Kvietimą pasirašyti dėl interpeliacijos teikimo TS-LKD siuntė visiems savivaldybės tarybos politikams, taip pat „Vieningo Kauno“ valdančiosios daugumos nariams. Parašų konservatoriai laukė iki balandžio 12 dienos.

Kaip BNS penktadienį nurodė TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, tarybos narys Paulius Lukševičius, kiti kolegos nepasirašė nepaisant praėjusią savaitę paskelbtos informacijos, kad mero iš dalies valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ galėjo gabenti sankcionuotą produkciją į Rusijos Kaliningrado sritį. Dėl to teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Čia veikia grupės valdoma krabų lazdelių gamybos įmonė „Viciunai-Rus“, kurios gamyklą, kaip pranešta praėjusią savaitę, „Vičiūnų grupė“ parduoda pirkėjui, susijusiam su dideliu Rusijos žuvies ir jūros gėrybių importuotoju „Unifrost“. Pati grupė kol kas sandorio nekomentuoja.

„Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi“, – sakė P. Lukševičius.

Interpeliaciją pasirašė tik TS-LKD frakcijos nariai, bet pašnekovas kaip ir anksčiau pabrėžė, kad konservatoriai nesivaiko „politinių taškų“.

„Vyksta karas, ant dviejų kėdžių nepasėdėsi, turi rinktis, ar tu esi su okupantu agresoriumi, ar tu esi už laisvę kovojančioje pusėje“, – kalbėjo P. Lukševičius.

Paklaustas, ar frakcija bandys keisti interpeliacijos tekstą ir teikti ją iš naujo, atsižvelgiant į Kauno socialdemokratų kritiką, kad nebuvo įtraukti kiti su „Vičiūnų grupe“ susiję tarybos nariai, jis nurodė, kad konservatoriai tikrai palaikytų tokią iniciatyvą, jeigu ją teiktų Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partijos frakcija.

„Mūsų atsakymas labai paprastas – kadangi kolegos socialdemokratai tą pasakė, tegul kolegos socialdemokratai inicijuoja apkaltos procedūrą visiems tarybos nariams, kurie susieti su „Vičiūnų grupe“, mes tikrai juos palaikysime“, – teigė P. Lukševičius.

Parašų kitų kolegų neturime, reikia manyti, kad interpeliacija yra nepavykusi.

Socialdemokratai: ikiteisminio tyrimo rezultatai gali keisti situaciją

LSDP dar praėjusią savaitę skelbė, kad interpeliacijos merui nepalaikys, kadangi neturint pakankamo palaikymo ši iniciatyva pasmerkta žlugti.

LSDP frakcijos Kauno taryboje narys Robertas Kaunas BNS sakė, kad dabar svarbu sulaukti ikiteisminio tyrimo išvadų dėl galimo „Vičiūnų grupės“ valdomos įmonės sankcionuotų prekių gabenimo į Rusiją, tolesnių teisėsaugos veiksmų.

„Be abejo, tai yra svarbu, tai yra nauja aplinkybė. Ir jeigu atsiras realus teisinis pagrindas, manau, tikrai diskutuosime ir bus turbūt nauji sprendimai iš mūsų pusės. (...) Jeigu naujas faktas išvirs į realų teisinį pagrindą, tikėtina, tai yra viską keičianti aplinkybė“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jo teigimu, paaiškėjus naujai informacijai apie galimus pažeidimus, LSDP iš naujo svarstytų interpeliacijos klausimą, galbūt patys ją teiktų arba palaikytų.

„Iš moralinės pusės nepalaikome nė vieno verslo, kuris plėtoja ryšius teroristinėje valstybėje Rusijoje, tačiau tai yra moralinė pozicija, o norint sėkmingos interpeliacijos, reikia tam teisinių pagrindų“, – pridūrė R. Kaunas.

„Valstiečiai“: V. Matijošaitis bus meru, kol jį rinks kauniečiai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Kauno taryboje seniūnė Audronė Jankuvienė BNS patvirtino frakciją nutarus, kad kiekvienas dėl interpeliacijos pasirašymo sprendžia individualiai, politikė iniciatyvos nepasirašė.

„Mano argumentas vienas pagrindinių yra teisinis, (...) kad jeigu interpeliacija sėkmingai praeitų visus teismo etapus, išvadas, galutinę išvadą turėtų patvirtinti trys penktadaliai tarybos narių, tai yra 25, arba tam reiktų dešimties „Vieningo Kauno“ narių pritarimo. Ko tikėtis, turbūt, yra nerealu“, – anksčiau išsakytą argumentą pakartojo A. Jankuvienė.

„V. Matijošaitis bus Kauno meru tol, kol jį rinks kauniečiai ir kol „Vieningas Kaunas“ turės tokią tvirtą daugumą taryboje, jo atstatydinti interpeliacijos būdu nepavyks“, – pridūrė LVŽS frakcijos seniūnė.

„Vieningas Kaunas“ apie interpeliaciją nekalbėjo

Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis BNS tvirtino nespėjęs įvertinti TS-LKD interpeliacijos iniciatyvos.

„Aš tam laiko neturėjau, buvau atostogose, neturėjome net galimybės su kažkuo bandyti apšnekėti“, – sakė J. Audėjaitis, pažymėjęs, kad konservatorių kvietimą matė, tačiau už interpeliaciją nepasirašė.

„Nesirašiau, žinoma, ne. (...) Net ir prezidentas pasakė, kad neskubėkite kaltinti, oficialiai šnekant. Nepasirašiau todėl, kad klausimai nemanau, kad yra tiesiogiai susiję, kol neišaiškinta iki galo. Skubotai daryti, kiekvieną parkritusį galime greitai suspardyti, bet nemanau, kad tai produktyvu ir dėl to tiesiog ignoravau šitą kreipimąsi“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Jis nelinkęs daryti išvadų, kol nebaigtas minėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sankcionuotų prekių eksporto.

„Kai padarys (ikiteisminį tyrimą – BNS), tada žiūrėsime, kas įvyko, o gal jie pasakys priešingai. Dabar ant karštųjų būti teisėjais, kurie neturi pakankamai informacijos, nemanau, kad yra teisinga ir protinga“, – sakė vienas „Vieningo Kauno“ lyderių.

Opoziciniai Kauno savivaldybės tarybos konservatoriai rinkti parašus V. Matijošaičio interpeliacijai pradėjo kovo pabaigoje. Jie teigė mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso ją sudaro 41 politikas.

Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti mažiausiai trijų penktadalių balsų dauguma.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

Jie teigia mero atstatydinimo siekiantys dėl grėsmės nacionaliniam saugumui ir ieško kitų vietos politikų paramos.

Kaip šią savaitę nurodė Kauno tarybos opozicijoje esantys konservatoriai, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija mero įgaliojimų nutraukimą inicijuoti siekia atsižvelgdama į informaciją apie „Vičiūnų“ darbuotojų atstovavimą Rusijos maisto pramonei.

Remdamasi Lietuvos žvalgybos informacija LRT praėjusią savaitę paskelbė, kad „Vičiūnų grupės“ gamykla „Vičiunai-Rus“ rusams atstovavo susitikimuose su Kubos pareigūnais. Vienas iš „Vičiūnų grupės“ savininkų yra Kauno meras V. Matijošaitis.

Pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos.

„Manome, kad Valstybės saugumo departamento pristatytoje saugumo grėsmių analizėje ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui yra pagrindas mero įgaliojimų netekimo procedūrai dėl sulaužytos priesaikos“, – TS-LKD pranešime cituojamas konservatorių Kauno skyrių sueigos pirmininkas Paulius Lukševičius.

TS-LKD frakcijos Kauno taryboje seniūnas Martynas Prievelis BNS nurodė, kad už interpeliaciją pasirašo visi aštuoni frakcijos nariai, kitų politikų apsisprendimo bus laukiama iki balandžio 11 dienos.

„Jau neseniai yra išsiųsta visiems kitų frakcijų nariams, įskaitant ir „Vieningo Kauno“ (valdančiosios Kauno tarybos frakcijos – BNS)“, – teigė M. Prievelis.

Kaip BNS nurodė Kauno tarybos ir „Vieningo Kauno“ valdybos narys Jonas Audėjaitis, „opozicijos darbas žaisti šitą žaidimą, o kas vyksta mieste ir kaip miestas keičiasi, visi matome“.

„To darbo yra labai daug, jis dirbamas, jei kažkas kažkam atrodo negerai dėl tokių situacijų, dėl kurių reikėtų daryti sumaištį, jie tą sumaištį nori daryti ir daro. O aš žiūriu į miestą ir miesto pokyčius su viltimi, kad mes eisime vėl tolyn ir pirmyn statydami tiltus ir ne tik tai. Jei kažkam tai netinka, tegul jie kaitalioja“, – kalbėjo J. Audėjaitis.

Paklaustas, ar kažkas iš valdančiosios daugumos narių galėtų paremti interpeliaciją, jis teigė dar nematęs konservatorių kreipimosi ir nurodė, kad „Vieningą Kauną“ vienija veiklos, kurios „akivaizdžios ir tikrai yra matomos“.

„Tikrai jos užkuria sekantiems žingsniams daryti, o tai, kas iš šalies bando vienaip ir kitaip sutrukdyti, žinoma, gal žmonės turi savo nuomonę“, – tvirtino J. Audėjaitis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Audronė Jankuvienė BNS sakė, kad frakcija pasiūlymo dėl mero interpeliacijos kol kas neturi.

„Kai gausime, ją svarstysime. Kol kas apie tai nesame šnekėjęsi“, – tvirtino A. Jankuvienė.

Ji pridūrė nemananti, kad interpeliacija būtų sėkminga, nes praėjus visas procedūras, už mero atstatydinimą turėtų balsuoti trys penktadaliai – bent 25 tarybos nariai.

„Turint minty labai tvirtą „Vieningo Kauno“ daugumą taryboje, nemanau, kad „Vieningame Kaune“ būtų žmonių, kurie palaikytų mero interpeliaciją. Diskusija yra viena, bet, žinote, reikia rezultato. (...) Reiktų, turbūt, apie 10 žmonių, kad balsuotų iš „Vieningo Kauno“ (už interpeliaciją – BNS)“, – sakė LVŽS frakcijos seniūnė.

Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Kauno taryboje seniūno Dariaus Razmislevičiaus, socialdemokratams už mero interpeliaciją „niekas nesiūlė dar pasirašyti“.

„Reikia apsvarstyti, žiūrėti, koks interpeliacijos tekstas. (...) Vienas negaliu nuspręsti, turime apsvarstyti frakcijoje ir kituose partijos formatuose, turime išsidiskutuoti, čia nėra vienasmenis sprendimas“, – kalbėjo D. Razmislevičius.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, inicijuoti merui įgaliojimų netekimo procedūrą gali ne mažiau kaip trečdalis tarybos narių. Po šio teikimo tarybai sudarius komisiją ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nustačius, kad meras sulaužė priesaiką arba nevykdė įgaliojimų, taryba jį gali atstatydinti bent trijų penktadalių balsų dauguma.

Kauno taryboje tai būtų ne mažiau 14 narių, iš viso taryboje yra 41 narys.

TS-LKD frakciją Kauno savivaldybės taryboje sudaro aštuoni nariai, LVŽS – keturi, LSDP – trys. Likę 26 tarybos nariai yra išrinkti pagal „Vieningo Kauno“ sąrašą.

Paremti nepasitikėjimo projektą atsisakė demokratai, „darbiečiai“, socialdemokratai ir Mišri Seimo narių grupė.

„Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybė paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydina? Kam interpeliuoti praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?“ – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anot jo, žlugusi nepasitikėjimo procedūra galėtų tapti gelbėjimosi ratu konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybei.

Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybė paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydina? Kam interpeliuoti praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?

„Nenoriu būti sąmokslų ieškotojas, bet tai panašu į tokį gelbėjimosi ratą šitai krizei išspręsti. Tikėtina, kad interpeliacijai valdantieji nepritars – būtų visiška savižudybė opoziciją palaikyti ir pritarti interpeliacijai. Net „valstiečių“ frakcijoje tikrai žinau, kad vienas narys nedrebėdamas nebalsuotų, už tai balsų nebūtų. Po tokio rezultato premjerei beliktų pasakyti, kad net ir šitas Seimas manimi pasitiki, tai kam man atsistatydinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS pranešė, kad nutarta neremti „valstiečių“ iniciatyvos.

„Puikiai suprantame, kad greičiausiai, kaip ir visąlaik su opozicijos iniciatyvomis, ta iniciatyva neturės jokio palaikymo Seime, tiesiog baigsis tuo, kad nepasitikėjimas bus nepareikštas, o I. Šimonytė iš viso to skandalo išeis aukštai pakėlusi galvą, kad Seimas ja pasitiki“, – tvirtino A. Širinskienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos frakcijų atstovai taip pat teigė neremiantys nepasitikėjimo iniciatyvos, nes Vyriausybė ir taip ketina baigti darbą po NATO viršūnių susitikimo.

Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Vyriausybe gali teikti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parlamente turi 19 narių, be kitų frakcijų palaikymo jai neužtektų balsų inicijuoti nepasitikėjimo procedūros.

„Valstiečių“ parengtame projekte nurodoma, kad nepasitikėjimas reiškiamas suvokiant teisinę ir politinę atsakomybę už valstybėje vykstančių procesų pasekmes, siekiant užtikrinti stabilumą valstybėje, atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situacijas.

„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas Vyriausybe, man atrodo, beveik kiekvienoje sesijoje buvo apie tai kalbama, tai gal šį kartą pagaliau opozicija susirinks parašus ir pradės procedūrą. Seimas numato tokią procedūrą pagal statutą“, – ketvirtadienį „valstiečių“ iniciatyvą Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.

Premjerė yra pranešusi, kad liepos viduryje pati trauksis iš pareigų, jeigu Seimas nepaskelbs pirmalaikių parlamento rinkimų. Taip ji teigia prisiimanti atsakomybę keliems ministrams sulaukus kritikos dėl dokumentais nepagrįstų išlaidų jiems dirbant savivaldybių tarybose. Viena šių ministrų – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasitraukė iš pareigų.

„Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbti dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Šiugždinienės situacija. Trys, penki, septyni, mes tuoj pat turėsime situaciją, kad visi iki vieno. Neisim tuo keliu, kad vienam, o siūlysim visiems kartu, visai Vyriausybei“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Anot jo, dabartinių ministrų veikla nesuderinama su politikų etikos kodeksu.

„Jeigu šnekėti apie Vyriausybės sprendimus valdant infliaciją ar kitus sprendimus, tai mes matom, kad labai nesiseka ir čia jau kompetencijos klausimas. Jos nebuvo formuojant Vyriausybę, jos nėra dabar, nes Vyriausybėje niekas nesikeitė“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Neisim tuo keliu, kad vienam, o siūlysim visiems kartu, visai Vyriausybei.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nagrinėjamos švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės, finansų ministrės Gintarės Skaistės ir kultūros ministro Simono Kairio išlaidos jiems dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

R. Karbauskis sakė manantis, kad Vyriausybė suformuota iš žmonių, kurie nesugeba vykdyti savo pareigų.

Jis pridūrė, kad interpeliacijos procesas jau prasidėjęs, frakcija tai aptarė ketvirtadienį, savo siūlymus žada teikti kitoms frakcijoms.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas kalbėjo, kad dėl interpeliacijos ministrams bus diskutuojama opozicijoje.

„To pasitikėjimo (Vyriausybe – BNS) yra labai mažai bent jau opozicijos tarpe ir tai rodo interpeliacijų skaičius ir klausimų užduodamų skaičius, taip kad čia niekas nepasikeitė, mes nepasitikim Vyriausybe“, – Seime žurnalistams sakė jis.

„Interpeliacija yra teisinis instrumentas, vadinasi, ir klausimai turi būti ne bendro pobūdžio, o labai aiškiai išreikšti, suformuluoti tam, kad į juos būtų galima atsakyti procedūros numatytu metu“, – pridūrė socialdemokratas.

Dėl išlaidų ataskaitų, anot G. Palucko, ministrams reikia priimti politinius sprendimus – trauktis iš pareigų arba nesitraukti „tuo skandinant toliau Vyriausybę.“

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tvirtino manantis, kad interpeliacijos Vyriausybei įgyvendinimo tikimybė lygi nuliui.

„Nieko realaus, mes kažkada tą idėją kėlėm, „valstiečiai“ dabar kelia, tikimybė, kad tai bus įgyvendinta, yra lygi nuliui. Kiekvienas politiškai triukšmauja dėl noro surinkt politinių balų, „valstiečiai“ irgi ne išimtis“, – Seime žurnalistams kalbėjo A. Mazuronis.

Anot jo, akivaizdu, kad dėl išlaidų taryboje yra sisteminė spraga.

„Vyriausybė galėtų pasakyt, kaip šitą planuoja spręst, o ne čekius rankiot. Čia situacija visiems aiški, niekas tų čekių neturi“, – sakė politikas.

Pasak opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, interpeliacijos Vyriausybei klausimas bus svarstomas, kai bus teikiamas pasiūlymas.

„Apsitarsim ir tada, jeigu visos frakcijos tam pritars, tai yra prasmė, jeigu viena frakcija – tikrai ne“, – žurnalistams Seime teigė parlamentaras.

Paklaustas, ar gali ministrai, kurių ataskaitos buvo paviešintos, toliau dirbti Vyriausybėje, S. Skvernelis sakė, kad „nelabai.“

„Būkim realistai, liko metai iki rinkimų ir dabar svarbu, kad būtų Vyriausybė pakeista bent jau tais ministrais, kurie dar kažko blogo nepadarė iki kadencijos pabaigos ir galėtų su mažiausiais nuostoliais šitą kadenciją pabaigti“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį paviešintose S. Kairio ataskaitose matyti, kad jam dirbant Kauno taryboje išlaidos siekė daugiau kaip 35 tūkst. eurų, o G. Skaistės – daugiau kaip 20 tūkst. eurų.

S. Kairys taryboje dirbo šešerius su puse metų, G. Skaistė – ketverius metus.

Pastaruoju metu daugiausiai klausimų kelta dėl švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės išlaidų jai dirbant Kauno miesto savivaldybės tarybos nare 2019–2020 metais. J. Šiugždinienė paėmė 13,8 tūkst. eurų išmokų.

Vilniaus apygardos prokuratūra antradienį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams. Taip pat viešojo intereso tyrimai vyksta Tauragės bei Kauno miesto ir rajono savivaldybėse.

Ikiteisminiai tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta Neringoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Šilutėje ir Pagėgiuose.

V. Čmilytė-Nielsen tai vadina įprasta procedūra

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui R. Karbauskiui paskelbus apie interpeliaciją Vyriausybei dėl ministrų išlaidų, Seimo pirmininkė sako, kad tai – įprasta procedūra.

„Tai yra opozicijos pakankamai įprastas įrankis, normali iniciatyva, laikas nuo laiko pasitaiko interpeliacijos atskiriems ministrams. Gali būti ir toks žanras, nepasitikėjimas visa Vyriausybe. Jei bus tokia iniciatyva registruota, Seimas apsispręs“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Premjerė: pigiau būtų ne po vieną ministrą, o visiems

Opoziciniams „valstiečiams“ pasiūlius interpeliaciją Vyriausybei dėl ministrų išlaidų, premjerė Ingrida Šimonytė juokauja, kad pigiau tą daryti būtų visam Ministrų kabinetui.

„Kažkada esu pokštavusi jau ta tema, kad daug kartų buvo bandyta po vieną ministrą, tai gal pigiau būtų visai Vyriausybei“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Ji pridūrė nežinanti, už ką Vyriausybei siūloma interpeliacija.

„Bet, matyt, kad sužinosiu“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ketvirtadienį 65 Seimo nariai balsavo, kad juos tenkino ministro pateikti atsakymai į interpeliacijos klausimus, prieš buvo 58 parlamentarai, o susilaikė vienintelis Artūras Skardžius iš Mišrios Seimo narių grupės. Pastaruoju metu K. Navicką kritikavęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis balsavime nedalyvavo.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad visi gali dirbti geriau: „Įskaitant ir ministrą“.

Tokiu būdu slapto balsavimo, kuriuo būtų sprendžiama dėl ministro atleidimo iš pareigų, nebeprireikė.

Antrą interpeliaciją atlaikęs K. Navickas po balsavimo teigė, kad interpeliacija nėra pati maloniausia procedūra, bet tvirtino jautęsis tvirtai ir kad ji nepavyks.  

„Jaučiausi tvirtai, ką sakiau ir prieš (interpeliaciją – BNS). Ir dabar dirbame toliau“, – teigė K. Navickas.

Ministras juokavo, kad pagal Seimo statutą iki kadencijos pabaigos jam opozicija dar gali surengti tris interpeliacijas. 

Tuo metu „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino, kad jei dalis opozicijos Seimo narių būtų buvę posėdžių salėje, interpeliacija būtų pavykusi.

„Žinoma, čia yra ir opozicijos susitelkimo klausimas, ir gebėjimo mobilizuoti Seimo narius“, – tvirtino A. Mazuronis.    

Žinoma, čia yra ir opozicijos susitelkimo klausimas, ir gebėjimo mobilizuoti Seimo narius.

Opozicija interpeliaciją K. Navickui surengė pirmiausia dėl itin prastos situacijos pieno sektoriuje.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija kovą prie Seimo buvo surengusi protesto akciją – jos metu ūkininkai reikalavo mažiausiai 40 mln. eurų paramos, kuri būtų leidusi stabilizuoti krizinę situaciją pieno sektoriuje, ir K. Navicko atsistatydinimo.

Tai buvo antroji interpeliacija žemės ūkio ministrui. 2022 metų birželį opozicija šią procedūrą K. Navickui taip pat buvo surengusi dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Tuomet irgi neužteko balsų jį atstatydinti.

Premjerė I. Šimonytė anksčiau sakė, kad žemės ūkio ministro likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo, kuris vyksta pagal naujas taisykles, sėkmės ar nesėkmės.

„Jeigu šis procesas (pasėlių deklaravimas – BNS) bus kažkokiu būdu nesėkmingas, tada jau už darbo rezultatą, už tai, kad nepadarytas darbas tinkamai, turbūt aš kelti klausimus ministrui turėsiu pagrindo, bet negaliu sakyti, kad tai būtinai bus, nenoriu spekuliuoti“, – Seime yra sakiusi Vyriausybės vadovė.

„Nesame blogame kelyje, nėra, kad sudėti blogi pamatai ir kad yra kažkokie sprendimai, kurie mus iškreiptų europinėje rinkoje ar išsiskirtume iš kitų Europos valstybių“, – ketvirtadienį Seime tvirtino K. Navickas. 

Seimui pateiktuose atsakymuose ministras K. Navickas teigia jaučiantis pareigą likti poste ir tęsti pradėtus darbus bei tikina, jog padėti geri pamatai žemės ūkio pertvarkai ir klestėjimui, o tai turėtų sustiprinti jo konkurencingumą.

„Taip, yra poslinkis žemės ūkyje link aplinkosauginių dalykų, bet kol kas tas poslinkis yra švelnus. (...) Bet ir ūkininkams reikia būti atviresniems ir išeiti iš savo informacinio arba iš savo bendruomenės lauko ir girdėti, ką kalba ir miesto gyventojai“, – parlamentarams sakė K. Navickas.  

Ne pirmą kartą jam rengiamą interpeliaciją jis sieja su „daugelį kadencijų nejudintomis žemės ūkio sistemos pertvarkomis ir skaidrinimu“. 

Nesame blogame kelyje, nėra, kad sudėti blogi pamatai ir kad yra kažkokie sprendimai, kurie mus iškreiptų europinėje rinkoje ar išsiskirtume iš kitų Europos valstybių.

Vienas interpeliacijos iniciatorių – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika teigia, kad ministrui „keliami fundamentiniai klausimai“, iš kurių vienas – šią savaitę prasidėjęs ir iškart įstrigęs pasėlių deklaravimas pagal naują tvarką.

„Nuraminimai, kad kitą savaitę ar dar kitą bus kažkokios korekcijos, bus papildymai, yra opiumas liaudžiai, kas neišgelbės situacijos“, – teigė K. Mažeika.    

Jis pareiškė, kad dabartinė situacija primena tą, kuri aprašoma knygoje „Gyvulių ūkis“ – visi yra lygūs, bet yra ir lygesnių.

„Tą taisyklę galima pritaikyti pirmiausia Žemės ūkio ministerijos politinei vadovybei, kuri elgiasi taip, kaip jiems atrodo: kad socialiniai partneriai yra kažkur užribyje ir sprendimų, kurių reikia šiandien žemės ūkiui, nėra“, – tvirtino jis.  

Jis siūlė ministrui pasekti Lenkijos žemės ūkio ministro pėdomis, kuris nepateisinus lūkesčių atsistatydino.

Pasak jo, K. Navickui nekeliami politiniai klausimai – priekaištaujama dėl jo nesugebėjimo valdyti situacijos žemės ūkyje. 

„Tai (interpeliacija – BNS) nėra kažkoks politinis klausimas, tai tiesiog žmogus, negebantis dirbti, negeba atstovėti tos srities, kuri yra jam patikėta“, – tvirtino K. Mažeika. 

„Valstiečiui“ Giedriui Surpliui priekaištaujant, kad pieno eksportas pernai smuko dukart, ministras pabrėžė, kad gali sumažėti žaliavinio pieno, bet „daugiau turime kietų sūrių, puskiečių, pieno produktų“.   

K. Navickas pripažino, kad pieno krizė yra ir ji tikriausiai buvo laiku nepriimtų sprendimų pasekmė: „Reikia struktūrinių pokyčių“.

Europos Komisijai atsisakius skirti paramą dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams, ministras tikisi, kad parama vis tik bus skirta.  

„Tikiuosi, kad Komisija mus išgirs“, – kartojo jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra pripažinusi, kad K. Navicko likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės. Premjerės teigimu, ministras nekaltas dėl to, jog reikia įgyvendinti žaliąjį kursą, kuris numatytas tiek Vyriausybės programoje, tiek Europos Sąjungos mastu.

Pagal Seimo statutą, interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai. Išklausius ministro atsakymus Seime, bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys pritarti arba nepritarti atsakymams – jeigu jie bus pripažinti nepatenkinamais, vyks slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.

Už tai, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.

Opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ji surengta ne pirmą kartą – 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo ministras išsaugojo postą, o balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai. 

„Nėra labai tinkamai parinktas laikas, keli svarbūs dalykai vyksta, kaip pasėlių deklaravimas, procesai, kurie reikalauja maksimalaus ministerijos, paties ministro įsitraukimas“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Sunku nuneigti, kad ministrui yra klausimų nemažai, rytoj jis į juos atsakys, bet dabar, šiuo metu, šią, kitą savaitę, kalbėti apie interpeliaciją ministrui tikrai nėra laikas. (...) Praėjus tam, praėjus porai savaičių, matyt, prie klausimo bus grįžta, manau, bus įvertintas jo darbas“, – kalbėjo ji.

Opozicija K. Navickui yra surengusi interpeliacijos procedūrą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje. Ministras šią savaitę ketina pateikti atsakymus į parlamentarų klausimus.

Keli svarbūs dalykai vyksta, kaip pasėlių deklaravimas, procesai, kurie reikalauja maksimalaus ministerijos, paties ministro įsitraukimas.

Ministrui interpeliacija surengta ne pirmą kartą. 2022 metų birželį per balsavimą dėl nepasitikėjimo jis išsaugojo pareigas ir šis balsavimas įžiebė konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuri keletą savaičių boikotavo Seimo posėdžius ir posėdžiavo atskirai.

Lietuvos pieno gamintojų asociacija kovą prie Seimo buvo surengusi protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalavo bent 40 mln. eurų paramos, kuri būtų leidusi stabilizuoti krizinę situaciją pieno sektoriuje ir K. Navicko atsistatydinimo.

K. Navickas antradienį po priesaikos parlamente įgijo Seimo nario įgaliojimus.