Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad įstatymo pataisos, leidusios politikams pateikti mažiau informacijos apie privačius sandorius, buvo klaida.

„Kai mes matome deklaracijose mažiau informacijos, galimybių interpretacijoms, konfliktams, spekuliacijoms ir manipuliacijoms atsiras tik daugiau“, – BNS teigė LŽS pirmininkas.

Iki šių metų pradžios galiojusiame įstatyme buvo numatyta, kad interesus deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalėjo nurodyti visus savo ir sutuoktinio didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius.

Šiemet įsigaliojusiame įstatyme įtvirtinta nuostata, jog asmuo deklaracijoje privalo nurodyti tik tokius savo ir sutuoktinio didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius, kurie kelia ar gali sukelti interesų konfliktą.

Pasak D. Radzevičiaus, pagrindinis deklaravimo tikslas turėtų būti „ne surasti tą interesų konfliktą, bet apskritai leisti visuomenei žinoti interesus“.

„Todėl bet kokie pokyčiai deklaracijų, kur reikia deklaruoti tik ten, kur jau yra interesų konfliktas, mano galva, yra nelogiški. Politikai, eidami į viešą gyvenimą, jie negali žinoti iš anksto, kur gali būti koks nors interesų konfliktas. Mano įsitikinimu, tas deklaravimas turi būti platesnis ir tikrai nesiaurinamas“, – kalbėjo jis.

„Aš esu šalininkas, kad apie viešus asmenis, ypač viešus asmenis – politikus, kurie priiminėja sprendimus, visuomenė turi teisę žinoti maksimaliai daug“, – sakė LŽS pirmininkas.

Jis teigia nemanantis, kad politikai galėtų specialiai slėpti tam tikrus sandorius, tačiau skeptiškai vertina jų galimybės kritiškai įvertinti sandorių galimus interesų konfliktus.

„Nesu labai skeptikas dėl žmonių sąžinės ir kultūros, bet aš esu skeptikas dėl žmonių galimybių, net jei jie yra politikai, objektyviai įvertinti visas galimas – ypač į ateitį žiūrint – situacijas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktai“, – kalbėjo D. Radzevičius.

„Mane labai stebina šitokia kryptis judėjimo, todėl kad apie interesų konfliktus, mano giliu įsitikinimu, turėtų spręsti VTEK, jei žiūrėsim formaliąja prasme, o didžiąja prasme – turėtų spręsti visuomenė“, – pridūrė jis.

„Brandos testas politikams“

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) Programų vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad nauja tvarka skatina politikus pačius prisiimti daugiau atsakomybės.

„Nors su nauju reguliavimu matome mažiau duomenų, neaišku, ar ankstesnis didesnio duomenų matymo lygis tikrai įnešdavo daugiau aiškumo, nes labai dažnai tai buvo informacinis triukšmas, iš kurio buvo sunku suprasti, kas gali turėti įtakos, priimant vieną ar kitą sprendimą“, – BNS sakė I. Kalinauskienė.

Pasak jos, naujasis reguliavimas priverčia politikus prisiimti daugiau atsakomybės.

„Šitą naują reguliavimą vertinu kaip antikorupcinės brandos testą mūsų politikams. Bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip jiems seksis“, – teigė TILS atstovė.

Anot I. Kalinauskienės, kol kas sunku vertinti, ar nauja tvarka bus sėkminga, tačiau ji tvirtina, kad senoji tvarka buvo per daug paini.

„Sena tvarka neveikė ir ją reikėjo keisti. Kaip veiks šita, dar tik pamatysime. Vien tai, kad didesnis atsakomybės kiekis perkeliamas politikams yra teigiamas žingsnis į priekį, nes kiekvienas turėtų ugdyti įprotį nuolat galvoti apie savo priimamų sprendimų pagrįstumą“, – teigė TILS atstovė.

Pasak jos, didžiausia senojo reguliavimo problema – aiškumo trūkumas.

„Buvo daug baltojo triukšmo ir nebuvo aišku, kiek vienas ar kitas interesas yra svarbus, tai bus įdomu pamatyti, ar pagal naują tvarką patiems politikams yra aiškiau, kada jie turi susimąstyti apie turimus interesus, juos deklaruoti ir nusišalinti“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.

VTEK: „Deklaruojama labiau į gylį“

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė teigia, naujoji tvarka sudaro sąlygas koncentruotis „ne į faktų, o į galimų interesų konfliktų atskleidimą“.

„Deklaruojama labiau į gylį, kadangi asmuo turi pergalvoti, kokios yra rizikingos zonos, kas, einant pareigas, gali turėti įtakos sprendimas“, – BNS komentavo ji.

Seime Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisos parengtos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Jo pirmininkės „valstietės“ Guodos Burokienės teigimu, naujajame reguliavime paprasčiausiai nebelieka perteklinės informacijos.

„Įstatymo idėja buvo tokia, kad tie pirkimai, kurie nesusiję su tavo viešais ir privačiais interesais, kad jų neskelbtų. Kam įdomu, kad aš nusipirkau naujas duris ar įsistačiau langus?“ – BNS sakė ji.

Kaip teigia VTEK, nors daugiau atsakomybės ir perkeliama politikams, numatomi saugikliai ir kontrolė. Planuojama, kad rugsėjį pradės veikti Privačių interesų registras.

„Jis iš įvairių valstybių registrų ir informacinių sistemų surinks duomenis, kurie bus pateikti į asmens preliminarią privačių interesų deklaraciją ir, pildydamas informaciją, asmuo galės arba kažkokių duomenų atsisakyti, jei jam atrodys, kad tai nekelia interesų konflikto, arba palikti duomenis, galbūt papildyti“, – kalbėjo E. Ivanauskaitė.

„Komisija matys, kokius duomenis asmuo išbraukė iš deklaracijos“, – pridūrė ji.

Anot VTEK, naujoji tvarka suteikia ir daugiau informacijos visuomenei, nes visų deklaruojančių žmonių deklaracijos yra viešos.

„Anksčiau ne visų būdavo viešos. Įstatyme buvo nustatytas tam tikras sąrašas pareigų, kurias einančių asmenų deklaracijos buvo viešos, dabar visų deklaruojančių asmenų deklaracijos yra viešos“, – sakė E. Ivanauskaitė.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas Seimas priėmė pernai birželį. Už tokį įstatymą balsavo 86 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, 6 susilaikė. Naujasis įstatymas įsigaliojo nuo šių metų pradžios.

Tyrimo duomenys rodo, kad valstybės politikas neužtikrino, jog nuo šių metų balandžio 25 d. iki rugpjūčio 8 d. jo privačių interesų deklaracijoje būtų pateikti aktualūs duomenys, kad jis yra Birštono medžiotojų klubo „Lokupis“ narys. Šio klubo teisinė forma yra asociacija.

Taip pat nustatyta, kad jis laiku nedeklaravo fakto, jog pradėjo eiti žemės ūkio ministro pareigas. Tai, kaip teigiama VTEK pranešime, jis turėjo padaryti per 30 kalendorinių dienų nuo pareigų pradžios. A. Palionis kaip ministras prisiekė rugpjūtį, o privačių interesų deklaraciją patikslino spalio pradžioje.

Tyrimą VTEK atliko gautos informacijos pagrindu.

S. Skvernelis: medžioklė nėra nusikalstama

Premjeras Saulius Skvernelis sako dar vertinsiantis etikos sargų sprendimą, jog A. Palionis laiku nedeklaravo priklausantis medžiotojų būreliui, tačiau ragino nevertinti pačios medžioklės, kaip priedangos šešėliniams susitarimams.

„Istorija, kuri kartojasi ne vienam valdininkui ir ministrui: atrodo lyg suprantama ir aišku, kad tokiose pareigose reikia pasižiūrėti, kur tu esi, kokiuose būreliuose. Tik aš vieno nenoriu, kad vieną iš laisvalaikio rūšių, medžioklę, darome, kad ji vos ne tampa nusikalstama. Tas, kas nori kokius nors klausimus spręsit, tai gali padaryti ir kino teatre, ir teatre, ir sporto klube, ir medžioklėje“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.

VTEK informavo pradėjusi tyrimą, ar politikas, tikslindamas savo privačių interesų deklaracijas tam tikrą laiką nebuvo nurodęs ryšių su Birštono medžiotojų klubu „Lokupis“.

Tyrimas turi būti atliktas per tris mėnesius.

Kaip pranešė VTEK, bus tiriamos aplinkybės, kai M. Adomėnas „galbūt laiku nedeklaravo būsto paskolos gavimo sandorio, kuris viršija deklaruotiną 3 tūkst. eurų sumą“.

Kaip teigiama pranešime, tyrimas pradėtas žiniasklaidoje pateiktos informacijos pagrindu. Naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad politiko interesų ir turto deklaracijose yra neatitikimų: vienoje iš jų nėra 284 tūkst. eurų būsto paskolos.

Seimo narys sako, kad paskolą turėjo nuo 2006 metų ir ją deklaravo išrinktas į Seimą 2008 metais, o iš deklaracijos ji galėjo dingti, kai 2016 metais „Danske bank” paskolą perleido “Swedbankui“ ir jis iš naujo pasirašė sutartį, bet to nenurodė deklaracijoje.

Etikos sargai nustatė, kad 2013 tapęs uosto vadovu A. Vaitkus interesų deklaraciją atnaujino tik 2016 metų viduryje. Iki tol jis buvo pateikęs deklaraciją tik kaip pretendentas užimti pareigas.

„Yra naujos aplinkybės apie 2013 metais pateiktą pretendento deklaraciją ir po to buvo deklaracija pateikta tik 2016 metų vidury kaip generalinio direktoriaus. (...) Šiandien pasakyta daug informacijos, kurią tyrėjams dar reikia papildomai įvertinti“, – posėdyje sakė VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas.

Nuspręsta duoti laiko A. Vaitkui pasiaiškinti, kodėl tapęs uosto vadovu jis deklaraciją pateikė tik po trejų metų. Tam komisija turės tris mėnesius, tačiau pirmiausia sulauks paties buvusio uosto vadovo motyvų.

A. Vaitkus posėdyje tvirtino neprisimenantis, kodėl to nepadarė.

„Oi, neatsimenu. Reikėtų atsidaryti deklaracijas“, – sakė jis.

Trečiadienį VTEK turėjo skelbti sprendimą, ar A. Vaitkus nepažeidė įstatymų, nedeklaravęs savivaldos rinkimuose „valstiečių“ sąrašą rėmusių uoste dirbančių verslininkų.

Nuo 2013-ųjų Klaipėdos uostui vadovavęs A. Vaitkus iš pareigų atleistas kovo pabaigoje, kai buvo išrinktas į Klaipėdos savivaldybės tarybą su „valstiečių“ sąrašu. Mero rinkimus jis pralaimėjo antrajame ture.

Į tarybą su „valstiečiais“ taip pat pateko asmenys, susiję su uoste dirbančiomis įmonėmis – Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Verslininkai parėmė rinkimų kampaniją maksimaliomis 8,8 tūkst. eurų sumomis.

Už naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektą bei kitus pakete esančius teisės aktų projektus po pateikimo balsavo 57 ir susilaikė 32 parlamentarai. Toliau projektus svarstys juos rengęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, ar su tokiu reguliavimu „neatsitiks taip, kad pareiga deklaruoti priklausys nuo deklaruojančio emocinio vertinimo, ar jis turi suinteresuotumą, o nebe nuo fakto?“.

VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, jog projekto tikslas buvo, „kad atsiskirtų valstybės teisė žinoti nuo paprasto smalsumo“.

„Jei tu manai, kad ateityje ar dabar tai sukels interesų konfliktą, tu privalai deklaruot. Rinktiems asmenims privalu deklaruoti viskas, bet jei dirbi Seime, esi paprastas tarnautojas, ir perki langus, neturėtų tokios deklaracijos būti“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.

Rinktiems asmenims privalu deklaruoti viskas, bet jei dirbi Seime, esi paprastas tarnautojas, ir perki langus, neturėtų tokios deklaracijos būti.

Pagal dabartinę įstatymo redakciją, deklaruojantis asmuo privalo pateikti informaciją apie sandorius, jei jų vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, taip pat gautas didesnės nei 150 eurų vertės dovanas, kitus duomenis.

Naujasis įstatymas nustatytų, kad asmuo turi teikti ne visus duomenis, o „nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų“. Dovanų tarp privalomai deklaruojamų dalykų nelieka.

Pastabas projektui išsakė ir Seimo kanceliarijos teisės departamentas, pažymintis, kad galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais, o naujajame projekte deklaracijos objektu tampa privatūs interesai.

„Tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar pan. fakto, tačiau šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“, – sakoma išvadoje.

Seimo teisininkai pažymi, kad „suinteresuotumas“ ir jo galima „įtaka“ sprendimams iš esmės neturi objektyvių požymių ir yra vertinamosios kategorijos, priklausančios tik nuo paties deklaruojančio asmens „vidinio psichinio santykio su atliekant tarnybines pareigas priimamų sprendimų motyvais“.

„Kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir, negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda“, – teigiama rašte.

Anot teisininkų, pagal siūlomą reguliavimą neginčijamas privatus interesas galės būti konstatuojamas iš esmės dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą arba yra pripažįstamas pažeidęs projektu keičiamo įstatymo reikalavimus.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS yra sakęs, kad interesų deklaravimą seniai reikia peržiūrėti, nes dabartinė tvarka neskatina įstaigų vadovų tinkamai domėtis savo darbuotojų interesais.

Tačiau S. Muravjovas pažymėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir įstaigų vadovai turėtų skirti ypatingą dėmesį paaiškinti, kas yra interesai, kuriuos reikėtų deklaruoti, bei kas yra nusišalinti reikalaujantis interesų konfliktas, nes kitaip „įstatymo projekte surašytos formuluotės palieka per daug erdvės interpretacijai“.

Įstatymų paketu taip pat būtų keičiama VTEK sudarymo tvarka, reikalavimai nariams. Komisijos nariais galėtų būti tik teisės ar viešojo administravimo srities magistro laipsnį (šiuo metu pakanka bet kurios srities magistro laipsnio), ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešajame sektoriuje patirtį (dabar reikia penkerių metų darbo stažo, nebūtinai viešajame sektoriuje) turintys asmenys.

Vieną iš dviejų dabartinių Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų narių komisijoje keistų Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguojamas atstovas. Prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, kaip ir šiuo metu, teiktų po vieną kandidatą į VTEK narius.

Naujasis įstatymas taip pat detaliau apibrėžtų procedūrą dėl naujų narių delegavimo komisijoje atsilaisvinus vietai. Naujas kandidatas turėtų būti teikiamas per mėnesį, o jo nesulaukęs Seimo pirmininkas kreiptųsi į visas deleguojančias institucijas ir pasiūlytų pateikti po vieną kandidatą, iš kurių Seimas rinktųsi vieną.

VTEK trečiadienį pripažino, kad pareigas Užsienio reikalų ministerijoje nuo 2013-ųjų einanti R. Jakilaitienė pažeidė įstatymus, kai laiku nedeklaravo savo ir sutuoktinio Edmundo Jakilaičio ryšių su keturiais juridiniais asmenimis. R. Jakilaitienė VTEK sprendimo nekomentuoja.

Tyrimo komisija ėmėsi po Seimo „valstietės“ Agnės Širinskienės kreipimosi.

VTEK nustatė, kad R. Jakilaitienė 2016 metų birželį tapo visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ valdybos nare, tačiau šį ryšį deklaravo tik po pusantrų metų.

Anot komisijos, R. Jakilaitienės vyras yra bendrovės „TV Play“ akcininkas nuo 2013 metų vasario, viešosios įstaigos „Pilietinė medija“ dalininkas nuo 2014 metų gruodžio, o bendrovės „TV Play Content Marketing“ akcininkas – nuo 2015 metų gegužės. Šią informaciją R. Jakilaitienė nurodė pernai gruodį.

Taip pat konstatuota, kad R. Jakilaitienė laiku nedeklaravo savo sutuoktinio 2014-2017 metais vykdytų individualių veiklų kino, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos bei scenos pastatymams būdingų paslaugų srityse.

Deklaruoti ji vėlavo ir nuo 2007 metų sutuoktinio vykdomą mišriojo žemės ūkio bei nuo 2012 metų vykdomą meninės kūrybos individualią veiklą – pirmąjį kartą visa tai nurodė tik 2017 metais teiktoje deklaracijoje.

Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų deklaravimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, negali būti skatinami vienus metus. 

Etikos sargai numato aiškintis LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio ir penkių narių Lolitos Jablonskienės, Liudviko Gadeikio, Dalios Kutraitės Giedraitienės, Vilijos Targamadzės ir Andriaus Pukso elgesį.

„Tyrimus VTEK pradėjo patikrinusi, kaip LRT darbuotojai deklaruoja privačius interesus ir pastebėjusi, kad, pradėję eiti pareigas LRT taryboje, minėtieji asmenys galbūt pavėluotai deklaravo šias pareigas“, – rašoma pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę VTEK pripažino du LRT tarybos narius – Vytautą Petrą Plečkaitį ir Raimondą Savicką – pažeidus įstatymą dėl pavėluotai pateiktų privačių interesų deklaracijų.

A. Ažubalio elgesį VTEK tirs naujienų portalo 15min.lt žurnalisto kreipimosi pagrindu. Bus aiškinamasi informacija, kad A. Ažubalis galbūt pavėluotai papildė savo privačių interesų deklaraciją duomenimis apie sudarytus sandorius. Portalo straipsnyje buvo analizuojamas Seimo narių automobilių pirkimas.

VTEK teigia savo ruožtu pastebėjusi, kad politikas nėra deklaravęs savo sutuoktinės antrosios darbovietės.

Tyrimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bartulio elgesio pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Jame teigta, kad, pradėjęs eiti pareigas savivaldybėje, A.Bartulis pavėluotai pateikė privačių interesų deklaraciją.

Toks tyrimas pradėtas nustačius, kad 38 iš 40 šių tarybų narių arba išvis nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, vėlavo jas pateikti arba pateikė, bet nenurodė aplinkybės, kad yra tokios tarybos nariai.

Pasak komisijos nario Edmundo Sakalausko, tyrimas truks kelis mėnesius.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių interesų deklaracijų analizės VTEK ėmėsi gavusi asmens skundą dėl vieno nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nario. Taip pat VTEK yra gavusi ir galimas korupcijos apraiškas žemėtvarkoje tiriančios Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą patikrinti, ar šių tarybų nariai deklaravo interesus.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustato nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes, apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ir vietovių ribas.

Įtarimas dėl deklaravimo tvarkos pažeidimų Antikorupcijos komisijai kilo po to, kai komisija nagrinėjo Kultūros paveldo departamento sprendimų dėl nekilnojamųjų objektų pripažinimo kultūros vertybėmis priėmimo skaidrumą. 

Komisijos vadovas liberalas Vitalijus Gailius mano, kad „jau atėjo laikas aiškiai apibrėžti asmenis, privalančius deklaruoti viešus ir privačius interesus“.

„Tokie, kurie nėra deklaravę, jie neturi būti tose institucijose,“ – BNS sakė V. Gailius.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad į viešųjų ir privačių interesų konfliktą „žmonės žiūri pro pirštus“, todėl siūlo griežčiau reglamentuoti viešųjų ir privačių interesų deklaravimą, o to nepadariusiems numatyti sankcijas.

V. Vingrienė taip pat pritaria, kad Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių tarybų pasirinkti kandidatai į nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybas turėtų šioms institucijoms prieš paskyrimą deklaruoti savo interesus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) 2017 metų kovą atlikusi teisės aktų dėl objektų pripažinimo kultūros vertybėmis procesų antikorupcinį vertinimą, pareiškė, kad ekspertinės institucijos nariams, kurie turi įtakos formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką, vykdo paveldosaugos institucijų ir lėšų panaudojimo kontrolę, nekeliamas reikalavimas dėl nepriekaištingos reputacijos ir kompetencijos paveldosaugos srityje.

Taip pat nenustatyta, kaip atrenkami ir paskiriami nariai į vertinimo tarybas, kokiais atvejais jie dėl pateisinamos priežasties gali nedalyvauti posėdžiuose, nedetalizuotas kadencijų skaičius.

STT nustatė, kad galimi atvejai, kai sprendimai priimami dviem balsais. „Manome, kad visų vertinimo tarybos narių mažumos balsais priimti sprendimai ne visada atspindės visos vertinimo tarybos nuomonę, todėl jie gali būti laikytini neskaidriais“, – teigiama STT išvadose.