Tuberkuliozės mikobakterijos – maži ir smulkūs 2–5 mikrogramų mikroorganizmai, labai lengvai patenkantys į aplinką: dalis jų nusėda ant žemę, dalis tvyro ore. Siekiant apsaugoti mažuosius nuo itin sunkių tuberkuliozės formų, Lietuvoje vykdomos profilaktinės programos: nuo šios ligos skiepijami 2–3 dienų naujagimiai. Santaros klinikų Vaikų konsultacinėje poliklinikoje vakcina nuo tuberkuliozės vaikai skiepijami ir iki dvejų metų amžiaus, jeigu tai nebuvo padaryta naujagimystės periodu, ir konsultuojami dėl įtariamos tuberkuliozės. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, profilaktiškai dėl užsikrėtimo tuberkulioze visoje Lietuvoje tikrinami priešmokyklinio, 6–7 metų, amžiaus vaikai, atliekant įodinį tuberkulino mėginį Mantu (Mantoux). Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja vaikų pulmonologė L. Naskauskienė pabrėžia: ši liga sunki, tačiau išgydoma. Svarbu, kad būtų nepažeistas gydymo režimas, toleruojami medikamentai, nenutrauktas gydymo kursas. Persirgus tuberkulioze imunitetas nesusidaro, todėl ja galima susirgti ir vėl.

Patikslina: teigiamas Mantu mėginys dar nėra įrodymas, kad sergama tuberkulioze. Tai nustatoma papildomai atlikus imunologinį veninio kraujo tyrimą. / Santaros klinikų nuotr.

– Kaip vaikai užsikrečia tuberkulioze?

– Vaikų infekcijos šaltinis yra suaugusieji, sergantys aktyvia atvira tuberkuliozės forma – išskiriantys tuberkuliozės mikobakterijas. Jie kosėdami, čiaudėdami, skrepliuodami, kalbėdami šias bakterijas paskleidžia aplinkui, o šalia esantys gali jas įkvėpti, užsikrėsti ir net susirgti tuberkulioze. Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo dar nesusiformavusi. Didžiausia rizika, kai yra artimas ir ilgalaikis kontaktas su ligoniu, uždaros, nedidelės ir blogai vėdinamos patalpos. Net iki 60 proc. vaikų užsikrečia šeimose. Dažniausiai tai socialinės rizikos šeimos. Pernai Santaros klinikų Vaikų ligoninėje buvo registruota 14 vaikų tuberkuliozės atvejų, iš jų 11 vaikų užsikrėtė nuo tuberkulioze sergančio šeimos nario.

Pasitaiko ir įgimtos tuberkuliozės, jeigu nėščiajai liga nebuvo išaiškinta. Įsivaizduokite: kūdikėlis visiškai mažas, jo imuninė sistema dar nesusiformavusi, o bakterija jau tūno jo organizme. Sudėtingiausia, kad liga plinta labai greitai, apima ir plaučius, ir nervų sistemą. Diagnozuoti sunku, nes kūdikis neturi tuberkuliozei būdingų požymių – nekosėja, neskrepliuoja ir pan. Karščiavimo epizodus, dirglumą, irzlumą galima priskirti ir kitoms priežastims. Įgimtos tuberkuliozės atvejai labai pavojingi, laimei, reti: per 10 metų Vilniaus apskrityje jų nebuvo registruota.

Didesnė tikimybė užsikrėsti tuberkuliozės bakterija ir susirgti tuberkulioze yra vaikams, neskiepytiems BCG vakcina (vakcina nuo tuberkuliozės), su sergančiu tuberkulioze asmeniu artimai kontaktuojantiems, dažnai sergantiems kvėpavimo takų ligomis, sergantiems lėtinėmis ligomis ir gydomiems imunosupresiniais vaistais, ŽIV infekuotiems, socialinės rizikos vaikams ir atvykusiems iš didelio sergamumo tuberkulioze šalių.

– Kokio amžiaus vaikai užsikrečia dažniausiai ir kaip tuberkuliozė diagnozuojama?

– Užsikrėtusiems tuberkuliozės bakterija susirgti didesnė rizika yra vaikams iki 5 metų, o 5–10 metų – mažiausia. Deja, šiame amžiuje neryški ligos išraiška: vaikai nei karščiuoja, nei per daug kosti, tik jaučiasi pavargę, tampa nelinksmi, tačiau šie kriterijai sunkiai įvertinami – jie galimi ir dėl kitų priežasčių. Paprastai konsultuotis atvykstama su keletą savaičių nedaug pakilusia, subfebrilia temperatūra (kūno temperatūra iki 37,8 °C – red. past.), lengvais pakosėjimais, sumažėjusiu apetitu. Iki 10 metų amžiaus susidūrusių su tuberkuliozės bakterija plaučių rentgenograma nepakankamai informatyvi. Tokiems vaikams dažniausiai pažeidžiami tarpuplaučio limfmazgiai, o rentgenologiškai tai įžvelgti sunku. Diagnozei tikslinti turime puikią diagnostikos priemonę – plaučių kompiuterinę tomografiją.

Vaikai yra imlesni infekcijai, nes jų imuninė sistema iki galo nesusiformavusi.

15–17 metų paauglių ligos išraiška – kaip suaugusiųjų: karščiavimas, kosulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krauju, skausmai krūtinės ląstoje, svorio kritimas, padidėjęs prakaitavimas. Rentgeno nuotraukose matomi pakitimai kaip ir suaugusiųjų.

– Ką reiškia paraudusi Mantu mėginio vieta?

– Prieš pirmą klasę visiems vaikams atliekamas tuberkulino mėginys (vėliau daromas tik atrankos būdu). Jeigu jis teigiamas – parausta dūrio vieta ar stebimas odos iškilimas – pacientai sunčiami konsultuotis pas vaikų pulmonologą. Dažnai tėvai atskuba pas gydytoją nerimaudami: kas bus, kokie bus skiriami vaistai, ar galės lankyti vaikų kolektyvą ir pan. Reikia žinoti, kad teigiamas Mantu mėginys dar nėra įrodymas, kad sergama tuberkulioze. Papildomai atliekamas imunologinis veninio kraujo tyrimas, kuris patikslina, ar vaikas užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterija – tuberkuliozės infekcija. Tik nusilpusio imuniteto pacientams ar turintiems minėtų gretutinių rizikos faktorių, tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, tačiau ja suserga vos 5 proc. mažųjų pacientų. Jeigu imuninis atsakas geras, dalį mikobakterijų sunaikina pats organizmas, kitos tarsi apsnūsta ir liga nesivysto.

– Kaip vystosi atspari vaistams tuberkuliozė ir kokios jos grėsmės?

– Džiaugsmą, kad tuberkuliozės atvejų mažėja, slopina didėjanti atsparios vaistams tuberkuliozės banga. Dauguma ligonių, deja, yra socialiai neatsakingi, linkę nesilaikyti gydymo režimo, trukmės. Dalis žmonių nebaigia gydymo kurso ar netinkamai vartoja vaistus, todėl vystosi atsparumas medikamentams. Ši tuberkuliozės forma gali atkeliauti ir iš kitų šalių, kuriose sergamumas labai didelis. Atsparios vaistams tuberkuliozės gydymas daug sudėtingesnis, skiriami 5–6 vaistai nuo tuberkuliozės, ilgėja gydymo trukmė (iki 18 mėnesių), išauga gydymo išlaidos.

Klasikinės jautrios vaistams tuberkuliozės gydymas pagal standartus trunka 6 mėnesius. Pagal naujas PSO rekomendacijas, jei situacijos  nekomplikuotos, aptinkami gana maži pažeidimai plaučiuose, skiriamas 4 mėnesių gydymo kursas. Jeigu tuberkuliozė komplikuota, nustatoma ir kitų organų pakenkimų, gydymas gali tęstis net iki dvejų metų.

– Kaip gydoma vaikų tuberkuliozė? Ar jiems tinka suaugusiems ligoniams taikomas principas – ilgai ir reguliariai vartoti vaistus?

– Vaikai dėl tuberkuliozės tiriami stacionare. Paprastai mažieji retai kosti ar skrepliuoja, o pakitimai plaučių rentgenogramoje – nedideli. Ligoninėje atliekami išsamūs laboratoriniai, imunologiniai, mikrobiologiniai, kompiuterinės tomografijos tyrimai. Jei vaikas neatkosti skreplių, imamos skrandžio išplovos (zonduojamas skrandis), atliekamas bronchoalveolinis lavažas (bronchų ir alveolių nuoplovų paėmimas ištirti mikrobiologiškai), atliekama kompiuterinė tomografija (vaikams iki 5 metų taikoma bendroji nejautra).

Diagnozavus tuberkuliozę, pirmus 2 mėnesius mažieji pacientai gydomi stacionare. Tai intensyvi gydymo fazė, kai skiriami 4 vaistai nuo tuberkuliozės. Turime stebėti, kaip medikamentus toleruos vaiko organizmas. Po 2 mėnesių, jei ligos eiga palanki, gydymas tęsiamas ambulatoriškai. Svarbus niuansas – gydymo tąsa ir režimas.

Tuberkuliozei ambulatoriškai gydyti įsteigti DOTS kabinetai – tiesiogiai stebimas, nepertraukiamas, kontroliuojamas gydymas, pacientas kasdien atvyksta išgerti vaistų. Vis dėlto, jei atstumas iki kabineto 10–15 km, o tėvai yra socialiai pažeidžiami ir nesiruošia ieškoti būdų, kaip kiekvieną dieną atvežti vaiką, gydytojams tenka pasitelkti ir socialinio darbuotojo pagalbą, kurio akivaizdoje ligonis vaistus išgertų. Antraip atsirastų daugiau atsparios tuberkuliozės atvejų. Kai atvykti į DOTS kabinetą ypač sudėtinga, taip pat ieškoma išeičių – taikoma nuotolinė stebėsena kompiuterio ekrane, kaip vaistai išgeriami. Kai ambulatorinio gydymo užtikrinti neįmanoma, vaikai visą gydymo periodą būna stacionare.

Laima Naskauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokių patarimų turėtumėte tėvams, kad ši liga būtų laiku nustatoma ir tinkamai gydoma?

– Vaiko priežiūra – didžiulė tėvų atsakomybė. Jeigu užsitęsęs kosulys, pakilusi temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, jei tėvai pastebi vaiko nuovargį, sumažėjusį apetitą, patartina kreiptis į gydytoją pulmonologą. Būtina ištirti visus vaikus, turėjusius kontaktą su sergančiu tuberkulioze suaugusiuoju. Būtina profilaktinė priešmokyklinė vaikų patikra tuberkulinu. Yra buvę atvejų, kai pagal vaiką, kuriam Mantu reakcija buvo teigiama, pavyko išaiškinti 4 suaugusiuosius, sergančius atvira tuberkuliozės forma.

Yra buvę atvejų, kai pagal vaiką, kuriam Mantu reakcija buvo teigiama, pavyko išaiškinti 4 suaugusiuosius, sergančius atvira tuberkuliozės forma.

Stacionare vaikai gydomi izoliuotoje aplinkoje, kol gauname mikrobiologinio tyrimo atsakymą, ar vaikas neišskiria bakterijų. Kitu atveju kyla pavojus užkrėsti bendraamžius, šeimos narius. Tik po patikros, kai yra mikroskopinio tyrimo atsakymai ir pasėlių augimu įrodoma, kad vaikas negali užkrėsti kitų, drąsiai jį išleidžiame į visuomenę. Beje, vaikų, kurie platina užkratą, yra mažai. Iš 11 praėjusiais metais sirgusių tokių buvo 3 paaugliai.

Kad vaikas sparčiau sveiktų, reikia kaloringesnio, gausaus vitaminų maisto, kokybiško miego, poilsio, dažnai vėdinti patalpas, kuo daugiau laiko praleisti gryname ore. Vyresniems vaikams svarbus psichoemocinis fonas, šeimos palaikymas, pasitikėjimą keliantis bendravimas su medicinos personalu, nes gydymas ilgalaikis, skiriama daug medikamentų, vaikai mėnesiams iškrenta iš savo socialinės aplinkos.

Mitai apie tuberkuliozę, kuriuos paneigia gydytoja L. Naskauskienė:

• Serga tik asocialūs žmonės. Iš tiesų susirgti gali įvairių socialinių sluoksnių asmenys. Tai infekcinė liga, kurią sukelia lašeliniu būdu per orą plintančios tuberkuliozės mikobakterijos.

• Galima užsikrėsti autobuse, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje. Vis dėlto tokia tikimybė minimali, nes čia kontaktas trumpalaikis, ore tvyrančios bakterijos greitai išsisklaido, ypač jeigu diena saulėta, – ultravioletiniuose spinduliuose tuberkuliozės mikobakterijos žūsta labai greitai.

• Vaikas, užsikrėtęs tuberkuliozės bakterija, užkrės kitus. Tokie vaikai aplinkiniams nepavojingi. Jie užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, bet neserga, t. y. bakterijų į aplinką neišskiria.

• Vaistus reikia pirkti patiems. Tuberkuliozės gydymas yra nemokamas, vaistai perkami centralizuotai.

• Tuberkuliozę galima išgydyti namų priemonėmis. Iš tiesų pasveikti galima tik gydant specialiais antibakteriniais vaistais, kurie veikia tuberkuliozės mikobakterijas.

„Turime Seimo nario viešus pasisakymus ir ekspertų, specialistų išvadas, kuriose konstatuota, kad šiuose pasisakymuose kurstoma neapykanta prieš žydų tautybės asmenis, todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė generalinė prokurorė.

Pasak jos, ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“  paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.

Todėl šiandien ir kreipiausi į Seimą, su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn

Pasak N. Grunskienės, R. Žemaitaitis patvirtino pats paskelbęs minėtus įrašus feisbuke, tačiau nesutinka, kad jo pareiškimai vertintini kaip neapykantos kalba. Jis apklausoje teigė tokiu būdu viešai išsakęs savo nuomonę.

Pernai gegužės 8 dieną pradėtame ikiteisminiame tyrime R. Žemaitaitis praėjusių metų rugsėjį apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį galima tik Seimui davus leidimą.

Po generalinės prokurorės kreipimosi Seime sudaryta komisija, kuri Seimo balsavimui teiks siūlymą, ar duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Žemaitaitį. Komisija išvadą turi pateikti iki trečiadienio, kai parlamente šiuo klausimu numatytas balsavimas.

R. Žemaitaitis savo teisinės neliečiamybės klausimą sieja su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose ir kartoja nemanantis, kad jo pasisakymai kursto neapykantą.

Prokurorai nori R. Žemaitaičiui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.

Dėl tų pačių įrašų tinkle „Facebook“ R. Žemaitaičiui pradėta ir apkaltos procedūra. Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.

Šiuos įrašus R. Žemaitaitis skelbė pernai gegužę.

„Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – viename įrašų feisbuke teigė Seimo narys.

R. Žemaitaitis panašią poziciją socialiniame tinkle ir žodžiu yra ne kartą išsakęs ir vėliau, jis pirmadienį Seime pakartojo nemanantis, kad jo pareiškimai yra antisemitiniai.

„Tikrai ne. Jeigu pažiūrėsite šios nakties įvykius, Izraelis toliau bombarduoja Palestiną, 50 palestiniečių yra nužudyta nakties metu. Jeigu jūs galvojate, kad tokie parazitai ir barbarai kaip Izraelis gali vadovauti pasauliui ir gali toliau žudyti žmones, tai sėkmės. Nes Putinas yra toks pats“, – žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją, parlamentas turėtų balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.

77-erių D. Trumpui Vašingtone buvo pateikti kaltinimai dėl mėginimo sukčiauti rinkimuose. Tačiau prieš prasidedant procesui reikia išsiaiškinti, ar jis apskritai gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn federaliniu lygiu už savo elgesį po rinkimų prieš trejus metus, ar jį saugo imunitetas. Po pralaimėjimo rinkimuose 2020 m. D. Trumpas prieš patvirtinant balsavimo rezultatus Kongrese 2021 m. sausio 6 d. kalboje kurstė savo šalininkus. Šie tada šturmavo Kongresą.

Dėl teisinių ginčų, susijusių su neliečiamybės klausimu, mažai tikėtina, kad teismo procesas prieš D. Trumpą galės prasidėti kovo mėnesį, kaip planuota.

Pavojus užsikrėsti

„Bučiuoti mylimo gyvūno pirmiausia nerekomenduojama dėl aplinkoje esančių veiksnių – bakterijų, virusų ir parazitų, kuriuos augintiniai gali perduoti savo šeimininkams. Taip pat augintiniai gali būti zoonozių – ligų, kurios yra bendros gyvūnams ir žmonėms, tokių kaip bartoneliozė, leptospirozė ar toksokarozė, nešiotojai.

Užsikrėtimą paspartina gyvūno seilių ir infekcijų sukėlėjų patekimas ant žaizdų, todėl nereikėtų leisti augintiniui laižyti savo žaizdos ar pažeistos odos“, – komentuoja veterinarijos gydytoja Ligija Grabauskė.

Kita priežastis, kodėl reikėtų vengti bučinių su augintiniais – tai užkrečiamos parazitinės ligos. Vidaus parazitais, pavyzdžiui, kaspinuočiais galima užsikrėsti ne tik tiesiogiai nuo gyvūno, bet ir žmonėms pavojingų parazitų kiaušinėliai ar lervos nuo žemės gali nugulti ant augintinio kailio ar nosies.

„Nuo naminių gyvūnų žmogus lengvai gali užsikrėsti grybelinėmis ir parazitinėmis odos ligomis, pavyzdžiui, niežų erkutėmis, kurias būtina gydyti tiek žmogui, tiek augintiniui. Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje“, – tvirtina L. Grabauskė.

Silpnas imunitetas didina riziką

Dažniausiai šeimininkai yra įsitikinę, kad jų augintiniai yra švarūs ir kone sterilūs, negalintys pernešti ar turėti jokių ligų, todėl užsikrėtimo atveju yra dažniau linkę apkaltinti vieną kartą sutiktą gyvūną nei savo augintinį, su kuriuo turi nuolatinį kontaktą.

„Dažnas mitas tarp šeimininkų – kad katės pačios „išsilaižo“ žaizdas ir jų gydyti nereikia, tačiau burnos ertmėje yra bakterijų, kurios laižant patenka į kraują, sukeldamos uždegimą. Deja, bet keturkojų šeimininkai neretai pamiršta, kad net namie auginamos katės ir šunys turi būti reguliariai vakcinuojami, nukirminami, naudojamos priemonės nuo išorės parazitų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ir mes savo gyvūnui galime pernešti niežus, blusas, per aplinką plintančius virusus, bakterijas ir parazitus“, – atkreipia dėmesį veterinarijos specialistė.

Pavojus: meilė augintiniams gali turėti skaudžią kainą – nuo gyvūnų galime užsikrėsti zoonozėmis, parazitinėmis ligomis. freepik.com nuotr.

Pasak jos, gyvūnų perduotos ar atneštos ligos gali sukelti didesnį pavojų nei įprastai žmonėms, kurie serga vėžiu, diabetu, AIDS ir kitomis ligomis, kurios susilpnina imunitetą. Dėl šios priežasties asmenims, turintiems silpnesnę imuninę sistemą, nerekomenduojama turėti artimų kontaktų su benamiais ar lauke gyvenančiais gyvūnais.

„Besilaukiančiai moteriai itin pavojingas pirmuonis – toksoplazma, kurią gali perduoti katės. Jis perduodamas tik per katės išmatas ir gali sukelti sunkių padarinių, todėl besilaukiančiai moteriai reikėtų ypač vengti lauke gyvenančių kačių išmatų, taip pat nerekomenduojama tvarkyti namie gyvenančios katės kraiko dėžės. Šią pareigą geriau perleisti kitam šeimos nariui, o jeigu tokios galimybės nėra – būtinai naudoti semtuvėlį, po to švariai nusiplauti rankas. Toksoplazmozę nešiojančios katės neturi jokių požymių, nes pačioms ši liga nepavojinga – jos tik tarpinis gyvūnas, pernešantis ligą, todėl galima neturėti jokio įtarimo, kad katė nešioja šį pavojingą parazitą“, – pažymi L. Grabauskė.

Pernelyg bijoti pasiglaustymų su augintiniais tikrai nereikėtų, jei katė gyvena tik namuose ir neturi sąlyčio su pelėmis arba šuo ką tik neturėjo smagaus pasivartymo žolėje.

 

Saugus elgesys grįžus iš lauko

Veterinarė akcentuoja, kad svarbiausia yra tiek šeimininko, tiek augintinio higiena, todėl, kaip grįžus iš lauko mes nusiplauname rankas, taip ir gyvūnui reikėtų nušluostyti letenas, kad būtų išvengta ligų sukėlėjų pernešimo į namus.

„Po pasivaikščiojimų, ypač miške ar aukštesnės žolės pievose, vertėtų iššukuoti augintinį – taip apsaugosime nuo erkių ne tik augintinį, bet ir save. Erkės gali pakliūti ant gyvūno kailio, bet įsisiurbti ne iš karto, su gyvūnu jos grįžta į namus ir taip gali įsisiurbti ne tik mūsų augintiniui, bet ir mums patiems. Reikėtų vengti žaizdų ar pažeistos odos kontakto su gyvūno seilėmis ar kitomis išskyromis. Taip pat – stebėti, su kuo augintinis turi kontaktą. Geriausias sprendimas būtų neleisti jam kontaktuoti su neprižiūrimais, akivaizdžiai sergančiais gyvūnais“, – aiškina veterinarijos specialistė.

Jos teigimu, tiek katės, tiek šunys gali ir perduoti, ir pernešti įvairias ligas. Pavyzdžiui, dažna kačių sukeliama katės įdrėskimo liga – bartoneliozė, o toksokaroze žmonės dažniau užsikrečia nuo šunų nei nuo kačių. Katės įkandimas dažniau perduoda vieno tipo bakterijas, kai tuo tarpu šunų įkandimai pavojingesni kito tipo bakterijomis. Tačiau tinkamai prižiūrint ir elgiantis su savo augintiniais, dažniausiai visų užsikrėtimų pavyksta išvengti.

„Svarbiausia – profilaktika. Išorinės priemonės – lašai ir antkakliai – bei tabletės nuo išorės parazitų, reguliarus vaistų nuo vidaus parazitų sušėrimas, vakcinavimas. Reikėtų atsakingai elgtis su gyvūnų ekskrementais, juos surinkti ir išmesti. Pastebėjus, kad gyvūnas negaluoja, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – pataria L. Grabauskė.

Augintiniai ir vaikai

• Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikai, kurie auga su augintiniu, turi stipresnę imuninę sistemą: tėvai įprastai stengiasi apsaugoti vaiką nuo mikrobų, o augintinis padeda nuo pat pradžių susidurti su mažais kiekiais įvairių mikroorganizmų, imuninė sistema pasigamina antikūnus, o kuo įvairesnių antikūnų susidaro, tuo stipresnis vaiko imunitetas.

• Augintiniai taip pat skatina ir greitesnę fizinę raidą – vaikas liečia gyvūną, todėl aktyvėja lytėjimo funkcijos, rankų veikla, mažylis nori greičiau pagauti gyvūną, todėl jis pradeda anksčiau šliaužioti, vaikščioti, bėgioti, o noras pakviesti, atkreipti augintinių dėmesį dar ir skatina kalbėti.

• Augintinių priežiūra ugdo ne tik vaikų atsakomybės ir atjautos jausmą, tačiau gerina ir suaugusiųjų laiko planavimo įgūdžius, užpildo širdį esant vienatvės jausmui.

• Pasivaikščiojimai su šunimi skatina reguliarią fizinę veiklą lauke, o katės murkimas padeda nurimti ir pamiršti rūpesčius.

Sutikti vilniečiai džiaugėsi, kad lauke vis gražėja, gerėja oras. Kai kurie pastebėjo, kad šią žiemą daugiau sirgo, todėl dabar stengiasi stiprinti imunitetą, daugiau vaikščioti ir sportuoti. Kita kalbinta moteris atkreipė dėmesį, kad pandemija ir visos ligos turėjo neigiamos įtakos mūsų imunitetui. Ji savarankiškai stiprina sveikatą natūraliais vitaminais – erškėtrožių vaisiais, ciberžole su pipirais ir maltais gvazdikėliais. Tačiau, nors ir vartoja daug papildomų žolelių, organizmas neatsparus infekcijoms ir jį reikia stiprinti.

Kaip pasitikti pavasarį kupiniems energijos ir geros nuotaikos, pokalbis su gydytoja Evelina Nevardauskaite-Rudzikiene.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie būtų patarimai žmonėms, atėjus pavasariui, nusilpus imunitetui?

– Pavasaris jaučiasi. Gaila, bet sniegas už lango, o mūsų organizmas pradėjo ruoštis pavasariui – kitokia energija, sutriko miegas, norisi kitokio maisto. Tai sezoniniai pokyčiai, adaptacija – kitaip dirba mūsų skydliaukė, medžiagų apykaita. Dėl to reikėtų atsižvelgti į tai. Mūsų protėviai pasninkaudavo – tinkamai ribojamas organizmą sunkinantis maistas leidžia išsivalyti nuo to, kas mus šildė žiemą.

– Kai trūksta energijos, norisi miego – jaučiamas alkis. Jūs kaip tik patariate pasninkauti?

– Reikia rinktis maistą, kuris suteikia energijos, o ne sunkina. Reikia rinktis lengvesnį maistą – mažiau miltų, bulvių, mėsos, daugiau daržovių, vaisių, raugintų produktų.

– Kaip stiprinti nusilpusį imunitetą?

– Pirmiausia, nevalgyti sunkaus maisto. Rinktis mums tinkamą maistą. Kviečiu atsižvelgti į tai, kas mums yra sveikata. Lygiai tas pats su imunitetu. Jis priklauso nuo mūsų streso, persidirbimo. Reikia prisižiūrėti, turėti ritmą, laiku eiti miegoti. Patarimai paprasti. Žinoma, yra preparatų. Labai svarbu tinkamas vitaminų D ir C kiekis, kiti mikroelementai – cinkas ir pan., kurie turi būti mūsų mityboje.

Pasidžiaukite saule, leiskite sau joje pabūti, kvėpuokite grynu oru.

– Apibendrinant, svarbiausia miegas, emocijų higiena?

– Taip. Tinkama mityba, emocijos, fizinis aktyvumas. Pasidžiaukite saule, leiskite sau joje pabūti, kvėpuokite grynu oru. Labai paprasti dalykai. Ir, žinoma, atsižvelkite į jums tinkamiausią mitybą.

– Taip pat nepersišaldykite.

– Geriau grūdintis po truputėlį. Yra pirčių, ekečių. Pasinaudokite galimybe.

Svarbu visavertė mityba

Imunitetas neretai susilpnėja dėl greito gyvenimo tempo, nevisavertės mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo. Ir nors stebuklingų tablečių imunitetui stiprinti nėra, pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Virginijos Kirtiklienės, sveikos ir stiprios imuninės sistemos raktu gali tapti kasdieniai įpročiai. Gydytoja priminė įpročius, galinčius sustiprinti imunitetą.

Kartu su maistu žmogaus organizmas gauna reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, svarbių viso organizmo normaliam funkcionavimui ir geram imunitetui palaikyti. Kad šių medžiagų nepritrūktų, svarbu visavertė ir subalansuota mityba, kurioje užtikrinamas reikalingas kiekis angliavandenių, baltymų ir riebalų, o kartu ir įvairiuose maisto produktuose esančių vitaminų ir mineralų. Į kasdienį mitybos racioną rekomenduojama įtraukti daugiau šviežių daržovių ir vaisių (ypač sezoninių), atsisakyti ar bent sumažinti vadinamųjų tuščių kalorijų turinčių produktų – cukraus, rafinuotų miltų ir kt., vengti greitojo maisto, mėsą dažniau pakeisti žuvimi. Drauge svarbu atkreipti dėmesį ir į maisto ruošimą, rinktis natūralius, mažiau apdorotus produktus. Kasdien būtina išgerti pakankamai (apie 2 l) vandens.

Leidžiant laiką gryname ore, suaktyvėja organizmo medžiagų apykaita, ląstelių ir audinių aprūpinimas deguonimi, gerėja nervų sistemos veikla, mažėja stresas, o kartu stiprėja ir imunitetas.

Optimalus fizinis aktyvumas

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuotas fizinis aktyvumas, optimalus aerobinis krūvis padeda sumažinti riziką sirgti lėtinėmis ligomis, gerina bendrą savijautą ir žmogaus atsparumą. Žinoma, kad fizinis aktyvumas, ypač gryname ore, stimuliuoja organizmo gynybines jėgas, gerindamas nespecifinį imunitetą ir didindamas atsparumą nepalankiems išorės veiksniams. Taigi, mažėja tikimybė susirgti ir virusinėmis infekcijomis, peršalimo ligomis.

Darbo ir poilsio režimas

Miegas ir poilsis žmogaus organizmui svarbūs ne mažiau nei maistas ar vanduo. Yra žinoma, kad kokybiškas miegas ir poilsis yra labai svarbūs žmogaus imuninės sistemos normaliai veiklai. Miegant organizme išsiskiria tam tikrų cheminių medžiagų, svarbių imuninei sistemai kovojant su infekcijomis ir uždegimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad, trūkstant miego, žmogaus organizme sumažėja šių medžiagų, tad jie blogiau susitvarko su stresu ir dažniau serga peršalimo, virusinėmis ar kitomis infekcinėmis ligomis. Kiek miego pakanka konkrečiam žmogui, priklauso nuo individualių organizmo poreikių, tačiau suaugusiam žmogui vis dėlto rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Labai svarbu laikytis ir vadinamosios miego higienos, t.y. eiti miegoti tuo pačiu metu, geriausia iki 22–22.30 val., kai organizme prasideda miego hormono melatonino gamyba.

Buvimas gryname ore

Būti gryname ore mūsų sveikatai naudinga dėl daugelio priežasčių. Leidžiant laiką gryname ore, suaktyvėja organizmo medžiagų apykaita, ląstelių ir audinių aprūpinimas deguonimi, gerėja nervų sistemos veikla, mažėja stresas, o kartu stiprėja ir imunitetas, jo gebėjimas kautis su į organizmą patenkančiomis bakterijomis, virusais ir kitomis genetiškai svetimomis medžiagomis. Taigi rekomenduojama kasdien bent pusvalandį praleisti gryname ore. Net ramus pasivaikščiojimas gamtoje padės ne tik atsipalaiduoti po darbo dienos, geriau miegoti, bet ir padidins organizmo atsparumą.

Tinkama higiena

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ant mūsų rankų kaupiasi daugybė įvairių mikroorganizmų, kurie net ir XXI a. yra viena pagrindinių susirgimo įvairiomis užkrečiamosiomis infekcinėmis ligomis priežasčių. Ne veltui specialistai ragina dažnai ir reguliariai plauti rankas, kad nuo jų paviršiaus būtų pašalinti įvairūs mikrobai ir virusai. Svarbu  tinkamai valyti įvairius paviršius ir ruošti maistą, ypač žalią mėsą, plauti vaisius ir daržoves.

Vilnietė Elena ką tik pasitikrino antikūnus. Moteris jau persirgo COVID-19 ir du kartus pasiskiepijo. Trečio skiepo motyvacija – Turkija, o pirmus du kartus skiepijosi ne dėl sveikatos. 

„Skiepijausi tik dėl galimybių paso. Mirti aš galiu nors rytoj. Tegul ponia Šimonytė nepergyvena, kad aš mirsiu“, – sako Elena.

Trečio skiepo neturi ir daugiau gyventojų. Šie atvirauja – dabar daugiau nerimo, nei skiepijantis pirmą kartą. 

„Taip, nėra noro, nes aš labiau linkusi tikėti, kad reikia imunitetą įgauti natūraliu būdu“, – teigia viena sostinės gyventoja.

„Du kartus pasiskiepijom – vos išgyvenom. Vyras išvis negalėjo kalbėti, o man buvo sunku kvėpuoti. Trečio karto bijom“, – kalba kita vilnietė.

„Reikėtų žiūrėti, ką sako Pasaulio sveikatos organizacija. Jau nebereikia imuniteto gadinti“, – sako Vilniaus gyventojas.

Gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas.

Trečia vakcinos doze šiuo metu pasiskiepijo apie 850 tūkst. gyventojų. O kol dalis visuomenės dar svarsto, netyla diskusijos, jog teks skiepytis ir ketvirtą kartą. Galbūt rudenį. 

Vyriausybė šią savaitę pradėjo ir naują skiepų kampaniją „Nelik paskutinis“. Pagrindinė kampanijos idėja – per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Europos vaistų agentūros pastebėjimą, kad perteklinis arba besaikis, dažnas bandymas revakcinuotis gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – teigia Seimo narys Aurelijus Veryga.

Kokios neigiamos pasekmės?

„Paprasčiausiai gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas. Nekalbama, kad po du–tris kartus per metus reikėtų skiepytis. Taip tikrai nerekomenduojama šiandien, manau, kad nebus ir ateityje“, – kalba virusologas Saulius Čaplinskas.

Jis vaizdžiai nupasakoja, kokie procesai vyksta organizme po skiepo.

„Jeigu būtų taip, kad kiekvieną kartą, kai pasigamina antikūnai, jie vis liktų, tai vaizdžiai šnekant galima būtų pasakyti, kad mūsų kraujas taptų tirštas kaip koks pomidorų padažas. Taip nebūna. Antikūnai pranyksta praėjus tam tikram laikui, bet lieka imuninės atminties ląstelės. Labai svarbu, kad sustiprinanti dozė tą ir daro: išnykus antikūnams yra stimuliuojamos imuninės atminties ląstelės ir jos išlieka ilgiau, kad, kai vėl žmogus susiduria su virusu, tada greitai jos pradeda daryti savo darbą, pagamina naują partiją ir dar kokybiškesnių antikūnų“, – sako S. Čaplinskas.

Ketvirtąją dozę pirmasis pasaulyje patvirtino Izraelis. Metų pradžioje ketvirtą kartą viešai pasiskiepijo ir Izraelio prezidentas su žmona. 

„Izraelis žengė tą žingsnį, bet nėra dar aiškių rekomendacijų. Mes Lietuvoje galime tiktai džiaugtis, kad jau yra šalis, kur jau bus daug realaus pasaulio duomenų ir galėsime priimti atitinkamas išvadas patys“, – teigia S. Čaplinskas.

Visgi yra ir neramių signalų. Po tyrimų Izraelyje paaiškėjo, jog net ir ketvirta vakcinos dozė nuo omikron atmainos apsaugo nepakankamai.

„Jeigu nepakankamai apsaugo, tai klausimas, ar reikia revakcinuotis“, – svarsto A. Veryga.

Akivaizdu, kad virusas kinta greičiau, nei žmonija spėja gintis. Tačiau pavasarį laukia svarbus pokytis. 

„Mūsų žiniomis, kovo–balandžio mėnesį labai tikėtina, kad ES nares jau turėtų pasiekti ir adaptuotos vakcinos omikron atmainai“, – viliasi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

„Ko gero, galima pasakyti, kad kol kas virusas gudresnis už mus“, – pastebi S. Čaplinskas.

Subalansuota mityba, darbo ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas ir grynas oras – tai, anot „Eurovaistinės“ vaistininkės Vilmantės Uselienės, yra stipraus imuniteto pagrindas. „Visuomet pradėti raginu nuo dėmesio mitybai – valgyti šviežių vaisių ir daržovių, stengtis nepervargti, skirti pakankamai laiko poilsiui ir miegui. Nemažiau svarbu ir laikas gryname ore bei fizinis aktyvumas“, – vardija vaistininkė.

Pasak jos, išgirdus raginimą būti fiziškai aktyviais nereikėtų išsigąsti – tai daryti rekomenduojama pagal galimybes, kuo puikiausiai tinka ir lengvas pasivaikščiojimas lauke. „Viską darykite pagal savo galimybes ir fizinį aktyvumą didinkite pamažu. Pakanka ir tiesiog išėjus į lauką apeiti aplink namus. Jeigu tik galite, judėkite“,  – pataria ji ir priduria, kad organizmui taip pat naudingas ir grūdinimasis, tačiau čia irgi nereikėtų persistengti.

Tai, ką valgome

Vis dėlto ne kiekvienam pavyksta užtikrinti, kad maisto racione netrūktų būtiniausių medžiagų, todėl prireikus vaistininkė rekomenduoja vartoti ir imunitetui naudingus vitaminus bei mineralus. Pirmiausiai, anot jos, šaltuoju metų laiku svarbus vitaminas D, jo tamsiuoju metu Lietuvoje trūksta daugeliui. Taip pat organizmui naudingi ir žuvų taukai.

Rečiau valgantiems šviežius vaisius ir daržoves bei pastebintiems, kad mityba nėra visavertė, vaistininkė pataria vartoti multivitaminų kompleksus, kurie padeda organizmui gauti būtinų medžiagų. Vis dėlto jeigu vartojate multivitaminus ir kitus vitaminus ar mineralus, atkreipkite dėmesį į sudėtį, kad neviršytumėte rekomenduojamos paros dozės. Geriausia dėl to pasikonsultuoti su vaistininku.

Svarbios visos priemonės

Vis daugėjant sergančiųjų, vaistininkė primena, kad svarbu neatidėlioti ir vakcinacijos nuo gripo. Anot jos, taip rūpinamės ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata, saugome save nuo ligos komplikacijų. Vaistininkė sako, kad nereikėtų baimintis nepageidaujamos reakcijos po gripo skiepo, tik kartais po jo gali būti jaučiamas rankos skausmas ar lengvi peršalimą primenantys simptomai.

Saugantis rudenį siaučiančių virusų aktualu pasirūpinti ir tinkama rankų higiena, svarbu reguliariai vėdinti patalpas, vengti masinių susibūrimų, o jaučiant net ir lengvus peršalimo simptomus verčiau likti namuose.

10 vaistininkės patarimų, kaip rūpintis imunitetu:

1. Būkite fiziškai aktyvūs – eikite pasivaikščioti, mankštinkitės.

2. Valgykite šviežių vaisių ir daržovių.

3. Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui.

4. Venkite žalingų įpročių.

5. Pasirūpinkite, kad organizmui netrūktų būtinų vitaminų ir mineralų.

6. Gerkite pakankamai vandens.

7. Stenkitės vengti streso.

8. Leiskite laiką gryname ore, reguliariai vėdinkite patalpas.

9. Grūdinkitės, tačiau tai darykite pamažu.

10. Nepamirškite tinkamos rankų higienos.

Antradienį paskelbtame „Johnson & Johnson“ pranešime sakoma, kad dviejų dar nerecenzuotų tyrimų, atliktų su anksčiau vieną vakcinos dozę gavusiais žmonėmis, rezultatai parodė, kad antroji dozė padidino gaminamų antikūnų prieš koronavirusą kiekį.

„Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinančioji dozė dar labiau padidino antikūnų kiekį tyrime dalyvavusiems žmonėms, kuriems anksčiau buvo suleista mūsų vakcina“, – sakė bendrovės tyrimų ir plėtros vadovas Mathai Mammenas (Matajus Mamenas).

Anksčiau bendrovė buvo paskelbusi duomenis, rodančius, kad viena vakcinos dozė užtikrina pasiskiepijusiųjų apsaugą iki aštuonių mėnesių po pirmojo skiepo.

„Johnson & Johnson“ šiuo metu veda derybas dėl stiprinančiosios vakcinos dozės patvirtinimo su reguliavimo tarnybomis, įskaitant JAV maisto ir vaistų administraciją (FDA), Europos vaistų agentūrą ir kitas institucijas.

„Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje. Pastarosiomis savaitėmis taip pat pastebime didėjantį poreikį užsisakytas prekes pristatyti į namus, o ne į paštomatą ar į vaistinę“, – sako UAB „Nemuno vaistinės“, valdančios „Camelia“ vaistinių tinklą, generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad kai kurie pacientai gydosi arba apiperka šeimos narius dėl užklupusio peršalimo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų, kiti pacientai telkia dėmesį į prevenciją – aktyviai domisi maisto papildais imunitetui stiprinti.

„Mes ne visada žinome, dėl kokių priežasčių perkami produktai – ar ruošiamasi iš anksto, dar nesant simptomams, ar jau žmogus ar jo artimasis serga. Retai pacientai pasisako, kad preparatus perka sergantiems COVID-19, tačiau labai daug klientų sau ar artimiesiems perka sudėtinius karštus gėrimus peršalimo simptomams lengvinti, pastiles gerklės skausmui mažinti, sirupus nuo kosulio ir pan., – sako „Camelia“ vaistininkas R. Blynas. – Taip pat pastebime, kad šiuo metu padidėjęs poreikis maisto papildams imunitetui stiprinti.“

„Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šiuo metu poreikis vitaminui D ir vitaminų kompleksams imunitetui stiprinti yra išaugęs apie du su puse karto. Susidomėjimas šiais preparatais šiemet yra keliais kartais didesnis nei pernai tokiu pat metu.

Taip pat viena populiariausių prekių yra žuvų taukai, jų poreikis lyginant su praėjusiu mėnesiu padidėjo daugiau nei du kartus. Klientai taip pat aktyviai renkasi vitamino C maisto papildus.

Šiuo metu tarp populiariausių prekių, įsigyjamų iš internetinės vaistinės, – žuvų taukai, vitaminas D, vitaminų kompleksai imunitetui stiprinti.

Kaip stiprintis?

Vaistininkas R. Blynas sako, kad visavertė mityba, reguliarus poilsis, streso valdymas, žalingų įpročių atsisakymas turi didelės teigiamos įtakos imunitetui. „Svarbiausia taisyklė kalbant apie mitybą – įvairovė. Jei nepavyksta jos užtikrinti, tuomet galima į pagalbą pasitelkti maisto papildus“, – sako vaistininkas.

Dėl papildomų maisto medžiagų aprūpinimo vaistininkas pataria pasikonsultuoti su specialistais – gydytoju ar vaistininku ir, jei reikia, naudoti tam tikrus maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus, vitaminą C, vitaminą D, vitaminus B, ežiuolę ir kt.

„Camelia“ vaistininkas R. Blynas savo pacientams, ypač šaltuoju metų laiku, rekomenduoja nuosekliai organizmo atsargas papildyti vitaminu D. „Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų fiksuojamas vitamino D trūkumas, o jis organizme yra atsakingas už daugybę gyvybinių funkcinių. Esant jo trūkumui, silpsta visas organizmas, imunitetas, kaulai, raumenys. Atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas, jau kuris laikas natūraliai iš saulės nepasisemiame vitamino D, tad būtina papildomai užtikrinti jo atsargas“, – pataria vaistininkas.