Kelionės su nepažįstamaisiais darosi vis populiaresnės tarp studentų. Jiems tai puiki alternatyva viešajam transportui, kai norima keliauti tarp miestų. Taip žmonės sutaupo laiko, pinigų ir turi galimybę pasiimti daugiau daiktų ar užmegzti naujų pažinčių.

Vis dėlto, toks keliavimo būdas ne pats saugiausias.

„Priekinėje sėdynėje sėdėjo ir autostradoje važiuojant pradėjo jai kojas graibyti. Tokie dalykai gal šiek tiek ir gąsdina, bet apsisaugau sėsdama į galą, – pasakojo tokiu keliavimo būdu besinaudojanti studentė.

„Būna nejauku, kai matai, kad viršija greitį arba atrašinėja į žinutes, tas gal labiau gąsdina“, – tęsė ji.

„Nepažįsti žmogaus. Nežinai, ką jis tau gali padaryti. Užpulti, nežinau...“ – atsargiau į tokį keliavimo variantą žvelgė kalbintas vaikinas.

„Niekados negali jaustis saugiai. Iš dalies jautiesi, bet niekada negali 100 proc. teigti, kad viskas bus gerai“, – antrino kitas vaikinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nesaugu gali būti ne tik pakeleiviams, važiuojantiems su nepažįstamais pavežėjais, bet ir vairuotojams, kurie lygiai taip pat negali žinoti, kas įlips į jų automobilį.

Štai vienas vairuotojas laisvalaikiu tarp Vilniaus ir Kauno pavėžėjantis žmones sako, kad kartą pakeleivis už kelionę norėjo atsiskaityti narkotikais.

„Žmogus norėjo atsiskaityti psichotropinėmis medžiagomis. Deja, nepaėmiau šito atsiskaitymo. Susimokėjo pinigais, nebuvo problemų“, – su šypsena istoriją prisiminė vaikinas.

Visgi žmonės, kurie renkasi keliauti su pavežėjais, turėtų būti labai atsargūs ir įvertinti, ar tikrai toks pasirinkimas nėra pavojingas.

„Reikia pranešti savo artimam žmogui, kad važiuoja, kokiu maršrutu važiuoja, kokiu maždaug laiku turi būti“, – saugumo priemones vardijo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Renkantis tokį neįprastą keliavimo būdą, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad pavežėjas gali vežti nelegaliai. Tiesa, ir patys pavėžėjai turėtų įsivertinti, kada keleivių pavėžėjimas – tik pomėgis, o kada jau laikomas darbu, kai reikia registruoti veiklą ir mokėti mokesčius.

„Galbūt parašau socialiniame tinke „Važiuoju“. Aš pats važiuoju, derinuosi prie savęs, bet jeigu aš jau derinuosi prie kliento, ieškau grupės ir derinu savo važiavimą prie klientų grupės poreikių, tikėtina, kad tai – individuali veikla“, – skiriamuosius bruožus įvardijo Mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Vežiojantys pakeleivius reguliariai, siekiantys iš to uždirbti, o ne tik kompensuoti savo kelionės išlaidas, turėtų įsigyti Individualios veiklos pažymėjimą ir leidimą vežti keleivius.

„Kuriame daugiau galimybių dirbantiems savarankiškai – įsiklausėme į jų poreikius ir siūlome sprendimą, kuris palengvins administracinių formalumų tvarkymą ir leis visą dėmesį sutelkti į savo veiklą. Tai paskatins daugiau asmenų užsiimti verslu ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Šią naują priemonę, kaip vieną iš būdų stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Naująją priemonę planuojama diegti etapais. Pirmasis jų – bandomasis – numatomas įgyvendinti 2024 m. pradžioje.

„Pristatydami smulkiojo verslininko sąskaitą sukuriame galimybę susitrumpinti administravimui skirtą laiką ir susitelkti į tai, kas išties svarbu. Savanoriškai pasirinktame banke atsidarius sąskaitą ir ją deklaravus, visos įplaukos į šią sąskaitą bus laikomos veiklos pajamomis. Iš jų automatiškai bus apskaičiuojami mokesčiai, o parengtas deklaracijas bus galima pateikti vienu mygtuko spragtelėjimu. Mūsų siūloma priemonė ne tik bus patogi, bet ir užtikrins procesų greitį. Smulkiojo verslininko sąskaita – vertinga priemonė verslui“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Mūsų siūloma priemonė ne tik bus patogi, bet ir užtikrins procesų greitį. Smulkiojo verslininko sąskaita – vertinga priemonė verslui.

 

Vykdyti veiklą bus daug paprasčiau

Nuo kitų metų individualią veiklą pradedančiam asmeniui įregistruoti ją bus itin paprasta – finansų įstaigoje tereikės atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą. Tuomet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo sąskaitos atidarymo pradžios automatiškai fiksuos ir individualios veiklos vykdymo pradžią.

„Pradiniame etape smulkiojo verslininko sąskaita startuos finansų įstaigoje, kuri šią idėją palaikė pirmoji, – Šiaulių banke. VMI gavus informaciją iš banko apie atidarytą naujo smulkiojo verslininko sąskaitą, individuali veikla pagal pažymą registruojama automatiškai. Anksčiau veiklos nevykdę gyventojai papildomai turės nurodyti tik veiklos kodą, kontaktinius duomenis ir veiklos vykdymo vietą, o tam turės penkias darbo dienas“, – pasakojo VMI vadovė Edita Janušienė. Ji taip pat pažymi, kad visos į sąskaitą pervedamos pajamos (pervedimai, grynųjų įmokėjimas) bus priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir automatiškai perkeliamos į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją atitinkamiems mokesčiams apskaičiuoti.

Padės sutaupyti laiko ir pinigų

Kaip rodo apklausos, didelė dalis individualią veiklą vykdančių asmenų susidurdavo su sunkumais apskaičiuodami mokėtinus mokesčius, teikdami deklaracijas. Be to, tai atimdavo daug laiko – praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, vienas savarankiškai dirbantis asmuo finansų apskaitai per metus skyrė apie 18 valandų. Iš viso apskaitai tvarkyti ir mokesčiams sumokėti buvo skiriama 4,3 mln. valandų, o tai sudaro maždaug 35,1 mln. eurų. Naujoji automatizuota sistema smulkiesiems verslininkams padės sutaupyti laiko ir pinigų.

Bandomajame etape bus suteikiama galimybė išbandyti sąskaitą, įvertinti pranašumus ir automatizuoti GPM apskaičiavimą ir deklaravimą. Tuomet smulkiojo verslininko sąskaita pagal vartotojų atsiliepimus galėtų būti pakoreguota, o jų pageidavimu – ir praplėsta naujomis funkcijomis.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, valdantieji nutarė koncentruotis į kitus mokesčių reformos klausimus, susijusius su nekilnojamo turto (NT), pelno bei pridėtinės vertės apmokestinimu.

„Koalicijoje esame sutarė GPM įstatymą padėti į stalčių ir ieškoti galimų kompromisų ar korekcijų, kaip gali būti tobulinamas šis įstatymas. Matome, kad jam bus sudėtingesni sprendimai, nes pakeitimai ir didelės apimties, ir paliečiantys daug įvairių interesų grupių“, – „15min“ sakė M. Lingė.

Jo teigimu, tai nereiškia, jog atsisakoma individualios veiklos ir kitų GPM pokyčių –  prie jų koalicijos partneriai ketina sugrįžti vėliau. M. Lingė neatmetė galimybės, jog prie GPM pokyčių bus sugrįžta tik kitą Seimo sesiją.

Apie tai, kad GPM įstatymo pakeitimai šiuo metu nesvarstomi patvirtino ir Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas bei Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Vyriausybė individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi uždirbantiems mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Rugpjūčio pabaigoje valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba sutarė neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

„Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.

Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų. 

Mokesčių reformą inicijuojanti Vyriausybė siūlo individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Verslo atstovai tam nepritaria ir sako, kad daroma klaida.

Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Dabar pajamas iš savarankiško darbo deklaruoja 215 tūkst. šalies gyventojų.

Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

„Jeigu mes kalbame apie individualią veiklą labai plačiai, tai gal išskirkime tam tikras ekonomines veiklas, kur nebetaikykime individualios veiklos statuso, ypač tos veiklos, kurios tikrai generuoja didžiules pajamas, tikriausiai ir nekiltų ginčų“, – antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

A. Butkevičius sako, kad 35 tūkst. eurų per metus nėra didelės pajamos.

„Dėl 35 tūkstančių metinių pajamų – tai čia nėra didelės pajamos. Žiūrėkime, vidutinis darbo užmokestis kaip sparčiai auga, ir jeigu 35 tūkstančius padalinsime iš dvylikos mėnesių ir matysime, kad pajamos nėra jau tokios didelės“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus pristatytas antradienį.

Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.

– Pradėsiu nuo jūsų paties iškelto klausimo – ar mokestinės reformos teikimas, atsižvelgiant į buvusį vadinamąjį čekiukų skandalą, yra moralus?

– Man atrodo, kad nemoralus, užtai tokį komentarą ir parašiau. Iš vienos pusės eina kalba apie mokesčių didinimą tiems žmonėms, kurie deklaruoja savo pajamas, moka mokesčius, ir jiems sakoma, kad moka nepakankamai, kad susimokėtų daugiau. Kita vertus, mes turime žmones, kurie ne visiškai teisingai leido valstybės ir tų pačių mokėtojų pinigus.

– Išsakyta prezidento kritika mokesčių reformai – kur valstybės vadovas yra teisus, o gal kažką ir praleido?

– Na, valstybės vadovas labai aiškiai pabrėžia, bene pirmą kartą išgirdome, kad jo požiūris yra dėl individualios veiklos, dėl tų aktyvių žmonių, kurie patys sugeba užsitikrinti sau gyvenimą. Nereikėtų dar kartą jiems dirti kailio.

– Kur jūs pats asmeniškai matote didžiausius reformos trūkumus?

– Trūkumai prasidėjo nuo pat pradžių. Tai yra labai blogai organizuotas darbas, vėliau išmestas paketas, kur darbo grupė uždavė klausimą, kieno jis yra ir kas jį kūrė, nes tai neatsišaukė į prieš tai aptartus klausimus, na ir paskutinis yra šios dienos klausimas – tai yra, kai, pavyzdžiui, verslas ir visuomenė sužinojo apie teikiamą mokesčio projektą korektūromis iš žiniasklaidos. Jeigu žurnalistai nebūtų parašę, tai šiandien šis paketas būtų tikriausiai priimtas ir niekas apie jį nežinotų. Tai niekaip nepapuola į socialinio dialogo rėmus ir deklaracijas apie tai, kad bus susitarta, nes mokesčiai turi būti sutarti tarp verslo, valdžios ir visuomenės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs taip pat akcentuojate, kad paskutinius 10-15 metų visą laiką buvo kreipiamas dėmesys į mažiausias pajamas gaunančius žmones. Bet tada kyla klausimas, ar sąžininga didesniais mokesčiais apkrauti tuos, kurie tiesiog uždirba daugiau. Juk tai ir ta pati vidurinioji klasė. O daugelis ekonomistų yra vieningi, jog vidurinioji klasė lygu sveikai ekonomikai.

– Mes turėtume remti viduriniąją klasę, kad ji temtų visą šalį į priekį. Šitame mokesčių pakete mes matome atvirkštinį veiksmą t. y. individualios veiklos apmokestinimą, sulyginimą su darbo santykiais, neva siūlant be darbo esantiems žmonėms pašalpas, nors neaišku kaip individualios veiklos vykdytojas gali paprašyti pašalpos, neaišku, kada jis dirba ir kada nedirba. Kitas dalykas – mokestinės lengvatos arba galimybė vidurinei klasei, ypatingai jaunoms šeimoms, susigrąžinti iki 300 Eur. per metus savo sumokėtų mokesčių, taip skatinant žmones taupyti arba kaupti vaikų mokslams. Ši lengvata kainuoja nedaug, 40 mln. Eur. per metus šaliai, bet tas procesas bus taip pat stabdomas. Tai tokių kritikos taškų iš tiesų yra ir eilinį kartą nemylima yra vidurinioji klasė, o ypatingai jaunos šeimos su vaikais.

Man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.

– Jūsų paminėta individuali veikla – ne tik politikų, bet net ir kai kurių jūsų kolegų dažnai vadinama „gyvulių ūkiu“ – apima šimtus tūkstančių gyventojų. Tad kyla klausimas, ar čia tikrai tie, kurie gyvena geriausiai, kuriuos reikėtų labiausiai ir apmokestinti?

– Aš manau, kad kartais vertindami žmones sumaišo individualią laiką ir verslo liudijimus, kurie buvo skirti labai mažai veiklai, pavyzdžiui, kažkokiems rankdarbiams. Ir paskui po verslo liudijimais atsirado tokios veiklos kaip nekilnojamo turto nuoma ir kitos veiklos nešančios didesnes pajamas, kur mokama mažiau mokesčių. Individuali veikla vis tik yra, kai žmonės patys bando kažkokį minimalų versliuką daryti, kitas dalykas – kai žmogus, netgi turintis darbo santykių, papildomai piešia, rašo ar veda renginius ir gauna nedideles papildomas pajamas, ir dabar bandoma tas pajamas apmokestinti. Tai tikrai neatrodo, kad šitie aktyvūs žmonės labai pelnosi ir turėtų būti baudžiami už tai.

– Turbūt turėtų tiesiog sėdėti ramiai ir niekur neišsišokti, nieko papildomai nedaryti.

– Procesai bus keli. Dalis žmonių pereis į aukštesnį akcinės bendrovės lygį ir prisiims perteklinį administravimą, dalis iš tiesų nutrauks veiklą, nes per metus bus gaunama tik keli šimtai eurų. Dar kiti galbūt mokės didesnius mokesčius. Čia bus skirtingi variantai, bet iš to Lietuva vargu ar išloš.

– Ir pabaigai, trumpai, kaip jūs prognozuojate, ar bus ši mokesčių reforma galbūt net „stumiama buldozeriu“?

– Na, paskutinius pusę metų ji yra stumiama įvairiais įmanomais ir neįmanomais kampais. Kaip pavyks – man, tiesą pasakius, labai keistai atrodys, kai liberalių pažiūrų žmonės balsuos už mokesčių didinimą.

„Užimtųjų ir vienoje, ir kitoje pusėje skaičiai bei struktūra rodo, kad prilyginti vieną prie vieno mes tikrai negalime individualios veiklos ir darbo santykių, todėl atitinkamai ir bazinis tarifas savarankiškai dirbantiems, prezidento nuomone, ir jo pakėlimas iki 20 procentų nuo dabartinio 15 procentų bazinio tarifo, tikrai nėra protingas dalykas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Anot jos, tai naujas apmokestinimas, nukreiptas į viduriniąją klasę, kurią reikia stiprinti norint šalyje kurti gerovę.

Mes taikomės į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę.

„Nes mes taikomės į mažas ir vidutines pajamas uždirbančią vidurinę klasę. Ir kalbant iš gerovės valstybės principų, viduriniosios klasės stiprinimas turi būti mūsų tikslas ir tai neatitinka prezidento gerovės valstybės idėjų ir vizijos“, – teigė I. Segalovičienė.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčių (GPM ) tarifu jį didinant palaipsniui iki 2026 metų. Tačiau toks tarifas būtų taikomas tik pajamoms virš 3 tūkst. eurų.

Tuo metu siūlymą mokesčius didinti dideles individualios veiklos pajamas gaunantiems gyventojams prezidentūra sveikina.

„Mes tikrai sveikiname siekį būtent aukštų pajamų rėžiuose svarstyti mokestinį arbitražą ir numatyti progresyvumą būtent aukštų pajamų rėžiuose“, – sakė I. Segalovičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą įvertino kaip neblogą, tačiau turėjo jai ir nemažai pastabų. Siūlomoje mokesčių reformoje jis teigė įžvelgiantis „gerų elementų“ dėl mokesčių progresyvumo, tačiau kritikavo ketinimus papildomai apmokestinti individualia veikla užsiimančius asmenis, taip pat  – nekilnojamojo turto mokesčio siūlymus.

Seimas tokią Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pataisą priėmė reaguodamas į darbuotojų ir darbdavių nepasitenkinimą, kad į subsidijuojamą darbo vietą įsidarbinus iki 2023 metų ir dar papildomai užsiimant in­di­vi­du­a­lia veikla, darbdaviui nebeskiriama subsidija. Tuo metu ji mokama, jeigu žmonės ir pagal darbo sutartį, ir savarankiškai pradeda dirbti šiemet.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė BNS teigė, kad leidus žmogui dirbti  ir savarankiškai, ir pagal sutartį subsidijuojamoje vietoje, jis papildomai užsidirbtų ir nebeprašytų valstybės paramos.

„Tas papildomas uždarbis irgi nėra labai didelis, bet galimybė būtų papildomai užsidirbti, kad nereikėtų kreiptis socialinės paramos“, – BNS tvirtino ministerijos atstovė.

D. Liugienė taip pat pabrėžė, kad iki šių metų, kai buvo reformuota užimtumo sistema, subsidijuojamą darbo vie­tą turintis žmogus niekada negalėjo imtis savarankiškos veiklos neprarasdamas subsidijos.

„Jis turėjo pasirinkti – ar dirbti subsidijuojamoje vietoje, arba imtis savarankiškos veiklos“, – BNS aiškino D. Liugienė.

Tačiau jos teigimu, ne visada darbdavys, netekęs subsidijos iš Užimtumo tarnybos, atleisdavo žmogų.

Užimtumo tarnyba BNS nurodė, kad 2021-2022 metais subsidijos buvo nutrauktos 120 žmonių, dirbusių ir savarankiškai.

2023 metais tokių atvejų nefiksuota. Šiuo metu tarnyba apie tokius darbuotojus duomenų nekaupia.

Ministerijos Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Maksvytienė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete yra sakiusi, kad iš 6 tūkst. subsidijuojamų darbo vietų dauguma – apie 5 tūkst. – buvo skirta žmonėms su negalia.

Pasak ministerijos atstovės, šiemet ir dirbančių subsidijuojamų darbo vietoje, ir savarankiškai dirbančių gali atsirasti daugiau, nes pokyčiais domimasi.

„Paklausimų jau gavome. Tikėtina, kad žmonės tiesiog laukia šio pakeitimo. Domėjosi tie patys negalią turintys asmenys ir darbdaviai, kurie yra įdarbinę tokius žmones“, – komitete kalbėjo K. Maksvytienė.

Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

„Pasikeitė labai daug kas nuo to laiko. Tai, kas buvo 2019 metais – plačios diskusijos Seime, jos vyko Biudžeto ir finansų komitete (...) Tai, kas vyko po 2019 metų, – mes stebėjom ir pandemiją, energetikos krizę, karą, kitus rizikos veiksnius, daug kas pasikeitė ir turime mokesčių pokyčius visiškai kardinaliai kitoje mokesčių aplinkoje“, – LRT radijui antradienį sakė V. Augustinavičius.

G. Nausėda praėjusią savaitę teigė, kad individualia veikla užsiimančių žmonių didesnis apmokestinimas yra neteisingas, nes jie prisiima „nemažai rizikos“.

„Ir šia prasme, jų apmokestinimas papildomais penkiais procentais yra skaudus smūgis pirmiausia viduriniajai klasei, apie kurios gerovę mėgstame pakalbėti švenčių proga. Ir dėl to, manau, šitoje vietoje reikėtų susilaikyti nuo šito sprendimo“, –  interviu TV3 televizijai praėjusį trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.  

2019 metais prezidentas siūlė didinti didesnių kaip 35 tūkst. eurų individualios veiklos metinių pajamų bei su darbo santykiais nesusijusių pajamų apmokestinimą.

Finansų ministerija dabar siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 proc. Tokie tarifai būtų taikomi tiek uždirbantiems bent 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad trims ketvirtadaliams savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai nesikeis – jie palies tik gaunančius didesnes pajamas.

„Aš pritarčiau ne tik finansų ministrei, bet labiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms Lietuvai, tai nėra vieno žmogaus nuomonė, ką Lietuva turėtų daryti su mokesčių sistema“, – penktadienį Amerikos verslo rūmų Lietuvoje surengtame susitikime su verslo atstovais teigė M. Navickienė.

Ministrė taip pat sutinka, kad mokesčiai tarp skirtingų veiklos rūšių neturėtų būti vienodi, tačiau atotrūkis tarp jų turėtų būti mažesnis.

„Tai yra EBPO rekomendacija, ir aš nemanau, kad mokesčiai turėtų būti vienodi, atotrūkis tarp mokesčių, ypač skirtingose veiklos rūšyse, nes jis nėra vienodas visoms veikloms, turėtų būti šiek tiek mažesnis nei dabar“, – sakė M. Navickienė.

Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.

Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.