„Suprantu, jog tai yra tokia kėdė, į kurią nėra eilės norinčių atsisėti. Kita vertus, švietimo sritis po gynybos, tikriausiai, yra svarbiausia sritis, ir (ministro – BNS) neieškojimas ar delsimas irgi sunkiai pateisinamas“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Norisi tikėti, kad koalicijos partneriai ras kandidatą, kuris ir nori, ir gali eiti šias labai sudėtingas pareigas“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkė taip pat teigė nuolat susitinkanti su valdančiosios koalicijos partneriais, šiuose susitikimuose švietimo ministro kandidatūra esanti „vienas iš mūsų pokalbių klausimų“.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo po to, kai premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pareiškė artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo ministro. Premjerės teigimu, laikinai šias pareigas einanti socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sutelkė komandą ir suplanavo tolesnius darbus.

Aš manau, kad tikrai dabartinė situacija švietime nėra tokia, kuri leistų pasakyti – galbūt vasarą, galbūt ankstyvą rudenį, o galbūt niekada. Tikrai situacija nėra tokia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vadovo neturi iš pareigų prieš dvi savaites atsistatydinus Gintautui Jakštui. Tuomet jis teigė pasitraukęs dėl nesutarimų su I. Šimonytės komanda sprendžiant problemas dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų.

A. Armonaitė: švietimo ministro nebuvimas kenkia darbams

Ekonomikos ir inovacijų ministrė bei Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi turėti vadovą, nes jo nebuvimas kenkia organizacijai, jos darbams.

„Manau, kad ministerija bet kokia, o ypatingai Švietimo, turi turėti vadovą. Pati į Ekonomikos ministeriją kai atėjau dirbti, ten buvo per kadenciją pasikeitę trys ar keturi ministrai ir ilgai ministerija neturėjo vadovo. Tai kenkia organizacijai ir jos darbams, tai kenkia susitelkimui, tam tikrai atskaitomybei“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Žinoma, yra pavadavimas ir viskas yra gerai, bet ministerija turi turėti vadovą. Kokie bus sprendimai – yra premjerės ir Tėvynės sąjungos reikalas“, – sakė ji.

Pasak A. Armonaitės, šiuo metu būtina dėti pastangas „iš netobulos situacijos išeiti kuo mažesniais nuostoliais švietimui, vaikams“.

G. Nausėda: dabartinė situacija švietime neleidžia delsti dėl naujo švietimo ministro

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinė situacija švietime neleidžia premjerei delsti teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą.

„Aš manau, kad tikrai dabartinė situacija švietime nėra tokia, kuri leistų pasakyti – galbūt vasarą, galbūt ankstyvą rudenį, o galbūt niekada. Tikrai situacija nėra tokia“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

„Jei šitaip atsipalaidavus vertinama švietimo ministro būtinybė, tai galbūt atsipalaidavęs ir pats požiūris į švietimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot prezidento, dėl susidariusios situacijos mokiniai, vaikai yra sunerimę, nežino, kas jų laukia ateityje.

„(...) Ir mes tam tikra prasme žaidžiame likimais, todėl labai gerai, kad premjerė nori paimti laiko pagalvoti, bet turbūt tas galvojimas neturi tapti tiesiog nieko nedarymu“, – sakė G. Nausėda.

Kaip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos BNS atsiųstame Vyriausybės vadovės komentare, premjerė su ministru Gintautu Jakštu buvo sutarusi išspręsti dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų kilusius nesklandumus, o tada diskutuoti dėl tolesnio G. Jakšto darbo. Visgi ministras balandžio pradžioje atsistatydino.

„Tą procesą skubiai teko perimti pavaduojančiai ministrei Monikai Navickienei, sutelkusiai likusią komandą, suplanavusiai tolesnius darbus ir juos tęsiančiai. Manau, kad iki šis procesas bus baigtas, į jį įsijungti dar vienam žmogui nebūtų optimalu. Dabar svarbiausia yra pabaigti tarpinių atsiskaitymų sesiją ir papildomai patikrinti pasirengimą valstybinių brandos egzaminų sesijai, kuri prasidės netrukus. Naujo ministro klausimas yra sprendžiamas lygiagrečiai ir jo kandidatūra bus pateikta, prieš tai ją aptarus su prezidentu“, – teigia premjerė.

Pirmą kartą organizuojami vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai bus baigti gegužės 7 dieną istorijos atsiskaitymu.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminu, o baigsis birželio 25 dieną vokiečių kalbos valstybiniu brandos egzaminu.

G. Jakštas iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų trauktis nusprendė pats. Tokį sprendimą, anot jo, lėmė premjerės I. Šimonytės aplinkos asmenų duodami nurodymai „be galimybės diskutuoti“.

Premjerė kritiką atmetė, sakydama, kad buvo atvira diskusijoms ir ministrui nedalino pavedimų. Anot jos, G. Jakšto buvo paprašyta pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“.

Politikas darbą pradėjo pernai liepą, iš šių pareigų gegužę pasitraukus Jurgitai Šiugždinienei. Politikė tokį sprendimą priėmė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas savivaldos politikams būdama Kauno savivaldybės tarybos nare.

Pasak jo, Vyriausybės vadovė nepriima politikams būtinų sprendimų.

„Vis dėlto, man atrodo, kad ji yra ne politikė, plačiąja to žodžio prasme, ir kartais nepriima sprendimų, kuriuos politikas privalėtų priimti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.

Vertindamas savo darbus šalies vadovas pripažino, kad klaida galėjo būti nutylėjimas, jog kadaise priklausė Komunistų partijai.

„Na, tai buvo tiesos nepasakymas iki galo, kartais tiesos nepasakymas iki galo taip pat yra klaida“, – svarstė jis.

Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2019-aisiais nenurodė kadaise priklausęs Komunistų partijai, nors rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.

Kandidatuodamas antrai kadencijai, šalies vadovas tokią informaciją anketoje nurodė.

Svarstydamas apie klaidas, G. Nausėda prisiminė ir dar kadencijos pradžioje nuskambėjusį sprendimą aplankyti dukrą Pietų Korėjoje.

„Klaida buvo po vizito į Japoniją vykti į Pietų Korėją aplankyti savo dukros“, – teigė jis.

Dar 2019 m. Japonijoje imperatoriaus Naruhito intronizacijos ceremonijoje dalyvavęs prezidentas po šio vizito kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išvyko į Pietų Korėją aplankyti dukros. Tuo metu toks veiksmas visuomenėje buvo vertinamas skeptiškai.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

„Turint minty, kad mes esame atsiskaitymų laikotarpyje ir tuoj pat įvažiuosime į brandos egzaminų sesiją, tai žmonių keitimas dar kartą galbūt nebūtų optimalus. Bet vasarą, kada Vyriausybė turėtų gauti įgaliojimus, turbūt bus jau kita situacija. Visgi, manau, kad ministerija turėtų turėti naują vadovą“, – interviu Eltai teigė I. Šimonytė.

Anot jos, ministrą G. Jakštą iš posto išvertusius klausimus dėl tarpinių patikrinimų dabar perėmė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Manau, kad jai reikia leisti pabaigti šį darbą, o pasiruošti rudeniui, atnaujintoms programoms bei naujam sezonui galėtų ir kitas žmogus“, – pridūrė premjerė.

Ir nors koalicijos partneriai bei opozicija pageidauja išvysti naują švietimo ministrą kuo greičiau, premjerės įsitikinimu, nėra prasmės skubėti.

„Dabar yra intensyvios paieškos sprendžiant problemas, kurias reikia išspręsti artimiausiu metu. Nesakau, kad paieškos nevyksta, bet dabar nematau labai didelio tikslo skubėti“, – sakė premjerė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

„Kreipimasis yra adekvatus ta prasme, kad vienintelis prokuroras galėtų atsakyti į klausimą, ar buvo duotas leidimas šią informaciją paskelbti“, – Eltai teigė I. Šimonytė.

Premjerė neslėpė kritiškai vertinanti prezidento poelgį. Anot jos, lieka tik tikėtis, kad G. Nausėdos paskelbta žinia nepakenks Lietuvos atsakingų institucijų santykiams su Lenkijos kolegomis.

„Labai noriu tikėti, kad ikiteisminiam tyrimui nėra padaryta žala. Kadangi tai yra dviejų šalių operacija, tai pasitikėjimas yra sunkiai užtarnaujamas dalykas. Labai nesinorėtų, kad pareigūnų lygmeniu tas pasitikėjimas dėl tokio dalyko būtų prarastas“, – sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad prezidentas nusprendė sau prisiimti kitų institucijų nuopelnus.

„Aš žiūriu į tai kaip į gana jautrios informacijos naudojimą, sau prisiskiriant kitų institucijų nuopelnus“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Tai yra baudžiamoji byla, o baudžiamojoje byloje, kaip mes puikiai žinome, sprendimą, kada viešinti informaciją, priima prokuroras. Tik jis gali įvertinti, ar jau yra tas momentas, kada nebus padaryta žalos tyrimui. Ne prezidentas, ne Agnė Bilotaitė, ne aš gaudžiau tuos žmonės. Tą darė pareigūnai ir tai buvo labai sudėtinga operacija ir labai džiaugiuosi, kad ji buvo sėkminga“, – sakė I. Šimonytė.

Skeptiškai įvertino prezidento pasisakymą: jei kas nors laikrodį pažįsta, tai pamatys

Komentuodamas ministrės Agnės Bilotaitės kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą, prezidentas G. Nausėda savo kaltės neįžvelgė.

„Ar Donaldą Tuską irgi įrašė į tų, kuriuos ketina patraukti atsakomybėn, sąrašą?“ – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Kreipimasis yra adekvatus ta prasme, kad vienintelis prokuroras galėtų atsakyti į klausimą, ar buvo duotas leidimas šią informaciją paskelbti.

„Ministrės kreipimąsi vertiname kaip neatsakingą veikimą ir politikavimą artėjančių rinkimų fone“, – vėliau raštu pažymėjo prezidento komunikacijos grupė.

Tačiau I. Šimonytės teigimu, reikia pažymėti, kad būtent G. Nausėda pirmasis paskelbė apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą. Todėl, pažymi ji, teisintis, kad ir Lenkijos politikai apie tai kalbėjo viešai – nederėtų. Veikiausiai, svarstė premjerė, Lenkijos politikams G. Nausėda nebepaliko kito pasirinkimo.

„Dėl Tusko paminėjimo: jei kas nors laikrodį pažįsta ir kalendorių pažįsta, tai pamatys, kad Donaldas Tuskas savo komentarą pateikė penktadienio vakarą. Manau, kad tai buvo komentaras, kurį reikėjo pateikti po to, kai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė informaciją, kuri vieša nebuvo“, – sakė I. Šimonytė.

Be to, akcentavo premjerė, Lietuvoje ne vienintelis prezidentas turėjo informacijos apie sėkmingą operaciją Lenkijoje.

„Aš tikėjausi, kad ši informacija bus paskelbta kriminalinės policijos biuro kartu su prokurorais. Bet atsitiko taip, kad reikalą šią informaciją paskelbti matė prezidentas. Jis nebuvo vienintelis žmogus, kuris tą informaciją turėjo“, – apibendrino premjerė.

ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas Gitanas Nausėda, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, jog susidariusi situacija nėra normali. Politiko teigimu, vykstanti prezidento rinkimų kampanija apsunkina procesus, nes atostogauti išėjusi premjerė dabar rūpinasi ne naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybės paieškomis.

„Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos. Čia ir atsitinka toks dalykas: kaip premjerė, ji turėtų užsiimti švietimo ministro paskyrimu ir ministerijos veikimo stabilizavimu, kaip kandidatė į prezidentus – turi imti pauzę ir kandidatuoti. Ir tada, taip sakant, ant dviejų kėdžių sėdint užpakalis būna per mažas, dažnu atveju. Tai tikrai sudėtinga. Aš premjerei nepavydžiu ir nenoriu kaltinti. Bet situacijos aplinkybės tokios“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Seimo narys abejoja, ar iki prezidento rinkimų naujo kandidato pakeisti atsistatydinusį Gintautą Jakštą pavardė bus pateikta. Visgi, jis pripažįsta, jog veikiausiai konservatoriai susiduria su kadrų trūkumu.

„Nenoriu sakyti, kad čia atrodo neatsakingai, bet, kita vertus, niekas ir nestovi prie starto linijos – kaip kad Kasčiūnas, kuris trypčiojo kojomis kaip eržilas, nekantraudamas. Čia to nėra. Ir paimti, greitai išspręsti – nepavyksta“, – ankstesnius pokyčius Ministrų kabinete prisimindamas situaciją vertino liberalas.

Jam antrino ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Seimo narys konstatuoja – delsimas pateikti kandidatą į ministrus rodo, jog kitaip, nei buvo deklaruota, švietimas nėra vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų.

„Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro“, – apgailestavo jis.

Greičiau rasti pamainą G. Jakštui ragina ir Seimo opozicija.

„Labai blogai. Iš tikrųjų, situacija yra neapibrėžta, brandos egzaminai ant nosies. Suprantu, kad ministerijos žmonės dirba, bet dabar laikinai pavaduoja socialinės apsaugos ir darbo ministrė“, – Eltai komentavo „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Manau, kažkaip galėjo išspręsti situacija iki atostogų“, – pridūrė ji.

Tuo metu parlamento socialdemokratų seniūnė Rasa Budbergytė tikina, jog naujas ministras – kada jis bebūtų paskirtas – neišspręs visų švietimo sistemos problemų. Nepaisant to, naujas ŠMSM vadovas, jos nuomone, galėtų nuraminti įsiaudrinusią mokytojų bei moksleivių bendruomenę.

„Ar naujo ministro pristatymas šią ar kitą savaitę gali išspręsti tikrai labai sudėtingą situaciją švietime? Mano atsakymas – tikrai ne. Bet, žinoma, norėtųsi ministro, kuris galėtų ateiti ir per pusę metų padaryti jeigu ne visus darbus, tai bent jau dalį darbų ir nuramintų tas aistras“, – svarstė socialdemokratė.

Nemano, jog M. Navickienė turėtų pavaduoti švietimo ministrą iki kadencijos pabaigos

Laikinai ŠMSM vadovauti prezidentas paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę. Visgi, Seimo kuluaruose diskutuojama, jog konservatorė gali šias pareigas eiti ne laikinai – kalbama, jog M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat šios Vyriausybės kadencijos pabaigos.

Situacija nenormali ir aiškiai parodo, kad švietimas nėra prioritetas tiems žmonėms, kurie bando parduoti, jog yra normalu neturėti ministro.

E. Gentvilas sako taip pat girdėjęs tokių svarstymų. Tačiau toks planas, pripažįsta jis, nežavi.

„Neatmetu, kad taip gali ir atsitikti. Suprantu, kad konservatoriai turi tą savo kvotą švietimo, mokslo ir sporto ministro pozicijoje, bet Navickienės nuolatinis buvimas dar pusę metų tikrai nėra žavus“, – kalbėjo liberalų seniūnas.

Jis užsimena, jog Liberalų sąjūdis būtų pasirengęs pasiūlyti savo partijos atstovą į šias pareigas.

„Konservatoriai gal neranda kandidato iš savų tarpo – gali būti. Tada kalbėkitės su koalicijos partneriais. Mes, pavyzdžiui, turėtume pasiūlymą, vieną pavardę. Bet kai niekas nesikreipia – negi sakysi, kad siūlome liberalą ar liberalę“, – akcentavo E. Gentvilas.

Laisvės partija taip pat galėtų pasiūlyti atstovą į ministrus, sako V. Mitalas.

„Jeigu galvojame, kad švietimas yra prioritetas – (...) reikia tam ministro. Negali būti vienas ministras ant dviejų kėdžių“, – pabrėžė „laisvietis“.

Opozicijos manymu, tai reikštų premjerės pralaimėjimą

Tuo metu Seimo mažumos atstovai sako – jeigu M. Navickienė pavaduos švietimo ministrą iki pat kadencijos pabaigos, tai reikš premjerės ir konservatorių pralaimėjimą.

Kažkada, kai premjerė pasakė, kad kandidatuos į prezidentus, esu pasakęs, kad jai bus tikrai labai sudėtinga atriboti savo kaip premjerės veiklą nuo kandidatės į prezidentus veiklos.

„Tai rodytų, jog pripažįstamas pralaimėjimas – nebeturiu nei tinkamų žmonių, nei politikų, galinčių prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo R. Budbergytė.

„Tai būtų pripažinimas, kad švietimo srityje jiems nepavyko pasiekti to, ką jie žadėjo“, – pridūrė A. Norkienė.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog neskubės prezidentui teikti naujo švietimo ministro kandidatūros. Savo ruožtu G. Nausėda pažymėjo, kad naujos kandidatūros neskubėtų tvirtinti naujo ŠMSM vadovo.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

Apie tai I. Šimonytė kalbėjo antradienio vakarą Rytų Europos studijų centro organizuotame diskusijų cikle su kandidatais į prezidentus.

Premjerė, paklausta, apie šalies vadovo posto siekiančio E. Vaitkaus pareiškimus pirmadienį LRT televizijoje vykusių debatų metu, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad Kremliaus naratyve pastaruoju metu išryškėjo kalbėjimas apie taikos siekį.

„Dabar turbūt pagrindinis Kremliaus naratyvas yra labai ciniškas, gudrus ir manipuliatyvus, jis yra apie tai, kad mes esame už taiką. Kadangi natūrali žmogaus būsena yra, kad jis yra už taiką, nes kas gali būti už karą, jei yra sveiko proto? Niekas. Tai žmogus yra už taiką ir tada atrodo, kad jis kažką sako, kas kažkaip su tavimi koreliuoja, nors jis kalba ne apie taiką, o tai, kas niekada į taiką neatveda“, – dėstė I. Šimonytė.

Anot jos, būtent tokio pobūdžio naratyvas atsispindi prezidento posto siekiančio E. Vaitkaus pasisakymuose, kuriuose jis kviečia siekti taikos.

„Situacija, kai nacionalinio transliuotojo eteryje žmogus jau nebesislėpdamas kalba tai, kas yra Kremliaus vadinamoji „metodyčkė“, tai ta situacija, sakyčiau, net kažkuria prasme ir šokiruojanti. Iš esmės tai, ką ponas Vaitkus kalbėjo, yra lygiai tai, ką kalba Kremlius“, – aiškino I. Šimonytė.

Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus E. Vaitkus pirmadienį LRT televizijoje vykusių debatų metu tvirtino, kad Lietuva turi siekti „normalių, lygiateisių santykių“ su kaimyninėmis valstybėmis. Anot jo, Lietuva savo ruožtu vietoje to kišasi į kitus valstybių politiką.

„Jeigu mes Lietuvos teritorijoje turime moteriškę – S.Cichanouskają – kuri atstovauja mūsų valdžios koridoriuose Baltarusijai, tai mes tiesiogiai kišamės į kitos šalies vidaus reikalus. Kai iš tos auditorijos kyla garsai, kad reikia ginklu nuversti valdžią Minske, mes suteikiame pretekstą Minsko valdžiai sakyti, jog jie nesijaučia saugūs dėl padėties Lietuvoje“, – dėstė E. Vaitkus.

Jis pabrėžė manantis, kad pagrindinė užsienio politikos problema yra ta, jog „Lietuva tiesioginiu tekstu yra vedama į karą“.

„Mūsų įvairūs valdžios pareigūnai, buvę ir esami, viešai skelbia, kad reikia tiesiogiai įsijungti į karinį konfliktą su Rusija ir mūšio lauke ją nugalėti. Man akivaizdu, kad tokie skelbimai yra Lietuvos sunaikinimas“, – aiškino E. Vaitkus.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Pirmuosiuose Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamuose prezidentiniuose debatuose LRT televizijos eteryje pirmadienį diskutuodami užsienio politikos klausimais visi aštuoni kandidatai pasisakė apie esminius užsienio politikos akcentus, jei būtų išrinkti, taip pat atskleidė požiūrį į paramą Ukrainai, migrantus, santykius su Rusija ir Baltarusija, Kinija. 

Ryšiai su partneriais, Ukrainos pergalė

Klausiamas, koks šiuo metu didžiausias užsienio politikos iššūkis Lietuvai ir kaip jį spręstų tapęs prezidentu, perrinkimo siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda tvirtino, kad vienas pagrindinių iššūkių ir tikslų yra turėti „kiek galima daugiau draugų ir kiek galima mažiau priešų“.

Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai.

Anot prezidento, priešai „nepasikeis ir jie yra netoli mūsų“, tačiau Lietuvos sąjungos su draugais, tiek ES, tiek NATO formate, „leidžia mums garantuoti visišką Lietuvos žmonių saugumą“.

„Ir tuo tikslu mes tikrai pasistūmėjome labai smarkiai į priekį per pastaruosius penkerius metus“, – sakė G. Nausėda. 

Anot jo, Lietuvos balsas yra girdimas tarptautinėje bendruomenėje ir vaidina didelį vaidmenį formuojant NATO ir ES sprendimus.

„Mano tikslas yra pradėti, pirmiausia, nuo paramos Ukrainai. Tai buvo visą laiką mano kertinis tikslas per prezidento kadencijos metus, po karo Ukrainoje pradžios tai tik dar labiau sustiprėjo“, – sakė G. Nausėda.

Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad pagrindinis iššūkis ir uždavinys užsienio politikoje yra „siekti išvengti tarptautinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos nykimo“.

„Tai apima viską – ir mūsų užsienio politika, ir mūsų saugumo politiką (...). Ir, aišku, pirmas ir pagrindinis uždavinys, kuris stabdytų tą eižėjimą, yra Ukrainos pergalė, vienareikšmiškai“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip pat ragino atsisakyti priklausomybių nuo „šantažo iš įvairių režimų, kurie tikrai nėra demokratiniai ir mums draugiški“.

Prezidento rinkimuose kandidatuojanti Vyriausybės vadovė taip pat įvardijo saugios geopolitinės erdvės plėtimą, įvardindama paramą ES Rytų partnerystės valstybėms šioms siekiant greitesnio kelio į Bendriją.

Advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino nepritariantis „eksperimentinei užsienio politikai“, kuomet svarbiausi yra „Briuselio advokatai Lietuvoje, o ne Lietuvos advokatai Briuselyje“. Jis taip pat kaip vieną didžiausių problemų įvardijo užsienio reikalų ministro ir prezidento šlubuojančius santykius.

Anot jo, Lietuvos užsienio politikos formuotojai padarė klaidų atverdami Taivano atstovybę ir taip supykdydami Kiniją, taip pat įvesdami vienašališkus tranzito ribojimus Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžioje.

 Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas tikino, kad didžiausias iššūkis yra siekis užsitikrinti sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų paramą, tai pat panaudoti ES esantį įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai.

„Tam yra teisinių variantų ir aš manau, kad būčiau pajėgus tai pasiūlyti“, – sakė D. Žalimas.

Kandidatas sakė taip pat besidžiaugiantis, kad po ilgų diskusijų dėl ambasadorių rastas sprendimas dėl Lietuvos atstovo Lenkijoje, tačiau kėlė klausimą, ar šioje situacijoje nebuvo pažeistas Diplomatinės tarnybos įstatymas. 

Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sakė, kad didžiausias iššūkis yra stringantis prezidento ir užsienio reikalų ministro komunikavimas, kuris kenkia ir Lietuvos užsienio politikai, diplomatiniam atstovavimui.

„Reikėtų ieškoti sutarimo, visų pirma, viduje, politiniam spektre, visų antrą – reikia ieškoti sprendimų, kaip Lietuvos diplomatiniai santykiai vis tik turėtų būti atstatyti su Kinija bent jau iki ambasadorių lygmens“, – sakė A. Mazuronis. 

Partijos „Nemuno Aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kaip iššūkius išskyrė ES vieningumą, NATO plėtrą, klausdamas, „ar mes planuojame palaikyti visas valstybes, kurios prašo, be jokių sąlygų“, jis taip pat kėlė diskusiją dėl veto teisės atsisakymo ES sprendimuose.

Medikas Eduardas Vaitkus sako, kad dabartinė Lietuvos vadovų pozicija užsienio politikos ir gynybos klausimais skirta nuteikinėti „neišvengiamam karui“, o „kalbėti apie taiką vengiama“. Jis ragino „sėsti prie taikos derybų stalo“.

Buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas didžiausiu iššūkiu įvardijo besikeičiantį geopolitinių jėgų balansą, pabrėždamas, kad dėl to „turime laikytis kartu“. Jis taip pat akcentavo, kad dabartinė užsienio politika yra pernelyg susiskaldžiusi, o lyderiai esminiais klausimais nesutaria.

„Turime paneigti savo ambicijas ir eiti su vieningu nacionalinių interesų vedimu. Prezidentas būtent čia yra vedlys, kuris turi paimti tą vėliavą ir nešti“, – kalbėjo kandidatas.

G. Nausėda savo ruožtu atrėmė kritiką, sakydamas, kad sprendimai dėl ambasadorių rasti. Jis sako, kad su abiem JAV prezidento rinkimuose dalyvaujančiais kandidatais – tiek su Joe Bidenu, tiek su Donaldu Trumpu – jam teko kalbėtis apie JAV vaidmenį regiono saugume.

„Neabejoju, kad su tuo pačiu ar su kitu JAV prezidentu būtų galima siųsti aiškią žinią, kad Amerikos Europoje reikia daugiau“, – kalbėjo G. Nausėda.   

„Raudonos linijos“ Ukrainos gynybai

Kandidatų buvo klausiama, ar Ukraina nuo Rusijos turi būti ginama taip pat, kaip Izraelis buvo ginamas nuo neseniai įvykusių Irano atakų dronais, pasitelkiant JAV ir kitų partnerių ginkluotę, pabrėžiant, kad abi šalys nėra NATO narės.

G. Jeglinskas tvirtino, kad Vakarai turi užtikrinti ginkluotę, taip pat „uždengti Ukrainos dangų“ skiriant reikiamą oro gynybą, o NATO ir sąjungininkai, anot jo, turėtų padaryti saugų koridorių iš Odesos, sukurti logistines bazes Ukrainoje „nebūtinai po NATO vėliava“.

Remigijus Žemaitaitis sakė, kad JAV veiksmai Izraelyje ir JAV lyderių retorika įrodė, jog ši neskirs tiek dėmesio Ukrainai, kiek šiam savo partneriui. 

Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Vakarai turėtų suprasti, jog „negalime amžinai nusibraižyti raudonų linijų ir pranešti Putinui, kad jis žinotų, kur jas galima stumdyti, o kur negali“. Ji akcentavo praktinę paramą Ukrainai ginkluote ir kitomis priemonėmis.

Maksimalią karinę, finansinę pagalbą akcentavo ir Andrius Mazuronis, sakydamas, kad šioje vietoje būtina stiprinti ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungos ryžtą.

Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo Lietuvos indėlį telkiant Vakarų politinę valią tiek dėl karinės paramos Ukrainai, tiek dėl šios siekio tapti NATO, ES nare. Jis taip pat pabrėžė pirmenybę kuo skubesnei karinei Ukrainos paramai, sakydamas, kad „turėtumėme švęsti sprendimų įgyvendinimą“, nes tarp Vakarų sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo praeina pernelyg daug laiko.

„Konkrečiai (naikintuvai - BNS) F-16 geriausiu atveju pasieks Ukrainos teritoriją birželio mėnesį, nors jau kažkiek laiko geriame šampaną, kad padėsime Ukrainiečiams“, – kalbėjo jis.

Ignas Vėgėlė tvirtino, jog Ukrainai praradus suverenitetą, Lietuvos saugumas sumenktų. Kandidatas tvirtino pritariantis visai siūlomai paramai Ukrainai, išskyrus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono keltai idėjai Vakarams siųsti karius į Ukrainą.

Dainius Žalimas savo ruožtu tvirtino, kad Vakarai „tikrai gali“ siųsti karius į Ukrainą, o Vakarams vengiant patiems ginti Ukrainos oro erdvę, jie bent jau turėtų suteikti Kyjivo prašomas oro gynybos sistemas.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija

Debatuose buvo klausiama ir kokių santykių Lietuva turi siekti su Rusija ir Baltarusija.  

G. Nausėda tvirtino, kad nei su Ukrainą užpuolusia ir branduoliniu ginklu Vakarams grasinančia Rusija, nei su nuo jos visiškai priklausoma Baltarusija negalima puoselėti jokių santykių. Jis kalbėjo ne tik apie būtinybę realiai vertinti Rusijos grėsmes, bet ir apie poreikį didinti ekonominę, politinę, kultūrinę ir sporto srities izoliaciją.

„Mes turime aiškiai stovėti ir turėti pozicija: Ukraina yra užpulta, Ukrainos laisvė yra mūsų laisvė, mes turime telkti tarptautinę paramą Ukrainai pasiekti pergalę ir tai yra geriausias būdas netapti patiems izoliuotiems“, – sakė G. Nausėda.

D. Žalimas sakė neįsivaizduojantis bet kokių santykių su Rusija šiai nenutraukus karo Ukrainoje pagal šios scenarijų, taip pat nenuteisus už karo nusikaltimus atsakingų režimo lyderių, nesumokėjus reparacijų Kyjivui.

I. Šimonytė pritarė D. Žalimo argumentams, sakydama, kad santykių normalizavimas įmanomas tik Ukrainos pergalės atveju. Ji taip pat atrėmė kritiką dėl Lietuvos veiksmų dar iki 2022-ųjų karo Ukrainoje pradžios Baltarusijos atžvilgiu, sankcijų baltarusiškoms trąšoms, sakydama, kad kitokių sprendimų negalėjo būti stebint tūkstančius politinių kalinių. Premjerė akcentavo paramą Lietuvoje prisiglaudusiai Baltarusijos opozicijai.

I. Vėgėlė sutiko, kad Rusija yra grėsmė Lietuvai, tačiau, anot jo, santykiai su šia valstybe turi būti „labai pragmatiški“ siekiant išvengti karinių veiksmų. Nuo 2020-ųjų egzistuojančius Lietuvos santykius su Baltarusija jis vadino klaida, sakydamas, kad dėl, anot jo, neapdairių sprendimų prarasta „buferinė zona“, ir  Lietuva „turi realiai Rusijos sieną nuo Vilniaus per 40 kilometrų“.

G. Jeglinskas tvirtino, kad nors Lietuvos tikslas būtų turėti dvi minėtas demokratiškas kaimynes, artimiausią dešimtmetį to tikėtis nereikėtų. Pasak jo, Rusija supranta tik jėgą, todėl NATO turi „demonstruoti nenuspėjamumą“ ir kaip esminį Lietuvos saugumo tikslą pabrėžė ryšių su Aljansu ir JAV stiprinimą.

A. Mazuronis taip pat sakė, kad įsivaizduoti politinių ar ekonominių santykių galimybę su Baltarusija ir Rusija būtų naivu „bet kokiam sveikai mąstančiam žmogui“, tačiau dėl Baltarusijos ragino turėti strategijas griuvus Minsko režimui ir priėjimą prie eilinių baltarusių.

A. Vaitkus sakė, kad Lietuva su Rusija ir Baltarusija turi siekti „normalių kaimyninių santykių, nesikišant į tų šalių vidaus reikalus, kategoriškai sakant, kad negalima kištis ir į Lietuvos vidaus reikalus“. Anot jo, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos buvimas Vilniuje ir bendravimas su Lietuvos, Vakarų vadovais, yra kišimosi į Baltarusijos vidaus politiką pavyzdys ir kelia provokuoja Minską.

R. Žemaitaitis pripažino, kad Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka yra Vladimiro Putino „įkaitas“, atsakingą už tūkstančius politinių įkalinimų, bet kartu ragino atskirti Baltarusijos tautą nuo režimo.

Atvykėlių grėsmės, santykiai su Kinija

Kandidatai taip pat diskutavo dėl išaugusio migrantų skaičiaus keliamų grėsmių, migracijos politikos.

Daugelis jų pripažino kylančias grėsmes, įvedant tam tikras priemones kaip darbo kvotos, papildomus tikrinimus, kartu jie ragino atskirti politinius pabėgėlius iš Rusijos bei Baltarusijos, Ukrainos karo pabėgėlius ir darbo migrantus ar atvykusius anksčiau, būtinybę siekti migrantų integracijos, užkirsti kelią jų grįžinėjimui į tėvynę ir pan.

Diskutuota ir dėl Lietuvos santykių su Kinija – kandidatai kėlė klausimus dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo ir Pekino reakcijos bei jos poveikio Lietuvai, daliai kandidatų raginant atšildyti santykius su šia didžiule pasauline ekonomika. 

Antrieji kandidatų debatai numatyti gegužės 2-ąją, siekiantieji prezidento posto diskutuos apie gynybą. Debatų laidos taip pat numatytos gegužės 6 ir 8 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12-ąją.

„Fondas yra kuriamas, kad būtų galima surinkti papildomas mokestines pajamas. Bet taip pat galėtų rinkti ir savanoriškas įmokas, labdarą, paramą galima būtų pervesti, tų, kurie norėtų tai daryti“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ pirmadienį sakė G. Skaistė.

„Bus sukurta papildoma programėlė, kur žmonės galės savanoriškai deklaruoti ir galės kas mėnesį pervedinėti pinigus, jeigu tokį norą turės, tie, kurie nori prisidėti šiek tiek daugiau. Tačiau, sakyčiau, lūkestis pagrindinis, kad pagrindinis pajamų šaltinis visgi bus mokestinės pajamos“, – tvirtino ministrė.

Socialdemokratai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, Saulius Skvernelis sako, kad kaip papildoma priemonė galėtų būti gyventojams platinamos gynybos obligacijos. Vis dėlto socialdemokratų seniūnė Seime Rasa Budbergytė sako, kad partijos siūlymas dėl gynybos obligacijų nebuvo išgirstas.

„Tas obligacijas, mano manymu, žmonės pirktų mieliau, nei žmonės į tą fondą savanoriškai aukotų tuos pinigus, gal ir be palūkanų“, – sakė R. Budbergytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad be svarstomų mokestinių priemonių, savanoriškos aukos nors ir nesudarytų reikšmingos dalies fonde, galėtų būti principinis sprendimas kartu sudarant galimybes investuoti į gynybos pramonę.

„Tikrai nesusidarys iš žmonių ar iš savanoriškų įmokų didelė dalis, bet nepamirškime ir to dalyko. Žiūrėkite, kiek Lietuvos žmonės ar verslai aukoja Ukrainai, jie neabejotinai aukotų ir Lietuvos gynybos reikmėms (...). Turi būti žmonių aukos, žmonių skolintos lėšos ir galimybė investuoti, tarkime, karo pramonės objektai“, – sakė jis.

Apie Vyriausybės siūlymą steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos siekiant didinti gynybos finansavimą praėjusią savaitę jau po trečiojo politikų, verslo ir profsąjungų atstovų derybų rato pranešė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pasak jos, politikai ir socialiniai partneriai artėja prie susitarimo dėl kelių šaltinių didinti finansavimą gynybai, tarp jų – didesnio pelno mokesčio tarifo. Ji vėliau įvardijo, kad galimos diskusijos dėl šio mokesčio didinimo 1,5 ar 2 procentiniais punktais. 

Diskusijos vyksta siekiant padidinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, kad Lietuva galėtų finansuoti kariuomenės divizijos kūrimą, Vokietijos brigados priėmimą ir rengtųsi visuotiniam šaukimui.

Šiam tikslui Finansų ministerija anksčiau siūlė keturis variantus, kaip surinkti papildomų pajamų, tarp jų – didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių tarifus, atsisakyti kai kurių mokestinių lengvatų, sumažinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas.

Minėtoje TV3 laidoje pirmadienį ji teigė, kad jos vadovaujama Laisvės partija savo siūlymus suformuluos dar šią savaitę bei įvardijo, kam greičiausiai nebus pritarta.

„PVM siūlome vis tiktai nedidinti (...), taip pat ir PVM lengvatos šildymui nejudinti. Taip pat – nebegrįžti prie nekilnojamojo turto (mokesčio – BNS), pirmam būstui ypatingai. Bet kai kurios kitos opcijos yra įmanomos ir mes apie jas konkrečiai pakalbėsime plačiau šią savaitę“, – sakė A. Armonaitė.

Šį laiką ji ketina skirti susitikimams „su veikliais, išradingais, šalį stiprinančiais žmonėmis“, pranešė jos rinkimų štabas.

Pirmasis toks susitikimas suplanuotas jau pirmadienį Panevėžyje. I. Šimonytė savo rinkimų programą prieš daugiau nei savaitę pristatė Vilniuje, penktadienio vakarą – Kaune.

„Ingrida Šimonytė laikėsi principinės nuostatos, einant tiesiogines ministrės pirmininkės pareigas rinkimų kampanijos nevykdyti ir administracinių resursų kampanijai nenaudoti“, – teigiama pranešime.

Kandidatė taip pat planuoja susitikti dalykinių diskusijų su teisėjų bendruomene, šalies diplomatais, atsakingo verslo atstovais, dalyvauti keliose socialinėse akcijose bei narystės ES ir NATO 20-mečio minėjimo renginiuose.

Ji dalyvaus ir devyniuose rinkimų debatuose, duos interviu šalies ir užsienio žiniasklaidai.

Vyriausybės vadovė  su pertraukomis atostogaus iki gegužės 10 dienos. Pagal dekretą, numatyta, kad ji į darbą grįš penktadieniais, balandžio 26 ir gegužės 3 dienomis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.