname savo galimybes. Pasitaiko, kad žmogus įsitikinęs tuo, kad moka gerai plaukti, o iš tikrųjų jis praktiškai ne tik nemoka taisyklingų plaukimo ir kvėpavimo technikų, bet ir dėl aktyviai atliekamų netaisyklingų judesių gali pakenkti savo sveikatai. Žinoma, savo plaukimo techniką efektyviausia tobulinti dirbant individualiai su treneriu arba bendrose treniruotėse baseine.“

A. Švedas taip pat atkreipia dėmesį, kad net tie, kas lanko baseiną, dažnai tai daro per retai. „Plaukimas iš tikrųjų yra viena naudingiausių sporto šakų, nes „nukrauna“ svorį nuo stuburo, padeda stiprinti fizinį ir anaerobinį pajėgumus, lavina ir stiprina visą kūną. Tačiau tam reikia dviejų dalykų – taisyklingai atlikti judesius vandenyje ir pakankamai dažnai lankyti treniruotes“, – sako pašnekovas ir įvardija, kad suaugusiam, darbingo amžiaus žmogui plaukimas gali padėti pasiekti teigiamų sveikatos pokyčių, jeigu plaukiojama ne rečiau nei dukart, o geriausia – triskart – per savaitę. Be to, treniruotės metu reikia apšilti ir bent 20 min. sportuoti dideliu pajėgumu. „Plaukiojama ryte ar vakare, skirtumo nėra – plaukimas turi atpalaiduojantį poveikį, padeda nuimti įtampą, tačiau tuo pat metu tai gali būti puiki raumeninė treniruotė“, – pastebi kineziterapeutas ir pabrėžia, kad naudą sveikatai turi ne tik plaukimas, bet ir mankšta baseine.

„Pavyzdžiui, besilaukiančioms moterims mankšta vandenyje suaktyvina viso kūno kraujotaką, padaro raumenis elastingesnius ir sumažina tam tikrų traumų atsiradimo tikimybę gimdymo metu. Senjorams pritaikytos mankštos vandenyje puikus ir saugus būdas stiprinti visą kūną, pakelti tonusą. Apskritai, ar sergant sąnarių ligomis, ar stuburo, būsimoms mamoms pratimai vandenyje labai padeda sustiprėti, išvengti traumų ateityje – tai yra užtikrinta ir saugi fizinio aktyvumo forma, – sako A. Švedas ir priduria, kad mankšta baseine stiprina ne tik raumenis, bet ir psichologinę būseną: – Pavyzdžiui, paaugliams rekomenduočiau lankyti baseiną ne tik dėl galimybės koreguoti laikyseną, bet ir dėl emocinės būklės gerinimo, galimybės kryptingai išnaudoti energijos perteklių.“

Nors sporto kompleksas „Girstutis“ Kaune buvo renovuotas prieš 6 metus, į baseino priežiūrą, vandens valymo įrenginius ir inžinerines sistemas, užtikrinančias vandens ir oro kokybę baseine, investuojama kasmet. Kaip pastebi „Girstučio“ direktorius P. Jonavičius, šios pastangos net tik padeda užtikrinti paslaugų kokybę klientams, kurių apsilankymų skaičius per metus siekia apie 371 tūkst., bet ir atitikti aukščiausius reikalavimus, leidžiančius priimti tarptautines varžybas.

„Pavyzdžiui, šiemet „Girstutyje“ vyko Europos penkiakovės čempionatas. Prieš šį renginį sulaukėme ir varžybų organizatorių patikros. Visus reikalavimus atitikome“, – pasakoja P. Jonavičius ir priduria, kad prie galimybės priimti profesionalaus sporto renginius prisideda ne tik įstatymais nustatytų higienos normų laikymasis, bet ir papildomos priemonės, įgyvendinamos šiame baseine.

„Kaip papildomą dezinfekcinę priemonę naudojame ultravioleto lempas, pro kurias nuolat teka baseinų vanduo. Įgyvendintos ir kitos papildomas priemonės. Pavyzdžiui, vandens kokybę rankiniu būdu tikriname ne vieną kartą per dieną, kaip nustatyta higienos normose, bet dukart. Dažniau, nei nustatyta higienos normose, su specialiu robotu valome ir baseinų dugną – atliekame šią procedūrą tris kartus per savaitę“, – sako pašnekovas.

Apie tai, kad tinkamą vandens ir baseino paslaugų kokybę padeda užtikrinti technologijos, pasakoja ir prieš mažiau nei pusantrų metų atsidariusio Klaipėdos baseino vadovė Ieva Vaičiurgė.

„Klaipėdos baseiną projektavo olandų ir lietuvių įmonės. Šis baseinas – vienintelis Lietuvoje, kuriame baseinų vanduo filtruojamas per būgninius filtrus, paskui pereina smėlio filtrus. Atliekamas ir papildomas dezinfekavimas bei chloraminų naikinimas ultravioleto lempomis. Taip pat svarbu paminėti, kad jeigu slėgis sistemoje nukrinta, visa sistema automatiškai išjungiama kartu su chemijos dozavimu, taip užkertant kelią chemijos dozavimui į cirkuliacinį vamzdyną nesant srautui. Kaip ir „Girstučio“ baseine, naudojame automatines dozavimo stoteles, kurių rodikliai pertikrinami du kartus per dieną rankiniu būdu ir kas 2 valandas tikrinami automatiniai duomenys“, – pasakoja pašnekovė ir pastebi, kad sąnaudas dėl papildomų įgyvendinamų priemonių baseinas prisiima norėdamas kuo labiau sumažinti bet kokią riziką klientų sveikatai.

„Apskritai, net nesiimant papildomų prevencinių priemonių, o vien atsakingai laikantis nustatytų higienos normų, gali būti užtikrinama tikrai aukšta baseino paslaugų kokybė“, – sako Klaipėdos baseino vadovė I. Vaičiurgė. Baseinų vandens kokybę kontroliuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Įvairūs vandens kokybės tyrimai atliekami ir kas mėnesį, ir kas ketvirtį, ir kas pusmetį bei kartą per metus. Juos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Klaipėdos baseino vadovė pastebi, kad su informacija apie vandens kokybę gali susipažinti kiekvienas lankytojas registratūroje. „Pasiteirauti laboratorijos tyrimų rezultatų ir sužinoti, ar viskas gerai, gali bet kuris žmogus – šalia vandens rodiklių rašomos ir numatytos normos“, – paaiškina pašnekovė.

Klaipėdos baseino vadovė atkreipia dėmesį, kad už vandens kokybę baseine atsakomybę turėtų jausti ir patys lankytojai. „Reikėtų laikytis visų rekomendacijų – švariai nusiprausti prieš ir po baseino, užsidėti kepuraitę, plaukiojimo akinukus, apsirengti vientisą maudymosi kostiumėlį arba glaudes. Vaikai iki 3–4 metų baseine gali būti tik su specialiomis sauskelnėmis“, – svarbiausias baseino etiketo taisykles įvardija pašnekovė.

„Kaip reikia elgtis baseine, vaikai mokomi ir per treniruotes. Iš savo patirties matome, kad tai prisideda prie tinkamo elgesio baseine. Pavyzdžiui, vaikai mokomi pasiprašyti į tualetą treniruotės metu, nelipti į vandenį be kepuraitės ir akinukų“, – sako Klaipėdos baseino vadovė.

Mikrobiologinių parametrų neatitiko vanduo Kaune esančioje Panemunės maudykloje, Vilkaviškio rajone plytinčiame Paežerių ežere ir Ignalinos rajone telkšančiame Gavio ežere.

Taip pat vanduo neatitiko higienos normos reikalavimų Lėvens upėje ties Paliūniškiu, Panevėžio rajone, Kėdainių rajone tekančiame Nevėžyje ir Bartkūniškio tvenkinyje bei Šiaulių rajone esančiuose Naisių ir Paežerių tvenkiniuose.

Šiose maudyklose ir rekreacinėse zonose nustatytas didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų arba žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Taip pat pranešama, kad kol kas laukiama pakartotinių tyrimų duomenų dėl melsvadumblių išplitimo Kauno marių pirmame ir antrame paplūdimiuose, kadangi rugpjūčio pradžioje užfiksuotas didesnis nei leidžiama jų kiekis.

Vaikų per daug

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo  įstaigose nustatytų higienos normos reikalavimų pažeidimų mastas privertė sunerimti praėjusių metų rudenį, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus skyriui atlikus didžiausią iki šiol vykdytą vaikų ugdymo įstaigų ir švietimo paslaugų teikėjų saugos sveikatai vertinimą Vilniuje. Tyrimas parodė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje fiksuota 65 proc. perpildytų vaikų grupių. Sostinės ugdymo įstaigose specialistai užfiksavo ir daugybę kitų pažeidimų, tarp jų – ir darbas be leidimų-higienos pasų. Vadovaujantis gautais rezultatais, buvo atliktas analogiškas vertinimas ir kitose šalies savivaldybėse.

Neseniai NVSC penkiasdešimt dviejose šalies savivaldybėse atliko vertinimą, kurio metu patikrintos 484 įstaigos visoje Lietuvoje. Jis atskleidė, kad beveik ketvirtadalyje (24,4 proc.) tikrintų ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų perpildyta bent viena grupė. Perpildytos grupės fiksuotos net 67 proc. tikrintų Kauno miesto savivaldybės vaikų ugdymo įstaigų, 43 proc. – Tauragės rajono, 42 proc. – Alytaus miesto, po 33 proc. – Marijampolės miesto ir Utenos rajono, 25 proc. – Telšių rajono, 19 proc. – Klaipėdos miesto, 16 proc. – Šiaulių miesto savivaldybių tikrintų įstaigų.

Rasta ir daugiau veiklos pažeidimų – įstaigos neturi leidimų-higienos pasų, nesilaikoma juose nurodytų sąlygų, nesaugios žaidimų aikštelės, neužtikrinamas reikiamas sanitarinių įrengimų skaičius ir kt. Tai didina užkrečiamųjų ligų išplitimo riziką, gali lemti didesnę traumų tikimybę bei turėti kitų neigiamų pasekmių vaikų sveikatai.

Vilniaus argumentai

Paaiškėjus, kokia situacija sostinės darželiuose, Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė teigė, kad grupės padidintos sprendžiant vietų darželiuose trūkumą, o pažeidimai dėl perpildytų grupių yra formalūs, kadangi į darželį dėl įvairių priežasčių niekada neatvyksta visi jose registruoti vaikai.

"Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas yra opi problema, sistemingai sprendžiama kelerius metus. Mes nuolat tikriname lankomumą. Tad jei sąraše yra 23 vaikai, faktiškai ateina nuo 15 iki 19 vaikų", – aiškino vicemerė.

Šiemet ji taip pat pripažino, kad pernai grupės buvo perpildytos 15 proc. įstaigų, tačiau jose lankomumas esą nesiekė 80 procentų. Todėl ministerijos ir NVSC atstovų prašoma "žiūrėti į problemą lanksčiai", nes darželių dar trūksta, o ne kiekviena šeima Vilniuje išgali mokėti po 500– 600 eurų už privačią įstaigą net ir savivaldybei teikiant 100 eurų kompensacijas.

Pasak vicemerės, savivaldybė siekia išspręsti problemą statydama tradicinius ir modulinius priestatus, įrengdama naujus darželius ir nuomojamose patalpose. Dalis naujų darželių duris atvers jau rudenį.

Pažeidžia teisės aktus

Sveikatos priežiūros specialistai tokį Vilniaus ir kai kurių kitų savivaldybių argumentą – didinti vaikų skaičių darželių grupėse dėl to, kad ne visi vaikai ateina į darželį, atmeta.

Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, nors ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimas yra savivaldybių funkcija, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybė gali nepaisyti aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Higienos normos sveikatos saugos reikalavimų privalo laikytis visi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų teikėjai, jų steigėjai bei pagal kompetenciją kontrolę vykdančios institucijos.

Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse.

Kai matome, kad formuojant vaikų grupes savivaldybėse yra pažeidžiami teisės aktai, kurie reglamentuoja tokią veiklą, kyla klausimų – ar tai nekompetencija, ar einama pačiu lengviausiu keliu, užuot sprendus problemą, – sakė A.Šešelgis. – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme labai aiškiai yra pasakyta, kad bet koks klausimas, susijęs su vaikais, pirmiausia turi remtis vaikų geriausiais interesais. Tad klausimas – ar kai kurios savivaldybės, priimdamos sprendimus, neatitinkančius higienos normų, teisės aktų, užtikrina, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai?"

Pasak viceministro, nėra taip, kad higienos norma vadovaujamasi aklai. Kilus klausimų, organizuojami ekspertų pasitarimai dėl galimybės ir poreikio vieną ar kitą poziciją keisti. Ir šiandien galima labai tvirtai pasakyti, kad pagrindo keisti higienos normą ir leisti priimti į darželių grupes daugiau vaikų – nėra. Vaikų klausimas aktualus tiek vaikams, tiek tėveliams, tad jokių kompromisų čia būti negali, nuostatų, kurios yra teisės aktuose, turi būti laikomasi.

"Savivaldybės privalo užtikrinti, kad bus vykdomi visi teisės aktų reikalavimai. Šiandienė situacija rodo, kad arba savivaldybės dirba aplaidžiai, arba mano darančios gera, taip pro pirštus žiūrėdamos į vaikų perteklių grupėse. Pasekmės gali būti liūdnos, tačiau tikiu visų pusių geranoriškumu ir suinteresuotumu: savivaldybės turės kuo greičiau spręsti šį klausimą, o mes pasirengę padėti", – sakė A.Šešelgis.

Priversti nepajėgia

NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, jau ne vienerius metus imamasi visų įmanomų veiksmų perpildytų grupių problemai spręsti. NVSC ėmėsi ir visų galimų administracinių priemonių. Tačiau kreipimaisi į teismus nesprendžia problemos dėl neteisėtų savivaldybių tarybų sprendimų. Nors teismai pripažįsta, kad Vilniaus savivaldybės sprendimai dėl vaikų skaičiaus darželių grupėse padidinimo yra neteisėti, kol paskelbiamas teismo sprendimas, baigiasi metai, priimamas kitas miesto tarybos sprendimas arba pasikeičia pati taryba.

Savivaldybės juk nėra piktybiškai nusiteikusios vaikams pagadinti sveikatą.

"Vaiko teisų apsaugos kontrolieriaus tarnyba labai aiškiai yra pasakiusi: negalima preziumuoti, kaip daro Vilniaus miesto ir kai kurios kitos savivaldybės, kad neateis visi vaikai. Jie tikrai gali ateiti, o jei visi ateitų, būtų stresas ir vaikams, ir auklėtojams. Perkelti vaikutį į kitą grupę reikalingi ir tėvų sutikimai. Lengviausia pasakyti, kad ne visi vaikai ateina. Bet toks pasakymas negali būti argumentas, ir tą pripažįsta visos tarnybos", – teigė R.Lingienė.

Anot jos, per didelio vaikų skaičiaus darželių grupėse klausimas buvo iškeltas aukščiausiu lygiu, nes jokiomis priemonėmis nepavyko įtikinti Vilniaus savivaldybės laikytis higienos normos. Tėvai taip pat reaguoja dviprasmiškai: visi nori, kad jų vaikas patektų į darželį, tad nekreipia dėmesio į tai, kiek vaikų grupėje, o kai patenka į darželį, pamato, kad perpildytose grupėse nėra saugu, nepakanka erdvės, vaikui nėra individualios priežiūros, ir tada skundžiasi, kad grupės perpildytos.

"Taip, Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi – modulinius ar naujus darželius stato, tačiau problema jau yra tapusi tokia didelė, kad neįmanoma patenkinti viso poreikio. Todėl situaciją ir keliame į aukščiausią lygį, todėl problemą ir viešiname", – sakė R.Lingienė.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Tikisi planavimo

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, po to, kai buvo paviešinta informacija apie Vilniuje susidariusią situaciją, savivaldybės – ne tik Vilniaus, bet it kitos – kreipėsi į ministeriją su prašymu keisti higienos normą, padidinti vaikų skaičių grupėse ir tokiu būdu leisti spręsti vietų darželiuose trūkumo problemą. Tačiau tai nėra išeitis dėl daugybės priežasčių.

Todėl, anot ministro, buvo inicijuotas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Vyriausybės posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ir Vilniaus bei kitų savivaldybių atstovai.

"Savivaldybėms buvo aiškiai pasakyta, kad higienos norma nebus keičiama. Kartu tai buvo ženklas joms nebesiblaškyti, o planuotis, kokiu būdu per kokį kalendorinį laikotarpį jos "išaugins" darželių grupių skaičių, o ne vaikų skaičių grupėse. Tikiuosi, kad tai žinodamos savivaldybės atsakingai žiūrės ir planuos. Savivaldybės juk nėra piktybiškai nusiteikusios vaikams pagadinti sveikatą. Ir tie teismų sprendimai niekam nėra malonūs," – sakė A.Veryga.

Kaip trečiadienį praneša Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Totoriškių ežero paplūdimio maudykloje aptiktas didesnis nei nustatyta žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Taip pat higienos normos neatitiko ir Švenčionių rajone esančio Sarių ežero vanduo, tačiau pakartotinai atlikus tyrimus, vandens kokybė reikalavimus atitiko.

Liepos pirmosios pusės vandens kokybės tyrimų rezultatai gauti iš 108 maudyklų. Iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 117 maudyklų. Duomenų dar nėra gauta iš Alytaus, Lazdijų, Šilalės, Širvintų rajonų maudyklų.

Vandens kokybė neatitiko normos ir kai kuriose rekreacinėse zonose: Minijos upėje ties Priekule, Panevėžio rajone Lėvens upėje ties Paliūniškiu, Aujėdo ežere Kietaviškių poilsio zonoje, Elektrėnų mariose ties Pastrėvio kaimu ir Trakų rajone esančiame Margio ežere.

Teigiama, kad vandens kokybė neatitiko normos ir Joniškio rajone esančiame Mikšiūnų tvenkinyje, tačiau pakartotinai atlikus tyrimus, vanduo ten atitiko reikalavimus.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus septynioms dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Maudymosi sezono metu maudyklų vandens ir smėlio kokybė tikrinama ne mažiau kaip 8 kartus. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai birželio 14 dieną paėmė Balsio ir Salotės vandens mėginius ir atlikę tyrimus nustatė, kad tiek žarninių lazdelių, tiek enterokokų skaičius neviršija maudyklų vandeniui nustatytos higienos normos reikalavimų.

„Šiemet Balsio ežero paplūdimiui skyrėme ypač didelį dėmesį – pastatėme naują gelbėjimo stotį, sukūrėme naujas poilsio ir aktyvaus laisvalaikio erdves, išsprendėme viešųjų tualetų klausimą. Būtent todėl pranešimas apie trumpalaikę mikrobiologinę taršą buvo itin netikėtas, apie tai nedelsdami informavome visuomenę. Dabar, kai sveikatos priežiūros specialistai patvirtino, kad vanduo švarus, drąsiai kviečiame vilniečius ir sostinės svečius maudytis ir naudotis visa puikiai įrengta ir sutvarkyta Balsio ežero paplūdimio infrastruktūra“, – pasakoja viešuosius Vilniaus miesto paplūdimius prižiūrinčios įmonės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.

Kokybiškam ir komfortiškam vilniečių poilsiui sutvarkytas kiekvienas Balsio paplūdimio kampelis: suformuotos atskiros poilsio, aktyvaus laisvalaikio, iškylų ir pramogų erdvės, kuriose vienu metu gali ilsėtis, pramogauti ir sportuoti skirtingų pomėgių vasarotojai. „Grinda“ aplinką papuošė dekoratyviniais augalais, įrengė patogius gultus ir hamakų parką, geriamojo vandens fontanėlį.

Besimaudančiųjų saugumu visuose Vilniaus miesto viešuosiuose paplūdimiuose kasdien nuo 8 iki 20 val. pasikeisdami rūpinasi apie 30 bendrovės „Grinda“ gelbėtojų. Šiemet gelbėtojų pagalbos jau prireikė 19 žmonių (14 vaikų). 45 kartų buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba – dažniausiai pasitaikė nedideli sumušimai ar apsibrozdinimai, tačiau gelbėtojai suteikė pagalbą ir šilumos smūgių, ir perkaitimo atvejais.

Šiuo metu vandens temperatūra sostinės Salotės, Balžio ir Tapelių ežeruose yra apie 24°C, Balsio ežere – 23°C, Neryje ties Valakampiais ir Žirmūnais – apie 22°C.

Nors kontrolės planai skelbiami NVSC interneto svetainėje, o tikrinama įstaiga apie patikrinimą informuojama raštu iš anksto, tačiau net ir tada specialistai nustato daug pažeidimų.

NVSC Kauno departamentas šiemet patikrino 65 vaikų ugdymo įstaigas, iš kurių net 53-ose nustatyta pažeidimų. Virš 80 proc. Kauno miesto vaikų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų neatitinka higienos normos reikalavimų.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Slavinskienės teigimu, dažniausiai nustatomi ikimokyklinių įstaigų pažeidimai: didesnis nei leidžiamas vaikų skaičius grupėse; teritorijose ir patalpose esantys įrenginiai nėra prižiūrimi taip, kad nekiltų nelaimingų atsitikimų pavojus juos naudojant; vizualiai matomi defektai lubose, sienose, grindų dangos susidėvėjusios, nelygios su plyšiais, todėl nėra galimybės lengvai išvalyti drėgnu būdu.

Iki šių metų lapkričio 1 dienos NVSC Kauno departamentas gavo 60 proc. daugiau skundų dėl ikimokyklinių įstaigų veiklos nei per visus 2017 metus. Paprastai pareiškimų sulaukiama dėl netinkamai prižiūrimų smėlio dėžių, nesaugių patalpose ir teritorijoje esančių įrenginių. Tačiau pusę iš gautų skundų operatyviosios kontrolės metu nepasitvirtina.