Daugiausia eksportuojanti šalis

Pasak „Philip Morris Baltic“ generalinio direktoriaus Mindaugo Dacio, JAV kompanijos investicija nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo tarsi ledlaužis kitoms užsienio kompanijoms ir parodė, kad šalyje buvo verta investuoti.

„Kartu su kitais užsienio investuotojais pradėjome diegti vakarietiškas vadybos, darbdavio, tvarumo vertybes bei praktikas, kurios vėliau plito Lietuvos verslo pasaulyje ir tapo norma. Kartu didinome gamybos ir eksporto pajėgumus, stiprinome verslo bendradarbiavimą, o tai ženkliai prisidėjo prie visos ekonomikos konkurencingumo augimo. Dabar Lietuva tarp Baltijos šalių išsiskiria kaip daugiausia gaminanti ir eksportuojanti šalis, o užsienio investuotojai, be abejonės, prie to prisidėjo“, – teigė M. Dacys.

„Philip Morris Lietuva“ šiuo metu eksportuoja 98,1 proc. produkcijos (2022 m. – 98,4 proc.), o pagrindinės eksporto rinkos dabar yra Europoje ir Azijoje.

Fabriko produkcija sudaro svarbią dalį regiono eksporto ir Klaipėdos jūrų uosto apkrovos. 2022 m. duomenimis, tabako gaminiai sudarė 17,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto.

Mindaugas Dacys. I. Kiseliovaitės nuotr.

Cigaretės atsidurs muziejuose?

„Philip Morris International“ viceprezidentas Šiaurės Rytų Europos klasteriui Michał Mierzejewski, kuruojantis veiklą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Moldovoje, teigė, kad, žvelgiant į netolimą ateitį, tradicinės cigaretės atsidurs muziejuose, nes jas pamažu pakeis naujieji gaminiai.

Dabar Lietuva tarp Baltijos šalių išsiskiria kaip daugiausia gaminanti ir eksportuojanti šalis.

Tačiau kada konkrečiai ir ar apskritai Klaipėda pereis prie naujų technologijų, sprendimas nėra priimtas.

„Klaipėda turėtų galvoti, kaip persitvarkyti, pereiti prie naujoviškų gaminių, pavyzdžiui, IQOS. Bet šis sprendimas priklauso ne tik nuo „Philip Morris“, bet ir nuo kelių kitų suinteresuotųjų subjektų. Taip pat reikia žiūrėti, ar gaminiai domina vartotojus. Lietuvoje šie gaminiai yra didelė komercinė sėkmė. Lietuvos vartotojai juos priėmė ir supranta, kad tai yra kelias prie mažiau žalingų alternatyvų“, – tikino M. Mierzejewski.

Jis taip pat pabrėžė, kad bendrovė iki 2025-ųjų sieks, jog 50 proc. pajamų būtų gauta iš alternatyvių produktų, tokių kaip kaitinamasis tabakas.

Investuoja ir per karą

M. Mierzejewski atskleidė, kad „Philip Morris“ šiuo metu stato naują fabriką netoli Lvivo Ukrainoje. Į jį investuoja 30 mln. JAV dolerių.

„Mes esame pirma įmonė pasaulyje, kuri nusprendė investuoti Ukrainoje karo metu. Šiuo metu statome fabriką netoli Lvivo, fabrikas gamins cigaretes. Tikimės gamybą pradėti kitais metais. Lankiausi Lvive prieš mėnesį, teko slėptis slėptuvėse. Mes fabriką statome ne todėl, kad mums reikia turėti gamybą Ukrainoje, mes galime įsivežti cigarečių iš kitur. Panašiai kaip prieš 30 metų Lietuvai, taip ir Ukrainai dabar reikia signalo, kad pasaulis jais pasitiki“, – teigė M. Mierzejewski.

2022 m. „Philip Morris“ fabrikas Charkive buvo uždarytas, nes atsidūrė karo zonoje ir į jį patekti tapo nebeįmanoma.

Bendruomeniškumas ir švietimas

Dar 2017 m. finansinių paslaugų milžinės „Fidelity Investments“ atliktas daugiau nei 8 mln. investicinių sąskaitų tyrimas parodė, kad investuojančios moterys kasmet vyrus aplenkia maždaug 0,4 proc. Išvadas patvirtino ir vėlesni Warwicko verslo mokyklos tyrimai, kurie parodė, kad investuojančių vyrų rezultatai per trejų metų laikotarpį nuo kolegių vidutiniškai atsilieka 1,8 proc.

V. Valantiejūtė sako, kad iš tiesų daugelis savybių, kurių turi dažna moteris, yra naudingos investuojant, pavyzdžiui, intuicija ir emocinis intelektas. „Tai gali pasitarnauti sprendžiant, kada pirkti arba parduoti. Moterys taip pat gali geriau atpažinti daugiau investavimo galimybių ir potencialių rizikų“, – sako V. Valantiejūtė.

Be to, moterys yra nuoseklios ir kantrios, jos dažnai linkusios būti atsargesnės ir siekti diversifikuoti savo investicijų portfelį, kad sumažintų riziką. „Viena iš didžiausių investavimo klaidų yra pernelyg greitas sprendimų priėmimas, tačiau moterys gali labai sėkmingai svarstyti investicinius sprendimus ir sulaukti tinkamo momento“, – priduria V. Valantiejūtė.

Klubas „W Invest“ savo veiklą Lietuvoje pradėjo prieš ketverius metus. Kaip pasakoja V. Valantiejūtė, šio klubo veikla užgimė labai organiškai. „Dirbdamos investicinės bankininkystės įmonėje „Orion Securities“ su kolegėmis pastebėjome, kad moterų investuotojų skaičius siekia vos 4 proc. Tuomet pradėjome dalytis idėjomis, kaip galime paskatinti daugiau moterų domėtis finansų valdymu ir mokytis investavimo. Tai, kad klubas buvo sukurtas ilgametę finansų patirtį turinčios įmonės komandos, suteikia tvirtą pamatą, nes klubo narės gauna prieigą prie profesionalių finansų valdytojų ir šios srities ekspertų, – pasakoja ji.

„Šiais laikais investavimo galima mokytis savarankiškai, nes informacijos tikrai netrūksta, – vyksta daug nemokamų vebinarų, taip pat bankai siūlo nemokamus mokymus. Norėjome sukurti kažką daugiau – bendruomenę, kurioje būtų galima dalytis savo patirtimi, išgirsti kitų, mokytis ir paversti investavimą nuosekliu įpročiu“, – dalijasi V. Valantiejūtė.

Moterų investavimo klubas „W Invest“ vienija įvairias veiklas, jis skatina ir remia moteris, kurios investuoja finansinėse rinkose ar turi savo verslus ir siekia pritraukti kapitalą plėtrai. Klubo narės reguliariai susitinka, dalijasi patirtimi, analizuoja skirtingas investavimo strategijas.

„Klubas organizuoja ir mokymo sesijas, seminarus arba pristato specialistus, kurie dalijasi žiniomis apie investavimo pagrindus, rizikos valdymą ir galimybes rinkose. Be to, narės gali aptarti įvairias investicijų strategijas, dalytis patarimais ir svarstyti, kaip jos gali būti pritaikytos konkrečioms finansinėms situacijoms. Svarbiausia, kad moterys mokosi praktiškai valdyti savo investicinius portfelius“, – teigia V. Valantiejūtė.

Patarimas: V. Valantiejūtė rekomenduoja pradėti nuo paprastesnių ir mažiau rizikingų investicijų, pavyzdžiui, akcijų arba obligacijų fondų, ir atidžiai, ir reguliariai jas stebėti, kad prireikus būtų galima laiku koreguoti savo strategiją. / „W Invest“ klubo nuotr.

Norėti – puikus pirmas žingsnis

Šiuo metu klubas „W Invest“ turi 30 narių. Pasak V. Valantiejūtės, susidomėjimas vis auga. Nors prie jo prisijungiančios moterys turi labai skirtingą patirtį, yra keli jas vienijantys bruožai. „Investuojanti moteris yra įžvalgi ir siekia savarankiškumo, ji nori mokytis, būti bendruomenės narė. Tai gali būti moterys, kurios turi aiškius finansinius tikslus, tokius kaip namo įsigijimas, pensijos kaupimas, vaikų išsilavinimas arba papildomos pajamos, ir nori pasiekti juos per investavimą“, – vardija V. Valantiejūtė.

„Taip pat labai svarbus bruožas – gebėjimas pasiruošti ilgalaikiam įsipareigojimui, nes investavimas dažnai yra ilgalaikis procesas“, – akcentuoja ji.

Turėkite kantrybės, nes investavimas yra ilgalaikis procesas. Neturėkite per didelių lūkesčių ir nelaukite, kad jūsų investicijos augtų per naktį.

Tikriausiai nereta moteris pagalvoja, kad norėtų pamėginti investuoti, tačiau neišdrįsta, nes neturi patirties ar pakankamai reikiamų žinių. Pasak V. Valantiejūtės, norėti pradėti investuoti yra puikus pirmasis žingsnis.

„Pradėkite nuo mokymosi, – paprasta rekomendacija dalijasi ji. – Galite perskaityti knygų apie investavimą, sekti finansinių naujienų šaltinius, žiūrėti internetinius kursus ar seminarus. Tai padės jums suprasti pagrindinius investavimo principus. Ne mažiau svarbu – nusistatyti savo tikslus: svarbu žinoti, kam investuojate. Ar tai pensijos kaupimas, papildomos pajamos, ar dar kažkas kita. Tikslių tikslų nustatymas padės pasirinkti tinkamą investavimo strategiją.“

„Taip pat svarbu prisiminti, kad investavimas visada susijęs su tam tikra rizika. Supraskite, kad galite prarasti dalį investuotos sumos ar visą sumą, todėl svarbu įvertinti savo rizikos toleranciją ir pasirinkti investicijas, kurios atitinka jūsų komforto lygį,“ – pabrėžia V. Valantiejūtė.

Ji taip pat pataria susikurti finansinį planą, pavyzdžiui, sudaryti biudžetą ir nustatyti, kiek galite investuoti. Investavimas neturėtų paveikti asmens būtinųjų išlaidų, be to, visada reikia turėti tam tikrą rezervą netikėtoms išlaidoms.

Iš pradžių rekomenduojama pradėti nuo paprastesnių ir mažiau rizikingų investicijų, pavyzdžiui, akcijų arba obligacijų fondų: atidžiai stebėkite savo investicijas, reguliariai jas peržiūrėkite. Tai padės nustatyti, kaip gerai jūsų investicijos veikia ir ar reikia koreguoti savo strategiją. Jeigu investavimas jums visai nauja sritis, rekomenduojame pasitarti su šios srities specialistais, žinoma, juos tinkamai atsirinkus.

„Turėkite kantrybės, nes investavimas yra ilgalaikis procesas. Neturėkite per didelių lūkesčių ir nelaukite, kad jūsų investicijos augtų per naktį,“ – pabrėžia ekspertė.

Valdyti emocijas

V. Valantiejūtė iš patirties žino, kad daugelis baimių yra susijusios su pinigų netekimu, tačiau nuostoliai ne visada reiškia, kad kažkas daroma negerai. „Investavimas reikalauja emocinio valdymo. Baimė ir panika gali lemti sprendimus, kurie nepagrįsti racionaliomis žiniomis. Svarbu išmokti valdyti emocijas ir laikytis ilgalaikio plano, nepriklausyti nuo kitų nuomonės. Pradedančios investuotojos dažnai linkusios klausytis draugų, šeimos narių arba naujienų antraščių. Jūsų investicijos turėtų būti grindžiamos jūsų tikslais ir planu, o ne kitų nuomone“, – šypsosi ji.

Turbūt daug kas įsivaizduoja, kad, norint sėkmingai investuoti, reikia turėti daug pinigų. Pasak V. Valantiejūtės, tai yra vienas iš dažniausiai paplitusių mitų. „Kai kurie investiciniai produktai, tokie kaip biržoje prekiaujami fondai, vadinamieji ETF (investiciniai fondai, kurių vienetais kaip akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržose), leidžia pradėti investuoti nuo mažų pradinių įnašų. Yra ir automatinių indėlių, kai galite nustatyti automatinį mėnesinį indėlių įnešimą į investicinį fondą ar kitą turtą. Tai leidžia reguliariai investuoti net jei neturite didelių sumų“, – aiškina ji.

„Be to, nepamirškite alternatyvių investicijų – investavimas nebūtinai turi būti susijęs su akcijomis ar obligacijomis. Galite investuoti į nekilnojamąjį turtą, tapybos darbus, kolekcionavimą, – išskiria V. Valantiejūtė. – Svarbiausia yra pradėti.“

Įvairios investicijų rūšys turi skirtingų tikslų, yra vykdomos skirtingą laikotarpį ir yra susijusios su skirtingu rizikos lygiu. Pavyzdžiui, investuojant į akcijas sėkmė dažnai matuojama pagal tai, kaip akcijų kaina auga turint mintyje ilgalaikę perspektyvą. „Paprastai žmonės tikisi, kad akcijos padidės daugiau nei bendra rinkos augimo norma. Tačiau akcijų kainos svyruoja ir sėkmingos investicijos gali trukti daugelį metų, kol pajusite teigiamą rezultatą“, – pasakoja V. Valantiejūtė.

Nepamirškite alternatyvių investicijų – investavimas nebūtinai turi būti susijęs su akcijomis ar obligacijomis. Galite investuoti į nekilnojamąjį turtą, tapybos darbus, kolekcionavimą.

„Investuojant į obligacijas, sėkmė daugiau susijusi su reguliariais palūkanų mokėjimais, o ne aktyviu kapitalo augimu. Obligacijos paprastai yra mažiau rizikingos nei akcijos, bet jos gali reikšti mažesnį potencialų pelną“, – tęsia ji.

Sėkminga investicija į nekilnojamąjį turtą gali pasireikšti nuomos pajamomis arba turtu, kurio vertė laikui bėgant auga. Tai gali būti stabilus, ilgalaikis investavimo būdas, sako V. Valantiejūtė.

„Neegzistuoja vienas konkretus procentas ar laiko tarpas, kuris būtų taikomas visoms sėkmingoms investicijoms pamatuoti. Investicijos yra individualios ir jų sėkmę turėtumėte matuoti pagal savo asmeninius tikslus ir numatomą investavimo laikotarpį“, – tikina ji.

„Tačiau investicijos gali būti nesėkmingos, jei jūs prarasite daugiau pinigų, nei buvote pasirengę prarasti, jei jūsų investicijos neveikia pagal planą ir neprisideda prie jūsų tikslų, jei jūs nepajėgiate tvarkytis su rinkos svyravimais ir emocijomis ir tai daro neigiamą įtaką jūsų sprendimams. Svarbu turėti realius tikslus ir būti pasirengusiai laukti ilgą laiką, kol investicijos pradės duoti rezultatų“, – aiškina V. Valantiejūtė.

Tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos gyventojų teigia nesą tikri, ar žino, kas yra indėlis. „Norint keisti požiūrį į žmonėms prieinamas finansines priemones ir padėti jiems pasirūpinti savo gerove, būtinas visuomenės finansinis švietimas. Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas“, – teigė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad beveik pusė gyventojų (47 proc.) nėra tikri arba nežino, kuo skiriasi terminuotasis ir kaupiamasis indėliai.

„Nerimaujantys dėl ekonomikos sulėtėjimo ir dėl to pinigų įšaldyti indėlių sąskaitose nenorintys žmonės dažnai net nežino apie kaupiamąjį indėlį, kurio lėšomis disponuoti galima gerokai laisviau, negu padėjus terminuotąjį indėlį. Kaupiamasis indėlis yra patogesnis gyventojams, norintiems prireikus paimti dalį indėlio sumos, neprarandant sukauptų palūkanų. Taip galima visuomet turėti atsargą nenumatytoms išlaidoms. Toks indėlis taip pat turi ir kitą privalumą – apskaičiuotos palūkanos kartą per mėnesį gali būti pervedamos į kaupiamojo indėlio arba mokėjimo sąskaitą ir kitą kartą jau apskaičiuojamos nuo padidėjusios sumos. Terminuotojo indėlio atveju, sulaukus termino pabaigos, sumokamos iš anksto žinomos palūkanos“, – skirtumus aiškino E. Dovbyšienė.

Visiems derėtų žinoti, kad yra priemonių, padedančių įdarbinti turimas lėšas.

Anot jos, kaupiamojo indėlio palūkanos apskaičiuojamos kiekvieną dieną, todėl papildomas įmokas naudinga įmokėti bet kuriuo metu.

Tyrimo duomenimis, 27 proc. lietuvių galvoja, kad, norint sudaryti indėlio sutartį, reikia bent 100 eurų, dar beveik penktadalis mano, kad reikėtų bent 1 tūkst. eurų ar daugiau.

„Indėlio sutarties sudarymui reikalingą minimalią pinigų sumą (100 eurų) gyventojai sieja su dažniausiai terminuotiems indėliams taikomomis sąlygomis, tačiau, kaip rodo tyrimas, nemaža dalis vis dar įsitikinusi, kad, norint pradėti naudotis finansinėmis priemonėmis, reikia gana nemažų santaupų. Tuo tarpu kaupiamąjį indėlį mūsų banke galima padėti turint bet kokią laisvą sumą, kad ir eurą“, – sakė E. Dovbyšienė.

Nors indėliai yra laikomi saugiausia taupymo forma, jų šiuo metu turi vos kas trečias (35 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių gyventojų (53 proc.) teigė indėlio neturintys todėl, kad stokoja būtinų santaupų.

Vienas iš keturių apklaustųjų (24 proc.) nerimauja dėl ekonominės padėties, todėl nėra linkę ilgesniam laikui atidėti turimų santaupų. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų laukia didesnių palūkanų, tiek pat indėlio neturi, nes ne itin gerai žino, kas tas indėlis apskritai yra. Dar 13 proc. gyventojų nurodo indėlių neturintys, nes atliekamus pinigus investuojantys. „Vis tik nereikėtų pamiršti, kad investuoti vertėtų pradėti sukaupus finansinę pagalvę, kurią saugiai būtų galima laikyti kaip indėlį“, – priduria E. Dovbyšienė.

Tyrimą šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. 18–74 metų Lietuvos gyventojų.

Vilnius vėl sustiprino pastangas atverti galimybes ukrainietiškos produkcijos eksportui per Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostus po to, kai Rusija liepą nusprendė pasitraukti iš susitarimo, leidusio Kyjivui eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą.

Trys Lietuvos ministrai liepos pabaigoje paragino Europos Komisiją (EK) sudaryti galimybes gausesniam grūdų tranzitui per Baltijos šalis. Tokiems pervežimams dabar trukdo tai, jog Ukrainos žemės ūkio produkcija stringa jos pasienyje su Lenkija dėl Varšuvos baimių, kad jos patekimas į rinką mažins vietinių ūkininkų tiekiamų prekių kainą.

Pasak premjerės, šios baimės nėra pagrįstos, nes grūdams keliaujant tranzitu jie nepatektų į Europos Sąjungos (ES) rinką ir nedarytų įtakos kainoms.

„Šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos ES viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų“, – interviu BNS sakė ministrė pirmininkė.

„Galima spėti, kad diskusija viduje yra tiek karšta turint minty rinkiminį kalendorių Lenkijoje, kad galbūt kažkokius greitesnius judesius daryti Vyriausybė dvejoja dėl politinių priežasčių, nes praktinių problemų, kodėl mes negalime to padaryti, nelabai matosi“, – pridūrė ji.

Šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos ES viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų.

I. Šimonytės teigimu, net Lenkijai sutikus perkelti ukrainietiškų grūdų krovinių patikrą į Baltijos šalių uostus, jų nepakaktų norint atliepti viso tranzito poreikio.

„Žiūrint į ilgąjį laikotarpį, galvojant apie tai, kad, turbūt, Ukrainai šitos paramos reikės ilgam laikui su rimtomis investicijomis, jas galėtų bent iš dalies prisiimti ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Su šiomis investicijomis, su „Rail Baltica“ procesų paspartinimu, Lietuvos galimybės (būti tranzitine šalimi Ukrainos grūdams – BNS) būtų gerokai didesnės“, – kalbėjo premjerė.

„Taigi, čia klausimas, ką mes norime išspręsti. Ar mes norime išspręsti tik dabar tą momentinį klausimą, kur vis tiek yra fiziniai apribojimai, kiek mes galime padėti, ar mes vis dėlto norime sukurti tvarų tranzito koridorių, kur tada reikia rimtesnių investicijų negu procedūrinės?“ – sakė ministrė pirmininkė.

„Antras variantas sudarytų labai rimtas galimybes nuimti didelę dalį rizikos Ukrainai, kad Rusija gali vienaip ar kitaip trukdyti jai pamaitinti pasaulį, kuris priklauso nuo Ukrainos grūdų“, – tvirtino I. Šimonytė.

Kitos interviu temos:

* A. Anušauskas „padarė dalyką, kurio nereikėjo daryti“, bet premjerė juo pasitiki;

* Galimybė visiškai uždaryti sieną su Baltarusija;

* Sutarimas dėl ankstesnės sinchronizacijos datos iš dalies yra kompromisas;

* Dėl paminklo J. Marcinkevičiui turėtų spręsti ateities kartos;

* Sprendimas dėl prezidento rinkimų bus „čia ir dabar“.

– Kai pasakėte, kad pasitikite krašto apsaugo ministru, rėmėtės krašto apsaugos sistemos ir paties ministro argumentais, kad paviešinta informacija nėra konkrečiai priskirtina įslaptintai informacijai pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus. Kodėl šioje vietoje pasitikėjote krašto apsaugos sistemos, ministro vertinimu, o ne laukėte, ką pasakys prokuratūra?

– Prokuratūra, jeigu pradės tyrimą, tai vėlgi tyrimai gali nuvesti labai įvairiais keliais ir tyrimo išvados gali būti labai įvairios, bet aš juk perskaičiau, ką ministras komunikavo savo feisbuke, aš žinau, apie ką buvo kalbama. (Interviu BNS ministrė pirmininkė davė prieš Generalinei prokuratūrai paskelbiant apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, bet Vyriausybės spaudos tarnyba BNS patvirtino, jog premjerės nuomonė šiuo klausimu nepasikeitė)

– Juk jūs buvote Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje?

– Žinoma, kad aš buvau VGT. Mano vertinimu, ką ir pasakiau, ministras padarė dalyką, kurio nereikėjo daryti. Ministras turi įprotį daug dalykų komunikuoti savo feisbuke, kartais galbūt dėl tų įpročių tokios problemos ir kyla, bet to pakomunikavimo buvo dar kažkas, kažkokiomis sumomis galbūt pasidalino (prezidento patarėjas Kęstutis Budrys viešai skelbė, kad tankai Lietuvos kariuomenei gali kainuoti apie 2 mlrd. eurų – BNS).

Tokiais atvejais visiems yra geriausia viešai kalbėti tik tiek, kiek yra būtina tam, kad visuomenei nesusidarytų vaizdas, kad vyksta kažkokie dalykai, kurie vyksta po kilimu. Tai, kad Krašto apsaugos ministerija išsiuntė ketinimų laišką Vokietijos vyriausybei, juk čia nėra jokia paslaptis, ir tai buvo padaryta kažkuo remiantis. Kažkiek tos informacijos visuomenei suteikti vis tiek reikia, o jau toliau kažkokios gilios detalės, jau kad čia reikėtų aiškintis, ar tanko pavadinimas yra valstybės paslaptis ar riboto naudojimo informacija arba kariuomenės, kurios naudoja, ar variklis, kuris yra naudojimas viename ar kitame modelyje, tai, matyt, kad nereikėjo tokios situacijos sukurti.

Prokuratūros čia apsisprendimas, ji yra nepriklausoma institucija, jei matys pagrindą pradėti tyrimą, pradės, bet tas tyrimas gali nuvesti labai įvairiais keliais. Sakyčiau, kad buvo galima išvengti tos situacijos, kaip ir labai dažnų nesusipratimų, nors opozicijos darbas yra toks, kad ji kabinasi už visko už ko gali užsikabinti, tai natūralu. Bet tikrai nematau ministro veikoje jokios žalos, kuri ar potencialiai, ar realiai buvo padaryta Lietuvos kariuomenės planuojamiems įsigijimams, kariuomenės stiprinimui, divizijos kūrimui ir panašiai.

– Ar gebėsite paaiškinti užsienio partneriams, kaip Lietuvoje dirba krašto apsaugos ministras, dėl kurio veiksmų, atskleidžiant galimai įslaptintą informaciją, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas?

– Matot, klausimas, dėl ko bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paties fakto ir tai nereiškia, kad kažkoks žmogus yra kažkuo kaltinamas, tai tą dar reikia įrodyti.

– Politinės atsakomybės standartais remiantis dažnai nelaukiama teismų sprendimų, įtarimų pareiškimo...

– Teisybė, tačiau aš šiuo atveju matau ne tą atvejį, kai mes galėtumėm sakyti, kad čia reikėtų. Aš tikrai tą situaciją aptariau su ministru penktadienį, jis visus mano priekaištus išgirdo. Kaip suprantu, reaguodamas viešai, iš dalies kliovėsi ir patarimu, kad yra reikalinga atsakyti į klausimus viešai tam, kad klausimai nekabotų, bet kartais iš to galbūt, kaip ten sako, gerais norais kelias į pragarą gali būti grįstas. Tai čia, matyt, yra iš tų atvejų, kai galima buvo tą aiškumą suteikti, bet kitaip.

– Kas turėtų įvykti arba pasikeisti, kad jūsų nuomonė dėl pasitikėjimo ministru pasikeistų?

– Man atrodo, kad čia visada yra darbo vertinimo bendrai klausimas. Tikrai ministras turi nemažai iššūkių dabar ir turi daug užduočių. Svarbiausios jo užduotys susijusios ne tik su mūsų kariuomenės pajėgumų stiprinimu, bet ir pasirengimu priimti partnerius, kurie yra paskelbę tikrai labai ambicingus įsipareigojimus Lietuvai. Čia yra dalykai, kurie yra patys svarbiausi, ir skaidrus tų sprendimų įgyvendinimas yra esmė. Aš kol kas nematau pagrindo ministrui reikšti priekaištus dėl to, kaip yra dirbama.

– Suprantu, kad galimai įslaptintos informacijos atskleidimo istorijoje nematote veiksnių, kuris leistų sakyti, kad nebepasitikte?

– Mes tada spekuliuotumėme.

– Noriu suprasti, kur jūsų ribos, ir išvengti regimybės, kad tiesiog dangstote ministrą.

– Aš tos regimybės niekaip neišvengsiu, nes jeigu yra kažkas, kas sako, kad tu privalai atleisti ministrą, o aš nedarau tokio sprendimo, tai vis tiek aš būsiu kaltinama, kad aš dangstau ministrą kaip jau buvau tuo kaltinama per trejus metus ne vieną kartą. Aš negaliu pasakyti jokio a priori vertinimo, bet yra toks posakis, kad yra dalykas, kurio turi negali apibrėžti, bet tu žinai, kad tai yra tai tada, kada tu tai pamatai. Toks apibrėžimas.

Jeigu bus tokia situacija, tai aš ministrą įvertinsiu atitinkamai galbūt ir tuo būdu, kad paprašysiu jo pasitraukti, bet kol kas aš tikrai tam pagrindo nematau.

– Rusijai pasitraukus iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo, Lietuva vėl sustiprino pastangas siūlydama Baltijos šalių uostus Ukrainos išvežimui. Suprantu, kad dirbate su Lenkija ir Europos Sąjunga, kad būtų leista muitinės, fitosanitarines ir kitas procedūras perkelti iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Baltijos šalių uostus. Kiek realu, kad tai pavyks?

– Neslėpsiu, kad diskusija yra sunki dėl įvairių priežasčių. Norėtųsi, kad tas bendradarbiavimas, sutarimas su Lenkijos institucijomis būtų greitesnis nei yra, bet yra įvairių aplinkybių dėl to, kad nemažai įtampos kyla pasienio valstybių viduje, visų pirma, su vietos ūkininkais. Vyriausybės demonstruoja tokią super griežtą poziciją, nepaisant to, kad šitas gabenimas vidaus rinkai neturėtų jokios įtakos, nes tai tranzitas į uostą ir jis niekaip nepaveiktų prekybos Europos Sąjungos viduje, nepadidintų pasiūlos, neveiktų kainų. Galima spėti, kad diskusija viduje yra tiek karšta turint minty rinkiminį kalendorių Lenkijoje, kad galbūt kažkokius greitesnius judesius daryti Vyriausybė dvejoja dėl politinių priežasčių, nes praktinių problemų, kodėl mes negalime to padaryti, nelabai matosi. Taip, yra iššūkių, kadangi pasaulinės grūdų kainos dabar yra gerokai mažesnės, nei buvo, ir kaštų klausimas yra irgi aktualus. Kuo žemesnė yra rinkos kaina, tuo skausmingesnis pasidaro gabenimo kaštų klausimas. Plius, atrodo, kad Europos Sąjungos derlius šiais metais turėtų būti nemažas, reiškia, infrastruktūros reikės ir savo reikmėms tam pačiam eksportui.

Mes matome daug gerų priežasčių, kodėl tą reikėtų daryti, bet kadangi šiek tiek sunku sutarti dėl to dvišaliu pagrindu, turbūt, veikiausiai dėl vidaus politikos priežasčių, tai tas mūsų pasiūlymas yra pateiktas Europos Komisijai, kuri iš esmės yra atsakinga už tų solidarumo koridorių kūrimą ir palaikymą. Tikimės, kad kažkaip su Europos Komisijos koordinavimu mes tuos sprendimus vis dėlto atrasime.

– Pati asmeniškai esate kažką nuveikusi šiuo klausimu?

– Taip, esu kalbėjusi su kolegomis ir buvo suplanuotas mūsų pokalbis taip pat ir tokiame platesniame formate, bet jį kol kas teko atidėti.

– Prezidentas praėjusią savaitę susitiko su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Morawieckiu) ir pasakė, kad jis pozityviai pasižiūrėjo į patikros perkėlimą iš pasienio į uostus. Ar po to kažkas Lenkijos požiūryje pasikeitė?

– Šitas reakcijas girdėjome, bet dar kol kas ant žemės kažkokių pasikeitimų nesame įžvelgę, darbas vyksta toliau.

– Ar be muitinės ir kitų procedūrų perkėlimo tas eksportas per Baltijos šalių uostus iš principo galėtų vykti?

– Matote, čia yra skirtingi dalykai žiūrint, į ką mes taikome. Trumpuoju laikotarpiu vis tiek yra kiekiniai apribojimai, kiek mes galime per Baltijos uostus išvežti. Per Klaipėdą mes tą išvežimą galime padidinti, turbūt, iki vieno milijono tonų šiuo metu, jeigu bus išspręsti tie procedūriniai ir kažkiek galbūt kaštų klausimai. Bet tiek, kiek Ukrainai reikia pajėgumų, tikrai šiuo metu negalėtume išvežti net ir galvojant apie visas Baltijos valstybes. O ten uostai yra dar toliau, tai tie pervežimo kaštai pasidaro dar aktualesni.

Žiūrint į ilgąjį laikotarpį, galvojant apie tai, kad, turbūt, Ukrainai šitos paramos reikės ilgam laikui su rimtomis investicijomis, jas galėtų bent iš dalies prisiimti ir Europos Tarybos vystymo bankas (CEB). Su šiomis investicijomis, su „Rail Baltica“ procesų paspartinimu, Lietuvos galimybės (būti tranzitine šalimi Ukrainos grūdams – BNS) būtų gerokai didesnės.

Taigi, čia klausimas, ką mes norime išspręsti. Ar mes norime išspręsti tik dabar tą momentinį klausimą, kur vis tiek yra fiziniai apribojimai, kiek mes galime padėti, ar mes vis dėlto norime sukurti tvarų tranzito koridorių, kur tada reikia rimtesnių investicijų negu procedūrinės? Antras variantas sudarytų labai rimtas galimybes nuimti didelę dalį rizikos Ukrainai, kad Rusija gali vienaip ar kitaip trukdyti jai pamaitinti pasaulį, kuris priklauso nuo Ukrainos grūdų.

– Ar Lietuvos vyriausybė būtų pasirengusi investuoti nacionalinio biudžeto lėšas paremti verslą arba infrastruktūros projektus, kurie leistų kurtis tokiam dideliam koridoriui?

– Mes ir investuojame lėšas. Mes juk ir „Rail Baltica“ projekte esame toliausiai pažengę iš visų projekto vykdytojų. Mes savo darbą darome. Tą dalį, kuri būtų reikalinga valdymo sistemoms pakeisti, vėžės skirtumams išspręsti, laikytume jau europine atsakomybe, nes didžioji dalis to eksporto naudos būtų Ukrainai ir Europos Sąjungai kaip Ukrainos donorei.

– Vyriausybė ketina uždaryti du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija. Ką pasieksite šiuo sprendimu?

– Reikės mažiau išteklių Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) dirbti tose lokacijose, kur yra didesnis fizinių asmenų judėjimas ar transporto priemonių, kurios neveža krovinių, ir tokiu būdu koncentruoti daugiau dėmesio bendrai pasienio ruožui ir kitiems pasienio postams.

Jais (uždaromais punktais – BNS) keliauja daugiau fiziniai asmenys ir tuščios transporto priemonės. Reikia suprasti labai paprastą dalyką, kad jau labai seniai Vyriausybė nerekomenduoja vykti į Baltarusiją. Nepaisant to, vykstančių, nesilaikančių tos rekomendacijos ar turinčių kažkokių ypatingų priežasčių tą daryti žmonių skaičius tam tikras yra ir ta infrastruktūra dabar, mūsų nuomone, prie geopolitinės vertinimo yra tiesiog perteklinė. Uždarius punktus, darbas tiesiog būtų koncentruojamas tuose punktuose, per kuriuos vyksta ir dalis komercinio transporto.

– Minėjote, kad uždarius punktus dalis pasieniečių bus atlaisvinti nuo budėjimų postuose. Kur jie bus perkelti?

– Čia jau yra VSAT vado prerogatyva deleguoti darbus, bet niekam nėra paslaptis, kad pastaruosius dvejus metus VSAT turi labai daug iššūkių, kurie yra susiję ne su punktuose vykstančio judėjimo patikra, o su nelegalios migracijos procesu, kuris iki šiol nepasibaigęs. Tas pats „Wagner“ buvimo Baltarusijoje faktas niekaip neleidžia mūsų tarnyboms atsipalaiduoti ir verčia turėti daugiau resursų, negu kad turėtumėme įprastomis aplinkybėmis.

– Minėjote apie pasirengimą dar griežtesniam scenarijui – bendrai Lenkija ir Latvija uždaryti sieną su Baltarusija. Kas turi tokio nutikti, kad siena būtų uždaryta?

– Galime sėdėti ir spekuliuoti puokšte incidentų, kuri yra iš esmės begalinė. Tų incidentų, kuriuos galima teoriškai susigalvoti, yra be galo daug, todėl nenoriu apie tai kalbėti, nes tai atrodys kaip kažkokių realių grėsmių vertinimas. Tarpinstituciniu lygiu yra sutarta, kad bus suderintas tam tikras vertinimas konkrečių situacijų, kada vienaip ar kitaip stengtumėmės kartu reaguoti. Nebūtinai tai bus labai vieša, bet kai reikės priimti sprendimus, jie tikrai bus priimti, bus vieši ir bus paaiškinti.

– Gerą pusmetį girdėjome Lietuvoje svarstant, kad Lietuva be kitų Baltijos šalių šiemet gali pranešti apie pasitraukimą iš BRELL sutarties, o pats pasitraukimas įvyktų kitų metų pradžioje. Bet galop su kitomis Baltijos šalimis buvo susitarta dėl pasitraukimo iš BRELL sutarties ir elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje. Ar tai buvo kompromisas?

– Kažkuria prasme kompromisas, bet kažkuria prasme ir objektyvi situacija. Išeiti iš BRELL sutarties mes tikrai galime po vieną, bet čia ir yra tas skirtumas, kur mūsų viešojoje diskusijoje kartais susipainiojama. Mes diskutavome tikrai ne apie sinchronizavimąsi vieniems, nes sinchronizuotis vieni mes negalime, tik visi trise. O išeiti iš BRELL sutarties mes galime kiekvienas atskirai, bet tai nereiškia sinchronizacijos.

Tai mes turėjome su partneriais netrumpą diskusiją. Mūsų vertinimu, trys neseniai atliktos studijos parodė, kad mes galėjome išeiti iš BRELL sutarties ir sinchronizuotis 2024 metais (nebūtinai vasario mėnesį). Iš esmės mes bet kokiam avariniam sinchronizavimui esame pasiruošę jau dabar ir jaučiamės saugūs, bet mūsų partneriai nori dar kelių projektų, įgyvendintinų 2024 metais, kad jie irgi jaustųsi maksimaliai saugūs.

Kadangi Baltijos šalių ir Europos Komisijos 2018 ir 2019 metų susitarimas dėl sinchronizacijos kalbėjo apie 2025 metus be konkretaus mėnesio, buvo didelis neaiškumas, ką reiškia tie 2025 metai. Pagal BRELL sutartį, apie išėjimą iš sutarties gali paskelbti rugpjūčio mėnesį ir tada tas išėjimas galimas kitų metų vasarį. Tad kai kurie mūsų kolegos tą susitarimą dėl 2025 metų suprato kaip sinchronizaciją 2026-aisiais, o mes manėme kitaip.

Dabar politiškai sutariame, kad 2025 metų vasaris yra paskutinė data sinchronizacijai, kokia tik gali būti. Bet šalia premjerų sutarimo dar buvo labai svarbu, kad tam pritartų ir tie, kurie turi padaryti darbus ant žemės, tai yra elektros perdavimo tinklo operatoriai. Tai dabar turime operatorių susitarimą dėl praktinių žingsnių, kurie turi būti atlikti, kad mes bendrai praneštume apie išėjimą iš BRELL kitų metų rugpjūtį ir 2025 metų vasarį sinchronizuotis.

– Taigi, Lietuvos svarstymai išeiti iš BRELL 2024 metų pradžioje buvo derybinė pozicija, ar realus variantas ant stalo?

– Tai buvo variantas, kaip mes matėme, ir manau, kad tebematome. Mes manome, kad pasiruošimas yra pakankamas visų trijų Baltijos valstybių sinchronizuotis dabar. Bet tai yra mūsų matymas. Mūsų kolegos norėjo dar tų kelių projektų įgyvendintų, kad jie jau jaustųsi saugiai. Tai čia klausimas, kiek saugiai nori jaustis tokio dydžio projekte.

– Turint omenyje rinkos dalyvių priekaištus, ar jus tenkina vėjo parko Baltijos jūroje aukciono rezultatai ir pasiūlytas 20 mln. eurų vystymo mokestis?

– Kadangi procesas yra nesibaigęs, tai išsamiai jo nekomentuosiu. Tokiais atvejais kritikos visada būna labai daug, bet niekam nebuvo labai didelė naujiena, kad tas projektas bus. Kiek aš turėjau galimybės bendrauti su įvairiais energetikos sektoriaus atstovais Vakarų valstybėse, visi labai akylai sekė, kokie čia vyksta procesai.

– Kodėl tada jie atsisakė dalyvauti?

– Todėl, kad šiek tiek pasikeitė ekonomika. Buvo labai aukštas lūkestis dėl atsinaujinančios energetikos, kada energetikos kainos buvo tikrai ne dabartiniame lygyje. Dabar susinormalizavusi rinkos konjunktūra daug ką privertė šiek tiek perskaičiuoti savo planus ir manęs visiškai nestebina, kad nemažai kas tuos perskaičiavimus daro ir tą savo plėtrą jau dabar persikalibruoja galbūt šiek tiek kitaip.

– Kiek buvo tų potencialių dalyvių, kurie domėjosi?

– Kurie klausė, ar jūs čia darysite, kada darysite – ne viena ir ne dvi įmonės. Bet ar jos dalyvavo ar nedalyvavo, aš net negaliu pasakyti, nes aš nežinau.

– „Orlen“ ir „Ignitis“ dalyvavo.

– Tai aš sakau, aš tikrai nežinau ir nenoriu tų dalykų komentuoti. Bet tikrai žinau, kad interesas tokiais projektais praėjusiais metais, kai buvo visai kita ekonomika, buvo labai aktualus, o paskui jau tas susinormalizavimas elektros rinkose vis tiek privertė daug ką dėliotis prioritetus truputį kitaip.

– Tai aukcioną laikote pavykusiu?

– Žinau, kad yra žmonių, kurie lygina tik tą vadinamą įmoką į biudžetą, bet tas nėra iki galo sąžininga. Nes tai yra parkas, kuriame nėra valstybės paramos, skirtingai nuo kito parko, ir šitame parke, kas jau apsiims jį įgyvendinti, yra labai daug dalykų, kuriuos reikia padaryti šalia savo sąskaita. Tai žiūrėkime, ką lyginame.

– Ar Justinas Marcinkevičius vertas paminklo Vilniuje?

– Čia yra labai „juoda balta“ klausimas. Kažkam yra svarbesnis jo vaidmuo sąjūdyje, kažkas mato jo atsakomybę...

– Klausiu jūsų nuomonės.

– Mano nuomonė buvo tokia pati ir Lukiškių aikštės klausimu, kai vyko tokia pat ugninga diskusija apie tai, ar ten turi būti kalvelė, ar Vytis. Kai turime tokį karštą ginčą, geriau būtų, kad nuopelnus žmogaus vertintų tie, kurie, taip sakant, nebeprisilietė.

Ne veltui yra tas ilgas periodas po to, kai žmogus jau palieka ašarų pakalnę, kai yra svarstoma, ar jo vardu kažką pavadinti ar įpaminklinti. Žinau, kad Lietuvoje to dažnai nesilaikoma ir būtent iš to atsiranda tokios vat didelės kontroversijos. Tegu sprendžia net ne mūsų vaikai, o anūkai šitą klausimą.

– Po savaitės konservatoriai pradės pirminius kandidato į prezidentus rinkimus. Skyriai kels kandidatus, neabejotinai iškels ir jus, nebent prigrasinsit, kad nekeltų. Ką darysite, jeigu iškels?

– Tada ir galvosiu, jeigu iškels. Nei grasinsiu, nei prašysiu. Iškels, matysiu, ką kitus iškels, tada ir spręsiu.

– Kodėl taip svarbu tą intrigą laikyti?

– Kad čia nėra nieko svarbaus. Matote, aš nesu toks žmogus, kuris turi kažkokį labai aiškų planą kažkur atsirasti, ar premjero, ar prezidento poste. Aš tokius klausimus sprendžiu iš „čia ir dabar“ pozicijos. Jeigu man kažkuriuo metu atrodo, kad reikia šitai daryti man, aš imu ir darau.

– Tai kas nulems jūsų apsisprendimą?

– Tai ir nulems. Jeigu visame tame kontekste man asmeniškai atrodys, kad aš turiu dalyvauti pirminiuose rinkimuose, aš ir dalyvausiu. Bet jeigu matysiu, kad yra žmonių, kuriais aš tikrai galiu kliautis, tai tikrai būsiu demokratijos šventės dalyvis kitoje pusėje.

– O kas jums leidžia tikėtis, kad prezidento rinkimų rezultatai būtų kitokie nei 2019 metais, kai pralaimėjote Gitanui Nausėdai? Ar jūs neitumėte laimėti?

– Galima turbūt ir taip užduoti klausimą, bet tada turbūt aš turėčiau sau pasakyti, kad aš nieko negaliu daryti, nes 2019 metais kažkas buvo. Yra įvairių interesų, dėl ko žmonės dalyvauja rinkimuose. Kažkas dalyvauja, kad nelaimėtų, kad sudalyvautų, kažkas dalyvauja tam, kad pasiūlytų kitokią darbotvarkę ir kampanijos turinį. Tų strategijų gali būti visokių, bet jeigu žmonės tiki arba pasitiki, kad tu gali, tai man atrodo, ir tų žmonių atžvilgiu atsiranda pareiga dalyvauti. O tada koks rezultatas bus, toks bus.

– Ačiū už pokalbį.

„Investicijų suma artėja prie milijardo eurų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė M. Rudnickis.

Ketvirtadienį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ teritorijoje iškrautas reaktorius, kuris bus montuojamas Mažeikių gamyklos giluminio naftos perdirbimo įrenginyje, kuris, anot „Orlen Lietuvos“ vadovo M. Rudnickio, leis ateityje bendrovei dirbti pelningai, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos pasaulyje.

„Dabar Mažeikiuose (naftos – BNS) perdirbimo schema palieka nemažą kiekį sunkios frakcijos – mazuto, kurio pardavimo marža yra neigiama, paklausa ir vertė pasauliniu mastu mažėja, o kokybės reikalavimai vis griežtėja“, – teigė M. Rudnickis.

„Pastačius ir pradėjus eksploatuoti šį įrenginį ir „Orlen Lietuvoje“ reikšmingai padidės šviesiųjų naftos produktų išeiga ir sumažės didelį sieros kiekį turinčio mazuto gamyba. (...) Šviesiųjų naftos produktų išeigos padidinimas yra labai svarbus kalbant apie mūsų bendrovės rentabilumą“, – pridūrė jis.

Pasak „Orlen Lietuvos“ vadovo, pasiekusi geresnius finansinius rezultatus bendrovė galės investuoti į atsinaujinančią energetiką ar žaliojo vandenilio gamybą.

Gamyklos modernizavimas pradėtas pernai, tuo metu skelbta, kad ji kainuos 670 mln. eurų.

Projekto generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“ – ji pernai balandį pasirašė 80 mln. eurų vertės sutartį su „Alvora“, kuri kartu su partnere „DS-1“ surinks reaktorių, jį instaliuos, suvirins per 100 km įvairaus skersmens vamzdyno ir atliks kitus darbus.

Mažeikių gamyklos modernizavimas yra didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų, jį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos.

Ir be investicijų

Lietuvoje šiuo metu aktyviai veikia 869 startuoliai. „Unicorns Lithuania“ vienija 99 iš jų, tačiau kas mėnesį skaičiai įprastai auga.

Pasak I. Langaitės, startuolių, kaip įmonių, skaičiaus didėjimas – nelabai didelis. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį jų šalyje registruota 853, o šių metų antrąjį ketvirtį buvo skaičiuojama 859. I. Langaitės teigimu, svarbu suprasti, kad startuolis prasideda gerokai iki tol, kol tampa juridiniu vienetu, todėl dažnai toks verslo vienetas iki tam tikro momento oficialiuose šaltiniuose net nefigūruoja.

„Tai dažnai yra žmonių komanda, kuri galvoja apie verslą, programuoja, testuoja, atlieka rinkos analizę, kalbasi su žmonėmis ar renka komandos narius, dirba su mentoriais prie verslo idėjos. Todėl, kiek yra tokių komandų, labai sunku pasakyti, – pasakoja I. Langaitė. – Remiantis įvairiais šaltiniais, spėjame, kad Lietuvoje gali būti nuo 200 iki 400 tokių startuolių. Šiame etape komandos susikuria, bet neretai ir išsiskirsto.“

Remiantis klasikiniu startuolio apibrėžimu, tai parastai yra didelį augimo potencialą turinčios įmonės, kurių veiklos plėtrai finansuoti reikalingas išorinis investuotojas. Tačiau, vykstant naujiems ekonominiams judėjimams, keičiasi ir startuolių veikimo mechanizmai – šiandien sėkmingiems startuoliams nebūtinas išorinis investuotojas.

Pavyzdžiui, be išorės investicijų sėkmingai veikia e. komercijos rinkodaros automatizavimo platformą kurianti „Omnisend“, ši įmonė dažnai minima tarp potencialių artimiausios perspektyvos vienaragių – taip vadinami startuoliai, kurių vertė perkopė 1 mlrd. eurų. Skaitmeninio saugumo sprendimus siūlantis „Nord Security“ praėjusių metų pirmoje pusėje, pritraukęs 100 mln. dolerių investiciją, tapo antruoju Lietuvos vienaragiu, tačiau iki šios finansinės injekcijos augo tik iš vidinių resursų. I. Langaitės teigimu, tai yra gana unikalus atvejis, nes nelabai įprasta, kad vienaragio statusą patvirtinanti investicija kartu sutampa ir su pirmąja išorine investicija į startuolį.

Tai, kad esi pelningas, nereiškia, kad pelnas trykšta fontanais. Augimą reikia iš kažko finansuoti.

„Yra ir daugiau startuolių, kurie iki šiol veikia be investicijų, pavyzdžiui, svetainių kūrimo priemones siūlantis „Hostinger“ ar sveikatos krypties „Kilo Health“. Yra nemažas ratas startuolių, kurie sėkmingai veikia nuo gana ankstyvos savo veiklos stadijos“, – sako ji.

Pasirinkimas – užsidirbti

Keitėsi ne tik geopolitinė situacija, bet ir jos paskatintas investuotojų elgesys. Investicijos į startuolius daug kur buvo sustabdytos, laukta, kol rinkose nusistovės situacija ir atsiras daugiau aiškumo dėl ateities perspektyvų. Dabar investuojama kur kas atsargiau.

„Iki tol buvo kitas kraštutinumas – centre buvo komanda ir idėjos; vertės, prie kurių buvo investuojama, tikrai buvo išpūstos. Dabar investuotojai atsigręžia į tuos, kurie jau yra pelningi arba gali parodyti, kad gali tapti pelningi artimiausiu laiku. Turi būti pakankamai duomenų, kad rinkai tikrai reikia tokio produkto. Investuotojų elgesys pasikeitė, nes investicijos ne taip lengvai pasiekiamos, jų sumažėjo, vertės, prie kurių investuojama, vis dar yra sumažėjusios. Startuoliai yra priversti arba strategiškai apsisprendžia artimiausius metus nepritraukti investicijų, dirbti iš pelno, jei jo turi, arba tapti pelningi artimiausiu metu“, – pasakoja I. Langaitė.

„Žinau ne vieną startuolį, kuris praėjusiais metais planavo pritraukti ne vieną investiciją, bet, pasikeitus aplinkybėms, nusprendė išgyventi, pasirinko būdą greičiau patys tapti pelningi, ir tokie tapo. Toks efektyvus veikimo būdas padeda aiškiai pasverti, kaip leisti savo paties pinigus, nes tai, kad esi pelningas, nereiškia, kad pelnas trykšta fontanais. Augimą reikia iš kažko finansuoti“, – tęsia ji.

Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės, generalizuotai vertinant, iš savo pelno išaugęs startuolis yra gana efektyviai veikianti įmonė, o iš investicijų veikiančiai kompanijai paprastai dar prireikia kiek daugiau bendros veikimo higienos.

Investuotojai šiandien išskirtinai domisi dirbtinio intelekto (DI) kryptimi, tačiau formuojasi tendencija, kad unikalus produktas nėra sėkmės garantas. „Yra labai daug produktų, kurie yra panašūs, sprendžia tą pačią problemą, veikia toje pačioje rinkoje, bet esmė – veikimas: kaip įgyvendini, kaip vykdai tą verslą. Gana panašūs produktai gali sėkmingai gyvuoti ir uždirbti pinigus, tik klausimas, kaip rasi savo nišą“, – sako I. Langaitė.

Tarp žlugimo ir euforijos

Pasaulinė statistika rodo, kad tik vienas iš dešimties startuolių išgyvena pirmuosius savo veikimo metus – negailestinga realybė, tačiau, pavyzdžiui, JAV tokia praktika nieko nestebina ir negąsdina. „Ten populiarus terminas „Žluk greitai“ (angl. „Fail fast“), t. y. pradedi startuolį, tikrini verslo tinkamumą rinkai ir, jei matai, kad nebus eksponentinio augimo, nebestringi ties ta verslo idėja, uždarai šį puslapį ir eini prie kitos idėjos“, – pasakoja I. Langaitė.

JAV rinkoje nėra stigmos dėl žlugimo, nesėkmės. „Amerikoje į tai žiūrima net į kaip tam tikrą pranašumą, nes žmonės mokosi iš klaidų, nesėkmių. Tai, kad bandei, sprendei iššūkius, bet nepavyko išlaikyti verslo, tau suteikė daug patirties. Žinau ne vieną startuolį, kurie samdo žmones, jei žino, kad jie yra bandę kurti verslą, nebūtinai startuolį, – tai yra didžiulis pranašumas“, – pabrėžia „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Dirbti startuolio ekosistemoje – naujoji lietuviška svajonė, pagalvotų dažnas. Juk startuolių kolektyvai gyvena šiek tiek kitoje dimensijoje: išskirtinai daug laisvės, kai į darbą gali ateiti, kada nori, nes svarbiausia ne darbo valandos, o rezultatas; čia ne tik daug laisvės, bet ir kūrybos; vidutinis atlyginimas, kaip žinoma, siekia 3,7 tūkst. eurų; o ką kalbėti apie daugybę papildomų naudų, sporto klubus biuruose ir neįtikimas darbostogas, kai įmonės sąskaita sėkmingai derinamos atostogos ir darbas. Visa tai tik stereotipas?

I. Langaitė šypteli – stereotipai veltui neatsiranda. Tiesa ir tai, kad startuoliai laisviau žiūri į darbo organizavimo klausimus. „Žmonės džiaugiasi ir dalijasi darbostogų akimirkomis, bet reikia suprasti, kad tokios darbostogos yra didžiulės išlaidos įmonei ir tas didžiules šventes tikrai ne pradedantis ir tikrai ne kiekvienas startuolis gali sau leisti. Tačiau tai yra vienas saldžių momentų, kuris matomas, ir patys startuoliai nori užaugti iki tokio dydžio, kad galėtų sau leisti tokius dalykus“, – sako ji.

Požiūris: anot I. Langaitės, JAV rinkoje nėra stigmos dėl verslo žlugimo ir panašių nesėkmių. Į tai žiūrima net į kaip tam tikrą pranašumą, nes žmonės mokosi iš klaidų. „Unicorns Lithuania“ nuotr.

„Vis dėlto bet kada ateiti į darbą negali, tai yra verslas, kultūra, aiškūs tikslai, kuriuos turi pasiekti per mėnesį, ketvirtį ar metus. Sakyčiau, kad startuoliuose vidutiniškai darbas net intensyvesnis, nes tradiciškai, kad galėtum padaryti kartais net ir eksponentinį šuolį, tai neatsitinka savaime“, – pridurti skuba I. Langaitė.

Čia dirba geros komandos, o geri specialistai tikrai brangiai kainuoja, todėl nereikia stebėtis nei dideliais atlyginimais, nei kitais jiems siūlomais privalumais. Pavyzdžiui, sporto salė biuro patalpose nėra tik prabangos statuso detalė – galimybė sportuoti darbovietėje taupo darbuotojo laiką, kad po darbo ar prieš jį nereikėtų gaišti papildomų minučių ar valandų transporto spūstyse, norint nusigauti į kitoje miesto vietoje esantį sporto klubą. „Maistas, gėrimai, masažai irgi yra tarp pranašumų, bet viskas tik dėl to, kad žmonės galėtų maksimaliai efektyviai dirbti. Tai prisideda prie motyvacijos“, – teigia I. Langaitė. Tiesa, ji priduria, kad vis dėlto realybė yra tokia, jog už Vilniaus, Kauno ar kai kuriais retesniais atvejais ir Klaipėdos ribų tokių istorijų, veikiausiai, neišgirsime.

Pasiektos Berlyno kainos

Šiandien Lietuvos startuoliams trūksta apie 500 specialistų. Šios įmonės žmonių ieško savo ekosistemoje arba už jos ribų – vilioja darbuotojus iš kitų industrijų. Jos taip pat samdo specialistus ne Lietuvoje, kurie arba atvyksta čia, arba dirba nuotoliniu būdu. Ne vienas didysis startuolis turi biurus Europos miestuose, kuriuose buriamos komandos iš vietinių talentų.

„Lietuvoje programuotojo darbo vietos kaina praktiškai vienoda su Berlyno kaina. Verslo sprendimai yra labai pragmatiški: nerandi vietoje, ieškai kitur“, – pabrėžia I. Langaitė.

Ji atsigręžia ir į jauniausius ir greitai į Lietuvos darbo rinką įsiliesiančius abiturientus. „Unicorns Lithuania“ vadovė neslepia nuotabos, kad viena iš šių metų lietuvių kalbos brandos egzaminų temų kvietė jaunuolius svarstyti apie žemdirbišką kultūrą, tačiau nebuvo nė vienos temos, kuri būtų susieta su inovacijomis, technologijomis ar verslu. I. Langaitė sutinka, kad agroverslas niekur nedings, tai yra svarbi ekonomikos dalis, tačiau ji sudaro tik apie 3 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Lietuvoje programuotojo darbo vietos kaina praktiškai vienoda su Berlyno kaina. Verslo sprendimai yra labai pragmatiški: nerandi vietoje, ieškai kitur.

„Apie technologijas reikia galvoti dar prieš baigiamuosius egzaminus, ateityje išmanyti technologijas bus labai svarbu. Technologijų, ne tik programuoti, turi būti mokoma nuo pradinių klasių. Iki paauglystės prie to reikia labai stipriai padirbėti, nes iki tol formuojasi stereotipai, nuostatos. Jei technologijų mokymasis pradinėse klasėse yra silpnas arba jo iš viso nėra, tada ir susiklosto situacija, kad paauglystėje mergaitės atkrinta iš tiksliųjų mokslų, programavimo, kad mes socialiai pažeidžiamus vaikus išstumiame iš STEM dalykų“, – akcentuoja I. Langaitė.

Kada ketvirtas?

I. Langaitė primena, kad Lietuvoje šiandien egzistuoja trys vienaragiai: naudotų drabužių ir aksesuarų prekybos ir mainų platforma „Vinted“, jau minėtas startuolis „Nord Security“ ir skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“.

Žiemą ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei pareiškus, kad Lietuva gali pasidžiaugti trečiuoju vienaragiu, daug kas stebėjosi, kad ši žinia viešumą pasiekė kiek pavėluotai. Trečiuoju šalies vienaragiu „Baltic Classifieds Group“ techniškai tapo dar 2021 m., po surengto viešo akcijų pardavimo Londono akcijų biržoje. „Įmonė netrukus po šio IPO (angl. Initial Public Offering, pirminio viešo akcijų siūlymo) pasiekė 1,2 mlrd. įvertį, tiesiog tuo metu jie, kaip patys sako, pasidžiaugė, atšventė su komanda ir didelės komunikacijos nedarė. Tas faktas buvo praleistas pro akis, – tikina I. Langaitė. – Dauguma žinojo apie jį, tik tai nebuvo taip vieša.“

Didžiules šventes tikrai ne pradedantis ir tikrai ne kiekvienas startuolis gali sau leisti. Tačiau tai vienas iš saldžių momentų, kuris matomas, ir patys startuoliai nori užaugti iki tokio dydžio, kad galėtų sau leisti tokius dalykus.

Kada turėsime kitą vienaragį – neaišku, nes potencialių kandidatų netrūksta. „Anksčiau būčiau sakiusi, kad tai atsitiks šiemet, dabar manau, kad tai labai maža tikimybė, ir taip yra dėl labai paprastos priežasties. Potencialūs kandidatai gana savarankiškai dirba be išorinių investicijų, o jei ir dirba su jomis, naujas investicijų ratas nėra skubus, jie tikrai gali toliau be streso dirbti. Kadangi vertės yra gana mažos, nepriklausantys nuo išorės investicijų tikrai neskuba nerti į naujus sandorius ir laukia, kol vertės bent kažkiek atsikurs“, – situaciją aiškina I. Langaitė.

„Sakyčiau, kad kandidatų, kurie penkerių metų laikotarpiu galės tapti vienaragiais, šiandien yra iki dešimties. Neatmeskime tikimybės, kad kažkas, kurie šiuo metu yra gana maži, iššaus – pagaus sėkmę ir eksponentiškai augs per artimiausius metus. Prognozuočiau, kad 2024 m. galėtume sulaukti bent vieno vienaragio, galėtų būti ir keli“, – svarsto. Langaitė.

Tarp pretendentų ji vardija įdomybių, humoristinių ir kūrybinių žinučių interneto platformą „Bored Panda“, „Kilo Healt“, kompiuterių programavimo ekspertus „Oxylabs“, „Hostinger“, „Omnisend“, pirmąją lietuvišką kosmoso technologijų įmonę „NanoAvionics“, sparčiai augantį „PVcase“ startuolį.

Šią savaitę paskelbta, kad Vilniaus programinės įrangos saulės elektrinėms kūrimo įmonė „PVcase“ pritraukė apie 89 mln. eurų investiciją. Lėšos pritrauktos iš dabartinio investuotojo – JAV fondo „Elephant Partners IV“ ir kitų JAV fondų „Highland Europe“ ir „Energize Ventures“.

Išaugo 17 kartų

„Neseniai pasirodė ataskaita, kurioje sakoma, kad Lietuvos startuolių ekosistema yra antra sparčiausiai auganti Vidurio ir Rytų Europoje. Per pastaruosius penkerius metus ši ekosistema išaugo septyniolika kartų, nors vidutiniškai šiame regione ekosistemos auga 4,2 karto. Trajektorija kyla tik į viršų, natūralu, kad greta tokios burbuliuojančios ekosistemos tikrai bus ir daugiau vienaragių“, – įsitikinusi I. Langaitė.

Jos minimame reitinge Lietuvą lenkia tik Estija, bet, remiantis tam tikrais atskirais rodikliais, kai kur net ir pranokstame ją. „Pavyzdžiui, lyginant, kiek žmonių dirba startuolių ekosistemoje Estijoje ir Lietuvoje, pagal absoliučius skaičius mes jau turime daugiau darbuotojų. Tačiau, aišku, estų istorija ilgesnė, nes ji prasidėjo nuo „Skype“ sėkmės, prie to jie dirbo daugiau metų. Tačiau esame labai panašiame kelyje. Sustojimo ar mažėjimo ženklų bent kol kas nematyti“, – tikina „Unicorns Lithuania“ vadovė.

Pasak I. Langaitės, reikia suprasti kontekstą, populiacijos santykį. „Mes jau viršijame vidurkį, nors ir nedaug. Atsiradus dar bent keliems vienaragiams, tikrai atsidursime tarp pirmaujančių šalių – tai tik laiko klausimas“, – neabejoja ji.

Šiandien Lietuvos startuolių ekosistema vertinama apie 9,5 mlrd. eurų. Pasaulio startuolių ekosistemas vertinančio „Startup Genome“ 2023 m. reitinge Lietuva šiemet dalijasi 41–50 vietas, o pernai buvo tarp 61–70 vietų. Praėjusį mėnesį ataskaita „The Global Startup Ecosystem Index Report 2023“ pripažino, kad Lietuva patenka tarp 20 geriausių valstybių, į kurias patariama persikelti startuoliams.

„Unicorns Lithuania“ skaičiuoja, kad per metus Lietuvoje startuolių darbuotojų skaičius padidėjo tris kartus, iki 17,3 tūkst. Asociacijos teigimu, startuoliai pernai į Lietuvos biudžetą sumokėjo beveik 300 mln. eurų mokesčių, o jų indėlis į Lietuvos BVP siekia 2,8 proc.

Parama kurtis regionuose

Startuolių kūrimuisi Vidurio ir Vakarų Lietuvoje skirta 8,5 mln. eurų paramos, praneša Inovacijų agentūra.

Agentūros padalinio „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė teigia, kad didžioji dalis startuolių šiuo metu įsikūrę Vilniuje, todėl būtina skatinti jų kūrimąsi ir regionuose.

„Šiuo metui apie 70 proc. Lietuvos startuolių veikia Vilniuje, tačiau matome potencialo ir norime paskatinti inovatyvių verslų kūrimą ir kituose Lietuvos miestuose ir regionuose“, – pranešime teigia R. Rudokienė.

Anot jos, startuolio kūrimo pradžioje labai svarbu žinios, konsultacijos, mentorystė ir buvimas vienoje erdvėje su kitais inovatoriais. Todėl jų kūrimasis bus skatinamas rengiant hakatonus ir teikiant preakseleravimo ir inkubavimo paslaugas, kurias teiks mokslo ir technologijų parkai, atviros prieigos centrai, verslo inkubatoriai, verslo informaciniai centrai ir kitos įmonės.

Visos šios įmonės ir centrai galės prašyti nuo 200 tūkst. iki 850 tūkst. eurų ir finansuoti iki 85 proc. projekto vertės. Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki rugsėjo.

Tikslas – modernizacija

Kauno mieste TB šiuo metu valdo 160 objektų, 79 iš jų – bešeimininkis parduotinas turtas.

Pasak TB direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, vienas pagrindinių TB uždavinių – siekti, kad valstybės institucijos turėtų tiek ploto, kiek joms reikia ir jis būtų energiškai efektyvus.

„Mūsų planas – užtikrinti, kad iki 2030 m. 70 proc. Turto banko portfelio sudarytų C ir aukštesnės energinės klasės biurai. Tam kasmet planuojamos investicijos pastatams modernizuoti. Tokios investicijos Kauno mieste šiemet ir kitąmet sieks beveik 9 mln. eurų“, – „Kauno dieną“ informavo M.Sinkevičius.

Ji pabrėžė, kad TB siekia atsisakyti patalpų pastatuose, bet pasilikti didelius biurų pastatus.

„Taip paprasčiau turtą prižiūrėti, jį atnaujinti, o gyventojams fizinės paslaugos teikiamos vienoje, koncentruotoje, vietoje“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Į modernizuotus pastatus įsikėlusios institucijos taupo valstybės lėšas – sunaudojama mažiau elektros, šilumos energijos.

Sinergijos galimybės

M.Sinkevičius sakė, kad TB aktyviai siekia, kad įstaigos dažniau taikytų hibridinį darbo organizavimo metodą, kai dalį laiko darbuotojai dirba biure, kitą dalį – iš namų.

„Taip dirbant organizacijoms nereikia turėtų 100 proc. reikalingų fiksuotų darbo vietų. TB atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma viešojo sektoriaus darbuotojų pritaria tokiam darbo būdui, o beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad, renkantis darbą, galimybė dirbti lanksčiai yra labai patraukli“, – sakė M.Sinkevičius.

Siekiama, kad miestuose ir miesteliuose valstybės institucijos būtų kompaktiškai sukoncentruotos vienoje ar keliose konkrečiose vietose.

„Dirbdamos viename pastate institucijos neretai atranda ir sinergijos galimybių, atsiranda daugiau bendradarbiavimo. Gyventojams taip pat patogiau, nes visos paslaugos teikiamos tokiuose klasteriuose ir nereikia važinėti po visą miestą, po skirtingas institucijas. Tokius pastatus prižiūrėti taip pat pigiau – dalimi paslaugų institucijos gali naudotis bendrai. Geras pavyzdys yra Marijampolėje. Čia į pastato modernizaciją ketinama investuoti 2,7 mln. eurų, o jame įsikurs net  vienuolika valstybės institucijų“, – pabrėžė M.Sinkevičius.

Erdvės: M. Sinkevičius pabrėžė, kad svarbi Turto banko užduotis – aprūpinti valstybės institucijas joms reikalingomis patalpomis. Justinos Lasauskaitės ir Laimučio Brundzos nuotr.

Prireikia aukcionų

Visi miestai stengiasi turėti kuo mažiau bešeimininkio turto – neintegruotų, apleistų, nesaugių pastatų ir teritorijų.

Dažniausiai prastos būklės turtas TB tenka kaip paveldėjimas, kai, mirus pastato šeimininkui, neatsiranda velionio artimųjų.

„Bešeimininkis turtas dažnai yra butai, jų dalys, garažai, įvairūs sandėliukai. Toks turtas valstybės funkcijoms nereikalingas, todėl jis parduodamas viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose. Jei objektai  didesni, jie yra užsandarinami, techniškai sutvarkomi, kol bus parduoti aukcione“, – sakė vadovas.

Investicijos į pažangą

M.Sinkevičius pabrėžė, kad svarbi TB užduotis – aprūpinti valstybės institucijas joms reikalingomis patalpomis.

„Tuo tikslu TB parduoda energiškai neefektyvų, institucijoms nereikalingą nekilnojamąjį turtą, o už gautas lėšas modernizuoja senus, stato naujus pastatus“, – sakė vadovas.

Modernizuojant pastatus, jie net tik apšiltinami, sutvarkomos sistemos, bet, kur galima, įrengiamos saulės elektrinės ant stogų, šiuolaikiškai suprojektuojamos darbo erdvės.

„Į modernizuotus pastatus įsikėlusios institucijos taupo valstybės lėšas – sunaudojama mažiau elektros, šilumos energijos. Pavyzdžiui, skaičiuojame, kad, įgyvendinus Vilniuje, Goštauto gatvėje, ministerijų miestelio projektą, čia įkėlus devynias ministerijas, valstybė kasmet sutaupytų po 3 mln. eurų vien komunalinių išlaidų“, – tvirtino M.Sinkevičius.

Planai Kaune

TB „Kauno dienos“ redakciją informavo, kad Kauno mieste įgyvendinami arba artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti trys projektai, kurių bendrą investicijų vertė sieks beveik 9 mln. eurų.

Jovarų g. 3 modernizuojamas pastatas (iš viso 1 900 kv. m). Investicijų vertė – 4 mln. eurų. Darbų pabaiga – 2023 m. rugsėjis.

A. Juozapavičiaus pr. 57 modernizuojamas pastatas (iš viso 3 900 kv. m). Investicijų vertė – 3,15 mln. eurų. Darbų pabaiga – 2023 m. spalis. Čia įsikels šešios institucijos. Gyventojams tai bus patogu, nes daug paslaugų bus teikiamos vienoje vietoje.

Šv. Gertrūdos g. 4 modernizuojamas pastatas (iš viso 2 100 kv. m). Investicijos sieks 1,7 mln. eurų. Projektas šiuo metu – planavimo stadijoje.

Administracinės paskirties 423 kv. metrų ploto patalpų kaina aukciono metu kilo 45 proc. nuo pradinės 684 tūkst. eurų kainos iki 989 tūkst. eurų. Patalpos buvo parduodamos kartu su dalimi žemės sklypo, pranešė Turto bankas.

Tame pačiame pastate kitą savaitę aukcione bus parduodamos ir dar vienos, antrame aukšte esančios 300 kv. metrų ploto patalpos. Turtas parduodamas su 0,015 ha ploto žemės sklypo dalimi, pradinė kaina – 500 tūkst. eurų.

Šiuo metu taip pat parduodamos 1,1 tūkst. kv. metrų ploto administracinės patalpos M. Daukšos gatvėje kartu su 0,07 ha žemės sklypo dalimi, o pradinė turto kaina – 0,99 mln. eurų.

Šis turtas domina vystytojus, investuotojus, kurie svarsto galimybę čia įrengti butus.

Turto banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė teigė, kad pastate galėtų būti įrengti butai ar viešbutis.

„Šis turtas domina vystytojus, investuotojus, kurie svarsto galimybę čia įrengti butus, taip pat patalpos domina viešbučių ar apgyvendinimo paslaugas teikiančius verslus“, – pranešime teigė G. Gurauskaitė.

Kadaise pastatas priklausė Kauno žydų verslininkų šeimai. Iki 2015 metų jame veikė Kauno Santakos policijos komisariatas, o 2020 metais jis perduotas Turto bankui.

Pardavus turtą, lėšos bus skirtos naujo policijos pastato Vilniuje, Sietyno gatvėje statyboms. 

Jo duomenimis, šiuo metu daugiausiai investuojančių gyventojų pasitiki gyvybės draudimu (21 proc.), trečios pakopos pensijų fondais (14 proc.) ar perka NT (16 proc.).

„Investuotojų įpročiai keičiasi, didėja pasirinkimo įvairovė: jei prieš dvejus metus akcijų turėjo 8 proc., dabar – jau 11 proc. Lietuvos gyventojų. Daugėja ir kitas investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondų vienetai ar biržoje prekiaujami fondai, besirenkančių klientų. Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Pasak tyrimo, daugiausia yra investuojančių į gyvybės draudimą – 32 proc., į materialųjį turtą – apie 22 proc., į vertybinius popierius – 17 proc., o mažiausia – į naujas priemones: kriptovaliutą, NT sutelktinio investavimo platformas – 14 proc.

Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves.

Vyrai labiau linkę rinktis didelės rizikos priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus, rodo tyrimas.

„Vis dar vyrai investuoja aktyviau ir moterys yra atsargesnės investuotojos. (...) Net du trečdaliai vyrų renkasi tas progresyviąsias investicijas arba tas rimtąsias“, – komentavo SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

E. Dovbyšienės teigimu, daugiausia investuotojų yra didesnes (34 proc.) ir vidutines (30 proc.) pajamas gaunantys aukšto  išsilavinimo asmenys.

„Apie trečdalį investuojančių sudaro vidutines pajamas gaunantys ir šiek tiek daugiau, ką galime pastebėti, kad net mažas pajamas turintys investuoja. (...) Kuo didesnį išsilavinimą turintis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis investuos, ir ką matome, kad su aukštuoju išsilavinimu tikrai didesnė dalis žmonių investuoja“, – pasakojo E. Dovbyšienė.

Pasak jos, 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias – 30 proc. teigia, kad būtų įdomu pabandyti, o dauguma planuojančių investuoti galvoja apie investicijas į NT.

„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). (...) Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E. Dovbyšienė.

Jos teigimu, didžioji dalis investuoti neplanuojančių žmonių kaip priežastį nurodo nepakankamas santaupas (45 proc.),  beveik trečdalis (32 proc.) bijo nuostolių, mano, kad jiems trūksta žinių (25 proc.), kad investavimo sprendimai per sudėtingi (22 proc.), jiems trūksta laiko (19 proc.) arba yra tekę turėti blogą patirtį investuojant (9 proc.).

„Kas antras žmogus galvoja, kad turi nepakankamai santaupų, bet galima sakyti, kad čia yra labai subjektyvu, nes dabar yra galimybių investuoti ir nuo euro“, – teigė E. Dovbyšienė.

SEB banko užsakymu tyrimą kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1,1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

„Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad spartinant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą svarbus veiksnys bus europinės investicijos.

„Jis kaip ekonomikos akseleratorius, Lietuvos gebėjimas skatinti nacionalines ir Europos Sąjungos investicijas ir įjungti didžiausią pavarą skatinant investicijas tampa ypač svarbiu veiksniu“, – sakė prezidento patarėja.

Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą.

„Tai užduotis ne tik sprendimų priėmėjams artimiausiu metu, kalbant apie šiuos ir apie kitus metus, bet ir iššūkis mūsų viešajam administravimui ir valstybės tarnybai. (...) Įgyvendinimas, administravimas lėšų tinkamas, greitas, tikslus ir taiklus yra itin svarbus recesijos laikotarpyje tiek šiemet, tiek kitais metais“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat pastebėjo, kad darbo rinkai prognozės yra palankios, tačiau, pasak jos, rizikų yra ir viskas priklausys nuo to, kaip seksis pramonei, transporto sektoriui, mažmeninei prekybai.

„Šituose sektoriuose šiandien iššūkių matosi daugiausiai ir dabar svarbiausias uždavinys – pagalvoti, kaip Lietuva galėtų veikti ir kokius sprendimus priimti, kad mūsų ekonomikai padėtume dar labiau“, – sakė I. Segalovičienė.

„Neturime sau tokios prabangos galvoti apie BVP sumažėjimą, turime toliau vykdyti prezidento propaguotą anticiklinę politiką, kuri pasiteisino kovido laikotarpiu,  infliacijos ir karo pasekmių valdyme taip pat. (...) Pirmiausiai turime padėti mūsų ekonomikai per investicijas, antras dalykas – stipriai orientuotis žemų ir vidutinių pajamų gavėjų padėties išlaikymui, nes vartojimas irgi yra labai svarbus ekonomikos variklis“, – teigė ji.

I. Segalovičienė teigė, kad penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda planuoja susitikimą su Seimo ir Vyriausybės atstovais siekiant aptarti galimas kryptis ir priemones, kaip padėti šalies ekonomikai ir ją išlaikyti augimo trajektorijoje.