Po pasikeitimų įstaiga ir toliau įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, siekiant indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo ir saugumo stiprinimo, draudžiant indėlius, administruojant Indėlių draudimo, Įsipareigojimų investuotojams draudimo ir Pertvarkymo fondus, pranešė Finansų ministerija.

Ministerijos teigimu, teisinio statuso pakeitimas neturės įtakos įstaigos dabartinėms funkcijoms.

Antradienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs atnaujintą bylą Indėlių ir investicijų draudimas ir Nemaniūnas, susijusioje su akcinės bendrovės „Snoras“ indėlių sertifikatus ir obligacijas įsigijusiems asmenims taikytina apsauga,  galutinį sprendimą nutarė paskelbti lapkričio 17 dieną.

Visą dieną nuo ryto posėdžiavusi išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išklausė šalių atstovų prašymus ir išgirdo argumentus. „Žodinės tvarkos posėdis Teismui leido geriau įsigilinti į šalių pateiktas pozicijas, jas pasitikslinti ir išgirsti papildomą bei šiai rezonansinei bylai itin svarbią informaciją“, - nagrinėjimui pasibaigus pažymėjo posėdžiui vadovavusi Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

ES Teisingumo Teismui paskelbus prejudicinį sprendimą „Snoras“ byloje ir jame pateikus savo išaiškinimus,  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir savo galutinėje nutartyje paskelbs, ar indėlių sertifikatus ir obligacijas įsigijusiems asmenims bus taikoma apsauga ir kokia ji bus.

2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ES Teisingumo Teismą ir prašė atsakyti, ar ES direktyvų nuostatos, reglamentuojančios indėlininkų ir investuotojų draudimą yra tinkamai perkeltos į Lietuvos teisės aktus, pagal kurių nuostatas banko „Snoras“ indėlių ir sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo apsauga netaikytina.

Ūkio banko bankroto administratorius visiškai atsiskaitė su pirmosios eilės kreditoriais ir leido išmokėti kiek daugiau nei 9 milijonus litų antrosios eilės kreditoriui – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimui“. Tai Kauno apygardos teismas patvirtino rugsėjo 16 dienos nutartimi. 

Pirmosios eilės kreditoriams –  409 buvusiems banko darbuotojams – iš viso išmokėti 3.030.424 litai.  

„Teismas leido išbraukti pirmosios eilės kreditorių eilutę iš sąrašo, taigi, konstatuojame, kad ši proceso dalis yra visiškai uždaryta. Devyni milijonai litų „Indėlių ir investicijų draudimui“ yra mažiau nei dešimtadalis jų finansinių reikalavimų, tačiau tai yra pirmasis žingsnis, o jis yra labai svarbus kiekviename kelyje į tikslą. Teismo nutartis įsiteisėjo, todėl pinigus valstybinei įmonei pervesime artimiausiu metu“, – sakė BAB Ūkio banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis.

Bendra bankrutuojančio Ūkio banko kreditorių finansinių reikalavimų suma siekė 1.582.119.008 litus. Didžiausią finansinių reikalavimų dalį sudaro įsipareigojimai antrosios eilės kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ – jų vertė viršija 929 mln. litų.  Banko įsipareigojimai trečiosios eilės kreditoriams sudaro 10,6 mln. litų, ketvirtosios – daugiau nei 545 mln. litų. Įsipareigojimai šeštosios eilės kreditoriams sudaro 94,2 mln. litų. Penktosios eilės kreditorių bankas neturi. 

Kauno apygardos teismas bankroto bylą Ūkio bankui iškėlė 2013 metų gegužės 2 dieną. Nutartis įsiteisėjo birželio 7 dieną.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir patenkino 26 ieškovų ieškinį atsakovui bankui „Snoras“ ir trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, skelbiama žiniasklaidai išplatintame advokato Viliaus Martišiaus komentare.

Pasak advokato, teismas rugpjūčio 5 d. priimtu sprendimu pilnai patenkino visų ieškovų reikalavimus – pripažino jų su banku „Snoras“ sudarytas obligacijų ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis negaliojančiomis, pripažino ieškovų sumokėtas pagal šias sutartis sumas ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms turi būti taikomas indėlių draudimas pagal LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turės išmokėti ieškovams indėlių draudimo išmokas už šias jų banke „Snoras“ laikytas lėšas. Bendra ieškinio suma sudaro apie 800 tūkst. litų.

Maždaug pusė ieškovų šioje byloje ginčijo sertifikatų sutartis, kita pusė – obligacijų pasirašymo sutartis, tačiau tiek dėl vienų, tiek dėl kitų teismas nusprendė, kad bankas netinkamai vykdė klientų informavimo pareigas, neatskleidė šiems banko platintiems produktams būdingos rizikos, neinformavo apie tai, kad jiems netaikoma analogiška draudimo apsauga kaip indėliams. Teismas pripažino, kad banko naudotos standartinių sutarčių formuluotės dėl banko įsipareigojimų draudimo indėlių draudimu galėjo suklaidinti ieškovus.

Remdamasis pastarosiomis išvadomis, teismas pripažino, kad atsakovai suklydo įsigydami šiuos produktus, ir šis suklydimas yra esminis, sudarantis pagrindą laikyti sutartis negaliojančiomis. Nors banko „Snoras“ atstovai visa tai neigė, ir surinkę duomenis iš kitų bankų bei finansų maklerio įmonių įrodinėjo, kad kai kurie ieškovai turėjo investavimo patirties, buvo ir anksčiau įsigiję vertybinių popierių, teismas nusprendė, jog profesionalios investavimo patirties ieškovai neturėjo, todėl jiems galėjo būti nesuprantamas indėlio sertifikatų ir obligacijų kaip vertybinių popierių pobūdis, o tuo labiau – jiems taikytina draudiminė apsauga. Taip pat paminėtina, kad teismas priteisė ieškovams visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tai yra viena iš nedaugelio tokio pobūdžio bylų, iškeltų bankui „Snoras“, kurią teismas nutarė nagrinėti, o ne sustabdyti. Absoliuti dauguma tokių bylų, kurių yra keli šimtai, skirtingų instancijų teismuose yra sustabdytos, laukiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimo. LAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą, ir savo ruožtu taip pat sustabdė visas LAT žinioje esančias tokio pobūdžio bylas.

Kol kas neaišku, kada Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priims prašomą prejudicinį sprendimą, nes pastarasis teismas informavo, kad pagreitinta tvarka šio LAT kreipimosi nenagrinės. Dėl minėto Vilniaus apygardos teismo sprendimo per mėnesį atsakovas dar gali teikti apeliaciją Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Snoro“ bankroto administratorius išmokėjo dar 750 mln. litų antros eilės banko kreditoriui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal Vilniaus apygardos teismo patvirtintą trečiąjį mokėjimų planą. Atlikus šį mokėjimą iš viso pirmos ir antros eilės „Snoro“ kreditoriams jau išmokėti 1,684 mlrd. litų.   

„Daugiau kaip pusantro milijardo litų jau išmokėta banko kreditoriams ir mokėjimai toliau bus tęsiami Rugsėjį ir vėliau. Nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo vos pustrečių metų, tačiau per tą laiką pavyko sukaupti ir išmokėti reikšmingas sumas banko kreditoriams, rašoma pranešime spaudai.

Toliau kreditorių naudai tęsiame bankroto procedūras – sėkmingai parduodamas bankui priklausęs ir iš skolininkų perimtas nekilnojamasis turtas, be to, vykdome derybas dėl likusių banko aktyvų – „Finastos“ bankinės grupės ir paskolų portfelio – pardavimo“, – sako Neilas Cooperis, „Snoro“ bankroto administratorius.       

Iš viso kreditoriai yra pateikę daugiau kaip 29500 pareiškimų bankrutavusiam „Snoro“ bankui, iš kurių 17234 pareiškimai yra patvirtinti teismo, nebeskaičiuojant jau išmokėtų reikalavimų. Kreditorių pareiškimai yra gauti iš 57 jurisdikcijų visame pasaulyje: pagal bendrą reikalavimų vertę, 18 proc. kreditorių pareiškimų gauta iš Rusijos federacijos, 5 proc. – iš Jungtinės Karalystės, po 2 proc. – atitinkamai iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų, Bahamų salų ir Panamos, 8 proc. – iš kitų valstybių. Likusi dalis – 63 proc. pareiškimų – gauti iš Lietuvoje registruotų kreditorių.