„Šią žiemą ugniagesiai gelbėtojai atliko 17 gelbėjimo darbų ant ledo. Jų metu jie ištraukė šešis skenduolius ir išgelbėjo penkis žmones“, – pateikė statistiką, už kurios slypi siaubas, netektys ir didžiulė rizika.

Vien šį savaitgalį ugniagesiams teko gelbėti du žvejus. Vienas iš jų buvo įlūžęs ežere.

Šiltėjant orams ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ledas ant daugelio vandens telkinių jau netvirtas. „Tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas ir lipti ant jo – labai pavojinga!“ – perspėja gelbėtojai.

Penktadienį 15.26 val. pranešta, kad Alytaus rajone, Krokialaukio seniūnijoje, Duselninkų kaime, Kavalio ežere, lūžus ledui į eketę įkrito žmogus. Jis buvo už 250 m nuo kranto. Ugniagesiai, naudodami gelbėjimo įrangą, žmogų ištraukė, nugabeno į krantą ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Sekmadienį 10.27 val. gautas pranešimas, kad Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, Kazimieravo kaime, Kazimieravo ežere, už 30 m nuo kranto vyras parkrito ant ledo ir patyrė kojos traumą, todėl negali pajudėti. Atvykę ugniagesiai žmogų paguldė ant neštuvų, nugabeno į krantą ir perdavė greitosios pagalbos medikams.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba praneša, kad per praėjusias tris paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 62 gaisrų ir atliko 84 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų nukentėjo žmogus.

Sekmadienį 7.47 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Minties gatvėje, daugiabučiame gyvenamajame name atvira liepsna dega butas pirmajame aukšte.

Ugniagesiai iš namo išvedė keturis žmones, vienas žmogus dėl galimo apsinuodijimo dūmais buvo išvežtas į ligoninę. Gaisro trijų kambarių bute metu išdegė vienas kambarys, antrajame aukšte apdegė kaimyninio buto balkonas, trūko balkono ir kambario stiklo paketai. Autonominio dūmų detektoriaus bute, kuriame kilo gaisras, nebuvo.

Šeštadienį 20.13 val. buvo gautas pranešimas, kad Marijampolės savivaldybėje, Liudvinavo seniūnijoje, Padovinio kaime, dega gyvenamojo namo siena. Gaisro metu sudegė 5 kv. m pamato apšiltinimo medžiagos. Dūmų detektorių name nebuvo.

Apie 23 val. Kaune, Pamario gatvėje, bute smilko šiukšlės. Gyventojas patalpose buvo prilaistęs degaus skysčio. Jį išsivežė policijos pareigūnai. Ugniagesiai į lauką išnešė dviejų litrų talpyklą su degiuoju skysčiu ir išvėdino patalpas.

Sekmadienį 13.56 val. buvo gautas pranešimas, kad žmogus, atvykęs į sodybą Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijoje, Antapusnės kaime, rado sudegusį medinį namą. Gaisro metu sudegė ir jo viduje buvę namų apyvokos daiktai.

18.08 val. Skuodo rajone, Šačių seniūnijoje, Rukų kaime, liepsnojo statybinis vagonėlis. Gaisro metu išdegė jo vidus, sudegė viduje buvę daiktai. Iš vagonėlio ugniagesiai išnešė du dujų balionus.

„Vandens telkiniuose stebimi pirmieji ledo reiškiniai. Artimiausiu metu vandens lygis nežymiai svyruos. Ežeruose ledo storis laikomas tvirtu ir jau gali išlaikyti žmogų, kai yra septynių centimetrų ar storesnis. Grupei žmonių išlaikyti ledo storis turi būti ne plonesnis kaip 12 centimetrų. Upėse ledo danga niekada nebūna saugi“, – penktadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Šeštadienį vietomis truputį pasnigs, žemiausia temperatūra naktį 3–8, kai kur iki 10 laipsnių šalčio, aukščiausia dieną 1–6 laipsniai šalčio, pajūryje apie 0 laipsnių.

Sekmadienio naktį temperatūra 5–10, kai kur pragiedrėjus iki 13 laipsnių šalčio, dieną 3–8 laipsniai šalčio.

Gelbėtojai sako, kad maždaug savaitę turėtų paspausti 10 laipsnių šaltis, kad ant ledo būtų galima lipti saugiai.

„Šiuo metu lipti ant ledo – nesaugu. Bandantys tai daryti, rizikuoja savo gyvybe“, – perspėja Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus.

Šiuo metu lipti ant ledo – nesaugu. Bandantys tai daryti, rizikuoja savo gyvybe.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo 2022 metų lapkričio iki 2023 metų kovo mėnesio ugniagesiai gelbėtojai atliko 45 gelbėjimo darbus ant ledo. Buvo ištraukti aštuoni skenduoliai, iš jų vienas vaikas.

18 žmonių išgelbėta. Šių metų lapkritį iš vandens telkinių jau teko traukti įlūžusius gyvūnus.

„Praėjusią žiemą mūsų ugniagesiams narams ne kartą teko gelbėti įlūžusius žvejus ir ieškoti skenduolių. Net ir ant tvirto ledo eidami žvejai privalo dėvėti gelbėjimo liemenę ar specialų neperšlampamą ir vandenyje laikantį kostiumą, su savimi turėti ledo smaigus, virvę, eiti ant ledo ne vienam, pasitikrinti ledo tvirtumą, ypač atsargiai eiti pakraščiuose ar ten, kur yra augmenijos, nesibūriuoti su žvejais, išlaikyti atstumą nuo kitų žmonių“, – sako G. Ruočkus.

Pasak G. Ruočkaus, įlūžęs žmogus dar turi šansą išgyventi, jei sugebės laikytis už ledo krašto ir išsikviesti pagalbą.

Kad būtų išvengta nelaimių ant ledo, būtina žinoti, kad tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas, nes jame yra daug oro.

Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, kur yra šaltinių.

Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios apneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.

Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.

Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Savo ruožtu Aplinkos ministerija įspėja, kad žvejojantys ant nesaugaus ledo, plonesnio nei septynių centimetrų ledo ir neturintys smaigų žvejai bus įspėjami arba baudžiami nuo 10 iki 60 eurų dydžio bauda.

Taip pat privaloma laikytis ir savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimus gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų, o toks pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 300 iki 900 eurų.

Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent jau šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę. Saugiausia ant užšalusio vandens telkinio vilkėti neskęstantį kostiumą.

– Sakykite, kas atsitiko, kodėl tiek daug žmonių, lipančių ant jau netvirto ledo? Rodos, mieste jau seniai viskas nutirpę…

– Savaitės pradžia mūsų tarnybai tikrai buvo įtempta, gavome daug iškvietimų. Gelbėjimo operacijos ant ledo vyko viena po kitos. Kai kurie atvejai, deja, baigėsi liūdnai.

– Kas dažniausiai lipa ant ledo: žvejai, vaikai? Dėl pastarųjų dar galima suprasti, kad mažieji neįvertina ledo storio ir grėsmių, bet suaugusieji – žvejai – žino, ko galima tikėtis...

– Savaitės pradžioje teko gelbėti ir vaikus, kurie lipo ant ledo, tačiau didžioji dalis iškvietimų susiję su žvejais. Kiekvieną pavasarį būtent jie mums kelia didžiausią galvos skausmą. Jie dažnai elgiasi neatsakingai ir lipa ant visiškai nesaugaus ledo. Po gelbėjimo operacijos antrą kartą gimusieji žvejai dažniausiai negali paaiškinti, kodėl taip rizikavo. Įdomiausia tai, kad praktiškai nė vienas iš jų neturėjo savisaugai reikalingo inventoriaus: nei gelbėjimo liemenių, nei smaigų, kurie yra privalomi lipant ant ledo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar įlūžus įmanoma pačiam išsikapanoti – vanduo labai šaltas, ledas trapus?

– Vandens temperatūra yra apie 3–4 laipsnius. Tikrai dar šaltas. Ilgesnį laiką išbuvus jame iškyla pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Tačiau gelbėjimo liemenės, ledo smaigai arba specialūs kostiumai, kuriuos privalu turėti lipant ant ledo, tikrai gali išgelbėti gyvybę. Tai yra – padėti išsilaikyti ledo paviršiuje ilgesnį laiką, kol atvyks kvalifikuota pagalba.

– Ką patartumėte tokiems neatsargiems žmonėms?

– Šios savaitės palyginti šilti orai, pavasarinė saulė intensyviai tirpdo ledą. Ryte užlipus po valandos jau gali nebenulipti – taip greitai jis tirpsta. Labai apgaulingi vandens telkiniai, esantys įdubose arba miškingose vietose, kur mažiau patenka saulės spindulių. Pakraščiuose atrodo lyg ir tvirtas dar ledas, bet einant link vidurio, kur saulė pasiekia, ypač pietinėje  pusėje, ledas būna labai suplonėjęs. Ir lipti ant jo – didelė rizika. Kai sakome, kad saugu lipti ant ledo, jei jo storis yra 7 cm, turime omenyje žiemos metą, kai orai šalti. Pavasarį, kai yra pliusinė temperatūra ir krituliai, šia taisykle vadovautis negalima.

– Koks dabar ledo storis, o gal jau jo praktiškai nebėra – tik košė?

– Jūs visiškai teisi. Vandens telkiniuose ledo seniai nebėra. Jeigu kažkur ir yra, tai – tik fragmentai stipresnio ledo, kurį sunku įvertinti. Tas takelis, kuriuo žmogus nuėjo, grįžtant gali jau būti atitirpęs. Taigi šiuo metu lipti ant ledo griežtai draudžiama.

Kaip nurodo BPC, sulaukta pranešimo, kad vyras įlūžo Verstaminų kaime esančiame, ežere Rimietis.

Į įvykio vietą išsiųstos gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Anot portalo delfi.lt, įlūžęs žmogus ištrauktas iki ugniagesių atvykimo – jam padėjo greta buvę žvejai. 

Šeštadienį prieš pietus ugniagesiai gelbėtojai skubėjo prie Dangės, ties Joniškės gatve. Čia pagalbos reikėjo į upę įlūžusiam vyrui.

Laimė, žvejys buvo tinkamai pasiruošęs ir turėjo smaigus. Būtent jie išgelbėjo vyro gyvybę. Žūklautojas pats išsiropštė iš vandens ir pasiekė krantą.

Gelbėtojai perdavė jį greitosios medicinos pagalbos medikams. Vyras sušalo, bet gavo rimtą pamoką.

„Pagal teisės aktus turi būti nustatytas automobilio savininkas, nes jis atsakingas už įvykį. Policijai nustačius savininką, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba galės iškelti automobilį“, – portalui kauno.diena.lt teigė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Jasiūnienė.

Savininką policija nustatė, tačiau reikalai kol kas nepasistūmėjo, nes lieka neaišku, kas automobilį vairavo, ir yra atsakingas už padarinius.

Manoma, kad ant ledo pavojingai pramogavo ne savininkas. Transporto priemonė yra nedrausta, be galiojančios techninės apžiūros.

Kodėl dar negalima iškelti automobilio? „Yra tam tikrų niuansų. Įsijungia ne viena tarnyba ir automobilio savininkas. Reikia sutikrinti. Jeigu jis tą transporto priemonę seniai pardavęs... Yra dar keli klausimai, į kuriuos reikia atsakyti, ir tada bus vykdomi iškėlimo darbai“, – sakė O. Vaitkevičienė.

Įvykio kaltininkui gresia ir policijos, ir aplinkosaugininkų baudos. Pastarieji automobilį iškėlus vertins, kokia žala buvo padaryta aplinkai. Dar yra ugniagesių gelbėtojų darbo sąnaudos.

Gavę pranešimą apie nelaimę į įvykio vietą atvyko Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos narai. „Jų užduotis buvo įsitikinti, ar automobilio viduje nėra žmonių ir nustatyti automobilio valstybinį numerį, kad policijos pareigūnai galėtų surasti jo savininką“, – Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos feisbuko paskyroje trečiadienį cituojamas 5-osios komandos viršininkas, narų vadovas Mindaugas Belickas.

Naras lediniame vandenyje gali nesuprasti, kad sušalo ir prarasti sąmonę.

Nurodoma, kad vakar ant Kauno marių ledo dirbo vyresnieji ugniagesiai gelbėtojai ir narai Egidijus Kvedaras, Edvardas Čepulionis, Andrius Sinkevičius ir skyrininkas Darius Frejeris.

Radus vietą, kur įlūžęs ledas, automobilio paieškos šaltame ir tamsiame vandenyje truko apie pusantros valandos. Vandens temperatūra tesiekė 2 laipsnius šilumos.

Feisbuko nuotr.

„Subaru“ rastas gulintis dugne apvirtęs ant stogo. Ši vieta yra 50 metrų nuo kranto, gylis – 12 metrų.

M. Belickas pabrėžė, kad šis dar nerastas pramogautojas rizikavo ne tik savo, bet ir kitų gyvybėmis, ugniagesių gelbėtojų sveikata.

„Narai aprūpinti specialia įranga, kvėpavimo aparatais, kurie skirti darbui žiemą ir po ledu, bet rizika išlieka visada. Naras lediniame vandenyje gali nesuprasti, kad sušalo ir prarasti sąmonę“, – teigė narų vadovas. 

Neįprastas incidentas įvyko Maironio gatvėje, 1 numeriu pažymėto namo kieme.

„Mūsų tarnyba į įvykio vietą nuvyko apie 12.45 val. Vietą aptvėrėme „Stop“ juosta. Dirbama kelias valandas. Daugiau komentuoti situacijos negaliu“, – popietę portalui kauno.diena.lt sakė telefonu atsiliepusi bendrovės avarinės tarnybos atstovė.

Incidento metu žmonės nenukentėjo, tačiau mašina gerokai apgadinta.

„Ten – išbetonuota ertmė, tačiau, kas ten tiksliai yra – ar požeminiai koridoriai, aikštelės ar sandėliukai – nėra aišku. Šioje vietoje atsivėrė 3 metrų ertmė,  į kurią mūsų sunkvežimis įkrito. Džiaugiamės, kad nenukentėjo nei mūsų darbuotojai, nei kiti žmonės. Mašina ganėtinai nemažai apgadinta: vizualiai matosi, kad hidraulika pažeista, „nusėdęs“ kėbulas, pažeistas kuro bakas. Ji važiuoti negalės, tačiau apie 16.30 val. ją ištraukėme trimis kranais“, – pasakojo bendrovės viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa.

Anot pašnekovo, tai pirmas toks atvejis bendrovės istorijoje. Bendrovė artimiausiu žada įvertinti, kokį nuostolį patyrė.

Į medžioklės plotus pašerti žvėrelių važiuojantys Deividas Grybas ir Linas Prakapas pastebėjo kažką šmėžuojant.

Išlipus iš automobilio paaiškėjo, kad tai – stirniukas. Girdėti, kaip vyrai svarsto, ar jaunikliui yra viskas gerai, nes paleistas bėgti jis suklumpa.

Kaip praneša LNK, vėliau stirniukas pasileidžia eglyno link ir nušuoliuoja.

Pranešimas apie į vandenį įkritusį vaiką gautas apie 15 val. Apie skęstančią mergaitę Bendruoju pagalbos telefonu pranešė Skuodo globos namų direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Vytautas Jautakis. Jis, grįždamas į darbą, pastebėjo ant ledo vaikštančias tris mergaites ir  norėjo jas perspėti, kad tai gali būti nesaugu.

„Skubėdamas jų link išgirdau šauksmą. Viena jų įlūžo ir atsidūrė vandenyje. Tuoj pat paskambinau telefonu 112. Teko įsitikinti ugniagesių profesionalumu – už kelių akimirkų jie jau šliaužė ledu. Gaisrininkai atvyko labai greitai, nors gaisrinė yra maždaug už 900 metrų“, – ugniagesių pranešime cituojamas V. Jautakis.

Pasak gelbėjimo operacijai vadovavusio Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Vaclovo Kirsenkos, ugniagesiai, atvykę prie upės,  išvydo skęstantį vaiką  maždaug  už 10 metrų nuo kranto. Mergaitė rankomis laikėsi už eketės krašto.

Du ugniagesiai gelbėtojai, vilkintys hidrokostiumais ir gelbėjimo liemenėmis,  prišliaužė prie skendusios dešimtmetės. Vyresnysis ugniagesys Evaldas Miedažis įšoko į vandenį ir mergaitę perdavė ugniagesiui Egidijui Vilkovskiui, kuris su ja grįžo į krantą.

Mergaitės drabužėliai buvo permirkę, ji šaukė, kad labai šalta. Ugniagesiai ją apgaubė pledu į įkėlė į savo automobilį bei stengėsi,  kad ji nors kiek sušiltų. Jie taip pat patikrino, ar nėra upėje daugiau įlūžusių vaikų. Atvykus medikams mergaitė buvo perduota jiems. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, šiais metais Lietuvoje ugniagesiai gelbėtojai iš vandens išgelbėjo keturis gyventojus, tarp jų vieną vaiką. Iš vandens šiemet jie ištraukė šešis skenduolius, o dirbti vandenyje ir ant ledo teko vykti 26 kartus.