Ieškovė, sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį, įsigijo indaplovę „Siemens“, kuriai buvo suteikta dvejų metų garantija. Praėjus 18 mėn. nuo įsigijimo indaplovė sugedo. Ieškovė kreipėsi į garantinę priežiūrą atliekančią įmonę, ši nustatė pagrindinio elektroninio bloko gedimą. Vėliau ieškovė kreipėsi į indaplovę pardavusią įmonę ir paprašė ją pakeisti nauja. Įmonė atsisakė tai padaryti. Tuomet pirkėja kreipėsi dėl pinigų grąžinimo už indaplovę, tačiau vėl buvo atsisakyta tai padaryti.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš indaplovę pardavusios įmonės priteisti 451,81 Eur už netinkamos kokybės prekę, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė su reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad indaplovė tinkamai veikė 18 mėnesių, o gedimų galėjo atsirasti dėl elektros iškrovos ar elektros įtampos svyravimų tinkle.

Bylą išnagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, o apeliacinės instancijos – atmetė.

Kasacinis teismas, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymėjo, kad pagal įstatymą pardavėjas neturi teisės pats sutrumpinti garantijos terminą. Daikto kokybės garantijos terminas yra dveji metai nuo daikto perdavimo pirkėjui ir daiktas turi išlikti tinkamos kokybės visą šį laikotarpį, o indaplovė tinkamai veikė tik 18 mėnesių.

Teismas nurodė, kad įstatymai nereikalauja, jog daikto defektas būtų akivaizdus jau daikto perdavimo metu, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus. Tam, kad išryškėtų jų trūkumai (kuriuos sukeliančios priežastys galimai jau yra daikto perdavimo metu), gali reikėti daugiau laiko. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, teismas nurodė, kad nors daikto neatitiktis kokybei išaiškėjo po tam tikro laiko, daikto pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau galėjo egzistuoti.

Teismas pabrėžė, kad galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtinta prezumpciją, jog pardavėjas prisiima atsakomybę už parduodamo daikto kokybę. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės šiam pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, taip pat dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Išaiškinta, kad daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią turi įrodyti pardavėjas. Pasak teismo, kadangi šioje byloje nebuvo įrodyta, kad indaplovė naudota netinkamai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai panaikino indaplovę pardavusios įmonės pareigą atsakyti už netinkamos kokybės daiktą.

Teismas, įvertinęs teismų nustatytas aplinkybes (indaplovės gedimas reikšmingas, ji nebegali būti naudojama pagal paskirtį), konstatavo, kad ieškovės pasirinkta teisių gynimo priemonė, vertinant indaplovės trūkumo rimtumą, yra proporcinga; ieškovė turėjo teisę reikalauti nutraukti indaplovės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už ją sumokėtus pinigus.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus, vartotojų teisės yra labai plati sritis, su kuria susiduriame kiekvieną dieną. Vien dėl šios priežasties kiekvienam pravartu žinoti savo teises ir teisinius būdus, kaip jas ginti. Vartotojų teises gina labai įvairios valstybinės ir nevalstybinės institucijos. Ten klausimo neišsprendus, kreipiamasi į teismą. Šioje byloje aiškiai pasakyta, kas yra prekės kokybės garantija, kad įstatymų nustatyto garantinio termino pardavėjas negali sutrumpinti, atkreiptas dėmesys į daug kitų vartotojui svarbių jo teisių gynimo aspektų.

„Aukščiausiasis Teismas nėra ta vieta, kur nagrinėjami vien milijoniniai ginčai, čia sprendžiamos ir kasdienės situacijos, į kurias gali patekti kiekvienas žmogus. Neabejotina, kad ši nutartis turėtų paskatinti vartotojus aktyviai ginti savo teises ir nebijoti pagal įstatymą pareikalauti jiems priklausančių garantijų“, – teigia R. Norkus.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vienas gajausių įsitikinimų – indaplovės yra neekonomiškos ir sunaudoja itin daug vandens bei elektros energijos. Tačiau ar tai tiesa?

Vandens sunaudoja mažiau

Taip yra todėl, kad plaunant įprastiniu būdu kriauklėje naudojame tik nuolat iš čiaupo bėgantį švarų vandenį, o indaplovės vieno plovimo metu naudoja tą patį.

„Indaplovėje veikia uždara cirkuliacija, todėl tas pats vanduo yra panaudojamas kelis kartus. Vandens sąnaudos plaunant rankomis ir indaplovėje stipriai skiriasi. 13-ai komplektų indų praplauti, išplauti ir išskalauti indaplovė sunaudoja apie 11 l vandens, o tokį kiekį indų plaudami rankomis sunaudojame nuo 60 l iki 80 l – skirtumas didelis, – aiškina „Electrolux“ buitinės technikos ekspertas Petras Gendvilis. – Indaplovės turi dar vieną pranašumą – jos ne tik plauna indus, gali tai daryti aukštoje temperatūroje, bet ir skalauja, džiovina juos, todėl pasibaigus programai, indus galima iš karto dėti į spintelę.“

Atkreiptinas dėmesys, kad maksimaliai į indaplovę galima sudėti 15 komplektų indų – tiek telpa platesnėje, 60 cm pločio indaplovėje su trečiuoju stalčiumi. Tuo tarpu siauresnėje – 45 cm pločio – gali tilpti iki devynių komplektų. Vieną indų komplektą sudaro: didelė lėkštė, dubuo sriubai, desertinė lėkštelė, arbatos puodelis su lėkštele, stiklinė bei įrankiai – šakutė, peilis, šaukštas sriubai, arbatinis šaukštelis.

Elektros sąnaudos –  mažesnės

Įsitikinimas, kad indaplovė sunaudoja didelį kiekį elektros energijos, taip pat yra nepagrįstas ir netgi – klaidingas.

Nepasidomėjus gali atrodyti, kad toks įrenginys kaip indaplovė gali naudoti itin daug elektros energijos. Vis dėlto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad rankomis plaunant 13 komplektų indų sunaudojama daugiau nei 2 kWh elektros energijos, kai tuo tarpu indaplovė, priklausomai nuo programos, gali sunaudoti nuo 0,7 iki 1,5 kWh.

Elektros energijos sąnaudos priklauso ir nuo indaplovės programos. Kiekvienoje indaplovėje galima rasti „Standartinę programą“, arba kitaip „Eko“ programą, skirtą vidutiniškai suteptiems indams plauti. Tai bene efektyviausia programa vandens ir energijos sąnaudų atžvilgiu. Kasdieniam naudojimui taip pat tinka „Auto“ programa, kuri automatiškai nustato indų įkrovos dydį ir užterštumo lygį parinkdama optimalią temperatūrą ir plovimo laiką. Turint mažai laiko, galima naudoti trumpas, vos 30 min trunkančias programas, kurias turi dauguma indaplovių.

Galima sutaupyti dar daugiau

Visgi ne tik indaplovių veikimo principas, bet ir inovatyvūs gamintojų sprendimai gali padėti sutaupyti.

Naujos taupiosios indaplovės turi automatinę durelių atidarymo funkciją, kuri gali būti naudojama beveik su visomis programomis – tai ne tik patogu ir taupu, tačiau taip pat garantuoja geresnį indų džiovinimo rezultatą.

Didesne talpa pasižymi ir indaplovės, turinčios trečią lengvai išimamą stalčių, skirtą stalo įrankiams ir neaukštiems puodeliams. Į išimto stalčiaus vietą taip pat itin patogu vos keliais rankų judesiais įdėti didelę orkaitės skardą, tokiu būdu plovimo metu išnaudoti visą indaplovės tūrį.