„Kai viešumoje pasigirsta mano senos „Nokios“ garsas, daugeliui žmonių tenka tik nusikvatoti“, – teigė nuo tinklų atsijungęs vokietis Benno Flügel.

32-ejų metų vyras nesijungia prie interneto, jo ypač vengia, kai tenka keliauti. Jis kelerius metus gyvena be „WhatsApp“, navigacijos ar kitų programėlių.

RTL žurnalistė pabandė Hamburge nukakti į reikiamą vietą be išmaniojo telefono.

„Kasininkas man pasakė, kad degalinėse nieko panašaus nebepardavinėja. Niekam šiais laikais žemėlapių nereikia, nes visi turi išmaniuosius telefonus“, – tikino žurnalistė Dania Maria Hohn.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Galiausiai žurnalistę išgelbėjo praeiviai su savo išmaniaisiais telefonais.

„Savo senu mobiliuoju telefonu galiu rašyti žinutes ir tik skambinti, o jei kur nors važiuoju, iš anksto užsirašau maršrutą ir tuomet žinau kelią“, – pasakojo B. Flügel.

Ekspertas sako, kad gyvenant be interneto ir navigacijos reikia mokėti planuoti.

„Už tai teks mokėti daugiau. Pavyzdžiui, jei neturite lengvos prieigos prie banko, tada tenka kulniuoti į banko skyrių, o tai kainuoja daugiau laiko ir pinigų“, – aiškino sociologas Stephan Humer.

Tačiau B. Flügel turi daug laiko pomėgiams, pavyzdžiui, skaitymui. Jis mano, kad būnant „neprisijungusiam“ galima labiau atsipalaiduoti.

Remiantis statistika, Vokietijoje taip gyvena 3 mln. vokiečių, o 2,5 mln. jų – jauni žmonės.

Ataskaita parengta pagal 44 šalių duomenis.

„Ši ataskaita yra raginimas mums visiems atkreipti dėmesį į patyčias ir smurtą, kada ir kur jie bevyktų“, – pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

15 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių nurodė, kad paskutiniaisiais mėnesiais prieš ataskaitos sudarymą bent kartą patyrė patyčias internete, teigiama tyrime „Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos elgsena“ (angl. Health Behaviour in School-aged Children, HBSC).

Jungtinių Tautų agentūra pažymėjo, kad COVID-19 pandemija pakeitė paauglių tarpusavio elgesį.

„Virtualios bendraamžių smurto formos tapo ypač aktualios prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai jaunų žmonių pasauliai tapo vis labiau virtualūs karantino metu“, – teigiama ataskaitoje.

Kitų patyčių formų mastas tik šiek tiek padidėjo, priduriama joje.

11 proc. berniukų ir mergaičių nurodė, kad per paskutiniuosius porą mėnesių prieš ataskaitos sudarymą iš jų mokykloje buvo tyčiojamasi bent du ar tris kartus per mėnesį, palyginti su 10 proc. prieš ketverius metus.

Reikia didinti informuotumą

Daugiausia patyčių elektroninėje erdvėje patyrė berniukai Bulgarijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Lenkijoje, o mažiausiai – Ispanijoje, nurodė PSO.

„Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei“, – sakė H. Kluge.

Ataskaitoje teigiama, kad kas aštuntas paauglys prisipažino virtualioje erdvėje tyčiojęsis iš kitų – šis rodiklis buvo 3 procentiniais punktais didesnis nei 2018 metais.

Tuo metu paauglių, kurie įsivėlė į fizines muštynes, skaičius per ketverių metų laikotarpį išliko stabilus 10 proc. lygyje – 14 proc. tarp berniukų ir 6 proc. tarp mergaičių.

Kadangi jaunimas kasdien internete praleidžia iki šešių valandų, net ir nedideli patyčių ir smurto lygio pokyčiai gali turėti didelės įtakos tūkstančių [vaikų] sveikatai ir gerovei.

Tyrimas atliktas remiantis duomenimis, gautais apklausus 279 tūkst. vaikų ir paauglių iš 44 Europos, Vidurio Azijos šalių ir Kanados.

Daugumoje vietų kibernetinės patyčios buvo didžiausios, kai berniukams buvo 11, o mergaitėms – 13 metų.

Ataskaitoje nustatyta, kad tėvų socioekonominė padėtis neturėjo daug įtakos vaikų elgesiui. Tačiau išimtis buvo Kanada, kur mažiau galimybių turintys jaunuoliai dažniau patyrė patyčias.

Šioje Šiaurės Amerikos šalyje patyčias mokykloje teigė patiriančios 27 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai nepasiturinčių šeimų, palyginti su 21 proc. mergaičių iš 20 proc. labiausiai pasiturinčių šeimų.

Ataskaitoje pažymima, kad ši problema plačiai paplitusi, todėl raginama dėti daugiau pastangų informuotumui didinti.

„Reikia daugiau investuoti į įvairių smurto tarp bendraamžių formų stebėseną, – teigiama joje. – Taip pat būtina skubiai šviesti jaunimą, šeimas ir mokyklas apie kibernetinių patyčių formas ir jų pasekmes, taip pat socialinių tinklų platformoms pritaikyti reglamentavimą siekiant apriboti kibernetines patyčias.“

Didelį sekėjų būrį turinti žinoma moteris sukramtė, prarijo, o paskui išspjovė verslininką, kai šis internetu pasiūlė jai, švelniai tariant, abipusiškai malonų sanglaudos planą. Kaip žinome, vyras panaudojo visiškai tiesmuką pasiūlymą. Jei moteris – ne nimfomanė, toks pasiūlymas jai turėjo nuskambėti vulgariai, įžeidžiamai ir pan. Aišku, būtent taip ir nuskambėjo. Tik pažiūrėkite, ką jis man pasiūlė!!! Koks gyvulys!!! Kaip šlykštu!!! Su rankinuku, su rankinuku jam per veidą, per kuprą, per prestižą. Ir dar vaikus auginantis tėvelis!!!

Visa tai kaip konfeti buvo paskleista interneto pramogų arenoje. Nepastebėti to buvo beveik neįmanoma.

Jautresnis žmogus to verslininko vietoj turbūt emigruotų iš Lietuvos.

Tikėkime, kad žinomos moters sprendimas paskelbti apie tėvelio liapsusą nebuvo pastangos patirti internetinį pasitenkinimą, bet vien tik taurus ir didžiai pagirtinas siekis prisidėti prie tam tikrų elgesio standartų puoselėjimo, moterų ir vyrų santykių klausimo suaktualinimo ir pan.

Deja ar ne deja, bet, kaip sakė šviesaus atminimo aktorius Robinas Williamsas, Dievas vyrams davė galvą ir tą žemutinę kūno dalį, o kraujo tiek, kad vienu metu gali veikti tik viena iš jų. Todėl galbūt taip ir atsitinka – užmirštami rafinuotesnio elgesio būdai ir kai kurie vyrai durnai užsinori tapti eržilais pavasario pievoje. Toks ir atklydo į žinomos moters interneto pievelę su arklišku pasiūlymu. Toliau viskas klostėsi gana moteriškai: moteris tapo kovotoja už gėrį, o vyras – apgailėtinu begalviu, nes, deja ar ne deja, vyrų galvoms kartais kritiškai pritrūksta kraujo. Tačiau mažai kas dėl to juos nori suprasti, gal net užjausti. Tik su rankinuku per galvą.

Kelia riziką

Čekijos ir Ispanijos mokslininkai nustatė, kad net 70–80 proc. tėvų šiais laikais virtualiojoje erdvėje dalijasi dideliu kiekiu turinio, susijusio su jų vaikais. Šiam fenomenui apibūdinti netgi buvo sugalvotas terminas „Sharenting“, kuris į anglų kalbos žodyną buvo oficialiai įtrauktas dar 2016 m.

„Mažamečių atvaizdų skelbimas viešai kelia dvi pagrindines rizikas. Visų pirma, JAV tyrėjų duomenimis, net aštuoni iš dešimties vaikų išnaudojimo nusikaltimų prasideda socialiniuose tinkluose. Antra – jau dabar du penktadaliai Z kartos atstovų nepatenkinti savo skaitmeniniu pėdsaku, tad belieka pagalvoti, kiek už šias nuotraukas tėvams ateityje bus „dėkingi“ gimusieji pastaraisiais metais. Turint omenyje šiuos faktus, kiekviena vaiko asmenukė turi būti kruopščiai apgalvota ir jokiu būdu neatskleisti tokių privačių duomenų, kaip buvimo ar gyvenamoji vieta, mažylio mokymo įstaiga“, – teigia I. Bimbirytė-Yun.

Išjunkite vietos nustatymą

Šiuolaikiniai išmanieji, išsaugodami kadrą, prie jo prisega ir nuotraukos fiksavimo lokaciją. Tai labai patogu, jei po kiek laiko telefono atmintyje norite surasti brangias kelionės akimirkas arba vėliau dar kartą aplankyti prisiminimuose įsirėžusias vietoves. Deja, vaikų išnaudotojams ši papildoma informacija kartais gali būti patrauklesnė nei pats mažylio atvaizdas.

„Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad tokį failą atsisiuntę nusikaltėliai gali bandyti patikusio mažamečio tykoti dažnai fiksuojamose vietose ar net bandyti jį pagrobti. Nuotraukos metaduomenis „Android“ platformoje pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ – „ViewExif“ programėlė“, – pataria saugumo internete ekspertė.

Mažamečių atvaizdų skelbimas viešai kelia dvi pagrindines rizikas.

Jei minėtais įrankiais naudotis nepatogu, užuot draugams ar artimiesiems siuntus savo atžalos atvaizdo originalą, galima pasidalyti jo ekrano nuotrauka, kurios failas turės kur kas mažiau jautrių duomenų ir kels daug mažesnę riziką patekęs į svetimas rankas.

Užtušuokite logotipus

Darželis, mokykla ir sporto treniruotės užima didelę šiuolaikinio vaiko gyvenimo dalį. Tai neabejotinai atsispindi ir jaunuolio nuotraukų albume. Tradicinis Rugsėjo 1-osios portretas mokyklos fone, kadras iš krepšinio varžybų, dėvint aprangą su sporto mokyklos atributika, ir klasės nuotrauka pasipuošus tvarkinga mokykline uniforma – visa ši simbolika piktavaliams naudinga, kaip ir vaiko buvimo vietos nuoroda. Dėl to keliant mažųjų nuotraukas į viešąją erdvę reikėtų užtušuoti ugdymo įstaigų ir uniformų logotipus arba kadrą apkirpti taip, kad jie nebūtų matomi.

Anot ekspertės, fiksuojant vaikų asmenukes ne tik vertėtų vengti jų fone atskleisti gatvės pavadinimą ir namo numerį, bet ir pagalvoti apie aplinkinius. Fotografuojant per masinius mokyklos renginius ar gimtadienio šventes, būtina įsitikinti, kad kiti tėvai neprieštarauja, kad jų mažylio atvaizdas atsiras jūsų asmeniniame archyve ar juo labiau bus paskelbtas viešai. Jei nesate tikri dėl jų nuomonės, geriausia stambiu planu fiksuoti tik savo atžalą.

Reikėtų atsiklausti

Net jei sukomponavote vaiko nuotrauką viešam dalijimuisi laikydamiesi visų saugumo rekomendacijų, viską gali sugadinti jos aprašas. Dažnai nenorėdami palikti tuščio langelio ar tiesiog siekdami sulaukti daugiau patiktukų iš aplinkinių, tėvai naudoja tokias populiarias grotažymes, kaip #vaikai, #seima, #naujagimis, #pirmosiosmaudynes ir pan. Deja, jos neretai suveikia kaip pagalba piktavaliams, kurie pagal šias žymes gali lengvai surasti atsitiktinių mažylių atvaizdų ir vėliau pradėti jais slapta domėtis.

Neretai, užfiksavus mielą mažojo nuotrauką, ja socialinėje erdvėje pasidalijama nė nemirktelėjus. Tačiau beveik niekada nesusimąstoma, kokių padarinių šis veiksmas turės ateityje. Skelbiant vaiko atvaizdus viešai, reikėtų ne tik atkreipti dėmesį į galimą interesų konfliktą, bet ir nepatingėti paklausti paties mažylio nuomonės, jei jis jau geba ją išreikšti.

„Mielą kiškučio kostiumą per pasirodymą vaikų darželyje dėvinčios atžalos nuotrauka, kuri tėvų socialinių tinklų naujienų sienoje sulauks daugybės patiktukų ir teigiamų komentarų, po kelerių metų tarp vaiko bendraamžių gali tapti kibernetinių patyčių objektu. Situacija dar jautresnė paauglių atveju, nes jie dažnai kompleksuoja dėl brendimo metu besikeičiančio kūno, todėl net patys nekalčiausi tėvų užfiksuoti ir viešai pasidalyti kadrai gali sukelti didelį nepasitenkinimą ar netgi psichologiškai traumuoti“, – įspėja ekspertė.

I. Bimbirytės-Yun manymu, toli gražu ne visoms kasdienio gyvenimo akimirkoms lemta atsidurti viešumoje, todėl, negavus jaunuolio sutikimo, geriausia savo interesų nekelti aukščiau vaiko ir šias nuotraukas tiesiog pasilikti privačiame albume.

Blokuoja milijonus žalingų svetainių

„Vaikų apsauga „Tele2“ yra viena iš prioritetinių sričių. Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl dar atsakingiau vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą. Nuolat blokuojame bandymus pasiekti svetaines su vaikų išnaudojimą vaizduojančiu turiniu. Tikime, kad tarptautinis bendradarbiavimas su teisėsaugos organizacijomis prisideda prie mūsų misijos paversti internetą saugesne vieta visiems“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ne vienerius metus atlieka aktyvius veiksmus siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimui. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių.

Bandydamas atverti žalingą svetainę, jos lankytojas nukreipiamas į kitą puslapį, kuriame pranešama apie netinkamą turinį ir pagalbos būdus. Per 2023 m. tokių bandymų Lietuvoje iš viso užblokuota daugiau nei 274,6 tūkst., o visu grupės mastu apsilankymų tokiose svetainėse skaičius per metus išaugo kone dvigubai.

Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga.

 

Pasak IT saugumo eksperto M. Užupio, toks padidėjimas gali būti susijęs su praplėstais ir dažniau atnaujinamais blokuojamų svetainių sąrašais. Prie šių sąrašų „Tele2“ turi prieigą bendradarbiaudama su pasauline kriminalinės policijos įstaiga „Interpol“, kuri renka informaciją apie domenus, talpinančius pornografinį vaikų turinį.

„Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Užblokavus prieigą, užkertamas kelias pakartotiniam prievartą patyrusių vaikų išnaudojimui ir daromas auklėjamasis poveikis naudotojams, kurie, žiūrėdami ar parsisiųsdami neteisėtą medžiagą, gali ketinti padaryti sunkų nusikaltimą“, – sakė M. Užupis.

Pastiprino ir kitais veiksmais

2021 m. „Tele2“ vaikų išnaudojimą vaizduojančių svetainių blokavimo procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines. 2017 m. kanadiečių pradėtas įgyvendinti projektas vienija automatinius žalingo turinio aptikimo metodus ir visame pasaulyje dirbančių analitikų komandą iš 14 skirtingų šalių.

„Projekte „Arachnid“ nenaudojama veido atpažinimo technologija. Jame pasitelkiama „hashing“ (liet. „kodavimo“) technologija, padedanti palyginti konkretų vaizdą ar vaizdo įrašą su žinomų žalingų svetainių duomenų baze. Įrankis greitai aptinka turinį ir siūlo sprendimą, kaip nutraukti žalingos medžiagos platinimą. Šią sistemą papildo bendradarbiavimas su vaikų apsaugos organizacijomis visame pasaulyje“, – sakė M. Užupis.

Neseniai „Tele2“ ėmėsi ir kitų veiksmų, kurie padėtų didinti vaikų saugumą už interneto ribų. Operatorius pradėjo partnerystę su Vilniaus arkivyskupijos labdaros ir paramos organizacija „Caritas“ ir jos prevencinę programą, nukreiptą į kovą su prekyba žmonėmis, o ypač – nepilnamečiais.

Milijardieriaus E. Musko „Starlink“ interneto ryšys perduodamas palydovais į atokias vietoves, kur nėra mobiliojo ryšio signalo. Dar visai neseniai „Starlink“ paslaugos Ukrainoje buvo suteikiamos tik šios šalies pajėgoms.

Tačiau sekmadienį Ukrainos pagrindinis žvalgybos direktoratas paskelbė perėmęs pokalbius, kurie įrodo, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje dabar taip pat naudoja E. Musko internetinio ryšio platformą.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai išplatino garso įrašą, kuris, pasak jų, buvo užfiksuotas rusų fronto pusėje. Jame rusiškai kalbantis vyras sako, kad „Starlink veikia, yra internetas“.

E. Musko bendrovė „SpaceX“, teikianti „Starlink“ paslaugas, aiškina nebendradarbiaujanti su Rusijos valdžia ar Rusijos kariuomene.

„SpaceX niekada nepardavė ir neprekiavo „Starlink“ Rusijoje, ir nesiuntė įrangos į vietoves Rusijoje“, – įmonė parašė savo paskyroje socialiniame tinkle „X“, kuris taip pat priklauso E. Muskui.

Bendrovė teigė išsiaiškinsianti tuos atvejus, kai „Starlink“ terminalais naudojamasi be leidimo ir, jeigu reikia, juos išjungs.

JAV veikiantis gynybos naujienų portalas „Defense One“ anksčiau šią savaitę paskelbė, remdamasis anoniminiais šaltiniais Ukrainos kariuomenėje, kad rusai karo zonoje „Starlink“ terminalus pradėjo naudoti prieš keletą mėnesių.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės taip pat rašė, kad „Starlink“ terminalai į rusų rankas pateko per tarpininkus Dubajuje. Tačiau šių pranešimų kol kas nepatvirtino nei viena kariaujanti pusė.

Anot „Starlink“, jos interneto paslaugos neteikiamos Dubajuje, o ten šių įrenginių užsisakyti negalima ir nevyksta autorizuota prekyba jais.

„Starlink“ palydovinio interneto ryšiui teko svarbus vaidmuo Ukrainai ginantis nuo Rusijos. Po Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį, „SpaceX“ suteikė Ukrainai daugybę „Starlink“ terminalų ir iš pradžių paslaugas už jų naudojimą teikė nemokamai.

Vis dėlto vėliau E. Muskas, regis, apribojo „Starlink“ palydovinį interneto ryšį Ukrainoje. 2023 m. jis pripažino sutrukdęs Ukrainai užpulti Rusijos Juodosios jūros laivyną, kai neleido aktyvuoti „Starlink“ ryšio vietovėse prie Ukrainai priklausančio, bet Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

„Didėja skaičius priklausomų nuo azartinių lošimų. Jeigu anksčiau turėjome heroiną, dabar jį keičia sintetiniai opioidai taip pat pscihostimuliatoriai, naujos psichoaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, mefedronas ir metamfetaminas“, – LNK žurnalistams priklausomybes vardijo Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata. Pasak jo, Priklausomybių centre nuo lošimų priklausomų pacientų – apie 30.

Anot E. Subatos, visuomenėje vis dar vyrauja stigma, nors, pavyzdžiui, alkoholizmas yra tokia pat liga kaip kitos lėtinės ligos. „Iš dalies tai yra genetinis polinkis, iš dalies, galima sakyti, ir paties žmogaus kaltė“, – sakė E. Subata.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jam pritaria ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Stigma yra okupavusi ne tik šiaip visuomenę, bet, drįsčiau sakyti, ir politikos formuotojus. Tai va čia – nelengvas kelias.“ Kaip pavyzdį jis pateikia šios ligos gydymo finansavimą: „Minesotos programą – dalyką, kurį žino visas pasaulis, – Lietuva pradėjo finansuoti tik 2022 m. spalį.“

„Lietuva iš tiesų dabar pristatoma kaip ta šalis, kuri per pastaruosius 3–4 metus padarė didžiausią pažangą ribojant alkoholinių gėrimų vartojimą. Tačiau iki vadinamojo europinio vidurkio, kuris yra apie 10 l absoliutaus alkoholio, dar tikrai mums reikia pasistengti, nes bendras alkoholio vartojimas yra maždaug virš 12 l per metus“, – skaičiavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.

Septyneri metai ir 6 mln. eurų – tiek prireikė Respublikinio priklausomybės ligų centro filialui atnaujinti. Kaip sako centro direktorius, dabar pacientai galės sveikti oriai. Tokie filialai veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vilniuje – didžiausias.

„Mūsų tikslas yra išvesti iš abstinencijos būklės, kai reikia daugiau vaistų ir priežiūros. Poreikis šiuo metu viršija mūsų galimybes ir nuolat yra tam tikra eilė į daugumą skyrių. Laukimas eilėje gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, netgi kartais būna virš mėnesio“, – sakė E. Subata.

Pakliūti į šį centrą galima per šeimos gydytojus. Įstatymas taip pat numato galimybę kreiptis anonimiškai. „Pacientai gali ateiti be asmens dokumentų, tuomet jiems yra suteikiamas individualus kodas“, – aiškino procesą centro direktorius.

Nors lovų skaičius nesikeičia – 86, Priklausomybės ligų centras atnaujintas ne tik išoriškai, čia atsiranda ir nauji skyriai, kur pagalba bus teikiama vaikams ir paaugliams.

„Šiuo metu tik Kaune turime stacionarinį skyrių, Vilniuje turime atnaujintą dienos stacionarą, dabar turėsime ir stacionarines paslaugas – šešias lovas. Nelaikysime jų čia uždarę, šalia yra Vingio parkas, darbuotojai su vaikais išeis pasivaikščioti“, – pasakojo direktorius.

Vilniuje iki šiol veikė tik nepilnamečių dienos stacionaras, kai ateinama nuo ryto ir būnama iki vakaro. Tuščių vietų – nebūna. Priimama po šešis, o paslauga teikiama apie mėnesį.

Yra probleminis interneto vartojimas, kai kalbame apie besaikį naršymą internete. Tai gali būti tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimas, tiek pornografijos žiūrėjimas.

„Šiandieną vyraujanti grupė yra devintokai–vienuoliktokai. Pradedančių vartoti rizikingai ar eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis amžius jaunėja. Tai tikrai neramina, nes ir pati psichoaktyvi medžiaga dabar yra susintetinta, ji mums yra nauja, todėl mes tiksliai nežinome, kaip ji paveiks jauno žmogaus smegenis“, – situaciją apibūdino Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėjas Giedrė Misiūnienė.

Anot savivaldybės, 2022 m. dešimtokų tyrimas parodė, kad apie trečdalis apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 29 proc. per pastarąjį mėnesį rūkė elektroninę cigaretę, o 15 proc. bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių.

Specialistai kaip naują problemą įvardija ir tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai: „Yra probleminis interneto vartojimas, kai kalbame apie besaikį naršymą internete. Tai gali būti tiek kompiuteriniai žaidimai, tiek apsipirkinėjimas, tiek pornografijos žiūrėjimas ir pan.“, – naują opią problemą pabrėžė G. Misiūnienė.

Pasak jos, jauniausias Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus pacientas – 12 metų – buvo priklausomas nuo interneto. Sunerimti svarbu, kai vaikas iškrenta iš rutinos, su juo tampa nebeįmanoma susikalbėti, pastebimas agresyvus elgesys ir sutrinka miegas.

Visai neseniai Rasa iš nepažįstamo vyro sulaukė šokiruojančios žinutės, kuria pasidalijusi savo paskyroje socialiniame tinkle, sulaukė didžiulio palaikymo. Kelias dienas trukęs susirašinėjimas su vyriškiu, pasak Rasos, labiau priminė ne draugišką pokalbį, o apklausą.

Pasakiusi, kad bendravimas erzina, ir palinkėjusi sėkmės, su vyruku ji atsisveikino, tačiau netrukus sulaukė jo atsako. Tekste vyras žinomą dainininkę bandė pažeminti, teigė, kad ji nebepagimdys vaikų dėl savo amžiaus, aukštino save kaip vyrą, už kurį geresnio interneto erdvėje esą nėra, o ji tinkama tik pasilinksminimui.

Tokie vyrai, pasak Rasos, dažnai kankinami nepilnavertiškumo komplekso, o jų elgesį nesunku paaiškinti. „Silpnas ir pažeidžiamas žmogus“, – laidoje „Nuo... Iki...“ sakys R. Kaušiūtė.

Per metus Rasa susirašinėja su dešimtimis vyrų, tačiau į pasimatymą nueina vos kartą ar du. Pasak dainininkės, internetinių pažinčių aplinka nepatyrusiam gali priminti liūną, kuriame nežinia ką rasi. Dainininkė turi ne vieną istoriją, vertą knygos, todėl sako visai rimtai svarstanti smagiai jas surašyti ir sudėti į savotišką vienišės nuotykių dienoraštį.

Rasa pasakos sulauksi pasiūlymų tekėti bent tris kartus, tačiau visus mandagiai atmetusi. Vienas vyras, su kuriuo ji susipažino atvykusi koncertuoti, buvo iš arabiškų kraštų. „Jis matė mane kuklią bei tylią – buvau tokia kaip ir pridera moteriai musulmoniškame krašte, tad nepažino tokios, kokia esu iš tiesų, – juoksis Rasa. – Kitas, kaip paaiškėjo, buvo narcizas, ir aš tikrai neketinu tekėti tik todėl, kad atitikčiau visuomenės lūkesčius.“

Žavios, charizmatiškos ir įkvepiančios trys žinomos moterys – šį pirmadienio vakarą labai atvirai apie savo pasirinkimus, dėl kurių teko atlaikyti nemažai kritikos. Kodėl nereikia pasiduoti aplinkinių spaudimui nei ieškant meilės, nei savo vietos gyvenime, nei žvelgiant į veidrodį?

Reikia nepamiršti

Siekiant plėsti saugesnio interneto paslaugų sistemą Lietuvoje, buvo įkurtas Saugesnio interneto centras – keturių institucijų konsorciumas (LINEŠA, Vaikų linija, Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“). Šis centras teikia tris svarbiausias paslaugas visuomenei: informavimo, pagalbos linijos ir karštosios linijos.

Anot LINEŠA projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, kuruojančio projektą „Draugiškas internetas“, reikėtų nepamiršti, kad internetas yra terpė mainytis informacija, tačiau jame gali tykoti ir rimtų pavojų. Dėl smarkiai tobulėjančio interneto, šiandien kaip niekada svarbu apsaugoti savo vaikus.

„Nesinori akcentuoti neigiamų dalykų, nes internetas teikia ir didžiulę naudą: galima ne tik dalytis informacija, bet ir jos ieškoti. Šito nereikėtų pamiršti. Tačiau tų grėsmių ir neigiamų padarinių nuolat daugėja, nes pats internetas darosi vis kompleksiškesnis, pradedant nuo dirbtinio intelekto, baigiant asmeniniais duomenimis“, – sakė L. Mikalkevičius.

Neprarasti pasitikėjimo

LINEŠA atstovas L. Mikalkevičius atviravo, kad vaikams reikia prevencijos, artimų pokalbių ir saugios erdvės su tėvais. Kad vaikas suprastų apie saugų interneto naudojimą, jam turi būti aišku, kaip juo naudotis, o apie tai gali papasakoti tėvai.

Reikia atsiminti, kad vaikai ir jaunuoliai išradingi, todėl neįmanoma visiškai uždrausti internetą.

„Pats geriausias planas yra prevencija. Paprasčiausi pasikalbėjimai, pasitarimai, saugios erdvės sukūrimas vaikui yra veiksmingiausios priemonės. Svarbiausia – ryšys ir pasitikėjimas, tėvai turėtų informaciją išaiškinti prevenciškai.

Šioje prevencijoje svarbu suprasti du dalykus: tai gali būti praktiniai patarimai, kaip naudotis slaptažodžiais, kokia informacija reikėtų dalytis. Kitas dalykas – emocinės būsena: reikia palaikyti saugią erdvę, žinoti, kaip susidoroti su patyčiomis, su troliais, – vardijo jis.

Griežtesnės priemonės

L. Mikalkevičius pabrėžė, kad vaikai nemėgsta kontrolės ir yra išradingi, tačiau minimalus kontroliavimas gali padėti apsaugoti vaiką. Priemonės neturi būti drastiškos: užtenka riboti interneto naudojimą ir ekrano laiką prie mobiliojo telefono arba kompiuterio. Vaikas turi įvertinti, kad praleistas laikas, prisijungus prie interneto, gali kelti ne tik pavojų jo saugumui, bet ir sveikatai.

„Yra įvairiausių priemonių patikrinti, ar vaikas saugiai naudojasi internetu, tačiau pats paprasčiausias būdas – patikrinti, kokias programėles jis naudoja, peržiūrėti susirašinėjimus, įsitikinti, kad nėra nepažįstamų žmonių, draugų, apie kuriuos tėvai prieš tai negirdėjo. Vienas iš būdų gali būti ir ekrano laiko naudojimo kontrolė, arba prisijungimo prie interneto tinklo kontrolė. Reikia atsiminti, kad vaikai ir jaunuoliai išradingi, todėl neįmanoma visiškai uždrausti internetą“, – aiškino L. Mikalkevičius.

Publikacijoje nurodoma, kad į delfi.lt kreipėsi jaunuolis, kuriam dvasininkas siuntė nederamas nuotraukas. Jis nurodė, kad dėl S. Sudento elgesio kreipėsi ir į Panevėžio vyskupiją, tačiau, pasak vaikino, šioji nereagavo.

Anksčiau į skandalą dėl įsigyto prabangaus „Tesla“ automobilio įsivėlęs klebonas nebuvo linkęs komentuoti situacijos, tačiau pripažino turįs asmeninių intymių nuotraukų archyvą.

„Buvo kelios nuotraukos ir jos gražios“, – delfi.lt sakė dvasininkas.

Visgi, jis neigė siuntęs šias fotografijas kitiems jauniems vyrams. S. Sudento teigimu, į jo telefoną buvo įsilaužta, tad, veikiausiai, taip nuotraukos ir pasklido.

Buvo kelios nuotraukos ir jos gražios.

Apie klebono elgesį informuota Panevėžio vyskupija nurodė, kad su S. Sudentas buvo įspėtas asmeniškai.

„Jis buvo įspėtas, žinoma, buvo kalba“, – sakė Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.

„Aišku, kai gauni tokią žinią, kai yra nederamas elgesys, nei bandai pateisinti, bet yra kalbama ir kalbama, kad žmogus suprastų savo elgesį. Juk ir Bažnyčia ragina nusidėjėlį keltis ir taisytis“, – teigė jis, neturėdamas paaiškinimo, kodėl kunigas S. Sudentas fotografavosi nuogas.

L. Vodopjanovas mano, kad kunigas S. Sudentas jo žodžius išgirdo – po pokalbio „jau praėjo nemažai laiko“, jis daugiau negirdėjo apie netinkamą dvasininko iš Vyžuonų elgesį.