Svorio kategorijoje iki 67 kg (25 dalyviai) K. Šleiva įveikė Prancūzijos atletus Mamadassą Sylą ir Gagiką Snoyaną, vokietį Witalį Lazovskį bei kazachą Meržaną Šermachanbetą, skelbia Lietuvos imtynių federacija.

Vengiant traumų prieš artėjantį pasaulio čempionatą, kuris vyks po mėnesio Belgrade, treneriai finalinės akistatos tarp lietuvio ir japono Kyotoaro Sogabės atsisakė.

„Turėjau keturias kovas, normaliai pasitikrinau, nėra reikalo plėšytis. Juolab, kad dar laukia sunkus darbas po varžybų Vokietijoje vyksiančioje treniruočių stovykloje“, – trenerių sprendimą paaiškino pats atletas.

Paskutinį kartą šioje svorio kategorijoje Kristupas rungėsi 2020-aisiais metais vykusiame Europos čempionate, kuriame iškovojo bronzos medalį.

Po varžybų K. Šleiva „paleido“ svorį ir puikiai įsiliejo į viena kategorija sunkesnių vyrų kompaniją – vos po metų Kristupas Norvegijos sostinėje tapo pasaulio čempionato prizininku svoryje iki 72-jų kilogramų.

Tačiau ši svorio kategorija nėra olimpinė, todėl atletui teko sunki užduotis – grįžti atgal arba peršokti į dar sunkesnį svorį. Kristupas pasirinko pastarąjį kelią. Visgi adaptuotis ir prisijaukinti svorį iki 77 kilogramų buvo per didelis iššūkis, juolab, kad artėjančios Paryžiaus olimpinės žaidynės įspraudė į laiko rėmus.

Eksperimentas neilgai tetruko, netrukus Kristupas „palengvėjo“, o šiemet pavasarį po Europos čempionato galutinai apsisprendė grįžti prie perspektyviausio olimpinio varianto.

„Nusimečiau kelis kilogramus be streso, dabar svarbu prilaikyti. Pokytis nebuvo staigus, todėl imtyniavosi visai nesunkiai“, – apie startą po pertraukos susigrąžintoje svorio kategorijoje telefonu kalbėjo K. Šleiva.

Toje pačioje svorio kategorijoje kovojęs Adomas Grigaliūnas liko 18-oje vietoje, o Ričardas Ivanovas devynioliktas.

Vilius Savickas (72 kg; 9 dalyviai) pirmuose ratuose galynėjosi su šveicarais Davidu Loheriu bei Michaeliu Portmannu ir abu juos įveikė. Finalinėje dvikovoje lietuviui teko pripažinti olimpinio vicečempiono Parvizo Nasibovo iš Ukrainos pranašumą.

Tarptautiniame turnyre Dortmunde kovojo 153 imtynininkai.

Kitų mūsų šalies atletų rezultatai:

Eimantas Vilimas (72 kg) – 7 vieta

Paulius Galkinas (77 kg) – 12 vieta (22 dalyviai)

Martynas Nemsevičius (87 kg) – 14 vieta (17 dalyvių)

Mindaugas Venckaitis (97 kg) – 11 vieta (21 dalyvis)

Romas Fridrikas (130 kg) – 8 vieta (15 dalyvių)

Kaune, Sporto muziejuje, veikiančioje E. Rajunco pasiekimų ekspozicijoje – dziudo, imtynių už diržų (alyš, kureš, koreš, ukrainietiškų imtynių), sambo varžybų apdovanojimai.

Buvęs universalus kovotojas – daugkartinis Lietuvos dziudo čempionatų prizininkas, šalies, pasaulio ir Europos imtynių už diržų čempionas.

„Mano įvaldyti dziudo veiksmai puikiai pritapo pasirinkus kitas imtynes, todėl taip gerai ir sekėsi. Ypač daug padėjo kudo patirtis – tapau dar greitesnis, labiau pasitikintis savo jėgomis, išeidavau kautis žinodamas, kad galiu būti staigesnis, psichologiškai stipresnis“, – interviu „Kauno dienai“ sakė E. Rajuncas, saugos paslaugas teikiančios bendrovės „ES Security“ įkūrėjas ir vadovas.

2013-aisiais Sankt Peterburge įvyko 2-osios pasaulio kovos menų žaidynės „Combat“, jos savo statusu prilygsta planetos čempionatui. Šias žaidynes yra pripažinęs Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

Tąkart jėgas išmėgino aikido, dziudo, klasikinių imtynių, kendo, sumo, džiudžicu, kikbokso, bokso, Tailando bokso, savate, karatė, sanshou, sambo, tekvondo, vušu, imtynių už diržų, graplingo, pankrationo meistrai.

E. Rajuncas imtynių už diržų (svorio kategorija iki 90 kg) varžybose 5:0 nugalėjo Rusijos atletą Islamą Abaichanovą, 1:3 pripažino Togo atstovo Kouamio Sachos pranašumą, tačiau dėl geresnio surinktų taškų skirtumo pateko į finalą ir 5:0 privertė kapituliuoti ukrainietį Leonidą Riabčuną.

Prisiminimai: tarp trofėjų – ir kimono iš Kazachstano, kur pasaulio čempionate beveik be poilsio kovojęs kaunietis laimėjo bronzos medalį./Justinos Lasauskaitės nuotr. 

– Šią pergalę tebelydi skirtingi prisiminimai. Didžiavausi, kad esu lietuvis, nes arenoje skambėjo mūsų šalies himnas, kilo Lietuvos trispalvė. Kartu jaučiau kartėlį: atstovavau Lietuvai ir užėmiau pirmą vietą pasaulio lygio varžybose, tačiau ant prizininkų pakylos stovėjau vilkėdamas nuosavą „Nike“ sportinį kostiumą, o ne nacionalinės rinktinės aprangą. Buvo nuoširdžiai gaila, kad mūsų šalyje tik tam tikros sporto šakos sulaukia palaikymo, – pasakojo E. Rajuncas.

– Savo trofėjų ekspoziciją Sporto muziejuje pavadinote „Viso gyvenimo sporto pasiekimų“ paroda, nors jūsų dar negalėtume vadinti veteranu. Ar tai reiškia, kad kovos menų sportas – jau užbaigtas jūsų gyvenimo etapas?

– Manau, galima drąsiai sakyti, kad šis etapas yra baigtas. Paskutinį kartą varžybose dalyvavau prieš aštuonerius metus ir iš jų išvykau žinodamas, kad tikriausiai nebesugrįšiu. Atsisveikinimas su didžiuoju sportu nebuvo kategoriškas žingsnis, bet auganti šeima ir verslas, taip pat ir amžius – juk 30-ies imtynininkas jau veteranas – paspartino sprendimą. Vis dėlto kovos menų sportas visada liks širdyje ir, manau, dar žengsiu ant tatamio, bet tik savo malonumui arba pasidalyti sukaupta patirtimi ir žiniomis su jaunesne karta.

Prisiminimai: tarp trofėjų – ir kimono iš Kazachstano, kur pasaulio čempionate beveik be poilsio kovojęs kaunietis laimėjo bronzos medalį./ Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kada iškovojote pirmą sportinį trofėjų? Kokių likę įspūdžių iš tų varžybų?

– Tai diplomas už antrą vietą 1992-ųjų Lietuvos dziudo čempionate. Tąkart mano svorio kategorija buvo iki 32 kg. Prisiminimai – puikūs, nes tai pirmas mano karjeros liudininkas.

– Ar esate iš varžybų organizatorių gavęs egzotiškų, neįprastų apdovanojimų – juk kovojote Kazachstane, Indijoje, Pietų Korėjoje, kitose tolimose šalyse?

– Irane absoliučios svorio kategorijos varžybų prizininkams dovanojami avinai, bet man neteko jo gauti. Gėles palikdavau viešbučiuose. Įdomesni prizai – diplomai, primenantys, kad lietuvių kalba – viena sudėtingiausių pasaulyje. Taisyklingai parašytą savo vardą ir pavardę pamatydavau retai.

– Sporto muziejaus ekspozicijoje yra kimono su emblema „Kazachstan“. Ką jis primena?

Per varžybų pertraukėlę tiesiog salėje užmigau, tačiau neilgam – pažadino, vėl pakvietė kautis.

– Dvi aprangas gavau pasaulio kuraš imtynių čempionate Kazachstane. Jos primena labai sunkią kelionę per Maskvą, kur teko laukti net keturiolika valandų – paaiškėjo, kad federacija nupirko bilietus ne tai dienai. Galiausiai atskridome į Kazachstaną 6 val. ryto, lėktuve termometras rodė, kad lauke – 42 °C šalčio. Vyliausi, kad tai galbūt klaida, nes vilkėjau tik kostiumą. Net šiurpas nukrėtė, kai pamačiau, kad iš lėktuvo kartu išlipo afrikiečiai, apsirengę plonais sintetiniais sportiniais drabužiais... Netrukus čempionato organizatoriai skubėjo pirkti jiems žieminių striukių. Viešbutyje taip pat buvo labai šalta, bet reikėjo nors kiek numigti. Po 45 minučių mane pažadino ir pranešė, kad kovoti reikės ne kitą dieną, o netrukus! Piktas ir neišsimiegojęs nuskubėjau į varžybas. Dvi pirmas kovas laimėjau, trečią tik po pratęsimo pralaimėjau vienu tašku armėnui. Per varžybų pertraukėlę tiesiog salėje užmigau, tačiau neilgam – pažadino, vėl pakvietė kautis. Laimėjau tris dvikovas iš eilės ir iškovojau bronzos medalį.

– Ar nepatekote tarp girnų, kai Lietuvos dziudo federacija buvo pradėjusi drausti savo kovotojams dalyvauti kitų imtynių varžybose, netgi taikydavo sankcijas?

– Man pasisekė, nes draudimų ėmėsi, kai jau buvau baigęs karjerą. Spėjau pakovoti ir dziudo, ir sambo varžybose.

Šeima: su parodos Sporto muziejuje ekspozicija susipažino ir E. Rajunco žmona Giedrė, dukros Olivija ir Danielė, sūnus Nojus./ Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kas paskatino jus baigti sportininko karjerą?

– 2011-aisiais pasaulio čempionatas Kirgizijoje, prie Isyk Kulio, vyko po atviru dangumi, 1 609 m virš jūros lygio. Nebuvau pratęs kovoti aukštikalnėse. Po varžybų nesupratau, kas atsitiko, – buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo visus raumenis. Grįžęs į Lietuvą kreipiausi į medikus, jie atliko daugybę tyrimų ir lyg tarp kitko paklausė: gal buvau aukštikalnėse? Šis neigiamas poveikis – viena priežasčių. Be to, šeimą papildė mažas žmogutis. Supratau, kad atėjo metas, kai privalau pirmiausia rūpintis juo, o ne savimi.

– Ar, baigus aktyviai sportuoti, buvo sudėtinga persiorientuoti į kitą veiklą? Kas labiausiai lėmė, kad radote verslo sritį, kurioje sėkmingai įsitvirtinote?

– Versle jau buvau ir sportuodamas. Saugos tarnyba – sritis, manau, labai artima sportui. Verslas, kaip sportas ir apskritai gyvenimas, susideda iš daugybės besikeičiančių situacijų, išbandymų, reikalauja nuolatinio kantraus darbo, pastangų, lankstumo.

Istorija: 2013 m. pasaulio kovos menų žaidynėse E. Rajuncas (viduryje) įveikė abu kitus prizininkus – L. Riabčuną (kairėje) ir I. Abaichanovą. / E. Rajunco asmeninio archyvo nuotr.

– Koks ryšys jus tebesieja su imtynėmis ar kitais kovos menais?

– Prisidedame prie Gintauto Vileitos vadovaujamos Lietuvos tautinių imtynių federacijos rengiamų varžybų, organizavome „Bushido SWAT 40“ turnyrą, užtikriname saugumą įvairiuose renginiuose, lankausi kudo treniruotėse. Vis dėlto bene daugiausia laiko skiriu šachmatams – sūnus Nojus profesionaliai žaidžia, tad tenka jį palaikyti – pabūti sirgaliumi, o tai sunkiau nei kovoti pačiam. Be to, šiemet Lietuvos šachmatų lygoje Kauno „ES Security“ komanda iškovojo bronzą.

Svorio kategorijoje iki 76 kg lietuvė, patekusi į čempionato finalą, jau buvo užsitikrinusi sidabro medalį, rašo Lietuvos imtynių federacija.

Lemiamoje imtyje dėl aukso K.Gaučaitei teko grumtis su ukrainiete Anastasija Alpiejeva.

Deja, dvikova mūsų šalies imtynininkei susiklostė nesėkmingai. Kamilė nusileido tituluotai varžovei ir čempionate užėmė 2 vietą.

Dabar Kamilės kraitėje – jau du Europos U23 čempionatų sidabro vertės apdovanojimai – pernai vykusiose varžybose Kamilė taip pat užėmė antrą vietą.

Pirmoje ketvirtfinalio imtyje Kamilė rezultatu 5:0 nugalėjo Eleną Iriną Margas iš Rumunijos, o pusfinalyje tokiu pat rezultatu įveikė įveikė turkę Mehtap Gultekin.

Mažajame finale kovojusi Gabija Dilytė (50 kg) nusileido tribūnų palaikomai rumunei Anai Narijai Pirvu ir užėmė 5 vietą. Gabijai nepavyko pakartoti pernykščio rezultato, kuomet imtyje dėl trečios vietos ant menčių paguldė turkę Zehrą Demirhan.

Priminsime, kad ketvirtfinalyje G.Dilytė žiūrovams padovanojo sportinę dramą su laiminga pabaiga. Jai ilgą laiką nepavyko įveikti azerbaidžanietės Shaharos Nazarovos gynybos.

Vis dėlto Gabija prigavo varžovę, tačiau paguldyti ant menčių azerbaidžanietės nepavyko. Antrame kėlinuke Sh.Nazarova dar labiau padidino atotrūkį, tačiau Gabija nenuleido rankų.

Tiksint priešpaskutinei minutei ji sėkmingai atakavo ir parbloškė Sh.Nazarovą ant kilimo. Varžovei nepavyko ištrūkti iš Gabijos gniaužtų, kuri pasiekė įspūdingą pergalę mentėmis.

Pusfinalio imtyje dėl patekimo į finalą G.Dilytė nusileido Europos U23 imtynių čempionato 5 vietos laimėtojai Emanuelai Liuzzi iš Italijos.

Svorio kategorijoje iki 53 kilogramų startavusi Vestina Danisevičiūtė jėgomis matavosi su Beatrice Ionela Ferent iš Rumunijos. Deja, startas 22-ejų Vestinai susiklostė nesėkmingai. Varžovės nedrąsiai stumdėsi pirmame kėlinuke, kuriame išryškėjo minimalus rumunės pranašumas.

Antroje dalyje I.Ferent žemose atakose rinko taškus ir laimėjo rezultatu 10:0.

Laura Stanelytė (55 kg) neprilygo Mihaelai Samoil iš Moldavijos (0:10), o Gabrielė Dilytė (59 kg) rezultatu 0:5 nusileido turkei Ebru Dagbasi.

Ta proga organizatoriai iš uostamiesčio žada neeilinį renginį, o pasitaikančias kritikos strėles dėl anksti vykdomo čempionato ramiai atremia treneris Mindaugas Ežerskis, rašo Lietuvos imtynių federacija.

„Šiuo laikotarpiu svarbių varžybų kalendorius yra užgrūstas, tiesiog nėra laisvų savaitgalių. O nukelt vėlesniam laikui, tarkim rudeniui, kuomet bus pasibaigę Europos ir pasaulio čempionatai bei svarbūs turnyrai, nėra prasmės. Toks ir yra šalies čempionato tikslas – sezono pradžioje žinoti atletų pajėgumą ir kiekvienam numatyti individualų planą. Vėliau nebus kada blaškytis ir ieškoti sprendimų“, – apie nusistovėjusią tradiciją kalbėjo M. Ežerskis.

Lietuvos imtynių federacijos akys į Klaipėdą pakrypo dėl kelių priežasčių. Paskutinį kartą pagrindinės šalies imtynių varžybos čia vyko 1997-aisiais metais, todėl dar kartą nepastebėti gražaus pajūrio miesto būtų nepadoru. Juolab, kad organizatoriai pažadėjo čempionatą paskaninti ypatingomis pramogomis.

Po Nepriklausomybės atkūrimo klaipėdiečiai išugdė ne vieną tarptautinio lygio „klasiką“ ir „laisvūną“. Pakanka paminėti praeitų metų pasaulio čempionato prizininko Manto Knystauto vardą. Nepaisant to, kad Klaipėdoje gan seniai vyko šalies čempionatas, imtynių sporto gyvenimas čia kunkuliavo visu gražumu. Klaipėdiečiai kasmet rengia tarptautinius pripažinimo sulaukusius turnyrus „Mūsų viltys“ bei „Kariuomenės ir visuomenės dienai pažymėti“, čia nuolatos vyksta įvairių amžiaus grupių imtynių čempionatai ir taurės varžybos. Uostamiesčio organizatorių vadybiniai gebėjimai ryškiausiai nuskambėjo 2017-ais, kuomet buvo surengtas gausybę teigiamų atsiliepimų sulaukęs Pasaulio kariškių imtynių čempionatas.

Visos minėtos aplinkybės lėmė sprendimą čempionato organizavimo vadeles perleisti klaipėdiečiams.

Klasikų žiedynas

Be patyrusių ir tituluotų imtynininkų, tokių kaip Kristupas Šleiva, Paulius Galkinas, Vilius Laurinaitis, Martynas Nemsevičius, Mantas-Kazimieras Sinkevičius, Romas Fridrikas, Justas Petravičius ir, be abejo, Mantas Knystautas, ant imtynių kilimo išvysime ambicingą ir perspektyvų jaunimą.

„Prognozuoju, kad finale pamatysime jaunąjį talentą Adomą Grigaliūną. Į atlapus savo vyresniems komandų draugams rimtai kibs ir kovos dėl medalių Rokas Čepauskas, Vilius Adomavičius, Vilius Savickas, Mindaugas Venckaitis. Tikėtina, kad dėl trečios vietos grumsis jaunasis sunkiasvoris Pijus Baldyšius“, – rankomis trina treneris Vladimiras Audickas.

Beje, tauragiškis Justas Petravičius Klaipėdoje medžios dešimtąjį Lietuvos imtynių čempiono titulą.

Laisvosios imtynės

Pakalbintą Raseinių laisvųjų imtynių trenerį Valdą Grišių labiausiai liūdino atletus persekiojančios traumos.

„Taip jau nutiko, kad peties traumą patyrė Kornelijus Stulginskis, dėl ligos, ko gero nedalyvaus Karolis Buslys, gydosi ir Leandras Nutautas. Taip pat neaišku, ar jau treniruojasi Vilius Mikalauskas. Be jų čempionatas neteks dalies gerų emocijų. Dvikovės sportas, nutinka“, – gan liūdnai kalbėjo prieš pat naujuosius metus 60-ies metų jubiliejų atšventęs imtynių specialistas iš Raseinių.

Kartu treneris pasidalino savo prognozėmis ir greitai mintimis „perbėgo“ per visas svorio kategorijas.

„Aptikote mane treniruotėje, kol vyksta individualios pratybos, per minutę galiu paminėti favoritus. Nugalėtojais, mano nuomone, turėtų tapti Artiomijus Boguslavskis (57 kg), Titas Grišius (61 kg), Andrius Žekas (65 kg), Tomas Baracevičius (70 kg), Paulius Leščiauskas (79 kg), Domantas Pauliuščenko (86 kg), Edgaras Voitechovskis (92 kg) ir Lukas Krasauskas (97 kg). Jei nedalyvaus Mikalauskas, savo šanso neturėtų paleisti Nedas Urniežius (125 kg). Yra ir gera žinia. Girdėjau, kad jau gan tvirtai ant kojų stovi Andrius Mažeika. Jei jis dalyvaus čempionate, tikrai papuoš grumtynes svoryje iki 79 kilogramų. Man visiškai neaiškus svorio kategorijos iki 74 kilogramų favoritas. Kaip sakau, čia klausimas atviras, – stebėdamas auklėtinių darbą ant kilimo prognozėmis dalijosi V. Grišius. – Visgi, nesu pranašas, tik treneris, kuris rezultatus sudėliojo remdamasis savo patirtimi, todėl būtų malonu ir įdomu, jei kas mano išvardintiems favoritams galėtų mesti iššūkį ir sudrumsti jų ramybę.“

Moterų imtynės

Į Klaipėdą atvyksiančios Šiaulių moterų imtynių ekipos pagrindą sudarys jaunių ir jaunimo amžiaus grupių atletės.

„Tai svarbiausios varžybos mūsų jaunai komandai. Jos semsis patirties, grūdinsis ir ieškos savo vietą tarp kitų“, – prieš čempionatą mintimis pasidalijo Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas ir rinktinės treneris Andrius Stočkus.

Strategas iškart suskubo pranešti, kad uostamiestyje nepamatysime pajėgiausio šalies moterų imtynių rinktinės trejetuko – Danutės Domikaitytės, Kamilės Gaučaitės ir Gabijos Dilytės.

„Komandos lyderės išvyko į Biškeke organizuotą tarptautinę treniruočių stovyklą, kuri vyks tomis pačiomis dienomis. Kirgizijoje sostinėje duris atvėrė nauja imtynių salė, skirta išskirtinai moterų imtynių reikmėms. Be vietinių sportininkių stovykloje dalyvaus komandos Kazachstano, Indijos, JAV, Norvegijos, Estijos, Italijos, Lenkijos ir Vengrijos. Mums nekilo abejonių dėl tokios stovyklos naudos, teko pasirinkti. Ką gi, radosi galimybė čempionate atsiskleisti jaunimui, – apie priimtą sprendimą nedalyvauti čempionate kalbėjo A. Stočkus. – Neabejoju, kad ir be aiškių lyderių bus kuo pasigrožėti, juk varžysis tarptautinės patirties bagažą sukaupusios Vestina Danisevičiūtė, Kamilė Šernauskaitė, Iveta Česnauskaitė, Ugnė Laurinskytė ir kitos panelės. Nepamirkime, kad konkurenciją šiaulietėms sudarys sustiprėjusi sostinės komanda, kurios gretose yra kelios aukšto lygio ukrainietės. Nuo to bus geriau visiems – atletės aršiose imtyse augins savo meistriškumą, o žiūrovai tikrai nenuobodžiaus.“

Sausio 14 d. (šeštadienis)

Laisvosios ir moterų imtynės

10.30–14 val. – preliminarios kovos, pusfinaliai, paguodos kovos

14.30–16.30 val. – kovos dėl trečios vietos

16.30–17 val. – varžybų atidarymo ceremonija

17–19.30 val. – finalai ir apdovanojimo ceremonija

Sausio 15 d. (sekmadienis)

Graikų-romėnų imtynės

10.30–13.30 val. – preliminarios kovos, pusfinaliai, paguodos kovos

12–13.30 val. – pietūs

14–16 val. – kovos dėl trečios vietos

16–18 val. – finalai ir apdovanojimo ceremonija

Azerbaidžano sostinėje Baku surengtose graikų-romėnų imtynių varžybose M.Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg) kartu su bendražygiais iš Sakartvelo, Kazachstano, Ukrainos, Vengrijos, Uzbekijos, Danijos ir Bulgarijos atstovavo pasaulio rinktinei.

B grupėje pasaulio rinktinė susikovė tik su Azerbaidžano atstovais, nes Serbijos imtynininkai neatvyko dėl COVID-19 protrūkio komandoje.

M.Knystautas 5:1 nugalėjo Azerbaidžanui atstovaujantį Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtoją iranietį Sabahą Salehą Shariatį.

Komandų mačas baigėsi rezultatu 5:5. Palankesni papildomi rodikliai (22:19) duris į finalą atvėrė turnyro šeimininkams.

Pagal panašų scenarijų susiklostė mažasis finalas. Pasaulio rinktinė ir Turkijos kovotojai tenkinosi lygiosiomis 5:5 (M.Knystautas 1:4 pralaimėjo pasaulio jaunimo čempionui Fatihui Bozkurtui), bet trečią vietą užėmė ir maždaug 10 tūkst. eurų prizą pelnė lietuvio atstovaujama ekipa (papildomi rodikliai – 22:19 pasaulio rinktinės naudai).

Turnyrą ir 70 tūkst. eurų prizą laimėjo Irano rinktinė, lemiamą mūšį su Azerbaidžano kovotojais užbaigusi 5:5, tačiau pergalę iraniečiams lėmė vėlgi papildomi rodikliai (21:19).

„Džiaugiuosi įveikęs S.S.Shariatį, bet, jei galėčiau rinktis, nesikrimsčiau pralaimėjęs, kad tik komanda švęstų pergalę, – kalbėjo M.Knystautas. – Iranietis labai nešvariai kovojo, o jo atstovaujamos Azerbaidžano rinktinės tikslas buvo laimėti kuo daugiau dvikovų – nenorėjo nuvilti ir savų sirgalių, ir politikų. Apskritai renginys – gerai suorganizuotas, daugybė žiūrovų. Man patiko dalyvauti, mūsų komanda buvo vieninga, draugiškai palaikėme vienas kitą.“

Penktoje vietoje liko Kirgizijos imtynininkai.

Varžybos numatytos lapkričio 5–6 d. Baku (Azerbaidžanas), jose dalyvaus penkios geriausios 2022 m. pasaulio čempionato komandos ir planetos rinktinė.

Kartu su M.Knystautu (svorio kategorija iki 130 kg) į pasaulio rinktinę pakviesti kartvelai Nugzaris Cursumija (iki 55 kg), Leris Abuladzė (iki 63 kg) ir Jonis Checurianis (iki 67 kg), kazachas Aidosas Sultangalis (iki 60 kg), ukrainietis Andrijus Kulykas (iki 72 kg), vengras Zoltanas Levai (iki 77 kg), uzbekas Jalgasbajus Berdimuratovas (iki 82 kg), Danijos atstovas Turpalas Bisultanovas (iki 87 kg) ir bulgaras Kirilas Milenovas (iki 97 kg).

N.Cursumija, L.Abuladzė, Z.Levai, J.Berdimuratovas, T.Bisultanovas ir K.Milenovas – šių metų pasaulio vicečempionai. M.Knystautas planetos pirmenybėse iškovojo bronzą.

Jau po pasaulio čempionato 90 proc. buvau tikras, kad dalyvausiu šiose varžybose.

Be to, L.Abuladzė, T.Bisultanovas ir K.Milenovas – 2022 m. Europos čempionai.

Pasaulio rinktinė kovos B grupėje su Azerbaidžano ir Serbijos komandomis, o A grupėje grumsis Turkijos, Irano ir Kirgizijos imtynininkai. Grupių nugalėtojai susikaus dėl pasaulio taurės.

„Jau po pasaulio čempionato 90 proc. buvau tikras, kad dalyvausiu šiose varžybose. Džiaugiuosi, manau, laukia smagus renginys, – sakė M.Knystautas. – Manau, bent keturios rinktinės – lygiavertės, kažkiek silpnesni tikriausiai bus kirgizai ir serbai“.

Graikų-romėnų imtynių rungtyje M.Venckaitis įveikė tris varžovus, o aukso medalį garantavusi dvikova tęsėsi vos pusantros minutės – tauragiškis ją baigė ankščiau laiko aiškia persvara.

„Po ligos dar nesu atsigavęs, bet šiandien pavyko laimėti, tuo ir esu patenkintas. Sunkiausiai ėjosi su estu Kevinu Uspenskiu. Jis aukštas, nepatogus, užsidengia ir neina į paėmimus“, – po trečios pergalės prieš apdovanojimo ceremoniją kalbėjo M.Venckaitis.

Moterų imtynių turnyro auksą laimėjusi Kamilė Šernauskaitė neslėpė, kad vienintelė kova buvo labai sunki, nes teko galynėtis su savo komandos drauge Emita Danisevičiūte. „Kategorijoje buvo nedaug dalyvių, teko rungtis su saviške. Faktas, kad su saviške sunkiau. Kiekvieną dieną ritamės treniruotėse, pažįstam viena kitą, nieko ypatingo neprigalvosi. Ne taip, kaip su užsienietėmis“, – pasakojo turnyro nugalėtoja.

Vestina Danisevičiūtė savo svoryje varžovių neturėjo, jai prizas atiteko be konkurencijos.

Turnyro sumanytojas Rimantas Bagdonas viliasi, kad jo vardo turnyre dalyvaujantys mūsų šalies imtynininkai ir imtynininkės artimiausiu metu kibs į atlapus kandidatams į Paryžiaus olimpines žaidynes. „Toli pavyzdžių nereikia ieškoti – tik ką vykusiame pasaulio bokso čempionate du nugalėtojų titulus iškovojo sportininkai, neturintys nė 20-ies metų. Mūsų dabartinis jaunimas po 2-3-jų metų bus beveik pasiekęs imtynininkų brandos amžių ir bus konkurencingas dabartiniams pirmiems numeriams. Būtent toks ir yra turnyro tikslas, sudaryti sąlygas mūsiškiams tobulėti, kovojant su pajėgiausiais užsienio atletais“, – mintimis pasidalijo Lietuvos imtynių federacijos garbės prezidentas R.Bagdonas.

Po ilgos pertraukos R.Bagdono turnyras buvo įtrauktas į Tarptautinės imtynių federacijos kalendorių, todėl varžybų statusas ženklai išaugo, nes varžytis galėjo tik licencijuoti atletai ir atletės. „Mes dar pernai ruošėmės aukščiausio lygio turnyrui, tačiau dėl visiems žinomų priežasčių varžybos buvo atšauktas. Šiemet taip pat ne visos šalys atvyko į Lietuvą. Vienus pristabdė pandeminė situacija, kiti neatvyko dėl skubotai sudarytų ir nesuderintų kalendorių. Tarkim, lenkai tuo pačiu metu surengė savo varžybas, kurios turėjo vykti pavasarį. Nieko nepadarysi, tenka pratintis prie neįprastų sąlygų. Po šio turnyro pradėsime ruoštis kitų metų varžyboms. Jos bus ypatingos, jubiliejinės, todėl primygtinai į svečius kviesimės pajėgiausius užsienio valstybių atletus“, – imtynių federacijos planus atskleidė LIF vadovas Giedrius Dambrauskas.

Kalbėdamas apie rezultatus, moterų imtynių rinktinės treneris Aivaras Kaselis teigė, kad tokie turnyrai išnaudojami eksperimentams ir techninių įgūdžių pritaikymui. Strategas laikosi tos nuomonės, kad svarbiausios varžybos yra pasaulio ir Europos čempionatai, kuomet reikia siekti medalių.

Tuo tarpu graikų-romėnų imtynių treneris pabrėžė, kad turnyras savo sudėtimi pateisino lūkesčius, o savo auklėtinių rezultatus beveik nuspėjo dar prieš varžybas.

„Man šios varžybos lyg atgaiva, sportininkai ir treneriai pasiilgę renginių. Juolab, kad pavyko pritraukti optimaliausius varžovus, kurie šiuo metu buvo „rinkoje“. Į Šiaulius atvyko jau tarptautinėse arenose pasižymėję bei Europos ir pasaulio jaunių bei jaunimo čempionatuose medalius iškovoję moldavai Corneliu Rusu ir Aleksandru Solovėjus, švedas Pontusas Oehlenas. Pamatęs sąrašus, beveik neabejojau Mindaugo Venckaičio sėkme. Apsirikau dėl Viliaus Adomavičiaus, nes tik kiek vėliau pastebėjau, jog jo svoryje rungsis keliais metais vyresnis latvis Jakovs Jakovlevs. Kirkšnies traumą išsigydžiusiam Viliukui dar per sunku konkuruoti su latviu. Nors rezultato neparodė, bet matau akivaizdų Beno Mickevičiaus tobulėjimą, nudžiugino Rokas Čepauskas. Mano nuomone, tokios lygio varžybos visų pirma reikalingos psichologinei būsenai stabilizuoti. Mūsų sportininkai puikiai dirba treniruotėse, bet, esant stresinei situacijai, pasipila klaidos. Vienas reikalas atlikti sudėtingesnį ir rizikingą veiksmą pratybų metu, kas kita, varžybose. Tegul jaunimas grūdinasi“, – svarsto treneris O.Antoščenkovas.

Tarptautiniame turnyre galynėjosi atletai ir atletės iš Latvijos, Estijos, Švedijos, Norvegijos, Izraelio, Moldavijos, Ukrainos, Rumunijos ir Lietuvos.

2021 m. R.Bagdono jaunimo imtynių turnyro nugalėtojai

Moterų imtynės (WW)

50 kg Vestina Danisevičiūtė (LTU) 53 kg Kamilė Šernauskaitė (LTU) 55 kg Othelie Annete Hoie (NOR) 57 kg Hedda Kvale (NOR) 62 kg Alina Aleksandra Antipova (LAT) 76 kg Marta Pajula (EST)

Sidabro medalius iškovojo Emita Danisevičiūtė (53 kg); Gabija Dilytė (55 kg), Ineta Dantaitė (62 kg).

Trečią vietą užėmė Laura Stanelytė (55 kg).

Graikų-romėnų imtynės (GR)

55 kg Jakovas Jakovlevas (LAT) 60 kg Vitalie Eriomenco (MDA) 63 kg Abere Fetene (ISR) 67 kg Pontusas Oehlenas (SWE) 72 kg Aleksandru Solovejus (MDA) 77 kg Mykyta Politaevas (UKR) 82 kg Alexanderis Mikaelas Johanssonas (SWE) 87 kg Patricas Julianas Gordanas (ROU) 97 kg Mindaugas Venckaitis (LTU) 130 kg Artemijus Filimonovas (LAT)

Sidabro medalius iškovojo Donatas Rindeikis (63 kg) ir Igoris Kabadeicevas (130 kg).

Trečiąsias vietas užėmė Vilius Adomavičius (55 kg), Rokas Čepauskas (67 kg), Kipras Gvozdas (72 kg), Arsenas Stankevičius (87 kg) ir Lukas Boguševičius (130 kg).

Vėl nepavyko peržengti čekiško barjero

Moterų imtynių turnyre viltys buvo siejamos su Danutės Domikaitytės (68 kg) pasirodymu. Pernai Romoje Danutė iškovojo bronzos medalį, tačiau šiemet jai nepavyko pakartoti šio pasiekimo.

Lenkijoje Danutės pirma kova baigėsi vos prasidėjus. D.Domikaitytė kaip įprasta pradėjo rišti varžovės iš Čekijos A.Hanzlickovos rankas, tačiau pastaroji surado plyšį ir sėkmingai prasuko „petį“. Visai neplanuotos mentės, kurios laimėjusiai čekei galėjo reikšti dalyvavimo čempionate pabaigą – po imties prie A.Hanzlickovos pribėgo medikų komanda, kuri apžiūrinėjo keistai išlinkusi rankos pirštą. Čekė dejavo iš skausmo.

0:3 – toks dabar pastarųjų susitikimų tarp Danutės Domikaitytės ir čekės Adelos Hanzlickovos rezultatas. Apmaudu.

Treneris A.Paplauskas po savo auklėtinės pralaimėjimo: rusė yra topų topas

Pirmoje kvalifikacinėje imtyje Kamilė Gaučaitė (76 kg) neprilygo tituluočiausiai turnyro dalyvei Natalijai Vorobjovai. Olimpinė čempionė iš Rusijos pasiekė pergalę mentėmis.

„Nėra ko norėti, Vorobjova yra topų topas, siekiamybė. O Kamilė tik šiemet pabėgo iš jaunimo amžiaus grupės, manau ateityje ji dar parodys savo gebėjimus. Taip pat esu beveik tikras, kad Vorobjova pateks į finalą ir suteiks Kamilei galimybę kovoti paguodoje“, – per daug nenusiminė pirmasis K. Gaučaitės treneris Arūnas Paplauskas.

Kaip ir buvo tikėtasi, N.Vorobjova pateko į finalą ir suteikė Kamilei bronzinį šansą. Deja, pasaulio vicečempionė Aline Rotter Focken iš Vokietijos neleido suabejoti savo autoritetu.

Žvilgsnis į ateitį

Svoryje iki 59 kilogramų Ineta Dantaitė rezultatu 0:10 nusileido Julijai Pisarenka (Baltarusija). Mergina į Europos čempionatą vyko kaip ateities projekto dalis. Ineta stengėsi, kovojo. Šiaulietei reikšti pretenzijas nebūtų sąžininga. Tiesiog jaunai atletei kol kas trūksta fizinės jėgos bei patirties. Tie dalykai atkeliauja su laiku. Merginai – vos 19-ka.

Bemaž tas pats pasakytina apie Kamilę Šernauskaitę (53 kg). Tikėtina, kad treneriai devyniolikmetei nekėlė ypatingų reikalavimų, o, kaip ir jos komandos draugei Inetai Dantaitei, organizavo įvadinę pamoką į aukščiausio lygio varžybas.

Pirmoje kvalifikacinėje imtyje Kamilė mėgino įgnybti patyrusiai lenkei Katarzynai Krawczyk. Iš dalies jai pavyko – ji vienintelė iš komandos po gražios atakos privertė lenkaitę bėgti už kilimo ir iškovojo tašką. Dvylika metų vyresnė kaimynė atsigriebė su kaupu – dukart Europos čempionatų prizininkė nugalėjo 12:0.

Visi moterų imtynių komandos rezultatai:

WW – 53 kg kval. Katarzyna KRAWCZYK (POL) – Kamilė ŠERNAUSKAITĖ 12:1;

WW – 76 kg paguoda Kamilė GAUČAITĖ – Aline ROTTER FOCKEN (GER) 0:10;

WW – 76 kg kvalif. Kamilė GAUČAITĖ – Natalija VOROBJOVA (RUS) pral. mentėmis;

WW – 68 kg 1/4 finalo Adela HANZLICKOVA (CZE) – Danutė DOMIKAITYTĖ pral. mentėmis;

WW – 59 kg 1/4 finalo Ineta DANTAITĖ – Julija PISARENKA (BLR) 0:10.

Pagerino rekordą

Slovakijoje surengtose "Dudinska patdesiatka" sportinio ėjimo varžybose kvalifikacinius Tokijo olimpiados normatyvus įvykdė Arturas Mastianica ir Marius Žiūkas.

28-erių vilnietis A.Mastianica 50 km nužingsniavo per 3 val. 48 min. 24 sek. (olimpinis normatyvas – 3 val. 50 min.). Be to, Viktoro Meškausko treniruojamas lengvaatletis pagerino šios rungties Lietuvos rekordą (buvo 3 val. 49 min. 30 sek. ir nuo 2008-ųjų priklausė Donatui Škarnuliui).

A.Mastianica užėmė antrą vietą, pralaimėjęs tik Gvatemalos atstovui Urieliui Bernardo Garciai Barrondo (3 val. 47 min. 1 sek.). Tadas Šuškevičius buvo 25-as (4 val. 00 min. 05 sek.).

"Gerai pasiruošiau varžyboms, tad buvau užsibrėžęs du tikslus: siekti olimpinio normatyvo ir Lietuvos rekordo. Viskas klostėsi gerai, lengvai nuėjau 35, 40 km, o sunkiausia buvo ties 45 km. Kad įvykdžiau tai, ką planavau, supratau tik finišavęs", – pasakojo A.Mastianica.

Vilniečio rezultatas – ketvirtas pasaulyje šį sezoną.

Pernai ėjikas sulaukė nemalonios žinios iš Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK): 50 km sportinio ėjimo rungtis bus išbraukta iš žaidynių programos, tad Tokijuje šios rungties meistrai varžysis paskutinį sykį.

"Bandysiu jėgas 20 km varžybose", – atskleidė savo planus 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavęs A.Mastianica.

Lėmė vos 2 sek.

35-erių prieniškis Marius Žiūkas 20 km nužingsniavo per 1 val. 20 min. 58 sek. ir vos 2 sek. viršijo olimpinį normatyvą.

Gražinos Goštautaitės treniruojamas ėjikas Slovakijoje užėmė penktą vietą. Greičiau šį nuotolį įveikė tik meksikiečiai Andresas Eduardo Olivasas Nunezas (1 val. 19 min. 54 sek.) ir Ali Noelis Almazanas Chama (1 val. 20 min. 23 sek.), kolumbietis Eideras Arevalo (1 val. 20 min. 24 sejk.) ir gvatemalietis Eduardo Jose Floresas Ortizas (1 val. 20 min. 43 sek.).

"Apie olimpinį normatyvą galvojau nuo pirmo kilometro. Buvo šiek tiek neramu, nes pirmą ratą visą grupė nužingsniavo neskubėdama – vos per 4 min. 20 sek., o tai – apie 17 sek. lėčiau nei normatyvui reikalingas tempas. Tačiau vėliau visi ėmė eiti sparčiau. Varžyboms baigiantis jaučiausi nekaip – reikėjo sunkiai kovoti dėl kiekvienos sekundės. Jeigu iki olimpinio normatyvo man būtų pritrūkę 2–3 sek., to sau niekada neatleisčiau", – teigė M.Žiūkas.

Jeigu iki olimpinio normatyvo man būtų pritrūkę 2–3 sek., to sau niekada neatleisčiau.

Prieniškis yra dalyvavęs Pekino (2008 m.), Londono (2012 m.) ir Rio de Žaneiro (2016 m.) žaidynėse.

"Manau, tai, kad vyksiu į savo ketvirtą olimpiadą, liudija stabilumą. Pavyko išvengti didesnių krizių, į visas žaidynes patekau įvykdęs normatyvus, net ir šį kartą, kai jis – labai aukštas", – svarstė M.Žiūkas.

Stabilumas: M.Žiūkas per savo karjerą dalyvavo jau trejose olimpinėse žaidynėse. / A. Pliadžio / lengvoji.lt nuotr.

Kovojo finale

Vengrijoje įvyko ikiolimpinis Europos zonos atrankos imtynių turnyras, kuriame jėgas išmėgino dešimt Lietuvos kovotojų – dvi moterys ir aštuoni vyrai.

Sėkmingiausiai pasirodė ir kelialapį į Tokijo olimpiadą iškovojo Mantas Knystautas (svorio kategorija iki 130 kg).

26-erių klaipėdietis tikslą pasiekė patekęs į finalą: graikų-romėnų imtynių varžybų ketvirtfinalyje 3:1 įveikė kroatą Marko Koscevičių, pusfinalyje 4:1 – lenką Rafalą Krajewskį.

Vakar M.Knystautas dėl aukso medalio kovojo su rusu Sergejumi Semionovu, tačiau olimpinis kelialapis jau buvo lietuvio rankose.

Jėga: M.Knystautas (dešinėje), pusfinalyje įveikęs lenką R.Krajewskį, užsitikrino kelialapį į Tokiją. / imtynes.lt nuotr.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos imtynininkai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse, medalius iškovojo Mindaugas Mizgaitis (sidabro – 2008 m. Pekine) ir Aleksandras Kazakevičius (bronzos – 2012 m. Londone).

Laukia Tokijas

Teisę dalyvauti Tokijo olimpiadoje (ji numatyta liepos 23–rugpjūčio 8 d.) jau yra iškovoję 26 mūsų šalies sportininkai.

Individualioms rungtims ruošiasi lengvaatlečiai Diana Zagainova, Andrius Gudžius, Edis Matusevičius, Brigita Virbalytė-Dimšienė, A.Mastianica ir M.Žiūkas, plaukikai Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Gintarė Venčkauskaitė-Juškienė ir Justinas Kinderis, buriuotojai Viktorija Andrulytė ir Juozas Bernotas, irkluotojai Mindaugas Griškonis, Milda Valčiukaitė bei Saulius Ritteris ir Dovydas Nemeravičius, gimnastas Robertas Tvorogalas, dviratininkės Rasa Leleivytė, Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė, imtynininkas M.Knystautas, komandų varžyboms – vyrų plaukimo estafetės 4 po 100 m kompleksiniu būdu rinktinė (joje su D.Rapšiu ir A.Šidlausku – Deividas Margevičius ir Simonas Bilis).

Be to, vienas mūsų šalies atstovas galės dalyvauti vyrų dviračių plento grupinėse lenktynėse.

Kartu su M.Valčiukaite porinę dvivietę irklavusi ir į Japoniją vykti turėjusi Ieva Adomavičiūtė dėl antidopingo taisyklių pažeidimo diskvalifikuota iki 2022 m. rugsėjo 15 d., todėl prarado teisę dalyvauti žaidynėse. Tačiau sportininkė yra pateikusi apeliaciją Tarptautiniam sporto arbitražo teismui.

Kroatijoje vykusiame „Grand Prix Zagreb Open“ imtynių turnyre klasikas iš Klaipėdos užėmė trečią vietą.

Lemiamoje mažoje finalo kovoje lietuvis anksčiau laiko patiesė lenką Rafalą Krajevskį (10:1).

Kiti trys lietuviai – Justas Petravičius (60 kg), Paulius Galkinas (77 kg) ir Arminas Lygnugaris (82 kg) – bronzinėse imtyse patyrė nesėkmes ir liko penktoje vietoje.

Vakare dėl turnyro nugalėtojo titulo kovos Vilius Laurinaitis (97 kg).

Sekmadienio rezultatai:

60 kg (12 dalyvių):

dėl 3 v. Justas Petravičius – Ardit Fazlijija (SWE) 0:8

77 kg (22 dalyviai):

dėl 3 v. Paulius Galkinas – Riccardo Vito Abbrescia (ITA) 0:8

82 kg (16 dalyvių):

dėl 3 v. Arminas Lygnugaris – Jaroslavas Filčakovas (UKR) 0:8

130 kg (16 dalyvių):

dėl 3 v. Mantas Knystautas – Rafal Krajewski (POL) 10:1.