Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį neskundžiama nutartimi paliko galioti 2022 metų lapkričio Vilniaus apygardos teismo (VAT) sprendimo dalį, kuria „Inter Rao Lietuvai“ sumažintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.

Anot teismo, laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas teisėtai, nes tai suteikia galimybę įmonei tęsti veiklą ir gauti pajamų, kurios gali būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

„Uždraudus veiklą būtų apribotos galimybės vykdyti veiklą, iš kurios gaunamos pajamos ir didinamas atsakovės turtas, taip pat kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybės“, – pranešė teismas.

Pernai lapkritį VAT patenkino „Inter RAO Lietuvos“ prašymą sumažinti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti šaukti kreditorių susirinkimus, priimti sprendimus, išskyrus susijusius su turto realizavimu ir perleidimu, vykdyti sutartis bei einamuosius mokėjimus, rinkti lėšas iš skolininkų, dalyvauti teisminiuose ginčuose.

Tiesa, teismas neleido naftos produktų gamintojai „Orlen Lietuva“, Lietuvos paštui ir cigarečių gamybos bendrovei „Philip Morris Lietuva“ susipažinti su nevieša bylos medžiaga, todėl jos Vilniaus apygardos teismo nutartį skundė ir prašė šios teisės.

Apeliacinis teismas nusprendė, kad įmonių advokatai turi teisę susipažinti su bylos medžiagos dalimi, bet negali daryti ir gauti jos išrašų, nuorašų ir kopijų – tai, teismo vertinimu, „Inter Rao Lietuvos“ interesams nepakenks.

„Byloje nėra jokių duomenų, jog šių bendrovių advokatų susipažinimas su nevieša bylos medžiagos dalimi pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus ir sukels ar galbūt galės suketi atsakovei žalos“, – konstatuojama nutartyje.

„Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai neteisminį bendrovės bankrotą inicijavo pernai birželį, iš 2,1 tūkst. jų pateiktų maždaug 43 mln. eurų reikalavimų patvirtinta daugiau nei 30 mln. eurų. Spalį VAT pritaikius laikinosios apsaugos priemones, įmonės veikla buvo apribota.

Bankrotas inicijuotas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba birželio pabaigoje panaikino jos elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 16 dieną nurodė Vilniaus apygardos administraciniam teismui dar kartą nagrinėti visų įmonių skundus.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įsakymus, kuriais buvo įtrauktos į sankcionuojamų bendrovių sąrašą, be dviejų minėtų, skundė ir krovinių gabenimo bei laivų agentavimo bendrovė „Eurochem Logistics International“, Rusijos bendrovės SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinys Lietuvoje „SUEK Baltic, „Inter RAO Lietuvos“  grupės įmonė „Vydmantai wind park“ bei trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“.

Tačiau pirmos instancijos teismas šiemet rugpjūtį skundus atmetė, nes, anot jo, įsakymas yra norminis aktas, kurį vykdyti privaloma, todėl jis negali būti skundžiamas.

Visų bendrovių skundai LVAT buvo paremti taip pačiais motyvais: FNTT įsakymas pagal savo turinį ir esmę nėra norminis aktas, o administracinis sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teismui.

LVAT konstatavo, kad pirmos instancijos teismas įsakymą kvalifikavo netinkamai, todėl nurodė įmonių skundus nagrinėti iš naujo.

FNTT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dėl sąsajų su sankcionuotais Rusijos ir Baltarusijos asmenimis įvairūs ribojimai taip pat taikomi mineralinio vandens prekybos įmonei „IDS Borjomi Europe“, metalo gaminių tiekėjai „BMZ-Baltija“, bendrovėms „Faberlic Baltija“, „EM System“, „EM Idustry“, „Amkodor Baltic“, „TT Baltics“, Jūrų laivybos registrui, „Belintertrans Baltic“ ir „MTZ Traktorius“.

Teismas iš dalies pakeitė spalį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios apribojo įmonės veiklą. 

Įmonės administratorius Aurimas Valaitis BNS pranešė, kad įmonei leista šaukti kreditorių susirinkimą ir priimti sprendimus, išskyrus susijusius su turto realizavimu ir perleidimu, vykdyti sutartis bei einamuosius mokėjimus, rinkti lėšas iš skolininkų, dalyvauti teisminiuose ginčuose.  

„Galėsime toliau vykdyti įsipareigojimus, kurie yra vykdomi, galėsime rinkti įmonės lėšas iš įmonės skolininkų, nes jie klausia, ar gali pervesti pinigus, kur perversti ir panašiai, galėsime dalyvauti teisminiuose ginčuose, galėsime šaukti kreditorių susirinkimus ir spręsti su bankroto procesu susijusius klausimus“, – BNS teigė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgaliotas atstovas A. Valaitis.

„Bus galima atlikti visus veiksmus, ką ir privalome atlikti tokioje bankroto proceso stadijoje“, – pridūrė jis.

Pasak A. Valaičio, kol teismas išnagrinės bendrovių „Philip Morris Lietuva“, „Orlen Lietuva ir Lietuvos pašto prašymą sustabdyti „Inter RAO Lietuvos“ neteisminę bankroto bylą, įmonei negali disponuoti nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei vykdyti su juo susijusius kreditorių sprendimus, taip pat skirstyti įmonės lėšas.

„Artimiausioje perspektyvoje nė vieno iš tų trijų draudimų ir nebuvo planuota daryti ir nebus daroma“, – teigė A. Valaitis.

Jo teigimu, lapkričio 10 dieną dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykusį įmonės kreditorių susirinkimą planuojama šaukti įsiteisėjus VAT sprendimui – jį galima apskųsti per 7 dienas.  

VAT spalio 24 dieną dar kartą laikinai sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ neteisminę bankroto bylą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. A. Valaitis BNS tuomet teigė, jog teismas visiškai paralyžiavo bankrutuojančios įmonės veiklą.

Tai jau antras kartas, kai stabdoma birželį pradėta „Inter RAO Lietuvos“ bankroto procedūra – liepą VAT įmonės kreditorės – Šveicarijoje ir Vokietijoje veikiančios energijos tiekėjos ir gamintojos „Alpiq“ prašymu trumpam buvo sustabdęs  procedūras, tačiau vėliau kreditorė atsisakė savo prašymo. 

„Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai neteisminį bendrovės bankrotą inicijavo birželio 30-ąją, iš 2,1 tūkst. jų pateiktų maždaug 43 mln. eurų reikalavimų kol kas patvirtinta daugiau nei 30 mln. eurų.

Įmonės bankrotas inicijuotas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino jos elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

„Dar kartą noriu pasikartoti, kad jokių paslaugų Baltijos šalių operatoriai neperka, o jeigu kažkas išrašinėja kažkokias sąskaitas (...) Aš turiu šios dienos duomenis iš operatoriaus („Litgrid“ – BNS) (...) Jeigu „Inter RAO“ išrašinėja sąskaitas, kurių niekas nesiruošia apmokėti, nes sutartys yra nutrauktos, tai yra jų bėda“, – antradienį Seime teigė D. Kreivys.

„Sutartys yra nutrauktos!“ – teigė energetikos ministras, atsakydamas į Lietuvos regionų frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio klausimą apie BNS informaciją, jog Baltijos šalys iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka balansavimo paslaugą. 

Pasak BNS šaltinių, 2014 metais pasirašyta ir iki šių metų pabaigos galiojanti atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartis su „Inter RAO Lietuva“ birželio pradžioje nebuvo nutraukta, nes tai padaryti atsisakė Estijos operatorė. Tačiau, šaltinių teigimu, trijų šalių operatoriai nuo birželio nutarė nemokėti tarpininkei, jei vis dėlto ji suteiktų tokias paslaugas.

„Inter RAO Lietuvos“ administratorius Aurimas Valaitis BNS patvirtino, jog sutartis nėra nutraukta ir galioja iki gruodžio 31 dienos.

Tačiau „Litgrid“ BNS teigė, kad Baltijos šalys nuo birželio neperka paslaugų iš „Inter RAO Lietuvos“.

„Baltijos šalys, nors ir veikia bendroje elektros sistemoje su Rusija, vadinamajame BRELL žiede, nuo 2022 metų birželio mėnesio elektros sistemą balansuoja savarankiškai – bendromis pastangomis. Paslaugos iš „Inter RAO“ įmonių grupės nėra perkamos“, – BNS antradienį pranešė „Litgrid“.

Tuo metu  A. Valaitis BNS teigė, jog Baltijos šalių operatoriai iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją.

„Balansavimo paslaugos iš „Inter RAO Lietuvos“ yra perkamos ir po birželio 2 dienos, tačiau sistemos operatoriai deda visas pastangas, kad tie kiekiai būtų minimalūs bei pagrįsti techniniais tinklo parametrais, pavyzdžiui, dažnio reguliavimu ir panašiai“, – BNS teigė A. Valaitis.

„Litgrid“ dar birželio pradžioje pranešė, jog Baltijos šalių operatoriai nuo birželio 1 dienos atsisakė sistemai balansuoti skirtų techninių rusiškos energijos srautų ir sistemą balansuoja bendromis pajėgomis. Šią paslaugą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms teikė tarpininkė „Inter RAO Lietuva“.

„Tačiau faktiškai sutartis su „Inter RAO Lietuva“ yra vykdoma, balansavimo paslaugos yra perkamos“, – tikino A. Valaitis.

„Kiekvieną mėnesį deriname kiekius, kurie teka į Rusijos tinklus, kurie gauti iš Rusijos tinklų į Lietuvą. Tada pasirašomi suderinimo aktai dėl tų kiekių, išrašomos atitinkamai sąskaitos-faktūros, atsiranda mokėtinos sumos“, – kalbėjo „Inter RAO Lietuvos“ bankroto administratorius.

A. Valaitis neatskleidė, kiek pinigų už balansavimo paslaugą „Inter RAO Lietuvai“ sumoka trijų šalių operatoriai, tačiau teigė, kad tai yra „ženklios sumos“ ir jos bankrutuojančiai įmonei „yra naudingos“.

Jo teigimu, mokėjimus už paslaugą bendrovė gauna iš Estijos operatorės „Elering“, tačiau „Litgrid“ irgi yra sutarties šalis.

„Mokėjimus mes gauname iš „Elering“ kompanijos, bet toje sutartyje, balansavimo sistemoje „Litgrid“ taip pat dalyvauja“, – BNS sakė A. Valaitis, pažadėjęs netrukus pateikti sutarties kopiją bei su mokėjimais susijusius dokumentus.  

Tačiau vėliau A. Valaitis BNS pranešė negalintis pateikti minėtų dokumentų, nes jie yra konfidencialūs ir tai prieštarautų Juridinių asmenų nemokumo įstatymui.

„Elering“ atsakymo, ar ji tikrai moka „Inter RAO Lietuvai“, BNS kol kas negavo. 

Vilniaus apygardos teismui spalio 24 dieną laikinai sustabdžius „Inter RAO Lietuvos“ bankroto procedūras, A. Valaitis BNS tuomet teigė, jog įmonės veikla tapo visiškai paralyžiuota. Bendrovė paprašė teismo leisti jai vykdyti dalį funkcijų, įskaitant einamuosius mokėjimus, ūkinę ir komercinę veiklą bei kitus būtinus veiksmus.

Teismo sprendimo laukta antradienį, tačiau bendrovės prašymo nagrinėjimas atidėtas iki lapkričio 14 dienos.

Birželio 30-ąją „Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai inicijavo neteisminį bendrovės bankrotą. Tai padaryta po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra – tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metais.

„Baltijos šalys, nors ir veikia bendroje elektros sistemoje su Rusija, vadinamajame BRELL žiede, nuo 2022 metų birželio mėnesio elektros sistemą balansuoja savarankiškai – bendromis pastangomis. Paslaugos iš „Inter RAO“ įmonių grupės nėra perkamos“, – BNS antradienį pranešė „Litgrid“.

Tuo metu „Inter RAO Lietuvos“ administratorius Aurimas Valaitis BNS teigė, jog Baltijos šalių operatoriai iš „Inter RAO Lietuvos“ toliau perka sistemai balansuoti skirtą energiją.

„Balansavimo paslaugos iš „Inter RAO Lietuvos“ yra perkamos ir po birželio 2 dienos, tačiau sistemos operatoriai deda visas pastangas, kad tie kiekiai būtų minimalūs bei pagrįsti techniniais tinklo parametrais, pavyzdžiui, dažnio reguliavimu ir panašiai“, – BNS teigė A. Valaitis.

„Litgrid“ dar birželio pradžioje pranešė, jog Baltijos šalių operatoriai nuo birželio 1 dienos atsisakė sistemai balansuoti skirtų techninių rusiškos energijos srautų ir sistemą balansuoja bendromis pajėgomis. Šią paslaugą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonėms teikė tarpininkė „Inter RAO Lietuva“.

„Tačiau faktiškai sutartis su „Inter RAO Lietuva“ yra vykdoma, balansavimo paslaugos yra perkamos“, – tikino A. Valaitis.

„Kiekvieną mėnesį deriname kiekius, kurie teka į Rusijos tinklus, kurie gauti iš Rusijos tinklų į Lietuvą. Tada pasirašomi suderinimo aktai dėl tų kiekių, išrašomos atitinkamai sąskaitos-faktūros, atsiranda mokėtinos sumos“, – kalbėjo „Inter RAO Lietuvos“ bankroto administratorius.

A. Valaitis neatskleidė, kiek pinigų už balansavimo paslaugą „Inter RAO Lietuvai“ sumoka trijų šalių operatoriai, tačiau teigė, kad tai yra „ženklios sumos“ ir jos bankrutuojančiai įmonei yra naudingos.

Jo teigimu, mokėjimus už paslaugą bendrovė gauna iš Estijos operatorės „Elering“, tačiau „Litgrid“ irgi yra sutarties šalis.

„Mokėjimus mes gauname iš „Elering“ kompanijos, bet toje sutartyje, balansavimo sistemoje „Litgrid“ taip pat dalyvauja“, – BNS sakė A. Valaitis, pažadėjęs netrukus pateikti sutarties kopiją bei su mokėjimais susijusius dokumentus.  

Vilniaus apygardos teismui spalio 24 dieną laikinai sustabdžius „Inter RAO Lietuvos“ bankroto procedūras, A. Valaitis BNS tuomet teigė, jog įmonės veikla tapo visiškai paralyžiuota. Bendrovė paprašė teismo leisti jai vykdyti dalį funkcijų, įskaitant einamuosius mokėjimus, ūkinę ir komercinę veiklą bei kitus būtinus veiksmus. Teismo sprendimo laukiama antradienį.

Birželio 30-ąją „Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai inicijavo neteisminį bendrovės bankrotą. Tai padaryta po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra – tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metais.

Sprendimą teismas priėmė liepos 22 dieną įmonės kreditorei – Šveicarijoje ir Vokietijoje veikiančiai energijos tiekėjai ir gamintojai „Alpiq“ – atsisakius anksčiau pateikto prašymo panaikinti „Inter RAO Lietuvos“ kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus birželio 30-ąją, per Varšuvos biržą pranešė „Inter RAO Lietuva“.

„Toliau vykdome savo funkcijas – tai, kas yra numatyta Juridinių asmenų (nemokumo – BNS) įstatyme su klausimais, kurie yra susiję su įmonės sankcionavimu. Aplinkybės pasikeitė tik tiek, kad atnaujintas bankroto procesas“, – BNS teigė „Inter RAO Lietuvos“ bankroto administratoriaus – Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro – įgaliotasis atstovas Aurimas Valaitis.

Jo teigimu, Registrų centras kol kas nėra užregistravęs „Inter RAO Lietuvos“ kaip bankrutuojančios įmonės – tai neleidžia bankroto administratoriui atidaryti įmonei reikalingų sąskaitų, taip pat atsakyti į kreditorių klausimus apie įmonės lėšas.

A. Valaitis pakartojo, jog įmonei reikalingų sąskaitų nesutinka atidaryti ir bankai.

„Bankai negali atidaryti sąskaitų. Bet bankai ir taip nenori, kaip aš anksčiau minėjau, atidaryti sąskaitų, nes įmonė yra sankcionuota ir neaišku, kaip su ja reikėtų elgtis“, – teigė A. Valaitis.

Pasak jo, ketinama kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) bei Finansų ministeriją dėl to, kaip nemokumo administratoriui reikėtų vykdyti teisės aktuose numatytas funkcijas. Kada konkrečiai planuojama kreiptis į institucijas, A. Valaitis neatsakė.

Anot Registrų centro atstovo Mindaugo Samkaus, norėdama atlikti bet kokius pakeitimus registruose ar informacinėse sistemose dėl fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, institucija turi gauti FNTT išvadą.

Jo teigimu, prašymą dėl išvados, leidžiančios bendrovę „Inter RAO Lietuva“ įregistruoti kaip bankrutuojančią įmonę, Registrų centras FNTT pateikė liepos 14 dieną, tačiau atsakymas kol kas negautas.

„Šiuo konkrečiu atveju prašymas FNTT pateikti išvadą buvo pateiktas liepos 14 dieną, tačiau atsakymas iš institucijos kol kas negautas. Gavus atsakymą su teigiama išvada, teisinis statusas juridiniam asmeniui bus įregistruotas tą pačią dieną“, – BNS teigė M. Samkus.

Pasak biržos pranešimo, reikalavimus bankrutuojančiai įmonei jos kreditoriai gali pateikti iki rugpjūčio 11 dienos.

„Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai birželio 30-ąją nusprendė inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą, reikalavimus kreditoriams nurodė pateikti iki rugpjūčio 1 dienos.

Įmonės bankrotas inicijuotas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Įmonė Vilniaus apygardos administraciniam teismui bandė skųsti FNTT sprendimą įtraukti ją į sankcionuojamų bendrovių sąrašą, tačiau nesėkmingai – pasak teismo, skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra. Tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Be to, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės nuo birželio 1-osios atsisakė sistemos balansavimo paslaugų, kurias teikė „Inter RAO Lietuva“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Pasak teismo atstovės Sigitos Gamulėnienės, teismas nusprendė, kad dėl skundo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

„Skundo reikalavimai taip, kaip jie buvo suformuluoti, teismo įsitikinimu, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas“, – BNS teigė S. Gamulėnienė.

VAAT sprendimas per septynias dienas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).

„Inter RAO Lietuva“ skundą teismui pateikė antradienį.

Tuo metu ketvirtadienį „Inter RAO Lietuva“ pranešė apie kreditorių sprendimą inicijuoti neteisminį bendrovės bankrotą. 

Bendrovės bankroto administratoriaus – Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro – įgaliotasis atstovas Aurimas Valaitis BNS teigė, jog jis dar nėra susipažinęs su „Inter RAO Lietuvos“ finansine situacija.

„Per penkiolika dienų įmonės vadovas perduos administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą, tada, aišku, administratorius susipažins ir galės daugiau komentuoti apie įmonės situaciją ir panašius dalykus“, – teigė A. Valaitis.

Bendrovės akcininkai pavasarį buvo priėmę sprendimą dividendams išmokėti visą pernai uždirbtą 7,4 mln. eurų pelną, tačiau „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Vilniaus filialas atsisakė juos išmokėti.

FNTT dar kovo viduryje pranešė apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę ji pranešė, kad dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Kovą ir vėliau „Inter RAO Lietuva“ tikino neturinti informacijos apie areštuotas sąskaitas, o gegužės pabaigoje įmonė per Varšuvos biržą pareiškė kategoriškai nesutinkanti su FNTT aiškinimu, kad ją kontroliuoja Rusijos prezidentas, ir teigė sieksianti panaikinti FNTT informaciją bei jos pagrindu priimtus sprendimus.

2021 metų pabaigoje „Inter RAO Lietuva“ užėmė 10 proc. Lietuvos komercinių vartotojų rinkos, o bendroje tiekimo rinkoje jos dalis sudarė 6,8 proc.

Apie tai „Inter RAO Lietuva“ ketvirtadienio vakarą pranešė per Varšuvos vertybinių popierių biržą.

Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, o administratoriaus įgaliotu atstovu – Aurimas Valaitis.

Reikalavimus bankrutuojančiai įmonei jos kreditoriai gali pateikti iki rugpjūčio 1 dienos.

FNTT dar kovo viduryje pranešė apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę ji pranešė, kad dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos. 

Kovą ir vėliau „Inter RAO Lietuva“ tikino neturinti informacijos apie areštuotas sąskaitas, o gegužės pabaigoje įmonė per Varšuvos biržą pareiškė kategoriškai nesutinkanti su FNTT aiškinimu, kad ją kontroliuoja Rusijos prezidentas, ir teigė sieksianti panaikinti FNTT informaciją bei jos pagrindu priimtus sprendimus.

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra. Tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Be to, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės nuo birželio 1-osios atsisakė sistemos balansavimo paslaugų, kurias teikė „Inter RAO Lietuva“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

Tai BNS patvirtino reguliuotojo atstovė Loreta Kimutytė. 

Panaikinti gegužės pabaigoje sustabdytas importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas nuspręsta bendrovei iki birželio 26 dienos neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat jai vis dar esant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skelbiamame Vakarų sankcijų Rusijai ir jos oligarchams suvaržytų Lietuvos įmonių sąraše, dar viena priežastis – „Nord Pool“ birža yra sustabdžiusi įmonės prekybą elektra.

Tuo metu įmonės elektros eksporto leidimą reguliuotojas panaikino atsižvelgdamas į tai, jog bendrovė jos neeksportuoja daugiau nei vienerius metus.

Su bendrovės atstovais BNS pastaruoju metu susisiekti nepavyksta.  

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė dar kovo viduryje. Gegužės pabaigoje ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra. Tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Be to, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorės nuo birželio 1-osios atsisakė sistemos balansavimo paslaugų, kurias teikė „Inter RAO Lietuva“.

Iš „Inter RAO Lietuvos“ stebėtojų tarybos jau pasitraukė jos pirmininkas Viktoras Kolotijevskis, nariai Jonas Garbaravičius bei Rytis Davidovičius.

Daugiau nei 19 metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 24 darbuotojai – gegužės mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 12,9 tūkst. eurų.

„Inter RAO Lietuva“ teismui skundžia FNTT sprendimą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui  FNTT sprendimą įtraukti įmonę į sankcionuojamų bendrovių sąrašą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad antradienį įmonė pateikė skundą „dėl FNTT sprendimų priėmimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.

Jos teigimu, dėl skundo priėmimo teismas apsispręs iki penktadienio darbo dienos pabaigos. Išsamiau skundo turinio ji nekomentavo.

„Inter RAO Lietuva“ apie tai per Varšuvos vertybinių popierių biržą pranešė po to, Lietuvos energetikos rinkos reguliuotojas (VERT) gegužės 27 dieną sustabdė jos elektros importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas, o „Nasdaq“ centrinio vertybinių popierių depozitoriumo Vilniaus filialas gegužės 26 dieną atmetė įmonės akcininkų nurodymą mokėti dividendus.

Depozitoriumo Lietuvos filialas BNS patvirtino sustabdęs bendrovės akcijų operacijas, dėl to buvo atsisakyta atlikti ir įmonės dividendų mokėjimą.

„Mes sustabdėme bet kokias operacijas su šios įmonės akcijomis, atsižvelgiant į tai, kad jai yra taikomos Europos Sąjungos numatytos sankcijos“, – BNS sakė filialo vadovė Dalia Jasulaitytė. 

Bendrovės akcininkai gegužės 29 dieną priėmė sprendimą visą pernai uždirbtą 7,4 mln. eurų pelną išmokėti dividendams.

Pasak „Inter RAO Lietuvos“, gegužės 27-ąją ji gavo FNTT atsakymą dėl jos paskelbtos informacijos, kad bendrovė yra susijusi su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, todėl įšaldomas jos turtas ir akcijos. FNTT atsakyme teigiama, kad įmonės netiesioginė akcininkė „Inter RAO“ priklauso bendrovėms, kurias netiesiogiai valdo Rusijos Federacija – prezidentinė respublika – ir jos prezidentas Vladimiras Putinas, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.

Remdamasi FNTT informacija, VERT iki birželio 26 dienos sustabdė 2013 metais „Inter RAO Lietuvai“ suteiktą leidimą  importuoti elektrą ir 2003 metų leidimą vykdyti nepriklausomo elektros tiekėjo veiklą.

Kaip skelbta, VERT sprendimas priimtas bendrovei iki praėjusio ketvirtadienio neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat FNTT paskelbus apie įšaldytas bendrovės lėšas bei akcijas, o „Nord Pool“ biržai sustabdžius jos prekybą elektra.

„Inter RAO Lietuvai“ iki birželio 26 dienos neįrodžius, kad yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, VERT panaikins leidimus.

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė kovo viduryje. Prieš savaitę ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, o vietoj sąsajų su sankcionuojamu Rusijos oligarchu Igoriu Sečinu įrašytas V. Putinas.

Iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių „Nord Pool“ birža gegužės 20 dieną pranešė sustabdžiusi prekybą „Inter RAO Lietuvos“ elektra. Iš karto po to bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) kaip garantinis tiekėjas perėmė 84 bendrovės klientus, likę susirado kitus tiekėjus. 

Be to, Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ BNS praėjusią savaitę panešė ketinanti nutraukti sutartį su „Inter RAO Lietuvos“ grupės įmone „Vydmantai wind park“, valdančia Vydmantų vėjo parką, – jos lėšos taip pat įšaldytos.

Daugiau nei 19 metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 25 darbuotojai – kovo mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 22,3 tūkst. eurų.