PSO ekspertai po konsultacijų su medikais nusprendė, kad, išskyrus žinomą šalutinį poveikį tam tikroms gyventojų grupėms, nėra duomenų apie neigiamus ibuprofeno padarinius Covid-19 sergantiems pacientams.

„Remiantis šiandien turima informacija, PSO nerekomenduoja nenaudoti ibuprofeno“, – pranešė PSO. Dar antradienį ji tai darė ir patarė vietoj ibuprofeno vartoti paracetamolį.

Per spaudos konferenciją Ženevoje PSO atstovas Christianas Lindmeieris sakė, kad nors kol kas nėra atliktų naujų tyrimų, susiejančių priešuždegiminį vaistą su padidėjusiu mirtingumu, ekspertai šiuo metu nagrinėja šį klausimą ir galimą neigiamą vaisto poveikį.

„Gydantis savarankiškai, rekomenduojame vartoti paracetamolį, ne ibuprofeną“, – teigė Ch. Lindmeieris.

PSO šiuos įspėjimus pateikė praėjus kelioms dienoms po to, kai Prancūzijos sveikatos apsaugos pareigūnai įspėjo žmones, sergančius koronaviruso SARS-CoV-2 sukelta liga Covid-19, nevartoti nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NSAIDS).

Šiai vaistų grupei priklauso ibuprofenas, aspirinas ir daug kitų.

Neseniai medicinos žurnale „The Lancet“ pasirodžiusiame straipsnyje iškelta hipotezė, kad kai kurie vaistai, įskaitant ibuprofeną, gali sukelti grėsmę Covid-19 pacientams, kurie tuo pačiu kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ar diabeto.

Skausmui ir temperatūrai mažinti gyventojai dažniausiai renkasi nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, parduodamus be recepto. Jų gali įsigyti kiekvienas, juolab kai kurių vaistų jau galima įsigyti ir degalinėse, prekybos centruose.

Liberalizavus vaistų prieinamumą, dar labiau padidėja jų vartotojų atsakomybė. Teiginys, kad nereceptinių vaistų perdozuoti neįmanoma, juos galima vartoti ilgai ir didelėmis dozėmis, yra klaidingas.

Šaltuoju periodu dažnai perdozuojama paracetamolio. Šis vaistas parduodamas kaip atskiras vaistinis preparatas, tačiau jo gali būti preparatuose, skirtuose skausmui, peršalimo simptomams slopinti ar temperatūrai mažinti.

Paracetamolio perdozavimo sukelti simptomai

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Tačiau gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, blyškumas ir bendrasis negalavimas.

Praėjus 24–48 valandoms po perdozavimo, pirmosios fazės simptomai gali išlikti, tačiau jie būna sunkesni. Dėl kepenų pažeidimo gali skaudėti viršutinėje dešinėje pilvo srityje, šlapimo išskyrimas gali sumažėti dėl inkstų pažeidimo arba dėl dehidratacijos, kurią gali sukelti ilgas vėmimas.

Vartojant paracetamolį, būtina žinoti

1. Vaikams nerekomenduojama vartoti daugiau kaip 10–15 mg/kg paracetamolio.

2. Vartoti ne dažniau kaip kas 8 valandas.

3. Vartoti ne ilgiau nei penkias paras.

4. Užsitęsus karščiavimui ilgiau nei 5 paros kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Dar vienas dažnai gyventojų vartojamas vaistas skausmui, uždegimui ir temperatūrai mažinti – ibuprofenas. Labai svarbu žinoti jo sąveikas su kitais vaistiniais preparatais.

Ibuprofeno vartoti negalima

1. Su aspirinu, nes gali padidėti abiejų vaistų šalutinio poveikio rizika.

2. Su diuretikais, nes vartojant abu vaistinius preparatus vienu metu, didėja rizika išsivystyti inkstų nepakankamumui.

3. Su metotreksatu, nes vartojant kartu padidėja toksiškumo rizika.

4. Su antikoaguliantais (varfarinu), nes labai padidėja  kraujavimo iš virškinimo trakto tikimybė.

Pavojai perdozavus

Ne kiekvienas gyventojas, vartojantis ibuprofeną, perskaito informacinį lapelį, todėl būtina žinoti, kad perdozavus vaistą gali pasireikšti spengimas ausyse, rėmuo, pykinimas, vėmimas, skrandžio skausmas, viduriavimas, galvos svaigimas, neryškus matymas, bėrimas, prakaitavimas.

Per pirmąsias 24 valandas po perdozavimo simptomai būna lengvi ir ligonis gali jų nepastebėti.

Ibuprofeno ilgalaikis perdozavimas gali sukelti kraujavimą, opas, skrandžio ar žarnyno perforaciją, kuri gali būti mirtina, kepenų ar inkstų nepakankamumą. Ilgai vartojant didelę ibuprofeno dozę, padidėja insulto ar širdies priepuolio rizika.

Apsinuodijimas – nuodingų, žmogaus organizmui kenkiančių ar net gyvybiškai pavojingų medžiagų poveikis, joms patenkant į organizmą per burną, gleivines, įkvepiamą orą, odą. Vaistais apsinuodija ir vaikai, ir suaugusieji. Dažniausiai apsinuodija vaikai iki ketverių metų (apie 70 proc. visų atsitiktinių apsinuodijimų). Jiems smalsu paragauti spalvotų tablečių, paliktų prieinamoje vietoje. Nemažai suaugusiųjų ar paauglių apsinuodija tikslingai. Tai piktnaudžiavimas vaistais, savigyda, bandymas nusižudyti.

Vyresnio amžiaus gyventojai apsinuodija sumaišę vaistus, suvartoję netinkamą dozę, pamiršę, kad jau išgėrė vaistus, išgeria kelis kartus stipresnę vaisto dozę, nei rekomenduojama, nes tikisi greitesnio ir efektyvesnio poveikio, pavyzdžiui, skausmui malšinti. Taip pat apsinuodijama vartojant pasibaigusio galiojimo vaistus.

Atmintinė

Vaistus, kuriuos vartojate kasdien, reikia laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Vaistai turėtų būti su specialiais kamšteliais, kad vaikai negalėtų jų nuimti.

Pasibaigusio galiojimo vaistų nelaikykite namuose, nes taip kyla grėsmė juos sumaišyti su tinkamais. Pasibaigus galiojimui vaistinius preparatus atneškite sunaikinti į bet kurią vaistinę.

Apsinuodijus reikia nebevartoti tai sukėlusių vaistų ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, būtina paguldyti jį ant šono. Jeigu jis vemia, svarbu pasirūpinti, kad neužspringtų.

Jei apsinuodijęs žmogus sąmoningas, visada galite duoti jam atsigerti vandens. Suaugusiam asmeniui duokite išgerti stiklinę vandens, tačiau ne daugiau, nes taip galite sukelti vėmimą, kuris tam tikrais atvejais gali būti pavojingas.

Nepasitarę su gydytoju ar Apsinuodijimų informacijos biuro specialistu nevimdykite nukentėjusiojo, nes kartais taip galite tik pakenkti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams arba vyresniems ir suaugusiesiems, kurių sąmonė sutrikusi, skrandį plauti gali tik sveikatos priežiūros specialistai.

Namų vaistinėlėje turėkite bent 50 g aktyvintosios anglies, kad specialistui rekomendavus galėtumėte sugirdyti apsinuodijusiajam ir, jeigu įmanoma, suraskite ir išsaugokite visas vaistų pakuotes, kad galėtumėte kuo tiksliau įvardyti, kokiais vaistais apsinuodyta, jų kiekius ir stiprumą.

Visą parą veikiantis apsinuodijimų informacijos biuras (8 5) 236  2052.

Pasak farmacininkės Reginos Molotkovos, skirtumų yra, ir žinoti, kaip ir kada vaistus nuo skausmo reikia vartoti, turėtų kiekvienas, teigiama pranešime spaudai.

„Steroidai – veiksmingi vaistai nuo uždegimo, tačiau juos skirti reikia remiantis tuo, kokia liga sergama. Labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp gydymo steroidais naudos ir rizikos, kiekvienam pacientui į tai turi būti atsižvelgta individualiai. Šie vaistai dažniausiai yra receptiniai ir juos paskiria gydytojas“, – paaiškina vaistininkė.

Jos teigimu, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – tai pacientams labiausiai žinoma receptinių ir nereceptinių vaistų grupė nuo skausmo. Šiai grupei priklauso tokie medikamentai kaip paracetamolis, aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas ir kt.

„Homeopatiniai preparatai veikia homeopatinio gydymo principu – gydoma atskiesta medžiaga, sukeliančia panašius į ligos simptomus. Tai artima posakiui „kuo susirgai, tuo ir gydykis“. Taigi, homeopatiniuose vaistuose randamos itin nedidelės veikliosios medžiagos koncentracijos“, – sako farmacijos specialistė.

Kaip išsirinkti

R. Molotkova teigia, kad jeigu skausmas yra ūminis ir trumpalaikis, mažiau nei 1 savaitė, ir pacientas neturiu jokių reikšmingų sveikatai rizikos veiksnių, tuomet nėra didelio skirtumo, kurį nesteroidinį medikamentą pasirinkti. „Žmogus dažniausiai pasirenka tą vaistą, kurio kaina labiau prieinama. Reikėtų atsižvelgti į tai, kam skirtas vaistas – vaikui ar suaugusiajam, kokie paciento rizikos veiksniai, ar jau yra buvusių virškinamojo trakto pažeidimų“, – pabrėžia specialistė.

Vaistininkė primena, jog reikėtų nepamiršti, kaip teisingai vartoti vaistus, prisiminti gydytojo ar vaistininko rekomendacijas bei perskaityti pakuotėje esantį informacinį lapelį. Taip išvengsite ne tik netinkamos vaisto dozės (per mažos ar per didelės), bet ir prisiminsite laiko intervalus, kokiais reikėtų vartoti vaistą bei jo sąveikas su maistu.

„Jeigu paciento atvejis yra sudėtingas, išsiaiškinti ir ištirti jį turėtų gydytojas. Nustatęs diagnozę jis paskirs tinkamą bei efektyvų kompleksinį gydymą. Tokiu atveju pačiam pacientui nepatariame rinktis vaistų“, – teigia „Eurovaistinės“ farmacininkė.

Vartokite atsakingai

Malšinant ne itin stiprų galvos, dantų ar menstruacijų skausmą, farmacininkė rekomenduoja rinktis vieną vaistinį preparatą nuo skausmo ir jį vartoti pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Renkantis keletą tos pačios nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupės preparatų, didėja sąveikų ir nepageidaujamo vaisto poveikio tikimybė. Taip pat galima ir perdozuoti minėtų vaistų.

Esant galvos skausmui, galima rinktis ibuprofeno bei paracetamolio derinį. Kiek stipresnis už ibuprofeną yra diklofenakas, kurį visuomet reikėtų gerti valgio metu, kad jis nedirgintų skrandžio.

„Esant galvos skausmui, galima rinktis ibuprofeno bei paracetamolio derinį. Kiek stipresnis už ibuprofeną yra diklofenakas, kurį visuomet reikėtų gerti valgio metu, kad jis nedirgintų skrandžio. Skausmo mažinimui efektyvus ir paracetamolio, kodeino bei kofeino derinys. Bet visus vaistus reikėtų rinktis atsakingai ir vartoti racionaliai bei mažiausiai galima trukme“, – sako vaistininkė.

Keletas dažniausiais pasitaikančių klaidų, vartojant vaistus nuo skausmo, yra neteisingas tinkamo vaisto vartojimas (per maža ar per didelė dozė, netinkami laiko intervalai), neteisingai pasirinktas vaistas, vaisto vartojimas prieš valgį (reikėtų prisiminti, kad dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo vartojami valgio metu arba po valgio) ir nereikalingas vaistų vartojimas.

Neperlenkti lazdos

Nuolat vartojant dideles ar per dideles nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozes ilgainiui reikia vis didesnės to paties vaisto dozės. „Kuo didesnė dozė, tuo sunkiau pasiekti vaisto terapinį poveikį. Jei medikamentas vartojamas ilgą laiką ir nuolat didelėmis dozėmis, iškyla nepageidaujamo poveikio rizika“,– perspėja farmacijos specialistė.

Dažniausias nepageidaujamas šios grupės vaistų poveikis yra virškinamojo trakto pažeidimų ir opų rizika. „Dažnas šalutinis poveikis nesunkus ir greit pareinantis galvos svaigimas, zvimbimas ausyse, skysčių susilaikymas ir edema, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas arba diegliai, apetito praradimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, egzantema“,– detalizuoja R. Molotkova. 

Tačiau, pasak farmacininkės, nedažnas šalutinis poveikis yra kur kas rimtesnis. Jis sukelia nemigą, dirglumą, hipertenziją, širdies nepakankamumą, astmos priepuolį, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opą, kraujavimą iš virškinimo trakto, vėmimą arba tuštinimąsi krauju, žarnų uždegiminę ligą, burnos gleivinės uždegimą ar kepenų funkcinių rodiklių pablogėjimą.

Padėkite sau

Pajutus skausmą, farmacijos specialistė, siūlo išbandyti ir natūralias veiksmingas priemones.

„Pailsėkite, gerkite daug skysčių, vartokite skausmą mažinančius maisto papildus su B grupės vitaminais. Taip pat išbandykite akupunktūrą, masažus, meditaciją ar jogą, o jeigu skausmas nepraeina per keletą valandų  – tuomet išgerti vaisto tabletę“, – pataria R. Molotkova.

Jei kenčiate nuo migrenos, venkite žinomų dirgiklių. Pajutę nugaros skausmą, stenkitės išlikti fiziškai aktyvūs. Efektyviai gali padėti fizioterapija ar pilates treniruotės. Raumenis gali atpalaiduoti magnio papildai. Išvengti skausmo padeda kasdieniai ir fiziniai pratimai, be to, įsitikinkite, kad sėdite tinkamoje kėdėje ir jūsų kompiuteris yra akių lygyje.