Kaip skelbia VTEK, tyrimas pradėtas dėl to, kad S. Strelcovas, kaip viešosios įstaigos „Tekančios saulės tiltai“ direktorius, atstovaudamas šiai įstaigai, 2022 metų birželio 8 dieną su Šiaulių rajono savivaldybe pasirašė paramos lėšų, gautų iš Japonijos rėmėjų Ukrainos karo pabėgėlių integracijoms paslaugoms, naudojimo sutartį.

Pasak VTEK, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatomis, asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba.

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, S. Strelcovas ir jo vadovaujama viešoji įstaiga praėjusiais metais gavo 35 tūkst. eurų paramos lėšų, skirtų Lietuvoje esančių ukrainiečių mokymams.

Tačiau tiek Šiaulių rajono savivaldybės meras, tiek paramą suteikęs Japonijos profesorius Inaba Chiharu išreiškė abejonių, ar mokymai iš tikrųjų įvyko, klausimai kelti ir dėl galimo interesų konflikto.

S. Strelcovas ir jo įstaiga pati mokymų nerengė, o šiais paslaugas pirko. Jos buvo įsigytos ir iš politiko sutuoktinės Živilės Strelcovienės bei kito tarybos politiko Vaclovo Motiejūno žmonos Renatos Motiejūnės.

S. Strelcovas, taip pat vadovaujantis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, sakė, kad mokymai įvyko ir buvo kokybiški.

Kilus minėtoms abejonėms rugpjūčio pabaigoje S. Strelcovą ir V. Motiejūną Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pašalino iš partijos.

Jis kartoja norintis sulaukti detalaus VTEK sprendimo dėl supainiotų viešųjų ir privačių interesų, aptarti situaciją su finansų ministre Gintare Skaiste ir tik tada komentuoti padėtį.

„Gavęs pilną VTEK sprendimą su argumentais, įsivertinsiu jų argumentus bei logiką, pasikalbėsiu su mane i komandą pasikvietusia ministre ir tuomet pakomentuosiu. Iki to bet kokie emocionalūs sprendimai būtų neatsakingi“, – BNS trečiadienį sakė G. Norkūnas, paklaustas apie raginimus trauktis.

Gavęs pilną VTEK sprendimą su argumentais, įsivertinsiu jų argumentus bei logiką, pasikalbėsiu su mane i komandą pasikvietusia ministre ir tuomet pakomentuosiu.

VTEK trečiadienį nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis finansų viceministras G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus. Pasak tarnybos, taip viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad šalies valdžiai deklaruojant aukščiausius skaidrumo standartus, tolesnis sprendimas dėl interesų konflikto neišvengusio finansų viceministro Gedimino Norkūno „yra akivaizdus“, bet nedetalizuoja, koks jis turėtų būti

Opozicinių Seimo socialdemokratų partijos ir demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai trečiadienį teigė, kad G. Norkūnas privalo atsistatydinti.

Finansų ministerija BNS nurodė dar norinti sulaukti oficialios VTEK informacijos.

G. Skaistė šiuo metu vieši JAV.

„Komisija nusprendė, kad kilo interesų konfliktas priimant tam tikrus sprendimus, susijusius su „Ignitis grupe“, nustatė, kad viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas“, – trečiadienį BNS sakė VTEK Tyrimų skyriaus vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas.

Pasak jo, viceministras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK sprendime pažymima, kad kuruodamas „Ignitis grupės“ veiklą finansų viceministras nuo 2021 metų sausio 5 dienos iki 2022 metų lapkričio 24 dienos dalyvavo rengiant, svarstant ir priimant su ja susijusius sprendimus ir taip veikė interesų konflikto situacijoje bei pažeidė įstatymą.

Taip pat konstatuota, kad G. Norkūnas privačių interesų deklaracijose nenurodė duomenų apie turimas „Ignitis grupės“ akcijas ir tuo pačiu apie privatų interesą.

Viceministras teikdamas savo deklaracijas privačių interesų neatskleidė taip, kaip reikalauja įstatymas.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei rekomenduota ateityje nustatant viceministrų kuravimo sritis įvertinti su jų privačiais interesais susijusias rizikas.

G. Norkūnas BNS teigė, kad su komisijos sprendimu dar nėra susipažinęs, jį turėtų gauti per penkias dienas, o kol kas situacijos nekomentuos.

„Šiandien buvo posėdis, kuriame dalyvavau, atsakiau į klausimus, po posėdžio gavau elektroniniu paštu iš VTEK pranešimą, kuriame sakoma – sprendimas, kuriame atsispindės argumentai ir motyvacija, bus pateiktas per penkias darbo dienas. Susipažinęs su sprendimu turbūt ir komentuosiu, o dabar neturiu ką komentuoti. Iš spaudos matau, koks jų sprendimas, bet to tikrai per mažai komentuoti“, – trečiadienį sakė viceministras.

Šiuo metu viceministro deklaracijoje nurodoma, kad 2020 metų spalį jis įsigijo „Ignitis grupės“ akcijų, o jų skaičius nesuteikia reikšmingos įtakos įmonės valdyme.

Apie galimą G. Norkūno interesų konfliktą pirmasis pranešė LRT Tyrimų skyrius. Pernai lapkritį jis paskelbė, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas finansų viceministras yra jos akcininkas ir gauna dividendų, tačiau tai jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo – jis deklaravo tik akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, kai ministerijoje dar nedirbo.

Viešai kilus klausimams dėl galimo interesų konflikto finansų ministrė G. Skaistė pernai lapkritį pakeitė G. Norkūno kuruojamas veiklos sritis ir „Ignitis grupės“ priežiūrą laikinai pavedė viceministrui Mindaugui Liutvinskui.

G. Skaistė anksčiau yra sakiusi, jog žinojo apie G. Norkūno turimas „Igničio grupės“ akcijas, tačiau dėl to problemų neįžvelgusi. Anot jos, apie akcijas viceministras ją informavo pradėdamas darbą ministerijoje, dėl to vyko konsultacijos su VTEK.

G. Skaistės teigimu, G. Norkūno akcijų paketas yra nedidelis ir esminės įtakos įmonės sprendimų priėmimui turėti negali. 

Ministrė pranešė, kad dėl to kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK). Į ją patvirtino kreipęsis ir A. Belickaitės sutuoktinis – ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

„Reikia pripažinti, kad (interesų konflikto – BNS) regimybė egzistuoja, ir aš šiandien kreipiausi į VTEK dėl to ryšio, kad būtų išaiškinta, ar jis nepažeidžia etikos ir kitų reikalavimų“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Armonaitė.

„Iš tiesų situacija yra labai nemaloni, bet visiškai neturiu ką slėpti“, – teigė ji.

A. Belickaitė LTG grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta praėjusią savaitę, o šią savaitę išaiškėjo, kad ji yra Laisvės partijos vicepirmininko bei ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona, taip pat A. Armonaitės artima draugė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė tikino apie naujas A. Belickaitės pareigas sužinojusi, kai tai buvo paskelbta viešai.

„Aš asmeniškai nesikišu net į sau pavaldžių ministerijų konkursus. Aš net nežinau, kokių pozicijų jie ieško. Tai yra normalu, nes politikas šiaip neturėtų žinoti detalių, kaip yra valdoma valstybės valdoma įmonė – ko jiems reikia, jie patys geriausiai žino“, – tikino A. Armonaitė.

„Aš galiu pasakyti labai ramia širdimi, kad nei aš nei kažkoks kitas politikas nesikišo į tą konkursą, nežinojome apie jo egzistavimą“, – teigė ministrė.

Ji patvirtino, kad su A. Belickaite buvo bendraklasės, taip pat kartu studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), be to, ministrė mokėsi vienoje klasėje ir su susisiekimo viceministre Agne Vaiciukevičiūte, o kad ji nedirba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, anot A. Artmonaitės, yra sąmoninga.

„Mes bendraujame (su A. Belickaite – BNS), tačiau galiu pasakyti, kad mes nebendraujame kasdien. Netgi dabar negaliu pasakyti, kada paskutinį kartą matėmės“, – teigė ministrė.

A. Armonaitė patvirtino, kad A. Belickaitė, kaip komunikacijos specialistė, prieš rinkimus vedė Laisvės partijos rengtus seminarus, tačiau tikino, kad su ja už tai buvo atsiskaityta. 

„Matyt, yra apie ką pagalvoti mums kaip politinei organizacijai rekomenduojant savo nariams, užimantiems tam tikras pozicijas, rekomenduojant jų artimiesiems turėti omenyje ir įsivertinti, kaip visuomenėje tai gali būti sutikta“, – kalbėjo ministrė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras V. Jurgutis teigė žinojęs apie sutuoktinės sprendimą dalyvauti LTG konkurse, tačiau tikino to neaptarinėjęs su ministrais bei tikino, kad nepotizmo nebuvo.

„Galiu pasakyti labai atvirai ir aiškiai, kad jokių veiksmų, kurie galėtų vienaip ar kitaip daryti kokią nors bent menkiausią įtaką konkurso rezultatams, nei dariau, nei ketinau daryti“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Jurgutis.

„Nesu aptarinėjęs Agnės dalyvavimo konkurse nei su ekonomikos ir inovacijų ministre, nei kitais ministrais“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie galimą interesų konfliktą, V. Jurgutis pažymėjo, kad LTG nėra pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei tikino, kad nusišalintų priimant su įmone susijusius klausimus.

Tuo metu Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir bet kuri kita susisiekimo srities įmonė, turėtų vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

„Kiek man dabar žinoma, tai buvo vieša atranka, dalyvaujant atrankos agentūrai, o galutinį sprendimą priėmė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas. „Lietuvos geležinkeliams“, kaip ir bet kuriai kitai susisiekimo srities įmonei, keliamas lūkestis vengti ne tik interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės bei žalos reputacijai. Kaip įmonės valdybai ir vadovybei sekasi tai užtikrinti, raginu juos viešai paaiškinti“, – komentare BNS sakė ministras. 

M. Skuodis tikino susisiekimo srities įmonių darbuotojų atrankų procese niekaip nedalyvaujantis.

Alexis Kohleris (Aleksis Koleris), užimantis vieną įtakingiausių Prancūzijoje Eliziejaus generalinio sekretoriaus postą, kaltinamas dėl savo profesinių ir giminystės ryšių su Italijos ir Šveicarijos laivybos bendrove MSC, valdomą jo motinos pusbrolių.

Pirmadienį jis „kategoriškai paneigė bet kokį nusižengimą“, sakoma jo advokato pareiškime. Vienas E. Macrono biuro pareigūnas teigė, kad A. Kohleris lieka savo poste.

2018 metais su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Anticor“ pateikė teisinį skundą prieš A. Kohlerį dėl neteisėtos prekybos poveikiu, susijusios su 2010 ir 2011 metais MSC sudarytomis sutartimis.

Įtariama, kad A. Kohleris nepranešė apie savo šeimos ryšius su MSC Prancūzijos viešųjų investicijų agentūrai, kur tuo metu dirbo.

Teisininkai nurodė, kad iškart apskundė tokį sprendimą.

Praėjusiais metais E. Dupond'as-Moretti, buvęs žvaigždžių advokatas, buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant suvesti sąskaitas su oponentais, su kuriais susidūrė per savo teisinę karjerą, ir tapo pirmuoju pareigas einančiu Prancūzijos teisingumo ministru, kuriam tyrime buvo pateikti kaltinimai.

Ministrui pateikti kaltinimai susiję su administraciniais tyrimais, nukreiptais prieš tris teisėjus, 2014 metais nurodžiusius policijai atidžiai perklausyti dešimčių magistratų ir teisininkų, tarp kurių buvo E. Dupond'as-Moretti, telefoninių pokalbių įrašus, atliekant tyrimą dėl buvusio prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi).

Teisėjai apkaltino E. Dupond'ą-Moretti raganų medžiokle.

Ministras įtarimus neigė sakydamas, kad veikė laikydamasis savo darbuotojų rekomendacijų, siekiant ištirti galimas magistratų, vadovavusių pokalbių įrašų perėmimui, klaidas.

Sprendimą, kad ministras turi stoti prieš teismą, priėmė Respublikos teismo rūmai, nagrinėjantys pareigas einančių ministrų nusižengimus.

Tačiau E. Dupond'o-Moretti advokatai Christophe'as Ingrainas (Kristofas Engrenas) ir Remi Lorrainas (Remi Lorenas) sakė, kad jau apskundė šį sprendimą.

„Nurodymas nebeegzistuoja“, – sakė jie žurnalistams, išėję iš Respublikos teismo rūmų.

Paties ministro ten nebuvo.

R. Lorrainas sakė, kad dabar šį klausimą nagrinės aukščiausios instancijos Prancūzijos apeliacinis teismas.

Jis taip pat teigė, kad byloje prieš jo klientą buvo padaryta „daug pažeidimų“, o vyriausiasis prokuroras Francois Molinsas (Fransua Molenas) buvo „nesąžiningas ir šališkas“.

Byla prieš E. Dupond'ą-Moretti prasidėjo sausį, kai antikorupcinė grupė „Anticor“ ir magistratų sąjunga pateikė teisinį skundą, apkaltindami jį panaudojus savo ministro įgaliojimus, kad atkeršytų savo priešams teismų sistemoje.

Kaltinimai jam buvo pareikšti 2021 metų liepą.

Nepaisant opozicijos raginimų jį atleisti, prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vėl paskyrė jį į teisingumo ministro postą per vyriausybės pertvarkymą, kurio metu Elisabeth Borne (Elizabet Born) šių metų gegužę perėmė ministro pirmininko pareigas iš Jeano Castexo (Žano Kastekso).

Dvi pagrindinės Prancūzijos magistratų sąjungos – USM ir SM – teigė, kad dėl kaltinimų E. Dupond'as-Moretti atsiduria „precedento neturinčioje“ padėtyje.

Savo pareiškime jie teigė, kad gali kilti „dar vienas interesų konfliktas“, jei E. Dupond'as-Moretti, eidamas teisingumo ministro pareigas, pasirinks prokuroro F. Molinso, kuris birželį išeis į pensiją, įpėdinį.

„Jis paskirtų savo kaltintoją“, – pareiškė profesinės sąjungos.

Viešai prieinamais duomenimis, Loterijų įstatymo pakeitimas Seime registruotas remiantis korupcijos skandale figūravusio lošimų verslo atstovo Samoilo Kaco pasiūlymais. Be to, jį registravęs Seimo narys Andrius Palionis neatskleidė savo ryšių su S. Kacu ir nuslėpė interesų konfliktą.

„Mūsų turimi faktai rodo, kad naujas Loterijų įstatymo pataisas siūlantis Seimo narys A. Palionis nuslėpė interesų konfliktą – tai kelia nerimą dėl manipuliavimo teisės aktais ir galimo neteisėto poveikio Seimui“, – sakė Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentas Andrius Karaliūnas.

Kaip rašoma pranešime spaudai, abejonių dėl teikiamų pataisų ir proceso nešališkumo kelia tai, kad S. Kacas jau figūravo viename Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdytame tyrime dėl bandymo papirkti kitą Seimo narį M. Maldeikį. Tyrimo metu S. Kacui buvo pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Seimo nario A. Palionio pateiktame ir šiandien svarstomame Loterijų įstatymo pakeitime siekiama uždrausti bet kokia forma ir bet kokiu būdu skleisti informaciją, skatinančią dalyvauti interneto ryšio loterijose. Pažymėtina, kad siūlomas draudimas būtų taikomas ir galimybei įsigyti loterijų „Teleloto“, „Vikingloto“, „Eurojackpot“, „Keno“ ir kitų tiražinių loterijų bilietus.

A. Palionis šią savaitę taip pat užregistravo dar vieną Loterijų įstatymo pataisą, pagal kurią loterijos bilietų negalėtų įsigyti asmenys, pateikę prašymą apriboti galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose. Tokių prašymų registrą tvarko Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos ir šiuos prašymus pateikusių asmenų negalima įleisti į kazino, lažybų ar automatų salonus bei leisti šiems asmenims lošti internetu.

Identiškus pasiūlymus įvairioms institucijoms ir Seimo nariams yra teikęs ir S. Kacas. Jis tuo rūpinosi nuo 2017 m., o 2020-aisiais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos buvo patrauktas atsakomybėn už neteisėtą lobistinę veiklą. Dalis šio azartinių lošimų verslininko siūlymų vėliau tapo įstatymų projektais ir priimtais įstatymais.

Seimo narį A. Palionį ir S. Kacui priklausančią kazino bendrovę „Tete-a-tete“ galimai sieja interesų ryšiai.

A. Palionis nėra viešai nurodęs, kad 2015 m. tapo krepšinio sporto klubo „Prienai“ valdybos nariu, nėra ir viešos informacijos, ar jis vis dar eina šias pareigas. Tačiau to paties krepšinio sporto klubo generaliniu rėmėju 2019–2021 m. tapo jau minėta S. Kaco kazino bendrovė „Tete-A-Tete“ ir jos valdomas internetinių lošimų prekės ženklas „CBet“.

Be to, bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino direktorius Olegas Smirnovas ėjo Prienų krepšinio klubo prezidento pareigas. Tuo pat metu O. Smirnovas ėjo Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos, atstovaujančios S. Kaco verslo interesams, vadovo pareigas ir teikė įstatymų pasiūlymus Seimo nariams.

Seimo narys A. Palionis arba aktyviai palaikė O. Smirnovo ir S. Kaco siūlymus, arba kritikavo šiems siūlymams prieštaraujančias iniciatyvas, pavyzdžiui:

Kritikavo projektą dėl azartinių lošimų licencijų modelio liberalizavimo. A. Palionis nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko registruotam įstatymo projektui, kuris liberalizavo rinką ir padidino konkurenciją. Įstatymo projektu buvo atsisakyta privalomo reikalavimo turėti fizinius lošimo taškus Lietuvoje, norint vykdyti nuotolinius lošimus. Ši įstatymo pataisa leido neturėti fizinių taškų Lietuvoje įmonėms, kurios nori organizuoti nuotolinius lošimus.

Svarstant šį projektą Biudžeto ir finansų komitete, A. Palionis vienintelis iš komiteto narių balsuodamas susilaikė, taip pat pasisakė prieš projektą priėmimo metu.

Gynė B kategorijos lošimų automatus – palaikė pataisą, pagal licencijų mokesčio dydį atskiriančią A ir B kategorijos lošimo automatus. Jau minėtos bendrovės „Tete-a-Tete“ kazino verslo pagrindą sudaro būtent B kategorijos lošimo automatai.

A. Palionis nėra deklaravęs, kad jam įtaką būtų darę S. Kacas, O. Smirnovas ar kiti su „Tete-a-Tete“ kazino arba Nacionaline lošimų ir žaidimų verslo asociacija susiję asmenys.

A. Palionis išrinktas vienmandatėje Dainavos rinkimų apygardoje, kuri apima Prienus.

Dėl galimo neteisėto poveikio įstatymų leidybai Lietuvos loterijų asociacija šiandien kreipsis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

„Nepažeistas įstatymas yra, nepažeistas jo principas vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl jo egzistavimo. Sprendimas buvo vienbalsis“, – BNS sakė VTEK atstovė Eglė Ivanauskaitė.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi, ar sostinės Etikos komisija priimtame sprendime, kuriuo konstatavo pažeidimą, tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

VTEK vertino aplinkybes dėl R. Šimašiaus galimo šališkumo savo dabartinės sutuoktinės Gilmos Teodoros Gylytės ir jos bendrovės „DO architects“ atžvilgiu, šiai dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose.

Tirdama VTEK nenustatė, kad nagrinėtu atveju R. Šimašius, vykdydamas tarnybines mero pareigas, būtų sprendęs klausimus dėl asmenų, kuriuos jis deklaravo savo privačių interesų deklaracijoje.

Savivaldybės Etikos komisija pažeidimų įžvelgė ir konstatavo merą supainiojus interesus, nes 2021 metais „nebuvo visiškai nusišalinęs nuo įtakos darymo aplinkai dėl architektės G. T. G. ir jos įmonių bei vykdomų projektų“.

„Tirdama VTEK nenustatė, kad nagrinėtu atveju R. Šimašius, vykdydamas tarnybines mero pareigas, būtų sprendęs klausimus dėl asmenų, kuriuos jis deklaravo savo privačių interesų deklaracijoje“, – teigė E. Ivanauskaitė.

Pasak jos, Vilniaus Etikos komisijos vertinimas „remiasi prielaidomis ir spėliojimais“.

VTEK pernai jau buvo gavusi prašymą įvertinti, ar Vilniaus miesto meras nesupainiojo interesų deklaracijoje nepateikdamas duomenų apie savo tuometę draugę ir dabartinę sutuoktinę G. T. Gylytę, bet tuomet etikos sargai tyrimo nepradėjo, nes nenustatė duomenų apie jų bendro ūkio vedimą ir kitus įsipareigojimus, kai vyko viešieji pirkimai.

Pernai gruodį jie oficialiai susituokė. Apie santykius su G. T. Gylyte R. Šimašius viešai pranešė pernai vasarą.

R. Šimašius neigia daręs įtaką bendrovės „Do Architects“, kurios viena akcininkių yra jo naujoji gyvenimo draugė G. T. Gylytė, laimėtiems savivaldybės konkursams.

Jis tvirtino, kad dideliems projektams savivaldybėje rengiami architektūros konkursai, jų dalyviai projektus teikia be pavardžių, o komisijoje, kuri atrenka laimėtojus, savivaldybė neturi lemiamo balso.

VTEK nustatė, kad, K. Ramonienė pasirašė tris įsakymus skirti sau priemokas už Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ priežiūros komitete vykdytas narės funkcijas. Šiuo atveju Lietuvos vyriausioji archyvarė privalėjo nusišalinti Vyriausybei, tačiau tiriant negauta duomenų, kad ji būtų ėmusis tokių veiksmų.

VTEK vertinimu, pasirašiusi su savo privačiais interesais susijusius įsakymus, K. Ramonienė pateko į tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą. Pažymėtina, kad VTEK vertino Lietuvos vyriausiosios archyvarės veiksmų šioje situacijoje atitiktį VPIDĮ nuostatoms, bet ne jos pasirašytų įsakymų teisėtumą.

Atsižvelgusi į tiriant nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Vyriausybei svarstyti K. Ramonienės tarnybinės atsakomybės klausimą.

Tyrimas atliktas gautos informacijos pagrindu.

Tirta, ar ji nepateko į interesų konfliktą, kai sprendė klausimus, susijusius su jos artimo asmens vadovaujama MB „Vikingų žaidimai“. Šis juridinis asmuo MITA vykdė projektą „Inovatyvaus edukacinio e-žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“, o B. Bukauskaitė įsakymu sudarė darbo grupę, kuri vertino šio projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimą.

Tyrimo metu vertinta, ar B. Bukauskaitė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu.