Ar išties lietuviai mėgsta tik tas sporto šakas, kuriose pirmauja?

Neseniai į Lietuvą atkeliavo unikali sporto šaka -  lygiosios žirgų lenktynės. Kai kas viešai kritikavo, kad mūsų ponios nei iš tolo neprilygsta Karališkosiose Askoto lenktynėse susirenkančioms britėms, ir negailestingai peikė jų skrybėlaites. Kiti džiaugėsi, kad visame pasaulyje itin vertinamu sportu galima pasimėgauti ir Lietuvoje. Kokia nuotaika Raseinių hipodromas pradeda savo naują sezoną kalbėjomės su Žirgų Lenktynių Asociacijos Prezidente Evelina Kolbasnik.

– Tai ar lietuviai visgi mėgsta žirgus?

– Galbūt nepatikėsite, tačiau žirgus mėgsta beveik visi. Čia negalioja nei tautybių, nei amžiaus, nei kiti skirtumai. Žirgas – didingas gyvūnas, o jo stotas, jėga ir greitis bent jau pirmą kartą atvykusiems išties atima žadą. Kai kuriems reikia nemažai laiko, kad išdrįstų prieiti. Na, bet juk tai – papildomos emocijos.

– Kas labiausiai patinka į lenktynes atvykstantiems svečiams?

– Įprastų lenktynių metu žmonės mėgaujasi žirgų rodomu šou.  Lietuvoje vis dar gyvas mitas, kad žirgų lenktynės – tai siauram entuziastų ratui skirtas renginys, todėl svečiai nustemba, kaip čia taip išėjo, kad prarėkė balsą ir visai nepastebėjo, kaip greitai prabėgo laikas.

Per kelerius metus žiūrovai jau spėjo perprasti žirgų lenktynių sporto taisykles bei išsirinkti savo favoritus, todėl emocijų tikrai netrūksta. Kadangi tai - vis dar nauja sporto šaka Lietuvai, pertraukų ir bėgimų metu nuolat komentuojame, kas vyksta žirgų apžiūros aikštelėje ir bėgimo takuose, ir detaliai aiškiname šio sporto taisykles. Tai renginių svečiams taip pat patinka, nes jie namo parsiveža daug negirdėtų ir įdomių faktų.

Na, o Ledi dienos lenktynėse didžiąją dalį dėmesio prikausto svečių skrybėlaitės. Tuo Lietuva irgi nė kiek nesiskiria nuo užsienio šalyse rengiamų lenktynių, kaip pavyzdžiui Karališkųjų Ascoto lenktynių Didžiojoje Britanijoje, kur laikraščiai ir žurnalai mirga dailiausiomis skrybėlaitėmis, o žirgas laimėtojas beveik lieka antrame plane.

– Ar Raseinių hipodromo tribūnos prisipildo žiūrovų?

– Jau praeitais metais pajautėme augantį žmonių susidomėjimą, tačiau su krepšiniu konkuruoti negalime. Užsienio šalių pavyzdžio įkvėptos, didžiosios įmonės atvyksta į Raseinių hipodromą grupėmis, taip pat sulaukiame vis daugiau dėmesio iš Lietuvos didmiesčių gyventojų, kurie vis labiau ieško unikalių pramogų. Mūsų tikslas – pilnos tribūnos per kiekvienas lenktynes ir kol kas panašu, kad vis labiau prie to artėjame. Šį sezoną pradėsime gegužės 5 d., ir nors dažniausiai bilietus visi įsigyja paskutinę minutę, šiais metais padaugėjo išankstinių rezervacijų. Šį sezoną bėgimo takuose rungsis dar daugiau naujų žirgų, kurie įneš intrigos, taip pat sulauksime svečių iš užsienio, todėl manome, kad žirgai ir jų kovos šiais metais užkariaus dar daugiau širdžių.

Raseinių hipodromas intensyviai ruošiasi sezono atidarymo lenktynėms, kurios įvyks jau šį šeštadienį. Kvapą gniaužiančios kovos, fantastiškas greitis ir audringos emocijos – šis sportas nepalieka abejingų. Nepraleiskite progos pasigrožėti įspūdingais grynakraujais jojamaisiais žirgais ir pasimėgauti netradicine renginio nuotaika jau šį savaitgalį.

Paskutinį kartą šiemet susigrums du žirgai, sezono metu nuolat tarpusavyje kovoję dėl nugalėtojo vardo pirmos grupės bėgime: Mist ir Sorelina. Šios penkiametės kumelės antroje sezono dalyje buvo geriausios Lietuvoje ir nuolat dalindavosi pirmąją vietą.

„Pirmoje grupėje nuolat varžydavosi po penkis-septynis žirgus, bet Mist ir Sorelina nesuteikdavo vilčių nė vienam varžovui, – pripažino lenktynių Raseinių hipodrome organizatorė Evelina Kolbasnik. – Šių žirgų kova papuoš savaitgalio lenktynes, nes abu norės vadintis greičiausiuoju iki kitų metų.“

Žirginį sportą šią savaitę sukrėtė tragedija, kai per treniruotę mirė vienas tituluočiausių Lietuvos jojikų Rimas Rimkus. Daugkartinį Lietuvos konkūrų čempioną numetė žirgas.

Nors žirgų lenktynės skiriasi nuo konkūro, visos sporto šakos su žirgais laikomos vienomis pavojingiausių.

„Pabrėždami apie žokėjų tykančius pavojus šiemet ne sykį džiaugėmės, kad iki šiol rimtų traumų šio sporto atstovams Lietuvoje pavyko išvengti, – sakė E. Kolbasnik. – Ši tragedija sukrėtė ir privertė atkreipti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti jojikų saugumą.“

Žokėjų šį savaitgalį laukia paskutinis išbandymas šiemet, o žiūrovai centriniame Lietuvos hipodrome Raseiniuose galės mėgautis penkiais bėgimais.

Net du iš jų – pirmos grupės, viename žirgai lenktyniaus 1400 m distancijoje, kitame bėgs 2400 m – šiame favorite bus laikoma ilgų nuotolių distancijose šiemet jau nugalėjusi kumelė Itran.

„Kiekvienos lenktynės ypatingos, nes niekada negali žinoti bėgimų baigties, žirgo elgsenos, reakcijos į įvairiausius aplinkos faktorius. Tad kaskart žiūrovai kažkuo būna stebinami, – pripažino sekmadienį praleisti popietę Raseiniuose kviečianti E. Kolbasnik. – Visi stengsis sezoną baigti geriausiais rezultatais, tad sekmadienį laukiame didžiausio atsidavimo ir iš dalyvių, ir iš žiūrovų.“

Žirgų lenktynių Raseinių hipodrome pradžia – sekmadienį 13 val.

„Visuose bėgimuose pirmus du žirgus skyrė mažiau nei sekundė, o tai tapo tikra švente žiūrovams“, – pripažino lenktynių organizatorė Evelina Kolbasnik.

Martynui Bagdonui priklausanti kumelė „Mist“ neapgynė greičiausiosios vardo – pirmos grupės bėgime nugalėjo iš Lenkijos atvežtas žirgas „Junclow“. Nepavykus išsiveržti į priekį nuo pirmų metrų, „Mist“ visą 1200 m distanciją vijosi „Junclow“, tačiau labiau patyręs eržilas aplenkė „Mist“ per korpusą.

„Šia kumele jojęs žokėjus Dmitrijus Petriakovas labai patyręs, bet jam nepavyko įgyvendinti taktikos išsiveržti į priekį iš karto po starto, – aiškino „Mist“ savininkas M. Bagdonas. – Teko visą laiką bėgti paskui „Junclow“, o „Mist“ toks žirgas, kuris privalo pirmauti.“

Pirmos grupės bėgime rungėsi geriausi žirgai, trečią vietą taip pat iškovojo svečiai – kumelė „J'amie La Vie“ ir žokėjus Aleksandras Kabardovas.

Įspūdingiausią pergalę savaitgalį Raseinių hipodrome vykusiose lenktynėse pasiekė eržilas „Lauders“ (žokėjus D. Petriakovas) – antros grupės 1600 m bėgime jis iškovojo pergalę finišo tiesiojoje aplenkusi du varžovus. Džiaugsmą padidino ir tai, kad „Lauders“ nebuvo priskiriamas tarp favoritų.

„Pastarąsias dvi savaites Lietuvoje lijo, tad žolės takas buvo minkštas ir labai tinkamas „Lauders“ bėgti, – tikino eržilo savininkas, „Žirgo starto“ vadovas Stanislovas Bagdonas. – Visada tikėjome šiuo žirgu ir laukėme palankių oro sąlygų, džiaugiamės, kad pagaliau ta diena atėjo.“

Žirgams pasiekus finišo tiesiąją „Lauders“ buvo trečias, bet paskutiniuose metruose pranoko kitus du „Žirgo starto“ augintinius „Cortefranca“ ir „Flirtation“.

Dėl oro sąlygų džiaugėsi ir dar vieno nugalėtojo savininkai – antros grupės 2000 m bėgimą laimėjo „Spears“ su žokėjumi D. Petriakovu. Prieš pat finišą „Night Sky“ (žokėjus A. Kabardovas) pavijo „Spears“, bet ši kumelė aplenkė varžovę per kaklą.

„Pagrindinė sėkmės priežastis – minkštas takas, dėkojau Dievui, kad pastarąsias dvi savaites lijo“, – teigė „Spears“ trenerė Fausta Poškutė.

Ji pagyrė ir žokėjų D. Petriakovą, kuris savaitgalį dalyvavo penkiuose bėgimuose ir iškovojo net tris pergales. D. Petriakovas triumfavo ir su žirgu „Dixie Dew“ trečios grupės bėgime – jame grynakraujų jojamųjų veislės žirgai pirmą kartą šį sezoną rungėsi ant smėlio tako.

„Visiems šie bėgimai buvo labai emocionalūs, – džiūgavo hipodrome apsilankęs Raseinių rajono meras Algirdas Gricius. – Galbūt ne visi tikėjosi pergalių iš tų žirgų, kurie buvo pirmi, bet reikia pasveikinti žokėjus, sugebėjusius pateikti staigmenų.“

Savaitgalį Raseinių hipodrome vykusios lenktynės buvo lankomiausios šį sezoną – pasaulyje prestižiniu vadinamą sportą tribūnose stebėjo apie tūkstantis žiūrovų.

Raseinių hipodrome šiemet numatomos dar ketverios lenktynės, artimiausios – rugpjūčio 7 dieną.

„Žirgų lenktynės šiemet vyks penktą kartą, ir kas kartą renginys įdomesnis, nes skirstome žirgus pagal pajėgumą – taip kiekviename bėgime varžosi panašaus pajėgumo žirgai, dėl to daugiau intrigos ir azarto“, – teigė lenktynių organizatorė Evelina Kolbasnik.

Šeštadienį vyks žirgų lenktynės. Raseinių hipodrome organizuojamos varžybos profesionalumu yra geriausios Baltijos šalyse, lenktynėmis džiaugiasi ir dalyviai – jų vėl bus tiek daug, kad bus rengiami septyni bėgimai.

Į lenktynes užregistruoti 39 žirgai, didžioji dalis jų – grynakraujų jojamųjų veislės, kuri laikoma greičiausia pasaulyje.

„Mūsų hipodromo takas pritaikytas daugiausiai 7 žirgams, o šį savaitgalį bėgimuose bus penki arba šeši žirgai – vaizdas akiai bus kur kas patrauklesnis nei iki šiol“, – teigė E. Kolbasnik.

Dėl užpildytų bėgimų daugiau darbo turės ir teisėjai, stebėdami, ar nepažeidžiamos taisyklės. Dėl to, nenorėdami pro akis praleisti pažeidimų, teisėjai automobiliu važiuoja greta take bėgančių žirgų ir iš arti stebi žokėjų veiksmus.

Greičiausio Lietuvos žirgo vardą šeštadienį apginti sieks Martyno Bagdono kumelė „Mist“. Bet šį kartą dėl traumų jai iššūkio nemes du žirgai, šį sezoną jau patyrę pergalės skonį: Ričardui Petrikui priklausanti „Sorelina“ ir Edvino Kubiliaus „Verona Lad“.

Pirmą kartą šiemet grynakraujų jojamųjų veislės žirgai varžysis ne tik ant žolės. Vienas bėgimas – silpniausios, trečios grupės – bus rengiamas ant smėlio tako. Jame bus du E. Kubiliaus žirgai – „Cut Royale“ ir „Burshtin“.

„Smėlio danga klampi, tad žirgams didelis skirtumas lyginant su žolės taku. Ant smėlio favoritas gali pasirodyti prastai, o nugalėti gali tas, iš kurio tikimasi mažiausiai“, – teigė žirgų augintojas ir treneris E. Kubilius.

Sekmadienį Raseinių rajono gyventojai kviečiami į dar vieną žirgų šventę – pirmą kartą šiemet čia rengiamos konkūrų varžybos, jos bus nemokamos.

Nors organizatoriai konkūrų varžybas rengia pirmą kartą, jie žada Lietuvoje dar nematytą naujovę – galimybę loterijos punkte spėti, kuris žirgas iškovos pergalę.

Sekmadienį Raseinių hipodrome vyks antrosios reitingo lenktynės, vėl bus organizuojami šeši bėgimai, iš kurių trys – greičiausiems pasaulyje, grynakraujų jojamųjų veislės žirgams.

1600 m distancijoje tarp dalyvių bus du pirmųjų lenktynių nugalėtojai: Jarka ir Verona Lad. Lenkų kumelė Jarka prieš dvi savaites laimėjo šį bėgimą, o Edvino Kubiliaus auginamas žirgas Verona Lad buvo greičiausias 1400 m distancijoje, bet šį kartą sieks pergalės kiek ilgesniame bėgime.

„Verona Lad žirgas nėra sprinteris, tad bandysime laimėti ir šį bėgimą“, – teigė E. Kubilius, pabrėžęs, kad 9-metis kastratas Verona Lad per karjerą nė karto nėra pralaimėjęs, t.y. likęs už pirmo trejetuko ribos.

„Ši kova turėtų būti įdomi, – įsitikinęs Jarkos treneris Emilis Zaharievas. – Ateityje norėčiau atvykti su dviem ar trimis geriausiais savo žirgais ir varžytis su greičiausiais lietuvių žirgais. Tai turėtų sutraukti dar didesnį aistruolių susidomėjimą.“

Trys E. Zaharievo treniruojami žirgai iškovojo pergales pirmose šio sezono lenktynėse Lietuvoje. Šį kartą į Raseinių hipodromą jis siunčia penkis žirgus: „Bent vieno pergalė privers mane jaustis laimingu“, – neslėpė E. Zaharievas.

Sekmadienį į hipodromą paskutinį kartą žengs Chicha Dolina. 14-metė kumelė bus vyriausia tarp visų grynakraujų jojamųjų veislės žirgų. Prastas pasirodymas prieš dvi savaites privertė savininkus paskelbti apie karjeros pabaigą.

„Visuomet galvojome, kad rezultatai prasti dėl žokėjų kaltės, – teigė žirgą treniruojantis ir juo per pirmas lenktynes jojęs E. Kubilius. – Bet po pastarųjų lenktynių nusprendėme žirgo nebekankinti ir išleisti į užtarnautą poilsį.“

Chicha Dolina su dar penkiais žirgais rungsis žokėjų-naujokų bėgime. Čia lenktyniniais žirgais jos mažai praktikos turintys žokėjai.

Dviejuose bėgimuose rungsis Lietuvos pasididžiavimas – žemaitukų veislės žirgai. Jų iš viso bus net 16.

Vienas bėgimas bus organizuojamas įvairių veislių žirgams, čia bus galima išvysti unikalią kovą tarp tėvo ir sūnaus. Oldenburgų veislės eržilui Don Otello – 13 metų, jo sūnui Lietuvos jojamųjų veislės kastratui Demonui – 6 metai, ir jie bus laikomi šio bėgimo favoritais.

Antrosios sezono lenktynės vyks sekmadienį 15 val. Raseinių hipodrome, kuris yra vienintelis Baltijos šalyse, galintis organizuoti tarptautines lygiąsias žirgų lenktynes.

Profesionalius lenktyninius žirgus auginantys Lenkijos žirgininkai priėmė lietuvių mestą iššūkį. Pirmosios šių metų žirgų lenktynės Lietuvoje taps istorinėmis – mūsų šalyje pirmą kartą lenktyniaus žirgai iš užsienio.

Galimybė rungtis su kaimynais atsirado rekonstravus Raseinių hipodromą – šiandien jis vienintelis Baltijos šalyse, kuriame gali būti rengiamos tarptautinės lygiosios žirgų lenktynės.

„Iki šiol lietuvių auginami žirgai varžydavosi tarpusavyje, o norėdami įgyti tarptautinės patirties turėdavo vykti į Lenkiją, – neslėpė žirgų lenktynių Lietuvoje organizatorė Evelina Kolbasnik. – Žengiame istorinius žingsnius sugebėję privilioti aukšto lygio lenkų žirgų. Tai pakels žirgų lenktynes Lietuvoje keliais laipteliais aukščiau."

Pernai Raseinių hipodrome vyko vienintelės lenktynės, jose rungėsi 15 grynakraujų jojamųjų- prestižinės veislės žirgų. Šiemet dalyvių skaičius akivaizdžiai išaugs, nes vien lenkų žirgininkai ketina atvykti su daugiau nei 10 žirgų.

Lenkų žirgai turi daugiau patirties ir bus laikomi favoritais, tačiau Lietuvoje viešėsiančiam žirgų treneriui Adamui Wyrzykui ne pergalės bus svarbiausia.

„Mano tikslas – parodyti žiūrovams, koks gražus ir džiuginantis yra šis sportas, – pabrėžė A. Wyrzykas, prieš 17 metų vadovo pareigas statybų kompanijoje iškeitęs į žirgų veisimo verslą. - Viliuosi, kad mūsų žirgų pasirodymas paskatins lietuvius daugiau dėmesio skirti žirgų lenktynėms."

A. Wyrzykas savo žirgų neturi - jis samdomas treneris ir kasdien dirba su 50 lenktyninių žirgų. Trenerio išauginti žirgai yra laimėję derbius – svarbiausias metų lenktynes - Austrijoje ir Lenkijoje.

Su rimtais ketinimais į Raseinių hipodromą atvyks kitas lenkų treneris Emilis Zaharievas. Būdamas žokėjus jis laimėjo daugiau nei 100 lenktynių, ir nors dabar visą dėmesį skiria žirgų treniravimui, iki šiol kartkartėmis joja žirgais lenktynėse.

„Kiekvienas lenktynes vertinu labai rimtai, jos vyktų Honkonge ar Lietuvoje, – pabrėžė E. Zaharievas. – Lenktynės jūsų šalyje mums bus nauja patirtis, ir tikiuosi, kad tai pradės naują žirgų lenktynių erą Lietuvoje."

E. Zaharievo nuomone, norėdami pakelti žirgų lenktynes į aukštesnį lygį, lietuviai privalo rasti aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Reikia profesionalų, veisiančių žirgus, – įsitikinęs lenkas, kurio abu tėvai užsiėmė žirgų sportu. – Be to, privalu žirgus pirkti ir užsienyje. Reikia puikaus bendradarbiavimo tarp vadybininkų, perkančių žirgus, žirgų savininkų ir trenerių. Bet sėkmė gali ateiti anksti, net po metų ar dvejų - galbūt pasiseks įsigyti arba užauginti itin gerą žirgą, kuris galėtų rungtis tarptautiniu lygiu."

Į aukštesnį lygį žirgų lenktynės Lietuvoje žengia šiais metais. Šiemet Raseinių hipodrome vyks devyni renginiai palyginti su vos vienu pernai, ir jau pirmasis renginys bus tarptautinis.

„Centrinės Europos žirgų lenktynių industrijoje Lenkijoje yra didžiausi piniginiai priziniai fondai, – atskleidė lenktynių Lietuvoje organizatorė E. Kolbasnik. – Lenkų susidomėjimas Lietuvos žirgų lenktynėmis yra mūsų potencialo įvertinimas. Šis bendradarbiavimas pakelia mus į aukštesnį lygį, o lenkams atveriama dar viena niša žirgų pardavimui, treniravimui ir žokėjų paklausai."

Nors gegužės 1 d. vyksiančios lenktynės taps istorinėmis, jos nebus vienintelės tarptautinės varžybos šiais metais – lenkų treneriai su savo žirgais į mūsų šalį ketina atvykti dar bent tris kartus.

Nors olimpinės žaidynės Rio de Žaneire vyks vasarą, jau šį mėnesį Dubajuje bus surengtos kiek kitokios – žirgų olimpinės žaidynės. Paskutinį kovo savaitgalį Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyks brangiausios pasaulyje žirgų lenktynės, nugalėtojui atiteks 10 mln. JAV dolerių.

2016-aisiais žirgų lenktynės sieks sudominti ir lietuvius. Rekonstruotame Raseinių hipodrome ketinama organizuoti devynis renginius, o žirgų mylėtojai tikisi, kad šią pramogą atras vis daugiau sporto ir azarto mėgėjų.

„Lietuva ištroškusi intelektualių pramogų", - įsitikinusi Evelina Kolbasnik, ateinančius penkerius metus rengsianti visas lenktynes Raseinių hipodrome. Jis yra vienintelis Baltijos šalyse, kuriame gali būti organizuojamos lygiosios žirgų lenktynės.

Šios lenktynės laikomos viena seniausių sporto šakų pasaulyje. Lygiųjų žirgų lenktynių principas nepakito nuo šio sporto pradmenų: žokėjų valdomi žirgai varžosi, kuris greičiau pasieks finišą.

„Pasaulyje manoma, kad žirgų lenktynės atsiranda, kai gyvenimas atsistoja į tvirtas vėžes, - pabrėžė žirgų augintojas Aidas Savickas. - Pramogoms Lietuvoje atsiranda poreikis, o tai rodo, kad mūsų visuomenė bręsta."

Lygiosios žirgų lenktynės Lietuvoje rengiamos beveik dešimtmetį, tačiau rekonstravus Raseinių hipodromą ir radus valdytojus, per ateinančius penkerius metus šį sportą norima pakelti į aukštumas.

„Čia yra du bėgimo takai: žolės ir smėgio. Kaip ir dera visiems rimtiems hipodromams, - džiaugėsi privatų žirgyną turintis Saulius Pužauskas. - Manau, tai didelis žingsnis į priekį. Be to, dabar atsirado rimti valdytojai, žadantys organizuoti lenktynes."

Žavesį šiam sportui suteikia lažybos, tapusios neatskiriama lenktynių dalimi: lažindamiesi, kuris žirgas nugalės, žiūrovai tampa azartiškesni ir emocingesni.

„Čia nėra sudėtingų taisyklių, - žirgų lenktynių pranašumus vardijo A. Savickas. - Laimi tas, kas atbėga pirmas, o žiūrovą lengvai pagauna azartas. Nuo senų dienų žirgų lenktynės vadinamos karališku sportu.

Tačiau Lietuvoje žirgų lenktynės neišpopuliarėjo, nes per ilgai buvome socialistiniame bloke. Tarybų Sąjungos pasididžiavimas buvo olimpinės sporto šakos. O žirgų sportas laikytas imperialistine atgyvena."

Lietuviai gali tik pavydžiai žvelgti ir į kaimyninę Lenkiją, ir į didesnes valstybes, kuriose žirgų lenktynės vyksta kiekvieną savaitgalį, o priziniai fondai siekia tūkstančius ar net milijonus eurų.

Pernai per parodomąsias lenktynes Raseinių hipodrome ilgiausios distancijos (1800 m) bėgimą laimėjęs Cut Royale žirgas savininkui iškovojo 550 eurų prizą.

O Dubajuje vykusias brangiausias metų žirgų lenktynes vien hipodrome stebėjo 60 tūkst. žiūrovų, nugalėjęs Prince Bishop žirgas jo savininkui arabų šeichui dovanojo 10 mln. JAV dolerių. Dėl tokios pat sumos geriausi pasaulio žirgai varžysis ir šiemet - brangiausios planetos žirgų lenktynės vyks kovo 26 dieną.

Sezonas Lietuvoje prasidės gegužės 1 d. Raseinių hipodrome.

Lygiai mėnuo beliko iki didžiausios žirginio sporto šventės – tradicinių lenktynių „Sartai 2016“.

Tarsi pataikaudamas organizatoriams iškart po naujųjų nemenką dovaną jiems pateikė tikras žiemos šaltis, patikimai sukaustęs Sartų ežero pakrantę šalia hipodromo, kurio ledo taku vasario 6-ąją skries eiklieji ristūnai.

„Neslėpsiu, užklupęs šaltis labiausia pradžiugino renginio organizacinį komitetą, kuriam jau nebeliko abejonių, jog šventė tikrai įvyks, - sako tradicinių respublikinių ristūnų lenktynių „Sartai 2016“ organizacinio komiteto narys, UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Žilvinas Tomas Badikonis. – Todėl jau pirmadienį ėmėme voluoti gana gausiai šiose apylinkėse iškritusį sniegą, o vakar suspaustą sniegą pradėjome lieti vandeniu, Dusetų hipodrome taip formuodami svarbiausiąjį būsimų lenktynių garantą - ledo taką.“

Pasak žirgyno direktoriaus, šiems darbams sąlygos šiemet itin palankios, todėl jo komanda užsibrėžusi išlieti tvirtą, iki 20 centimetrų storio ledą, kurio nesugadintų net staiga užklupę atlydžiai.

Paspaudus šaltukui dusetiškiai prisiminė ir netolimą praeitį, kai garsiosios lenktynės vykdavo ant Sartų ežero ledo. Ežero pakrantėje pastačius hipodromą, lenktynės perkeltos ten. Dėl žiūrovų ir sportininkų saugumo.

Tačiau vanduo ledo takui lieti ir dabar pumpuojamas tik iš Sartų ežero. Taigi, galima sakyti, jog lenktynės vyksta ant to paties ledo.

Norint hipodromo takus padengti ledu, iš Sartų ežero kasmet tenka „pasiskolinti“ per 1500 kubinių metrų vandens.

Šaltis tvirtai sukaustė ir paežerės gruntą, todėl organizatoriai tikisi, kad šiemet tiek žiūrovai, tiek mugės prekeiviai iš didžiosios žirginio sporto žiemos šventės sugrįš neišsipurvinę batų.