Teisme nuotoliniu būdu liudijęs dabartinis Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas A. Špilevojus prisiminė 2001 m. spalį Panevėžyje vykusius įvykius, kurių metu jam buvo 13 metų.

Liudytojas pasakojo, kad tuomet jis ėjo gatve, išgirdo triukšmą. A. Špilevojus tvirtino, kai atsisuko tą kryptimi, iš kur sklido triukšmas, išvydo link jo bėgantį vyrą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo R. Zamolskio bendrininkas V. Savickis. Kitoje gatvės pusėje, pasak liudytojo, bėgo R. Zamolskis.

„Išgirdau triukšmus už nugaros, ten buvo kažkokie vyrų šūksniai. Rodos, girdėjau automobilius, šūvius. Atsisukau pažiūrėti, kas yra triukšmo šaltinis. Pamačiau bėgantį vyrą ir už jo bėgančius policininkus. Norėjau bėgti į kitą gatvės pusę, bet pamačiau, kad kitoje gatvės pusėje bėga kitas vyras, už jo taip pat bėgo policininkai“, – teisme pasakojo A. Špilevojus.

„Atsimenu, kad vienas iš tų vyrų mano didžiuliam siaubui pribėgo prie manęs. Tai buvo V. Savickis. Jis griebė mane, tempė ant pievos, ten liepė mesti kuprinę, ėmė šaukti pareigūnams, kad mane nušaus, jei jį gaudys, persekios. Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės“, – teigė jis.

Jis tvirtino R. Zamolskį pamatęs tik trumpai, o su V. Savickiu, kuris jį paėmė įkaitu, praleido nemažai laiko, su juo nuolat bendravo.

„V. Savickis turėjo rankose ginklą, kažkokio tipo pistoletas buvo. Rodos, jis buvo apsirengęs tamsia, odine striuke. Turėjo pakankamai ilgus plaukus. (...) Kai jis (V. Savickis – ELTA) griebė mane, stipriai ginklą man įrėmė į kaklą, vėliau į nugarą ir smilkinį“, – apie R. Zamolskio bendrininką kalbėjo A. Špilevojus.

Jis, paklaustas, ar situacija gatvėje, kai jis buvo paimtas įkaitu, buvo pavojinga, atsakė teigiamai. A. Špilevojus tvirtino, jog vėliau, kai jis atsiėmė savo daiktus, pastebėjo, kad gatvėje paleisti šūviai kliudė jo kuprinę.

„Po to, kai man grąžino mano daiktus, tai pamačiau, kad mano vadovėliai, kurie buvo kuprinėje, buvo peršauti“, – dėstė jis.

V. Savickis prisistatė dujų tarnybos darbuotoju

Liudytojas, tęsdamas pasakojimą, tvirtino, kad V. Savickis jį nusitempė iki daugiabučio, ėjo į vidų ir ieškojo buto, į kurį galėtų įsiveržti, kuriame nesusidurtų su pasipriešinimu.

„Jis (V. Savickis – ELTA) laiptinėje dar nusišlapino ir tada pradėjome eiti iki buto. Kai jis paskambino į duris, jas atidarė senyvo amžiaus moteris, neįgali. V. Savickis jai pasakė, kad jis yra dujų tarnybos darbuotojas, kuris patikrins skaitliuką ar kažką panašaus. V. Savickis sakė, kad aš esu jo asistentas. Jis ginklą slėpė. Kai mus įleido, V. Savickis savavališkai uždarė dūris, skubėjo kurti papildomas kliūtis, kad teisėsauga neįeitų į vidų. Tada moteriai jis sakė, kad yra specialiosios paskirties policininkas. (...) Moteris, kad ir nelabai patenkinta, leido jam barikaduoti butą“, – pasakojo A. Špilevojus.

Liudytojas prisiminė, kad jam su V. Savickiu įėjus į daugiabutį, R. Zamolskio bendrininkas sakė, jog jam buvo užstrigęs pistoletas, jis ginklą vietoje užsitaisė iš naujo. V. Savickiui įsiveržus į butą, anot A. Špilevojaus, vyro ginklas staiga iššovė tarp kojų, tačiau nieko nesužeidė.

Man V. Savickis liepė nesipriešinti ir tempė link arčiausio daugiabučio laiptinės.

A. Špilevojus pasakojo, kad V. Savickis, kol jie buvo užsibarikadavę bute, pasakojo daug įvairių asmeninių istorijų apie savo sūnų, sūnaus motiną, tėvus. Pasak liudytojo, V. Savickis tvirtino, kad esą jo draugė per teisėsaugos pareigūnų kratas ir tardymus buvo sužalota ir patyrė persileidimą.

Anot liudytojo, kol jie buvo bute, klausėsi per radijo imtuvą transliuojamų žinių apie R. Savickio ir R. Zamolskio gaudynes.

„V. Savickis sakė, kad nepasiduos Jis sakė, kad jei bus pasirinkimas „pasiduoti ar mirti“, tai jis pasirinks mirtį“, – prisiminė A. Špilevojus.

Vyras priminė, kad galiausiai viskas baigėsi tuo, kad Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ šturmavo butą, jis buvo išlaisvintas, o V. Savickis nukautas. A. Špilevojus prisiminė, kad jis pats buvo sužeistas, o moteris, kurios bute V. Savickis su juo buvo užsibarikadavęs, liko sveika.

R. Zamolskis kaltinamas sunkiais nusikaltimais, asmens ieškota daugiau negu 10 metų

ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismas pernai rugsėjį nutarė R. Zamolskio bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kitaip tariant, asmenį teisti už akių. Šis sprendimas priimtas po to, kai Rusija oficialiai atsisakė R. Zamolskį perduoti Lietuvai.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, R. Zamolskis Rusijoje buvo supažindintas su jam Lietuvoje pateiktais kaltinimais, savo kaltės jis nepripažino ir atsisakė duoti parodymus.

R. Zamolskis Rusijoje buvo sulaikytas 2014 m., po kelių metų Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad Jekaterinburgo teismas jam skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinęs vyrą kaltu dėl Rusijoje įvykdytų nusikalstimų. Jis pripažintas kaltu dėl neteisėto ginklo laikymo, pasikėsinimo nužudyti, plėšimų, vagysčių.

Baudžiamoji byla su kaltinimais R. Zamolskiui Lietuvoje teismui perduota 2021 m. vasarį. Tiesa, ji buvo grąžinta prokuratūrai ir vėliau vėl perduota teismui.

Kaip skelbė teisėsauga, R. Zamolskis yra kaltinamas itin sunkiais, daugiau negu prieš 20 metų įvykdytais nusikaltimais. Prokuratūra yra skelbusi, kad už Lietuvoje galimai įvykdytus nusikaltimus vyrui grėstų įkalinimas iki gyvos galvos.

R. Zamolskis kaltinamas dviejų žmonių nužudymu, pasikėsinimu nužudyti 14 asmenų, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimu.

Baudžiamojoje byloje pareikšta civilinių ieškinių už daugiau nei 0,5 mln. eurų. Byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 18 asmenų.

Anot teisėsaugos, bylos duomenimis, 2001 m. balandį R. Zamolskis, veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie parduotuvės „Maxima bazė“ įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Per šaudynes vienas inkasatorius buvo sunkiai sužeistas, kitus du inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu pagrobta 70 tūkst. litų (daugiau negu 20 tūkst. eurų).

2001 m. birželį Vilniuje R. Zamolskis kartu su bendrininkais pasikėsino į policijos pareigūnus, kurie norėjo nustatyti jo tapatybę. Per susišaudymą buvo sužeisti du pareigūnai. Teisėsaugos duomenimis, vyras iš įvykio vietos paspruko, įsėdęs į atsitiktinį automobilį, pagrasinęs ginklu vairuotojui ir taip privertęs važiuoti norima kryptimi.

Bylos duomenimis, 2001 m. liepą R. Zamolskis Kaune su bendrininku šūviais nužudė du vyrus.

Anot teisėsaugos, tų pačių metų rugsėjį laikinojoje sostinėje vyras su bendrininkais šūviais sužeidė du policijos pareigūnus, o spalį R. Zamolskis su bendrininku esą apiplėšė Kauno vaikų lopšelį-darželį.

2001 m. spalį R. Zamolskis, teisėsaugos duomenimis, Panevėžyje su bendrininku V. Savickiu apšaudė jų automobilį bandžiusius sustabdyti policijos pareigūnus. Tąkart R. Zamolskis sugebėjo pasprukti nuo pareigūnų, o V. Savickis įsiveržė į daugiabutį ir įkaitais paėmė senolę bei 14-metį vaikiną. Galiausiai per įkaitų išlaisvinimo operaciją jis „ARO“ pareigūnų buvo nukautas.

2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Zamolskio paieška, o 2014 m. jis sulaikytas Rusijoje.

2001 m. spalio 8-oji buvo pirmadienis. Aleksandras ėjo į mokyklą, o neseniai iš psichiatrijos ligoninės pabėgęs Romas Zamolskis ir jo bendrininkas Virginijus Savickis Panevėžio gatvėmis spruko nuo pareigūnų.

Remiantis „Kauno dienos“ duomenimis, R. Zamolskis ir V. Savickis bėgo žalios spalvos taksi automobiliu „Mercedes-Benz“. Policininkai bėglius pasivijo sankryžoje, o juodus perukus dėvėję vyrai pasileido bėgti – vienas į kairę, kitas į dešinę. R. Zamolskis paspruko, o V. Savickis ėmėsi Aleksandro Špilevojaus gyvenimą pakeitusių veiksmų.

„Aš šia kryptimi ėjau į mokyklą. Kai išgirdau policijos sirenas, atsisukau pažiūrėti, kas vyksta. Pamačiau, kad link manęs bėga vyras“, – pasakojo A. Špilevojus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jis sakė, kad norėjo bėgti, tačiau kitoje gatvės pusėje pamatė sprunkantį Romą Zamolskį.

„Tik spėjau žengti nuo šaligatvio ir mane sugavo V. Savickio ranka. Nusimečiau kuprinę, policininkai sustojo – pamatė, kad situacija bloga, nes buvo šauta ir į ją pataikyta. Mes sustojome po medžiais, Virginijus išsakė savo reikalavimus ir nuėjome į artimiausią laiptinę“, – apie įvykius pasakojo tuomet trylikametis Aleksandras.

Pagrobėjas berniuką įsitempė į atsitiktinį butą arčiausiai buvusiame name, arčiausiai buvusioje laiptinėje. Tai buvo Ramygalos g. stovintis 48 numeriu pažymėtas namas.

„Jis pranešė, kad niekas nedrįstu priartėti ir mes pakilome į antrą aukštą“, – sakė aktorius.

Atsitiktinumo dėka Aleksandrą ir jo pagrobėją pamatė šiukšles nešusi pedagogė.

„Pasirodo, toje laiptinėje gyveno mano mokyklos tikybos mokytoja. Ji nieko neįtardama nešė šiukšles su šlepetėmis ir chalatu, laiptais leidosi į apačią. Pamatęs moterį pagrobėjas ėmė šaukti, kad ji sustotų – galbūt norėjo turėti kelis įkaitus. Mokytoja labai išsigando, numetė šiukšlių kibirą ir pradėjo bėgti atgal į viršų. Jis nesivijo“, – prisiminė nusikaltėlio įkaitu buvęs vyras.

V. Savickis užsibarikadavo šešiasdešimtmetės panevėžietės bute, kur keliolika valandų įkaitais laikė Aleksandrą ir bute gyvenusią Bronislavą Varnytę. Galiausiai butą šturmavo „Aro“ pareigūnai. Įkaitai buvo išlaisvinti, o nusikaltėlis – nukautas.

Dabar A. Špilevojus yra Panevėžio Juozo Miltinio teatro meno vadovas, aktorius, režisierius. Ateityje jis norėtų sukurti filmą apie kraupią paauglystės patirtį.

Rezonansinės Lietuvos bylos ir šąlanti Rusija ir kvapą gniaužiančios kelionės – laidoje „KK2“ per LNK.lt ir LNK eteryje.

Pasak jos, šiuo metu įgula keliauja namo, jos narių gyvybei grėsmės nėra.

Su Maltos vėliava plaukęs, vienai Nyderlandų bendrovei priklausantis laivas prie Afrikos krantų užpultas kovo 12 dieną, tuomet pagrobta dalis laivo įgulos, tarp jų – ir lietuvis.

„Gavus pirminius duomenis apie įvykį, Lietuvoje nedelsiant buvo pradėti visi tokiems atvejams numatyti veiksmai ir būtinos procedūros. Pagrobto piliečio šeima informuota apie incidentą, su ja buvo palaikomas nuolatinis ryšys“, – rašoma pranešime.

Vyriausybės teigimu, dėl pagrobtųjų išlaisvinimo glaudžiai bendradarbiavo Lietuvos ir tarptautinės institucijos.

„Piktadarys vidury kelio paliko automobilį ir pasislėpė giraitėje. Šiuo metu tęsiama specialioji operacija pavojingam nusikaltėliui sulaikyti“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šaltiniai Nacionalinėje policijoje.

Pareigūnų duomenimis, užpuoliko pagrobtas įkaitas nenukentėjo.

Anksčiau policijos atstovas Romanas Hryšynas sakė, kad vyras, kuris grasindamas granata pagrobė teisėsaugos pareigūną, yra ne kartą teistas vietos gyventojas. Anot atstovo, užpuolikas reikalavo netraukti jo baudžiamojon atsakomybėn.

Atstovas sakė, kad užpuolikas yra „32 metų vietos gyventojas. Jis ne kartą buvo patekęs į policijos akiratį, yra teistas už nusikaltimus turtui, taip pat už narkotinių medžiagų laikymą“.

Vietos žiniasklaida nurodė, kad policijos pulkininką Vitalį Šyjaną pagrobęs užpuolikas vardu Romanas Skrypnykas.

Ankstesniuose pranešimuose sakoma, kad policijai pamėginus sulaikyti tą vyrą, įtariamą automobilio vagyste, jis pagrasino granata ir paėmė vieną iš pareigūnų įkaitu. Kiek vėliau jis iškeitė tą pareigūną į regioninės kriminalinės policijos viršininką ir išvažiavo automobiliu, kurį jam pareikalavus davė policija.

Incidentas Poltavoje nutiko dvi dienos po to, kai kitas ginkluotas vyras vakariniame Lucko mieste užgrobė autobusą ir paėmė įkaitais 13 keleivių. Ilgiau kaip 12 valandų juos laikęs asmuo galiausiai buvo areštuotas policijos, o visi jo pagrobti žmonės – išvaduoti.

Įtempta įkaitų drama baigėsi tuojau po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko paskelbti trumpą vaizdo įrašą, kuriame rekomendavo pasižiūrėti 2005 metais Jungtinėse Valstijose sukurtą dokumentinį filmą „Žemiečiai“ (Earthlings“), smerkiantį žmonių netinkamą elgesį su gyvūnais.

Pirmadienį apie 22 val. 30 min. į Vilniaus ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų kreipėsi 1981 metais gimęs vyras, pranešė policija.

Jis paaiškino, kad nuo kovo 22 dienos iki kovo 25 dienos 13 val. Vilniuje, bute, trys nepažįstami vaikinai laikė jį per prievartą ir naudodami fizinį smurtą reikalavo 3000 eurų.

Įtariamieji, gimę 1987, 1982 ir 1970 metais, uždaryti į areštinę.

Ši šeima buvo pagrobta Afganistane ir ilgus metus laikyta su Talibanu susijusio Haqqani (Hakanių) kovotojų tinklo, veikiančio ir Pakistane, nelaisvėje.

J. Boyle'as kaltinimus pateikė trumpame pareiškime, kurį perskaitė vėlyvą penktadienį atskraidintas į Torontą kartu su savo amerikiete žmona Caitlan Coleman (Keitlan Koulman) ir trimis vaikais.

Jie trečiadienį buvo išvaduoti Pakistano, kur pastaruoju metu buvo laikomi, karių.

Haqqani tinklo veiksmus jis pasmerkė kaip „kvailus ir piktadariškus – dėl leidimo nužudyti mano mažametę dukrą, man ne kartą atsisakius priimti to Haqquani tinklo niekšo pateiktus siūlymus, ir vėlesnio mano žmonos išprievartavimo“.

J. Boyle'as sakė, kad jo žmoną išprievartavo ne tik vienas sargybinis, bet ir sargybinių vadas ir vienas Haqqani vadų, vardu Abu Hajras (Abu Hadžras).

Haqqani grupei vadovauja Sirajuddinas Haqqani (Siradžudinas Hakanis), kuris taip pat yra Talibano lyderio pavaduotojas.

Jau seniai įtariama, kad ši grupuotė susijusi su Pakistano šešėlinėmis karinėmis struktūromis.

Saugus prieglobstis

J. Boyle'as sako, kad abu incidentai įvyko 2014 metais, praėjus dvejiems metams po jo ir C. Coleman, kuri tada buvo nėščia, pagrobimo atokioje talibų valdomoje vietovėje Afganistane.

Pasak J. Boyle'o, jis ir žmona buvo „piligrimai“, padedantys neturtingiems kaimų gyventojams.

Visi trys išgyvenę jųdviejų vaikai gimė nelaisvėje.

„Žinoma mūsų šeimai dabar labai svarbu sukurti saugų prieglobstį, kurį galėtume vadinti namais ir susitelkti į savo vaikų ugdymą, kad jie galėtų atgauti bent dalį prarastos vaikystės“, – sakė jis.

Kanados vyriausybė pasveikino grįžusią šeimą.

„Šiandien, kartu su Boyle'ų šeima džiaugiamės ilgai lauktu jų mylimųjų grįžimu atgal į Kanadą“, – rašoma užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Kanada visais lygmenimis aktyviai siekė, kad J. Boyle'as ir jo šeima būtų paleisti. Ir toliau remsime juos, grįžusius į Kanadą“, – rašoma pranešime.

Vyriausybė taip pat paprašė gerbti šeimos privatumą.

Įkaitus išlaisvinusios Pakistano pajėgos sakė gavusios informacijos iš JAV žvalgybos tarnybų, kad ši šeima buvo perkelta į Pakistano pusiau autonomines genčių valdomas vietoves, kitapus sienos su Afganistanu.

Genčių valdomo Kuramo regiono, kur buvo vykdoma gelbėjimo operacija, ir Šiaurės Vaziristano gyventojai AFP sakė keletą dienų prieš išgelbėjant belaisvius matę padangėje besisukiojančius bepiločius orlaivius.

„Pasiuntėme karius, remdamiesi žvalgybos pasidalyta informacija susekėme automobilį ir išvadavome belaisvius“, – vėlai ketvirtadienį paskelbtame televizijos pranešime sakė Pakistano kariuomenės atstovas generolas majoras Asifas Ghafooras (Asifas Gafūras).

Šeimos ryšiai

Prieš santuoką su C. Coleman J. Boyle'as 2009 buvo vedęs Zaynab Khadr (Zeinab Chadr), Kanadoje gimusio afgano Omaro Khadro (Omaro Chadro) seserį.

O. Khadras buvo suimtas Afganistane 2002 metais, kai buvo dar paauglys, ir dešimt metų laikytas Kuboje veikiančiam JAV Gvantanamo kariniame kalėjime.

J. Boyle aktyviai dalyvavo kampanijoje, kad O. Khadras būtų paleistas iš Gvantanamo. Jo svainis 2012 metais perkeltas į Kanadą, o 2015-aisiais paleistas už užstatą.

Ketvirtadienį Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland (Kristija Friland) sakė, kad neatliekamas joks tyrimas, susijęs su J. Boyle'u.

J. Boyle'as iš Islamabado į Torontą grįžo keleiviniu lėktuvu per Londoną. Jis atmetė spėliones, kad atsisakė namo būti parskraidintas kariniu JAV lėktuvu.

Regiono kariškių vadas generolas majoras Carlito Galvezas (Karlitas Galvesas) jaunesnysis sakė, kad jūrų pėstininkai vėlai šeštadienį šalies pietuose iškasė Juergeno Gustavo Kantnerio (Jurgeno Gustavo Kantnerio) galvą ir kūną.

Palaikai rasti kalnuotame Indanano miesto rajone Sulu provincijoje, kur kovotojai laiko kelis įkaitus užsieniečius ir filipiniečius.

Prezidentas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė) atsiprašė Vokietijos ir J.G.Kantnerio šeimos už tai, kad vyriausybinėms pajėgoms nepavyko jo išgelbėti per tuos beveik keturis mėnesius, kai jis buvo kovotojų nelaisvėje.

Daugiau kaip 20 filipiniečių karių buvo sužeisti per susirėmimus, kurie vyko bandant rasti ir išvaduoti J.G.Kantnerį ir per kuriuos taip pat žuvo 16 „Abu Sayyaf“ narių.

J.G.Kantneris lapkričio mėnesį buvo pagrobtas iš jachtos prie Malaizijos Sabos valstijos krantų.

Filipinų pareigūnai pranešė, kad įkaitą vokietį Jurgeną Gustavą Kantnerį sekmadienį nužudė išpirkos už jį negavę grupuotės „Abu Sayyaf“ kovotojai pietų Filipinuose.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė šį nužudymą ir pavadino jį „pasibjaurėtinu veiksmu“.

Antradienį Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė) už tai atsiprašė ir nurodė, kokių veiksmų ėmėsi jo vyriausybė, kad numalšintų musulmonų kovotojų vykdomą pagrobimų bangą.

Tarp šių veiksmų jis paminėjo ir Kinijai pateiktą prašymą padėti patruliuoti tarptautiniuose vandenyse šalia pietų Filipinų, Malaizijos ir Indonezijos, kur įvyksta daug piratų incidentų ir pagrobimų. R.Duterte sakė, kad Kinija kol kas neatsiliepė į jo prašymą.

Grupuotės „Abu Sayyaf“ paskelbtoje vaizdo medžiagoje, kurią matė SITE, matyti, kaip įkaitą vokietį Jurgeną Kantnerį nužudo peiliu ginkluotas vyras.

Vaizdo medžiaga, regis, patvirtina preliminarius pranešimus, kuriuos gavo Filipinų vyriausybės pareigūnai ir kuriuose buvo sakoma, kad ši samdinių grupuotė nužudė J.Kantnerį.

„Abu Sayyaf“, kuri yra kaltinama dėl didžiausių teroro atakų per Filipinų istoriją, anksčiau už 70 metų J.Kantnerį reikalavo 30 mln. pesų (567 tūkst. eurų), kurie turėjo būti sumokėti iki sekmadienio.

Vyriausybės pasiuntinys Jesus Dureza (Chesus Duresa), kuris derėjosi dėl J.Kantnerio gyvybės, naujienų agentūrai AFP sakė girdėjęs apie minimą filmuotą medžiagą ir pridūrė, kad ji patvirtina ankstesnius pranešimus apie įkaito nužudymą.

Tačiau J.Dureza ir kariškių pareigūnai sakė, kad J.Kantnerio lavonas dar nerastas.

J.Kantneris pernai buvo pagrobtas iš savo jachtos „Rockall“, vandenyse prie Pietų Filipinų krantų.

Lapkričio 7 dieną jachta buvo rasta dreifuojanti, joje buvo J.Kantnerio kompanionės Sabine Merz (Sabinės Merc) lavonas su šautine žaizda.

2008 metais ši pora buvo pagrobta ir 52 dienas laikyta Somalyje. Jie buvo paleisti, kaip pranešama, sumokėjus didžiulę išpirką.

„Abu Sayyaf“, kurios lyderiai yra prisiekę ištikimybę „Islamo valstybės“ (IS) judėjimui Artimuosiuose Rytuose, užsieniečius ir krikščionis grobia jau keli dešimtmečiai. Įkaitai būna laikomi džiunglėse neramiame Pietų Filipinų regione, už juos reikalaujama išpirkos.

Šiuo metu grupuotė įkaitais dar laiko mažiausiai 19 užsieniečių ir septynis filipiniečius, sakė kariškių atstovas, brigados generolas Restituto Padilla (Restitutas Padilja).

Grupuotė, kuri buvo įsteigta iš „al Qaeda“ lyderio Osamos bin Ladeno giminaičio pinigų, 2014 metais taip pat susprogdino bombą kelte Manilos įlankoje. Per šį išpuolį – didžiausią šalies teroro ataką – žuvo 116 žmonių.

Kjartanas Sekkingstadas (Kjartanas Sekingstadas) atrodė sulysęs ir nusilpęs, kai drauge su trimis indoneziečių jūrininkais, kurie buvo laikomi su juo, buvo perduotas vyriausybės pasiuntiniui.

„Aš toks laimingas, man pasisekė, kad likau gyvas“, – Indanano mieste Cholo saloje žurnalistams sakė K. Sekkingstadas, kuris buvo su ilga barzda ir vilkėjo maskuojamųjų spalvų švarką. Vėliau jis buvo nuskraidintas susitikti su Filipinų prezidentu.

K. Sekkingstadą 2015 metų rugsėjį iš prabangaus turistų kurorto, kuriam jis vadovavo, pagrobė grupuotė „Abu Sayyaf“, dažnai grobianti įkaitus dėl išpirkos.

Tuo pačiu metu pagrobtiems dviem kanadiečiams, Johnui Ridsdelui (Džonui Ridsdelui) ir Robertui Hallui (Robertui Holui), vėliau buvo nukirstos galvos, nes nebuvo sumokėta maždaug 300 mln. pesų (5,8 mln. eurų) išpirka.

K. Sekkingstadas parodė žurnalistams savo kuprinę su guminėmis šlepetėmis, plastikiniu vandens ąsočiu ir kitais daiktais, kuriais naudojosi nelaisvėje, ir sakė, kad niekada nepames šių „suvenyrų“. Jis taip pat padėkojo Filipinų lyderiui Rodrigo Duterte (Rodrigui Dutertei).

„Abu Sayyaf“ norvegą paleido šeštadienį, perdavę jį kitam musulmonų sukilėlių lyderiui Nurui Misuari (Nurui Misuariui), kurio grupuotė padėjo pasiekti, kad jis būtų paleistas, ir kurio stovykloje jis praleido naktį, pranešė vyriausybė.

Sekmadienį lydimi nedidelio Cholo policijos kontingento, N. Misuari, vyriausybės pasiuntinys Jesus Dureza (Chesus Duresa), paleisti įkaitai ir vietos pareigūnai susitiko šimtų N. Misuari kovotojų iš Moro nacionalinio išvadavimo fronto apsuptame pastate, o paskui išvyko į vieną kariškių stovyklą.

Tada K. Sekkingstadas ir J. Dureza buvo nugabenti į oro pajėgų bazę, iš kur išskrido į šalies pietuose esantį Davao miestą susitikti su R.Duterte.

„Jokios išpirkos“

Norvegijos užsienio reikalų komunikacijos vadovas Frode Andersenas (Frodė Andersenas) AFP telefonu sakė, kad „Norvegijos vyriausybė nemoka išpirkos nei šioje byloje, nei jokiose kitose bylose“.

R. Duterte atstovas Martinas Andanaras Maniloje taip pat sakė, kad „vyriausybė laikosi politikos „jokių išpirkų“.

„Jeigu yra kokia nors trečia šalis, kaip (K. Sekkingstado) šeima, kuri sumokėjo, mes nieko apie tai nežinome“, – sakė jis žurnalistams.

Tačiau vienas vietos laikraštis citavo „Abu Sayyaf“ atstovą, kuris sakė, kad grupuotė už norvegą gavo 30 mln. pesų.

„Abu Sayyaf“ yra kovotojų tinklas, susiformavęs paskutiniame XX a. dešimtmetyje paremtas pinigais iš Osamos bin Ladeno tinklo „al Qaeda“.