Šalies policija pranešė, kad pirmadienį, 16.26 val. į Jonavos pareigūnus kreipėsi 1993 metais gimęs vyras. Jis pareiškė, kad nuo 2023 metų spalio 4 dienos iki šių metų kovo 1 dienos nepažįstami asmenys įtikino investuoti į internetinę investavimo platformą ir apgaulės būdu išviliojo 15 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto įgijimo apgaule, už tai gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Julianas investuoti pradėjo aštuoniolikos. Sako, kad pradžioje teko nusvilti, tačiau išmoktos pamokos praverčia iki šiol.

„Nepamenu net iš tikrųjų, kodėl... Nebuvo to mokoma šeimoje, tuo labiau nebuvo mokykloje. Bet savu laiku atsirado noras turėti daugiau nei turiu. Nes 18 metų jau aktyviai dirbau ir norėjau, kad mano uždirbti pinigai dirbtų man. Ir kažkaip iš tų pinigų pasidaryti dar daugiau“, – pasakojo asmeninių finansų konsultantas Julian Šaroikin.

Į pirmąją finansų konsultaciją Julianas atėjo prieš trejus metus, o šiandien klientus konsultuoja ir pats.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Reikia skirti daug laiko šitam reikalui. Čia negali būt taip, kad jūs dirbat nuo 8 iki 17 valandos ir vakare porai valandų prisėdate kažką pasižiūrėti. Tuomet reikia turėti daug žinių, ko vėlgi nei kolegijose, nei universitetuose pas mus nemoko. Ir, aišku, turėti daug praktikos. O praktiką žmonės įgyja tada, kai pora kartų viską taip, galima sakyt, nuleidžia“, – kalbėjo J. Šaroikin.

Tyrimai rodo, kad investuoti pradeda vis daugiau jaunimo. Tačiau daugelio jų investicijos rizikingos.

„Z karta, mūsų jaunimas tiktai pradeda darbą. Jie neturi sukaupę didelio turto. Tačiau jų apetitas rizikai yra didesnis, jie nori greitesnio, didesnio uždarbio, dėl to pasirenka kitas priemones“, – teigė „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

„Drąsesni, veržlesni. Gal jie turi mažiau įvairių mitų, ir nuostatų, ir nepasitikėjimo su investavimu“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

Ekonomistų drąsesni jaunuolių sprendimai nestebina. Mat, dažnas jaunasis investuotojas tiki, kad net ir nepasisekus, pinigus pavyks atgauti.

„Kartais iš jų galima užsidirbti labai daug, bet kartais su jais galima labai stipriai pradirbti. Tai reiškia patirti nuostolių, kuriuos paskui stengsiesi atgauti.  Atitinkamai jaunesni asmenys – jie galbūt tiki fortūna, ar tas nepatyrimas... Rizikos neadekvatus suvokimas nulemia tai, kad jie linkę tokias investicijas pasirinkti“, – pasakojo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Pasak specialistų, jaunimas dažnai renkasi investicijas, nereikalaujančias didelių sumų, o tūkstantmečio kartos investicijos didesnės, bet ir atsargesnės. Mat, vyresni neretai pirmenybę teikia akcijoms, biržoje prekiaujamiems bei turto fondams.

„Vyresni investuoja konservatyviau, su mažesne rizika. Bet jų grąža visumoje, ilgu laikotarpiu, yra aukštesnė. Nes jauni trumpu laikotarpiu kartais labai daug užsidirba, bet paskui pradirba. Ir paskui vis tiek nesikompensuoja“, – aiškino A. Bartkus.

Vis daugiau susidomėjimo sulaukia ir tvarus investavimas. Kai gali gauti ne tik pelną, bet ir prisidėti prie aplinkai draugiškų projektų, pavyzdžiui, padedi sodinti mišką.

„Tvarios investicijos gali užtikrinti ir šiek tiek didesnę grąžą. Ir yra skaičiuojama, kad jos yra mažiau paveikios įvairiems finansų rinkų sukrėtimams“, – sakė „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė.

Abiturientas Matas investuoti pradėjo vos dvylikos. Tiesa, pirmąsias sumas paskirstė prižiūrimas tėvų. Pasak jo, jauname amžiuje padarytos klaidos sunkiausios.

„Turbūt pagrindinė rizika, kad jis nudegs padaręs kvailą sprendimą, kurio daugiau gyvenime nebepadarytų. Ir nuo to nudegimo jis daugiau gyvenime nebeinvestuos ir laikys savo pinigus sąskaitoje, ir tiesiog infliacija tuos pinigus suvalgys“, – kalbėjo Vilniaus jėzuitų gimnazijos paramos fondo operacijų vadovas Matas Baliukonis.

Kristupo investicijas paskatino pradinėse klasėse perskaityta knyga. Jis sakė, kad renkantis investicijas, svarbiausia neužkibti ant sukčių kabliuko.

„Sveikintina bent jau pradėti investuoti. Pasižiūrėti, suprasti kaip tai veikia. O tada jau, jei kalbant apie didesnes investicijas, jau truputį geriau suprantant, investuoti. Ne aklai – ne iš kokių tiktokų, reels'ų“, – mokė investuotojas Kristupas Vanagas.

Tačiau gyventojų nuomonės skiriasi. Vieni, galvodami apie ateitį, investuoja. Kiti investavimu vis dar nepasitiki.

„Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais investuojančių gyventojų skaičius išaugo trečdaliu, investicijų vertė išaugo apie 80 procentų, metų pabaigoje tai sudarė daugiau nei milijardą eurų.

Kaip turėjimas daug sąskaitų gali padėti reguliuoti finansus patarė SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

– Žmonės dažnai sako, kad mažai uždirba, gyvena nuo algos iki algos, kad neįmanoma sutaupyti. Ar tikrai neįmanoma? 

– Aš manau, kad visi, kurie atkreipia dėmesį į savo išlaidas, kurie moka susidaryti planą, tikrai sutaupyti gali. 

– Nuo ko pradėti? 

– Turiu tokią šventą trejybę, kurią visiems sakau. Ją labai paprasta prisiminti. Trys pagrindiniai dalykai: sek, skaidyk ir pasitikrink. Pirmas žodis – sek. Jis reiškia tai, kad turiu suprasti, kur išleidžiu savo pinigus tam, kad man būtų lengviau susiskaidyti, turėti realų planą, kurio pavyktų laikytis. Tą galima daryti stebint savo išlaidas arba pasižiūrėti, pavyzdžiui, paskutinių trijų mėnesių sąskaitos išrašą, kuriame matome, kaip leidžiame pinigus. Pastebėti tam tikras vietas, kuriose galėčiau pasakyti, kad gal galėjau čia pinigų neleisti. Tai padeda atkreipti dėmesį į tai, kai ateityje pirksiu kažką panašaus. Tikrai prisiminsiu, kad kažkada sau dėl šito dalyko priekaištavau. Kai pamatau savo išlaidas, man šiek tiek lengviau pasidaryti planą į priekį, kaip aš toliau norėčiau leisti pinigus. Pavyzdžiui, pasakysiu sau, kad išleisiu tik 50 eurų maistui, bet mano išlaidose akivaizdžiai matosi, kad išleidžiu 300 eurų. Faktas, kad tikrai nesugebėsiu laikytis to plano. Dėl to labai svarbu pasižiūrėti tas išlaidas. 

Tuomet seka – skaidyk. Visiems rekomenduoju kiekvieno mėnesio pradžioje susiskaidyti. Savo pinigams, kuriuos aš gaunu, suteikti paskirtį: kur aš dabar pinigus leisiu, kokią dalį skirsiu komunaliniams mokesčiams sumokėti, kokią dalį skirsiu maistui, kokią dalį skirsiu atostogoms, kokią dalį investavimo arba finansinio saugumo rezervų kaupimui. Kai susiskaidau, mano pajamos nebeatrodo tokios didelės ir tada mažiau noriu pirkti, nes turiu labai aiškią struktūrą, kur mano pinigai planuojami išleisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs pati turite aštuonias sąskaitas. Papasakokite apie tai, kaip jos padeda skaidyti ir paskirstyti pinigus. 

– Visi bankai, turint paslaugų krepšelius, dažnai sąskaitą suteikia nemokamai. Pats lengviausias būdas – susiskaidyti ne ant lapo, bet iš karto tą padaryti per skirtingas sąskaitas. Tai – patogu. Turiu skirtingas sąskaitas: vieną skirtą vartojimui, kitą mokesčiams. Trečia skirta taupymui, ketvirta investavimui ir dar kelios asmeninėms reikmėms. Kiek sąskaitų reikia, kiekvienas turėtų nuspręsti individualiai. Man yra paprasčiau kuo smulkiau susiskaidyti. Kitam gali užtekti trijų sąskaitų, kurias skirs mokesčiams, vartojimui ir taupymui. Kiekvienas turėtų pagal save pasirinkti. Man kuo smulkiau, tuo patogiau, nes tada nebereikia galvoti. Tu žinai kokia pinigų suma skirta kasdieniniam vartojimui. Automatiškai neišleidi tų pinigų, kurie skirti tavo ateities vartojimui. Pavyzdžiui, tu visuomet turėsi pinigų ir atostogoms, ir tiems gimtadieniams dėl to, kad tu tą iš anksto susiplanavai. 

– Kokią sumą turiu atsidėti? Kaip paskirstyti? Mokesčiai kiekvieną mėnesį yra panašūs, o kiek skirti taupymui, pramogoms? 

– Universali taisyklė, apie kurią mes labai dažnai kalbame, tai – 50, 30, 20. Aš turėčiau gyventi taip, kad ne daugiau 50 proc. visų gaunamų pajamų išeitų būtinoms išlaidoms padengti. Kas yra būtinosios išlaidos? Tai – komunaliniai, finansiniai įsipareigojimai, tai gali būti telefono sąskaita, transportas, bazinis maistas, ne kavinės ir restoranai, bet tai, ką aš valgau namuose. 30 proc. turėtų keliauti jūsų norams, tam ko neprivalau išleisti, bet man labai patinka leisti pinigus. Čia ta nuostabioji dalis – kavinės, restoranai, pramogos, teatrai. Toliau 20 proc. skiriama taupymui arba investavimui. Į tai įeina antrosios ir trečiosios pakopos kaupimas, finansinio saugumo rezervo kaupimas. Lygiai taip pat, jeigu aš turiu kažkokių brangių paskolų ir noriu greičiau jas padengti, tai refinansavimas galimas iš tos 20 proc. dalies. Tokia yra bazinė taisyklė.

Tačiau aš visą laiką sakau, pirmiausia, pasižiūrėkite savo išlaidas ir labai sąžiningai pasakykite sau, kurios išlaidos nebepatinka, kur tikrai galiu sau šiek tiek papriekaištauti. Nereikia bijoti į tai atkreipti dėmesį, nes visos mūsų praeities išlaidos gali padėti daug teisingiau planuoti ateityje, kaip norėsiu leisti pinigus. Kiekvienas tuos procentus nusistato skirtingai. Asmeniškai atostogoms skiriu 7 proc. savo pajamų, mažiausiai 15 proc. investavimui. Kiekvienas skirtingai. Pagal savo galimybes reikia pasižiūrėti. Labai gerai pradėti nuo 1–2 proc. 

1971 metais gimusi moteris jau daugiau nei prieš savaitę kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą, pinigai iš jos išvilioti nuo sausio 11 iki vasario 15 dienos.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tam, kad Investicijų palengvinimo plėtrai (IFD) susitarimas, kurį pasirašė 75 proc. PPO narių, būtų oficialiai integruotas, organizacijos taisyklės numato iš pradžių pasiekti visišką konsensusą. Nepaisant plačios paramos, kai kurios narės vis dar prieštarauja šio susitarimo integravimui į PPO, įskaitant Indiją, kuri paprastai priešinasi visų šalių neapimantiems sandoriams.

Susitarimas buvo paviešintas PPO tinklalapyje likus kelioms valandoms iki 13-osios šios organizacijos ministrų konferencijos Abu Dabyje pradžios. Juo siekiama palengvinti „tiesioginių užsienio investicijų srautą... ypač į besivystančias ir mažiausiai išsivysčiusias“ šalis, kad būtų galima paskatinti tvarų vystymąsi, sakoma susitarimo tekste. Tam, kad šis tikslas būtų įgyvendintas, dalyvaujančios šalys susitarė „padidinti priemonių skaidrumą, supaprastinti administracines procedūras, priimti kitokias investicijų lengvinimo priemones ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą“.

PPO vadovė Ngozi Okonjo-Iweala pavadino tai „novatorišku susitarimu, žadančiu padėti jį pasirašiusioms šalims pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kuriomis jos nori paskatinti augimą“.

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Valdis Dombrovskis nurodė, kad tai „yra galimybė besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims sustiprinti savo gebėjimą pritraukti daugiau investicijų“.

Susitarimą pasirašiusios šalys kreipėsi dėl galimybės integruoti jį į PPO Abu Dabyje rengiamo susitikimo, kuris truks iki vasario 29 d., metu. Jo integravimas leistų kitoms šalims narėms savanoriškai prisijungti.

Penktadienį, 13.46 val., Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 58 metų vyro pranešimą.

Jis pranešė, kad sausio 15-28 dienomis iš savo banko sąskaitos, investuodamas, pervedė 19 tūkst. 129 eurų, tačiau piniginės grąžos negavo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė Policijos departamentas.

Ketvirtadienį policija gavo ir nuo sukčių nukentėjusio Vilniaus apskrities gyventojo pranešimą.

50-metis vyras pranešė, kad pernai rugsėjo 10 dieną, apie 13 val., paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule išviliota 910 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo 2023 metų gruodžio iki šių metų sausio 22 dienos Trakų rajone, Lentvaryje, 34 metų moteriai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 tūkst. 483 eurus.

Policija surinko medžiagą dėl labai didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, pranešė Policijos departamentas.

Trečiadienį 14 val. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo 2023 metų rugpjūčio 30 iki gruodžio 29 dienos Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, 64 metų moteriai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 9 tūkst. 996 eurus.

Taisyklė viena – nepasikliaukite nematomais investavimo specialistais iš interneto platybių, nes čia knibžda daug sukčių.

Dėl šio sukčiavimo policija taip pat surinko medžiagą.

Norėdami investuoti internetinėse investavimo platformose, Lietuvos gyventojai nukenčia gana dažnai, policija beveik kas savaitę gauna nukentėjusiųjų pranešimų.

„Neprasidėkite su neaiškaus plauko internetinėmis investavimo platformomis. Na, o jei turite atliekamų pinigų, savo sėkmę bandykite, apsilankydami bankuose ir gyvai bendraudami su konsultantais. Taisyklė viena – nepasikliaukite nematomais investavimo specialistais iš interneto platybių, nes čia knibžda daug sukčių“, – įspėja policija.

Šiaulių apskrities policijai buvo pranešta, kad pernai spalio 30 dieną 66 metų radviliškietis, norėdamas investuoti internetinėje investavimo platformoje „TickMill“, į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų.

Po to, įtikintas investuoti daugiau pinigų, patikėjo savo asmens bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis nepažįstamiems asmenims.

Šie asmenys, pasinaudoję radviliškiečio duomenimis, šiemet sausio 24 dieną paėmė ir pasisavino 2,8 tūkst. eurų kreditą.

Investuoti pinigai negrąžinti, asmenys ryšio priemonėmis nebepasiekiami. Turtinė žala – 2,9 tūkst. eurų, skelbia Šiaulių apskrities policija.

Nuo sukčių nukentėjo ir kitas 74 metų radviliškietis.

Norėdamas investuoti į internetinę platformą, iš savo banko sąskaitos pervedė 150 eurų į nurodytą banko sąskaitą.

Po to, įtikintas investuoti daugiau pinigų, patikėjo savo asmens bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis nepažįstamiems asmenims.

Pasinaudoję šiais duomenimis, sukčiai šiemet sausio 10 dieną paėmė 1 tūkst.  eurų kreditą bei neteisėtai atliko tris skirtingus bankinius pavedimus į tris skirtingas banko sąskaitas – 1050 eurų, 500 eurų ir 910 eurų.

Investuoti pinigai negrąžinti, asmenys ryšio priemonėmis nebepasiekiami.

Šiam vyrui padaryta turtinė žala siekia 2 tūkst. 610 eurų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksejus Gubenka sako, kad investicinis sukčiavimas yra populiarus sukčiavimo būdas.

Gyventojai elektroniniu paštu ar trumposiomis žinutėmis gauna neva iš banko atsiųstas nuorodas, kuriose siūloma investuoti į kriptovaliutas per fiktyvias interneto svetaines. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai telefonu paskambina nepažįstamas, dažniausiai rusakalbis asmuo, kuris taip pat siūlo investuoti.

„Tokius pasiūlymus reikia vertinti itin kritiškai, nors su žmonėmis kalbama itin gražiai, tačiau per naktį niekas taip lengvai nepraturtėja, o prarasti pinigus – įmanoma. Būna ir tokių atvejų, kai iš pradžių investuojama nedidelė pinigų suma paauga ir nukentėjusysis gauna vienkartinę išmoką, patiki savo sėkme, o praranda milžiniškas pinigų sumas – visas santaupas, būna pasiėmęs paskolą, pasiskolinęs iš artimųjų, pardavęs nekilnojamąjį turtą“, – policijos pranešime sako A. Gubenka.

Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Taip pat laikotarpiu nuo rugsėjo 7 iki lapkričio 16 dienos Švenčionių rajone, Švenčionėliuose, iš 55 metų vyro per investavimo platformas apgaulės būdu išviliota 12 tūkst. 440 eurų.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę.

Neseniai „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų susidūrė su telefoniniais sukčiais.

Kitas populiarus finansinio sukčiavimo būdas – prisidengimas įvairiomis investavimo schemomis. Atpažinti tokį lėšų išviliojimo būdą teko beveik kas trečiam apklausos dalyviui (29 proc.), tačiau pastebima, kad su tokiomis schemomis dažniau susiduria vyrai (34 proc.) ir aukštesnio išsilavinimo respondentai (30 proc.).

„Pagrindinis tokio sukčiavimo tikslas yra įtikinti žmogų, kad jis pervestų pinigus į neegzistuojančią investicijų bendrovę. Atpažinti, kad tokia bendrovė neegzistuoja, galima iš pačio jos puslapio ir pateikiamų „savininkų“ vardų – dažniausiai puslapis bus labai primityvus, nekokybiškai sukurtas, o nurodyti kontaktai – išgalvoti“, – yra sakęs Medicinos banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas. 

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, gautas 49-erių moters pranešimas, kad nuo rugpjūčio 15 iki rugsėjo 22 dienos Vilniaus rajone nepažįstami asmenys, pasiūlę investuoti per investavimo platformą, apgaule iš jos išviliojo 14 tūkst. eurų.

Policija įvykį tiria.